Aymar Aru 1 “Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”
Jose Luis Lima Mamani 2018
Aymar aru 1 “Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”
Autor
: Jose Luis Lima Mamani
Diseño y edición Teléfono celular E-mail Revisión y corrección
: : : :
Primera edición
: Febrero, 2018
Depósito legal
: 4-1-410-18
Impreso en E-mail
: CREAGRAF-Telf.: 68168178 :
[email protected]
Jose Luis Lima Mamani 61188415
[email protected] Jose Luis Lima Mamani
Prohibido la reproducción total o parcial de la obra por cualquier medio sin la autorización previa del autor.
El Alto-Bolivia
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”
SÍMBOLOS Qilqaña (Actividades de escritura) Ullaña (Actividades de lectura) Ist’aña (Actividades de audición) Parlaña (Actividades de pronunciación) Aruskipaña (Actividades de diálogo) Lup’iña (Actividades de razonamiento análisis y pensamiento) Thaqhaña (Actividades de búsqueda e investigación)
[3]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”
ÍNDICE GENERAL Símbolos……………………………………………………………………………...................3 Índice general……………………………………………………………………………….…….4 Introducción…………………………………………………………………………………..…..7 La escritura aymara en la historia y la actualidad……………..……….………..……..8
MAYÏR T’AQA AYMAR ARU QILQANAKA (ESCRITURA AYMARA) 1.1. Aymar Aru Qilqanaka (escritura aymara)………….…………………..….….……14 1.2. Arsunak uñakipawi (Identificación de fonemas)...…………...…..……...……..15 1.3. Aymar aru arsunaka (cuadro fonético) ……...………………………….....……...15 1.4. Qilqa arsunaka (La pronunciación de las consonantes).……….......……….…16 1.5. Salla arunakan ch’ulljtawipa (Alofonización de las vocales).……....…....…...18 1.6. Chika salla qilqanaka (Las semiconsonantes).…………....…...……..…………..20 1.7. Salla jiyt’a (alargamiento vocálico).…...…………….…………….………..…….…21 1.8. Niya kikpa arunaka (Pares mínimos)……...……………...…..………….…………21
PAYÏR T’AQA UÑT’ASIPXAÑÄNI (NOS CONOCEREMOS) 2.1. Maynimp uñt’asiñataki (para conocer a otra persona)…………………………22 2.2. ¿Khithis jupaxa? (¿Quién es él/ella?)………..……………………………………..22 2.2.1. Jaqi sutilantinaka (pronombres personales)...…………………………23 2.3. ¿Kawkitatansa? (¿De dónde somos?)...………………………………………….…..24 2.4. Wila masi (Familia).……...………………………………………………………………26 2.4.1. Mayninkayir sutilantinaka (Pronombres posesivos).…….....…..……28 2.5. ¿Kunjamasktasa? (¿cómo estás?).…………………...………………………………29 2.5.1. Jiskhir sutilantinaka (Pronombres interrogativos).………..…….……31
KIMSÏR T’AQA UTJAWISA (NUESTRO HOGAR) 3.1. Utjawis uñt’añäni (Conozcamos nuestro hogar)…..……………………...………32 3.2. Uta (casa) …………………………………………………………………..…….....……34 3.3. Saminaka (Colores)………………………………………………………..………...…..36 3.3.1. Ch’uqi saminaka (Colores naturales) ……………………..…...……..36 3.3.2. Samichat saminaka (Colores artificiales) ……………….…...………37
PUSÏR T’AQA TUPUNAKAMP UÑTANAKAMPI (FORMAS Y MEDIDAS) 4.1. Uñtanaka(Formas)………………..………….…………………………….…...…..…..39 4.2. Uñachayir sutilantinaka (Pronombres demostrativos).….………..……………40 4.3. Jaqi saya uñtanaka (Estados físicos).………...……………………………………41 4.4. Tupunaka (Medidas)………..………………………………………..………………….42 4.4.1. Jach’a tupuñanaka (Medidas de longitud).……...…………….………42 4.4.2. Jathi tupuñanaka (Medidas de peso) ….………………………….……43
[4]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua” 4.4.2.1. Juyranak tupuñataki(Para medir productos)……………….43 4.2.2.2. Alinak tupuña (Para medir forrajes, tallos y leñas).………44 4.2.3. Umanak tupuña (medidas de capacidad) ………………………….……45
PHISQÏR T’AQA IRNAQÄWINAKA (OFICIOS Y PROFESIONES) 5.1. Irnaqawinak uñt’añäni (Conozcamos las profesiones)…...……………………46 5.2. Lurawinaka (Acciones) …………..……………………………………………………48 5.2.1. Luririn utt’ayanakapa (Bases verbales) …………...……..……..………48 5.2.2. “Apaña” luririn amuyunakapa (Significados del verbo “llevar”)……50 5.2.3. Jaqinkayir k’ila arunaka(Sufijos marcadores de persona)… ………51 5.2.4. Lurawinak kunkanchaykasa (acciones en forma ‘gerundio’)..……...53
SUXTÏR T’AQA JAQI JAÑCHIMP ISINAKAMPI (CUERPO HUMANO Y VESTIMENTA) 6.1. Janchisan chiqanakapa (Partes del cuerpo humano)……...……………………56 6.1.1. P’iqin chiqanakapa(Partes de la cabeza)……...…………..……………..57 6.1.2. Tunu janchin chiqanakapa (Partes del tronco)……….……………….58 6.1.3. Thiya janchin chiqanakapa (Partes de las extremidades)…..….…..59 6.2. Isinaka (Vestimenta)………….……………………………………….……………..….61 6.2.1. Chacha isinaka (Vestimenta del varón)……………………………….....61 6.2.2. Warmi isinaka (Vestimenta de la mujer)……………………………..….61
PAQALQÜR T’AQA JAKHUNAKA (NÚMEROS) 7.1. Ina jakhunaka (números) ………………………………………………….....………62 7.2. Siqichat jakhunaka (Números posicionales) ………...……………….…………65 7.3. Jalja jakhunaka (Números fraccionarios) …………...……..………….…………67 7.4. Qulqichaw amtanaka (Conceptos de economía)……………………………..…..68 7.5. Luririn uñta qilqanakapa (Formas verbales).…………..…...……….………….69
KIMSAQALQÜR T’AQA JAKÄW URAQISA (MEDIO AMBIENTE) 8.1. Jakaw uraqisa (Nuestro medio ambiente)…….…………………………..……..…72 8.2. Janiw sañampi jay sañampi (Dicciones de negación y afirmación)…..….…..73 8.3. Muspharkay uraqinaka (Lugares turísticos)………………………..………..…..74 8.4. Uywanaka (Animales)………………………………………...…………..…….………76 8.4.1. Jaqin uywat uywanaka (Animales domésticos)……..…..….…….……76 8.4.2. Salqa uywanaka (Animales silvestres)…………….……..………………78 8.4.3. Laq’unaka (Insectos, gusanos y arácnidos)………….…...……….……81
[5]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”
LLÄTUNKÏR T’AQA KUNJAMASKIS PACHAXA (CÓMO ESTÁ EL TIEMPO) 9.1. Pacha saräwi (Ciclo del tiempo)………………………..…….………………….……83 9.2. Pacha tupunaka (Medidas del tiempo)………………………………………………83 9.3. Pacha t’aqanaka ( Estaciones del año)……….…………………………………….83 9.3.1. Pacha (La hora). ……..…………………………..…………………...………83 9.3.2. Paqa urunaka (Días de la semana) …………..…………….…...……….87 9.3.3. Phaxsi saräwinaka (Fases lunares)………….....……………..………….87 9.3.4. Phaxsinaka (Meses)………………...…………..…………………..………..88 9.4. Aru thakhi (Sintaxis aymara)………………...…………...…………….....…………90 9.4.1. Tama aru (La oración)……………………………..………...………………90
TUNKÏR T’AQA PACHA SARA UÑAKIPAWI (DIAGNÓSTICOS TEMPORALES) 10.1. Pacha ch’ulljtanaka (Inclemencias del tiempo)………………..…………………91 10.2. Luririn pachanakapa (Los tiempos verbales) ……………………..……..………93 10.2.1. Nayra pachamp jutïr pachampi (Tiempo pasado y futuro)……….93 10.3. Yanapt’asiwinaka (Reciprocidades)……………..……………...……………….....96 10.3.1. Luririn jaqkattapa (Flexión verbal interactivo)……………….……….96 10.4. Jakaw qilqa (Biografía personal)…………………………………...………...…….98 Pankanaka (Bibliografía) …………………………………………….………………………99 T’irkanaka (Anexos)…………………………………………………………………………..100
[6]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”
INTRODUCCIÓN AYMAR ARU 1: “principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua” es un trabajo que presenta pautas metodológicas para
el
aprendizaje del idioma originario aymara como segunda lengua. Es decir, es una herramienta educativa orientada para personas no
hablantes de esta lengua,
porque el aymara tiene particularidades específicas que amerita su tratamiento pedagógico. Ya Castillo (1958:7) lo mencionó: “la lengua aymara es un idioma clásico, perfecto y admirable, semejante a todos los idiomas cultos de los países civilizados, tanto por la riqueza de sus expresiones y modalidades lingüísticas cuanto por el valor y naturaleza de sus raíces, por su inmutabilidad morfológica y somática o semántica, por su extraordinaria peculiaridad gubernativa, así como por el mecanismo de sus fonemas yuxtapuestas o aglutinantes en la estructura gramatical”. Bajo este fundamento este texto
al inicio describe principios fundamentales
sobre la evolución y caracterización de la lengua. Comprende diez unidades de aprendizaje que incluye características lingüísticas y culturales referidas a la lengua. En el desarrollo de las unidades de aprendizaje enfatiza el desarrollo de las destrezas lingüísticas (receptivas y productivas), así como el razonamiento e investigación. Presenta ilustraciones actuales y culturales, literatura aymara, características lingüisticas (gramática, sintaxis, formas verbales entre otros) y fundamentos funcionales para la comunicación oral. Esboza un sistema de trabajo diferente a través de la literatura y vivencias actuales. Por tanto, es un material de trabajo que intenta lograr las competencias comunicativas fundamentales. Y por supuesto, para el logro eficiente de los objetivos depende mucho de la metodología de enseñanza utilizada y material adicional correspondiente, pues el mero llenado y lectura del trabajo no tendría logros eficientes.
[7]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua” LA ESCRITURA AYMARA EN LA HISTORIA Y LA ACTUALIDAD 1.1. Antecedentes El aymara es un idioma que tuvo muchas etapas de desarrollo para su establecimiento. Su origen se encuentra en los remotos sucesos de la prehistoria la cual constituye la existencia de una cultura antiquísima de tiwanacu que refleja un carácter matemático, científico y artístico (Castillo, 1958:7). Este mismo autor indica que: “ La lengua aymara es un idioma clásico, perfecto y admirable, semejante a todos los idiomas cultos de los países civilizados, tanto por la riqueza de sus expresiones y modalidades lingüísticas cuanto por el valor y naturaleza de sus raíces, por su inmutabilidad morfológica y somática o semántica, por su extraordinaria peculiaridad gubernativa, así como por el mecanismo de sus fonemas yuxtapuestas o aglutinantes en la estructura gramatical”.
Cuando los catequistas coloniales llegaron a las tierras de América se apropiaron de sus poblaciones, destruyeron las culturas y otros aspectos en general, pero la lengua era un obstáculo muy grande. Por tanto, los religiosos tomaron la tarea de catequizar a los nativos de esta tierra por lo que se dedicaron a conocer y estudiar sus lenguas para poder llegar a ellos (Castillo, 1958: 11). Sin embargo, hay otro debate sobre la naturaleza de la escritura Aymara, el arqueólogo argentino Dick Ibarra Grasso en su libro escritura andina (1953) plantea esta posibilidad: los origenes de la escritura Aymara están en los textiles, artes rupestres, cerámicas o en los chinus; se basa en los glifos coloniales, republicanos y modernos. Otra tendencia que cobró relevancia fue el uso de los chinus o los textiles andinos como el soporte escritural de base sobre el cual se desarrolla una elaboración posterior de la voz. Asimismo, los trabajos de investigación de Gordon, Brotherston (1997) Galen, Brokaw (2002-2003), Guaman poma de Ayala; Arnold y Yapita (1992-1998) buscan maneras de expresar como fuentes textuales propias del Aymara en los textiles y tales posturas no se han podido demostrar con claridad. Ahora bien, que los Aymaras tengan su propia escritura es un hecho histórico y conocido, pero que haya cultivado una escritura original es un hecho que no tiene precedentes, solo desarrollaron: la arquitectura, cerámica o los quipus, como un sistema de cálculo matemático para transmitir saberes. La primera obra en aymara se publicó en Juli Perú el año 1613 titulado “Arte y gramática de la lengua aymara” por el padre jesuita Ludovico Bertonio, posteriormente aparecieron las obras del padre Francisco del Canto (1612) y Diego de Torres Rubio (1616) y en 1560 el dominico Fray Domingo de santo Tomás ya había esbozado el de la lengua quechua (Castillo, 1958: 11) y (Hardman et al, 1988:6). Asimismo, estos últimos argumentan que fue Ellen H. Ross que publicó la obra titulada Rudimentos de gramática aymara el año 1963 en La Paz con el apoyo de la misión canadiense. 1.2. Tendencias respecto a la lengua aymara Las tendencias sobre la escritura aymara son variadas porque en el transcurso de los años surgieron diferentes corrientes o pensamientos. Según los investigadores, los más destacados son: Las tendencias coloniales y las tendencias actuales. 1.2.1. Tendencias coloniales Según Layme (2012:28) en esta época, con referencia a la escritura aymara, destacados son las siguientes:
los más
Anti-india, fue la primera corriente que apareció en la extensión española a fines del siglo XV y XVI. La idea que llevaba esta corriente es que las lenguas andinas como el Aymara, Quechua, Pukina y otros eran lenguas “bárbaras” como sus habitantes. Ellos aseguraban que los indígenas no tenían inteligencia y que su lengua era un obstáculo para el progreso de la sociedad. Por tanto, fijaron el objetivo de extinguir la lengua Aymara y castellanizar a sus hablantes.
[8]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua” Religiosa o utilitarista, los precursores de esta corriente utilizan el idioma para sus propios fines y más allá fuera de ese contexto la lengua no tiene importancia. Utilizan la lengua como un medio para evangelizar a los indígenas. Es por esa razón que a partir de 1550 se destacan Domingo de Santo Tomas (1951), Ludovico Bertonio (1879), Diego de Holguín (1989) y otros. Hablan de facilitar el aprendizaje pero nunca hablan de enseñar a inscribir y leer en dichas lenguas. Indigenista, los de esta corriente como señala Layme (2012:28) se caracterizan por ser un tanto tolerante con las lenguas andinas. Su actitud respecto a los hablantes de los idiomas indígenas tiene un grado de paternalismo, es decir; según ellos la lengua Aymara dificulta, frena el desarrollo e impide la integración nacional. Sin embargo, ellos creen que servirán para el museo y para descifrar algunas incógnitas de la ciencia. Los principales precursores son: Max Uhle (en Linares 1964) y Alejandro L. Dun (1890/1957) que propusieron un alfabeto para escribir la citada lengua en 1894. Luego aparecieron intelectuales bolivianos y peruanos que empezaron el estudio del aymara y quechua como: Belisario Díaz Romero (1906), José Rosendo Gutiérrez (1878), Manuel Rigoberto Paredes (1971) entre otros. Indianista, esta corriente apareció alrededor del año 1977. Entre sus objetivos están la recuperación del Tawantinsuyu. Creen que las lenguas nativas son superiores y busca el purismo del idioma. Es decir, buscan el purismo en la escritura, pero ninguno de sus representantes escribe en esa lengua pura sino más bien en castellano. Asimismo, para escribir ellos emplean símbolos genuinos, unas mutilaciones de signos latinos y algunos presentan una especie de jeroglíficos y creaciones risueñas muy propias. Son un poco radicales. Rechazan la copia de las grafías en la escritura y tratan de escribir con la originalidad (Ídem). 1.2.2. Tendencias actuales Las tendencias actuales o modernas surgen posterior a la aprobación y unificación de la escritura aymara. La necesidad de desarrollo y aplicación de la lengua en diferentes contextos genera dos grandes corrientes que son: Los anti-aymarista y los pro-aymaristas (Layme, 2012: 30). Anti aymaristas, esta corriente es apoyada por el pensamiento colonialista y neo colonialista. Ellos creen que las lenguas extranjeras son superiores a la lengua nativa. Creen que las lenguas extranjeras son los ejemplos a seguir por eso están en contra del uso de las lenguas nativas tanto en su uso oral o escrita. Pro-aymaristas, esta corriente se basa en la pos-modernidad mediante el cual se puede generar políticas lingüísticas en apoyo a las lenguas nativas. Apoyan la importancia de las lenguas nativas. El desarrollo y revitalización de la lengua es prioritario. Sin embargo, aún en esta corriente hay divergencias lingüísticas que más adelante trataremos. 1.3. Etimología Uno de los planteamientos de su etimología (Cerrón –Palomino, 2000, citado en Marcapaillo, 2013:35) considera que las culturas antiguas consideraban al idioma como la lengua o la “boca” por excelencia. Sin embargo, por el contacto social aparecieron muchas propuestas con el fin de dar un nombre a los idiomas. Asimismo Durand (1921) y Castillo (1958:8) plantearon por encima de otras denominaciones, en síntesis, en base a dos vocablos: jaya = lejos, mara=año que significa “los de tiempo inmemorial” así también “voz o palabra de lejano tiempo”. Por otro lado, similar a este planteamiento Villamil1 de Rada en su obra “La lengua de Adán” propone que el aymara es una lengua primitiva y que en base a ella se derivan otros idiomas (Castillo, 1958:8).
