Lecciones De Aymara 1969

  • Uploaded by: Rolando Mamani
  • 0
  • 0
  • February 2021
  • PDF

This document was uploaded by user and they confirmed that they have the permission to share it. If you are author or own the copyright of this book, please report to us by using this DMCA report form. Report DMCA


Overview

Download & View Lecciones De Aymara 1969 as PDF for free.

More details

  • Words: 144,179
  • Pages: 635
Loading documents preview...
I

U.S. DEPARTMENT OF HEALTH. EDUCATION & WELFARE OFFICE OF EDUCATION THIS DOCUMENT HAS BEEN EXACTLY AS RECEIVED

REPRODUCED FROM THE PERSON OR

ORGANIZATION ORIGINATING IT. POINTS OF VIEW OR OPINIONS STATED DO NOT NECESSARILY REPRESENT OFFICIAL OFFICE OF EDUCATION POSITION OR POLICY "4

I

44:

1,1all

.1.11.

ITC

I- S3

PRIMER NIVEL

SEGUNDA EDICI9W

ASESORFS R.P. Joaquin Herrero, S.J. Ph. D. Daniel Cotari

Jaime Mega

Esta obra se hizo posible gracias a los aportes de Los Padres de Maryknoll, Mr. Emmet E. Tracy, Grosse Point, Michigan, EE. UU.,

The Latin American Apostolate of the Archdiocese of St. Louis, EE. UU.

1969

A

INSTITUT° DE IDIOMAS Padres, de Maryknoll Casino, 550 Cochabamba, Bolivia

2

C ONTENIDO Pag.

INTRODUCCION

FONETICA:

UNIDAD 1

UNIDAD 2

UNIDAD 3

I Nota sobre el alfabeto usado en el presente Texto II Signos del alfabeto usados en el presente Texto y sus diferencias con el alfabeto usado por "CALA" para el Aymara Nomenclatura de los organos de articulaci6n Inventario fondmico Vocales Elision de vocales Acentuaci6n Ejercicios de pronunciaciOn Pares minimos Alteraciones fondticas del sufijo RepresentaciOn de sonidos

4

ISKWILAR SARKASA Sufijos posesivos "JJA, MA, PA, SO Sufijos enfaticos Desinencias o terminaciones verbales del tiempo Perfectivo Presente Progresivo Continuativo

24 27 28

6

7

7 9

10 14 20 23 23

30 30

Sufijos posesivos NJJA, MA, PA, SA" Infinitivo Perfectivo Presente Sufijo"PJJA" pluralizador en perfectivo presente Sufijo nominal locativo uNAll (d6bil) "EN" Sufijo "NA" f sufijo locativo "KA" (fuerte) IIESTARn Sufijo nominal "direccidn A"

32 36 37 38 41 42 43

PA UYWA NINKIASIR TATA Sufijo nominal ITAKA" pluralizador (d6bi1) Posicidn de los modificadores

48 52 53

Adjetivos que tienen orris de dos silabas (d6bil) PROCEDENCIA Sufijo nominal

54

ALURTUMPI JUSIAMPI

Sufijo verbal Sufijo "NA" (d6bil) f eufijo otro sufijo Posesivo

UNIDAD 4

5

54 55

(fuerte)s INKAII . OOOOOOO

JANIR KLASIR MANTKASA Forma negativa. Perfectivo presente. Singular Forma negative. Perfectivovpresente. Plural Sufijos locativos en forma negativa Forma negativa con sustantivos y adjetivos Sufijo verbal "RAKI" (d6bil) qTAMBIEN0 Sufijo "RAKI" en el verbo Sufijo IIRAkIn en la forma negativa Forma progresiva "ESTAR" (2a. persona singular y plural, jiwasa y jiwasanaka) Forma progresiva presente IIESTARn (la. y 3a.. persona singular y plural) Forma progresiva con sufijos "NA, KO Objetos directos .3

58

64 68 70 72 73

74 75 76 77,' :

'78

79 80

Pag.

UNIDAD 5

IJLISYAT KASARASIRA Sufijo nominal "MPI" (ddbil) "CON "< Sufijo neutral "TAXI" (debil) "PARA" Sufijos posesivos "JJA, MA, PA, SA" f sufijo "TAKI" Sufijo "NI" (ddbil) como verbo "TENER" Sufijo "NI" comp "POSEEDOR DE u (duerio de) "II, QUE

TIENE"

UNIDAD 6

UNIDAD 7

UNIDAD 8

86 90 92 93 95

.

96

Oraciones interrogativo negativas Verbalizacidn de sustantivos y adjetivos Manejo de los sufijos enfaticos Narraciones recombinadas

98 99 100 106

PAULUMPI TIOPAMPI plural, jiwaTiempo futuro (2a. persona, singular sa, jiwasanaka) Tiempo futuro (la. y 3a. persona singular y plural) Sufijo nominal "KAMA" "HASTA" Sufijo nominal "KAMA" con los sufijos posesivos terminaciones del futuro Sufijo "CHI" (fuerte) Sufijo verbal "JJA" (fuerte) "YA" Verbalizaci6n de sustantivos y adjetivos (tiempo futuro) Sufijo "NI" ¢ terminaciones de futuro Narraciones recombinadas

107

MX KUNPHISASTWI Sufijo nominal "KI" (debil) "NO MAS" "SOLAMENTE" Sufijo verbal "M" (debil) "IWERATIVO SEGUNDA PERSONA" Formas imperativas modificadas "KI" (no mis) Sufijo "SI-KA" (progresivo) (imperativo); mandato cortez y persuacidn a realizar la accidn sin temor Sufijo verbal "IRI" (fuerte) "SOLER" Sufijo verbal "TA" (debil) "PARTICIPIO PASADO" Sufijo verbal "SINA" (debil) "DESPUES DE" "HABIENDO" Narraciones recombinadas YAQHA MARKAR SARJJER JAQENAKA

130 134 135 136

MX TISIK USUN JAQE Sufijo verbal "PACHA" (fuerte) "PROBABILLDAD" .. Formas verbales que indican obligacidn o necesidad Formas negativas personales e impersonales Uso de la forma "UKAJJA" Sufijo verbal "CHHA" (debil) Narraciones recombinadas TATA JUSTINUMPI WAKANAKAPAMPI

150 154 156 156 159 161 167 167

111 112 114 115 117 118

120 121 129

137 138 141 142 149

Pag.

UNIDAD 9

QHATUNA Sufijo verbal"-MA" (debil) "YO A TI" ( futuro) OOOOO Sufijo verbal "ITA" (fuerte) "TU A MI" (imperativo) Verbo irregular "SARA" (tiempo presente perfective, forma afirmativa) Verbo irregular "SANA" (tiempo presente perfective, forma negativa) Verbo "KAMSARA" Verbo irregular "SARA" (tiempo futuro). a) forma afirmativa. b) forma negativa Otro uso del sufijo "MPI" (debit) Sufijo verbal "TAM" (fuerte) "EL A TI" (tiempo presente perfectivo) Sufijo verbal "ITU" (fuerte) "EL A MI" (tiempo pre. sente perfectivo) .. Narraciones recombinadas MA SAPA AVICHA

169 172 173

TATA LURINSUN JIWAWIPJJATA Perfectivo pasado react° Imperfecto pasado remoto (habitual pasado) Otro uso del sufijo uCHIn (fuerte) Sufijo verbal "NI" (debil) a) con verbo de movimiento Sufijo verbal "N" (debit.) b) con todos los dermas V. Oraciones causales respuesta a KUNATSA(,por que) a) con KUNALAYKUTEJJ (porque); b) con UKATA (por eso) Narraciones recombinadas NAY JISK'AKASA

190 194 196 197 198 201

W ALW.4.

211 214

......

UNIDAD 10

UNIDAD 11

Sufijo verbal sujeto objeto "ISTA" (fuerte) "TU A MI" Sufijos verbales sujeto objeto: a) b)

"SMA" ( fuerte)

175

176 177 178 179 180

181 188

202 209

"YO A TI".

"ISTU" (fuerte) "EL A NOSOTROS" (jiwasaru) Imperfective pasado progresivo y otras formas en el pasado cercano o remoto Sufijo verbal !FAN" (fuerte) "IMPERATIVO TERCERA PERSONA Sufijo "SAYA" y uso de la forma "JANISA" en mandatos de tercera persona Narraciones recombinadas JISKIA AWATIRINAKA. .. OOOO VOCABULARIO

216 218

221 224 237 239

INTRODUCCION

Nuestra serie de la que presentados aqui el primer volumen, esta inspirada en

el m6todo ALL

En esta ediciOn, nos

hemos limitado a dar los hechos de la lengua que consideramos

de nivel bAsico procurando facilitar su aprendizaje con abundantes ejercicios.

Aunque

hemos dado tambien una interpretaciOn de los hechos lingUisticos, procuramos tambien

hacerlo en lengua sencilla y solo en la medida que lo consideramos ail no al lingUista sino al alumno que tiene como objeto aprender la lengua.

Dado que la mayoria de nuestros alumnos son de habla inglesa, planeamos una ulterior edici6n que seleccione de los materiales aqui presentados aquellos puntos que ofrecen especial dificultad a los hablantes de ingles.

El aymara usado en este texto, representa la variedad del aymara hablado en Provincia Omasuyos.

Sin embargo hemos anadido algunas variantes usadas en otras

Provincias del Departamento de La Paz. una nota.

la

Estas variantes serdn siempre indicadas con

Todas las formas empleadas, es.tAn en uso en la fecha en qua esto se escribe

En los casos de dualidad de usol hemos optado por la forma usada por los hablantes aynaras ma6 aislados de las zonas donde se habla castellano.

La escritura es fonemica.

En las palabras tomadas del castellano la escritura es

fontitica mAs que fon6mica, en cuanto que hemos optado por registrar las variaciones

alof6nicas mAs frecuentes en esta zona.

Agradeceremos cualquier observaciOn que pueda mejorar nuestro trabajo.

6

I. NOTA SOBRE EL ALFABETO USADO EN EL PRESENTE TEXTO El alfabeto usado en este text°, corresponde, con la sola excepci6n de la f al reeomendado por el Tercer Congreso Indigenista Interamericano y adoptado por el Gobierno de Bolivia para la escritura del Quechua y del Aymara en Decreto-Ley No. 03820 de fecha 1 de Septiembre, 1954. Con este Decreto-Lay, el Gobierno de Bolivia quiso unificar esfuerzos y acabar con la anarquia reinante en materia ortogrifica relacionada con nuestras lenguas autOctonas. Una cierta anarquia en materia ortogrgfica ha seguido imperando en la escriEs que tura de nuestras lenguas autOctonas, aun aespues del Decreto -Ley citado. la realidad national es compleja y tolera y ain wedge diferentes puntos de vista para afrontarla en su totalidad. Por lo que hace a la adopiOn de un alfabeto fonol6gico para nuestras lenguas autOctonas, creo que llegamos a muy diferentes conclusiones si adoptamos un criterio cientifico:yuniversalista o si adoptamos un criterio mss local y prgetico. Ehtre los alfabetos de tipo prgctico usados en Bolivia, merece especial menci6n el usado por GALA (Conisi6n de Alfabetizaci6n y Literatura Aymara) ya que es sin duda el que cuenta con mss publisaciones en esta lengua, it haber sido usado consistentemente durante mss de veinte anos, justifica el que en un libro de cargeter cientifico como es este le dediquemos una nota. Tanto mss, que muchos de "al podrAn usar nuestros alumnos de Aymara, una vez terminado su curso audio con mucho fruto las publications de CALA para su complementaci6n en la lectura y escritura del idioms. El hecho de que muohas publications de CALA tengan ademgs de su preocUpaci6n alfabetizadora una orientation religiosa cristiana los hace materiales muy deseables para: nuestros alumnos de Aymara, sacerdotes y religiosas en su mayor parte. Las diferencias entre el alfabeto usado por CALA y el usado por nosotros en el presente texto, se dargn a continuation. Aqui solo nos queda subrayar que la preocupaci6n del alfabeto de CALA es de orden local y prgctico, mss que de mrden universal y sientlfico. Intenta facilitar la castellanizaci6n a los hablantes del Aymara. Por esta razOn sacrifica el principio lingUistico de simplicidad que propugna se use siempre el mismo signo para representar un mismo fonema. La preocupaci6n maxima de los autores del alfabeto de CALA no ha sido el prineipio cientifico de la simplicidad en el namero de signos usados, sino el que estos signos tengan en el mayor grado posible el mismo valor que en castellano, en orden a una castellanizaciOn mss rgpida. Ea punto de vista adoptado por CALA nos parece elogioso y de todo punto de vista necesario dada nuestra realidad lingUistica Nacional. Incluao creemos que desde ese mismo punto de vista prgctico deberia estudiarse y repensarse en algunos de sw puntos de manera que en la literatura escrita para los Aymaras monofuturos estudiantes del castellano, se les facilite al miximo la lectura y escritura de su lengua y del castellano, evitando a toda costa cualquier interferencia sicologica que un alfabeto no tan bien pensado podria evidentemente causal'.

Es evidente que la necesidad de un alfabeto prActico tipo CALA, de ninguna manes suple la necesidad de que haya en Bolivia un alfabeto cientifico para la escritura de gramiticas, diccionarios y otros trabajos dirigidos tambien a la coiminidad Cientifica Internacional. El que el Gobierno de Bolivia hays tambidn oficializado en 1968 el alfabeto usado por CALA, no ha de entenderse como una contradiction con su Decreto-Ley No. 03820 de 1954, sino coup una complementaciOn del mismo en orden a atender a problemas, prgeticos de la Politica Nacional.

II. SIGNOS DEL ALFABETO USADOS EN EL PRESENTE TEXTO Y SUS DIFERENCIAS CON EL ALFABETO USADO POR CALA PARA EL AYMARA

Nuestro Texto

uCALA"

r

r

(con el valor del sonido rr castellano, plamente en posici6n inicial. Ejemplo Ramona mr Ramona)

k

c

kh

qu qh

(ante las vocales: a, o, u) (ante las demds vocales)

Sonidos Palatales

cl

q'

(ante las vocales: a, o, u) (ante las demds vocales)

Sonidos Velares:

q

k

qh

kh

q'

kf

Ejemplos Nuestro Texto

k

(ratuki) (kayo, kusisifial kimsa)

kh

(khaya, khiti, khuchi)

K.lawna

Wuchu

CALA" r (rr) (ratuqui) (cayul cusisifial

c

9.1

quimsa) (qhaya, qhiti, qhuchi)

clawna cluchu

rapid° pie, alegrarse, tres aquello, quidn, cerdo huevo

rine& carb6n

aawra aenaya spqa

ghartiru

gheri ghoru

a' anu al nil% glom

k kawra kenaya koka kh kharUru kheri khoru

llama nubs arbol

marlana

fOgdn de mal cardcter

lc,

171 atiu

spina k'oma

suoio cargar limpio

Como se ve en el cuadro y en los ejemplos dados, except() los signs c y rr no usados por nosotros y que en el alfabeto de nCALP usados con el mismo valor que en castellano, todas las dads diferencias se reducen a los signs bdsicos: K y Q.

Eh el alfabeto usado por nosotros, el sign K y sus variantes grafdmicas (KH, responden a sonidos velares, y el sign Q y sus 1,:xiantes grafdmicas (QH, Qt) a sonidos post velares. Eft el alfabeto usado por IICALAn sucede exactamente lo contrario: K y sus variantes grafdmicas (KH, Ks) responden a sonidos post velares; C y sus variantes grafdmicas (QH, Q') responden a sonidos velares.

6

FONETICA

NOMENCLATURA BASICA DE LOS ORGANOS

DE LA ARTICULACION

ORGANOS 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11.

ARTICULAREB

Labios Dientee Alweolos Paladar Vigo del paladir Uvula Apia* de la lingua Predorso Dorso Postdorso Parings

12. Curdas vosalss 13. Csvidad nasal

9

INVENTARIO FONEMICO I CONSONANTES

Liana

Aspirada

S

FRICATIVAS

OCLUSIVAS SOMAS

Explosiva

Sorda

Nasales

Sonora

0 N 0 R A S Latera- Vibran- Vocoides tes

les ,

p

Labiales

ph

.

t

th

.1,1

Alveolares

f

s

palatales

ch

chh

oh'

Velares

k

kh

kl

q

qh

qt

Post Velares

_

_

-

.

Dentales

w

m

PI

sh

n

1

fi

11

r

Y

Ai

II VOCALES

Anterior

Central

Posterior

Cerrada

Media Abierta

A

a

ALOFONES: El area fonhmica de la i y de la u es bastante amplia en Aymara, Sus variantes alacinicascomprendelos"..sonidos (I) (anterior cerrada), (e) (anterior media) y (u) (posterior cerrada), (o) (posterior media) respectivamente, las variantes .alof6nicas (e) (anterior media) y (o) (pleterior media) ocurren solatente antes o despues de /q/, /qh/, /cil/0 /jj/

13

.

VARIANTES (e), (0)

Los sonidos vocdlicos (e), (o) solamente ocurren delante o despues de los fonemas siguien-

tesq, qh, qt, EJEMPLOS:

Qewlla -pato silvestre Qonqori - rodilla Chtejje - gris

Qheri - fog& Qhoru - malo Mojjsa - dulce

Warmi

Uka warmejj khitisa?

Qtellu - amarillo Q'oma - limpio

Mujer 4Quien es esa mujer?

Iiwina

Behar, arrojar

Uka naranjanak liweganim.

Arroja esas naranjas

Phisi

Gato

Uka phisejj janiu achak manqterikiti.

Ese igato no sabe comer rAtones.

Jayptu

Tarde

Jayplala jutXtati?

Vas a venir a la tarde?

Usu

Enfermedad

Chuyma usojj wall jachta usuwa.

La enfermedad del corazOn es grave. (traducciOn conceptual)

Ichufia

Llevar entre los brazos.

Uka wawar ikin patat ichoqam

Baja a ese nifto de la cama.

Ttiskuha

Correr, saltar

Ratuk tt iskocianim.

Baja rapid°.

b) INTERtERINCIAS: Cuando el que habla aymara empieza a aprender castellano, sus equivodacwhes fonOticas siguen una linea bien definida, que refleja la diversidad de ambas estructuras lingfilsticas. La confusion tiene lugar en el area que engloba las areas cerrada y tanto anterior con posterior. La confusiOn se debe a que los sonidos (media anterior) y (o) (media posterior) existen en ambas lenguas pero con una diferente funcion: Eh castellano diferencian palabras, pero en a a no. Ademds, inclueci la realidad fonetica es un tanto diferente: el sonido (e y o en Aymara es un poco mks cerrado que sus correspondientes en castellano.,

11

9

c)

ELISION DE VOCALES: Todas las palabras en aymara al pronunciarse aisladamente terminan en vocal, sin embargo en su generalidad, estas palabras dentro de una oraci6n al ser seguidas por otras pierden la dltima vocal. Eiemplos:

ponde esta la mama de Pedro? Yo tengo tres hermanos.

LKawkinkis(a) Plrun(a) mamapajja? Naysjj(a)kimsa jilanitwa.

No pierden la illtima vocal en los siguientes Casos: 1.

Cuando de una pelabia a otra existe una pausa. Ejemplos:

Kht yogallanjja...Lkunas sutipajja? Qharttrojja...Lkuns lurafignejja?

2.

de ese Chico? LCdal es el nombre Mafiana...Lque vamos a hacer?

No pierden la Altima vocal los modificadores de sustantivos que estan compuestos de dos silabas. Ejemplos: Uka aymar lyurojj sumawa.

Ese libro de aymara es bueno. Yo tengo tree hermanos.

Nayajj kims a J la

3.

Ia dltina palabra de una oraci6n no pierde su vocal. Ejemplos: Qhartirojj(a) nayajj(a) nark(a) sari,.

Akan walja yatichirinakaw(a) utji.

Mafiana yo ird al pueblo. Aqui hay muchos profesores.

4. En las oraciones conpuestas las frases secundarias no pierden su vocal. Ejemplos:

Phistatejj utjjejjaitawaqonatajj wal

Cuando hay fiesta, las javenes bailan bien.

thoqopjj e

JaLlunitejjaina,yajj janiu sarlati.

d) PROLaNUCION ES =ALES:

Si llueve yo no voy a ir.

En aymara algunas t erminaciones verbales, formas verbales y

algunas palabras prolongan la vocal. Estas prolongaciones consisten en pronunciarlas camp dos vocales de la misma especie, sin alterar el tono de la voz. El signo de dicha prolongaci6n es(') sobrepueeta a la vocal correspondiente. Ejemplos: Mafiana.

4harttru. Mastiru.

Ayer.

WalUru.

Baiesmiemmeoismit tit

12

10 La prolongacion es fonemica en aymara, puesto que una vocal al prolongarse puede cambiar de significado la palabra a la que va afiadida. Ejemplos:

Nayajj jutarakiwa. Jupajj jutarakrwa.

Yo tanbien voy a venir. El tambien ha venido.

Jisa, Qhartirojj owejj awatiwa. Jisa, Masttrojj ombjj

Si, mafiana voy a pastorear ovejas. Si, el hd pastoreado ovejas ayer.

Niy urtijjewa. Niy jayp ttijjewa.

Ya es de dia. Ya es tarde.

III ACENTUACION Las palabras aymaras llevan el

acento pros6dico en la pendltima silaba.

Ejemplos:

Kawkirus tatamajj sarani? :Jumajj aymar yateqaft muntati?

06nde va a ir to papa? quieres aprender aynara?

Como se elide la dltima vocal el acento pros6dico recce en la Anima silaba. el acento pros6dico en las siguientes expresiones o sufijos. a)

las siguientes expresiones llevan acento en la. latima silaba, para identificar usarenos el acento ortogrdfico.

laspalabras que van seguidas de (CHHA) Ejemplos:

Chhuy yoqalla, jutamohhd. rat maytlitchha. b)

Oye chico ven. (a ver von) Prestane un momento. (a ver)

Las frases admirativas que estn formadas por los sufijos (jja) o (sa). Ejemplos: iNinichgrajj jumarurakis chursmajjdi 41asttrurakis chursmajj4: iUka lluchlojj jiwakisaU

c)

Pero, si hate un nonento te di. *Pero, si ayer te di. 'Quo bonito ese gorro.

Las expresiones que llevan el sufijo "pin. Ejemplos: Oartirojj jutUtapi. Jisa, ukjj muntpl.

d)

No llevan

Maima vas a venir. Si, eso quiero.

(pues)

La primera persona del futuro singular y plural del modo indicativo. Ejemplos:

Nayajj mark sard. Aranarapiusarapjjd.

Yo ire al pueblo. Vanes a ir con Juan.

VI CONTRASTE DE SONIDOS 1.

Contraste entre:

/P/

/ph/

data encima

PIPAa moneda

Ttantiajjmisakstanktwa. Jania phatajjas utjkituti. Uka anojj aych ptataski.

2.

Contraste entre:

4.

Contraste entre:

El pan estA encima de la mesa. No tengo ni unecentavo Ese perm esta desgarrando la came. (con los dientes) /th/

At/

tanta reuni6n

thanta viejo (para cosas)

ttantta pan

Ellos se reuniran aqui. Mi gorro no es viejo.

ponde hay pan?

/ch/

/chh/

/cht/

cheqa verdad

chheqa ala

chteqa izquierda

Chao:talk:1m parlafia, janiu ktarisifiX-

Hgy que decir la verdad, no hay que mentir.

kiti. jamachtin chheqapajj jisktakiwa. Jupajj chteqa amparampiu (lenge.

Las alas de los pajaros son pequenas. El escribe con la nano izquierda.

Contraste entre:

/k/

/kh/

/k'/

kanka carne asada

khanka TiFero

khanka mugre

Uwij kankajj wall sumaptniwa. Ukaqalajj janiu khenk kits. Uka wawan kayupajj klank tawa. 5.

Plata mordisco

/t/

Jupanakajj-akan tantasipjjani. Lladhtujjajj janiu thantkiti. LICawkine ttanttajj utji? 3.

/P'/

Contraste entre:

Contraste entre

El asado de cordero es muy bueno. Esa piedra no es aspera. El pie de me alio esti mugriento.

/q/

/0/

Ai/

SallWa

ghalltalia

italtana

empezar

echar

empezar a cortar, cortar un poco

/a/

/n/

irana

irafia _

cuesta arriba

llevar. (con los dodos)

Las ovejas estAn en aquella cuesta Para tupapti siquiera tienes que llevar una naranja.

Wijanakajj khlt irahankiwa. Tatamatakejj mt,naranjaks iraftamawa.

14

Contraste entre:

8.

/m/

/B/

manqha adentro

hanqha

Tatajjajj uta maralankaskiwa. Jwanajj usutawa.

Mi papa esti dentro de la casa. Juan esti gravemente enfermo.

Contraste entre:

/m/

/n/

Li Lay a

na.ya

uno

yo

Mayak manta. aw sata9.

maldhcio

Quiero solamente uno. Yo voy a ir.

Contraste entre:

/11/

/y/

JOu

iSY11

lluvia

sal

Qenarmatatawa, jalluniwa. Uka manq'ajj janiu jmunikiti, 10. Contraste entre:

/ph/

lama palo

RhAwa iiembra de cereales (esparciendo) Ese palo es muy grand ©. Ya es tiempo de sembrar.