1
Emeterio Villamil de Rada sostiene, en su obra La lengua de Adán (1888), que el aymara fue lengua de Adán. Con ello afirma que el aymara es la madre de todas las lenguas. Al cual elogiaron Gustavo Adolfo Otero, Carlos Bravo, Enrique Finot y otros. Sin embargo Bautista Saavedra, Humberto Vásquez Machicado y Mario Frías Infante, echaron por tierra la teoría de Villamil de Rada (en forma sañuda y después de muerto su autor) Fuente: (Layme,2012:8)
[9]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua” 1.4. Tipología lingüística Existen varias lenguas en el mundo con particularidades propias. En esa diversidad lingüística según Jalire y Catari (2009:4) las lenguas del mundo se clasifican en cuatro grupos que son: Lenguas aislante o monosilábicas (china, japonesa), lenguas aglutinantes o afijantes (húngaro, turco, aymara, quechua y otros), lenguas incorporantes o polisintéticas (amerindias difíciles de identificar) y lenguas flexivas o sintéticas (castellano, inglés). Por otro lado, Marcapaillo (2013:36), Jalire y Catari (2009:5) y Hardman ([1998], 1978) consideran que esta lengua es parte de la familia lingüística Jaqi junto a las lenguas jaqaru de Tupe, Kawki en Kachuy hablados en el Perú. Según la última autora, la estructura arbórea de la familia lingüística Jaqi es la siguiente: Cuadro N° 01
Fuente: Hardman y otros (1988) Entonces, es difícil precisar la antigüedad de la lengua. Solo existen vestigios de investigadores que plantearon teorías acerca del origen de los idiomas. Unos con más celeridad y otros con perspectivas diferentes. Sin embargo, está claro que la antigüedad del idioma aymara es parte de la existencia misma del hombre andino. Ya Layme (2012:12) lo dijo: “Esta lengua es considerada uno de los medios de comunicación más antiguos de esta parte de América. Si a los tejidos peruanos o andinos se los cataloga con una edad de más de 10.000 años de antigüedad, no creo que los hayan hecho los mudos. Siendo esta lengua una de las más antiguas, además lo dicen las toponimias, es posible que los autores de tales tejidos hayan sido los hablantes de la lengua madre o abuela del actual aymara”. 1.5. La signografía o alfabeto aymara Existen varios postulados que tratan sobre la escritura de la lengua aymara. Como se mencionó anteriormente, hubo varias tendencias con respecto a este idioma de las cuales también existieron diferentes propuestas para escribirla. Sin embargo, cada una de las propuestas planteadas coadyuvó al desarrollo de la escritura que actualmente conocemos ya que la oralidad aún persistía con los años. Entonces, en los párrafos siguientes abordaremos las diferentes propuestas en el tiempo sobre la evolución de la escritura aymara. 1.5.1. Escrituras signográficas Este tipo de propuesta se basa en el planteamiento de la escritura mediante signos, es decir, no se contempla los sonidos latinos que existe en el castellano. Este tipo de escritura pretende mostrar la originalidad y purismo de los sonidos del aymara en función a los elementos existentes en la naturaleza. Las propuestas más relevantes son las siguientes:
[10]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua” 1.5.1.1. La escritura Tawa La escritura aymara desarrolló muchos cambios a lo largo de la historia, una de las propuestas que genera discusión es la propuesta del historiador German Choquehuanca 2 en colaboración con Eusebio Condori quienes proponen el alfabeto TAWA (Ledezma y Ledezma, 2008: 422). Este alfabeto surge por el análisis de los antiguos cueros con escritura como se observa en el ejemplo: Cuadro N° 02
Fuente: Oracional grabado en cuero (Museo Casa de Murillo) citado en (Ledezma y Ledezma, 2008:422) Este tipo de escritura genera dificultades en la memorización de signos, pero el aporte fundamental es que cambia la lógica de la escritura que es de derecha a izquierda y de abajo hacia arriba (Ledezma y Ledezma, 2008:424). Sin embargo, para que sea más claro el investigador Choquehuanca explica que la relación de las letras llamadas “qellqa” se estructuran en base a un TOQE que es el lugar de la letra, el TAPU que es el lugar delimitado por líneas la cual forma una figura geométrica del qellqa, la PAMPA que es el espacio más amplio como el soporte donde se ubica la qellqa. La QELLA que es el cuerpo de la letra y el SEXE las líneas que forman la letra. Según Condori (Amauta de Larecaja, s/f: 12; citado en Ledezma, 2008:22) explica de la siguiente manera: “Cuando se realiza el trazado de la Qella (letra) se lo hace transfigurando las imágenes de los uywa (animales) tanto aves como camélidos con la mirada hacia la izquierda, constituyéndose la imagen espiritual de la letra, existiendo así una relación entre la qella y la uywa. Los animales se los ha estilizado por la pose de la paloma grande, búho, llama, alpaca, gaviota y pato que son las vocales y las letras son estilizadas por la forma del vuelo del cóndor.” 1.5.1.2. Escritura simbológica Muchos investigadores denominan la escritura de Laime pero es más convencional denominar escritura simbológica por la forma que presenta las grafías. Laime (2010:4) propone otra forma de escritura aymara en base a los sonidos naturales similar a la escritura china o japonesa. No abunda mucho las consideraciones sobre la motivación de la escritura. Sin embargo, propone la escritura en función a los componentes de la naturaleza ya sean animales, plantas, estrellas, sonidos, etc. En el gráfico siguiente se observa los sonidos propuestos por el autor en base a 81 símbolos silábicos, un reductor silábico (‘ ) y 19 consonantes léxicos:
Ver, el alfabeto TAWA de Inka Waskar Chukiwanka en Condori Eusebio (s/f) Escritura TAWA. La Paz-Bolivia. 2
[11]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua” Cuadro N°03 Símbolos silábicos
Cuadro N°04 consonantes léxicos
Marcador silábico (‘ ) y marcador verbal (-ña) Fuente: Laime (2010: 4) 1.5.2. Escrituras gráficas Este tipo de planteamiento sobre la escritura aymara hace referencia al uso de los sonidos latinos que generalmente aparecen en muchos idiomas. Sin embargo, lo que merece su tratamiento en este apartado es la evolución diacrónica de la escritura aymara que actualmente conocemos. 1.5.2.1. La escritura en el coloniaje Como se mencionó anteriormente, fue Bertonio (1612) quien incursionó la escritura del aymara con sonidos latinos. Este sufrió muchas modificaciones en el transcurso del tiempo. Muchos años después, según Castillo (1958:16) la escritura aymara se organizó en base a 33 sonidos en grupos sencillos o corrientes (a, e, ch, e, i, j, k, 1, 11, m, n , ñ, o, p, q, r, s, t, u, w,y) llegando a un total de 21 sonidos . Los aspirados o atenuantes (chh, kh, ph, qh, th) en un total de 5 sonidos y los explosivos o violentos (cc, chch, jj, kk, pp, qq, tt.) con un total de 7 sonidos. Por otro lado los sonidos (b, d, h, f, g, rr, v, x, z) no forman del alfabeto aymara por la forma de emisión de los sonidos. Asímismo, estos sonidos se agrupan en: guturales, linguales, linguo palatales, linguo dentales, labiales y nasales (Idem, 1958:18-19). Bajo estas consideraciones podemos representar los sonidos del aymara de la siguiente manera: Cuadro N° 05
Modo expresión
de
labiales Simples
p, m,w
Aspiradas Glotalizadas
ph pp
Según la articulación bucal Linguo Guturales Linguo dentales palatal t, ch, k, j, s q. th, chh, chch, tt,
kh kk, jj
Laterales
Nasales
vocales
l,ll,y,r
n,ñ
a,e,i,o, u
qh cc, qq
Fuente: Elaboración propia según el planteamiento de Castillo (1958:16) 1.5.2.2. La escritura aymara unificada Ahora bien, en función al decreto supremo 20227 de 1984 se establece la escritura unificada de la lengua aymara. En las primeras incursiones Hardman y otros (1988:26) plantean la gramática de la lengua aymara en base a este alfabeto. Asimismo muchos autores como: Marcapaillo (2013:43), Gómez (2009:14), Santander (2007:24) Jalire y Catari (2009:69) entre otros plantean que el sistema fonémico del aymara se compone
[12]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua” de 29 sonidos que son: 12 fonemas oclusivos (p, ph, p’, t, th, t’, k, kh, k’, q, qh, q’), 3 africadas (ch, chh, ch’), 3 fricativas (s,j,x) , 2 laterales (l, ll), 3 nasales (m, n, ñ), 2 semiconsonates (w, y), una vibrante simple(r), tres vocales (a,i,u) y un alargamiento vocálico ( ¨ ). Por tanto, el alfabeto aymara se presenta de la siguiente manera:
Sordas
Oclusivas
Africadas
sonoras
MODO DE ARTICULACIÓN
Cuadro N°06
Vocales
CONSONANTES PUNTO DE ARTICULACIÓN Bilabial Alveolar Palatal Simples p t Aspiradas ph th Oclusivas t’ t’ Simples ch Aspiradas chh Glotalizadas ch’ Fricativas s Laterales l ll Nasales m n ñ Semiconsonantes w y Vibrante r
i
u
Velar K Kh k’
Post velar q qh q’
J
x
/¨/
a Fuente: Hardman y otros (1988), Marcapaillo (2013:43) y Gómez (2009) Existen muchos trabajos en aymara realizados por investigadores lingüistas y profesionales individuales y colectivos como: el ministerio de educación, las universidades públicas del estado (UPEA, UMSA, UMSS), las universidades privadas (UCB, UNIBOL tupak Katari, tawantinsuyo), ILCNA, CEA, Radio San Gabriel, profesionales individuales y agrupaciones sociales campesinas quienes generan el uso del idioma. Es evidente que la escritura aymara aún no está tan difundida en su totalidad en diferentes contextos. Existieron varias posturas como: escrituras signográficas, escrituras gráficas así como posturas filosóficas para escribirla. Sin embargo, el que tiene vigencia hasta ahora es la signografía unificada que usa sonidos latinos. Por eso, años anteriores desde 1612 hasta 1983 fue el desarrollo y la unificación del alfabeto con la postura de muchos autores. También es preciso recalcar que el uso de las cinco vocales ya no tiene relevancia, es decir, ya no es admisible en la escritura aunque en grafittis públicos y paisaje lingüístico aymara se puede evidenciar todavía por el desconocimiento de sus autores. Entonces, esto no debe poner en duda la escritura sino, más bien debe llamar a la reflexión y análisis de quienes están aprendiendo esta lengua. 1.5.2.3. Situación legal y vigencia del aymara El aprendizaje de la lengua ayamara está sujeto bajo normas legales como la Constitución Política del Estado, ley de Educación “Elizardo Pérez y Avelino Siñani”, ley de derechos lingüísticos entre otros. Y sobre todo, por la esencia misma y el fortalecimiento de la lengua. Ahora, a pesar de tener un mandat legal, por los argumentos vertidos en líneas anteriores, a pesar de la unificación del alfabeto aymara la lengua aún enfrentó las posturas ideológicas respecto a su escritura como aparece en espacios públicos y trabajos publicados. Por eso, el año 2014 (La Paz) y 2016 (Warisata) a la cabeza del ministerio de educación, Universidad Pública de El Alto (UPEA), Universidad indígena boliviana aymara Tupak Katari (UNIBOL A-TK), Instituto de lengua y cultura de la nación aymara (ILCNA) , consejo educativo aymara (CEA) organizan el “1er y 2do congreso internacional de lengua y cultura aymara” para poner a consideración las divergencias ideológicas y la reflexión sobre la escritura y la cultura misma con la participación de diferentes instituciones políticas, sociales y educativas donde se fortaleció la lengua llegando a buenos resultados quedando registrados en las resoluciones conclusivas de los congresos.
[13]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”
MAYÏR T’AQA
AYMAR ARU QILQANAKA (ESCRITURA AYMARA) Conozcamos y pronunciemos correctamente los siguientes sonidos de la lengua aymara.
1.1. Aymar Aru Qilqanaka (escritura aymara)
Anu ‘perro’
Challwa ‘pez’
Jamp’atu ‘sapo’
Kimsa ‘tres’
Llika ‘telaraña’
Mama ‘mamá’
Phisi ‘gato’
Rixiña ‘rayar’
Uta ‘casa’
P’isaqa ‘perdiz’
Chhuxllu ‘choclo’
Kharu ‘polilla’
Nayra ‘ojo’
Qinaya ‘nube’
Suri ‘ñandú’
Tiwula ‘zorro’
Wallpa ‘gallina’
Xaxu
‘picante’
Ch’uru ‘caracol’
K’ank’a ‘gallo’
Ñach’ata ‘amarrado’
Illa ‘amuleto’
Liqi liqi ‘tero tero’
Pili ‘pato’
Qhaphaña ‘tapa’
Q’aspa ‘gorra’
Thakhi ‘camino’
T’ant’a ‘pan’
Yuru ‘jarra’
Kürmi ‘arco iris’
Yatintawi (Ejercicios) Reescriba los sonidos aymaras retroalimentación.
difíciles de pronunciar
[14]
y haga la
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”
1.2. Arsunak uñakipawi (Identificación de fonemas) Los sonidos de la lengua aymara comparten fonemas con el castellano, pero también existen sonidos propios de la lengua como se observa en el siguiente cuadro: Sonidos compartidos con el castellano
Sonidos propios del aymara
A CH I J K L CHH CH’ KH LL M N Ñ P K’ PH P’ TH S T U R W Y T’ Q’ QH
Sonidos aymaras con escritura castellana
Q
X
¨
Estos sonidos se escriben igual que en el castellano pero por su pronunciación son propias del aymara.
1.3. Aymar aru arsunaka (cuadro fonético) El cuadro fonético aymara se establece su escritura unificada bajo el D.S. 20227 de 1983 la cual comprende 30 sonidos que son: 12 fonemas oclusivos (p, ph, p’, t, th, t’, k, kh, k’, q, qh, q’) ; 3 africados (ch, chh, ch’), 3 fricativos (s, j, x); 2 laterales (l, ll); 3 nasales (m, n, ñ); 2 semiconsonates (w, y); una vibrante simple (r); tres vocales (a, i, u) y un alargamiento vocálico ( ¨ ). CONSONANTES PUNTO DE ARTICULACIÓN Bilabial
K
q
Aspiradas
ph
th
Kh
qh
Oclusivas
p’
t’
k’
q’
J
x
Oclusivas
(phallirinaka) (pachpanaka)
Aspiradas
chh
Oclusivas
ch’
(phusirinaka) (phallirinaka)
Fricativas
s
Laterales
l
ll
n
ñ
(khachharirinaka) (laxra thiyampinaka)
Nasales
m
Semiconsonates
w
(nasa samsumpinaka) (chika sallanaka)
y r
Vibrante
Vocales y alargamiento vocálico
(mallq’ampi)
ch
Simples
(khathartirinaka)
(mallq’a punkumpi)
Postvelar
t
(phusirinaka)
(ñak’ampi)
Velar
p
(pachpanaka)
Africadas
Palatal
(laka ch’akhampi)
Simples
MODO DE ARTICULACIÓN Sonoras Sordas
Alveolar
(ispillumpi)
i
u a
[15]
(¨)
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”
1.4. Qilqa arsunaka (La pronunciación de las consonantes) Las consonantes en la lengua aymara según el modo de articulación se subdividen en cinco grupos: bilabiales, alveolares, palatales, velares y post velares. Yatintawi (ejercicios) Identifique con un círculo los sonidos que pertenecen a la signografía aymara.
p ph p’ m w
t th Ch t’ chh k q s ch’ ll kh qh l ñ k’ q’ n y j x r
h chh p d ph z p’ m a w t e th t’ s v l n i r o c qh ¨ f k’ q’ ch ch’ g ll ñ y k kh j q u Ç æ x
Yatintawinaka (Ejercicios)
Llenamos y relacionamos con una flecha los sonidos correspondientes. ESPIRADOS (Phusirinaka) GLOTALIZADOS (Phallirinaka) SIMPLES (Pachpanaka)
Q
K
CH
T
P
POSTVELARES (mallq’ampi) BILABIALES (Ispillumpi) VELARES (Mallq’a punkumpi) PALATALES (ñak’ampi) ALVEOLARES (laka ch’akhampi)
Busquemos y formemos palabras con los sonidos identificados
[16]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”
Escriba dos palabras aymaras con cada sonido mencionado. BILABIALES
ALVEOLARES
PALATALES
VELARES
POST VELARES
P
T
CH
K
Q
pa pi pu
ta ti tu
cha chi chu
ka ki ku
qa qi qu
Paya ‘dos’ Sapa ‘solo’
Taki ‘patada’ Uta ‘casa’
Challwa ‘pez’ Aycha ‘carne’
Kayu ‘pie’ Uka ‘eso’
Qala ‘piedra’ Aqu ‘muela’
……………….. ……………….. ………………..
……………….. ………………..
……………….. ……………….. ………………..
……………….. ………………..
PH
TH
CHH
KH
QH
pha phi phu
tha thi thu
chha, chhi, chhu
kha khi khu
qha qhi qhu
Phuyu ‘pluma’ jupha ‘quinua’
thaya ‘frío’ jatha ‘semilla’
Chhuyu ‘fresco’ Jichha ‘ahora’
Khunu ‘nieve’ Jakhu ‘número’
Qhirwa ‘valle’ Juqhu ‘bofedal’
……………….. ……………….. ………………..
……………….. ………………..
……………….. ……………….. ………………..
……………….. ………………..
P’
T’
CH’
K’
Q’
p’a p’i p’u
t’a t’i t’u
ch'a ch’i ch’u
k'a k’i
k’u q'a q’i
P’akiña ‘quebrar’ Jamp’i ‘tostado’
T’ant’a ‘pan’ Jant’aku ‘cuero’
Ch’iyara ‘negro’ Jach’a ‘grande’
K’awna ‘huevo’ Juk’a ‘poco’
q’u
Q’illu ‘amarillo’ Janq’u ‘Blanco’
……………….. ……………….. ………………..
……………….. ………………..
……………….. ……………….. ………………..
……………….. ………………..
M
S
LL
J
ma mi mu
sa si su
lla lli llu
Maya ‘uno’ Uma ‘agua’
Suyaña ‘esperar’ Mañasu ‘carnicero’
Llamayu ‘mayo’ Jallu ‘lluvia’
Jach’a ‘grande’ Ajanu ‘cara’
……………….
……………….
……………….
……………….. ………………..
……………….. ……………….. ………………..
……………….. ………………..
[17]
ja
ji
X ju
xa
xi
xu
Iwxa ‘encargo’ Phaxsi ‘mes’
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”
W
L
Ñ
wa wi wu
la li lu
ña ñi ñu
Wayna ‘joven’ Jawari ‘fábula’
Laka ‘boca’ Alwa ‘temprano’
Ñaka ‘apenas’ Juñi ‘madeja’
……………….
……………….
……………….
Qhanañcha (aclaración) Los sonidos se forman mediante sílabas en posición inicial y posición medial.
……………….. ……………….. ………………..
N
Y
na ni nu
Jach’a Ajanu
Posición inicial Posición medial
ya yi yu
El sonido postvelar X no aparece en posición inicial, solamente en ………………. ………………. posición medial. Excepto en la variación de la palabra Jaxu ……………….. ……………….. xaxu. Nasa ‘nariz’ Sanu ‘peine’
Yatiri ‘sabio’ Jayu ‘sal’
R
ra ri
ru
Ramaña‘recolectar’
wayra ‘viento’ ………………. ………………..
1.5. Salla arunakan ch’ulljtapa (Alofonización de las vocales) Las vocales “i” , “u” en la lengua aymara adquieren una gradación de sonido cuando van acompañados por los sonidos post velares Q, QH, Q’ y X. Estas vocales ya sean en posición anterior o posterior de los sonidos postvelares se pronuncian parecido a la E (en el caso de la vocal i) y O (en el caso de la vocal u).
La vocal “i”, “u” antes de estos sonidos se alofonizan ya sea al lado o una sílaba anterior.
Q
La vocal “i” , “u” antes de estos sonidos se alofonizan ya sea al lado o una sílaba posterior.
Qh Q’ X
[18]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”
Escuche e identifique las características de estos fonemas.
Q p’iqi qillwa
p’q qllwa
thuqtaña Thoqtaña
iqiqu
qqo
Qh Qhirwa
Q’
qhrwa
Thuqhuña thoqhoña
qhiri Qhulli
qhri qholli
q’ipi
X
q’pi
Q’urawa q’orawa
Janq’u janq’o Manq’iri manq’ri
llixti llxti suxta soxta suxu soxo wixru wxro
Escriba otras palabras usando los cuatro sonidos postvelares.
Reescriba correctamente. q’owa q’uwa_____ qhona __________ sxsi __________ q’xo q’xo __________ qllwa __________ q’llu __________ thxña __________: t’oxo __________
Ch’oxña q’owa qhñwa Chhxwiriri poqota qhlla prqa wxa
Escuche las palabras y escriba correctamente.
[19]
__________ __________ __________ __________ __________ __________ __________: __________
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”
1.6. Chika salla qilqanaka (Las semiconsonantes) Las semiconsonantes “w” , “y” en la lengua aymara evitan la diptongación. Cumplen dos funciones principales. La primera, como vocales cuando anteceden a una consonante. La segunda, como consonante cuando anteceden a una vocal. CONSONANTE
W Y
Wayna ‘joven’ Wiskha ‘soga’ Alwa ‘temprano’ Wixru ‘chueco’ Yuqa ‘hijo varón’ kayu ‘pie’ Jaya ‘lejos’ Yuru ‘jarra’
ILUSTRACIÓN
VOCAL
W Y
K’awna ‘huevo’ Sawka ‘broma’ Jawsaña ‘llamar’ Qawqha ‘cuánto’ Juykhu ‘ciego’ ayllu ‘comunidad’ Uywa ‘animal’ layqa ‘brujo’
Yatintawi (Ejercicios) Escriba con los sonidos “y”, “w” otras palabras aymaras en función de consonantes y vocales.
Recuerda:
Las semiconsonante s en la lengua aymara evitan el choque de vocales. Por tanto, no existen diptongos, triptongos ni hiatos.
W
Y
Consonante
vocal
………………………………
………………………………
……………………………… ………………………………
W
……………………………… ………………………………
………………………………
………………………………
………………………………
………………………………
………………………………
………………………………
………………………………
………………………………
……………………………… ………………………………
Y
……………………………… ………………………………
………………………………
………………………………
………………………………
………………………………
………………………………
………………………………
[20]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”
1.7. Salla jiyt’a (Alargamiento vocálico) También denominado alargamiento compensatorio. Es un fenómeno lingüístico que cumple varias funciones en la lengua aymara. Entre sus funciones principales están: alarga una vocal específica, sustituye una vocal, sustituye una consonante, marca tiempos verbales, cumple como un verbo ser, define los pares mínimos.
Alarga vocales. Sustituye vocales. Kuurmi →kürmi ‘arco iris’ jichha + uru →jichhüru ‘hoy’ Yaaqaña →yäqaña wasa + uru →wasüru ‘ayer’ ‘respetar’ Marca tiempos verbales. manq’ä ‘comeré’ lurayäta ‘comía’
Cumple como el verbo ser. jaqïña ‘ser gente’ yatiqirïña ‘ser estudiante’
Sustituye consonantes. Jiyt’aña →jït’aña ‘jalar’ saratayna →saratäna ‘fue’ larayaniwa→luräniwa ‘lo hará hacer’ Define pares mínimos. Chaka ‘puente’≠chäka ‘palo de quinua’ Sara ‘ruta’ ≠ sarä ‘iré’
1.8. Niya kikpa arunaka (Pares mínimos) El fenómeno lingüístico de los pares mínimos en la lengua aymara son sonidos que se asemejan en la escritura pero su pronunciación y significado son distintos. P-PH-P’
T-TH-T’
K-KH-K’
CH-CHH-CH’
Q-QH-Q’
Puyu
Tanta
Kaya
Chaqa
Qara
Phuyu
Thantha
Khaya
Chhaqha
Qhara
P’uyu
T’ant’a
K’aya
Ch’aqa
Q’ara
Pisi
Tisi
Kusa
Churu
Qawa
Phisi
T’isi
Khusa
Chhuru
Qhawa
K’usa Ch’uru Averiguamos más palabras similares
[21]
Q’awa
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”
PAYÏR T’AQA
UÑT’ASIPXAÑÄNI (NOS CONOCEREMOS) 2.1. Maynimp uñt’asiñataki (para conocer a otra persona) a) Dialogamos con otra persona. Kamisak jilata Pedro. ¿Kunjamasktasa? Nayax Phuchhajar tumpiriw saraskta
Aski urukipan tata Rufino. Nayax walikisktwa.