Niy phawa uraajjewa. /w/

/ch/

wawa

chacha esposo, vardn

nib:), hijo

Mrawamajj kuna sutinisa? Chachamajj akankaskiti?

12. Contraste entre:

LCOmo se llama tu hijo? 4Esti aqui tu esposo?

/s/ -Bata

/P/ .

IlIembra de tubbrculos

tata Oras4jjewa.

tilt (0, j j rilwa poanxiwa, 13. Contraste eattes

11/

40joa Ji4r033. walk 10a lietiOjajj

Oct*.

Esa comida no tiene sal.

/1/

Uka lawajj sinti jach'awa.

11. Contraste entre:

Estnublado, va a hover.

data encima Ya es tiempo de la siembra. El pan esti encima la mesa.

M

gga uno El pueblo quads. muy lejos. Mi burro solatente es uno.

13

14.

Contraste entre:

/a/

/1/

achuria

ichuha llevar (en brazos)

producir Pampanjj chloqemp apillampiu achu.

Mamamawwaw ichu. 15.

Contraste entre:

/a/

/u/

aru palabra

uru

Dyusan raupjj sum isttafiasawa.

16.

En el campo produce papa y oca. Tu mama llevd al nifio.

ala

Sawar urojj janiu clasejj utjkiti.

La palabra de Dios debemos escucharla bi6n. El dia sabado no hay clases.

Contraste entre:

/i/

/u/

imafia

umafia

guardar

beber

Kawkirus gong Jute.?

,D6nde guardaste el dinero?

Kawkins =tea

1,Didnde bebiste?

14 VII EJERCICIOS DE PRONUNCIACION

A

/ph/

/P/

pata pataka para pangara

phata phatanka phara phancha

/Pt/

phata ptatafia

ptari

pantjasifia

phattsufia

ptakifia piatsufia

paya

phawa

plapi

perqa peqaha pergeri

phesqa

plenqa

pejjtufia

-----

pteqe ptesqe

pisi pichu

phiri phichu

pliya phichu

pichafia pitafia

phichafia phiskufia

ptiysufia ptitafia

pitu pirwa

phiri phisna

pliyiri

poqofia

poqota poqo ----

phoofia phoqata phoqa phojjtu

ploqaha phoqata

putu pusi punka

phuti phusa phuku

phuti plusu ptujsa

puchu2ia

phusafia

plusufia

puyu puchu

phuju phucha phuru phututi

ptujru

ptenqafia - - - ---

purl.

pututu

pliyjafia

plow ptosqo

---- --

-----pfusuntafia

EJFWLOS

Ptap alahatakejj janiu phatajjas utjkiti. Phesqaniu aka perq lurapjje. A81,0 phisqjj uk.a pliyarti manta. Khitis aka pOqotptociari. PhUchaban ajahuPajj wall. plusutawa. E).

17

15

B r.

At/

/t/

/th/

tanta taki ----

thanta thaki thala

ttantta

takifia

thaqafia.

ttaqafia

tan a

thama thata

ttamata

- --- ---

thantafia thamafia

ttajjsafia ttamafia

tags

thaqe

ttaqe

tejjefia

thejjefia

ttejjefia

tata tantafia

..... ttala

.........

tteqe tejjesifia

thejjeyasifia

ttejjeyasifia

titi tisi

thiti

ttiri tlisi

tisafia tinkufia

thisthapifia thiyankafia

tifiifia

OIMIIIMMNIMIMMONINEMI.

ttijufia

tika tillu

thiya

ttisnu

thitifia

tinktafia

thiyanaka

tiranqhaya

--- --- ---

ttillmifia ttinkafia ttirkatafia

tonqo

thoqo

ttojjra

toqefia

toqesifia

thoqofia thoqsufia

ttojjsufia

toqe tollqa

.------........

ttojjo ttojjlu

tukufia

thunkufia

t tukufia

tunu tunka tgyuna tupu

thulu thunku

ttuna ttukha

thurttafia

tturufia

thujru thuta

ttuku ttusu ttullku

thurtlasifia thusafia

tturttasifia ttunsufia

- ----

01001111

tunta, turkasifta turksufia

Viand% t tiskufia

....-

EJENPLOS Tha#tha iSejjlttal4skiwa. Tantalun ttejjttaSits ukat aych thejjtayasIta. yOqa4ajj:qota t41Y4njam ttijuski.

,LUisap to4404ii tholoniwa. Ttukha wallPanakajj'tUnka waranqhakiu wali.

18

16

C

/ch/ chaka chawufia

chami chanka chapuha chawlla chara chala 11111111111

/chh/ chhaja chhaqaba chhaja chhankha chhaptaha IMIDIMMUMMIIMIOGIMINMMO

chhajjraha chhalla chhajjrantasifia

/ch / chtaqa chtaqafia

chtama chtankha chtakuria chtawafla chtajjnifia

ch'alla

111000411

chhaqayarla

chtajjwafia chtaqayafia

cheqa cheqttaha

chheqa

chteqa

chhejjefia

chlejjtafia

chhejje chhejjwa chhejjeyaha

chtejje chteqe chteqe chtejjtaraha

chhijchhi

chhillchhifia

chtichti chtihi chtikhi chtivi chtiyaha chtiji chtijma chtilaha

chinkatafia

chhichhillankha

chtirwafia

chojjru

chhojjo chhoqo

chtojjo chtoqe chtojjoha chtoqaha chtollqe

chellqe cheqpacha chichi chini chika chiuchi

111101111111101001110

chhiya chhiuchi

chimpufia

chhiyaria

chira chimpu

chhiri chhiphu chhiphu

chojjrintafia

chojjofia chhoqofia

chojjri

chhoqa

chukuha chuwa

chhukuha

chulla chutu chtWma chukuri churi chullufia churatia

Oftwomminamse ease

chhusu chhulla chhutu ohllikra

chhukuri chhuy chhullunkhaya Chhuaufia

chtukuha chtuwa chtusu ch'ulla chlutu chtuhu ch'ukuri chturu chtunachafia chtunaha

FMCS Chh0Jraairiali chlamawa.

WO-40Jan chhaqaPaJj chlajJawa Chhiwchhi wawanakali chtijiakaskiwa. Chtoqe yapunakanjj janiu chhoonakajj utjkiti. Chhuy, kawkins isi chtukurejj utji?

17 D

/k/

/1
kanka kaya kasta

khanka khaya khakha

/k'/

kawki...............

ktanla khaya ktakia klawna

....-

kharintafia

ktarintafia

kallafia kalltafia

khallu

ktallktu

khatatifia

kt atatifia

kamsiri

kharisiri

ktarisiri

kachtafia katufia

....... khas-sufia

ktachachafia ktajafia

killifia

khistufia

ktistufia

....... kimsa kikpa

khita -....... khiti

ktita ktisa ktiucha

kitufia

khitufia khiwifia

ktithufia ktiyafia

.................

lchitaria

k I itasifia

00111=01001OMON

khiwiri

k t isimira

--

khirkhintafia khitasifia

k t i runt afia

khusa khuchi khumula khunu khunu khumuni

khusa ktuchi

killtlasifia

--

......... kusa .... kumpufia

kuna .... kunani kusisifia kutsufia

kuti ktfrmi

kursu

ktitasia

Itt umpufia

khunu kturrn

khuchichasifia khuyufia ..,.....

klunifia ktuchunkafia klutufia

ktuti

khuri khurkata

k t upha

k t =am

EJEMPLOS Kh utan klawnajj utji, Uka iMillan-kayupajj wali ktankftwa, ghitis wayk' lki4yani? 4'044 yogallanakaW niy k t itaSipj j e

titajja:jj. Ictiiirlse.i

uchunkivra

,jupajjj *AO* k t uchiktskiwa. .

20

18

E

/qt/

/qh/

/a] qa1ltafia

qtalltafta

qhalltafia

gala,

qhana

qtaahu qtala

qapufia qamatia qarifia

qhaptafia qhanafia

qt asafia

qachuMINMINIMMOININMOINIMOIO

qarita qawra (pilaf% qapu qawqha

qt apifia

qharUru qhatita qhara ,,

qtarsufia

qhsslifia

qtallufia

qtarsuna qtara

I-

qhapajja qhati

qtapi

qepttafia

qhepttafia

qteptafia

qepu

qhepa

qtepi

qechtafia

qhewtafia

qtewttafia

Oilla

qhella

(Vella

qenaya

qhespiyafia qhewifia

ceepiyafia qtewifia

qhepttiri qhesi

qtepiri qtewsa

qhespayafia qhenchachafia

q'epichafia

qheri

qteRpita.

qolu

qholu

ceolla

qonufia

qhomafia

citomKfia

qollqe qotu qorpa

qhona

qpnciori

qhoru qholliri

ceopi qtotu ceoma qtochuri

ciollafia

qhollifia

qt ochufia

qori

qhori

qtopa,

qorumifia

citorawttafia qt omachafia

qofia

qhomantafia qhochachafia qhotutifia qhonafia

clota

qholli

qtowa

OMMINIMPINIMMIN

qellqeri - ---- -...........

qechsufia cierari

clorpachalla

gollgenifia

cirafiu

qtepsufia

qtoltintafia citorawa

EJEMPIAS

ovum! qafiu.#,:btajjsata. c#.04t4wa **I! aji q t epita -0.0414u

janiu

.puralcanikit 1,

gtiorix-yo(4.10:14101.,jj q t Oi!awarupiu Uk

k t-avinaj j. q 0404 .

21

.jszna.ch t

jiwayapj je

19 F

/j/

/ii,

tukjafia

tukjjaha lurjjaha

lyrjaha t ajaha phajsa chhaja chhijuha patjankiwa

ttejjefia

phajjsi chhajjwa chlejjoha patjjankiwa. FJIMPIOS

Uka aljjerejj chawli niy tukjjewa. Aka phajjsejj jumajj jutatatil Utajjajj khg patjankiwa. Jichhajj niy samarah urasUjjewa. Aka phajjsejj phajsariwa. Isimajj suma ttejjetati? Lyurojj visa patjjankima. 114hrkusajj chhajarakisal /Y/

awkiwa awicha kawu sargwa jutgwa

aykiwa ayicha? kaya sarUya jutnya

EJEMPLOS iAwkimajj law aykiti? Awichajjajj aych aliwa. Akarojj kayuk jutahajj chlamawa. Ukhamajj sargsaya. COMBINACIONES: (aw), (ew), (ow), (iu), (11)

AWkinakajj anchhichaw jutapjjani Nayaw awatirejj sargjja. Jemalew andh jewqte. Pirun wakapajj "ch ejjewm siwa. Mg jaq jutki, Ikhitipachasa?

Uka janqlow jupan utapajja? Yaputjj joceow puri. Qota lakanjj jopoqmorwal jopoqo

Nayajj a4iriu sari Arunanthiu wasitat visit-tUr juts Janiu nunkti. Mastirti jupajj juts.

QhaturU nanakajj sarasipkta. Aka qolljj fatamarti churaa.

09 lerreha

20

PROLONGACION EJENPLOS: (lhartirli saraani.

Tata, mayay jiskttadma. Oaypturojj jutarakitati? ,ratan namanisktat janicha? Kt% utan klawnanakajj utji. achhtirojj janiu tiemponlkati. Na jagew jutki, khitIpachasa: Eastirojj akankaskayatati? Nayajj aymar yatichirirakitwa. Qhawqha phajjsis yategEta?

ACENTUACION EJEMPLOS:

;Ninkharajj jumarurakis chursmajja: Tata, jutatapi. aft jamachtejj jiwakisil Chhuy yogalla, jutamehg. ;Nayrgrakismayttsmajjai Asa, muntpi. ;Tata Lwisan uwijanakapajj sumanakasg: Ma rat suytlitchha. Arumanthiu juta.

VIII PARES MINIMS Ch simaimmemoremeammommewmomm

chhaqafia

osimmemmilmommorm.....mm

chhama chhankha

meleassammomenmoodumerimmor

cheqa

verdad

extraviarse tosco Asper°

chheqa - ala chhejje - 3a. persona del

chtaqafia - got ear

dificil chtama chhankha - caito chteqa - izquierda chtejje- gris

verbo chorrear

muerciaago

chtifii - liendre

chichi - carne cocida

chukufia -sentarse de euclillas chug platillo rvilla chulla -

J

chhitafia - costurar

chtichti - mugre (sucio) chqtafia amarrar

chhukufia - correr en grupo

chtukufia

IPMMOMPOOMPsIMMMO*OOOOO.M.O4..M...OM

chlua - agua cristalina chtulla impar

chhulla

jallu lluvia jawifia - untar jachafia - llorar rio jawira

rocio

coser

jayu - sal jasifia escocer jalafia volar janira - todavia (adverbio)

21

K

khanka - dspero

kanka - came kaya

khaya - aquel

seca

awaommes10110111

khatatifia

401.0.WIPM!INIIMORDOIMOmm

khakha

411041111NOWIRRIMMIMiONIONSeNs

khistufia

temblar de miedo - tartamudo

masticar

ktanka - mugriento vestido enduktaya recido por la suciedad. temblar de klatatifia frfo - rajadura de ktakta la piel por el frio - pequefio palo

klistufia

para remover

el fog& kusa kuti

bueno (adv.) vez (adv.)

emwmaillemommollm.mom011hommo

khunu - carga para el animal khunu - nieve

MONINIMMamlim011

khuchi

OIMMIMIIIMPOOMON4.10.11.11.10MOM

L

- mensajero

khita

al.ON.A..N.MMO.MwadOWIIM

puerco

ripido laqa laqho - musgo del agua palo lawa travieso lisu lupifia- hacer calor (por efecto de los raps

khita - vagabundo chicha ktusa pulga ktuti ktumu - jorobado arruga ktunu (relativo a telas) alegre ktuehi

insirido. laqta gusano laqto boca laka liju - completamente pensar luptifia

solares)

Ll

ti

llawchhi - emboltura floja - tristeza llaki llustta - resbaloso.

lawchti llaphi

Inc:n=111a - adentro

mancita

marka

rautufia

N

nasa nina

fiuttu

P

nayttata - prestar muju -

el sabor

muyufia - dar vueltas

nays - yo aya ya

nariz fuego

fiuku - bozal

menudo (comb polvo)

encima pal3atia - recoger poco a poco pichafia - barrer fwnar pitafia falto

conida

narqa - carga (que se Neva bajo los brazos

sufrir un castigo

pata

pisi

Dusk's. -liso

- pueblo

probar maLltt afia miiyu curva

glutinoso tibio

phata - centavo phallafia explotar phichafia

atizar

COSNI"./OWNIINIMPIN1411141ONINDINNONIONIN

phisi

gato

0 /I

4

111181ININEINWOON 01.1.1.01111MMIISNOOMOMIN101111110.411.6100110

GIOUPOSOMMOW00~411MWOMMDos.

plitafia

tejer con palillos

e.aeMlIlg.aOeIM.OWFMIMIIIINMOINIOMO

22

P

phoqafta

pusi

cuatro

00111111MMINPONIMMOiNOM

Q

qala - piedra qacha - hembra qalltafia empezar

T

MW40.00ismemilmwdmilimeolmembammmmerom ........ftwoolooOmileimommmeftsiemmosimmowmae

essemaimmoall qollu --cerro gotu - montOn qori - oro

qhori

sataRa sata siku mita

este.°

sembar - siembra

sapa

- zampofia

Alla -aft

- surco

sukta

thantha - viejo, usado thanafta - curer thajja estiircol de llama o de oveja thaqafta - buscar

tuluna - terminar

11.10111111111.1111114.1.1MMIM.MOMIMMISIDIPM

0111WWWWIININOIMINEWOO01110041101111111

thura

ukja

ukjjaru - despues de uka eso usu - enfermedad uftiri - observador uthafia poner uyu - corral

uta uru umiri umafia

uju

W

wiktufta

Y

yatita

ptuti - persona pequefta (sentido despectivo)

aeala - comp.LItamente qtacha - cebadilla 111411111014MINIIIIIIINOMMOSIPININIIMOMMINVIIMIPOWN

qtemifia

torcer

qtoma - limpio huero qtollu q otu - bocio IIMM11111011111

acci6n de poner una cosa sobre otra cernir

tanta - reunion

- a ese lugar casa dia. borrachfn - beber tos ligera

em/MOINMINDIM10

- solo

susufia

111M111111NOSIONIPOINNINIMMIIMINNININI011.1111

despedir el contenido de una emboltura o cascara por efecto de la presiOn

ptoqafia

sarafia - ir

swing% - resbalar

tajja - rajado

U

phusi - el sopla phuti - chuRo coiido a vapor

qhalltafia - echar esparcir qhemifla llevar algo sobre el hombro qhona un abrazo

41110.111MIDaNINNWIND

S

cancelar una deuda deeds

grueso

vicufia

t tantta - pan t tanafta - fermentar IIIIIIMOMPOMMIMMPOIMMITIOMMEOMONYaMillnyift

ttaqaft t tura

romper pitas o hilos - mastica (el)

wikuha - medir (con los dedos pulgar y mei:ague) wampu - balsa wanktu conejo wayufla ilevar por wanufia - abonar una proyecci6n wayra viento wajjra cuerno wiskhu - abarcas wisttu torcido

acostumbrado yanttaffa probar

yamita

cosechado de cereales yapttafta - aumentar

23

IV ALTERACIONES FONETICAS DEL SUFIJO "WA"

Por la importancia'y el uso frecuente del sufijo WW1 enfitico aclararemos algunos cambios que sufre este sufijo al ser antecedido por una vocal.

a) El sufijo Nan con las palabras que terminan en (a) (e)

(o) (u), forman: awa,

iwa, uwa. Ejemplos:

Uka jaqejj jilajjawa. Prfin yoqapajj sums jaqma. maviajj

Sara puNiNivjA.

Uka wallpalijanqlowa.

b)

Ese hombre es nil, hermano.

El hijo de Pedro es buen hombre. De todas maneras Maria va a ir. Esa gallina es blanca.

Cuando las palabras terminadas en (a) (e) y (o) estan acompafiadas por el sufijo "WA" y sufren la elisidn correspondiente de vocales, terminan en: aw, ew, ow. Ejemplos:

Nayaw(a) sara. Uka janew(2) apti. PlrUm41) anataski.

Yo ire. Ese hombre ha levantado.

Pedro estdjugando.

Los sonidos (aw), (ew), (ow) en aymara se consideran diptongos. c)

Las palabras terminadas en (1), (u) al estar acompanadas por el sufijo "waft y sufrir la correspondiente elisiOn de vocales, terminan ea (iu) y (ti) prolongada. Los sonidos (iu) y (U)

aymara no se consideran diptongos.

Ejemplos:

Jisa, sapakiu purta. Nayajj uwij awatiriu

Merit sarta.

Si, he llegado sola. Yo ird a pastorear ovejas. Ayer he ido.

JuparU churta.

Le di a el.

sara.

V REPRESENTACION DE SONIDOS En cuanto a la representaciOn de los sonidos vocalidos, los sonidos (i) (u) indican que no hay diptongo, y los sonidos (y) (w) que si lo hay. Asi la forms Maria hay que leerla de acuerdo a la siguiente division de silabas: Ma -ri-a; mientras que la forma Mario la sildtica seria Ma-rio. Con este convencionalismo nos ahorramos altaner que hacer use del acento pata serialar la divisidn sildbica..

Los signos Y-W, nos indican tambien cual es el elemento mds debil del diptongo, asi al escribir Dyus, nuestra convencion de sonidos indica que se trata de un monosilabo en el quo el primer sonido vocdlico suena mds debilmente que el segundo con el que forma el diptongo.

24

MAYA UNIDADA DIALOGO BASICO

ISKWILAR SARKASA

41

Piritu

Winus tias)tio*.

Tata Lukasa

Winus tias Piritu, kamidaki:

Piritu

Waliki, jumast tio?

Tata Lukasa

Nayas

Piritu

IskwilarU saraskta; jumast tio?

Tata Lukasa.

Nayajj yapurtt saraskta.

Piritu

A... Aka jisk'a yoqallast wawamati?

Tata Lukasa

Jisa, wawajjawa.

Piritu

Kunas sutipajja?

Tata Lukasa

Sutipajj Julyowa.

Piritu

A... Niy urttjjew tios sarjjd.

Tata Lukasa

Waliki.

Piritu

Qhartirkamtio.

Kawkirus saraskta?

QharUrkam

Eh =has regions los ni2ios acostumbran flamer por respeto **tics, tile a toda persona mayor que sea de suniema comunidad, aunque no sean sus parientes.

Unidad

25

UNIDAD UNO DIALOGO BASICO YENDO A LA ESCUELA

Pedrito

Buenos diasitio.

Don Lucas

Buenos dias Pedrito, LcOmo est4s?

Pedrito

Bien gracias, 4y ti,tio?

Don Lucas

Yo tambien LA donde est6 yendo?

Pedrito

Estoy yendo a la escuela, LY tu, tio?

Don Lucas

Yo estoy yendo a la chacra.

Pedrito

,Este es to hijo?

Don Lucas

Si, es mi hijo.

Pedrito

Nue es su nombre?

Don Lucas

Su nombre es Julio.

Pedrito

Ya.es tarde, me ire. Hasta mafiana, Pedrito.

Don Lucas

Bien.

Pedrito

Hasta mariana, tio.

28

Unidad 1

26

UNIDAD UNO

DIALOG° BASICO

YENDO A LA ESCUELA

Pedrito

418-

Buenos dlas tlo. )

Don Lucas

Buenos dias Pedrito, ..C(5mo est4s?

Pedrito

Bien gracias, LY Ud. tio?

Don Lucas

Igualmente, LA donde vas?

Pedrito

Voy a la escuela, LYUd. tio?

Don Lucas

Yo voy a la chacra.

Pedrito

LEste es su hijo? ,/

Don Lucas

SI, es ni hijo.

Pedrito

LCOmo se llavA9

Don Lucas

Se llama Julio.

Pedrito

Ya es tarde, tic), me voy.

Don Lucas

Bien, hasta matiana, Pedrito.

Pedrito

Hasta mafiana, tio.

En las lecciones de este primer nivel damos dos traducciones La primora responde al castellano que se oye con frecuencia, profeaLonales, en los departamentos donde se habla el Aymara habla con espontaneidad y faniliaridad. La segunda responde peninsular standard.

del didlogo b4sico. incluso en medios y quechua cuando se a un castellano

Unidad 1

27 SUPLEMENTO Jayptukama - Hasta la tarde. fatkama - Hasta luego.

Khitin lyurupas akajja?

Uka

zDe quien es este libro?

ese

Khaya - aqua Maya, paya, kimsa, pusi, phesqa. DIALOGO DE ADAPTACION

Profesor

Estudiante

Eamisaki tata? Nayas Kunas sutimajja? Kunas jupan sutipajja? Khitin wawapasa? Tata Lukasanwawapati? Kawkitus tata Lukasajj saraski? Jumasti, kawkirus saraskta2

Waliki,junasti? Sutijjajj Pawluwa. Sutipajj Pirituwa. Tata Lukasan wawapawa. Jisa, tata Lukasan wawapawa. Yapurti saraski. Nayajj iskwilarti saraskta.

EJERCICIOS DE ESTRUCTURA SUFIJOS POSESIVOS "JJA - MA - PA - SA"

1 EJERCICIOS DE REPETICION

00

Khitin lyurupas akajja? Akajj nayan lyurujjawa. Akajj jumam lyurumawa. Akajj jupan lyurupawa. Akajj jiwasan lyurusawa.

2 EJERCICIOS DE SUSTITUCION Kunas sutimajja? (jupana) ------?

(*Yana)

(jam)

0.00000811040000? 000.0000000100010?

Akajj jupan lyurumati? jupan jiwasan nayan

Kunas Kunas Kunas Kunas

sutimajja? sutipajja? sutijjajja? sutimajja?

Akajj Akajj Akajj Akajj

jupan lyurunati? jupan lyurupati? jiwasan lyurusati? nayan lyurujjati?

Unidad 1 f)

28

3 EJERCICIOS DE FREGUNTAS

RECO1YBINADAS

Khitin wawapas khayajja? (Nayana) Wawamati? (3 isa) Khitin lyurupas akajja? (Pirituna) Piritun lyurupati? (Jisa) Khitin lapisapas ukajja? (Juman) Lapisajjati? ( jisa).

Nayan wawajjawa. Jisa, wawajjawa. Piritun lyurupawa. Jisa, Piritun lyurupawa. Juman lapisamawa. .Jisa, lapisamawa.

Kunas sutimajja? (Julyo) Kunas jupan sutipajja? (Lukasa) Kunas sutijjajja? (Pawlu)

Sutijjajj Julyowa. Jupan sutipajj Lukasawa. Sutimajj Pawluwa.

Kawkirus saraskta? (Iskwilaru) Jupajj kawkirus saraski? (Yapuru)

Iskwilartt saraskta. Jupajj yapurtt saraski.

GENERALIZACIONES A SUFIJOS ENFATICOS

Enfaticos Primarios

Ebfaticos Secundarios

[Afirmativo WA

JJA

INegativo

SA\ Interrogativos

STI

TI( *

Al hablar casteliano, si queremos dar mayor enfasis a una palabra; por lo general se aumenta el volumen o se cambia el tono de la voz; sin embargo en Aymara son estos sufijos enfaticos los que deeempefian tal funci6n.

EJMELOS: Piny sari. Pirojja En el primer ejemplo, Pedro ileva el sufijo "WA ", por lo tanto la palabra Pedro tiene mayor dnfasis que el verbo Baratta.

En el segundo ejemplo es el verbo el que lleva el sufijo "WA ", por consiguiente el mayor dnfasis recae en el verbo y no en el sujetoi (Pedro), El sonido consonantico del sufijo wa se ha vocalizado al elidirse el sonido vocilico Esto explica el alargamiento de la vocal precedente u. Esto ocurre siempre que a. el sufijo wa va precedido por el sonido vocalic° u.

91

Unidad 1

29

Los sufijos eagticos en aymara son de dos clases: I

DE ENFASIS PRIMARIO:

Subrayan la forma sobre la cual recae el mayor enfgsis. son: a)

Estos sufijos primarios

"WA ", "SAD y "TIP.

Sufijo enfgtico "WA ":

Se emplea s6lo en oraciones afirmativas y negativas.

EJEMPLOS:

Me llamo Pablo. Mi nombre no es Pablo.

Sutijjajj Pawluwa. Janiu suti j jaj j ~Pawlkiti.

Se emplean solo en oraciones interrogativas.

b)

Sufi jos enfgticos SA y

1)

"TI" se emplea s6lo en oraciones interrogativas que esperan respuesta afirmativa y negativas. (si o no)

UMW: LTe llamas Pablo?

Sutimajj Pawluti?

2) SA se emplea en las demgs oraciones interrogativas. Este sufijo suele it ahadido a formas interrogativas y sus variantes como:

Kuna khiti kawki qawqha kunapacha

que quien d6nde cug.nto

cugndo

EJEMPLOS:

Kawkirus saraskta? Khitin lyurupas akajja? Kunas sutimajja?

&A dande mutes yendo? este libro? 1,Del quien es LCamo to llamas?

NOTA: En una misma oracion nunca ocurre mis de un sufijo de gnfasis primario.

II

DE ENFASIS SECUNDARIO: Sefialan la forma sobre la que recae un gnfasis menor que el sefialado por los sufijos de &fasis primario. Estos sufijos son jja, sti. El sufijo jja puede ocurrir en una misma oracion dos o mas veces.

EJEMPLOS:

Sutijjajj Pamluwa. Jumansti? Nayan sutijjajj Pirua.

Mi nombre es Pablo.

LY el tuyo? El no es Pedro. Unidad 1

30

B

DESINENCIAS 0 TERMINACIONES VERBALES DEL TIEMPO PERFECTIVO PRESENTE Todas las terminaciones del tiempo perfectivo presente son fuertes, es decir hacen desaparecer, la tiltima vocal del radical. Por ejemplo tommos la forma infinitiva del verbo SARA1 A1 quitemos ha, y queda el el radical verbal SARA. Si este radical verbal pierde su 1ltima vocal al afiadirsele un sufijo; el sufijo afiadido es fuerte,

EMPLOS: Terminaciones verbales del Perfective Presente

Naya

ta

Juma

ta

....

.....

twa* tawa

Sar Jupa

i

-

iwa

Jiwasa

tan

_

tanwa

4e

Al afiadir el sufijo WA a la terminaci6n de la la. persona

C

PROGRESIVO CONTINUATIVO PRESENTE

resulta fttwall y no 'tame.

Esta forma progresiva indica que la acci6n estet en pleno desarrollo. esta forma progresiva agregando al radical verbal los sufijos SI-KA. KA es fuerte.

Naya

ta

twa

Juma

ta

tawa

Jupa

i

iwa

Jiwasa

tan

tanwa

Se obtiene El sufijo

sarask

33

Unida 1

31

D

410, "PAH,

SUFIJOS POSESIVOS

Estos sufijos

indican quien es el sujeto poseedor

Nayan(a)

llama

Jupan(a)

mawa lyuru

Jupan(a)

22:14a

Jiwasan(a)

sawa

NOTA:

a) para expresar la posesi6n en aymara bastan los sufijos jja ma pa sa

(poseedor (poseedor (poseedor (poseedor

la. pers.) 2a. pers.) 3a. pers.) jiwasa)

b) cuando ademgs de los sufijos posesivos anteriormente indicados, ocurren los pronomtres personales acompafiados del sufijo na, queda expresado enfAticamente el sujeto poseedor. c) para ayudar su memoria, fijese que los posesivos ma, pa, sa, coinciden con la intim silaba del pronombre personal correspondiente al poseedor.

E

SUFIJO NOMINAL ultUn

(clan)

Este sufijo entre otras funciones que despues estudiaremos, indica hacia ddnde uno se dirige en su movimiento o hacia qui& es dirigida la acci6n.

EJEOLOS: Kamkirus saraskta? Iskwilartt saraskta. Lukasarit wisitta.

006nde estas yendo? Estoy yendo a la escuela. He visitado a Lucas.

Unidad 1

32 PAPA UNIDADA DIALOGO BASICO

ALWIRTUMPI JUSI ANTI

Alwirtu

Jusia, kawkits jutaskta?

Jusia

Tiajjan utapat jutaskta.

Alwirtu

MasUrojj iskwilar sartati?

Jusia

Jisas sartwa, Jumasti kunats jan sarkta?

Alwirtu

Kunalaykutejj sapakiu utajjar kirasta.

Jusia

Planamastiskawitinkisa?

Alwirtu

Chukiagunkiwa.

Jusia

A... KunUrus sari?

Alwirtu

Walttrti saris

Jusia

Ukhamajj qharUrojj iskwilar saranamaWa.

Alwirtu Jusia Alwirtu

Jisas saraflajjawa.

uKhafriajj

JichhayptU purini.

isKwi law j; k;si t71,4foi.

Walikii iskwilan

Unidad 2

:15

33

DIALOGO BASICO

ALBERTO Y JOSE

Alberto

Jose, ,De donde estas viniendo?

Jose

Estoy viniendo de su casa de nil tia.

Alberto

LAyer has ido a la escuela?

Jose

Si, he ido.

Alberto

Porque me he quedado solo en ni casa.

Jose

LY to mama Onde esta?

Alberto

Est4 en La Paz.

Jose

AO.. Nue dia ha ido?

Alberto

Ha ido antes de ayer y va a llegar

Jose

Entonces =Rana tienes que ir a la escuela.

Alberto

Si, tengo que ir.

Jose

Entonces nos vamos a encontrar en la escuela.

Alberto

Bien, nos vans a encontrar en la escuela.

36

poilque no has ido?

Unidad 2

34 DIALOGO BASICO

ALBERTO Y JOSE

Alberto

Jose, 1,De dande vienes?

Jose

Vengo de casa de ni tia.

Alberto

4,Fuiste Ayer a la escuela?

Jose

Si, y to gor que no fuiste?

Alberto

Porque me quede solo en casa.

Jose

itdnde esti to maid?

Alberto

En La Paz.

Jose

IAN Aue dia se marcho?

Alberto

Se fue anteayer yllegari mahana.

Jose

Entonces mama tienes que it a la escuela.

Alberto

As/ es.

Jose

Entonces nos encontraremos en la escuela.

Alberto

Bien, nos encontraremos alli.

37

Unidad 2

3'5

SUPLIDNENTO

Jila, kullaka, tfantla: mancita: juntitima: marka.

Kunapacha, sum: jachla: jiskta: Mwrimpeita. Utjasifia: qamafia: utjafia: luraha: yateciaila01yatichafia: unafia: manq'afia: trawajafia.

LDOnde esta to hermano? Ni hermana esta en La Paz. Nis hermanos estan en La Paz. Quieres Ran? ,Quieres comida? ,Quieres desayunoY Ni hermano esta en el pueblo. Este libro es bueno.

Kawkinkis jilamajja? Kullakajjajj Chukiagunkiwa. Jilanakajjajj Chuklagunkapjjewa. 'rant' muntati? Manqta muntati? Juntliun muntati?

Jilajjajj markan Aka lyurojj sumawa. Kunapachas purta? Walura purta Aka lyurojj jachfawa. Aka lyurojj jisklakiwa. KawkLns qanta? Kuchawambam qamta. Kawkins utjasta? Kuchawambast utjasta. Chukiagun trawajta. Aymar sum yatichaflamawa. QharUrojj kun lurafiamisa?

LCued:ndo has llegado?

He llegado ayer. Este libro es grande. Este libro es pequefio.

pande vives? Vivo en Cochabamba.

06nde vives?

MasUrojj markan umta. Mastrojj markan mange ta.

Vivo en Cochabamba. Trabajo en La Paz. Tienes que easefiar bien el aymara. Nue tienes que hater marlana? Tengo que aprender el aymara. Ayer he tornado (bebido) en el pueblo. Ayer he conddo en el pueblo.

JichhUrojj wall lupiwa* JichhUrojj wali thayawa.

Hoy hace calor. Hoy hace frio.

Ayaimaryateciariajjawa.

DIALOGO DE ADAPTACION Kawkits Jusiajj jutaski? Junasti kawkits jut-ta? Mastrojj iskwilar jut-tati? Kunats Alwirtojj jan iskwilar sarki? Kawkinkis Alwirtun mamapajja? Manamasti: kawkinkisa? KunUrus Alwirtun manapajj Chukiagur sari? WalUrojj iskwilar jut-tati? QharUrojj jutaftamati?

*

LUPI:

Se refiere

solanente

Tiopan utapat jutaski. Nayajj utajjat jut-ta. Jisa, iskwilar jut-twa. Kunalaykutejj sapakiu utapan kirasi. Chukiagunkiwa. Namajjajj markankiwa. WalUrti sari.

Jisa, jut-twa. Jisa: jutafiajjwa.

a la luz o calor del sol.

$3 01

Unidad 2

9

soioiouara Ha vunIonmsa

OAUINLINI

gva 'vs Noiovoriao

'vrr

I

SWIRS SOAIMSOd

somiomra aa NOMIadall

Noanavo Noargett ppoanavo ccoanavo

Noargeo NOIWILIMS

SYNC:1MM

rcoapivqb un4 Lusvmvuvani ) (VdhP lemeipm.00.1MOIMPIMONDENIO

(vsvmp) (aRett)

proanavqb Proanavqb cCoaDreq0 CCoanavit

44.0......101.00=aNIMMOM110

LIIMPUIP.I.10001~015.14......00111.

mns avmAt evmvqvgvhneR )

dIMWIMMIP.IIMPIOPIIIINMIOROM.M.OFI.MONIM.MMIOOMV

(vswircp)

oweime...mommimemmenowommommonom

Nvarnr -emvmvimpvmvaq. ppm-eq.-6u

rpv&N UMMNWETVMR.14 PPEMBT6E "andEUENMEaq

CpvsexT2 010.114110111

e

SOIDIOIErg

LesvUvuvanT

pp.emnr vpremvipPvmvaq

1111111.10111N.MMONIIIIMINOMOIO

0APIPTJui

Lvsemvuvani Lvsvdvuvani Lvsysvvvani

ums amte -ebrefTembeTeg ums aviuke eumvavgvbsqvii: ums arm& "eAVdEIT094eS UMS .retUgE TeS. svuebe-ewe

( ......0MIMMINO110.

(vdnc)

unx unN un4 unN

NESEMTr "EAUSEUENARaq.

yNd aopvvcreanTd

sopuns

saillsasod 41aPc gva 'Ed vs

HQ NoioLladau

cpoanavqb aplmv4 tvsvmmuvppdvays MG:W=8N av4avm -emvPpvuendvays cp.exvuumnr avxavm vmmmvvecrdvays gpv4vuvdne avxavm vmvdvverpdvays ppvlivuvsvmTr avNavm vmvsvuvCrdvays

SOIDIREIS aa p?oandivqb un4

SITMOSZEd

pPoanavqb un4 osviavgvccdv.Ini PCoanavqb un4 LvevdvguNdvani Pcoanavqb un4 ivsysvgvccdvanT Noanavqb unN osvccugvprdvanT

LvvemvueNdvanT

(elremdnc) )

svratTP

(wpm

(vxvuvu)

L.o.........M.00011000......041111110.011.111

.41mOoloorsemmommemlidmemenwomeminmeminfteameolwro

avITKIPI 'emmrcuPPCdvqnr )

avIrmisi .pjtvcrvikreccbcivq.nP aviTn4sI esmvulvgvgcdripc avutolgI eradvgvCcdvqmp JETTRIPI .-envcrvilvCcdvvic

(oretreturir ...100010=11100.1.

(elretrednc)

(eNvuetz)

ilmilimwOMIWOMOMMINIVIWOMOMMOMOOMMINO

sc

ZrYePT1111

Le

SOIODERPH ou moionmans as VNOSIEd (upTo-enuTquoo) crsteN Ccoan.c-eub sm-errsuscupreaq. ~11.4114INAMOMMOOMMON401.041110.0010.1.11410

pr-emnr

---.- - ---------------

PPE4VUEUEnf cp.ednr Pcsofetrednr

---_-_---__---

pc-esvne cp-oretresvATp 5

OIRVO as

ossampanT

isliveNsgsaus

pros-Fun-I &Tgymuusgdsp-emeaq.

Pcs.4-euedur aT4m.s4 zsgedsusccdsass asmgV inns -emessueNdsbaq-ag

SOIDIOWS SG MOIDODMI [Taming?) unx L-essmsgspcdvanT 9nb? uauaTq. anb asuasuo *spa L'eueuen v? apu9p uallatq orb aT spa ouellym v? apupp uauaT4 anb at sorra &swum 9n1j? uauaTq. anb aaveq 'spa Lsumzum c'esTil

am& uttspcssebaqug

'Ts auaq. anb asc-eqsaq. ET 'stoups° 'Ts auaq. anb aT "Ts sauaTq. anb it a st sionosa

L

soioiouara

croanasub un4 LvssmsgepPdvant Proanastib un4 LysumeueNdstlowa cCoanasub aTqms4 Lvmmemppdvays No./DI-KO re4 app I,s9scisuspcdtass cpeanasqb un4 L-essmsusPfdsant -esTr asmgs -emiscpsgsbaq-eg 'ysTr ymscp-eusCsmsaq. "-esTr asiTm4sT spiscpsusass gssTr asiTm4sT -emsuouvays

SVIMIDEIld

unH SVEUMEMIT 'eccoanavtib atuLte) (sgsbaTeg asmgv 4wearnambaqut (esTf) prednr IsTedsguaesaT4ms4 (nasiTm4sT) &TTed.oupasslueTTA-4sI (esTp)

Ccoanavit avuute wrefTwebaqult

asmgs -exercsgsbaTat Prsdnr amm.49T -emsdsguass '-esTr asiTm4sT *stivedsgeass '-esTr

PPoanastib essgeccdspc LT'S asmgv urns smvuebag-ag LT'

cssTr smysstseccdsInc

Proagasqb iTivergsgsrc&Csusaq xemgv LTTecregutiowa

'ssTr -emsmusccdscsmmag 'ssTr avags -ercomvustioTqag

ssTr mns smerrsuebaqvg

oAmpactuaa 8

pcsdnr Proanasqb -ammdsgsNmsaq. pe4susdnr croanavqb -emsdsveccdsCsmsaq. PP-es-enTr Proanasqb -abisssusP-emsaq. CreTeuesunTr Noana-ettb -emss-egscrdsgsmsaq.

Noanave) unq LtissmeuuNdvant asum4sI -emsPcsusrcd-exes

pcssTuni cpsuregersoeaq. psdnr appis4 ossdsvuxes aumtv tuns esmsswebaq-el 9

Pcs4-eusN Ppoanasqb -erisCcsip[Tdsremsaq. NUltlr C rcoanreqb musTrecsweaq.-am Pcs4vus-anf Ppoanasqb -ememsveurdscsmsaq.

ousEmnm

gPoapasqb um4

mum's'

cc-egsv ccoanasqb -enisccsuoccsmvaq.

SOIDIDMES

amasam

NOIOIMEIT ccoallsq4 anYtoteT

LTP4xes

tvsTr asiTimeT -enqaus cssTr asiTm4sT

aviTm4sT ..enTires cvsub aurpoisT smusq.aus '-esTr

Venufl

38

9

EJERCICIOS DE SUSTITUCION SIMPLE Sapakiu utajjan utajjan utajjan N N S utajjan utajjan 11MON1.0.1101.0.11114111M

411/1110IIMIIIMMIN101111110

111111.11011.M1IIMME0110

kirasta. trawajta. lurta. utjasta. ganta.

Kawkins jumajj qamta? 4111.411.1.1.11114111011 trawajta? sim.M....~Ommmimmoomims. umta? 4110.1110110MOD00O utjasta? mcang I

t a?

Sapakiu Sapakiu Sapakiu Capakiu Sapakiu

utajjan utajjan utajjan utajjan utajjan

Kawkins Kawkins Kawkins Kawkins Kawkins

jumajj gamta? jumajj trawajta? jumajj umta? jumajj utjasta? jumajj mancilta?

Jilajjajj Jilajjajj Jilajjajj Jilajjajj Jilajjajj Jilajjajj

Jilajjajj kuchawamban utjasi. 41......mmammmemimmo trawaji. 1111111101111 yatichi. 0111111.0MIMIP0010.0 kirasi. 010111108.11......0111..010 Mangle. 41,0411.11.0011POW.,,... yatege.

kirasta. trawajta. lurta. utjasta. qamta.

kuchawamban kuchawamban kuchawamban kuchawamban Kuchawamban Kuchawamban

utjasi. trawaji. yatichi. kirasi. mangle. yatege.

10 EJERCICIOS DE SUSTITUCION DE PERSONAS Kuns munta?

Kuns munta?

Ttant' munta. (Jupa)

'Dant, munta. Tlantl nuni. Vent! 'manta.

(Juma) (Jiwasa)

T' ant' muntan.

Nayajj kuchawamban trawajta. Kullakajjajj eleamerersanyo........... jumajj---__-__--_-__-----Jiwasajj 4110EM41.0010~011.MOOMM

Nayajj Kuchawamban trawajta. Kulaakajjajj Kuchawamban trawaji. Jumajj Kuchawamban trawajta. Jiwasajj Kuchawamban trawajtan.

SUFIJO "PJJA" PLURALIZADOR EN PERFECTIVO PRESENTE

11 EJERCICIOS DE REPETICION

Jisa, Jisa, Jisa,

Jisa, Jisa, Jisa, Jisa, Jisa, 12

nayajj iskwilar sartwa. nanakajj iskwilar sarapjjtwa. jumajj iskwilar sartawa. jumanakajj iskwilar sarapjjtawa. jupajj iskwilar sariwa. jupanakajj iskwilar sarapjjewa. jiwasajj iskwilar sartanwa. jiwasanakajj iskwilar sarapjjtanwa.

EJERCICIOS DE SUSTITUCION DE NUMERO Y PERSONA Junt 'Um munapjjtati? (Juma) mommi.nowsww.mmempmoloammq (Jupa) 41.11111111011110,....01111? 01.? (Jupanaka)

Juntutim Junt'tim Juntlitm Juntlitm

nunapjjtati? muntati? nuniti? munapjjeti?

Unidad 2

39 EJEROICIOS DE SUSTITUCION DE NUM° Y PERSONA (Continuacion) Nayajj wa,lLirii purta. Nanakaj j

Jumajj

,411001110.1110.0

Jupanakaj j --------

Jiwasajj ---------Jiwasanakajj Jilajjajj Kuchawamban trawaji. jupanakajj --------------- - -Nayajj simplm...wwwm -----Namalajj Jumajj Mili~lOmIooMO.OUOwgp.... Jumanakajj

moOdellw 010111.MIND =1041MONOONO.IMIMNDOMIllami. =MONO

Jiwasanakajj-- - -- ----- - ---_-

Jumajj waltirti purta. Jupajj waltirti puri. Jupanakajj waltirti puripjje. Jiwasajj waltirti purtan. Jiwasanakajj waltirti puripjjtan.

Jilajjajj Kuchawamban trawaji. Jupanakajj Kuchawamban trawajapjje. Nayajj Kuchawamban trawajta. Nanakajj Kuchawamban trawajapjjta. Jumajj Kuchawamban trawajta. Jumanakajj Kuchawambar trawajapjjta. Jiwasajj Kuchawamban trawajtan. Jiwasanakajj Kuchawamban trawajapjjtan.

Mastirojj iskwilar sarapjjtati? (juma) _------___-_______--__?

Mas tiro j j

(Jupanaka) jiwasa) (Jiwasanaka) (thyT)

Mastirojj Mastirojj Mastirojj Mastirojj

(Tanaka)

Masttroj j

---

Nanakajj Kuchawamban utjasipjjta. Kullakajjajj Juma nal-raj j

Jiwasanakajj Nayajj Jiwasajj

WIIIMIWOMMO.10.111.11.s0110114.1411M

trUpanakaj j

Armajj-_--_--_--------_______-_

*

Nanakajj waltiru puripjjta.

Jumanakajj waltrU puripjjta.

J-umanakajj

13

Nayajj waltirti purta.

Mastiro j j

iskwilar iskwilar iskwilar iskwilar iskwilar iskwilar iskwilar

sarapjjtati?* sartati? sarapjjeti? sartanti? sarapj jtanti?

sart-ti? sarapjjt-ti?

Nanakajj Kuchawamban utjasipjjta. Ktilakajjajj Kuchawamban utjasi. Jumanakajj Kuchawamban utjasipjjta. Jiwasanakajj Kuchawamban utjasipjjtan. Nayajj Kuchawamban utjasta. Jiwasajj Kuchawamban utjastan. Jupanakajj Kuchawamban utjasipjje. Jumajj Kuchawamban utjasta.

CAMBIO DE NUZZO Kawkins utjasta? Kuns munta? Kuns mastirojj lurta? Kunapachas puri?

Kawkins utjasipjjta? Kuns munapjjta? Kuns 'masttrojj lurapjjta? Kunapachas puripjje?

Kuntirus sari?

Kuntirus sarapj je?

Mastirojj iskwilar sartati? muntati? Junt Waltirojj jupajj trawajiti? W'altirojj jiwasajj jut-tanti?

Mastiro j j iskwilar sarapjjtati? Junt t tim munapj jtati?

Waltirojj jupanakajj trawajapjjeti? Wa2tirojj jiwasanakajj jutapjjtanti?

interrogativo ocupa el mismo Lugar que el sufijo "WA" en las terminaEl sufijo tati; iwa iti; tanwa = tanti. ciones verbales: twa = t-ti; tawa

42

Unidad 2

40 CAMBIO DE NUEERO (Continuaci6n) Jisa, Jisa, Jisa, Jisa, Jisa,

masUrojj iskwilar sartwa. juntiUm muntwa. jupajj utajjan kirasi. Kuchawamban trawaji. Chukiagun qamta.

Jisa, Jisa, Jisa, Jisa, Jisa,

masUrojj islaar sarapjjtwa. junt'Um munapjjtwa. jupanakajj utajjan lirasipjje? Kuchawamban trawajapjje. Chukiagun qamapjjta.

14 EJERCICIOS DE TRADUCCION Kuns masUrojj lurapjjta? LQu6 han tornado ayer? (Uds.) 4D6nde fueron ayer? (Uds.) ,D6nde han ido ayer? (ellos) LEdnde viven ellos? LQud hiciste ayer?

Kuns masUrojj lurapjjta? Kuns masUrojj unapjjta? -Kawkirus masUrojj sarapjjta? Kawkirus masUrojj sarapjje? Kawkins jupandkajj qamapjje? Kuns masUrojj lurta?

LCudndo has ido a La Paz?

Kunapachas Chukiagur sarapjje? Kunapachas Kuchawambar sarapjje? Kuntirus Kuchawambar sarapjje? Kuntirus Chukiagur sarta? Kunapachas Chukiagur sarta?

Junt !Um muntati?

Junt

,Quieres pan?

T !ant

Nuieres comida?

Mang! rauntati? Juntitim munapj jtati?

Kunapachas Chukiagur sarapjje? LCuando fueron a Cochabamba?

NO dia fueron a Cochabamba? Liclu6 dia has ido a La Paz?

zAgieren desayuno?

(Uds.)

NMieres desayuno?

Junt

muntati? muntati?

muntati?

15 EJERCICIOS DE PREGUNTAS Y RESPUESTAS iCawkins qamba?

(Kuchawambana)

Kuns munta? (jumetima) Mastirojj kuns lurta? (aymar yateqafia) Tata Lukasajj kawkirus sari? (yapuru) WalUrojj kawkins manqtta? (utajjana) Kunapachas jilamajj puri? (walUru) Kuntirus kullakamajj .Chukiagur sari?

Kuchawamban qamta. Junt'Ummunta. MasUrojj aymar yateqta. Tata Lukasajj yapurU sari. WalUrojj utajjan nanceta. Jilajjajj walUrU puri. Kullakajjajj masUrU sari.

(mu-am) Juntftm muntati? Mastirojj iskwilar sartati? Mastimjj jiwasajj jut-tanti? Tatamajj Chukiagut puriti? Nayajj nasUrojj aymar yaticht-ti 2

Jisa, Jisa, Jisa, Jisa, Jisa,

muntwa. sartwa. jut-tanwa. puriwa. yatichtawa.