Kawkirus saraskta.
ARUSKIPAWI
A:
Aski urukipan kullaka. ¿Kamsatatasa? B: Jumatakis ukhamaraki. Nayax Justina satatwa. Jumasti. Kunas sutimax Kullaka. A: Waliki kullaka Justina. Nayax Florenciatwa. Ukhamax jichhat uñt’asiñäni. B: Ukhamaw kullaka. Jumax kunjamasktasa. A: Nayax jumamp uñt’asisax wali k’uchikitwa. B: Nayas ukhamaraki.
b) Preguntemos su nombre a otra persona utilizando este diálogo corto.
A: ¿Kunas sutimaxa? B: Nayan sutijax Juanawa. B: Jumansti. A: Nayanx Ernestowa.
Usa el modelo de preguntas y averigua el nombre completo de cuatro personas y haz un reporte. Jupan sutipax …………………………………………………wa Jupan sutipax ………………………………………………….wa Jupan sutipax ……………………………………………………wa Jupan sutipax ……………………………………………………..wa
2.2. ¿Khithis jupaxa? (¿quién es él o ella?) Conozcamos juntos a terceras personas. Jupanakax Sisampiwa.
tupak
katarimp
Bartolina
Jupanakax aymar marka irpiripxänwa. Tupak katarix Ayo Ayo markan yuririwa. Bartolina Sisax Caracato Markan yuririrakiwa. Jumax jupanakar uñt’ayatati. Kuna maras ch’axwañatak uñxtasipxatäna? ……………………………………………………
[22]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”
¿Khithinakas jupanakaxa? (¿Quienes son ellos?)
Jupax Lionel satawa
2.2.1. Jaqi sutilantinaka (pronombres personales) Sutilantinaka ‘pronombres personales’
Naya ‘Yo’ Juma ‘Tú’ Jupa ‘Él/Ella’ Jiwasa ‘Nosotros’
Nänaka ‘nosotros’ Jumanaka ‘Ustedes’ Jupanaka ‘Ellos/Ellas’ Jiwasanaka ‘Nosotros’
El sufijo –naka funciona como pluralizador en aymara.
a) Reconozcamos los pronombres personales.
1:.……………..
2:…………. [23]
3:…………..
4:……………
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”
b) Encontremos los pronombres personales Tata Pedron jakawipa
Tata Pedrox wawanakaparuw jach’a markar sarapxam satayna. Wali payachasir Juliox inach nayax sarirista sataynawa. Jayra Waynax jupanak sarappan sasaw satayna. Mayninakax nänakax janiw sarapxiriktti jumanak sarapxam sasaw sapxarakitayna. Ukhamax jupa sarpan sasaw Rosaylitax satayna. ¿Kuna? Jumax kuns yatta, jumax sullkätawa sapxarakitaynawa. Amukipxam jiwasanakax taqiniw amparan kayunitana. Kamisarak phisir iwxatax achakur parlanisti. Julio jumaw jach’a markar saräta. Rusaylita jiwasax yapuruw sarañäni. Sasaw tata pedrox taqinir iwxantatäna.
c) Reescribamos aquí los pronombres encontrados.
…………………………………………………………………….. 2.3. ¿Kawkitatansa? (¿De dónde somos?)
Jupax wila niq’itawa
El sufijo -ta marca la procedencia en la lengua aymara.
1.2.3.4.-
(Camerún) Jupax Camerúnatawa (Israel) Jupax israelatawa (Bolivia) Jupax Boliviatawa (Ecuador) Jupax Ecuadoratawa
Jupanakax tiwanakutapxiwa
Jupax tiquinatawa [24]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”
Llenamos la procedencia de las siguientes imágenes. ¿Kawkitapxis jupanakaxa?
Jupax Cochabambatawa
….…………… ……………tapxiwa
……………… …………tawa ..………………. …………………tapxiwa
…..………
………………………
…..………
………………………
……………… …………tawa
…..……….
……………ta….wa
…..………
………………………
Jumax kawkitätasa.
Tatamax kawkitasa.
………………………………
…………………………. ………………………... [25]
Mamamax kawkitasa
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”
2.4. Wila masi (Familia) Achachila ‘abuelo’ ‘papá’
Awki ‘papá’
Yuqa ‘hijo’
Tayka ‘mamá’ Wawa ‘bebé’ Awicha ‘abuela’
Phuchha ‘hija’ CIDEA: 2002
a) Conozcamos más componentes de la familia. Achachila ‘abuelo’ Allchhi ‘nieto/nieta’ Awicha ‘abuela’ Awki/tata ‘papá’ Chacha ‘esposo/hombre’ Chupa ‘viudo’ Ichu mama ‘madrina’ Ichu tata ‘padrino’ Ichu wawa ‘ahijado/ahijada’ Ijma ‘viuda’ Imilla/lulu ‘niña’ Imilla niña’ Ipa ‘tía’ Ipala/Khiyatu ‘cuñada’ Ipasiri ‘sobrino/sobrina’ Ipu/Lari ‘tío’ Ispa ‘gemelo/gemela’ Jak’a jilata ‘primo’ Jak’a kullaka ‘prima’ Jila/ Jilata ‘hermano’ Kullaka ‘hermana’ Lari ‘cuñado’ Mama ‘señora’ Mama/Tayka ‘mamá’ Masi ‘amigo/amiga’ Masi/Yala ‘amigo/amiga’ Phuchha ‘hija’ Qhipa tayka ‘madrastra’ Q’axu tawaqu ‘mujer sdolecente’ Tata ‘señor’ Q’axu wayna ‘hombre adeolecente’ Tullqa ‘yerno’ Qhiupa awki ‘padrastro’ Tawaqu ‘cholita/señorita’ Tullqa masi ‘concuñado’ Warmi ‘esposa/mujer’ Usllu/Intinaru ‘hijastro/hijastra’ Wawa ‘bebé’ Wajcha wawa ‘huerfano/huerfana’ Wayna ‘joven’ Yuqa ‘hijo’ Yuqalla ‘niño’ Yuxch’a masi ‘concuñada’ Yuxch’a ‘Yerna’ [26]
Mä wila masin sutinakap akar qilqantam ………………………Tata ……………………….Mama …………………….
…………..
…………………….
…………..
…………………….
…………..
…………………….
…………..
…………………….
…………..
…………………….
…………..
Sullka ; refiere al hermano o hermana menor Jilïri : refiere al hermano o hermana mayor
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”
b) Llenamos el árbol genealógico familiar WILA MASIN SAPHIQAPA
! Wila masiman saphiqap jamuqam! Grafica tu árbol familiar.
Para aprender más escuchamos e interpretamos la siguiente canción y subrrayamos palabras importantes.
Wari wawita
Letra y música: Demetrio Marca.
Wila Masi
Wari wawita wikuñ wawita Jiwa wawitaki Awkiniristsa taykaniristsa Uywarapitaspa
Wila masi Wila masi Tatampi mamampi Jilïr jilata sullka kullaka Wawampi wawampi
Aka qullunsa khaya qullunsa jacht’atamaki wari wawita wikuñ wawita kutinxakitasma Imill wawita jaqin wawapa jacht’atamaki Qurinisristsa qulqiniristsa Uywasiskirisma
[27]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”
2.4.1. Mayninkayir sutilantinaka (Pronombres posesivos) Sufijos posesivos -ja~xa~ña~ya ‘mi’ -ma ‘tu’ -pa ‘su’ -sa ‘nuestro’
Naya ‘Yo’ Juma ‘Tú’ Jupa ‘Él/Ella’ Jiwasa ‘Nosotros’
Los sufijos -ja~xa~ña~ya; -ma; -pa; -sa en la lengua aymara marcan la posesion de algo. Estos sufijos van unidos a una palabra.
Akax pankajawa Mayninkayir sutilantinak phuqhachapxañäni. (Llenamos usando los pronombres posesivos)
……………..…___
……………..…………___
……………..……………___
……………..……………___
Tama arunakar mayninkayir phuqhachapxañäni. Jupan
uta…….
……………..…………___
……………..…………___
Nayan tata….. Nayan marka…..
Juman
Nänakan ………….
Jupanakan ……. ..
……………..…____
sutilantinakamp Mayninkayir sutilantinaka
Jiwasan phisi…. ……….
……………..………___
Jiwasanakan ……….
El sufijo –na marca la preposición “de” posesivo en el aymara.
[28]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”
2.5. ¿Kunjamasktasa? (¿cómo estas?)
Ullart’awi
Mä kutix ispa wawanakaw yuritayna. Maynixa Juan satänwa maynisti Juana satarakinwa. Juanitox wali usuta, llakita, qarita ukhamakiw sarnaqxatayna. Juanasti wali kusisita, q’umara, p’inqasita ukhamarakiw jakatayna. Ispanakax janiw pachpakikiti sapxiwa. Maynix usunti ukax maynix ukx amuyarakiwa sapxiwa. Ispa wawanakax wali amuyuñanx mä ch’uqit jaljatjamaw sapxiwa. a) Chuyma ch’allxtanak phuqhachañäni (Llenamos los estados de ánimos) Aka arunak jamuqanakar phuqhachapxañäni.
……………… ………………….. ………………… ……………….
………………… ……………….. ………………… ………………..
…………………. ………………… …………………. ………………..
…………………. ……………….. ………………… ………………. [29]
Qarita Iki purita Wali qarita Phuthutjata Thayjata Thithita Manq’a awtjata Umat Pharjata Sisantata Usuta Kusisita Phiñasita Mulljata Llakita Musparata K’uchisita P’inqasita Payachasita El sufijo –ta completivo marca el estado de ánimo de las personas en la lengua aymara.
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”
b) Yaqha chuyma ch’allxtanak uñt’apxañäni (Conozcamos más emociones)
Qarita ‘cansado’ Wali qarita ‘exausto’ Thayjata ‘con frío’ Manq’a awtjata ‘hambriento’ Sisantata ‘lleno’ Kusisita ‘feliz’ Mulljata ‘asustado’ Musparata ‘asombrado’ Payachasita ‘confundido’ Chuyma munata ‘enamorado’ Pisayasita ‘arrepentido’
Iki purita ‘soñoliento’ Phuthutjata ‘acalorado’ Thithita ‘furioso’ Umat Pharjata ‘sediento’ Usuta ‘enfermo’ Phiñasita ‘enojado’ Llakita ‘preocupado/triste’ P’inqasita ‘avergonzado’ T’aqhisita ‘sufrido’ Chuyma p’akita ‘decepcionado’ …………………..
c) ¿Aka jamuqanakax kunjamaskapxisa? Ch’usa chiqanakar phuqhachapxañäni.
Iki purita
……………………..
……………………..
……………………..
……………………..
……………………..
……………………..
……………………..
d) Jichhax otros).
mayni masinakarurak jiskt’apxañäni (Ahora preguntemos a
1. ¿Jumax kunjamasktasa? Nayax …………………wa 2. ¿Jupax kunjamaskisa? Jupax …………………wa
El sufijo –sa interrogativo cumple la función de pregunta y siempre va al final de los pronombres interrogativos (kuna, kawki, khiti, kunjama, qawqha, kunapacha). Este sufijo se sobreentiende como el verbo ‘ser o estar’.
3. ¿Yatichirix kunjamaskisa? …..………..
………………… [30]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”
2.5.1. Jiskhir sutilantinaka (Pronombres interrogativos) Kuna ‘Qué’ Kawki ‘dónde’ Khithi ‘quien’ Kunjama ‘cómo’ Qawqha ‘cuanto’ Kunapacha ‘cuándo’
(-sa)
a) Tama arunak ullarapxañäni. 1.- ¿Kunas ukaxa?
Kikpa tama arunak qilqapxañäni.
Ukax qunuñawa
1.-………………………………………………………
2.- ¿Kawkitatasa?
………………………………………………………….
Nayax El Altotatwa.
2.-………………………………………………………
3.- ¿Khithis jupaxa?
………………………………………………………….
Jupax Kullakajawa
3.-………………………………………………………
4.- ¿Kunjamasktasa?
…………………………………………………………. 4.-………………………………………………………
Nayax llakitatwa 5.- ¿Qawqhas chanipaxa? Tunka waranqawa 6.- ¿Kunapachas jutäta? Qharüruw jutä
…………………………………………………………. 5.-……………………………………………………… …………………………………………………………. 6.-……………………………………………………… ………………………………………………………….
b) Jiskhir sutilantinak phuqhachapxañäni.
Jiskhir sutilantinak phuqhachapxañäni.
¿………………….ukaxa? u
K
U
N
A
¿………………….khä jilataxa? ¿ ………………… kullaka? ¿…………………… utjäwimaxa? ¿…………………… kutinïta. ¿ …………………..manq’ax ¿………………..tatamaxa? ¿……………………luraskta?
[31]
jilari?
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”
KIMSÏR T’AQA
UTJAWISA
(NUESTRO HOGAR)
3.1. Utjawis uñt’añäni (Conozcamos nuestro hogar) ARUSKIPAWI A: Eugenia utamaruw tumpir jutañ munta. Kawkinkis utjawimax uk sitasmati. B: Ay, kullaka. Chiqapunit tumpirjutatasti. Utjawijax Villa adela, avenida Bolivia ukankiwa. A: ¿Kuna jakhuwinisa? B: 6578 ukawa qhanapuniw jach’a ch’uxña punkuniski. Jan jikiñjamakan ukax celular jakhuwijaruw jawsanitäta. Jumasti kawkin qamt sistasa? A: Walikiw Eugenia. Nayax Mercedarion qamta. Qhanapuniw mä k’ullk’u thakhix calle R. de la Vega saskpacha. Ukampirus qhipurunakaw utajar irpäma. B: Walikiw Justina. Conozcamos nuestro croquis de vivienda y utilicemos ubicaciones georeferenciales.
Inti jalsu Inti jalanta Alaya Aynacha
‘Este’ ‘Oeste’ ‘Norte’ ‘sur’
[32]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”
A) Averiguamos la vivienda de un compañero (a).
haga el croquis de tu dirección para que lleguen a tu casa
¿Kawkins jumax qamta? Zona…………………….. Calle/Avenida……………………… Nº ………………………….. A) Reportemos a otra persona. Jupax Zona Mercurio Calle los lirios ukan qami. Utapan jakhupax 345 ukawa.
El sufijo –ru direccionativo ‘a, hacia’ cumple la funcion de marcar la dirección. Alayaru ‘hacia arriba’ Kupiru ‘a la derecha’ El sufijo –kama limitativo ‘hasta’ marca la limitación de algo. Thakhikama ‘hasta el camino’ Utakama ‘hasta la casa’
Ahora llene los espacios con los datos de tu ubicación. Nayax Zona………………………………………………… Calle…………………… ukan qamta. Utajan jakhupax………………….ukawa.
Llenemos el formulario con nuestros datos.
Qilqantaw laphi Suti:…………………………..
CH
W
Uñt’a jakhu: ………………………….. Yatxat thakhi:……………………………….. Utjaw chiqa:………………………………….. Uta jakhu:……………. Jawsañ jakhu………………………………
_______________ Rixt’a
[33]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”
3.2. Uta (casa)
Nuestra casa se divide así. Manq’añ uta ‘comedor’ Phayañ uta ‘cocina’ Katuqañ uta …………………… Ikiñ uta
………………………
Yaq’añ uta ……………………… Anatañ uta ………………………. ………………… ………………………. ………………… ……………………… ………………….
…………………….
………………… ……………………….
Estas son las partes de la casa (Utan chiqanakapax akham sutinakaniwa). K’anchira
Lupi katuqa
Uma jalthapi
Jikhani/tijira
janxata
Mujina T’uxu
Uma jalaqa
wayllaqa
irwaqa cha
Uma jala
Uta k’achacha
wintana
Wintan patilla
Pata sarnaqa
Uñtasi
Pirqa Uta wak’a
Uta punku
Awtu imaña
Sarnaq punku Sarnaqa
Uta wak’a Pata pata
Uma jalanta
[34]
Uta sayacha
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”
Catellano arur jaqukipapxañäni.
Awtu imaña Garraje Janxata …………………………….. jikhani/tijira/luma ……………… lupi katuqa …………………………… Pata pata ………………………….. Pirqa ………………………………….. sarnaq punku ……………………… sayach saphi…………………………… Uma jalanta ………………………….. Uma jala ……………………………… Uta k’achacha ……………………….. Uta sayacha ……………………….. Uta jakhu ………………………….. Wayllaqa ……………………………. Wintana ,……………………………
Uma jalaqa ……………………… Jaqi sarnaqa …………………………. k’anchira ……………………………… Mujina ………………………………… Pata sarnaqa ,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,, sarnaqa ………………………………… qhananta………………………… t’uxu ……………………………………. Uñtasi ……………………………. Uma jalthapi…………………………. Uta punku ……………………….. Uta wak’a …………………………….. qilqa katuqa …………………………. Wintan patilla ,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,, Irwaqa ……………………………….
Cumbrera(tijeral), fachada, lumbrera, escalinatas, pared, puerta-principal, columna, sumidero, calzada, techo, ventana, canaleta, patio, chimenea, espiga, terraza, acera, ojo de buey, balcón, puerta, cimiento, antepecho de ventana, numeración, buzón, desagüe. garrage, sombrerete, canalera, traga-luz, esquinal.
Dibuja aquí tu casa y ponga sus partes.
Averiguamos sobre las costumbres de construcción.
1. ¿Kunas kuntur mamanixa? ¿Qué es kuntur mamani? 2. ¿Kunas achuqallaxa? ¿Qué es la achuqalla?
[35]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”
3.3. Saminaka (Colores) En la visión andina los colores se clasifican en dos grupos. Naturales y artificiales. La identificación de los colores tiene léxico particular en su denominación.
3.3.1. Ch’uqi saminaka (Colores naturales) Los colores colores naturales son los que no son matipulados con ningun tinte natural o artificial. Estos generalmente aparecen en las fibras de animals. Saminaka ‘colores’ Alqa Chuchi Ch’ikhu Ch’ijlli /churiJanq’u Ch’añu Ch’ixi Chära/Ch’iyara Ch’iyar paqu Ch’iyar ch’umphi Ch’iyar qhilla Ch’iyar uqi Ch’umphi Janq’u Janq’u ch’umphi Janq’u k’aja Janq’u qhilla Janq’u uqi K’usi Millu Paqu Qhilla Q’illu ch’umphi Q’illu paqu Suyu Tunti Tunti qhilla Uqi Wari Wila ch’umphi Wila paqu
Equivalencia
Ch’uqi saminak siqintapxañäni. ‘bicolor’ ‘negro opaco’ ‘alazano’ ‘blanco oscuro’ ‘mixto’ ‘gris manchado’ ‘negro’ ‘castaño oscuro’ ‘café oscuro’ ‘cenizo oscuro’ ‘gris oscuro’ ‘café, castaño’ ‘blanco’ ‘café claro’ ‘blanquecino’ ‘cenizo claro’ ‘plomo claro’ ‘negro claro’ ‘café amarillento’ ‘beige’ ‘cenizo’ ‘café amarillento’ ‘beis amarillento’ ‘afranjado’ ‘decolorido’ ‘ceniza claro’ ‘plomo,gris’ ‘color vicuña’ ‘castaño rojizo’ ‘beis rojizo’
Alqa uta Chuchi qillwa Ch’ikhu Ch’añu jawira Ch’ixi ch’uspa Ch’iyara
qarwa
ch’uqi
ch’umphi aycha
Janq’u-ch’umphi k’isa Janq’u
qhilla Kimsa K’usi Millu pataka Paqu q’uwa Qhilla sawka Suyu t’arwa Uqi t’isnu Wari
………………ch’iyara………………………
…………………………………………… …………………………………………… ……………………………………….