Kawkins jumanakajj trawajapjjta? (Chukiaguna) Kawkins jupanakajj utjasipjje? (Kuchawambana) Kawkirus masUrojj sarapjjta? (narkaru) Kuntrus jupanakajj puripjje? (maaUru) Kuns jumanakajjmnnapjjta? (juntlUma)

Chukiagun trawajapjjta. Kuchawamban utjasipjje. Markard sarapjjta. NlasUrU puripjje.

JuntiUm munapjjta.

Unidad 2

41 FRASES UTILES Jichharojj wadi lupiwa, JichhUrojj wall thayawa.

Hoy hace mucho calor. Hoy hace mucho frfo.

Kunats masUrojj jan jutkta?*

,Por ou6 no viniste ayer? Porque no hay clases.

plaimaula jarilu klasejj utjkiti.**

SUFIJO NOMINAL LOCATIVO "NA" (debil) "EN"

16 FJERCICIOS DE REPETICION Kawkins utjasta:*** Akan utjasta. Kuchawamban utjasta. Kawikins ttantajj utji: Akan ttanttajj utji. 17

EJERCICIOS DE SUSTITUCION SIWLE Kuchawamban utjasta. Akan wmatsmomsamlimma Chukiagun Santa Krusan - L Kaka,kalan

KUchamamban utiasta. Akan utjasta. Chukiagun utjasta. Santa Krusan utjasta. Kalakalan utjasta.

1 EJERCICIOS DE TRADUCCION Kawkins utjasta? LD6nde trabajas? LD6nde hay pan?

Kawkins Kawkins Kawkins Kawkins Kawkins Kawkins

Odnde hay chacras? LD6nde tomaste desayuno.?

Odnde aprendiste aymara? Akan utjastal Yo trabaho aqui. Yo trabajo en La Paz. Yo trabajo en Cochabamba.

utjasta? trawajta? tiantlajj utji? yapojj utji? juntitim umta? aymar yateqta?

Akan utjasta. Akan trawajta. Chukiagun trawajta. Kuchawamban trawajta. Utan tiantlajj utji. Akan utjasta.

Hay pan en case..

Yo vivo aqui.

KUNAMSA: PregUnta el motivo o causa de una accion (Por que.../) 4t*

KUNALAYTUTEJJ:

Responds a dicha pregunta, seguida por la causa o motivo de la acci6n. ( Porque...)

*3H N6tese que el sufijo "NA" siempre pierde su vocal antes de los sufijos enfaticos.

44

Unidad 2

42 otvA"

SUFIJ06÷ SUFIJO LOCATIVO IIKAn (fuerte) IIESTARIt

(Primera y segunda persona singular y plural) 19

EJERCICIOS DE REPETICION Jisa, nayajj iskwilarnktwa. Jisa, nanakajj iskwilankapjjtwa. Jisa, jumajj iskwilanktawa. Jisa, jumanakajj iskwilankapjjtawa.

20

CAMBIO DE NUMERO Jisa, nayajj iskwilanktwa. Jumajj iskwilanktati? Jisa, nanakajj iskwilankapjjtwa. Nayajj, iskwilankt-ti? Jisa, jumanakajj iskwilankapjjtawa.

21

Jisa, nanakajj iskwilankapjjtwa. Jumanakajj iskwilankapjjtati? Jisa, nayajj iskwilanktwa. Nanakajj iskwilankapjjt-ti? Jisa, jumajj iskwilanktawa.

EJERCICIOS DE PREGUNTAS Y RESPUESTAS Jumajj iskwilanktati? Jumanakajj iskwilankapjjtati? Nayajj iskwilankt-ti? Nanakajj iskwilankapjjt-ti?

Jisa, Jisa, Jisa, Jisa,

iskwilanktwa. iskwilankapjjtwa. iskwilanktawa. iskwilankapjjtawa.

Teroera persona singular y plural, ujiwasa nosotros;grupo manor; "jiwasanaka" nosotros grupo mayor. 22

EJERCICIOS DE REPETICION Kawkinkis tatamajja? Tatajjajj Chukiagunkiwa. Kullakamajj iskwilanktwa. Jupanakajj iskwilankapjjewa. Jiwasajj iskwilanktanwa. Jivrasanakajj iskwilankapjjtanwa.

23

EJERCICIOS DE SUSTITUCION Chukiagunkiwa. yapunkiwa. iskwilankiwa. Kuchawambankiwa. utajjankiwa. Santa Krusankiwa.

Jilajjajj Chukiagunkiwa. yapunkiwa. iskwilankiwa. Kuchawambankiwa. --------- utajjankiwa. ------------ Santa Krusankiwa.

Jilajjajj Jilajjajj Jilajjajj Jilajjajj Jilajjajj Jilajjajj

Jilanakajjajj Chukiagunkapjjewa. ------------- Kuchaxambankapjjewa. ------------- Santa Krusankapjjewa. 10.1100.1100111111111011 -- Harkajjankapjjewa. M0.1410.0.141000VIONIIINMWOM akankapjjewa. minaOmmommommosoMmommliMmemil iskwilankapjjtwa.

Jilanakajjajj Jilanakajjajj Jilanakajjajj Jilanakajjajj Jilanakajjajj Jilanakajjajj

110.00.0.111MAIDIM

Chukiagunkapjjewa. Kuchawambankapjjewa.. Santa Krusankapjjewa. narkajjankapjjewa. akankapjjewa. iskwilankapjjtwa.

Unidad 2

43 24 EJERCICIOS DE TRADUCCIuN

25

Kawkinkis jilanajja? ,D6nde ester tu papg? 06nde ester tu hermano ? ,D6nde ester tu hermana? ,D6nde ester el hermano de Pedro? 6D6nde ester el hermano de Alberto? LDOnde esti la mama de Jose?

Kawkinkis Kawkinkis Kawkinkis Kawkinkis Kawkinkis Kawkinkis Kawkinkis

Jilanakajjajj chukiagunkapjjewa. Mis hermanos estdn en Santa Cruz. Mis hermanos estdn aqui. Mis hermanos estdn en Cochabamba. Nis hermanos estan en nil pueblo. Ni hermano ester en La Paz.

Jilanakajjajj Chukiagunkapjjewa. Jilanakajjajj Santa Krusankapjjewa. Jilanakajjajj akankapjjewa. Jilanakajjajj Kuchawambankapjjewa. Jilanakajjajj markajjankapjjewa. Jilajjajj Chukiagunkiwa.

CAMBIO DE NUNERO Kawkinkis jilemajja? Jilajjajj Markankiwa. Jilamajj iskwilankiti? Kawkinktans jiwasajja? Jiwasajj iskwilanktanwa.

26

jilapajja? tatamajja? jilapajja? kullakamajja? Ptrun jilapajja? Alwirtun jilapajja? Jusian mamapajja?

Kawkinkapjjes jilanakamajja? Jilanakajjajj markankapjjewa. Jilanakanajj iskwilankapjjeti? Kawkinkapjjtans jiwasanakajja? Jiwasanakajj iskwilankapjjtanwa.

EJERCICIOS DE PREGUNTAS Kawkinkis tatanajja? (markajjana) Kawkinkis Ptrun kullakapajja? (Chukiaguna) Kawkinkis tata Lukasajja? (yapuna) Kawkinkapjjes jilanakamajja? (markajjana)

Tatajjajj markajjankiwa. Ptrun kullakapajj Chukiagunkiwa.

Tatamajj akantkti? Kullakamajj iskwilan iti? Mhmamajj markanankiti? Jilanakamajj Chukiagunkapjjeti?

Jisa, Jisa, Jisa, Jisa,

tatajjajj akankiwa. kullakajjajj iskwilankiwa. nanajjajj markajjankiwa. jilanakajjajj Chukiagunkapjjewa.

Jumajj iskwilanktati? Jilamajj akankiti? Jilanakamajj narkanankapjjeti? Jumanakajj iskwilankapjjtati? Jiumsanakajj iskwilankapjjtanti? Nayajj iskwilankt-ti?

Jisa,

mnayajj iskwilanktwa. jilajjajj akankiwa. jilanakajjajj markajjo:nkapjjewa. nanakajj iskwilankapjjtwa. jiwasanakajj iskwilankapjjtanwa. junajj iskwilanktama.

Tata Lukasajj yapunkiwa. Jilanakajjajj markajjankapjjewa

Jisa, Jisa, Jisa, Jisa, Jisa,

SUFIJO NOMINAL "RU" DIRECCION 27

EJERCICIOS DE REPETICION Kawkirus saraskta ? Iskwilarti saraskta. Markarti saraskta. Mastirojj iskwilar sartati? Jisa, iskwilar sartwa.

46

Unidad 2

44 28

EJERCICIOS DE SUSTITUCION IskwilarU saraskta.

Iskwilartt saraskta. YaprU saraskta. Markarti saraskta.

yapurli

Markara ---------KuchawambarU ----ChukiagurU ------MasUrojj iskwilar markar

KuchawambarU saraskta. Chukiagurti saraskta. sartati?

------- Kuchawambar ------?

=e100111 yapUrit w1111101...011110111.0?

MasUrojj iskwilar sartati? Masttrojj markar sartati? MasUrojj Kuchawanbar sartati? Mastfrojj yapur sartati?

EJERCICIOS DE REEKIAZO MasUrojj Runs jumajj lurta? walurodj

------- jiunianakajj ----? --------------- yateqapjjta --___-_-_ dupajj mangle Lunisajj Kawkins jumajj utjasta? ---------- trawajtag--? jupajj ----? Richawanban ----------? qami nanakajj --?

MasUrojj kuns Walitrojj kuns Walttrojj kuns WaIttrojj kuns

jumajj lurta? juMajj lurta? jumanakajj lurapjjta? jumanakajj yateqapjjta?

Waltiro j j kuns jupajj yateqe? Waltirojj kuns jupajj manql.e?

Lunisajj kuns jupajj mangle? Kawkins jumajj utjasta? Kawkins jumajj trawajta? Kawkins jupajj trawaji? Kuchawamban jupajj trawaji? Kuchawamban jupajj qami? Kuchawamban nanakajj qamapjjta?

30 EJERCICIOS DE TRADUCCION Khitin lyurupas akajja? LIDe quien es este laj5iz?

ODe quien es este nine? ,De quien es esta chacra? Qhartirojj kun luraffamasa? Nue tienes que aprencier maffana?

LQue tienes que trabajar manna.? LQue tienes que ensefiar =liana?

Khitin Khitin Khitin Khitin

lyurupas akajja? lapisapas akajja? wawapas akajja? yapupas akajja?

Qharttrojj kun lure:Ile:masa?

Qtarttrojj kun yateganamaBa? Qharttrojj kun lurafiamasa? Qhartirojj kun yatichafiamasa?

Kawkins qamta? ddnde estAs yendo? LA &Slide has ido ayer? LDOnde vives? 006nde has tornado desayuno? LD6nde trabajas? LCuendo has llegado? dia has llegado?

Kawkins qamta? Kawkirus saraskta? Kawkirus mastirojj sarta? Kawkins qamta? Kawkins juntlitm umta? Kawkins trawajta? Kunapachas purta?

Aka lyurojj sumawa. Este libro es grande. Este libro es pequefio. Este libro es bueno.

Aka Aka Aka Aka

Kunttrus purta?

lyurojj lyurojj lyurojj lyurojj

sumawa. jach'awa. jisktakiwa. sumawa.

Unidad 2

45 EJERCICIOS DE TRADUCCION

(ContinuaciOn)

Kawkinkis jilamajja? ,D6nde ha ido tu hermano? LEIcinde este tu hermano?

046nde vive tu hermano? &Wilde trabaja tu hermano? 006nde ha tornado tu hermano? (liebido) i,Cudndo ha llegado tu hermano? Nue dfa ha llegado tu hermano?

31

Kawkinkis jilamajja? Kawkirus jilanajj sari? Kawkinkis jilamajja? Kawkins jilamajj qami? Kawkins jilamajj trawaji? Kawkins jilamajj umi? Kunapachas jilamajj KunUrus jilamajj purl?

EJERCICIOS DE PREGUNTAS Y RESPUESTAS COMINADAS Khitin lyurupas ukajja? (nayana) Akasti? (jumana) Khitin yapupas khayajja? (jilajjana) Kuns masUrojj lurta? (aymar yateqafia) Kawkirus masUrojj sarta? (markaru) Tata Lukasasti, kawkirus sari? (yapuru) KunUrus jumajj purta? (walUrU) Jilamastis kuntirus purl (nasUrU) Kawkins jupajj qanta? (akana) Tata Plursti, kawkins qami? (Kuchawambana) Kun lurafiamas qharUrojja? (aymar yateqafia) Nayasti? (aymar yatichafia) Kuns jumajj munta? (juntiUma) Jupasti, kuns muni? (mancita) Kawkins ttanttajj utji? (utajjana)

MasUrojj iskwilar jut-tati? Jaindstisjutiti?

Nayan lyurujjawa. Juman lyurumawa. Jilajjan yapupawa. MasUrojj aymar yateqta. MasUrojj ma rkarll sarta.

Tata Lukasajj yapurU sari. WaltirU nayajj purta. MasUrU jilajjajj purl. Akan nayajj qamta. Tata Plrojj Kuchawamban qami QharUrojj aymar yateqafiajjawa. Jun ajj aymar yatichafiamawa.

Nayaj j juntiUmnunta. Jupajj manqt muni. Utajjan ttanttajj utji?

Jupasti, muniti? Akant trawajta? Jupasti Kuchawambant trawaji? Akant jumajj qamta? Jupastis Chukiagunt qami?

Jisa, Jisa, Jisa, Jisa, Jisa, Jisa, Jisa, Jisa,

jut-twa. jutiwa. numtwa. muniwa. akan trawajta. jupajj Kuchawamban trawaji. akan qamta. jupajj Chukiagun qani.

Akajj lyurumati? Ukajj lapisanati? Akastis lyurujjati? Akastis lapisajjati? Khayajj tata Jusian yapupati? Khayasti jilaman yapupati?

Jisa, Jisa, Jisa, Jisa, Jisa, Jisa,

lyurujjawa. lapisajjawa. lyurumawa. lapisamawa. tate. Jusian yapupawa. jiiajjan yapupawa.

QharUrojj jutafiamati? Nayasti, jutafiajjati? Jupanakajj jutapjjafiapati: Jiwasanakasti jutapjjafiasati:

Jisa, jutafiajjawa. asap jutafiamawa. Jisa, jutapjjafiapawa. Jisa, jutapjjafiasawa.

Junt'Unt muntati?

48

Unidad 2

46 GENERALIZACIONIS I FORMAS DE OBLIGACION 0 NECESIDAD

SINGULAR

liVaii Jumajj Jupajj

sarana

awasajj

PLURAL

jjawa wawa pawa sawa

Nanakajj Jumanakajj Jupanakajj Jiwasanakajj

sarapjjana

jjawa maws pawa sawa

Los sufijos posesivos (jja, ma, pa, sa) afiadidos a la serial del infinitivo NA, indican que el agente correspondiente a la persona del sufijo posesivo tiene obligaci6n o necesidad de realizar la acciOn. EJINPIOS: Qhmilrojj iskwilar sarafiamawa. Qhararojj iskwilar sarapjjanamawa.* Qhariirojj juman-x* iskiwilar sarafiamawa. II

Mariana tienes que ir a la escuela. Mariana Uds. tienen que ir a la escuela. Mariana to tienes que ir a la escuela.

PRESENTE PERFT1TIVO Llanamos presente perfectivo a un conjunto de formas verbales que presentan la acci6n= camo terminada en un pasado cercano al presente. Estas formas verbales contrastan con las del pasado perfectivo que presentan la acci6n tambien como terminada, pero en un pasado lejano (CFR Unidad 10) El itmite temporal de estos " lejano" y "cercano" no se puede concretar con una cifra numerical pero el contraste de anbas formas es un hecho dentro de la cultura aymara. EJEI1PLOS:

Mastrojj iskwilar sartati? Runs walUrojj manqtta?

gluiste ayer a la escuela? LQue comiste anteayer?

III SUFIJO LOCATIVO liNA"

Este sufijo sirve para localizar personas animales o cosas en el espacio. a la pregunta: 4d6nde?

Responde

EJEPPLOS:

Kawkins trawajta? Kuchawamban

Likinde trabajas? Trabajo en Cochabamba.

N6tese la posician del pluralizador pjja en esta construcci6n. it*

Cuando en estas construcciones sigue el sufijo NA a las formas de los promombres personales, parece haber un cierto enfasis que recalca el sujeto sobre el cual recae la obligaci6n. Este enfasis quedard aumentado con el use del sufijo WA en lugar de NA.

49

Unidad 2

47 IV

SUFIJO UERBALIZADOR nKAH (fuerte) Este sufijo cuanto coocurre pospuesto al locativo "NA" verbaliza la forma en que se encuentra. Rita verbalizaci6n equivale al verbo estar castellano. EJEMPLOS:

Kawkinkis tatamajja? Chutkiagunkiwa. V

LEn dOnde esta to papa? Esta en La Paz.

INFINITIVO Y RADICAL VERBAL En Aymara el infinitivo de tcdos los verbos termina en 'Tian. obtione suprimiendo el 'Tian del infinitivo.

El radical verbal se

EJEMPLOS: de "sarafia" - ir, tememos su radical "sara ". de ujutafian - venir, tenenos su radical njutan.

VI

FORMAS JIWASA, JIWASANAKA, NANAKA a)

Nanaka: esta forma sefiala una primera persona plural exclusiva. Es decir un " nosotros" que no incluye a la persona o grupo con culien se habla.

EJEMPLOS:

Nanakajj iskwilar sarapjjanajjaws.

b)

Nosotros (sin Uds. o con quien hable) debemos ir a la escuela.

Jiwasa: Esta forma sefiala una primera persona plural inclusiva pero de plurali dad ilpequeriall. Es decir un " nosotros" que incluye al interlocutor o interlocutores, ademas del hablante o su grupo, con tal que la suma total sea un grupo npequefio".

EJEMPLO: Jiwasajj iskwilar sarafiasawa.

c)

Nosotros (Uds. y yo; nosotros y Ud. grupo pequefio,) tenemos que ir a la escuela.

Jiwasanaka: Esta forma seriala tambien una primera persona plural inclusiva. Contrasta con jiwasa, en cuanto que significa lo nismo, pero se refiere a un grupo "mayor"

EJEMPLOS: Jiwasanakajj iskwilar sarapjjafia sawa.

Nosotros (Uds. y yo, nosotros y Uds.; grupo grande*) tenemos que ir a la escuela.

En cuanto a la cantidad nAmerica del grupo no podenos determinarla matematicamente pero si tenenos ejemplos suficientes Para ver que las formas jiwasa y jiwasanaka contrastan. La base de este contraste parece consistir en la "grandeza" o upequefide del grupo. Unidad 2

4 DIAIOGO BASICO

KIMSA UNIDADA PA U1WA Ivan' ASIR TATA

*

APACHITA:

Tata Iwaristu

Winus tias, tata.

Tata Jasintu

Winus tias, tata.

Tata Iwaristu

Kamkirus saraskta?

Tata Jasintu

Apachitarii serasktaijumasti tata?

Tata Iwaristu

Nayas apachitarurakiu saraskta.

Tata Jasintu

Walik tata, ukhamajj chik saraMni.

Tata Iwaristu

Waliki, Kunarus apachitar saraskta?

Tata Jisintu

Wakanakajj tumpasiriu

Tata Iwaristu

Naylji aka wakanak jaytiriu saraskta.

Tata Jasintu

Jumankit aka wakanakajja?

Tata Iwaristu

Chikatajj nayankiwa, chikatasti jilajjankiwa.

Tata Jasintu

A... kawkits anakinta?

Tata Iwaristu

Umglat anakinta, tata.

Tata Jasintu

Umalatdtati?

Tata Iwaristu

Jisa, umElatgtwa.

Tata Jasintu

A... waliki tata, apurtlasifidni, jaynskiu apachitajja

Tata Iwaristu

Apirtlasinan tata.

saraskta jumasti, tata?

Es la parte de un camino situada en la cumbre de una montafia que permits el paso de una ladera a otra. Eh muchas regiones ademds de su significado real napachitan la conceptuan camo una zona cordillerana (trassde La Paz) donde exists pasto y muchas personas van a dejar a sus animales a fin de que no sufran en su alimentaei6n por faita de pasto.

51

Unidad 3

49

DIALOGO BASICO

UNIDAD TRES

EL GANADO DE DOS PERSONAS

Don Evaristo

Buenos dias,

Don Jacinto

Buenos dias.

Son Evaristo

dOnde esta yendo?

Don Jacinto

Estoy yendo a la apachetaLyUd. senor?

Don Evaristo

Yo tambien estoy yendo a la apacheta.

Don Jacinto

Bien senor, entonces nos acompanaremos.

Don Evaristo

Bien, LA clue esta yendo a la apacheta?

Don Jacinto

Estoy yendo a echarme de menos a mis vacas. usted senor?

Don Evaristo

Yo estoy yendo a dejar estas vacas.

6 oN

Don Jacinto

is de Ud. estas vacas?

Don Evaristo

La mitad es de mi y la nitad es de mi hermano.

Don Jacinto

Ah... &De donde las ha traido (arreado) senor?

Don Evaristo

Las he traido (arreado) de Umala, senor.

Don Jacinto

lEs de Umala usted?

Don Evaristo

Si, soy de Umala.

Don Jacinto

Ah... bien senor, nos apuraremos, todavia esta lejos la apacheta.

Don Evaristo

Nos apnraremos semi.

Unidad 3

50 DIALOGO BASIC° GANADO DE DOS PERSONAS

Don

Evaristo

Buenos dias senor.

Don Jacinto

Buenos dias.

Don Evaristo

LD6nde va Ud?

Don Jacinto

Voy a la Apacheta

Don Evaristo

Yo tambien voy a al Apacheta:

Don Jacinto

Bien, senor iremos juntos.

Don Evaristo

Bueno

Don Jacinto

Voy a echar de menos a nis vacas LY Ud. senor?

Don Evaristo

Yo voy a dejar a estas vacas?

Don Jacinto

LSon suyas?

Don Evaristo

La mitad es mia y la otra de mi hermano.

Don Jacinto

Ah... EDe d6nde las ha traido (arreado) senor?

Don Evaristo

Las he traido (arreado) de Umala senor?.

Don Jacinto

glade Umala, Ud.?

Don Evaristo

Si, soy.

Don Jacinto

Apresuremanos todavia queda lejos la apacheta.

Don Evaristo

Nos apresuraremos.

LY Ud. senor?

LA que va a. la Apacheta?

53

Unidad 3

51

SUPLENENTO

Whkaluwija, chtoqe, apilla, tong°, papila, kajuna, Antrisa pantaluna.lr Parlan4, awatifia, wisitaha, alafia, achuhal .poqoha, apanhfia. Likti, ttukha, wall, qtellu, wila, janqto chtiara, qawqha.* Khitinkis uka jangto wakajja? Khitinkis uka jancito uwijajja? Aka chtoqe yapojj sumawa. Aka apill yapojj sumawa. Aka Longo yapojj sumawa. Makanakamajj wali liktinakawa. Makanakamajj wali ttukhanakawa. Uka Wellu wakajj nayankiwu. Ukajaanto wakajj nayankiwu. Ukachiar wakajj nayankiwa. Qawqha owijs munta? Aymar pariah munta. Uwij awatiriu saraskta. Jilajjar wisitiriu saraskta. Ttantt aliriu saraskta. Aka narkan sumaw choqejj achu. -hka markan sumaw chtoqejj Lyur apantatil.

Jisa, apantwa.

LDe quien es esa vaca blanca? LDe quien es esa oveja blanca? Esta chacra de papas es buena. Esta chacra de ocas es buena. Esta chacra de malz es buena. Tus vacas son muygordas. Tus vacas scn mgy flacas. Esa vaca amarilla es mia. Esa vaca blanca es Ida.. Esa vaca negra es mia. J.,CuAntas ovejas quieres?

Quiero hablar aymara. Estoy yendo a pastorear ovejas. Estoy yendo a visitar a mi hermano. Estoy-yendo a comprar pan. En este pueblo produce bien la papa. En estepueblo pralms bien la papa. Has traido el libro. Si, lo he traido.

Sojjta, pagallco, kimsagallcio, 11Rtunka, tunka.

Qonttasin, tata. Valiktniu, tata. Yuspagarpun, tata.

Sarjjah oraajjewa; sarjahkni.

Si6nteselsefior.

Gracias, senor. Gracias, senor. Ya es hora de irse, vimonos.

Sabemos que todas las palabras en aymara al pronunciarselas aisladamente, terminan en vocal. Para uniformar dicha regla, a las palabras castellanas que terminan en consonante llevadas al aymara se debe agregar la vocal !tau.

Unidad 3

52

DI TOGO DE ADAPTACION Tata Iwaristojj kawkirus saraski? Jumasti, kawkirus saraskta? Tata Jasintusti? Kunarus tata Jasintojj saraski? Jumasti kunats akar jut-ta? Tata Iwaristojj wakanak jaytirit saraski?

Apachitarti saraski. Nayajj iskwilarti sarasktl. Taiia Jasintus apachitarurakiu saraski.

Khitinkis aka lyurunakajja? Akanahasti? Kawkits jumajj jut-ta? Chukiagut4tati? Kawkits uka lyur alta.