[36]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”
3.3.2. Samichat saminaka (Colores artificiales). Los colores artificiales son aquellos tonos que surgen a partir de la manipulación de tintes naturales o artificales formando matices específicos. Saminaka Anti Ayrampu Chupika Ch’uxña Arumi/sisira Larama Misik’u Kulli Mururiya Q’illu Wila Churi Ch’iyar larama Ch’iyar ch’uxña Ch’iyar ayrampu Ch’iyar wila Ch’uxña q’illu Janq’u larama Janq’u ch’uxña Janq’u q’illu Janq’u anti Janq’u wila Laqhu ch’uxña Arum q’illu Qhana larama/tunti larama Janq’u ayrampu sajuna Tunti q’illu Tunti ch’uxña Tunti wila/wila tunti Wila q’illu Wila ayrampu Wila anti laram q’uyu Churi q’uyu/q’illu q’uyu Ch’uxña q’uyu Ayramp q’uyu Arum q’uyu/sisir q’uyu Q’uyu Anti q’uyu Suk’u
Jaqukipa
Asignemos colores a la imagen. ……………………
‘rosado’ ‘guindo’ ‘carmesí’ ‘verde’ ‘naranjado’ ‘azul’ ‘amarillo nítido’ ‘morado’ ‘lila/violeta’ ‘amarillo’ ‘rojo’ ‘amarillo opaco’ ‘azul oscuro’ ‘verde oscuro’ ‘guindo oscuro’ ‘rojo oscuro’ ‘verde caña’ ‘celeste’ ‘verde claro’ ‘amarillo blanquecino’ ‘rosado blanquecino’ ‘rojo blanquecino’ ‘verde hoja’ ‘naranja amarillento’ ‘azul claro’ ‘magenta’ ‘azul celeste’ ‘amarillo opaco’ ‘verde opaco’ ‘rojo opaco’ ‘rojo anaranjado’ ‘fucsia’ ‘rosado oscuro’
…………………… …………………… ……………………
Busque logos institucionales y asigne sus colores.
…………………… …………………… …………………… …………………… …………………… …………………… …………………… …………………… …………………… …………………… …………………… …………………… ……………………
‘matiz de azul’ ‘matiz de amarillo’ ‘matiz de verde’ ‘matiz de guindo’ ‘matiz de naranja’ ‘matiz’ ‘matiz de rosado’ ‘multicolor’
…………………… …………………… …………………… ……………………
[37]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”
a) Dibujamos una de las banderas departamentales de Bolivia. Luego coloreamos y escribimos los colores en aymara con su respectiva pertenencia.
JAMUQA (bandera)
JAMUQA (bandera)
JAMUQA (bandera)
Marka:(…………….) Saminaka …………………………… ……………………….. ……………………
Marka:(…………….) Saminaka …………………………… ……………………….. ……………………
Marka:(…………….) Saminaka …………………………… ……………………….. ……………………
b) Escribimos los clores en aymara de los siguientes gráficos . JAMUQA (wiphala)
JAMUQA (kürmi)
JAMUQA (Logo institucional)
Saminaka …………………………… ……………………….. …………………… ………………………..
Saminaka …………………………… ……………………….. …………………… ………………………….
Saminaka …………………………… ……………………….. …………………… ………………………….
Hasta aquí la explicación en castellano. Ahora iniciamos con la segunda lengua L2 aymara. ¡Buena suerte! [38]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”
PUSÏR T’AQA
TUPUNAKAMP UÑTANAKAMPI
(FORMAS Y MEDIDAS)
4.1. Uñtanaka (Formas) a) Aka jamuqanak uñtapatjam yatxatapxañäni. Chiqa ‘recto’ jach'a ‘grande jisk’a ‘pequeño’ Kajuna/tika ‘Cubo’ kimsa kuchu ‘Triángulo’ K’awu ‘curvo’ Istrilla ‘estrella’ Muruq’u/muyt'a ‘Círculo’ Muystiri ‘espiral' Muyta ‘circunferencia’ P’uyu ‘Romboide’ phalt'a ‘Plano’ Piñu ‘cono’ Pusikipani ‘cuadrado' Sayt’u ‘Alto/ largo’ tantiyu ‘mediano’ Turila ‘cilindro' Wiskhulla ‘Alargada’ Wislulu ‘Ovalado’ Wisq’u ‘Ovoide’ Wixru ‘Chueco’ ………….. …………….
1pusikipani
5……………
2.................
6……………
3……………
7…………….
4……………
8…………….
9…………… 10……………. 11……………. b) Juk’amp uñtanak aka jamuqanakan jikipxañäni.
Pusikipa ‘cuadrado’ ................................. ................................. .................................
…………………………….. …………………………….. …………………………….. …………………………….. [39]
…………………………. …………………………. …………………………. ………………………….
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”
4.2. Uñachayir sutilantinaka (Pronombres demostrativos) Khuri
Khaya
Pronombres demostrativos Aka ‘Esto’ Uka ‘Eso’ Khaya ‘Aquél/Aquello’ Khuri ‘el otro/mas allá’
Uka ka Aka
Uñachayir sutilantinakax kunayman jak’ankir jayankir yänak uñachayi. Ukhamax aka arunak sum ist’apxañäni.
Akax pilpintuwa
Ukax sik’imirawa
Khayax chalawa
Sapa jamuqar uñachayir sutilantinakamp Chusawjanakarux suma ist’asarak phuqhachañäni.
1. ¿Kunas ukaxa?
Ukax manq’awa
2. ¿Kunax akaxa?
…………………..
5. ¿Kunas akaxa?
……………………
Khuri qulluwa
phuqhacharakiñäni.
3.¿Kunas khayaxa?
……………………..
6. ¿Kunax ukaxa?
……………………
[40]
4. ¿kunas akaxa?
…........................
7.¿Kunas khayaxa? 8. ¿khuri llikati?
……………………..
……….............
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”
4.3. Jaqi saya uñtanaka (Estados físicos) Jakawisanx kunayman sartan uñtan jaqinakaw utji. Yaqhipaxa, lunqhu, jach’a, q’umara ukhamanaka; yaqhipasti, jisk’a, t’ukha, ch’ulqhi ukhamanakaw utjaraki. T’ukha ‘flaco’ Jisk’a tansa ‘pequeño’ Ati qulu ‘jorobado’ Ch’ijlli ‘sucio’ …………….. ……………… Ch’ulqhi ‘trabajador’ Ch’ikhi ‘vivaz’ Chiqa aruni ‘honesto’ Ch’amani ‘forzudo’ Qala chuyma ‘sin sentimiento’ P’axla ‘calvo’ Amuli ‘tímido’ …………………… …………………….
Lik’i ‘gordo’ Jach’a tansa ‘alto’ Chiqa sayt’a ‘recto’ Q’uma ‘limpio’ …………. …………….. Jayra ‘flojo’ Ipi ‘tonto’ K’ari ‘mentiroso’ Llaytha ‘debil’ Jisk’a chuyma ‘sentimental’ Ch’aska ‘melenudo’ Lakarara ‘bocón’ ……………………… ………………………..
Jupax jayrawa
Aka jamuqanakar jakhuparjam uñtanakap phuqhachapxañäni. 2
1
1
2
1
1
2
2
1.Jupax ati quluwa 1………………….
1………………….
1………………….
2…………………… 2………………….
2………………..
2………………..
Kunasa kunasa…mä jaqiw utji, kayunisasa jan sartiri, amparanisasa jan luqtiri, nayranisasa jan uñjiri. ………………. (iqaj alaq)
Jamusiñanaka
Kunasa kunasa…atipasis atipasisaw pä yayax sarantapxi. …………………… (uyak)
[41]
Kunasa kunasa…alwaxa pusi kayuni, chika urusti pä kayuni, arumtuqirusti kimsa kayuni ……………………………… (iqaj)
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”
4.4. Tupunaka (Medidas) Uraqpachankir tupunakax akanakawa. Magnitudes básicas
Unidades del SI básicas Símbolo Nombre
Nº Nombre
Símbolo
1.
Longitud
l, x, r, etc. Metro
m
2.
Masa
m
Kilógramo
kg
3.
Tiempo
t
Segundo
s
4.
Corriente eléctrica
I, i
Amperio
A
5.
Temperatura termodinámica
T
Kelvin
K
6.
Cantidad de sustancia
n
Mol
mol
7.
Intensidad luminosa
Iv
Candela
cd
4.4.1. Jach’a tupuñanaka (Medidas de longitud). Aymar sarawinx akham tupunakaw jach’a, jaya tupuñatakix apnaqata. SUTI
JAQUKIPA
Luk’ana T’axlli Wiku Chhiya Mujlli Luqa Ampara Iqa Chillqi Kachta Thuqta
‘Pulgar’ ‘Palmo’ ‘Jeme’ ‘Cuarta o palmo’ ‘mano al codo’ ‘dos brazos’ ‘brazada ‘una cuerda’ ‘Medir con pasos’ ‘Medir con pasos gigantes’ ‘Medir saltando’
TANTIY TUPU 2cm aprox. 10 cm aprox. 15 cm aprox. 20 cm aprox. 30cm aprox. 1,50m aprox. 80 cm aprox. impreciso 50 cm aprox. 1 m aprox. Impreciso
Medimos una infraestructura utilizando las medidas correspondientes.
………………………………………………… …………………………………………………
a) Aka jamuqanakar tupunakap sutichapxañäni.
…………………..
……………………
…………………
……………………
Laxra chinjanaka T’ant’a thathir thantha achachix t’ant’ thathantatayna. [42]
…………………………………………….
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”
b) Tupunak kikipayañäni. Wiku
‘Pulgar’
Thuqta
‘Palmo’
T’axlli
‘Jeme’ ‘Cuarta o palmo’
Luqa Luk’ana
‘Brazada’ ‘dos brazos’
Kachta Iqa
Extiende tu mano y verifica las medidas correspondientes. (1-2, 2-3)
‘Medir con pasos’
Chillqi
‘Medir con pasos gigantes’
Chhiya
‘Medir saltando’ ‘Una cuerda’
Ampara
1-2………………
2-3……………………….
4.4.2. Jathi tupuñanaka (Medidas de peso) 4.4.2.1. Juyranak tupuñataki (Para medir productos) Yapuchäwinx kunayman juyranakaw kunayman tupunakaw apnaqataraki.
utji. Imañatakis aljañatakis
SUTI
JAQUKIPA
TANTIY TUPU
Ichu Jach’i/Jich’i Irta Phuxthu Qutu Jarphi Asa Chuwa Lamana Phukhu Phalawiru Inku Q’ipi Khumu Kustala Wayaqa Pirwa Phina
‘Pizca’ ‘Un puñado’ (cereales) ‘Un puñado’ (sólidos) ‘Dos puñados’ (cereales) ‘Montón’ ‘Regazo’ ‘Alzada’ ‘Plato de barro’ ‘Bañador de barro’ ‘Olla de barro’ ‘Cesta de paja’ ‘Alzada con dos manos’ ‘Bulto’ ‘Carga’ ‘Talega tejido’ ‘Talego tejido’ ‘Almacén’ ‘Rimero de tubérculos’
30 gr aprox. estas formas de medidas utilizando diferentes recursos. 1 taza aprox. 30 gr aprox. ½ lb aprox. 1 kg aprox. Proporcional 2-3………………………. Proporcional1-2……………… Proporcional Proporcional Proporcional 1@ aprox. 6 lb aprox. Proporcional 4@ aprox. 2 a 4@ aprox. Proporcional Proporcional Proporcional
[43]
Junto a tus compañeros practica
Escuche bien las palabras escriba correctamente. ………………
………………….
………………
………………….
………………
………………….
y
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”
Tupunak phuqhachapxañäni.
1 chuwa
………………
……………..
……………..
…………………
4.2.2.2. Alinak tupuñataki (Para medir forrajes, tallos y leñas) SUTI
JAQUKIPA
TANTIY TUPU
Q’api Kucha Marqa Qhuma Luku Khumu Ch’ipha Kallcha Piluna Arku
‘Manojo’ ‘Fajina/haz’ ‘un brazo’ ‘dos brazos’ ‘Atado’ ‘Carga’ ‘Paquete en red’ ‘Montón de tallos’ ‘pilón’ ‘Emparvado de tallos’
Impreciso Impreciso Impreciso Impreciso Impreciso Impreciso Impreciso Impreciso Impreciso Impreciso
a) Tupunak phuqhachapxañäni.
1 Kucha
2.…………
3………………….
b) Ali tupunak siqinchapxañäni.
Identifique la medida correspondiente y añade que productos se pueden medir.
…………………………………………… …………………………………………… ……………………………………………
4………………. 5………………
…………………………………………… …………………………………………… …………………………………………… …………………………………………..
Jarphi ch’aqha Q’APHI phina ch’ipha chuwa arku pirwa kalcha phuxtu marqa ali qhuma
chuwa khumu wayu luku piluna [44]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”
4.2.3. Uma tupuñanaka (medidas de capacidad) Aymaranakax umanak tupupxarakiritänawa. Kunayman umanakaw tuputaspa sañäni: uma, millk’i, qhusqhu, muxsa umanaka ukat juk’ampinaka.
SUTI
JAQUKIPA
TANTIY TUPU
Ch’aqa Qhulthu Kuchara Wislla Qichi Wutilla Wayuchi Chatu Wakulla …..
‘Gota’ ‘Sorbo’ ‘Cuchara’ ‘Cucharón’ ‘Taza’ ‘Botella’ ‘Bidón/balde’ ‘Cántaro pequeño’ ‘Tinaja grande’ …….
0.05 ml aprox. Impreciso 15 ml aprox. 260 ml aprox. 150 ml aprox. 1 litro aprox. 5 litros aprox. 5 litros aprox. 20 litros aprox. …….
Identifique la medida correspondiente y escriba qué líquidos se pueden medir.
…………………………………………..
a) Aka jamuqanakar tupunakap phuqhachapxañäni.
1Ch’aqa
2………….
3……………
…………………………………………… …………………………………………… ……………………………………………
4……………..
5……………..
b) Arunak jikipxañäni. R A L W CH' W Q P
K I X CH' P T' CH Escuche las palabras I J K A R O J Ñ S A Q I CH I I S LL A Y P' TH A T' CHH CH' M KH Y K Y A A P LL W L QH U L T U R U R X CH' W I X CH A T U X I PH T Encuentra las siguientes palabras: CHATU, CH'AQA, WISLLA, QICHI, QHULTU, WAYUCHI
[45]
y escriba
correctamente
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”
PHISQÏR T’AQA
IRNAQÄWINAKA (OFICIOS Y PROFESIONES) 5.1. Irnaqawinak uñt’añäni (Conozcamos las ocupaciones) ¿Khitis jupaxa? …………………………… ¿Kuna luririsa? ……………………………
Aruskipawi
A: Aski urukipan Rosendo. B: Jumatakis ukhamarak Liliana A: Awtu q’iwirixarakitatasa. B: Ukhamapi kullaka. Jumasti kuna luriritasa. A: Nayax arxatiritwa. B: Mmm…Wali kusawa. Juchanakajan yanapitätawa. A: Walikiw Rosendo. Jumas inak aparakitatapi. B: Aka chiqar qunt’asim chakakam apawayäma.
¿ Aka jila kullakanakax kuns irnaqapxi? Aka irnaqawinakamp ch’usa chiqanakar phuqhachapxañäni.
Samichiri Yänak askichiri Tant’a luriri Ñak’ut khuchuri Samichiri ………………. ………… ……………… Pankanak uñjiri Utachiri Awtu q’iwiri Mañasu/ aycha aljiri K’ullu khithuri Aljiri Phayiri …………… ……………. …………… …………… El sufijo –iri agentivo
nominalizador funciona como marcador de la mayoría de las profesiones u oficios específicos. Muchos verbos nominalizados con este sufijo señalan una profesión.
………………………….
…………… [46]
……………
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”
a) Juk’amp irnaqawinak uñakipapxañäni. Anatiri ‘jugador’ Sawuri ………… Qulliri …………. Aliri …………. Q’ipiri ………….. Jamuqiri ………… Nuwasiri ………….. Thuqhuri ………….. Alkipiri …………… Irpiri …………… Yatichiri ………….. Yatxatiri …………… Ch’ukuri ……………. Qilqiri ……………… Yapuchiri……………. Uywachiri …………..
Yaqha irnaqawinak qilqantapxañäni.
Yatiñataki.
Aka qullirinakat yatxatapxañäni.
Yatiri Qhamili Kallawaya Samkaqiri Thaliri Lampariri Waytiri Layqa Ch’amakani Usuyiri Turkiri Paqu Kharisiri
b) Mayni masir wila masipan irnaqawinakap jiskt’as qilqapxañäni. A: ¿Tatamax kuna luririsa? B: Tatajax utachiriwa.
Wila masiman irnaqawinakap qilqantam.
Tatajax …………………….wa
Tatapax utachiriwa
…………….jax …………………….wa
Mamapax …………..wa
…………….jax …………………….wa
Kullakapax …………….wa …………….
………………wa
…………….
…………………
……………….. ……………………… …………………. ………………………. …………….……. ……………………….
……………. ………………….. …………….. …………………... …………….
…………………. .
Laxra chinjanaka T’ant’a lurir thantha tatax t’ant’ thathantasaw jiwxatayna. Nina phichhir ruphinax phichhik ninamp phichhantasitayna.
[47]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”
5.2. Lurawinaka (Acciones) Identifique las acciones en las imágenes.
1
1. Jiskt’aña ‘preguntar’ 2. Pichaña ‘limpiar’ 3. Jawsaña ‘llamar’ 4. Khuchhuña ‘cortar’ 5. Jamuqaña ‘dibujar’ 6. Umaña ‘tomar’ 7. Manq’aña ‘comer’ 8. Churaña ‘dar’ 9. Saraña ‘ir’ 10. Uñxataña ‘mirar abajo’ 11. Uñch’ukiña ‘observar’ 12. Anataña ‘jugar’ 13. Ullaña ‘leer’ 14. T’ijuña ‘correr’ 15. Jaylliña ‘cantar’ 16. Qunuña ‘sentar’ 17. Sayt’aña ‘detener/ parar’ 18. Sarnaqaña ‘caminar’ 19. Irnaqaña ‘trabajar’ 20. Qilqaña ‘escribir
5.2.1. Luririn utt’ayanakapa (Bases verbales)
Los verbos en aymara tienen las siguientes características. Infinitivo (-ña) Lur-a –ña Ik-i-ña Khuchh-u-ña Participio (-ta) Tuksuta Nuwjata Munata Gerundio (-sa, -sk) Uñjasa thuqhuski
Castellano
Thuqhuña, ikiña, manq’aña, umaña… mä phunchhawinx kuna lurañas walipacha…
(ar, er, ir)
(do, to, cho, so)
(ando, endo, indo)
[48]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”
a) Kuna lurañanakas jakawisanx utji ukanak qilqantapxañäni.
Utjawina (en la casa)
Irnaqawina (trabajo)
Yatiqawina (estudio)
Qilqaña
‘escribir’
b) Aka jaylliwin luririnak jikipxañäni .
Nayasti kamachkaraksma Letra y música: Demetrio Marca.
Aka chiqar jikit luririnak qilqapxañäni. Parlaña ‘hablar’´
Parlatakiw parlaraksma Ch’irmt’atakiw ch’irmt’araksma Nayasti kamachkaraksma Nayasti kamachkaraksma Coro Awkimasti tuqitu Jilamasti nuwitu Nayasti kamachkaraksma Nayasti kamachkaraksma Lart’atakiw lart’araksma K’icht’atakiw k’icht’asraksma Nayasti kamachkaraksma Nayasti kamachkaraksma Coro… Wayt’atakiw waytaraksma Katt’atakiw katt’araksma Nayasti kamachkaraksma Nayasti kamachkaraksma Coro…
………………………………… ………………………………… ………………………………… ………………………………… ………………………………… ………………………………… ………………………………… ………………………………… ………………………………… ………………………………… …………………………………
[49]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”
5.2.2. “Apaña” luririn amuyunakapa Nº
1
Campos verbales
Llevar con la mano
2
Llevar con las dos manos
3
Llevar en las palmas de la mano Llevar con el brazo Llevar con la boca Llevar sobre la cabeza Llevar en el cuello Llevar en la espalda
4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
Llevar sobre el hombro Llevar debajo del brazo Llevar delante suyo Llevar detrás suyo Llevar rodando Llevar en una parte de la prenda Llevar sobre la balsa
(Significados del verbo “llevar”)
Apaña luririnaka (Verbos LLEVAR)
Asaña ‘llevar objetos cóncavos y convexos’ Ayaña ‘llevar objetos cxcon longitudes’ Inkuña ‘llevar en un mantel mediano’ Iqaña ‘llevar especies de tela’ Iraña ‘llevar objetos esferoides’ Jaquña ‘llevar objetos pequeños arrojando Junkuña ‘llevar un atado pequeño dentro de un aguayo’ K’araña ‘llevar brazas’ Llujchiña ‘llevas prendas desordenadas arrastrando’ Llujiña ‘llevar arrastrando productos secos’ Qichiña ‘llevar liquidos en un objeto pequeño’ Wayuña ‘llevar objetos con agarradora’ Wiyaña ‘llevar fuego’ Yupaña ‘llevar fuego en alto como una tea’ Ituña ‘llevar recipientes medianos’ Llawch’iña ‘llevar gredas y masas mojadas’ Wantaña ‘llevar una persona encamilla’ Pukuña ‘llevar telas y leñas en desorden’ Jich’iña ‘llevar cereales en una palma’ Phuxtuña ‘llevar cereales en dos manos’ Q’upiña ‘llevar objetos delesnables’ Marqaña ‘llevar leñas, y haces’ Ichuña ‘llevar un bebé ‘ animal’ Muxch’iña ‘llevar liquidos’ Achuña ‘llevar cosas en la boca (animal)’ Kirkiña ‘llevar objetos’
Ichuña………..
………………………….
Ajuña ‘llevar medallas, collares, etc.’ Khumuña ‘llevar cargas en lomo’ paltaña ‘llevar cargas encima de otro’ Q’ipiña ‘llevar cargas o bultos’ Saynaña ‘llevar bultos sujetando de la base’ Kallaña ‘llevar objetos pesados’ Qhiwiña ‘llevar objetos largos y pesados’ Lluk’iña ‘llevar objetos pequeños y livianos’ Qhumaña ‘llevar objetos en el antebrazo’ Anakiña ‘llevar manadas delante’ T’ijuyaña ‘llevar corriendo un ser vivio’ Chhukhuyaña ‘llevar rebaño corriendo’ Jiskhaña ‘llevar animal con una soga’ Qatatiña ‘llevar objetos pesados arrastrando’ Qurumiyaña ‘llevar objetos rodando’ Nuqkhuña ‘levar empujando adeante’ Suchuyaña ‘llevar arrastrando delante’ Jarphiña ‘llevar en el regaso’ Mujiña ‘llevar en la punta de la manta’ Tuyuyaña ‘llevar flotando en agua’
Apaña luririnak jamuqapxañäni. Sutinakap uskupxañäni.
[50]
………………………….
………………………….
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”
5.2.3. Jaqinkayir k’ila arunaka (Sufijos marcadores de persona) La verbalización de las palabras en la lengua aymara se estructuran en función a los ocho personas gramaticales (pronombre personales) que van identificados con sufijos marcadores de flexión verbal correspondiente a cada pronombre.
Flexivos de persona Singulares Naya -ta/-tha Juma -ta Jupa -i/-u Jiwasa -tan/ -tana Plurales
Nänaka Jumanaka Jupanaka Jiwasanaka
Por su carácter pluralizador se incorpora el sufijo –px para identificar las personas gramaticales pluralizadas.
px-ta/-tha px-ta px-i px-tan/px-tana
Anataña (tiempo presente)
El sufijo–px pluralizador de verbo cumple la función de identificar los pronombres plurales las cuales siempre anteceden a los flexivos (-ta, -ta, -i,-tana). El sufijo -xa tópico enfatizador enfatiza la palabra dentro de una oración o conjugación verbal. Los flexivos de persona de primera persona -ta tiene una variación –tha.
Naya-x anat-ta
Nänaka-x
Juma-x anat-ta
Jumanakax anata-px-ta
Jupa-x anat-i
Jupanakax anata-px-i
Jiwasa-x anat-tana Jiwasanakax anata-pxtana Pronombre Suf. Entatizador Raiz Verbal
Jumanaka-x Suf. Pluralizador
QILQAÑA Naya-x
anata-px-ta
anat-a-px-ta Suf. Marc. de persona
IST’AÑA
qilq-ta
Nänakax qilqa-px-ta
Naya-x …………...
Nänaka-x …………….
Juma-x qilq-ta
Jumanakax qilqa-px-ta
Juma-x ……………
Jumanakax …………..
Jupa-x
Jupanakax qilqa-px-i
Jupa-x …………… Jupanakax ………….
qilq-i
Jiwasa-x qilq-tana Jiwasanakax qilqa-px-tana
Jiwasa-x …………
SUCHUÑA
Jiwasanakax …………
MANQ’AÑA
Naya-x …………...
Nänaka-x …………….
Naya-x …………...
Nänaka-x …………….
Juma-x ……………
Jumanakax …………..
Juma-x ……………
Jumanakax …………..
Jupa-x …………… Jupanakax ………….
Jupa-x …………… Jupanakax ………….
Jiwasa-x ………….
Jiwasa-x …………
Jiwasanakax ………………
[51]
Jiwasanakax ………
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”
SAYAÑA
MUNAÑA
Naya-x …………...
Nänaka-x …………….
Naya-x …………...
Nänaka-x …………….
Juma-x ……………
Jumanakax …………..
Juma-x ……………
Jumanakax …………..
Jupa-x …………… Jupanakax ………….
Jupa-x …………… Jupanakax ………….
Jiwasa-x ………….
Jiwasa-x …………
Jiwasanakax …………………
……………
Jiwasanakax …………
……………………….
Naya-x …………...
Nänaka-x …………….
Naya-x …………...
Nänaka-x …………….
Juma-x ……………
Jumanakax …………..
Juma-x ……………
Jumanakax …………..
Jupa-x …………… Jupanakax ………….
Jupa-x …………… Jupanakax ………….
Jiwasa-x ………….
Jiwasa-x …………
Jiwasanakax …………………
…………………..
Jiwasanakax …………
……………………..
Naya-x …………...
Nänaka-x …………….
Naya-x …………...
Nänaka-x …………….
Juma-x ……………
Jumanakax …………..
Juma-x ……………
Jumanakax …………..
Jupa-x …………… Jupanakax ………….
Jupa-x …………… Jupanakax ………….
Jiwasa-x ………….
Jiwasa-x …………
Jiwasanakax …………………
…………………..
Jiwasanakax ………
……………….
Naya-x …………...
Nänaka-x …………….
Naya-x …………...
Nänaka-x …………….
Juma-x ……………
Jumanakax …………..
Juma-x ……………
Jumanakax …………..
Jupa-x …………… Jupanakax …………. Jiwasa-x ………….
Jupa-x …………… Jupanakax ………….
Jiwasanakax ………………… Jiwasa-x …………
…………………
Jiwasanakax …………
……………………
Naya-x …………...
Nänaka-x …………….
Naya-x …………...
Nänaka-x …………….
Juma-x ……………
Jumanakax …………..
Juma-x ……………
Jumanakax …………..
Jupa-x ……………
Jupanakax ………….
Jupa-x …………… Jupanakax …………. Jiwasa-x ………….
Jiwasanakax ………………… Jiwasa-x …………
……………………
Jiwasanakax …………
……………………..
Naya-x …………...
Nänaka-x …………….
Naya-x …………...
Nänaka-x …………….
Juma-x ……………
Jumanakax …………..
Juma-x ……………
Jumanakax …………..
Jupa-x …………… Jupanakax ………….
Jupa-x …………… Jupanakax ………….
Jiwasa-x ………….
Jiwasa-x …………
Jiwasanakax …………………
[52]
iwasanakax ………
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”
5.2.4. Lurawinak kunkanchaykasa (Verbos en gerundio) Los verbos en el aymara en el tiempo presente continuo o progresivo están marcados por el sufijo s/sk/ska respectivamente.
¿Mamax kuns luraski? Mamax sawuskiwa Jupax qunuskiwa Pampan saw tilaski Sawu lawaruw katxäsiski Mayniruw uñch’ukiski a) Luririnak qilqapxañäni. QILQAÑA Naya-x
qilqa-sk-ta
IST’AÑA
Nänaka-x qilqa-ska-px-ta Naya-x …………...
Nänakax …………….
Juma-x qilqa-sk-ta
Jumanakax qilqa-ska-px-ta
Juma-x …………… Jumanakax …………..
Jupa-x
Jupanakax qilqa-ska-px-i
Jupa-x …………… Jupanakax ………….
qilqa-sk-i
Jiwasa-x qilqa-sk-tana Jiwasanakax qilqa-ska-px- Jiwasa-x ………… tana SUCHUÑA
Jiwasanakax …………
MANQ’AÑA
Naya-x …………...
Nänakax …………….
Naya-x …………...
Nänakax …………….
Juma-x ……………
Jumanakax …………..
Juma-x ……………
Jumanakax …………..
Jupa-x …………… Jupanakax ………….
Jupa-x …………… Jupanakax ………….
Jiwasa-x ………….
Jiwasa-x …………
Jiwasanakax …………………
SAYAÑA
Jiwasanakax ………
MUNAÑA
Naya-x …………...
Nänaka-x …………….
Naya-x …………...
Nänakax …………….
Juma-x ……………
Jumanakax …………..
Juma-x ……………
Jumanakax …………..
Jupa-x …………… Jupanakax ………….
Jupa-x …………… Jupanakax ………….
Jiwasa-x ………….
Jiwasa-x …………
Jiwasanakax …………………
b) Arunak ist’as qilqapxañäni.
[53]
Jiwasanakax …………
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”
c) Aka jamuqanakan lurawinakap gerundio uñtan phuqhachapxañäni.
Fuente: Esteven (2004: 13) Jupax uta q’umachaski
9. Uywar manq’ayaña
……………………………….
2. Pichaña
…………………………….
10. Uywar irpnaqaña
…………………………….
3. Laq’a aparaña
…………………………..
11. TV uñch’ukiña
…………………………..
4. Khuchhi susthapiña ………………………
12. Junt’üm umaña
………………………………
5. Chuwanak jariña
13. Jayllinak ist’aña
…………………………..
14. Ullaña
…………………………….
1.Uta q’umachaña
6. Isi chulluchiña 7. Isi llusk’achaña
………………………….. ……………………………. …………………………….
15. Thunkhuña
…………………………….
8. Wawar manq’ayaña ………………………………….
d) Jichhax kuns sapürux phuqhachapxañäni.
Alwa Wat’jtaña
willjtat arumkamax lurtan uka lurawinak
Uru irnaqaña
Jayp’u Junt’üm umaña
[54]
Aruma ikiña
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”
e) Luririnak jikipxañäni. Ukat sapa jamuqar phuqhachapxañäni.
Patricia
Patricia kullakax wali q’apha, ch’ikhi kullakawa. Jupax utan sapa uru irnaqi. Alwatat sartaspachaw kunayman lurawinak kunkañchayi. Junt’u um wakichayi, chuwanak jari, ikiñ jisqhi, isinak t’axsu, qura uma umi, manq’ phayi, wawanakapar manq’ayi, isinak llusk’achi.
Junt’üm wakiyaña
f) Qilqanakamp jamuqanakamp kikipayapxañäni.
Jachaña ist’aña ikiña umaña lup’iña uñch’ukiña saraña laruña arumtaña
[55]
jalq’aña arnaqaña
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”
SUXTÏR T’AQA
JAQI JAÑCHIMP ISINAKAMPI (CUERPO HUMANO Y VESTIMENTA) 6.1. Janchisan chiqanakapa (Partes del cuerpo humano) ARUSKIPAWI
Ada: Aski jayp’ukipan kullaka Rosa. ¿Kunjamasktasa? Rosa: Aski jayp’ukipan Ada, nayax llakitatwa, yant’awiruw jutaskta. Ada: ¡Jatilamuspa! Armasxatatwa. Yant’awixay utjchix janiti. Rosa: Ukhamaw kullaka, janikich sum jay siskaxa. Ada: Janiw kuns ullarawayktti, mä juk’ yatiyitaya, amp suma. Rosa: Iyawa. Jaqi janchix kimsar jaljataw sapxiwa. Akanakax akham satanakawa: p’iqi, tunu janchi, thiya janchi. Ada. Jan samti!, kuspins ullaraniwyatätaxa. ¿Kunarus tunu janchi saña? Rosa. Kunkata, thixnikam janchiruwa ukham saña.
P‘iqi
Tunu janchi
Thiya janchi
Arunak sum ist’as akachiqar qilqantañäni.
[56]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”
6.1.1. P’iqin chiqanakapa (partes de la cabeza) Jinchu
Ñak’uta Para Nayra chhiphu Nayra phichhu
Illpha/lliphu
Nayra Nawna
Nasa Laka Ispillu
Ankha
Thiranqaya
1. P’iqin chiqanakap jikipxañäni. J LL P' LL LL CH T Ñ
2. Sutinakap puqhachañäni.
N J I Ñ CH U K' W T' N A W N A T A U K' K K N X Y I PH U PH CH' KH Y R S N T TH W A R A P' P A R A U TH X N A I S P I LL U K X A K A L CH' CHH
Ñak’uta, para, nayra, nasa, laka, ispillu, ankha, nawna, lliphu, jinchu. 3. Kuns jinchusampix ist’tanxa. Tama arunak qilqapxañäni.
[57]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”
6.1.2. Tunu janchin chiqanakapa (Partes del tronco) Tunu janchisax akham sutinakaniwa. Ati
Tarqu
Pala pala
Jikhani Kunka Mutu
Kallachi
Kawchu
Jaraphi
Kururu
Puraka Ch’illa
Thixni
a) Tunu janchinkir chiqanakap jikipxañäni. mutu jikhani
CH’ILLA
MUJLLI
Nasa
kawchu ampara
kayu
pala pala
ATI
Kururu
LUK’ANA
p’iqi
JARAPHI
Kururu ‘
’
ombligo …………………………………………………………… …………………………………………………………………
NAYRA
…………………………………………………………………
PURAKA
QUNQURI
Aka chiqar jikit arunak qilqantapxañäni.
Mutu
…………………………………………………………………
b) Aka aruskipawinx tunu janchin chiqanakap siqintapxañäni. Sussy.
ARUSKIPAWI
Kamisak kullaka Niyana. Kunjams yant’awinx jaysawayta. Tunu janchisan sutinakapax kamsatanakansa uk yatiyita. Janiw jiskt’anakarus phuqhachawayxtti. Niyana. Kamisaki Sussy, uka jiskt’arux akham jaysawayta. Tunu janchisan sutinakapax akanakawa: ……., ……….., …………, ……………., ……………, ………………, ………..ukat juk’ampinaka. Sussy: ¿P’iqisti kamsatanakarakinsa?, uks janikiw phuqhachawaykti. Niyana. P’iqinx akanakawa: ……….,
………..,
…………,
……….., …………….., …………… yaqhanakampi. Sussy. Waliki Niyana, nayax yuspajarsmawa.
[58]
…………,
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”
6.1.3. Thiya janchin chiqanakapa (Partes de las extremidades) Thiya janchinakasax kunayman lurawinak kunkanchayañatakiw wakisi. Patxa thiya janchinakamp manqha thiya janchinakampiw jaqi sayanx utji. Uksa tuqit yatxatapxañäni.
AMPARA
1 2
4
4
5 5
6
3
1 2
Ampara Ampar luk’ana Ampar muqu Luqatata Mujlli kututu
7
3
6 2
6
3
1. 2. 3. 4. 5. 6.
4
KAYU
1
2 3
1 5
8
1. 2. 3. 4. 5. 6. 7.
Wankallina (Jaylliwi)
Chara q’awa lankhu chara qunquri t’usu kayu muqu kayu wich’u kayu mamani
1. 2. 3. 4. 5. 6.
Ampar quta Tayka luk’ana Wiku luk’ana Taypi luk’ana Ipi lik’ana Qallu luk’ana
1. 2. 3.
Kayu phuju Kayu quta Kayu wintu
a) Aka chiqar amparam jamuqsus sutinakap uskuma.
Chhuy chhuy wankallina Amparajaw p’usuntata Chhuy chhuy wankallina Luk’anakajaw usurata ¡kuna! ¡kawki! ¡kun sista! Tayka luk’ana, wiku luk’ana, taypi luk’anampi, ipi luk’ana qallu luk’ana ampar qutajampi ¡chiqa! ¡Jichhasti! Chhuy chhuy wankallina T’ijitaki iwxantita Chhuy chhuy wankallina Qullataki yatiyita Chhuy chhuy wankallina Chhuy chhuy wankallina
[59]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”
b) Kuna thiya janchinakampis aka lurawinakax luraña.
Piqut anataña
p’itaña
awtu q’iwiña
wikuchaña
killt’aña
kayu …………….
…………
Siwi uchaña
t’axlliraña ch’akuña
takiña
ampar ñit’iña
…………………….
……………… ………………….
…………….
………………………
……………… ……………….. …………
c) Aka arunak jikipxañäni Q U Q M U J K X N PH CH' R Y T' U J A M M K A K A Y W W CH' I N A
A U M U Y A K LL I J KH Q' S K' U T U T U K S Q I T CHH LL A W S U Y T' J P' CHH P A R A Ñ N QH Y U W I CH' U I U PH U J U P' S L U K' A N A PH M A M U Y A K
Ajanu ‘cara’ Ampara ‘mano’ Ati ‘espalda’ Ampar qutu ‘palma’ Ankha ‘maxilar’ Anku ‘nervio’ Chara ‘pierna’ Chara q’awa ‘Ingle’ Chhiqhanqara ‘axila’ Ch’akha ‘hueso’ Ch’illa ‘cintura’ Chhiphu ‘ceja’ Ispillu ‘labio’ Illpa/lliphu ‘sien’ Jaraphi ‘costilla’ Janchi lip’ichi ‘piel’ Jinchu ‘oreja’ Jinchu k’apha‘pabellón’ Jikhani ‘columna’ Kallachi ‘hombro’ Kawchu ‘esternón’ Kayu ‘pie’ Kayu wich’u ‘tibia’ Kayu muqu ‘Tobillo’
KAYU MUQU, QUNQURI, MUJLLI, T’USU, AMPARA, KAYU PHUJU, LUK’ANA, KAYU MAMANI, KAYU WICH’U, KUTUTU.
YATIÑATAKI
Kayu anku ‘tendón’
Kayu phuju ‘planta de los pies’
Kayu wintu ‘talón’ Kayu mamani ‘empeine’ Kururu ‘ombligo’ Kunka ‘cuello’ Kututu ‘bíceps’ K’ak’i ‘mentón’ K’achi ‘diente canino’ Laka ‘boca’ Laka ch’akha ‘diente’ Laxra ‘lengua’ Luk’ana ‘dedo’ Luk’an muqu ‘nudillo’ Luqatata ‘brazo’ Lliphu ‘vello’ Malthi ‘rótula’ Mujlli ‘codo’ Murk’a ‘ano’ Nayra ‘ojo’ Nayra kurmi ‘iris ‘ Nasa ‘nariz’ Nawna ‘mejilla’ Nayra luru ‘pupila’ Nayra lip’ichi ‘párpado’
[60]
Ñik’uta ‘cabello’ Ñuñu ‘pecho’ Papala ‘vulva’ Palapala ‘omoplato’ Para ‘frente’ Patilla ‘patilla’ Pikiru ‘fémur’ Puraka ‘abdomen’ Phichhu ‘pestaña’ P’iqi ‘cabeza’ Qallu laxra ‘glotis’ Qallu jaraphi ‘costilla falsa’ Qunquri ‘rodilla ‘ Q’uruta ‘testículo’ Sillu ‘uña’ Ipi luk’ana ‘dedo anular’
Tarqu ‘clavícula’ Tunu janchi ‘tronco’ Thiya janchi ‘extremidades’ T’usu ‘pantorrilla’ T’ullu ‘tiroides’ Wiku ‘índice’ Withu withu ‘coxis’
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”
6.2. Isinaka (Vestimenta) 6.2.1. Chacha isinaka (vestimenta del varón) Chacha isinaka Tanka/ch’utuqu ‘sombrero’ Lluch’u ‘gorro’ Q’aspa ‘gorra’ Chala ‘chalina’ Punchu ‘poncho’ Camisa ‘allmilla’ Kaputi ‘chamarra’ Pantaluna/phuntillu ‘Pantalón‘ Wiskhu ‘abarca’ Wara baston de mando’ Ch’uspa ‘taleguilla’ Manteo ‘mantel tejido’ Etc. 6.2.2. Warmi isinaka (Vestimenta de la mujer) Chacha isinaka Ch’utuqu ‘sombrero’ Inkuña ‘servilleta grande’ Wak’a ‘faja’ Istalla/tari ‘servilleta tejida’ T’isnu ‘agujeta tejida’ Manqhancha ‘enagua’ Pullira/patxancha ‘pollera’ Urkhu ‘pollera de bayeta’ Wiskhu ‘abarca’ Phullu ‘manta tejida’ Awayu ‘aguayo’ Chumpa ‘chompa’ Etc. Yatxatawi Aka amtanaktuqit yatxatapxañäni: 1. Manq’anaka 3. Pirqa qilqatanaka 2. Thuqt’awinaka 4. Illanaka 7. Jaqichasiwi 8. Yanapt’asiwinaka
[61]
5. Usunaka 6. Yupaychawinaka 9. Irpirinaka
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”
PAQALQÜR T’AQA
JAKHUNAKA (NÚMEROS) 7.1. Ina jakhunaka (números) Utanaka, yänaka, urunaka, uywanaka, isinaka, markanaka, quqanaka ukat juk’ampinakaw jakhthapitaspa. Jakhunakax
kunayman
luräwinakatakiw
apnaqata.
waranqanaka patakanaka tunkanaka may k’atanaka
Aymar jakhunak uñt’apxañäni.