Aka lyurunakajj nayankiwa. Ukanakajj jumankima. Nayajj Chukiagut jut -ta. Jisa,Chukiagutatwa. Akat alta.

Wakanak tunpasiriu saraski. Nayajj aymar yatecieriu jut-ta. Jisa, tata Iwaristojj wakanak jaytiriu saraski.

EJERCICIOS DE ESTRUCTURA SUFIJO NOMINAL IINAKAn PLURALIZADOR (debil)

1

EJERCICIOS DE REPETICION Wakanakajj tumpasiriu saraskta. Wakanakajj jaytasiriu saraskta. Uka wakanakajj jumankiti? Jilanakajjajj markajjankapjjewa. Khitinkis uka wakanakajja? Khitin wakanakapas ukanakajja? Uka uwijanakajj uwijanakajjawa. Uka uwijanakajj nayankiwa. Wawanakajj iskwilarti sarapjje.

2

EJERCICIOS DE SUSTITUCION SII"PLE

Wawanakajjar tunpasiriu saraskta. Jilanakajjar Kullakanakajjar Tionakajjar

Wawanakajjar tumpasiriu saraskta. Jilanakajjar tumpasiriu saraskta. Kullakanakajjar tumpasiriu saraskta. Tionakajjar tumpasiriu saraskta.

Khitin wakanakapas ukanakajja? uwijanakapas wawanakapas

Khitin Khitin Khitin Khitin Khitin

----yapunakapas lyurunakapas Uka uwljanakajj uwijanakajjawa. lyurunakajj wakanakajj lapisanakajj

Uka Uka Uka Uka

wakanakapas ukanakajja? uwijanakapas ukanakajja? wawanakapas ukanakajja? yapunakapas ukanakajja? lyurunakapas ukanakajja?

uwijanakajj uwijanakajjawa. lyurunakajj lyurunakajjawa. wakanakajj wakanakajjawa. lapisanakajj lapisanakajjawa.

Unidad 3

53

3

CAMBIO DE NUIvERO

Uka yapojj sumawa. Uka wakajj liktiwa. Wakamajj ttukhawa. Khitin lyurupas akajja? Aka lapisajj jumankiti? Khitinkis aka uwijajja? Uwijajjajj jachtawa. Lapisamajj jisktakiwa. Pirun wakapajj wall likiwa.

Uka yapunakajj sumanakawa. Uka wakanakajj liktinakawa. Nakanakamajj ttukhanakawa. Khitin lyurunakapas akanakajja? Aka lapisanakajj jumankiti? Khitinkis aka uwijanakajja? Uwijanakaj j jachlanakawa. Lapisanakamajj jisktanakakiwa. Plrun wakanakapajj wall liktinakawa.

4 EJERCICIOS DE PREGUNTAS Panpanjj wakanakajj ttukhanakati? Pampanjj yapunakajj sumanakati? Uka lyurunakajj jumankiti? Jilanakamar tumpasir sartati? Jilanakamajj markankapjjeti? Jumanakajj junttiim munapjjtati? POSICION 5

Jisa, Jisa, Jisa, Jisa, Jisa, Jisa,

pampanjj wakanajajj ttukhanakawa. pampanjj yapunakajj sumanakawa. aka lyurunakajj nayankiwa. jilanakajjar tumpasir sartwa. jilanakajjajj markankapjjewa. nanakajj juntttim munapjjtwa.

DE LOS MODIFICADORES

EJERCICIOS DE REPETICION Uka yapojj nayankiwa. Uka jachtalyapojj nayankkwa. Uka kimsa jachta yapojj nayankiwa. Uka wakajj nayankiwa. Uka likti wakajj nayankiwa. Uka pusi likti wakajj nayankiwa.

Maya MY wak alta* Paya Pb wak alta. Khaya Kh4 wak alta.

6 EJERCICIOS DE EXPANSION Uka yapojj jumankiti? tliska

Uka yapojj jumankiti? Uka jiskta yapojj jumankiti? Uka,jiskta 0, yapojj jumankiti?

Chtoqe

Uka4iskta_plchtoqe yapojj jumankiti?

Khitinkis aka wakanakajja? Jansato

Khitinkis aka wakanakajja? Khitinkis aka jangto wakanakajja? jangto wakanakajja? Khitinkis Khitinkis kha phesqa janqlo wakanakajja?

! ...... !M!!!!!!!!?

Khd Phesqa

* Los adjetivos que teminan en la silaba Dye; maya - uno; paya - dos; khaya - aquel; pierden la y se prolonga su mica vocal (mg, p4, kha) Unidad 3

56

54 7

EJERCICIOS DE TRADUCCION Pd uwij nunta. Quiero dos ovejas gordas. Quiero tres ovejas flacas. Quiero una oveja blanca. Quiero aquella oveja blanca. Quiero dos o'ejas.

Khitinkis aka yapojja? ,De qui& es esta chacra gran.Ie? LDe quAn es esta chacra de papas? 4De quien es esta chacra de maiz? 4De qui6n es esta chacra de ocas?

Quiero dos ovejas. Pa lik' i uwij munta.

Kimsa t'ukha uwij nunta_ ma janci,o uwij nunta. KhR janq' o uwij munta. Pd uwij munta.

Khitinkis Khitinkis Khitinkis Khitinkis Khitinkis os

aka aka aka aka aka

yapojja? jach'a yapojja? chloqe yapojja? tonqo yapojja? apill yapojja?

ADJETIVOS QUE TIENEN MKS DE 4ie SIIABAS 8

EJERCICIOS DE REPETICION Paciallq uwij alta.

Kinsagallq uwij alta. Ildtunk uwij alta. Akajj apill yapuwaV Uka ch'iar wakajj nayankiwa. 9

EJERCICIOS DE RESPUESTAS Qawqha waks alta? (paya) Qhawqha uwijs munta? (kimsaqallqo) Qawqha wakasjunanki? (kimsa) Kuna yapus akajja? (chbqe) Khitinkis aka chiar wakajja?(jilajjana)

Pa wak alt a. Kimsacjallq uwij munta.

Uka lik'i wakajj jumankiti? Uka janq'o utajj utamati? Aka apill yapojj yapumati?

Jisa, uka lik'i wakajj nayankiwa. Jisa, uka janq'o utajj utajjawa. Jisa,akaapill yapojj yapojjawa.

Kimsa wakaw nayanki. Akajj chloqe yapuwa. Aka chiar wakajj jilajjankiwa.

FRASES UTILES Qontlasim tata. Walikiniu tata, Yuspagarpun tata. Sarjjafi orasUjjewlsarjjedni.

Sidntese, sefior. Gracias,saftor. Gracias,sefior.

Ya es hora de irse, vdmonos.

SUFIJO NOMINAL "TA" PROCEDENCIA (debil) 10 EJERCICIOS DE REPETICION Kawkits jutaskta. Tiajjan utapat jutaskta. Kawkits aka wakanak anakinta. Unglat anakinta. Kawkits aka lyur alta

Unidad 3

55

11 EJERCICIOS DE SUSTITUCION SIFYLE Kuchawambat nanakajj jutapjjta. Chukiagut KhR markat Santa Krusat

Kuchawambat nanakajj jutapjjta. Chukiagut nanakajj jutapjjta. Khg markat nanakajj jutapjjta. Santa Krusat nanakajj jutapjjta.

Tiajjan utapat jutaskta. Utajjat Iskwilat Yaput 411.maliftwommoommommOrimmmommart

Tiajam utapat jutaskta. Utajjat jutaskta. Iskwilat jutaskta. Yaput jutaskta. Utamat jutaskta.

Utamat---------------12 EJERCICIOS DE TRADUCCION Kawkits aka lyur alta? 4De donde has traido a estas vacas? LDe dOnde has comprado este libro? ,De donde has comprado este pantaldn? 4De donde has comprado este lapiz? LDe dOnde has traido este papel?

Kawkits aka lyur alta? Kawkits aka wakanak anakinta? Kawkits aka lyur alta? Kawkits aka pantalun alta? Kawkits aka lapis alta? Kawkits aka papel apanta?

Nanakajj Chukiagut jutapjjta. Nosotros venimos de Cochabamba. rmotros venimos de Santa Cruz. Nosotros venimos de aquel pueblo. Nosotros venimos de La Paz. Ellos vienen de su pueblo.

Nanakajj Chukiagut jutapjjta? Nanakajj Kuchawambat jutapjjta. Nanakajj Santa. Krusat jutapjjta. Nanakajj khd markat jutapjjta. Nanakajj Chukiagut jutapjjta. Jupanakajj markapat jutapjje.

13 EJERCICIOS DE RESPUESTAS Chukiagut jut-ta. Kawkits jumajj jut -ta? (Chukiaguta) Tata hijilajj Santa Krusat juti. Tata Mijilasti? (Santa Krusata) Akat aka lyur alta. Kawkits aka lyur alta? (akata) Uka tatanakajj Kuchawambat jutapjje. Kawkits uka tatanakajj jutapjje? (Kuchawambata) Kawkits jumanakajj jutapjjta? (iskwilata) Nanakajj iskwilat jutapjjta. Jumajj Chukiagut-t jut-ta? Aka institutot-t uka lyur alta? Utamat .uka lapis apanta? Uka tatanakajj Kuchawambat-t jutapjje?

Jisa, Chukiagut jut -ta.

Jisa, aka instituto-t alta. Jisa, utajjat apanta. Jisa, Kuchawambat jutapjje.

SUFIJO VIRBAL 14 EJERCICIOS DE REPETICION Kunarus apachitar saraskta? Nhkanakajj tumpasiriu saraskta. Jilajjar tumpasiriu saraskta. Aka wakanak jaytiriu sarasta.

Unidad 3

56 EJERCICIOS DE REPETICION (Continuaci6n) Mastfrojj aymar yatecier jut-tati? Jisa, masttrojj aymar yatecier jut-twa.

Jisa, aymar yatichir jut-twa.

Jisa, masttrojj aymar yateqerejj jut-twa. Jisa, mastirojj aymar yatichirejj jut-twa. Jisa, masUrojj uwij awatirejj

15 EJERCICIOS DE SUSTITUCION SIMPLE Jilanakajjar tumpasiriu saraskta. Uwij awatiriu Yap luririu Aymar yategeriu Trant, aliriu Wakanak jaytiriu Tatajjar tumpasiriu Jilajjar misitiriu

Jilajjar tumpasiriu saraskta. Uwij awatiriu saraskta. Yap luririu saraskta. Aymar yategeriu saraskta. Ttantt aliriu s araskt a. =Wakanak jaytiriu saraskta. Tatajjartumpasiriu saraskta. Jilajjar wisitiriu saraskta.

Mastirojj aymar yatecier jutapjjeti?

Mastlrojj aymar yatecier jutapjjeti? Mastirojj aymar yatichir jutapjjeti? Mastirojj kullakapar tumpasir jutapjjeti? Mastirojj juntttim unir jutapjjeti? Mastirojj mancit manciter jutapjjeti?

-------- aymar yatichir kullakapar tumpasir ----? juntitimumir UmAM*IODOMO.WMMOOM.MMOO? -------- mancif mangleri 16

POSICION DE ENFASIS EN LA CONSTRUCCION CON EL SUFIJO "IRI" Jilajjar tumpasiriu sarta. -------- tumpasir -------tumpasirejj tumpasiri

Jilajjar Jilajjar Jilajjar Jilajjar

Kullakamar wisitirit jut-ta? ---------- wisitir wisitirejj wisitirit ---?

Jullakamar Kullakamar Kullakamar Kullakamar

Jisa, aymar yategeriu jut -ta?

Jisa, Jisa, Jiaa, Jisa,

U010111110.,04.1,1100

yatecier ----------- yateqerejj yategeriu

tumpasiriu sarta. tunapasir sartwa. tunpasirejj sartwa. tumpasiriu sarta.

K

_

-?

wisitirit jut-ta? wisitir jut -tati? misitirejj jut -tati? wisitirit jut -ta?

aymar aymar aymar aymar

yategeriu jut-ta. yatecier jut-twa. yateqerejj jut-twa. yategeriu jut-ta.

17 EJERCICIOS DE SUSTITUCION DE NUNERO Y PERSONA Kunarus jut-ta? (jumanaka) ---%9 (jiwasa) (jupanaka) ---? (jiwasanaka)--? (jupa) (naya) (nanaka)

Kunarus jut -ta?

Kunarus Kunarus Kunarus Kunarus Kunarus

?

jutapjjta? jut-tan? jutapjje? jutapjjtan? juti?

Kunarus jut -ta?

Kunarus jutapjjta?

59

Unidad 3

57

EJERCICIOS DE SUSTITUCION DE NUMERO Y PERSONA Kullakajjar tumpasiriu puripjjta. (Naga) (Nanaka) -------- ----------- --- - -. (Jupanaka)

. _. ....... amemal000lorimm

-(Juma) (Jilajja)

18

(ContinuaciOn)

Kullakajjar Kullakajjar Kullakajjar Kullakajjar Kullakajjar Kullakajjar

tumpasiriu puripjjta. tumpasiriu purta. tumpasiriu puripjjta. puripjje. tumpasiriu-

tumpasiriu purl.

EJERCICIOS DE TRADUCCION Kunar4s tatamajj Chukiagur sari? LA qu6 ha ido a La Paz to mama? LA que has ido a La Paz? LA que has venido? LA que'estas yendo?

Kunaru s tatanajj Chukiagur sari? Kunarus mamamajj Chukiagur sari? Kunarus Chukiagur sarta? Kunarus jut-ta? Kunarus saraskta?

Jilajjar tumpasiriu saraskta. Estoy yendo a echar de nenos a mi papa. Estoy yendo a echarme de nenos a mi hernana. Vengo a aprender aymara. Ful a enseflar aymara. Ilegu6 a echarme de menos de mi hernano.

Jilajjar tumpasiriu saraskta. Tatajjar tumpasiriu saraskta. Kullakajjar tumpasiriu saraskta. Aymar yateqeriu jut-ta. Aymar yatichiriu sarta. Jilajjar tumpasiriu purta.

19 EJERCICIOS DE PREGUNTAS Y RESPUESTAS Ayamar yategeriu jut-ta. Jisa, aymar yateqeriu jut-ta. Kunarus nayajj jut-ta? (aymar yatichi4 Aymar yatichiriu jut-ta. Nayajj aymar yatichirit jut-ta? Jisa, aynar yatichiriu jut-ta. Kunarus tata Lukasajj saraski? Yap luririu saraski. (yap luriri) Yap luririt saraski? Jisa, ayap luririu saraski. Kunarus jupanakajj jutapjje? Jilapar tumpasiriu jutapjje. (jilapar tumpasiri) Jilapar tumpasirit jutapjje? Jisa, jilapar tunpasiriu jutapjje. Kunarus jut- ta,tata? (aymar yatecieri) Aymar yatecierit jut-ta?

Kawkirus saraskta? (Kuchawanbaru) Kunarus saraskta? (lyur.aliri) Kawkirus tata Iwaristojj sari? (yapuru) Kunarus sari? (yap luriri) Kawkirus wawanakajj sarapjje? (iskwilaru) Kunarus sarapjje?. (yategeri)

KuchawamlarU saraskta. Lyur aliriu saraskta. Yapurti sari.

Yap luririu sari. Iskwilarti sarapjje. Yatecieriu sarapjje.

60

Unidad 3

58 EJERCICIOS DE PREGUNTAS YBESPUESTAI (Continuacion) Uka tatanakajj aymar latecierit jutapjje? Jumajj tatamar tumpasir sartati? Junanakajj jilamar wisitir sarapjjtati? Tata Jusiajj yap lurirsariti? Ptritojj uwij awatirit sari? SUFIJO 'INA" (debil) 74 SUFIJO

Jisa, Jisa, Jisa, Jisa, Jisa,

ayrar yatecieriu jutapjje. tatajjar tumpasir sartwa. jilajjar wisitir sarapjjtwa. sariwa. yap lurir uwij awatiriu sari.

(fuerte)

OTRO SUFIJO POSESIVO

20 EJERCICIOS DE REPETICION Jumankit uka wakanakajja? Khitinkis uka janqlo wakajja? Uka wakanakajj nayankiwa. Uka wakanakajj jupankiwa. Uka wakanakajj jupankiwa. Uka wakanakajj jilajjankiwa. Uka wakanakajj jiwasankiwa. Uka wakanakajj nanakankiwa. Uka wakanakajj juman4ankiwa. Uka wakanakajj jupanakankiwa. Uka wakanakajj jiwasanakankiwa.

21 EJERCICIOS DE SUSTITUCION DE NUMERO Y PERSONA

----- ? Jupanakankit Jiwasankit Jiwasanakankit Ptrun tatapankit -------?

Jumankit uka wakanakajja? Jupankit uka wakanakajja? Jilajanankit uka wakanakajja? Jupanakankit uka wakanakajja? Jiwasankit uka wakanakajja? Jiwasanakankit uka wakanakajja? Ptrun tatapankit uka wakanakajja?

Chikatajj nayankiwa. jumanakana. tatajjana. jupanakana. ----- NSAIN nanakana. jiwasanakana. jumana.

Chikatajj Chikatajj Chikatajj Chikatajj Chikatajj Chikatajj Chikatajj

Jumankit uka wakanakajja? Jupankit ---------------? Jilanankit -------- --- - -?

0.1111110.01011.1001111

------

nayankiwa. jupanakankiwa. tatajjankiwa. jupanakankiwa. nanakankiwa. jiwasanakankiwa. jupankiwa.

22 EJERCICIOS DE TRADUCCION Khitinkis Khitinkis Khitinkis Khitinkis Khitinkis Khitinkis Khitinkis

Khitinkis aka jancifo wakajja? ,De qui& es esa oveja negra? ,De quien es ese libro de aymara? LDe quien es esa chacra de papas? ,De quidn es esa vaca blanca? 1,De quien es esa casa roja? LDe quien es ese ldpiz rojo?

61

aka jancito wakajja?

uka chtiar uwijajja? uka aymar lyurojja? uka chloqe yapojja? uka janclio wakajja?

uka wila utajja? uka wila lapisajja?

Unidad 3

59

EJERCICIOS DE TRADUCCION

(ContinuaciOn)

Aka lyurojj nayankiwa. Este libro es de nil hermano. Esta vaca es del padre de Jose. Esta oveja es de to hermana. Esta casa es de nuestra

SUFIJOS "JJA, MA, PA, SA" 23

Aka Aka Aka Aka

lyurojj nayankiwa. lyurojj jilajjankiwa. wakajj Jusian tatapankiwa. uwijajj kullakamankiwa. Aka .utajj tiosankiwa.

011140)

STJFIJO "NKA"

EJERCICIOS DE CAMBIO Khayajj wakajjawa. Uka jisk'a uwijajj uwijamati? Aka utajj jilajjan utapawa. Khayajj tata Jusian yapupawa. Aka lyurunakajj lyurunakasawa.

Khayajj nayankiwa. Uka jiskla uwijajj jumankiti? Aka utajj jilajjankiwa. Khn yapojj tata Jusiankiwa. Aka lyurunakajj jiwasankiwa.

24 EJERCICIOS DE PREGUNTAS Y RESPUESTAS Khitinkis uka lyurojja? (nayana) Uka lyurojj nvankiwa. Khitinkis aka wila lapisajja? (Plrituna) Aka wila lapisajj Piritunkiwa. Khitinkis aka utajja? (tata Jusiana) Aka utajj tata Jusiankiwa.

Junankit uka lapisajja? Jiwasankit aka lyurunakajja? Jumanakankit uka wakanakajja? Nayankit aka papilajja? Jilamankit uka utajja? Jilanakamankit uka uwijanakajja? 25

Jisa, Jisa, Jisa, Jisa, Jisa, Jisa,

nayankiwa. jiwasankiwa. nanakankiwa. jumankiwa. jilajjankiwa. jilanakajjankiwa.

EJERCICIOS DE REENPLAZO Nayajj uwij awatiriu sarta. 100.111N Kullakajjajj tiojjar tunpasiriu. juti Nanakajj fin ..... tatamar wisitiriu ...... NNW= sarapjje.

*

OM ono Ow mow.

Nayajj uwij awatiriu sarta. Kullakajjajj uwij awatiriu sari. Kullakajjajj tiojjar tunpasiriu,sari. Kullakajjajj tiojjar tumpasiriu juti. Nanakajj tiojjar tumpasiriu jutapjjta. Nanakajj tatamar wisitiriu jutapjjta. Jupanakajj tatamar wisitiriu sarapjje.

26 EJERCICIOS DE TRADUCCION Kawkits jut-ta? LDOnde has comprado este libro? ,De dOnde has traldo (arreado) estas vaca? LDe ddnde estas viniendo? 2,De donde vienes?

Qonttasim tata? Gracias,sehor. Graciasiseilor. Ya es Nora de irse, vg.monos.

Kawkits jut-ta? Kawkits aka lyur alta? Kawkits aka wakanak anakinta? Kawkits jutaskta? Kawkits jut-ta?

Qontiasimtata. Walikiniu tata. Yuspagarpun, tata. Sarjjafi orasnjjewa, sarjjafiani.

62

Unidad

3

60

EJERCICIOS DE TRADUCCION

(Continuaci6n)

Kawkits jutaskta? LA d6nde estas yendo? LDe d6nde estas viniendo? ,De d6nde vienes? LComo to llamas?

Kawkits jutaskta? Kawkirus saraskta? Kawkits jutaskta? Kawkits jut-ta? Kunatts jUt-ta? Kunas sutimajja?

Kawkinkis kullakamajja? LA d6nde ha ido tu hermana? LD6nde esta tu hermana? LA que ha ido al pueblo tu hermana? LiQue se liana tu hermana? LQue cosa quiere tu hermana? LDe d6nde viene tu hermana?

Kawkinkis kullakamajja? Kawkirus kullakamajja sari? Kawkinkikis kullakamajja? Kunarus kullakamajj markar sari? Kunas kullakaman sutipajja? Kuns kullakamajj muni? Kawkits kullakamajj juti?

quh vieries?-

27

Sarjjaft orasajjewa.

Sarjjari orasKjjewa.

Sientese

Qont t asim. tata.

EJERCICIOS DE PREGUNTA Y RESPUESTA CONIBINADOS Kawkits jumajj jut-t tata? (Chukiaguta) ChukiagutXtati? (jisa) Kawkits tata Tiophilojj juti? (Kuchawambata) Kuchawambatati? Kawkirus masUrojj sarapjjta? (Markaru) Kunarus sarapjjta? (amijujjar wisitiri) Kawkirus wamanakajj sarapjje? (iskwilaru) Kunarus sarapjje? (kastillan yateqeri) Kawkirus kallakamajj sari? (pemparu) Kunarus sari? (uwij awatiri)

Chukiagut jut-ta. Jisa, Chukiagutatwa. Kuchawambat juti.

Jisa, Kuchawambatawa. Markartt sarapjjta. Amigujjar wisitiriu sarapjjta. IskwilarU sarapjje.

Kastillan yategeriu sarapjje. PamparU sari. Uwij awatiriu sari.

Kawkinkis jilamajja? (markajjana) Kullakamasti? ( Chukiaguta) Kawkinkapjjes wawanakajja? (iskwilana) Kawkinkapjjtans jiwasanakajja? (institutona)

Jilajjajj markajjankiwa. Knllakajjajj Chukiagunkiwa. Wawanakajj iskwilankapjjewa. Jiwasanakajj ins titunkapjjtanwa.

Kawkins jumajj qamta? (akana) Kawkins trawajta? ( Chukiaguta) Kullalamasti kawkins trawaji? (Piruana) Mastrojj kawkins junttUmunta?(utajjana)

Akan giants..

Khitin lyurupas ukajja? (nayana) Khitin lapisapas akajja? (jumana) Khitin yapupas khayajja? (tata Jusiana)

Akajj nayan lyurojjava. Ukajj juman lapisamawa. Khayajj tata Jusian yapupawa.

Khitinkis uka lyurojja? (nayana) Aka papilankasti khitinkisa? (jumana) Khitinkis uka wakajja?(jilajjana)

Aka lyurojj nayankiwa. Uka papilanakajj jumankiwa. Uka wakajj jilajjankiwa.

Chukiagun trawajta. Kullakajjajj Piruan trawaji. Utajjan juntvUm umta.

63

Unidad 3

61

28

EJERCICIO DE PREGUNTAS WalUrojj markarU sarta. Jilajjar wisitiriu sarta. Tata Markusajj KuchawambarU sari. ma lyur aliriu sari. Wawanakajj pamparU sarapjje. Uwij awatiriu sarapjje.

WalUrojj kawkirus sarta? Kunarus sarta? Kawkirus tata Markusajj sari? Kunarus sari? KaWkiruswaWanakajj sarapjje? Kunarus sarapjje?

Nayajj Chukiagut jut-ta. Jisa, Chukiagutatwa. Tata Jusiajj Kuchawambat juti? Jisa, Kuchawambatawa.

Kawkits jumajj jut-ta? Chukiagutatati? Kawkits tata Jusiajj juti? Kuchawambatati?

Tatajjajj yapunkiwa. Jilanakajjajj markajjankapjjewa. Kullakanakajjajj Kuchawanbankapjjewa. Jiwasajj iskwilanktanwa.

Kawkinkis tatanajja? Kawkinkapjjes jilanakamajja? Kawkinkapjjes kullakanakamajja? Kawkinktans jiwasajja?