1: 2: 3: 4: 5: 6: 7: 8: 9:
May k’atanaka
Maya Paya Kimsa Pusi Phisqha/phisqa Suxta Paqalqu/ paqallqu Kimsaqalqu/kimsaqallqu Llätunka Patakanaka 100: __ Pataka 200: Pä pataka 300: Kimsa pataka 400: Pusi pataka 500: Phisqha pataka 600: Suxta pataka 700: Paqalqu pataka 800: Kimsaqalqu pataka 900: Llätunka pataka 0: muruq’u
10: 20: 30: 40: 50: 60: 70: 80: 90:
Tunkanaka
__tunka Pä tunka Kimsa tunka Pusi tunka Phisqha tunka Suxta tunka paqalqu tunka Kimsaqalqu tunka Llätunk tunka Waranqanaka 1000: ___Waranqa 2000: Pä waranqa 3000: Kimsa waranqa 4000: Pusi waranqa 5000: Phisqha waranqa 6000: Suxta waranqa 7000: Paqalqu waranqa 8000: Kimsaqalqu waranqa 9000: Llätunka waranqa
1000000:___Jachu/milluna
[62]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”
Kunjamas jakhuña uksatuqit uñakipapxañäni El sufijo –ni aditivo cuantifica las cantidades. Se emplea para adicionar numerales.
______________ni
(10-99) _______Tunka ____________ni
(100-999)
______Pataka_______Tunka
(1000-9999) _________waranqa________Pataka ________ Tunka ___________ni Jakhunak yatiñatakix tunkakamakiw yatiñax aski. Ukatx waranqanaks jakhuksnawa. Ukhamax jakhunakx aka jayllinakamp yatintapxañäni. Mayata tunkaru (Awatiñas) Maya, paya, kimsa, pusi, phisqa qulilita (II) Suxta, paqalqu, kimsaqalqu, llätunka, tunka Ukham sasina kirkiñäni qulilita (II) Akat jach’a anat urunjam kusisiñäni. Ukham sasina kirkiñäni qulilita Akat jach’a anat urunjam thuqt’asiñäsni
Tunkata pä tunkaru (Awatiñas) Tunka mayani tunka payani Tunka kimsani tunka pusini Tunka phisqhani jan armasimti (jan p’inqasimti) Tunka suxtani tunka paqalquni Tunka kimsaqalquni tunka llätunkani Pä tunka jan armasimti (jan p’inqasimpi) suma quli nayra suma marka aymara
a) Jichhax jakhunak qilqapxañäni. 67: suxta Tunka paqalqu ni
91: _______Tunka ____________ni
45: …………………………………ni
56: …………………………………ni
99: …………………………………ni
88: …………………………………ni
123: ______Pataka_______Tunka ______________ni 489:______Pataka_______Tunka ______________ni 897:…………………………………………………….. 905: ………………………………………………….. 1825: _________waranqa________Pataka ________ Tunka ___________ni 1879: _________waranqa________Pataka ________ Tunka ___________ni 2017: ………………………………………………………………………………. [63]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”
El Alto markan utt’äwi marapa:………………………………………………… Juman yurïwi marama:…………………………………………………………… Masiman yurï marapa:…………………………………………………………… Utamana jakhupa:………………………………………………………………… Qutuchäwimana jakhupa:……………………………………………………… La Paz markana utt’awi marapa:……………………………………………… b) Jakhunakamp anatapxañäni. Yatichirir sum ist’as jakhunak chinthapipxañäni:
¿Kunasa3?....................................
ASKI MARA PHUQHA
1. ¿Qawqha maranitasa? Nayax 23 maranitwa
Aski mara phuqha Aski mara phuqha
2. ¿Kuna maras yuritäta? Nayax 1989 maraw yuritäta.
Aski mara jumataki Aski mara phuqha
*Mayni masinakan mara yuriwip jiskt’as yatiyapxañäni.
Askinaki phuqham Askinaki phuqham
Jupax 23 maraniwa Jupax 1989 maran yuritäna.
Aski mara Juanito
…………………………………
Aski mara phuqha
3
…………………………………….
900, 804, 45/ 88, 1, 17, 132, 100, 68, 53, 36, 41, 31, 29, 22, 19, 11, 9, 5, 1
[64]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”
7.2. Siqichat jakhunaka (Números posicionales) Siqichat jakhunakax aymar saräwinx utjarakiwa.
1º
2º 3º 4º
5º
Siqichat jakhunakax atipt’asiwinakan siqisiwinakans uka kikparakiw apnaqata.
1º 2º 3º 4º 5º 6º 7º 8º 9º
mayïri ‘primero’ payïri ‘segundo’ kimsïri ‘tercero’ pusïri ‘cuarto’ phisqhïri ‘quinto’ suxtïri ‘sexto’ paqalqüri ‘séptimo’ kimsaqalqüri ‘octavo’ llätunkïri ‘noveno’
walt’at
apnaqata.
Kuna
Siqichat jahunaka 17º tunka paqalqunïri ‘décimo séptimo’ 29º pä tunka llätunkanïri ‘vigésimo noveno’ 65º suxta tunka phisqhanïri ‘sexagésimo quinto’ 93º llätunk tunka kimsanïri ‘nonagésimo tercero’ 234º pä patak kimsa tunk pusinïri ‘duocentécimo trigésimo cuarto’ El sufijo –iri ‘agentivo’ se añade a todos los números en aymara para convertir en posicionales.
a) Aka jamuqanakar siqichat jakhunak phuqhachapxañäni. 12º
11º
13º
1º 2º
3º
…………………………… 11º Tunka mayïri
…………………….
…………………………..
………………………….
…………………….
…………………………..
………………………….
…………………….
…………………………..
[65]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”
b) Siqichat jakhunak kikipayapxañäni. Mä atipt’asiwin siqichat jakhunakap qilqañäni.
9º
kimsïri
21º
phisqhïri
………………………………………
30º
llätunkïri
……………………………………….
3º
patakïri
………………………………………
5º
pä tunka mayanïri
100º
kimsa tunkïri
……………………………………….
6º
payïri
50º
suxtïri
……………………………………… ……………………………………….
1000º
pusïri
………………………………………
4º
phisqha tunkïri
………………………………………
2º
waranqïri
c) Aka jamuqanakar siqichat jakhunakap uskupxañäni 79º
53º
45º pusi
82º
tunk
45º
61º
phisqhïri
Sawinaka Wajchatakix qalas pirqas arsuriw siwa. Janiw k’arisiñati q’ixu q’ixuw wakt’ir siwa. Janiw uta manqhin khuyuñati, yänakaw khuyumukusiñ sapxiwa.
[66]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”
7.3. Jalja jakhunaka (Números fraccionarios) Aymar saräwinx jalja jakhunakax utjarakiwa. Aka jakhunakax kunayman jalanuqanakan jakhthapiñatakiw apnaqata.
Jalja jakhunak uñt’apxañäni.
Jaljanaka
Chika mirtanaka
Maypacha ‘entero’ 1
Maypacha ‘uno’
Chikata
Payacha ‘doble’
‘medio/mitad’ 1/2
Kimsa ukha ‘tercio’ 1/3
Kimsacha ‘triple’
Chikatan chikatapa ‘cuarta’ 1/4
Pusicha ‘cuadruple’
Phisqha ukch’a ‘quinta’ 1/5
Phisqhacha ‘quintuple’
Juk’ampinaka…
Juk’ampinaka…
Jamuqanakan jalja jakhunakap qilqapxañäni.
maypacha
…………………
……………………
[67]
…………………
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”
7.4. Qulqichaw amtanaka (Conceptos de conomía) Uraqpachanxa kunayman yänaka alakipampiw nayrar sarantataraki . Qulqichaw arunaka Alaña ‘comprar’ Aljaña ‘vender’ Chhalaqa ‘trueque’ Jayar apayaña ‘exportar’ Jayat alaniña ‘importar’ Manu ‘deuda’ Apaya ‘encomienda’ Qulqi ‘dinero’ Iraqata ‘barato’ Irxatata ‘caro’ Laphi qulqi ‘billete’ Rala ‘moneda’ Qulqi chhaqta ‘pérdida’ Qulqi mirta ‘ganancia’ Qulqi uta ‘banco’ Paylla ‘pago’ T’una ‘cambio/fracción’
Kunayman qulqinak uñt’apxañäni.
Jichhax kunayman qulqinak apnaqapxañäni. CONTEXTO A
ARUSKIPAWI
Aliri: Aski urukipan mama Aljiri: Aski urukipan kullaka Aliri: ¿qawqhas chanipaxa?. Uka suma papay alasiñ munta. Jan ukax chhalaqasiñänicha. Aljiri: Tantiyutjamawa. Jach’anakax sapa mayax 8 waranqawa, jisk’anakax 3 waranqaraki. Janiw chhalaqasiñatakikiti. Aliri: Jichhasti. Janiw t’unaniktti. Laphi qulqikamak apasinitäta. T’unjayasiniw mama ukat kutt’ani. CONTEXTO B
Paylliri: Pedro phaxsi tukuyaxiwa qulqi payllaw purxi. Irnaqiri: Wali kusawa. Qulqi pist’ankayatwa. paylliri: Jichha phaxsix janiw qulqi mirtax uñstkiti. Chikatak paylläma. Phaxsinx 2000 bs. ukja apsutätaxa. Irnaqiri: Tata Ernesto, qulqi pist’añanktwa. 1500 bs. ukj payllawyitasmati. Phuqhatpachak payllitasm siristwa. Paylliri: ukjak qulq jaytapxitu. Jichha siman tukusiw phuqhat payllxapxani. Suyt’akima.
[68]
1. Kunas chhalaqa uksatuqit yatxatapxañäni. 2. mayni masinakamp kikpa qulqi apnaqaw uñacht’ayapxañäni.
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”
7.5. Luririn uñta qilqanakapa (Formas verbales) Lurayirinakax kunayman uñtaniw arsuña. Akanakaxa akanakawa: Forma afirmativa, forma negativa, forma interrogativa, forma interrogativa negativa. (Forma afirmativa)
Naya-x Juma-x Jupa-x Jiwasax
(Forma interrogativa)
qilqaña Qilq-t-wa qilq-ta-wa qilq-i-wa qilq-tan-wa
qilqaña Naya-x Qilq-t-ti Jumax qilq-ta-ti Jupax qilq-i-ti Jiwasax qilq-tan-ti
Nänaka-x Qilq-a-px-t-wa Jumanaka-x Qilq-a-px-ta-wa Jupanaka-x Qilq-a-pxi-wa Jiwasanaka-x Qilq-a-px-tan-wa
Nänaka-x Qilq-a-px-t-ti Jumanaka-x Qilqa-px-ta-ti Jupanaka-x Qilqa-px-i-ti Jiwasanaka-x Qilqa-px-tan-ti
(Forma negativa)
(Forma Interrogativa negativa)
qilqaña
Naya-x Juma-x Jupa-x Jiwasa-x
Jani-w Jani-w Jani-w Jani-w
Qilq-k-t-ti Qilq-k-ta-ti Qilq-k-i-ti Qilq-k-tan-ti
Nänaka-x Jani-w Jumanaka-x Jani-w Jupanaka-x Jani-w Jiwasanaka-x Jani-w ti
Naya-x Juma-x Jupa-x Jiwasa-x
Qilq-a-px-k-t-ti Qilq-a-px-k-ta-ti Qilq-a-px-k-i-ti Qilq-a-px-k-tan-
qilqaña
Jani-t Jani-t Jani-t Jani-t
Qilq-k-ta Qilq-k-ta Qilq-k-i Qilq-k-tana
Nänaka-x Jani-t Jumanaka-x Jani-t Jupanaka-x Jani-t Jiwasanaka-x Jani-t
Qilq-a-px-k-ta Qilq-a-px-k-ta Qilq-a-px-k-i Qilq-a-px-k-tana
Luririnak qilqapxañäni Anataña
Forma afirmativa
Ikiña
Naya-x ……….t-wa
Naya-x ………………..
Juma-x ……….ta-wa
Juma-x ………………
Jupa-x
Jupa-x
……….i-wa
……………..
Jiwasax ……….tan-wa
Jiwasax ………………..
Nänaka-x
Nänaka-x
………….-px-t-wa
Jumanaka-x
………-px-ta-wa
Jumanaka-x
Jupanaka-x Jiwasanaka-x
………-pxi-wa ….....-px-tan-wa
Jupanaka-x Jiwasanaka-x [69]
………………………. …………………….. ………………………. ……………………….
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”
saraña Naya-x ………………
_______________________ Naya-x ………………
Juma-x ……………… Jupa-x
Juma-x ………………
………………
Jupa-x
Jiwasax ……………… Nänaka-x
Jiwasax ………………
……………px-t-wa
Jumanaka-x
……………px-ta-wa
Jupanaka-x
………………pxi-wa
Jiwasanaka-x …………..px-tan-wa Suchuña
………………
Nänaka-x
………………t-wa
Jumanaka-x
………………-ta-wa
Jupanaka-x Jiwasanaka-x
………………-i-wa ………………-tan-wa
Forma interrogativa
Manq’aña
Naya-x ……. -…-ti
Naya-x ………………….
Jumax …….. -….-ti
Jumax …………………….
Jupax
Jupax
……..-…-ti
………………………
Jiwasax ………-….-ti
Jiwasax ………………………..
Nänaka-x
……….-px-….-ti
Nänaka-x
………………………
Jumanaka-x
.…..….-px-…-ti
Jumanaka-x
………………………
Jupanaka-x
..……..-px-…-ti
Jupanaka-x
…………………………
Jiwasanaka-x
..……..-px-…-ti phayaña
Jiwasanaka-x ……………………….. ____________________
Naya-x ………………
Naya-x ………………
Jumax ………………
Jumax ………………
Jupax ………………
Jupax
Jiwasax ………………
Jiwasax ………………
Nänaka-x
……………….…
Nänaka-x
………………
Jumanaka-x
…………………
Jumanaka-x
………………
Jupanaka-x
…………………..
Jupanaka-x …………………….
Jiwasanaka-x ……………………
………………
Jiwasanaka-x …………………….
Sawinaka Ch’anqhatasa laq’utasa uñt’atapuniw thaqhasiñ siwa. Janiwa willkjama k’ajañati ninjamas k’ajañakiw siwa. Janiw t’ant’ax manq’añati, lap’aw aqir siwa. [70]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”
Forma negativa
T’ijuña
Naya-x Jani-w ………-k-……ti Juma-x Jani-w ………-k-…….ti Jupa-x Jani-w ………-k-……ti Jiwasa-x Jani-w ……….-k-…..ti Nänaka-x Jani-w ………px-k-…..ti Jumanaka-x Jani-w ……..px-k-…..ti Jupanaka-x Jani-w …….px-k-…..ti Jiwasanaka-x Jani-w ……..px-k-…..ti
khuchhuña
________________
Naya-x ………. ……………… Juma-x ………. ……………… Jupa-x ………. ……………… Jiwasa-x ………. ……………… Nänaka-x ………. ……………… Jumanaka-x …….. ……………… Jupanaka-x ………. ……………….. Jiwasanaka-x ……. ………………
Munaña
Jani-t …….-k-….
Juma-x
Jani-t …….-k-…..
Jupa-x
Jani-t ……-k-……
Jiwasa-x
Jani-t …….-k-…… Jani-t
Naya-x ………. ……………… Juma-x ………. ……………… Jupa-x ………. ……………… Jiwasa-x ………. ……………… Nänaka-x ………. ……………… Jumanaka-x …….. ……………… Jupanaka-x ………. ……………….. Jiwasanaka-x ……. ………………
Forma negativa interrogativa
Naya-x
Nänaka-x
Alaña
Naya-x Jani-w ……………………. Juma-x Jani-w ………………………. Jupa-x Jani-w ………………………. Jiwasa-x Jani-w ……………………….. Nänaka-x Jani-w ………….px……… Jumanaka-x Jani-w …………px……… Jupanaka-x Jani-w ………….px……… Jiwasanaka-x Jani-w ……….px……..
Q’ipiña
………-px-k-…..
Jumanaka-x Jani-t ……….-px-k-…..
Naya-x
Jani-t ………………
Juma-x
Jani-t ………………
Jupa-x
Jani-t ………………
Jiwasa-x
Jani-t ………………
Nänaka-x
Jani-t ………….px……….
Jumanaka-x Jani-t ……….px……….
Jupanaka-x Jani-t ………-px-k-…. Jupanaka-x Jani-t ……….px………. Jiwasanaka-x Jani-t ………-px-k-…… Jiwasanaka-x Jani-t ……….px……….
Liq’iña
Naya-x
……. ………………
Juma-x
……. ………………
Jupa-x
……. ………………
Jiwasa-x
……. ………………
Nänaka-x
……. ………………
Jumanaka-x ……. ……………… Jupanaka-x
……. ………………
Jiwasanaka-x ……. ………………
________________ Naya-x
……. ………………
Juma-x
……. ………………
Jupa-x
……. ………………
Jiwasa-x
……. ………………
Nänaka-x
……. ………………
Jumanaka-x ……. ……………… Jupanaka-x
……. ………………
Jiwasanaka-x ……. ………………
[71]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”
KIMSAQALQÜR T’AQA
JAKÄW URAQISA (MEDIO AMBIENTE) 8.1. Jakaw uraqisa (Nuestro medio ambiente) Jamuqa uñxatas lup’ipxañäni.
Jamuqar sum uñxatas arunak qilqapxañäni.
¿Qhirwa uraqiti? ………………………………………….
El sufijo –ti interrogativo marca tanto el negativo y el interrogativo. En algunos casos se une al adverbio negativo y en otras se ubica al final de una oración.
¿Jumax junt’u uraqir sariritati? …………………………………………..
[72]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”
8.2. Janiwa sañampi
jay
sañampi (Dicciones de negación y afirmación)
Jiskt’anakar jay sañatakisa janiwa sañatakisa kunaymani arunakawa apnaqata.
Jumax junt’u uraqitatati…………………Janiwa, sunitatwa Kullakamaxa jutpachaniti…………………inasa jutpachani Jumax La Paz markatatati………………...Jisa La Paz markatatwa
Jisa janiwa inasa chiqa k’ari Chukiyawu markaxa ‘chuqi yapu’ arut saphiqtatawa Chiqa Ka’ri
Aka jiskt’anakarux jisa, janiwa arunakamp phuqhachapxañäni.
1¿Juman sutimax Paulinoti? ………………………………. 2¿Jumax yatichiritati? …………………………….. 3¿Kullakamax jutpachaniti? ………………………………. 4¿Jumax yatichiritati? ……………………………… 5¿Jumax El Alto markatatati?
Chiqa k’ari jay sawinaka Bolivia markax 1825 maran utt’ayasitäna Chiqa
k’ari
El Alto markax 1985 maran utt’ayasitäna. Chiqa k’ari Illimani qullux Tarija markankiriwa Chiqa k’ari …………………………………………………
…………………………………
Chiqa
Arunak sum ist’as qilqantapxañäni.
[73]
k’ari
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”
8.3. Muspharkay uraqinaka (Lugares turísticos) Qullu ‘cerro’ Khunu qullu ‘nevada’ Jawira ‘río’ Quta ‘lago’ Irana ‘vereda’ Qarqa ‘roca’ P’ujru ‘hoyada’ Ch’umi ‘bosque’ Pampa ‘planicie’ Warankha ‘barranco’ Wayk’u ‘quebrada’ Suni ‘altiplano’ Qhirwa ‘valle’ Junt’u ‘yungas’ Ayllu ‘comunidad’ Marka ‘ciudad/país’ Wat’a ‘isla’ ………………………… ……………………… ………………………
………………………….
………………………..
………………………….
………………………..
IILIMANI QULLUN SÄWIPA Nayrapachaxa tawaqumpiw
mä
aymar
waynamp
munasipxatayna.
qhichwa
Waynaxa
Illi
satataynawa. Tawaqusti Mana satarakitaynawa. Illi waynaxa nayamp jaqisiñ muntati sasaw satayana. Manasti - nayax Furia Qhichwan phuchhapatwa, jumax Wiraxuchan Qhichwan mutuyataw aka aymar
uraqinakan
Furia
sarnaqta; Ukampirus,
Furia
Qhichwax
Jan
Qhichwanx
Mana arux janiwa sañ muni ukatw Wiraxuchan yuqapampix
janipun wali
thaqhisiyitañpatakiw
yuqaparakïtawa. Nayax
chuqiyaputuqir
khithanukunitu.
k’uchikikäti-sasaw satayna. Ukham uñjasisax jamasatw uka
munasirinakax jaqichasipxatayna. Ukatwa Furia qhichwax wali thithita mana tawaqurux
janq’u
isinpacha
jach’a qulluru tukuyatayna. Illi waynaxa uk
yatisax wal jachatayna. Wiraxuchax uk uñjasax suma thayaruw Illi waynarux tukuyarakitayna. Ukatwa, ILLIMANI qullux Illi waynampin Mana tawaqumpin munasiwip
uñachayi.
Ukakikparakiw
yusanakapar
jan
ist’apxatapat
taripäsiwipw uñachayi. Ukampirusa, Illix ch’uñul thayar tukuyatawa, jichha pachanakans
Illimani thayat
qullur tukuyatarakiw
uñt’ata , Mana tawaqusti
yaqha jakäwinx
[74]
janq’u khunu
panini wiñayatak munasipxi.
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”
a) Muspharkañ uraq chiqanak uñt’apxañäni.
¿Kawkins jikxatasi? ………………….. ¿Kunas sutipaxa?
¿Kawkins jikxatasi?...............................
…………………….
¿Kunas sutipaxa?..............................
¿Kawkins jikxatasi? ………………….. ¿Kunas sutipaxa?
¿Kawkins jikxatasi?...............................
…………………….
¿Kunas sutipaxa?..............................
b) Yaqha musparkay chiqanak sutichapxañäni. ¿Kunas sutipaxa?
¿Kawkins jikxatasi?
1.Titicaca
1.Copacabana (Bolivia
2……………………..
2……………………..
3………………………
3………………………
4………………………
4………………………
5………………………
5………………………
6………………………
6………………………
7………………………
7………………………
[75]
¿Kunjamasa? 1.Quta, jach’a, jiwaki… 2…………………….. 3……………………… 4……………………… 5……………………… 6……………………… 7………………………
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”
8.4. Uywanaka (Animales) 8.4.1. Jaqin uywat uywanaka (Animales domésticos) Qalakayu, wallpa, qaqilu, k’uwisu
qarwa, phisi, pili, wallpa,
wank’u,
anu,
Waka,
khuchhi,
chhiwchhi, limachi,
urpila,
k’anka, k’alla, wanaku,
Aka uywata uywanakan sutinakap phuqhachapxañäni.
Akax qaqiluwa
Akax………………
akax ………………..
akax ………………
akax……………… akax………….
akax……………… akax…………..
Jamusiñanaka
Kunas kunasa pusi ch’akurani pä axsarañani mä khiwiñani. ¿kunasa?
(akaw)
Kunas kunasa jiwa wila kachuchanikitwa warmitsa wali warmiraratwa. ¿Kunatsa? (ak’nak’)
[76]
qunqurisa qhipaxaru uñtatatwa
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”
Kunjams uywata uywanakax yanapistu uksatuqit amuyt’apxañäni.
Wakax yapunak qhulli
………………………….
…………………………..
……………………………..
………………………….
…………………………..
……………………………..
………………………….
…………………………..
……………………………..
………………………….
…………………………..
……………………………..
………………………….
…………………………..
……………………………..
………………………….
…………………………..
IWIJAMP ASNUMP ANUMPI Mä urux iwijamp asnump anumpiwa jach’a markar sarañ amtapxatäna. Ukat mä qawqha urutxa jach’a markarux puripxataynawa. Niya walja urunak qhiparxasasti ayllupar kutt’añatakiw mä k’añaskuru makatapxatayna. Thakhinsti asnuwa nayraqat saraqatayna, ukatxa awtu q’iwirir payllarakitayna. Ukatxa iwijarakiw saraqatayna jani qulqinixasasti mayak t’ijtawayxarakitayna. Ukatxa anuwa saraqatayna, awtu q’iwiriruxa payllarakitaynawa. Awtunixa iwija masimax janiw payllkitut sasawa anun qulqipasa apt’at mayak jaltawayxatayna. Ukat jichhakamawa asnuxa jan awturu axsarkiti, iwijasti jank’akiw t’ijtaraki, anusti qulq manütapatwa ¡qulqi kutt’ayxita!, ¡qulqi kutt’ayxita! sasax awtunirux wali achjasa arktaraki.
[77]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”
8.4.2. Salqa uywanaka (Animales silvestres) Aka arunakamp jamuqanakar phuqhachapxañäni.
Jamp’atu,
Katari,
liqi-liqi,
lulinchu, chiwanku,
urpila,
k’alla,
khullu, wisk’acha
yaka-yaka,
p’isaqa, tiwula,
phich’itanka, siwiq’ara k’ili-k’ili,
khirkhinchu, allqamari,
suri, kunturi,
jukumari,
jukumari,
pili,
juku, ch’usiqa, khullu, wari. Yaqha salqa uywanak yatxatapxañäni. a) Aka jamuqanakar sutinakap uskupxañäni.
akax ………………..
Akax jamp’atuwa
akax……………… akax…………..
Akax………………….. akax ………………..
akax…………
akax……………… akax…………..
akax ………………..
akax……………….
akax……………… akax……………… [78]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”
Akax……………
Akax…………
akax ……………….. akax……………… akax………………
akax ………………..
b) Aka jaylliw jayllipxañäni.
LOS PUKARAS
akax……………… akax……………… YATINTAWI 1. ¿Khithirus jaylliwix parli? ……………………………………………………
(Layqa phich’itanka )
2. ¿Kunas layqa phich’itankaxa?
Layqa phich’itanka
………………………………………………………
Kunats larch’ukista munirijampisa silus mantayista
……………………………………………………… 3. ¿kunxats jaylliwix parli? ………………………………………………………
Jumar munañasti kuna waliraki. Punkum paskipansa Anump p’atjayista
……………………………………………………. 4. ¿kuns phich’itankatx qilqasma? ……………………………………………………… ……………………………………………………… ……………………………………………………… ……………………………………………………… ……………………………………………………..
[79]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”
Aka kimsa jisk’alalanakax iwijanakakaruw puriñ munapxi jupanakar yanapt’apxañäni
c) Aka arunak jikipxañäni. PHISI, ANU, K’ALLA, QARWA, IWIJA, CHIÑI, URPILA, JAMACH’I, LAQ’U, JUKUMARI. J U K U M A R I
X U CH R L PH P' Y
QH K' PH I W I J A
T A N U Ñ S A L
KH LL S KH L I M I
Q A R W A W A P
A Y T W Q' KH CH' R
X J P T' U T I U
d) Aka jawar ullart’as mayni masir arxayapxañäni. QARWAQALLUMP TIWULAMPI YATINTAWI 1. ¿Khithinakats jawarix parli? ……………………………………… 2. ¿Tiwulax kuns kamachäna? ………………………………………
Mä kutix qarwaqalluw pampan mamap thaqhaskatayna. Ukatx tiwulampiw jikthaptatayna. Tiwulax laqakiw manq’antañatak katthapitayna. Qarwaqallux jan manq’antayasiñatakix wal tiwularux akham sas achikasitayna. janïr manq’antkasinx aka pinkilluy phust’asim nayax thuqt’arapimawa, ukat manq’antitäta sasa. Tiwulax iyaw sasaw taqi chuyma phust’arakitayna. Ukatx uk ist’asax pä jach’a anuw jalanipxatayna. Tiwular walpinrak achjapxatayna. Tiwulax pinkills pachparuw liwtasiwyas jan uñtas t’ijtawayxarakitayna. Ukhamatw qarwaqallux qhispitayna. [80]
3. ¿Qarwaqallux kuns luräna? …………………………………….. 4. ¿Khithis qhiphiyäna?
qarwaqallur
………………………………………. *tiwulan yaqha sutinakap yatxatas qilqantapxañäni. ………………………………………… ………………………………………… ………………………………………
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”
8.4.3. Laq’unaka (Insectos, gusanos y arácnidos) Aka arunakamp jamuqanakar phuqhachapxañäni.
Chhixwiriri, sillq’u, chhichhillankha, kusi-kusi, sik’imira, mamuraya, pilpintu, thutha, kusi kusi, ch’uru, ti’t’i-t’iti, tikuna, laqatu, juq’ullu, pankataya, qapuri.
lap’a,
k’uti, t’asa
a) Aka jamuqanakar sutinakap phuqhachapxañäni.
Akax chhixwiririwa
akax ………………..
Akax…………………..
akax ………………..
akax……………… akax…………..
akax……………… akax…………..
Akax………………… akax ……………….. akax……………… akax…………..
Akax…………… akax ……………….. akax……………… [81]
akax…………..
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”
b) Laq’unakan sutinakap siqinchapxañäni.
Qarwa Chhixwiriri
wari
mamuraya k’ayra
pilpintu anu
thutha
waka
kusi kusi
k’alla chhichhillankha jararankhu
sut’ukalla tikuna k’usillu laqatu t’asa urpila jamaqanqa, waka, nina-nina. c) Aka jaylliw jayllipxañäni.
sik’imira
puku puku
ch’uru lap’a
phisi
ti’t’i t’iti
achaku
k’uti
YATINTAWI
PAMPA TANI TANI
1. ¿Kunxats jaylliwix parli?
Demetrio Marca
……………………………………………
Pampa tani tani taniskaraktati
2. ¿Kuna uywanakas jaylliwinki?
Pampa kusi kusi kusiskaraktati
…………………………………………..
Waynam uñkatata taniskaraktati
3. ¿Khithirus jaylliwix parli?
Naya uñkatata kusiskaraktati Pampa kusi kusi señal de alegría
…………………………………………… 4. ¿Kuns tani tani arux sañ muni?
Los dos son signo de mi pàisanita
…………………………………………
Flor de tani tani jisk’a panqarita
Anuncian la brisa para la alegría
Pampa qamaqitu aquskaraktati
*kuna saminakas tani tanix utji uk qilqapxañäni.
Luma uñkatata aquskaraktati
……………………………………………
Arunak ist’as qilqapxañäni.
[82]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”
LLÄTUNKÏR T’AQA
KUNJAMASKIS PACHAXA (CÓMO ESTÁ EL TIEMPO) 9.1. Pacha saräwi (Ciclo del tiempo)
Aymaranakatakix kunjamas pachax uñjata.
9.2. Pacha tupunaka (‘Medidas del tiempo’) SUTI
JAQUKIPA
CHIMPU
TANTIY TUPU
T’iki K’ata Pacha Uru Simana4 Phaxsi Mara
‘Segundo’ ‘Minuto’ ‘Hora’ ‘Día’ ‘Semana’ ‘Mes’ ‘Año’
t’ k’ p u sm phx mr
1000 milisegundos 1 min = 60s 1 h = 60 min = 360s 1 d = 24h = 86400s 1 sem = 7d = 168h 1 mes = 4sem = 31d 1 año = 12 meses = 365d
ARUSKIPÄWI A: ¿Kullaka kuna pachaxisa? B: tunka aruma pachaxiwa. A: ¡Jatilamuspa! ¡Wali arumaxarakitanasa! B: Ukhamawa, k’añaskutatxay sarawayxchita. A: kimsaqalq chikataniw sarxañayäta. ¡Sarawayxa!. [83]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”
9.3. Pacha t’aqanaka (Estaciones del año) Aymar jakawinx pachaparjamaw phaxsinakax t’aqanuqataraki. JUYPHI PACHA ‘Estación fria’ (Invierno) AWTI PACHA
‘estación seca’ (Otoño)
JALLU PACHA ‘estación lluviosa (verano) LAPAK PACHA ‘estación calurosa’ (primavera)
9.3.1. Pachanaka (La hora) Pacha phuqhata
Uru jalja
05:00 = phisqha alwa
Alwa
09:00 = llätunka uru
00:00 – 06:00
15:00 = kimsa jayp’u 22:00 pm = tunka aruma
Uru
Pacha chikatani
06:00-12:00
05:30 = phisqha alwa chikatani 09:30 = llätunka uru chikatani
Jayp’u
15:30 = kimsa jayp’u chikatani
12:00- 18:00
10:30 pm = tunka aruma chikatani Pacha k’atanakani
Aruma
05:45 = phisqha alwa pusi tunka phiqhani k’atanakampi
18:00-00:00
09:21 = llätunka uru pä tunka mayani k’atanakampi 15:53 = kimsa jayp’u phisqha tunka kimsani k’atanakampi. 22:19 = tunka aruma tunka llätunkani k’atanakampi. ¿Kunjamas pachax jakhuña?
Tunka payani Jayp’u tunka paqalquni k’atanakampi ‘doce del medio dia con diez y siete minutos’ [84]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua” Pacha wikucha
Tikti/ ch’ipxta wikucha
K’ata wikucha
Pachanak phuqhachapxañäni.
¿Kuna pachaxisa?
……………………..
¿Kuna pachaxisa?
……………………..
¿Kuna pachaxisa?
……………………..
¿Kuna pachaxisa?
…………………….. [85]
¿Kuna pachaxisa?
……………………..
¿Kuna pachaxisa?
……………………..
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”
Aka pachanak phuqhachapxañäni. 18:00 = …………………………………………………………………. 21:09 = …………………………………………………………………. 11:30 = …………………………………………………………………. 12:00 = …………………………………………………………………. 14:53 = …………………………………………………………………. 00:00 = …………………………………………………………………. 19:46= ………………………………………………………………….. Suxta alwa pusi tunka pusini k’atanakampi …………………… Phisqha jayp’u …………………………………………………………… Pä jayp’u chikatani ……………………………………………………… …………………………………………………………………………………. ………………………………………………………………………………… ………………………………………………………………………………..
Aymaranakan pacha tupupax akhamarakiwa. ARUSKIPAWI A: Aski urukipan kullaka B: Aski urukipan jilata A: Kuna pachaxisa B: 09:00 am uruxiwa A: Uruxarakitänasa B: Ukhamaw kullaka. Kawkirus wali laqapuni saraskta. A: Yatiqañ utaruw saraskta. Qhipt’awa. Qhipuruw jikisiñäni. B: Jikisiñkamaya. Qharürkama, jikisiñatakix jawsanimawa A: Iyaw jilata. Jikisiñkama. Sarxa. Qilqanitatapi. Whatsapptuqi jan ukax messengertuqiw aruskipañäni. B: Walikiwa. Ukhamax Megabyte chaninak alasisaw qilqanïma. [86]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”
9.3.2. Paqa urunaka (Días de la semana) Phaxsi uru ‘lunes’
Saxra uru ‘martes’
Wara uru ‘miercoles’
Illapa uru ‘jueves’
Ñanqha uru ‘viernes’
Kurmi uru ‘sábado’
Willka uru ‘domingo’
YATIÑATAKI Existen diferentes adjetivos para marcar y denominar los aspectos temporales, tales como: wasüru ‘ayer’, warüru ‘anteayer’, khuri warüru ‘antes de anteayer’ jichhüru ‘hoy’, qharüru ‘mañana’, jurpüru ‘pasado mañana’, nïpüru ‘después de pasado mañana’ mä jichhürjama ‘un día como hoy’, inüru ‘día ordinario’, sapüru ‘diario’, mäkip uru ‘día por medio’, phistüru ‘día festivo’, lupi uru ‘día soleado’, ch’iwi uru ‘día de sombra’, thaya uru ‘día frígido’, llamp’u uru ‘día favorable’, y así podemos citar muchos instantes de tiempo.
9.3.3. Phaxsi saräwinaka (Fases lunares) Aka arunakamp phaxsi saräwir phuqhachañäni
JAYRI ‘luna nueva’ URT’A ‘luna llena’
……………….
SUNAQI ‘cuarto menguante’ LLULLUQA/WAWA PHAXSI ‘cuarto creciente’
……………
………………
…………………
Jamusiñanaka 1. Kunasa kunasa, quta taypi manqhana chikat kisu liwisiski. ¿Kunasa? ………………….. (isxahp) 2. Kunasa kunasa, naya purt samarapxi. ¿Kunasa?...............
ukaxa willkasa imantasi, taqiniwa (amura)
*Sarawisan lumasanakat yatxatapxañäni. Kunjams uywanakas, alinakas, warawaranakas, thaya wayranakas pacha sarawinak uñachayi uksatuqit amuykipas aruskipapxañäni.
[87]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”
9.3.4. Phaxsinaka (Meses) Mara t’aqa ‘junio’
Willka kuti ‘julio’ Llumpaqa/ lakan phaxsi ‘agosto’
Llamayu ‘mayo’
Sataqallta ‘septiembre’
Qasawi ‘abril’
Taypi sata ‘Octubre’
Achuqa ‘marzo’
Lapaka ‘Noviembre’
Anata ‘febrero’ Chinuqa ‘enero’
Jallu qallta ‘Diciembre’
a) Phaxsinak kikipayapxañäni.
Pacha jaljanak siqintapxañäni.
Abril
Chinuqa
Agosto
Anata
Diciembre
Achuqa
Enero
Qasawi
Febrero
Llamayu
Julio
Mara t’aqa
Junio
Willka kuti
Marzo
Lapaka
Mayo
Sata qallta
Octubre
Taypi sata
Noviembre
Llumpaqa/lakan phaxsi
Septiembre
Jallu qallta
juyphi pacha akapacha
nayra pacha jutpacha
awti pacha jumapacha
jallu pacha
lapak pacha sarpacha JUMAPACHA jichha pacha ukch’pacha
[88]
qhipa pacha ALAXPACHA
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”
b) Pacha tupu uñt’apxañäni. Ukatx phunchhaw urunak siqintapxañäni.
WILLKA KUTI
LLAMAYU
LLUMPAQA
MARA T’AQA
SATAQALLTA
QASAWI: 15 uru (Tasrija markan utt’awipa) LLLAMAYU: ………………………………… MARA T’AQA: …………………………………… WILLKA KUTI: …………………………………………. LLUMPAQA: ………………………………………………….. SATAQALLTA:…………………………………………………………
QASAWI
c) ¿Kunapachas wilanchax luraña? Uksatuqit amuyt’as arunak qilqapxañäni. …………………………………………………….. …………………………………………………….. …………………………………………………….. …………………………………………………….. …………………………………………………….. ……………………………………………………..
Yaqha yupaychawinak yatxatapxañäni 1. ¿Kunas luqtaxa?
4. ¿Kunas q’uwanchaxa?
2. ¿Kunas waxt’axa?
5. ¿Kunas katjaxa?
3. ¿Kunas ajayuxa?
6. ¿Kunas Jiq’inchjaxa? [89]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”
9.4. Aru thakhi (Sintaxis) Aymar arunx aru thakhix suma kunkanchatarakiwa. Janiw castellano arunjamakiti.
S
C
V
S
Aymara
V
C
Castellano
9.4.1. Tama aru (La oración) Aymar arunx tama arux akham uñtaniwa. Tama arunakax luririrupuniw tukuyi. Jupax
S Awtux
S
anatiwa
Tawaqux thunkhu thunkh anatani
V saraskiwa
S
Achachilax manq’
V
Tama arunak qilqapxañäni. ………………………………………. ……………………………………….
C
S
C
V phayi
V
Aru thakhinakap sutichapxañäni.
Nayax
t’ant’ alta
Jupax
utajaruw jutatäna
………………………………………. ……………………………………….
Istikux awt apnaqaski
………………………………………. ……………………………………….
Tata geronimox isinak ch’uku.
………………………………………. En la lengua aymara la estructura de la oración se conbina entre S+C+V. Es decir el verbo siempre termina al final de la oración. La sintaxis aymara puede aparecer en las siguientes estructuras. V S+V S+V+C CC+S+CD+CI+CC+V ETC.
S+CD+V
[90]
S+CD+CI+V
S+CD+CI+CC+V
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”
TUNKÏR T’AQA
PACHA SARA UÑAKIPAWI (DIAGNÓSTICOS TEMPORALES) 10.1. Kunayman pachanaka (Inclemencias del tiempo) Jakawisanx kunayman pachanakaw mäkipti. Juyphi pachans jallu pachans awti pachans lapak pachans urut ururuw pachax mayjt’i. Juyphi
chhijchhi
qinaya
qhaqhawra
illapa
lliju-lliju
tutuka
jallu khunu
wayra
laq’a-wayra
sulla-jallu
wayra-jallu jujuri
lupi urpu
uraq-khathati
thaya q’ixu q’ixu chhullunkhi
asati
uraq-jist’jta
a) Aka jamuqanakar kunayman pachanakamp phuqhachapxañäni.
¿Kunjamaskis pachaxa?
¿Kunjamaskis pachaxa? ……………………………………..
Pachax wayrawa
¿Kunjamaskis pachaxa?
¿Kunjamaskis pachaxa?
……………………………………..
……………………………………… [91]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”
¿Kunjamaskis pachaxa?
¿Kunjamaskis pachaxa?
……………………………………..
………………………………………
b) Aka jawari ullarapxañäni. WAYRAMPI WILLKAMPI Mä urux intimp wayrampiw atipt’asiñatak amtapxatäna. Khitis wali ch’amani uk yatiñataki.