Nanakajj Kuchawamban qamapjjta. Jilanakajjajj Chukiagun trawajapjje. Jiwasanakajj akan juntUniumapjjtan. Akan aymar lyurojj utji.

Kawkins Kawkins Kawkins Kawkins

jumanakajj Aamapjjta? jilanakamajj trawajapjje? jiwasanakajj junttiimumapjjtafg? aymar lyurojj utji?

GENERALIZACIONES I

SUFIJO NOMINAL "NAKA"

(debil)

Este sufijo tiene funciain pluralizadora.

Se usa con nombres, formas nominales.

EMMA: Khitin wakanakapas ukanakajja? Uka wakanakajj liktiwa. Uka uwijanakajj liktinakawa.* II

,De quien son esas vacas? Esas vacas son gordas. Esas ovejas son gordas.

MODIFICADORES DEL SUSTANTIVO Las formas que modifican al sustantivo ocurren siempre delante del ndsmo, y no admiten ningiln sufijo. Estos nodificadores pueden ser: a)

ADJETIVOS DEMOSTRATIVOS

EUENPLG.

MIA yapojj nayankiwa. yapojj jilajjankiwa.

*

Esa chacra es nla.

fella chacra es de mi hermano.

En estas construcciones no es necesario que el pluralizador ocurra tambien en el Basta que ocurre o en el sujeto o en el predicado. Cuando el plurapredicado. lizador naka ocurre en el uujeto, es frecuente, quizas por influencia del castellano que ocurre tambien en el predicado.

C4

Unidad 3

62

b)

ADJETIVOS CALIFICATIVOS

EJENYLO:

Uka jachta yapojj Pirunkiwa. c)

Esa chacra grande es Oe Pedro.

ADEJTIV_OSIIINERALES

EJENPLO Uka kimsa jachta yapojj kullakajjankiwa. d)

Esas tres chacras grandes, son de mi hermana.

OTRO SUSTANTIVO

EJEMPLO:

Uka kimsa jachia chloqe yapojj tata Lukasankiva.

Esas tres grandes chacras de papa son de Dn. Lucas.

NOTA: 1)

Cuando ocurren en una misma frase todos los nodificadores dichos, el orden de los mismos es siempre el que aparece en el ejemplo d. Es decir demostrativo numeral, calificativo y otro sustantivo.

2)

Los adjetivos terminados en la silaba ya pierden la 1ltima silaba y prolongan la Altima vocal de la silaba restante:--

EJENPLO:

de maya - uno, tenemos:mg wak munta de paya = dos, tenemos: uka

quiero una vaca.

wak munta = quieroesas dos vacas.

de khaya = aquel, tenemos: khkwak alta = he conprado aquella vaca. 3)

Los modificadores que tienen mis de dos silabas, pierden siempre su dltima vocal.

EJEMPLO:

Kimsagallq(o) uwij alta = he comprado ocho ovejas. Uka apill(a) yapojj nayankiwa = esa chacra de oca es mla. III SUFIJO NOMINAL

(d6bil)

Este sufijo indica la procedencia u origen, y responde tambi6n a la pregunta de d6nde. EJEMPLO:

Kawkits jutaskta? Chukiagut jataskta.

d6nde estgs viniendo? Estoy viniendo de La Paz.

Chukiaguttttati?

ares de La Paz Unidad 3

63

IV SUFIJO VERBAL IRI

(fuerte)

Este sufijo sehala la finalidad o termino de un movimiento.

EJEMPIO

has

---------Aymar yateqeriu jut-ta. Kawkirus saraskta? Wakajj jaytiriu saraskta.

V

SUFIJO POSESIVO

venido? He venido a aprenite-rajniiii-.--LA d6nde est& yendo? Estoy yendo a dejar mis vacas.

(debil)

Este sufijo afiadido a pronombres personales o nombres propios de :persona indica posesidn. Se usa sdlo cuando el objeto poseido es un animal o cosa.*

EJEMPLOS

Khitinkis uka lyurojja? Nayankiwa. Khitinkis uka wakajja? Tata Jusiankiwa.

,De nuien es ese libro? Es m.o. LDe quien es esa vaca? Es de Dn. Jose.

Cuando el objeto de posesidn es una persona, no se puede usar este sufijo. lugar se utilizarin los sufijos posesivos "jja, ma, pa, salt.

EJFIEW Khitin wawapas akajja?

LDe quien es este alio?

6

Unidad 3

Et su

64

PUSI UNIDADA DIALOGO BASICO

JANIR KLASIR MANTKASA

* WAR A:

kamisIsktasa?

Mijila

Pawlu,

Pawlu

Walikisktwal jumasti?

Mijila

Nayas walikIskaraktwa.

Pawlu

Tariy lurtati, Mijila?

Mijila

Janiw lurkti, jumasti?

Pawlu

Nayas janirakiu lurkti?

Mijila

Tarty lurafi jayrastwa, nayatakejj wali chlamawa.

Pawlu

Nayatakis ukhamarakiwa, janiu lurafi puirkti.

Mijila

Pawlu, mamamajj yap sariti?

Pawlu

Janiwa, utajjankaskiwa.

Mijila

Qamaskiti?*

Pawlu

Jisa, qamaskiwa.

Mijila

JurpUrojj tuminkU, ampi?

Pawlu

Jisa, Barbra.

Mijila

Ukhamajj sarafigniwa.

Pawlu

Waliki, sarafigniwa.

Mark sarltati?

Quedarse en casa generalmente un dia in trabajar, 8610 descansando. Tambidn la, forma noamarafian utilizan con el sigrificado de descansar uno o varios dias.

7

Unidad 4

65

UNIDAD CUATRO DIALOGO BASICO

ANTES DE LA CLAM

Miguel

Pablo, Lano estds?

Pablo

Estoy bien,

Miguel

Yo tambidn estoy bien.

Pablo

Lliaz hecho la tarea, Miguel?

Miguel

No la he hecho, Ly td?

Pablo

Yo tampoco la he hecho.

Miguel

Tengo flojera de hacer la tarea, para mi es fluor dificil.

Pablo

Para mi tambidn es lo mismo (es asi tambidn), no la puedo hacer.

Miguel

Pablo; Ltu namA ha ido a la chacra?

Pablo

No, esti en mi casa.

Miguel

LEsti descansando?

Pablo

Si, esti descansando.

Miguel

Pasado maftana, es domingo Lno es cierto? d Vas a ir al pueblo?

Pablo

Si, voy a ir.

Miguel

Entonces vamos a ir.

Pablo

Bien, vamos a ir.

td?

8

Unidad

4

66

UNIDAD CUATRO DIALOG() BASICO

ANTES DE ENTRAR A CLASES

Miguel

&Como estAs, Pablo?

Pablo

Bien,

Miguel

Bien tambi6n.

Pablo

td?

e Hal hecho los deberes?

td?

Miguel

No;

Pablo

Yo tampoco.

Miguel

Tengo peieza y se me hacen muy dificiles.

Pablo

A mi me pasa lo mismo y se me hace dificil hacerlos.

Miguel

&Ha ido to mama al sembradio, Pablo?

Pablo

No.

Miguel

LEsta descansando?

Pablo

Si.

Miguel

Pasado mafiana es domingo, &no?

Pablo

Si.

Miguel

Entonces los dos vamos a ir.

Pablo

Muy bien.

Estd en casa.

69

&Vas a ir al pueblo?

Unidad 4

67

SUPLEIENTO Chacha, warmi, achachila, awicha, isi. Kamisa = camisa; unchu m poncho; saku = saco. MAchaqa, thanta, mrgte, sapaki, suma jags, ancha, janira. Apafia utachafia, phayafia, chlukufia, pichafia, anatafia;

yatifia.

Khitis uka chachalle

Nuien es ese hombre?

Khitis uka warmejja.

Aluien es esa mar?

Ukax chachajjgatalim.

Ese hombre es mi esposo. Esa mujer es miespoga. 06nde este. tu abugo? Mi abuelo este. en mi casa. 06nde esta tu abuela? Mi abuela en Esta no es nueva. Este Este saco es usado; pero no es demasiado viejo. Esa ropa no es demasiado vieja.

Uka warmejja Eargilara. Kawkinkaskis Ebachgamajla? Ashmuladdadd utajjankaskiwa.

Kawkinkaskis mitmadig Atricha=markajjankaskiwa. Aka kamisajj janiu pastaaliti. Aka sakojj janiu thanthnkiti.*. Aka sakojj merceewa, piru janiu amha thanthUkiti. Uka laud janiu ancha thanthnkiti. Kuns apaskta? Kuns chtukuskta? Awichajjajj mancli 21202141. Awichajjajj ut pichaski.

Tatajjajjsapakkautachaski. Achachilajjajj waliW'ajjaqewa. Kuns .lurasipkta?

Pilut anata.W.. cta ganiraw tatajjajj purkiti. Janiraw sum aymaryatkti.

* THANTHA:

Oue estas llevando? LQue estAs cosiendo? Mi abuela esta cocinando comida. Mi abuela este. barriendo la casa. Mi papa esta construyendo la can, el so: o. Mi abuelo es muybueno. Nue estAn haciendo Uds? Estamos,jugando con pelota. (foot -ball) Todavia no ha llegado mi papa. Todavia no 0 muy Bien Aymara.

Se refiere Solamente a cosas viejas.

Unidad 4

70

68

DIALOGO DE ADAPTACION

Waliktsktwa, jumasti?

Kamisasktasa, tata? Nayas walikIskaraktwa. Mijilajj tariy luriti? Pawlusti, luriti? Junasti, lurtati?

Janiu lurkiti. Janirakiu lurkiti. Jisa, lurtwa. Janirakiu lurkti. Jisa, chlamawa. Jisa, chfamarakiwa (ukhamarakiwa)

Mijilatakedj tartyanakeit chfamati? Pawlutakisti, chlamarakiti? (ukhamarakiti). Jumatakisti, chlamarakiti? Junatakejj aymarajj chlamati? Pawlun mamapajj yap sariti? Kawkinkaskisa? Kawkinkaskis tatamajja? Pawlun mamapajj qamaskiti? Junajj tuminkojj qamtati? JurpUrojj tuminkU, ampi?

Jisa, nayatakis chfamarakiwa. Jisa, nayatakojj aymarajj chtamawa. Janiu yap sarkiti. Utapankaskiwa. Tatajjajj markajjankaskiwa. Jisa, Pawlun mamapajj qamaskiwa. Jisa, tuminkojj qamtwa. Jisa, tuminkuwa. Janiu tuminkUkiti. Jisa, mark sarawa.

.QharUrojj mark saratati?

EJERCICIOS DE ESTRUCTURA

FORMA NEGATIVA SUFIJOS NEGATIVOS ka, ti PERFECTIVO PRESENTE. SINGULAR (Primera, segundal tercera persona singularpy"JIWASAH)

1

EJERCICIOS DE REPETICION Janiu Janiu Janiu Janiu

tarty tariy tarty tariy

lurkti. lurktati. lurkiti. lurktanti.

Joan phaya.fi

Jantu phayaA puSrktati. Janiu phayall Janiu phayail puirktatti.

Unidad 4

69 2

EJERCICIOS DE SUSTITUCION DE PERSONA

(Jupa) (Jiwasa)

Janiu Janiu Janiu Janiu

WalUrojj janiu jiwasajj jutktanti. nayajj jumajj jupajj

WalUrojj WalUrojj Walurojj Walurojj

Janiraw sum aymar yatkti.

Janiraw Janiraw Janiraw Janiraw

Janiu aymar yateqafi puirkti. u. via) (cfatirtr)

(Jupa) (jiwasa)

WalUrojj janiu anatktanti. (Naga) (Jupa) (juna)

3

WalUrojj WalUrojj WalUrojj WalUrojj

yateqafi yateqafi yateqafi yateqafi

janiu janiu janiu janiu sum sum sum sum

jiwasajj jutktanti. nayajj jutkti. jumajj jutktati. jupajj jutkiti.

aymar aymar aymar aymar

janiu janiu janiu janiu

puirkti. puirktati. puirkiti. puir&tanti.

yatkti. yatktati. yatkiti. yatktanti.

anatktanti. anatkti. anatkiti. anatktati.

FORMA AFIRMATIVA

FORMA NEGATIVA

MasUrojj markar Bartle/a. Tariy lurafi puirtwa.

Janiu Janiu Janiu Janiu Janiu Janiu Janiu

masUrojj markar sariti. tariy lurafi puirkti. jilajjar wisitkti. akanjj chfoqejj achkiti. akanjj suma yapunakajj utjkiti. tatajjajj purkiti. masUrojj jutktanti.

Janiu Janiu Janiu Janiu Janiu Janiu Janiu Janiu Janiu

masUrojj jutkti. kastellan yateger jutkti. sawarojj pilut anatkti. tatajjajj aymar yatkiti. mamajjajj puzpkiti. Tata Jusiajj yapur sarkiti. tatajjajj akan qamkiti. masUrojj jutktanti. kastellan yateqktanti.

Jilajjar wisitwa. Akanjj chbqejj achuwa. Akanjj suma yapunakaw utji. Tatajjajj puriwa. MasUrojj jut-tanwa.

4

aymar aymar aymar aymar

EJERCICI06 DE PREGUNTAS Y RESPUESTAS MasUrojj jut-tati? Kastellan yateqerit jut-ta? sawarojj pilut anat-tati? Tatamajj aymar yatiti? Mamamajj puriti? Tata Jusiajj yapur sariti? Tatamajj akant qami? MasUrojj jut-tanti? Kastellant yateqtan?

Unidad 4

70 FORMA NEGATIVA PERFECTIVO PRESENTE. (Plural) 5

EJERCICIOS DE REPETICION Nayajj janiu iskwilar sarkti. Nandkajj janiu iskwilar sarapkti. JumajjA janiu iskwilar sarktati. Jumanakajj janiu iskwilar sarapktati. Jupajj janiu iskwilar sarkiti. Jupanakajj janiu iskwilar sarapkiti. Jiwdsajjx janiu iskwilar sarktanti. Jiwasanakajj janiu iskwilar sarapktanti.

6

EJERCICIOS DE SUSTITUCION DE PERSONA Janiu Janiu Janiu Janiu

aymar aymar aymar aymar

Janiu aymar yateqafi puiripkti. Jumandka. AMD4NOMM=MINIKIN11001 NO Jupanaka--------------- ---- --

Janiu Janiu Janiu Janiu

aymar aymar aymar aymar

Janiu nanakajj lyur apanipkti.

Janiu Janiu Janiu Janiu

nanakajj lyur apanipkti. jupanakajj lyur apanipkiti. jumanakajj lyur apanipktati. jiwasanakajj lyur apanipktanti.

Janiu aymar yateqer. jutapkti.

jumanaka ___---__-_-..--_--

Jupanaka--------- -

JiwasanakaMMIIM

.jupanakaj j jumanakaj j.

jiwasanakajj

7

-

yateqer jutapkti. yateqer utapktati. yateqer jutapkiti. yateqer jutapktanti. yateqati yategall yateqati yategail

puiripkti. puiripktati. puiripkiti. puiripktanti.

EJERCICIOS DE SUSTITUCION DE NUMERO Y PERSONA Janiraw sum aymar yatkti. (Jumanaka) ------------(juma) .......---------(Jupa) ----------------(Jupanaka) (Nanaka) ---------------

Janiraw Janiraw Janiraw Janiraw Janiraw Janiraw

WalUrojj janiu pilut anatapkti. (Nava) ----------------------(jupa) ------------_-----.---(jupanaka) ------------------(jiwasa). ...... ...........

WalUrojj WalUrojj WalUrojj WalUrojj WalUrojj WalUrojj WalUrojj WalUrojj

(jumanaka)

111MOOMMIMMOPONIMIIMOSISNIMMINDOIMM

sum sum sum sum sum sum

aymar aymar aymar aymar aymar aymar

janiu janiu janiu janiu janiu janiu

yatkti. yatipktati. yatktati. yatkiti. yatipkiti. yatipkti.

pilut pilut pilut pilut pilut pilut

anatapkti. anatkti. anatkiti. anatapkiti. anatktanti. anatapktanti.

janiu pilut an*tati.'T janiu pilut anatapktati.

Unidad 4

71 EJERCICIOS DE SUSTITUCION DE NUMERO Y PERSONA (Continuaci6n) Janiu nanakajj akan 006414/0111..8

.nayaj

j

Janiu Janiu Janiu Janiu Janiu Janiu

qamapkti.

MO10011.40MiallIMMOI.1.111MINOMIVOIDINE.M

jupanakajj 00.001.10001M 2

"'"""'"'""'

jupaj O junajj

-----.jumanakajj ------.-----

8

9

CAMBIO DE NUMERO Janiu aymar yateger jutkti. Janiraw sum aymar yatkti. Janiraw manceiR phaykti. MasUrojj janiu markar sarkti.

Janiu aymar yatecler jutapkti. Janiraw sum aymar yatipkti. Janiraw mancex phayapkti. NasUrojj janiu markar sarapkti.

Janiraw wawajj iskwilat purkiti. Janiraw ut pichkiti. Aka wawajj janiraw pariah' yatkiti. Jilajjajj janiu akan qamkiti. Aka warmBjj janiu juntfUm. munkiti.

Janiraw wawanakajj iskwilat puripkiti. Janiraw ut pichapkiti. Aka wawanakajj janiraw parlafi yatipkiti. Jilanakajjajj janiu akan qamapkiti. Aka warminakajj janiu junt/Um munapkiti.

MasUrojj janiu jumajj jutktati. WalUrojj janiu pilut anatktanti. WalUrojj jai= uwij awatktati.

Mastirojj janiu jumanakajj jutapktati. WalUrojj janiu pilut anatapktanti. WalUrojj janiu umij awatipktati.

FORMA AFIRMATIVA PLURAL

FORMA NEGATIVA PLURAL

Jisa, jilajjar wisitir sarapjjtwa. Jisa, junt !Um munapjjtwa.

Janiu Janiu Janiu Janiu Janiu Janiu

Jis a, wawanakajj manq apj jewa

Jisa, tariy lurapjjtwa. Jisa, masUrojj jutapjjt ails..

.

Jisa, kastillan yateqapjjtan.

10

nanakajj akan qamapkti. nayajj akan qamkti. jupanakajj akan qamapkiti. jupajj akan qamkiti. jumajj akan qamktati. jumanakajj akan qanapktati.

jilajjar wisitir sarapkti. juntUm munapkti. wawanakajj manceapkiti. tariy lurapkti. masUrojj jutapktati. kastillan ymteqapktamti.

EJERCICIOS DE TRADUCCION Janiraw tariy lurapkti. Todavia no hemos conido. Todavia no hems tornado el desayuno. Los nifios todavia no han llegado de la escuela. Los niftos todavia no han ido a la escuela. Todavia no hemos hecho la tarea.

Janiu tariy lurafi munapkiti. No quieren tomar el desayuno.(ellos) ( ) " No quieren venir. No quieren it a la escuela. ( " ) ) ( No pueden hacer la tarea. ) No pueden aprender aymara. ( " II

Janiraw tariy lurapkti. Janiraw mance manceapkti.

Janiraw juntiUmumapkti. Waminakajj janiraw iskwilat puripkg. Wawanakajj janiraw iskwilar sarapkiti Janiraw tarty lurapkti.

Janiu Janiu Janiu Janiu Janiu Janiu

tariy luraft munapkiti.

juntiUm =BB munapkiti. jutafi munapkiti.

iskwilar saran munapkiti. tariy luraft puiripkiti. aymar yateqafi puiripkiti.

Unidad 4

.

72 11

EJERCICIOS DE PREGUNTAS Y RESPUESTAS Kastillan yateqerit jutapjjta? Mastirojj pilut anatir sarapjjtati? Jilanakaanar tumpasir sarapjjtati? Wawanakajj uwij awatir sarapjjeti?

Janiu kastillan yatecier jutapkti. Janiu pilut anatir sarapkti. Janiu jilanakajjar tumpasir sarapkti.

Jumanakajj akant trawajapjjta? Uka tatanakajj akant qamapjje? Wawanakajj iskwilarsarapjjeti? Jumanakajj junUUrn munapjjtati? Tariy lurapjjtati?

Janiu Janiu Janiu Janiu Janiu

Wawanakajj Jumanakajj Wawanakajj Jumanakajj

Janiraw Janiraw Janiraw Janiraw

iskwilat puripjjeti? sumt aymar yatipjjta? iskwilar sarapjjeti? juntfUm umapjjtati?

Janiu wawanakajj uaij awatir sarapkiti, akan trawajapkti. akan qamapkiti. sarapkiti. juntItim munapkti. lurapkti. puripkiti. sum yatipkti. sarapkiti. umapkti.

SUFIJOS LOCATIVOS EN FORMA NEGATIVA

12

EJERCICIOS DE REPETICION Jumaj j iekwilanktati. Janiu iskwilank-kti. Janiu iskwilankapkti.

Janiu Janiu iskwilankapktati. Janiu iskwilank-kiti. Janiu iskwilankapkiti. Janiu iskwilank-ktanti. Janiu iskwilankapktanti.

13

EJERCICIOS DE SUSTITUCION DOME Janiu jilajjajj akank-kiti. markank-kiti. jilanakajjajj utankapkiti. 0111111MMIIINK

wawajjajj .seem eseemamearmsabow

""'""

iskwilank-kiti.

OWWWW1110

14

We); anal{ a

Janiu Janiu Janiu Janiu Janiu Janiu Janiu

jilajjajj akank-kiti. jilajjajj markank-kiti. jilanakajjajj markankapkiti. jilanakajjajj utankapkiti. wawajjajj utank-kiti. wawajjajj iskwilank4citi. wawanakajj iskwilankapkiti.

EJERCICIOS DE PREGUNTAS Y REAPUESTAS Tatamajj akankiti? Jilamajj akankiti? Kullakanakamajj akankapjjeti? Tata lukasajj klasinkiti?A Kullakanakamajj akankapjjeti? Wawanakajj yapunkapjjeti? Jumajj iskwilanktati?

Janiu.akank-kiti. Janiu akank -kiti.

Janiu Janiu Janiu Janiu Janiu

iJ

akankapkiti. klasink-kiti. akankapkiti. yapunkapkiti. iskwilank-kti. Unidad It.

73 FORMA NEGATIVA CON SUSTANTIVOS Y ADJETIVC6 (tercera persona singular) 15

EJERCICIOS DE REPETICION Tatajj janiu qhorUkiti*. Tata Jusiajj janiu suma jaqgkiti Wawajjajj janiu lik'Ikiti. Kamisajjajj janiu machaqdkiti. Khayajj janiu tata Jusianwarmipdkiti. Khayajj janiu tata AlwirtUkiti.

16

EJERCICIOS DE TRADUCCION Tata Pawlojj Don Pablo no Don Pablo no Don Pablo no Don Pablo no

janiu suma jaqUkiti. es malo (de carActer) . es bueno(de carActer) . es gordo. es flaco.

Tata Tata Tata Tata Tata

Pawlojj Pawlojj Pawlojj Pawlojj Pawlojj

janiu janiu janiu janiu janiu

suma jaqekiti. qhorUkiti. suma jaqRkiti. tiukhRkiti.

Lyurojjajj janiu machaqUiti. Mi libro no es viejo (usado). Mi libro no es (de color) rojo. Mi libro no es nuevo. Mi libro no es viejo(mAs viejo que merqte).

Lyurojjajj janiumachaqUiti.

Khayajj janiu chachajjdkiti. Aquel no es mi abuelo. Aquella no es mi abuela. Aqua no es mi hermano. Aquella no es mi hermana. Aquella no es mi esposa.

Aqua no es mi esposo.

Khayajj Khayajj Khayajj Khayajj Khayajj Khayajj Khayajj

Kuchawambajj janiu jayRkiti. La Paz no es lejos. La escuela no es lejos. Mi casa no es lejos. Mi pueblo no es lejos.

Kuchawambajj janiu jaylkiti. Chukiagojj janiu jaydkiti. Iskwilajj janiu jaydkiti. Utajjajj janiu jaydkiti. Markajjajj janiu jaydkiti.

Lyurojjajj janiu mercifOkiti.

Lyurojjajjjaniuwilikiti. Lyurojjajj janiu machaqilkiti.'t Lyurojjajj janiu thanthdkiti.

janiu janiu janiu janiu janiu janiu janiu

chachajjdkiti. achachilajpkiti. awichajjakiti. jilajjdkiti. kullakajjdkiti. warmijjlkiti. chachajjlkiti.

Unidad

4

74 SUFIJO VERBAL "KAKI" (debil) "TAMBIEN" 17

EJERCICIOS DE REHTICION Kunas akajja? Akajj misawa Ukasti? Ukas misarakiwa.

Kunas ukajja? Ukajj sillawa. Akasti? Akas sillarakiwa. Khayasti? Khayas sillarakiwa.

18

EJERCICIOS DE SUSTITUCION SIMPLE Lyurujjajj jachtawa: lyurumas jachlarakiwa. machaqa,----

Lyurujjajj jachlawa: lyurumas jachtarakiwa.

Lyurujjajj machaqawa: lyurumas machagarikiwa.

Lyurujjajj morqtewa: lyurumas merqterakiwa.

Lyurujjajj thanthawa, lyurumas thantharakiwa.

Lyurujjajj jisk!akiwal lyurumas jisktakirakiwa.

19

EJERCICIOS DE PREGUNTAS Y RESPUESTAS Kunas ukajja? (silla) Ukasti? Kunas akajja?(1yuru) Ukasti?

20

Ukajj sillawa. Ukas sillarakiwa. Ukajj lyuruwa. Akas lyururakiwa.

EJERCICICe DE REPETICION Kawkirus masUrojj sarta? Iskwilartt sarta.

Jupasti, kawkirus sari? Jupas iskwilarurakiu sari. Kunarus sarta? Aymar yateqeriu sarta. Jupasti, kunarus sari? Am.r yateqerirakiu sari.

Unidad 4

75

21

PREGUNTAS Y RESPUESTAS Kawkirus masUrojj sarta? (markaru) Mama Jwanasti, kawkirus sari? Tata Jusiasti?

Markaril sarta

Kunarus

markar sarta? (jilajjar wisitiri) Kunarus jumajj akar jut-ta? (aymar yategeri) Tata Jwanasti?

Jilajjar wisitiriu sarta.

Kawkirus tata Pawlojj sari? (yapuru) Tata Mijilasti? Tata Jwanasti? Kunarus tata Pawlojj sari? (yap luriri) Tata Mijilasti, kunarus sari? Tata Jwanasti, kunarus sari?

Tata Pawlojj yaptirti sari

Mama Jwanas markarurakiu sari. Tata Jusias markarurakiu sari.

Nayajj aymar yateqeriu jut-ta AYmar yategerirakiu juti.

Tata Mijilas yapururakiu sari. Tata Jwanas yapururakiu sari. Tata Pawlojj yap luririu sari Tata Mijilas yap luririrakiu sari. Tata Jwanas yap luririrakiu sari.

Akajj lyurumati?(janiwa) Ukasti? Khayasti?

Janiu IyurujjUkiti. Ukas janirakiu lyurujjKkiti. Khayas janirakiu lyurujjlkiti.

Akajj tata Plrun utapaWjaniwa)

Janiu tata Plrun utapUkiti. Ukas janirakiu utapVkiti. Khayas janirakiu utapUkiti.

Ukasti? Khayasti?

SUFIJO "RAKI" EN EL VERSO

22

EJERCICIOS DE REPETICION KamisUsktas, tata?

Waliestwa, jumasti? Divas walikiskaraktwa. Tarty lurtati? Jisa, lurtwa, jumasti? Nayas luraraktwa. Nanakajj lurapjjaraktea. Jumas luraraktawa. Jumanakas lurapjjaraktawa. Jupas lurarakiwa. Jupanakas lurapjjardkiwa. Jiwasas ludraktanwa. "-cr4

JiwasanakaS lurapjjaraktanwa. 23

EJERCICIOS DE SUSTITUCION DE NUMERO Y PERSONA Nayas markar sararaktwa.

Nanakas

Jumanakas

Nayas markar sararaktwa. Nanakas markar sarapjjaraktwa. Tatajjas markar sararakiwa. Wawanakas markar sarapjjarakiwa. Jumas markar sararaktawa. Jumanakas markar sarapjjaraktawa. is

Unidad 4

76 EJERCICIOS DE SUSTrTUCION DE NUMERO Y PERSONA Jumas juntltim munaraktati? Jumanakas-

Jumas junt film munaraktati? Jumanakas junt ttim munapj jaraktati? Jusias junt 'Um munarakiti? Uka warndnakas junt !Um. munapjjarakiti.

Uka warminakas -----------1 Nayajj 1 jutaraktwa.

Nayajj jutaraktwa. Jupanakajj jutapjjarakiwa. Jumajj jutaraktawa. Jiwasanakajj jutapjjaraktanwa. Jumandkajj jutapjjaraktawa. Jilajjajj jutarakiwa.

Jupanakajj oimmOs011ims,10

Jiwasanakajj ----Jtmanakaj jJilaj jaj

24

(Continuaci6n)

EJERCICIOS DE PREGUNTAS Y RESPUESTAS Mastirojj akar jut -tats?

Tata Mijilasti? Tata Markusasti? Mama Nurasti?

Jisa, jut-twa Tatarldjilas jutarakiwa. Tata Markusas jutarakiwa. Mama Nuras jutarakiwa.

Tata Jwanajj tariy lurkti? Jumasti? Tata Jusiasti? Tata Alwirtusti?

Jisa, luriwa. Nayas luraraktwa. Tata Jusias lurarakiwa. Tata Alwirtus lurarakiwa.

KamisUktas, tata?

Walikisktwa.

Tatamasti, kamisKskisa? Nhmamasti? Jilamast!?

Tataj j as waliklskarakiwa. Mamajj as waliktskarakiwa.

Mtsitrojj markar sarapjjtati? Jupanakasti? Uka wawanakasti? Nanakasti?

Jisa, sarapjjtwa. Jupanakas sarapjjarakiwa.t Uka wawanakas sarapjjarakiwa. Jumanakas sarapjjaraktawa.

Jilajjas walikiskarakiwa.

SUFIJO RAKI EN LA FORMA NEGATIVA

25

EJERCICIOS DE REPETICION Tariy lurtati? Janiu lurkti, jumasti?

Nayas janirakiu lurkti (lurkarakti)2 Nanakas janirakiu lurapkti (lurapkarakti) Jumas janirakiu lurktati (lurkaraktati) Jumanakas janirakiu lurapktati (lurapkaraktati)

Nijilas janirakiu lurkiti (lurkarakiti) Aka wawanakas janirakiu lurapkiti (lurapkarakiti)

1No siempre es necesario el use del sufijo "SA" en construcciones con"raki". 2 En /as formas negativas no siempre es necesario repetir el sufijo "raki,, en el verbo. p4

if)

Unidad 4

77 26

EJERCICIOS DE TRADUCCION Nayas janirakiu iskwilar sarkti. Tampcco he venido ayer. Tampoco he hecho la tarea. Tampoco mi padre ha ilegado. Tampoco mi hermana sabe aymara. Tampoco Pedro quiere el desayuno.

Nayas janirakiu iskwilar sarkti. Nayas janirakiu masUrojj jutkti. Nayas janirakiu tariy lurkti. Tatajjas janirakiu purkiti. Kullakajjas janirakiu aymar yatkiti. Pirus janirakiu juntttimmunkiti.

Uka uwijas janirakiu nayank-kiti. Tampoco ese libro es mio Tampoco esa vaca es mia Tampoco ese ldpiz es tuyo. Tampoco ese lapiz es de Miguel.

Uka Uka Uka Uka Uka

uwijas janirakiu nayank4itit lyurus janirakiu nayank-kiti. wakas janirakiu nayank-kiti. lapisas janirakiu jumank-kiti. lapisas janirakiu

FORMA PROGRESIVA nESTAR"(segunda persona singular y plural - jiwasay, jiwasanaka) 27

EJERCICIOS DE REPETICION

Kamiasktasa? Kamisasipktasa? Kawkirus saraskta? Kawkirus sarasipkta? Kawkirus saradktan3 Kawkirus sarasipktan? 251

EJERCICIOS DE SUSTITUCION DOBLE Kuns Kuns Kuns Kuns Kuns

Kuns luraskta? chtukuskta? (Jumanaka) phayasipkta? (juma).

INIMNIMMININIM.MONOM ?

apaskta? ? (Jumanaka) umasipkta? 29

luraskta? chtukuskta? chtukasipkta? phayasipkta? phgyaskta?

Kuns apaskta ?

Kuns apasipktA? Kuns umasipkta?

CAMBIO DE NUMERO Kawkirus saraskta? Kuns luraskta? Kuns manqtaskta? Kuns umaskta? Kawkirus sarasktan?

Kawkirus sarasipkta? Kuns lurasipkta? Kuns manqtasipkta? Kuns umasipkta? Kawkirus sarasipktan?

Iskwilarut saraskta? Aymart yategaskta?

Iskwilarut sarasipkta? Aymart yateciasipkta? Manctit phayasipkta? Uwijt awatisipkta? Pantalunt chtUkusipkta?

Mancitt phayaskta?

Uwijt awatiskta? Pantalunt chtukuskta.

Kawkirus saraskta? Kamisnsktasa?

Kawkirus sarasipkta? KamisIsipktasa? Kuns lurasipkta? Kuns anatasipkta?

Kuns ltraskta?' Kuns anatr.skta?

Unidad

SO

4

78 FORMA PROGRESIVA PRESENTE "ESTAR" (primera y tercera persona, singular y plural)

30

EJERCICIOS DE REPETICION Kamisnskis mamanajja? Kamiasipkis jilanakamajja? Waliklskiwa. Waliklsipkarakiwa. Nayas malikIskaraktwa. Nanakas malikisipkaraktwa. -

Nayajj iskwilart saraskta. Nanakajj iskwilarU sarasipkta. Jupajj iskwilarll saraski. Jupanakajj iskwilarU sarasipki.

31

32

CAMBIO DE NUMERO Ut utachaskta. Nayajj' mance phayaskta. Pilut anataskta. MarkarU saraskta.

Ut utachasipkta. Nanakajj mange phayasipkta. Pilut anatasipkta. Markartt sarasipkta.

Jilajjajj qamaraskiwa. Uka warmejj is ChlUkuski. Apachitarti uka wakanak anakiski.

Jilanakajjajj qamarasipkiwa. Uka warminakajj is ch'ukusipki. Apachitartt uka wakanak anakiaipki.

EJERCICIOS DE SUSTITUCION DE NUMERO Y PERSONA Iskwilat jutaskta. (Nanaka)

Iskwilat jut askta.

Iskwilat jutasipkta. Iskwilat jutaski. Iskwilat jutasipki.

(jupa)

(Jupanaka)

Nayajj aymar yategaskta. Nanakajj aymar yateqasipkta. Jupajj aymar yategaski. Jupanakajj aymar yategasipki.

Nayajj aymar yateciaskta. Nahakajj

Jupanakajj

Kuns Kuns Kuns Kuns

Kuns.uka chachajj luraski? uka chachandkajj----?

~4 jumajj.liq GINOMPIMM

33

uka chachajj luraski? uka chachanakajj lurasipki? jumajj luraskta? jumanakajj lurasipkta?

EJERCICIOS DE PREGUNTAS Y RESPUESTAS Awichamajj qamaraskiti?* Tatamajj, trawajaskiti?

Wawamajj anataskiti?

Jisa, Janiu Jisa, Janiu Jisa, Janiu

81

qamaraskiwa. qamarkiti. trawajaskiwa. trawajkiti. anataikiwa. anatkiti.

Unidad

4

79

EJERCICIOS DE PREGUNTAS Y RESPUESTAS (Continuacion)

Kamisasktas tata? (wa4ki) Nayas walikiskaraktwa. Kawkirus saraskta? (yapuru) Uka tatasti? (yapururpki) Kuns tatamajj luraski? (ut utachaAa) Jilamasti? (utrak utachafia) Kawkins tatamajj trawajaski ?(utajjana) Jilamasti? (utajjanrak) Kuns jumajj akan yategaskta? (aymara) Tata Luisasti? (gymar-raki)

Walikisktwa; jumasti? YapurU saraskta? Uka tatas yapururakiu saraski. Tatajjajj ut utachaski. Jilajjas utrak utachaski. Utajjan trawajaski. Jilajjas utajjanrak trawajaski. Nayajj aymar yategaskta. Tata Luisas aymar-rak yategaski.

Jumajj aymart yategaskta?

Jisa, aymar yateqaskta. Janiu aymar yateqkti.

Iskwilarut sarasipkta?

Jisa, iskwilarU sarasipkta. Janiu iskwilar sarapkti.

Junt'Umt umasipkta?

Jisa, junt'Um umasipkta. Janiu junt 'Um umapkti.

Iskwilatt jutasipkta?

Jisa, iskwilat jutasipkta. Janiu iskwilat jutapkti.

Jupanakajj aymart parlasipktd?

Jisa, aymar parlasipki. Janiu aymar parlapkiti.

FORMA PROGRESIVA CON SUFIJOS "NA" "KA"

34

EJERCICIOS DE REPETICION Kawkinkaskis awichamajja? utajjankaskiwa. Awichajjajj Kawkinkaskis achachilamajja? Achachilajjajj markajjankaskiwa. Kawkinkasipkis wawanakajja? Wawanakajj iskwilankasipkiwa.

33

EJERCICIOS DE PREGUNTAS Y RESPUESTAS Kawkinkaskis awich amaj j a? (ut aj j ana)

AWi ch a j jaj j utajjankaskiwa.

Kawkinkaskis achachilamajja? (mar-

Achachilajjaj j markajjankaskiwa.

kaj Jana)

Kawkinkaskis tata Mijilajja? (Idasina) Kawkinkasipkis wawanakajja? (iskwilana) Kawkinkasipkis kuLlakanakamaj j a ?

Mijilajj klasinkaskiwa.

Wawanakajj iskwilankasipkiwa. Kullakanakaj jajj

Chukiagtankasipkiwa.

(Chukiaguna)

Unidad

80

EJERCICIOS DE PREGUNTAS Y RESPUESTAS (Continuaci6n) Tatamajj akankaskiti?

Jisa, akankaskiwa. Janiu akank-kiti.

Awichama.jj utamankaskiti?

Jisa, utajjankaskiwa. Janiu utajjank-kiti.

Achachilamajj yapunkaskiti?

Jisa, yapunkaskiwa. Janiu yapunk-kiti.

OBJETCS DIRECTOS

36

EJERCICIOS DE REPETICION Kuns manta? 'Pant' manta.

Tlantut manta? Jisa, Vent? manta. T1 ant tj j altati?

Jisa, ttantijj altwa.

Kuns ate 'rant' Alta.

Kuns lurasipkta? Pilut anatasipkta. Lyur apantati? Jisa, lyur apantwa.

37

EJERCICIOS DE RESPUESTA

MANI phayaskta. Jisa, mange phayaskta.

Kuns phayaskta? Hancet phayaskta?

Tata Jaymejj aymar yatichaqki. Jisa, aymar yatichaski.

Kuns tata Jaymejj yatichaski? AYmart yatichaski?

Jisa, junt tttm munapjjtwa. Jisa, m.astirojj pilut anatapjjtwa.

Junt'Unt munapjjtati?

Jisa, lyur apanitjjtwa. Jisa, uka tatanakajj aymar yatip-

Lyur apanipjjtati? Uka tatanakajj aymar yatipjjeti?

MasUrojj pilut anatapjjtati?

jjewa.

83

Unidad 4

81 FRASES UTILES

EJERCICIOS DE TRADUCCION

38

Kunans jutta? Vine en auto. Vine en bicicleta. Vine a pie. Eh qua has venido?

Kunans jutlta? Awtut jut-ta.

Wisiklitat jut-ta., Kayukiu put -ta.

Kunans jut-ta?

EJERCICIOS DE REEMPLAZO

39

Nayajj aymar yategaskta.

Nayajj aymar yategaskta. NarlalcaS

01011141111101 yatichasipkta JupanakasIMMINIFINONNIM

kastillanrak __

Janirakiu Nayas

-....."..1110MMIMMD

SNI01.11MINDONIMenDWW

OMNIOMONIMIINNM*

atkib

aymar 40

*maw aymar-rak.

yategaski4. Nanakas aymar-rak yategasipkta. Nanakas aymar-rak yatichasipkta. Jupanakas aymar-rak yatichasipki. ,.ayajj

.111101111.11.111111111.11111

____Jupanakas Janirakiu Janirakiu Janirakiu Janirakiu

kastillanrak yatichasipki. jupanakas kastillan yatichapkiti. nayas kastillan yatichkti. nayas kastillan yatkti. nayas aymar yatkti.

EJERCICIOS DE TRADUCCION Janiu tariy lurafi jayraskti. Janiu is chlukuti jayraskti. Janiu ut utachafi jayraskti.

Janiu tariy lurafi jayraskti. No tengo flojera de coser la ropa.

No tengo flojera de construir la casa.

No tango flojera de barrer la casa. No tenemos (nanaka) flojera de hacer la tarea.

Janiu ut picha2i jayraskti. Janiu tariy lurafi jayrasipkti.

Nayatakis_ aymar yateqafiajj chfamarakiwa.

Nayatakis aymar yateqafiajj chlamarakiwa.

Para mi tambien es dificil hablar aymara. Para mi tambien es dificil cocinar.

Nayatakis aymar parlafiajj ch amarakiwa.

Para mi tambien es dificil trabajar la chacra. Para, ml tambien es dificil aprender aymara.

Nayatakis yap lurafiajj oh tamarakiwa.

Kawkits jutaskta?

06nde estds yendo? ,Quo estds haciendo? &Cale estds llevando? lDe d6nde estds viniendo? ,C6mo to llamas? ,C6mo se llama tu abuelo? 41:16nde estd tu abuelo?

Nayatakis manqi phayafiajj ch'amarakiwa.

Nayatakis aymar yateqafiajj chtamarakiwa.

Kawkits jutaskta? Kawkirus saraskta? Kuns luraskta? Kuns apaskta? Kawkits jutaskta? Kunas sutimajja? Kunas achachilaman sutipajja? Kawkinkis achachilamajja?

84

Unidad 4

82 41

EJERCICIO DE PREGUNTA Y RESPUESTA RECOMBINADOS Kawkirus saraskta,tata Jwana? (yapuru) Uka tatasti? (uka tatasa) Kunarus saraski? (yap luriri) Jumasti? (nayasa) Kawkinkaskis warmimajja? (utajjana) Awichamasti? (awichajjasa) Achachilajnasti? (achachilajjasa) Jilamasti? (jilajjasa) Kullakamasti?(kullakajjasa)

.42

Yapuril saraskta.

Uka tatas yapururakiu saraski. Yap luririu saraski..4 Nayas yap luririrald saraskta? Warmijjajj utajjankaskiwa. Awidhajjas utajjankaskarakiwa. Achachilaj jas utajjankaskarakiwa. Jilajjas utajjankaskarakiwa. Kullakajjas utajjankaskarakiwa.

EJERCICIOS DE PREGUNTAS Nayajj iskwilat jutaskta. Jisa iskwilat jutaskta. UtajjarU saraskta. Jisa, utajjarti saraskta:

Kawkits jutaskta? Iskwilat jutaskta? Kawkirus saraskta? Utamarut saraskta?

Tarty luririu saraskta. Jisa, tarty luririu saraskta. Mamajjajj utajjankaskiwa. Jisa, utajjankaskiwa.

Kunarus saraskta? Tarty luririt saraskta? Kawkinkaskis mamamajja? Utamankaskiti?

Sutijjajj Pawluwa.

Kunas autimajja? Kuntirus (kunapachas) purta? Kunans purta? Kunarus jut-ta?

Waltirti purta.

Awtut purta. Aymar yategeriu jut-ta.

Khayajj tata Jusiawa. Khayajj tata Jusian utapawa.

Khitis khayaj ja?

Ukajj awidhajjawa.

Khitin utapas khayajja? Khitin wakapas ukajja? Khitin awichapas ukajja?

Uka uwijanakajj nayankiwa. Uka yapojj achachilajjankiwa. KhK utajj tata Jwanazikiwa.

Khitinkis uka uwijanakajja? Khitinkis uka yapdijja. Khitinkis khl utajja?

Ukajjnayanwakajjawa.

85

Unidad 4

83 I

FORMA NEGATIVA:

PERFECTIVO PRESENTS SINGULAR Y LA FORMA "JIWASA"

Pranadbres Auxiliar ..personales..12ggivo Nayajj Jumajj Jupajj Jiwasajj

janiu janiu janiu janiu

Radical del verbo

Suf. "ka"

negativo

sar(a)

k(a)

sar sar sar

k k k

Terminacion verbal (1)

ta i tan

Suf. "ti" negativo

ti ti ti ti

PLURAL

PronoMbres

Auxiliar

.192191ges

...111110aEl

Nanakajj Ju;ankkajj Jukanikajj Jiwasanakajj

janiu janiu janiu janiu

Suf."ka" ne:ativo

Term. verbal

Suf."ti" ne:ativo

p (jja) (2) p

k (a)

MOO"

k

ta

p p

k

i

k

tan

ti ti ti ti

Radical del verbo

Pluralizador

sara sara sara sara

" a"

La forma negativa de los verbos se expresa con la forma "janiwa" acompafiada siempre por los sufijos;ka y ti. Ejemplos: Janiu tariy lurkti. Tatajjajj janiu markar sarkiti. Janiu markar sarapkii.

Nota:

=

No he hecho la tarea. Mi papa no ha ido amiumbedar al pueblo.

=

No hemos ido al pueblo.

1) Mese que no existe la terminacidn verbal correspondiente al pronombre personal Dm.. 2)

pluralizadorpja. El

sonido jj se ha perdido por Nftese la posici6n del no permitir la fonologia Aymara la combinacidn 102.

Unidad 4

86

84

II RFORMA PROGRESIVA SINGULAR Y LA FORMA nJIWASAD

PLURAL

SINGULAR

saraskta saraskta saraski sarasktan

la. persona 2a. persona 3a. persona Jiwnsa

la. persona 2a. persona 3a. persona Jiwasanaka

sarasipkta* sarasipkta sarasipki sarasipktan

.11Memo,

La forma progresiva presenta la accidm en desarrollo. Viene seflalada por los sufijos SI (debil) KA (fuerte)en las frases afirmativas. Estos sufijos ocurren en las frases negativas. EJEMPLO:

06nde estes yendo? . Nue este haciendo to papa? 06ndreiten yendo Uds? astes yendo al pueblo? rreaoy yendo al pueblo, sino a la

Kawkirus saraskta? Kuns tatamajj luraski? Kawkirus sarasipkta?* Markarurut saraskta? Janiu markar sarkti yapu-

chacra.

rtt

III SUFIJO NEUTRAL "KAKI"

RAKI

Raiz verbal sara sara sara sara

Term. verbal

rak(1) rak

rak rak

twa tawa iwa tanwa

El sufijo "RAKI" es neutral, es decir puede it con verbos o tambidn con pa.iabras nominales. La idea expresada por este sufijo se podria traducir por el adverbio ca8tellano utambien". .

.

EJEMPLO:

Jusiajj symar yatiwa;

,Td tambien quieres desayuno? . Jose sabe Aymara, yo tambift.

nayasyatiraktwa. Akajj lyuruwa; ukas lyuru-

= Este es un libro, ese tambien.

Jumas junt ttlm munaraktati?

rakiwa.

Nayatakis aymarajj chama-

M

Para mi tambien es dificil el Aymara.

rakiwa.

* Mese la posicion del pluralizador pja.

85

IV

OBJETOS DIRECTOS

El objeto directo viene sefialado por la perdida de la fltima vocal, inmediatamente antes de los sufijos enfaticos. EJEMPLO: Kun( a) s

=

no.urta?

T ant ( a)* munta

Dant jj altwa T I ant t

sti muntati?

=

Axle quieres? sa Quiero man (no otra coas) He comprado pan. YLquieres pan?

* El sufijo enatico wa no aparece en la forma del objeto directo, a no ser que haya pausa Inmediatamente despues del :Limp. EJEMPLO: T t

ant twa

manta

=

Pan

quiero

Unidad 4

88

86

PHESQA UNIDADA DIALOGO BASICO

IJLISYAT KASARASINA

Tata Kura

Kunas sutimajja?

Kasarasiri

Pharansisku ApasEtwa.

Tata Kura

Kawkins nasta?

Kasarasiri

Aka markan nasta tata.

Tata Kura

Qawqha maranttasa?

Kasarasiri

P. tunk pagan marari!twa.

Tata Kura

Tatanttati?

Kasarasiri

Janiu tatanlkti, nayraw tatajjajj jiujje.

Tata Kura

Kuna sutinInsa?

Kasarasiri

Philipi Apasa sutintawa.

Tata Kura

NamanItati?

Kasarasiri

Jisa, mamanttwa, Tirisa Qcolqe sutiniwa.

Tata Kura

Janit yaqhawarmimp kasFasiftatak parlatIkta?

Kasarasiri

Janipuniu khitimpis parlatMkti, tata?

Tata Kura

Siwilat kasaratapjjtati?

Kasarasiri

Jisa, niy siwilat kasaratUjjapjjtwa.

Tata Kura

Aka warmejj jadit phamiliamlki?

Kasarasiri

Janiu phamtliajgkiti.

Tata Kura

Waliki.

Kasarasiri

Jisa, tata, muntwat

Tata Kura

Waliki, jichhajjawarmitampi Orinumampi, mitrinamampitakiU

Kasarasiri

Waliki, tatat

Jichhajj cheq dwisitNta.

89

Aka warmir muntati?

Unidad 5

UNIDAD CINCO DIALOGO BASICO EL NATRIMONIO POR LA IGLESIA

Sacerdote

&Que. es tu nombre?

El contrayente Soy Francisco Apaza. (el aue se casa) giande has-nacido? Sacerdote

El contrayente He nacido en este pueblo, padre. Sacerdote

lCugntos afios tienes?

contrayente Tengo veintides anos Sacerdote

&Tienes padre?

El contrwente No tengo, Sacerdote

ya ha muerto (antes) hace macho tiempo.

&Qud nombre tenia?

El contrayente Tenia el nombre de Felipe Apaza. Sacerdote

&Tienes madre?

El contrayente SI, tengo) tiene el nombre de Teresa Coique

Sacerdote

No estds comprometido para casarte con otra mujer?