Ukatxa
mä
chachaw
YATINTAWI. 1. ¿Kunas yatichawipaxa? ……………………………………………………………….
thakhinjam jutaskarakïna. Ukatx wayraw
2. ¿Khithis atipì?
akham säna:-Khä kaputin chachar uñjtati.
……………………………………………………………
Khititix isi
aparkan ukaw atipirïni. Ukatx
wayraw nayraqat yant’atayna, wali tutuk wayrapuniw
thayt’atayna.
Chachasti
jark’aqasiñatakix juk’ampiw isthapisitayna. Ukatx
juk’amp
wayrapansti
juk’ampiw
isthapisirakitayna.Ukat wali ch’ama qaritaw wayrax
samart’xatayna.
kamsasaw
wali
ch’isi
Willkax
jan
…………………………………………………………….. 4. ¿Kuns willkax luratayna? ……………………………………………………………….. 5. ¿Kunats wayramp atipt’asipxatayna?
willkampix
lupt’arakitayna.
Chachax wali jump’iñ qalltatayna, wali phuthutjayasisasti apsusxarakitayna.
3. ¿Kuns wayrax luratayna?
isinak Ukhamatw
willkax
atipatayna.
[92]
……………………………………………………………… 6. ¿Khithis atipt’asiñ amtatayna? ……………………………………………………………
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”
10.2. Luririn pachanakapa (Los tiempos verbales) 10.2.1. Nayra pachamp jutïr pachampi (tiempo pasado y futuro) Luririn pachanakapax walt’atawa. Ukampirusa nayra pachamp jutïr pachampixa akhamarakiw jaljti.
NAYRA PACHA
JUTÏR PACHA (Tiempo futuro)
(Tiempo pasado)
Nayra pacha (tiempo pasado)
Jutïr pacha (tiempo fururo) Saraña
Amtat pacha (pasado testimonial)
saraña Naya-x sara-yä-t-wa Juma-x sara-yä-ta-wa Jupa-x sara-¨-n-wa Jiwasax sara-yä-tan-wa Nänaka-x Sara-pxa-yä-t-wa Jumanaka-x Sara-pxa-yä-ta-wa Jupanaka-x Sara-pxa-¨-n-wa Jiwasanaka-x Sara-pxa-yä-tan-wa Jani amtat pacha (pasado No testimonial)
saraña Naya-x sara-tä-t-wa Juma-x sara-tä-ta-wa Jupa-x sara-tä-n-wa Jiwasax sara-tä-tan-wa Nänaka-x Sara-pxa-tä-t-wa Jumanaka-x Sara-pxa-tä-ta-wa Jupanaka-x Sara-pxa-tä-na-wa Jiwasanaka-x Sara-pxa-tä-tan-wa
[93]
Naya-x Sara-¨- ø -wa Juma-x Sara-¨-ta-wa Jupa-x Sara- ø-ni-wa Jiwasax Sara-ñäni-ø -wa Nänaka-x Sara-pxa-¨- ø-wa Jumanaka-x Sara-pxa-¨- ta-wa Jupanaka-x Sara-pxa- ø- ni-wa
Jiwasanaka-x Sara-pxa-ñäni-ø- wa El sufijo –yä marca el tiempo verbal pasado testimonial. El sufijo –tä marca el tiempo verbal pasado no testimonial. El tiempo futiuro es marcado pr (¨) o un morfema cero
ø.
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”
Luririnak qilqapxañäni. Nayra pacha (tiempo pasado) Jani amtat pacha Amtat pacha (pasado testimonial) Manq’aña Naya-x manq’a yä -…-wa Juma-x manq’a yä.-…-wa Jupa-x manq’ä ....wa Jiwasax manq’a -yä-tan-wa Nänaka-x manq’a-pxa-….-…-wa Jumanaka-x manq’a-pxa-….-….-wa Jupanaka-x manq’a -pxä-….-wa Jiwasanaka-x manq’a-pxa-….-….-wa Phayaña Naya-x …………………….. Juma-x …………………….. Jupa-x …………………….. Jiwasax …………………….. Nänaka-x …………………….. Jumanaka-x …………………….. Jupanaka-x …………………….. Jiwasanaka-x …………………….. _______________ Naya-x …………………….. Juma-x …………………….. Jupa-x …………………….. Jiwasax …………………….. Nänaka-x …………………….. Jumanaka-x …………………….. Jupanaka-x …………………….. Jiwasanaka-x …………………….. _______________ Naya-x …………………….. Juma-x …………………….. Jupa-x …………………….. Jiwasax …………………….. Nänaka-x …………………….. Jumanaka-x …………………….. Jupanaka-x …………………….. Jiwasanaka-x ……………………..
[94]
testimonial)
(pasado
No
Laruña Naya-x …………tä-…….. Juma-x ………..tä-……….. Jupa-x ………..tä-…………. Jiwasax ………..tä-…………….. Nänaka-x ………pxa-tä-……… Jumanaka-x ………pxa-tä-………. Jupanaka-x ……..pxa-tä-……… Jiwasanaka-x ……..pxa-tä-……… Ist’aña Naya-x …………………….. Juma-x …………………….. Jupa-x …………………….. Jiwasax …………………….. Nänaka-x …………………….. Jumanaka-x …………………….. Jupanaka-x …………………….. Jiwasanaka-x …………………….. _______________ Naya-x …………………….. Juma-x …………………….. Jupa-x …………………….. Jiwasax …………………….. Nänaka-x …………………….. Jumanaka-x …………………….. Jupanaka-x …………………….. Jiwasanaka-x …………………….. _______________ Naya-x …………………….. Juma-x …………………….. Jupa-x …………………….. Jiwasax …………………….. Nänaka-x …………………….. Jumanaka-x …………………….. Jupanaka-x …………………….. Jiwasanaka-x ……………………..
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”
Jutïr pacha (tiempo fururo)
Saraña Naya-x ……….. -wa Juma-x ………….-wa Jupa-x ……………-wa Jiwasax ……………. -wa Nänaka-x ………pxä-wa Jumanaka-x ………..pxä…….-wa Jupanaka-x ………..pxa- ……wa Jiwasanaka-x ……….-pxa-…… wa
Phayaña Naya-x ……………………….. Juma-x ……………………… Jupa-x ………………… Jiwasax ……………………….. Nänaka-x …………………….. Jumanaka-x …………………….. Jupanaka-x …………………….. Jiwasanaka-x ……………………..
Qilqaña Naya-x ………………… Juma-x ….…..…………….. Jupa-x ……………………… Jiwasax …..……………………. Nänaka-x ……..……………….. Jumanaka-x …..……………….. Jupanaka-x …..……………………. Jiwasanaka-x …..……………………
Anataña Naya-x ……………………. Juma-x ………………….. Jupa-x ………………….. Jiwasax ………………… Nänaka-x …………………….. Jumanaka-x …………………….. Jupanaka-x …………………….. Jiwasanaka-x ……………………..
Nuwaña Naya-x ………………… Juma-x ….…..…………….. Jupa-x ……………………… Jiwasax …..……………………. Nänaka-x ……..……………….. Jumanaka-x …..……………….. Jupanaka-x …..……………………. Jiwasanaka-x …..……………………
Ullaña Naya-x ……………………. Juma-x ………………….. Jupa-x ………………….. Jiwasax ………………… Nänaka-x …………………….. Jumanaka-x …………………….. Jupanaka-x …………………….. Jiwasanaka-x ……………………..
Jawsaña Naya-x ………………… Juma-x ….…..…………….. Jupa-x ……………………… Jiwasax …..……………………. Nänaka-x ……..……………….. Jumanaka-x …..……………….. Jupanaka-x …..……………………. Jiwasanaka-x …..……………………
Munaña Naya-x ……………………. Juma-x ………………….. Jupa-x ………………….. Jiwasax ………………… Nänaka-x …………………….. Jumanaka-x …………………….. Jupanaka-x …………………….. Jiwasanaka-x ……………………..
[95]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”
10.3. Yanapt’asiñanaka (Reciprocidades) Yanapt’asiñanaktuqit amuykipapxañäni.
1.¿Kuns tatax luraski? …………………… 2.¿kuna lurawis kunkanchayata?
jamuqnx
…………………………….. 3.¿Kunas aynixa? ………………………….. 4.¿Kuna yanapt’asiñanaks uñst’ta? …………………………………….
Aka yanpt’asiwinakat yatxatapxañäni. a) Ayni
b) mink’a
c) anxata
d) chhalaqa
e) Phayna
10.3.1. Luririn jaqkattanakapa (flexión verbal interactivo) Luririn jaqkattanakapaxa flexion verbal interactivo sutimp uñt’atawa. Uka lurawinakaxa maynimp kunkanchaykasawa uñstaraki. NAYA 1-2 Nayax jumaru… ‘yo a tí’… 1-3 Nayax juparu…. ‘yo a él/ella’… JUMA 2-1 Jumax nayaru… ‘tú a mí’… 2-3 Jumax juparu… ‘tú a él/ella’… JUPA 3-1 Jupax 3-2 Jupax 3-3 Jupax 3-4 Jupax
nayaru… ‘él/ella a mí’… jumaru… ‘él/ella a ti’… juparu… ‘él/ella a él/ella’… jiwasaru… ‘el/ella a nosotros’…
JIWASA 4-1 Jiwasax juparu… ‘nosotros a él/ella’…
[96]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”
Flexión verbal interactivo (tiempo presente)
1-2 1-3 2-1 2-3 3-1 3-2 3-3 3-4 4-3
Uñch’ukiña
Nayax jumar uñch’uksma Nayax jupar uñch’ukta Jumax nayar uñch’ukista Jumax jupar uñch’ukta Jupax nayar uñch’ukitu Jupax jumar uñch’uktma Jupax jupar uñch’uki Jupax jiwasar uñch’ukistu Jiwasax jupar uñch’uktan Munaña
1-2 Naya-x juma-r 1-3 Naya-x jupa-r
………………….. ………………….
1-2 1-3 2-1 2-3 3-1 3-2 3-3 3-4 4-3
Uñch’ukiña
Naya-xa juma-ru uñch’uk-sma Naya-x jupa-r uñch’uk-ta Juma-x naya-r uñch’uk-ista Juma-x jupa-r uñch’uk-ta Jupa-x naya-r uñch’uk-itu Jupa-x juma-r uñch’uk-tma Jupa-x jupa-r uñch’uk-i Jupa-x jiwasa-r uñch’uk-istu Jiwasa-x jupa-r uñch’uk-tana Nuwaña
1-2 Naya-x juma-r 1-3 Naya-x jupa-r
………………….. ………………….
2-1 Juma-x naya-r ………………….
2-1 Juma-x naya-r ………………….
2-3 Juma-x jupa-r …………………
2-3 Juma-x jupa-r …………………
3-1 Jupa-x naya-r ………………..
3-1 Jupa-x naya-r ………………..
3-2 Jupa-x juma-r ………………
3-2 Jupa-x juma-r ………………
3-3 Jupa-x jupa-r
3-3 Jupa-x jupa-r
3-4 Jupa-x
……………….
jiwasa-r ……………
4-3 Jiwasa-x jupa-r ………………
3-4 Jupa-x
jiwasa-r ……………
4-3 Jiwasa-x jupa-r ………………
Ist’aña 1-2 Naya-x juma-r 1-3 Naya-x jupa-r
……………….
Munaña
………………….. ………………….
1-2 Naya-x …………
…………………..
1-3 Naya-x …………
………………….
2-1 Juma-x naya-r ………………….
2-1 Juma-x …………
2-3 Juma-x jupa-r …………………
2-3 Juma-x …………
…………………
3-1 Jupa-x naya-r ………………..
3-1 Jupa-x …………
………………..
3-2 Jupa-x juma-r ………………
3-2 Jupa-x …………
………………
3-3 Jupa-x jupa-r
3-3 Jupa-x …………
……………….
3-4 Jupa-x
……………….
jiwasa-r ……………
4-3 Jiwasa-x jupa-r ………………
3-4 Jupa-x
…………
4-3 Jiwasa-x …………
_____________
………………….
…………… ………………
_____________
1-2 Naya-x …………
…………………..
1-2 …………………………………………………..
1-3 Naya-x …………
………………….
1-3 …………………………………………………..
2-1 Juma-x …………
………………….
2-1 …………………………………………………..
2-3 Juma-x …………
…………………
2-3 …………………………………………………..
3-1 Jupa-x …………
………………..
3-1 …………………………………………………..
3-2 Jupa-x …………
………………
3-2 …………………………………………………..
3-3 Jupa-x …………
……………….
3-3 …………………………………………………..
3-4 Jupa-x
…………
4-3 Jiwasa-x …………
…………… ………………
3-4 ………………………………………………….. 4-3 …………………………………………………..
[97]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”
10.4. Jakaw qilqa (Biografía personal) Jakaw qilqax maynin jakawip uñachayi. Ukatakix yurïwipat qalltas jichha jakawipkamaw qilqantata.
Aski jayp’ukipan jilanak kullakanaka. Nayax Pedro Urtimala Quispe satatwa. Nayax 1995 maran yuritäta. Nayax Provincia Omasuyos janq’u qala ayllutatwa. Wali k’uchikitwa. Nayax ingenieria agronómica yatiqiritwa. Nayax pä jilatani kimsa kullkanitwa. Jupanakax Ernesto, Josúe, Natividad, Marcerla, Martha satapxiwa. Tatanakajax Roberto Urtimala, Sabina Quispe satapxiwa. Jichhax Zona Ciudad satélite plan 545 tuqin qamta. Uta jakhuwijax 56 ukawa. Nayarux 76545678 jakhuruw jawsanipxitasma. Jikisiñkama.
Juman jakaw qilqam qilqantam.
[98]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”
PANKANAKA (Bibliografía) ALAVI, Zacarías (2009) Subsistema léxico-semántico de los verbos aymara llevar. IEB-UMSA/La Paz. CASTILLO, Luis (1958) Jayamaran Arupa. Idioma del lejano tiempo. La Paz. CERRON-PALOMINO, Rodolfo y Carvajal Juan (2009) “Aimara” (170-212) Lenguas de Bolivia por Crevels Mily Amyusken Piter . La Paz/Plural editores-MUSEF. CHUKIWANKA, Inka Waskar (2003) Escritura tawa del qollasuyu tawantinsuyu. Recuperado de qollasuyu.indymedia.org/es/2003/03/39.shtml el 19/01/2015. COAQUIRA, Jorge Luis, (s/f) Terminología especializada en unidades de medida del aymara. Inédito. GÓMEZ, Donato (2009) Morfología y Gramática aymara. La Paz/ABOLENA. GUTIERREZ, Evaristo y otros (2014). Aymar Panka 2. Instituto de Investigaciones Linguisticas y Postgrado (UPEA). Primera Edición. La Paz. HARDMAN, Martha y otros (1988-2001) Aymara compendio de estructura fonológica y gramatical. La Paz/ILCA (Instituo de Lengua y Cultura aymara). Instituto de Investigaciones Linguisticas y Postgrado (2014). Aymar Panka 1. Primera Edicion. La Paz. JALIRE, Julio y Catari Pascual (2009) Aymar aru yatiqañ thakhi. La Paz. LAIME, Teofilo (2010) General Vocabulary of the aymara Language. Aymara as a foreign language or L3. Revista Runa simi N° 4. La Paz. LAYME, Félix (2002) Gramática Aymara, Para maestros de educación bilingüe (EIB). Primera edición. La Paz/Ófset. LAYME, Félix. (2012) Esbozo histórico de la lengua Aymara. La Paz- Bolivia Recuperado de files. periodicojayma.webnode.es/.../LIBRO%205%20Esbozo%20 Histórico %20de%20la%20Lengua%... el 19/01/2015. LAYME, Felix (2004) Diccionario Bilingüe. Aymara-castellano. Tercera edición.La Paz/CEA. LEDEZMA, John Kenny y Ledezma Mary (2008) El bilingüismo, entre la desestructuración y reestructuración de la lógica de las naciones de habla Jaqe Aru . Lingüística, ralidad y educación intercultural bilingüe. (Págs. 417-425). La Paz/ XXII RAEMUSEF. Ley 070 de educación “Avelino Siñani Elizardo Pérez” (2012) Ley 269 de Derechos lingüísticos (2012) LÓPEZ, Ricardo y Mamani Roberto (2006) Literatura aymara para niños. Aymara Qillqanaka wawanakataki. La Paz/CEA. MARCAPAILLO, Claudio (2009- 2013) Gramática aymara con referencias del aymara del sur. La Paz/Instituto de estudios bolivianos (EIB) . MOLINSKY, Steven y Bliss, Bill (1994) Word by word. Picture Dictionary. USA/Prentice hall tegents prentice-hall, inc. Nueva Constitución Política del Estado (2009). QUISPE, Salustian (2016) Literatura aymara. Primera edición. La Paz. SANTANDER, Edmundo (2007) Aymara arus yatiqañäni, fundamentos básicos del aprendizaje Aymara. Segunda edición. La Paz. www.google.com
[99]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”
T’IRKATANAKA (Anexos)
Yäqkañ k’ila arunaka (Sufijos más usuales) Sufijos aymaras
Denominación
-ch’uki fijativo -chiqa indicativo -iri agentivo
glosa
Ejemplo
‘detenimiento’
Uñch’ukitu ‘me mira detenidamente’
‘por’
Ukachiq jutam ‘ven por ahí’
‘el que’
Anatiri ‘jugador’ ‘el que juega’
‘mi’ ‘por’
Utajawa ‘es mi casa’ Kawjans qamta ‘por donde vives’
‘como’
Jupjamaw jachi ‘llora como él’
-kama limitativo -kata cercativo
‘hasta’ ‘en frente’
Utakama
-lanti reemplazativo
‘en vez de’
-layku causativo
‘por causa de’
-ja Fexivo de 1ra persona -ja locativo averiguativo
-jama comparativo
‘hasta la casa’
Khaykatanw umax utji ‘hay agua en frente’ chachaplantiw akanki ‘está en vez de su marido’
‘--’
Jumalaykuw sarta ‘fui por causa tuya’ Taykali ‘vieja, anciana’
‘tu’ ‘por’ ‘con’ ‘en’
Utamawa ‘es tu casa’ Iranama jutta ‘vine por la vereda’ Jupampiw jikista ‘me encontré con él’ Khaysana ‘en el otro lado’
‘en’ ‘s/es/Ø’ ‘y’
Utana ‘en la casa’ Utanakawa ‘son las casas’ Pusi tunka phisqhani ‘cuarenta y cinco’
‘tiene,con’
Utaniwa ‘tiene casa’
-nki genitivo
‘de’ ‘ar, er, ir’
Nayankiwa ‘es de mí’ Manq’aña ‘comer’
-pa Fexivo de 3ra persona
‘su’ ‘todo o entero’
Utapawa ‘es su casa’ Jayumppach apta ‘llevé sal y todo’
‘siempre’
Jutapunitawa ‘vas a venir siempre’
‘entre’
Jupapuraw tuqisipxi ‘se riñen entre ellos’
‘también’
Juparaki ‘él también’
‘--’
Lakarara ‘bocon’
‘hacia’ ‘sa’ ‘lado’ ‘de’ ‘do, to, cho,so’
Alayaru ‘hacia arriba’ Utasawa ‘es nuestra casa’ Aksaruw saräta ‘irás a este lado’ Jupax qhirwatawa ‘él es del valle’ P’akita ‘quebrado’
‘para’ ‘lado’
Jupataki ‘para él’ Aksatuqir jutam ‘ven a este lado’
‘--’
Lurawinaka ‘actividades’
‘generación’
Waynawiri ‘generación de jóvernes’
‘cerca de’ ‘encima’
Utawjan ikiski ‘duerme cerca de la casa’
-li senectivo
-ma Fexivo de 2da persona -ma proximativo -mpi instrumentativo -na genitivo -na locativo -naka pluralizador
-ni aditivo -ni posesivo
-ña infinitivo
-pacha inclusivo plural -puni certitudinal -pura Reciprocativo -raki informativo -rara aumentativo
-ru direccional -sa Fexivo de 4ta persona -sa ubicativo -ta procedencia -ta completivo -taki destinativo
-tuqi señalativo -wi operativo -wiri generativo
-wja proximativo -xa colocativo
[100]
Qala patxankiwa ‘está encima de la piedra’
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”
Yaqha lurawinaka (Otras actividades)
[101]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”
Símbolo
Chimpthapiwinaka (control de actividades) Actividad
Valoración
Qilqaña (Actividades de escritura) Ullaña (Actividades de lectura) Ist’aña (actividades de audición) Parlaña (actividades de pronunciación) Aruskipawi (actividades de diálogo) Lup’iña (actividades de razonamiento, análisis y pensamiento) Lup’iña (Actividades de búsqueda e investigación)
Observaciones
[102]
Comentarios