El contrayente

No estoy compromebido con nadie siempre, padre.

Sacerdote

LEStin casados por lo civil?

El contrayente

Si, ya

Sacerdote

asta mujer no es tu familia?

El contrayente

No es mi familia.

Sacerdote

Bien, ahora me vas a decir la verdad. &La quieres a .esta mujer?

El contrayente

Si, padre la quiero.

Sacerdote

Bien, ahora voy a hablar con tu. esposa, con tu padrino y-tu madrina.

Sacerdote

Bien, padre

estamos casados por lo civil.

SO

Unidad 5

88

UNIDAD CINCO

DIAL000 BASICO EL 'IvIATRIMONIO RELIGIOSO

Sacerdote

,C6mo to llamas?

Contrayente

bib llamo Francisco Apaza.

Sacerdote

4D6nde has nacido?

Contrayente

He nacido en este pueblo, padre.

Sacerdote

LOU-Antos aflos tienes?

Contrayente

Tengo 22 afios.

Sacerdote

eienes padre?

Contrayente

No, ya muri6 hace mucho tiempo.

Sacerdote

/Sono se llamaba?

Contrayente

Se llamaba Felipe Apaza.

Sacerdote

,Tienes madre?

Contrayente

SI1se llama Teresa Coloue

Sacerdote

4No estas comprometido con otra mujer?

Conttgyente

Absolutamente con nadie, padre.

Sacerdote

LEstan casados ustedes por lo civil?

Contrayente

Si, ya estamos casados.

Sacerdote

,Esta mujer no es tu pariente?

Contrayente

No, no es mi pariente.

Sacerdote

Bien.

Contrayente

Si, padre, la amo.

Sacerdote

Bien.

Contrayente

Bien, padre.

A

Ahora me dices la verdad.

/Amax a este mujer?

Ahora hablar6 con tu esposa y padrinos.

91

Unidad 5

89 SUPLEMENTO Yatichiri, chawlla katuri, utani, naranjaui, pichafia

Jachta tansa, phasilaki, ogara, amutul loqhe, jayra, usuta, chevachal sultiru (soltero), kasaru (casado). Waliptafta, katufia, kfarisifia, kriyi ia, pienosifia, uftlea, walifial gellgaftal tfacesifia.

Nayajj aymar yatichirltwa. Jilajjajj chawlla katuriwa.

Yo soy profesor de Aymara. Mi hermano es pescador.

Tatajjajj lach!a tansawa. Nayatakejj aymarajj phasilakiwa. Ogaratwal tata. Wawajjajj janiu parlkiti, amutuwa. Janit amuyaskta loghttati?* Wawajjajj loqhUskiwa, janiraw amgyaskiti.

Mi papa es alto. (de estatura alta) Para mi, el Aymara es facil Soy sordo, sefior.

Mi hijo no habla, es mudo. No te das cuenta Leres bobo? (loco, tonto) Mi hijo es todavia muy pequeflo, no se da cuenta.

Jumajj janiu kuns lure munktati, wall jayrUtawa. Janirat wawamajj IsitbpkWvalifilj? Ma jukt uautatza4 tata. Khititakis uka pantalun alaskta? Kunatakis lapisajj wali? Lapisajj gellgaftatakiu, Utanijjar ufitLatati?

Kawkinkis narane a? Wawaninakaii wal trawajapj jariapswa

Jan golloeninakajj. wal t laqesipjje.

Td, no quieres hacer nada, eres may flojo.

ciTodavia no se sauLtu hijo? Estoy un poco 9fermo, seftor. ,Para quien estas comprando ese pantaldn? &Para que s/rve el lapiz? El lapiz sirve pars aagribir. &Conoces a mi duefto de casa? Ocinde esta la duefia de las naranias? Los que tienen,hiAos deben trabajarraucho. Los que no tienen dinero sufren macho.

Chawlla katurejj chawll katu. Khitis lyurum katuski?

El pescador mud macho.

Cheqpachat, mamamajj usuta?

Es ciertQ (es verdad) qUe tu mama este. enferma? Si,es verdad. &Es verdad que ha llegado mi papa? No mientes? Si ha llegado, lno creel? ,Con qui& te peleaste? 1,No tienes vergUenza de pelear con mujeres? No conoces a mi papa? jodavia no ha llegado Jose de. la escuela?

lo tiene tu libro?

Jisa, cheqpachawa. Cheqpachat tatajjajj purl, janit klaripkta? Jisa, purl wal janit kriykta? Khitimpis nu_ wasta?

Janit warminakmnp nuwasift p'enaaskta?

JanittatajjarufitIkta? Janirat Justajj iskwilat purki?

Tunka (aiez), tunka mayani (once), tunka payani (doce), tunka kimsani (trece), pli tunka (veinte), kimsa tunka (treinta). Qawqhanis kullakamajja. Maynikiwa. Paniniwa. (kimsaniwa, pusiniwa) Waljaniwa.

* LOQHE: De muy corto entendimiento nificado de loco.

&Cuantas son tus hermanas? Es solamente una. Son dos,(tres, cuatro) Son muchas

y

capacidad mental.

(9

Fs

Tambien utilizan con el sig-

Unidad 5

90 DIALOGO DE ADAPTACION

Kuno sutinttasa, tata? Kawkins nasta? Qawqha maranttasa? Tatanttati?

Jilanttati?

Jilamajj qawqha maranisa? Jilamajj sultiruti kasKrucha? (kasaratacha?) Jilamajj ijlisyat kasaratati? Pharansiskojj niy siwilat kasaratati? Pharansiskojj khitimpis kasarasi? Pharansiskotakejj pErinumpi mdrinampejj utjiti?

Jasintu sutinitwa. (Jasinttitwa, sutijjajj jasintuwa). Istarus Unirusan nasta. Mama tunk. maranttwa. Jisa, tatanttwa. Janiu tatantkti, tatajjajj nayraw jiujje. Jisa, jilanttwa. Janiu jilantkti. PS tunk phesqan maraniwa. Jilajjajj kasEruwa. (sultiruwa)

Jisa, ijlisyat kasaratawa. Janiu ijllsyat kasaratakiti. Jisa, pharansiskojj niy siwilat kasaratawa. Pharansiskojj Luisampiu kasarasi. Jisa, pharansiskotakejj pgrinumpil mErinampejj utjiwa.

EJERCICIOS DE ESTRUCTURA

SUFIJO NOMINAL 'WTI (debil) *TOP 1 EJERCICIOS DE REPETICION Janit yaqha warmimp kasaraflatak parlatakta? Janipuniu khitimpis parlatSkti. Jichhajja warmimampi, pErinunanpi, mgrinamampirakiu parlt6.

Khitmpis trawajta? Tata, Jwamampiu trawajta. Tata Jwanampi, tata Mijilanpi, tata Jusiampiu trawajta. Khitimpis nuwasta? Janit warminakamp nuwasifi pienqaskta? Mijilampi, Markusampi, Nurampejj jutapjjeti?

Akan kunampis yap lurapjje? Akan wakampiu yap lurapjje. Kunampis ut pichta? Pichafiampiu ut pichta.

2 EJERCICIOS DE SUSTITUCION SIMPLE Khitimpis trawajta? wiers.......mossawmoomm qapta?

utjasta? purta? --------- nuwasta ?

Khitimpis trawajta? Khitimpis qamta?

Khitimixutjasta? Khitimpis purta?

Khitimpis nuwasta?

Unidad 5

91 EJERCICIOS DE SUSTITUCION SIMPLE (ContinuaciOn) Janit warminakamp nuwasifi plenclaskta? ?

---mawanakamp -------__-_-_-

-

Nijilamp Jusiampiu trawajta. Markusamp Jwanampiu ------Tatajjamp jilaj j ampiu ---Pnrinuj jamp tiojjampiu.

Jwanamp Luisampiu

3

warminakamp nuwasifi ptengaskta? wawanakamp nuwasifi plengaskta? jilanakamamp nuwasifi piengaskte kallakamakamamp nuwasifi plengaskta? parinumamp nuwasifi p iengaskta?

Mijilamp Jusiampiu trawajta. Markusamp Jwanampiu trawajta. Tatajjamp jilajjampiu trawajta. Parinujjamp tiojjampiu trawajta. Jwanamp Luisampiu trawajta.

EJERCICIOS DE TRADUCCION Janipuniu khitimpis nuwaskti. No trabajo absolutamente con nadir. No vivo absolutamente con nadie. No me encontre absolutamente con nadie No hable absolutamente con nadie. No estoy comprometido absolutamente con nadie. No paled absolutamente con nadie.

Janipuniu Janipuniu Janipuniu Janipuniu

Janiraw Plrump Todavia no han Todavia no han hermano. Todavia no han

Janiraw Virump Mijilampejj puripkiti. Janiraw Markusamp Jwanampejj puripkiti. Janiraw tiojjamp jilajjampajj puripkiti.

Mijilampejj puripkiti. llegado Marcos y Juan.

llegado mi do y mi llegado mi abuelo y mi

abuela.

Todavia no han llegado Luis y Teresa.

4

Janit Janit Janit Janit Janit

khirimpis khitimpis khitimpis khitimpis Janfrniu khitimpis Janipuniu khitimpis

nuwaskti. trawajkti. gamkti. jikiskti. par]kti.

parlatnti.

Janipuniu khitimpis nuwaskti.

Janiraw achachilajjamp awlehajjampejj puripkiti. Janiraw Luisamp Tirisampejj puripkiti.

EJERCICIOS DE PREGUNTAS Y RESPUESTAS Markaman kunampis yap lurapjje? (wakampi) Warminakajj kunampis ut pichapjje?

Markajjan wakampiu yap lurapjje. Warminakajj pidhafiampiu ut pichapjje.

(pichafiampi)

Wawanakajj kunampis anatasipki? (pilutampi) Khitimpis jumajj trawajta? (Plrumpi Jmnampi) Khitimpis gamta? (Jusiampi Lukasampi) Khitimpis tatamajj qamaski? (Mamajjampi., kullakajjampi, jila-

Wawanakajj pilutampiu anatasipki. ?frump Jwanampiu trawajta.

Jusiamp Lukasampiu gagta.

Tatajjajj mamajjampi, kullakajjampi, jilajjampiu qamaSki.

MaRPi) Khitimpis nuwasta? (janiu khitimpisa) Khitimpis trawajta? (janiu khitimpis) Khitimpis ut utachta? (janiu khitimpis)

Janiu khitimpis nuwaskti. Janiu khitimpis trawajkti. Janiu khitimpis ut utachkti.

Unidad 5

92

EJERCICIOS DE PREGUNTAS Y RESPUESTAS (Continuaci6n) Jumajj tatamampit utjasta?

Jisa, Nayajj tatajjampiu utjasta. Janiu nayajj tatajjamp* utjaskti.

Jumajj walja tatanakampit trawajta?

Jisa, nayajj walja tatarakampiu trawajta. Janiu nayajj walja tatanikamp trawajkti.

Jumajj walja mamanakampit aymar yategaskta?

Jisa, nayajj walja mamanakampiu aymar yateqaskta. Janiu nayajj walja mamanakamp aymar yateqkti.

Tata Philipimpit purta?

Jisa, tata Philipimpiu purta. Janiu tata Philipimp purkti.

JunttUmjj ttanttampit umta?

Jisa, juntqlmjj ttanttampiu umta. Janiu junttumjj tianttamp umkti.

Mijilamp Markusampejj aymar yatipjjeti?

Jisa, Mijilamp Markusampejj aymar yatipjjewa. Janiu Mijilamp Markusampejj aymar yatipkiti.

Mamamamp tatamampejj akankapjjeti?

Jisa, mamajjamp tatajjampejj abankapjjewa. Janiu mamajjamp tatajjampejj akankapkiti.

JichhUrojj Jaymimp Mijilampejj jutapjjeti?

Jisa, juchhUrojj Jaymimp Mijilampejj jutapjjewa.

Janiu jidhhUrojj Jaymimp Mijilampejj jutapkiti. Tatamamp achachilamampejj trawajasipkiti?

Jisa, tatajjamp achachilajjampejj trawajasipkiwa. Janiu tatajjamp adhachilajjampejj trawajapkiti.

SUFIJO NEUTRAL "TAU', (debil) 'TARP 5.

EJERCICIOS DE REPETICION Janit yaqha warmimp kasaraftatak parlatUkta? Khititakis uka pantalun alaskta? Wawajjatakiu alaskta. Kunatakis lapisajj wali? Qellqaftatakiu

Kunatakis aka lyurojj wali? Aymar yateqaftatakiu wali.

KhitLnakatakis uka ut utachaskta? Jilajjampitak kullakajjampitakiu utachaskta. Awichajjamp achachilajjampitakiu manqt phayaskta. Jumampitak nayampitakejj janiu manqtajj utjkiti.

* Mese que en las oraciones negativas cuando el enfasis mayor recae a la forma que se afiade el sufijo "mpi", este sufijo pierde su Anima vocal y no se le agrega el sufijo enfatico secundario "jja". Ctri

TT

P

93

6.

EJERCICIOS DE SUSTITUCION DOBLE

Aymar yateqafiatakiu aka lyur apanta. uorifiataktu yatichafiatakiu---M"..."""""M""""n6. emaMOSON~simemairmoaleasr munta,

parlafiatald.0

Khititakis uka lyur alaskta?

apaskta?

Kunatakis.

.1INIMININIMIsallIMONNIONNAImm?

NowesIMINNIII apaniskta? Khititakis tIlanYmiuMENIMINIIIMEwilmoM

Kunatakis

cleu.gaskta?

-WO--

Aymar yatecialiatakiu aka lyur apanta. Aymar liyiliatakiu aka lyur apanta. Aymar liyifiatakiu aka lyur lt a . Aymar yatichafiatakiu aka lyur Aymar yatichafiatakiu aka lyur munta. Aymar parlatiatakiu aka lyur munta.

Khititakis uka lyur alaskta? Khititakis uka lyur apaskta?

Kunatakis uka lyur apaskta? Kunatakis uka lyur apaniskta?

Khititakis uka lyur apaniskta? Khititakis uka lyur qellqaskta? Kunatakis uka lyur qellqaskta?

EJERCICIOS DE TRADUCCION

Jumwmpitak nayampitakejj janiu

manqtajj utjkiti.

.

Para el abuelo y la abuela no hay comicla.

Para Juan y Alberto no hay cambia. Para mi papa y mi mama no hay comida.

Para ti y yo no hay comida.

Lyurojj liyifiataldu wali. El 3.4.piz sirve para escribir. La casa sirve para vivir. Este libro sirve para aprender aymara.

La escoba sirve para barrer.

Jumampitak nayampitakejj janiu manqtajj

utjkiti.

Achachilampitak awichampitakejj janiu manq t ajj utjkiti. Jwanampitak Alwirtumpitakejj Janiu manqtajj

utjkiti. Tatajjampitak mamajjampitakejj janiu manqtajj utjkiti. manglajj Jumampitak nayampitakejj utjkiti. Iyurojj 1.3yifiatakiu wall. Lapisajj qellqaliatekiu wall. Utajj qamafiatakiu wali. Aka lyurojj aymar yateqafiatakiu

Pichafiajj pichafiatakiu wall.

SUFIJOS POSESIVOS hj a - ma -

Ej: Tatajjajj aka lyur aymar yateqafiajjatakiu all. 8

sa t Suf. "TAKI"

(Mi papa compr6 este libro para que yo aprenda aymara).

EJERCICIOS DE REPETICION

Nayan liyifiajjatakiu alta. Nay liyifiajjtakiu alta Alwirtun liyifiapatakiu alta*. Alwirt liyifiapatakiu alta. * En estas construcciones si se emplea el pronombre c nombre del sujeto de la oraci6n secundaria, a este se agrega el sufijo "NA" o se mite su vocal final, pero nunca se le aumente el sufijo de enfasis secundario "JJA" directamente. Ej: Alwirtun o Alwirt) liyifiapatttkiu alta rcorrecto) pero nunca A3.wirtojj liyifiapatakiu alta. 4r1 P

94 EJERCICICS DE REPETICION

(Continuaci6n)

Jumanakan yateqapjjafiamatakejj aka lyurojj wali sumawa. Yateqapjjariamatakejj aka lyurojj wali sumawa. Yateqapjjafiasatakejj aka lyurojj wall sumawa. 9

CANBIO DE NUMERO

Aymar yateqafiamatakejj istuxyafiamawa.

Kasarasifiamatakejj trawariamawa.

Aymar yateqapjjaftanatakejj isturyapjjafiamawa. Kasarasipjjaffamatakejj trawajapjjaftamawa.

Tatajjajj nay liyifiajjatakiu lyur

Tatajjajj nanak liyipjjahajjatakiu lyur

Tiojjajj iskwilar sarafiajjatakiu wi-

siklit ali.

Tiojjajj iskwilar sarapjjafiajjatakiu

sikLit ali.

Waliptafiapatakejj qamarafiapawa.

Waliptapj j afiapatakaj j a amarapj j ariapawa

Tata Jwanajj wawap anatafiapatakiu

Tata Jwanajj wawanakap anatapjjaflapatakiu

pilut 10

ali.

pilut an.

EJERCICICS DE PREGUNTAS Y RESPUESTAS

Ayntar yateqatiamatakejj isturyafiamati?

Tata Jwanajj ut alafiapatakit tra-

wajaski? Chukiagun trawajafiamatakejj aymar yatifiamati? Chachanakajj kasarasipjjafiapatakejj trawajapjjafiapati? Aka 3,yurOjj aymar yateqapjjajiama-

takejj aumati? Aka istitutojja aymarampi kastilla-

Jisa, aymar yateofiajjatakejj isttuyaftajjawa Jisa, Tata Jwanajj ut alafiapatakiu trawa-

jaski

Jisa, Chukiagun trawajafiajjatakejj aymar yatifia.jjawa.

Jisa, chachanakajj kasarasipjjafiapatakejj

trawajapjjafiapawa.

Jisa, aka lyunjj aymar yateqapjjafiajjata-

kejj sumawa.

Jisa, aka institutojj aymarampilkastiLla-

numpi qheehwamp yateqapjjafiapatakit

numpi)qhechwamp yateqapjjafiapatakiu utji,

Khititakis uka ut utachaskta? (wawa-. jjataki). Khititakis jumajj trawajta? (Tatajjataki). Khititakis uka pantalun alta? (achap. chilajjataki). Khitinakatakis uka kamisanak chfu,kuskta? (Tatajjampitaki mamajjampitaki) . Khititakis mancil phayaskta? (chachajjampitaki wa w ajjampitaki) .

Wawajjatakiu utachaskta.

utji?

Tata Alwirtojj khititakis chaWil katuski? (achachilapampitaki awichapampitaki).

Tatajjatakiu trawajta. Achachilajjtakiu alta.

Tatajjampitak mamajjampitakiu chlukuskta.

Chachajjampitak wawajjampitakiu phayaskta.

Tata Alwirtojj achachilaampitak awichapampitakiu chawll.katuski.

Unidad 5

95 EJERCICIOS DE PREGUNTAS Y RESPUESTAS (Continuaci6n) Kunatakis lyurojj wall? (liyiriataki)

Lyurojj liyiff atakiu wall.

Kunatakis lapisajj

Lapisajj qellqariatakiu

(qellqafiataki)

Kunatakis utajj wali9(utjasiriataki)

Utaj j utj asiriatakiu wall.

Yap lurafiatakit uka wak alta?

Jisa, yap lurariatakiu alta. Janiu yap lurariatak alkti.

Jilamatakit uka wak alta?

Jisa, jilajjatakiu alta. Janiu, jilajjatak alkti.

Aljjariamatakit utachaskta?

Jisa, aljjariajjatakiu utachaskta. Janiu aljariatak utachkti.

Uka chroqejj aljjafiatakiti?

Jisa, aljjariatakiwa. Janiu aljjariatakikiti.

SUFIJO "NI" (ddbil) como verbo "tener"

11

EJERCICIOS DE REPETICION Qawqha maranitasa? P. tunk payan maranitwa. Tatanttati? Jisa tatanitwa. Janiu tatantkti. Jisa, utantpjjtwa Jisa, utantpjjtawa. Jisa, utanIpjjewa. Jisa, utamtpjjtanwa.

12

EJERCICIOS DE SUSTITUCION DE NUMERO Y PERSONA Nayajj walja wawanitwa.

Nanakaija

jUrtla...........140 jumanakai j--.Jupajj

Jupanaka, j Jiwas an akaj

Jumajj qawqha wakanitasa? jumanakai jilanajj------------.. --? Jilanakamajj------------? Tat81118,

Nayajj walja wawanitwa. Nanakajj walja wawantpjjtwa. Jumajj we-14a wawan.ttawa.

Jumanakajj walja wawantpjjtawa. Jupajj walja wawaniwa. Jupanakajj walja wawantpjjewa. Jiwasajj walja wawanttanwa. Jiwasanakajj walja wawantpjjtanwa.

Jumajj qawqha wakanitasa? Juraanakajj qawqha wakantpjjtasa. ?

Jilamajj qawqha wakanisa? Jilanakamajj qawqha wakantpjjasa? Tatamajj qawqha wakanisa?

UnIdad 5

96 NEGATIVO

AFIRMATIVO

13

Nayajj ,farminitwa. Chachanitwa.

Kullakajjajj chachaniwa. Jilajjajj wawaniwa. Alwirbojj kullakaniwa. Asa nanakajj utanlpjjtwa. Nanakajj suma lyurunlpjjtwa. Aka wawanakajj tatanipjjewa. Anatafiatakejj pilutanlpjjewa. Aka juntlilmajj asukaraniwa.

Nayajj janiu warminikti. Janiu chachanIkti. Kullakajjajj janiu chachanT(iti.

Jilajjajjjaniuwawanikiti. Alwirtojj janiu kullakanlkiti. Janiu nanakajj utanIpkti. Janiu nanakajj suma lyuruntrikti. Janiu aka wawanakajj tatanIpkiti. Janiu pilutanTpkiti anatanatakejja. Aka juntitimajj janiu asukaranikiti.

SUFIJO "NI" COMO "POSEEDOR DE" (duefio de) "el que'tiene"

14 EJERCICIOS DE REPETICICN Utanijjar ufititati?

Kawkinkis naranjanejja? Waija wawaninakajj wal trawajapjjafiapawa. Jan* gollgeninakajj"wal tlaqesipjje. Jan tataninakajj waltlaqesipjje. Nayajj jan tatani, jan nanani, jan jilanitwa. 15

EJERCICIOS DE TRADUCCION Jan tataninakajj wal tiaqesipjje. Los que no tienen casa sufren mucho. Las que no tienen esposo sufren mucho. Los que no tienen dinero sufren . mucho. Los que no tienen madre sufren mucho. Los que no tienen profesor no aprenden. Los que no tienen libro no apren-

Jan tataninakajj wal tiaqesipjje. Jan utaninakajj wal tlaqesipjje. Jan chachaninakajj wal t taqesipjje.

Jan qollqeninakajj wal tiaqesipjje. Jan mamaninakajj wal t taqesipjje.

Jan yatichirininakajj janiu yateqapkiti. Jan lyuruninakajj janiu yateqapkiti.

den.

Utanijjar ufitItati?

eanoces al duefio de las naranjas? eonoces al duefio de la Aram? eonoces a mi duefia de casa?

Utanijjar ufitltati? Naranjanir ufititati? Wakanir ufitItati? Utanijjar ufititati?

Eft estas construcciones "JANI", no lleva el sufijo "wan.

Unidad 5

()

97 16

EJERCICICS DE PREGUNTAS Y RESPUESTAS Walja wawaninakajj wal trawajapija-

Jisa, walja wawaninakajj wal trawajapjja-

ftapati?

fiapawa.

Warmininakaj ukhamtrawajapjjafia-

Jisa, warmininakajj ukham trawajapjjaftaparakiwa.

parakitil Utanijjar ufititati? Utanejj akankaskiti? Naranjanejj puriti?

Jisa, utanimar ufit stwa.

Jisa, utanejj akankaskiwa. Jisa, naranjanejj puriwa.

Jan tataninakajj wait tfaqesipjje? Jan gollgeninakajj tlaqesipjjeti: Jan utaninakajj ttaqesipjjeti2

Kuna sutinItasa, tata? Tatanitati? (jisa) Jilanttati? (jisa) Qawqha jilanttasa?(pusi) Jilanakamajj warminlpjjeti? (jisa) Wawanipjjeti? (jisa) KullakanItati?(jisa) Kullakamajj chachaniti? (jisa)

Tatamajj oawqha maranisa? (sojjta tunk phesqani). Manamasti? (sojjta tunka) Kullakamasti? (pa tunk payani) Jumajj achachilan/tati?

Jisa, jan tataninakajj wal tlaqesipjje. Janiujan tataninakajj tlaqesipkiti. Jisa, jan gollgeninakajj ttaqesipjjewa. Janiu jan gollgeninakajj ttaciesipkiti. Jisa, jan utaninakajj ttaqesipjjewa. Janiu jan utaninakajj tlaqesipkiti.

Jisa, tatanitwa. Jisa, jilanitwa. Pusi jilanitwa. Jisa, jilanakajjajj warminlpjjewa. Jisa, wawanfpjjewa. Jisa, kullakanitwa. Jisa, kullakajjajj chachaniwa.

Tatajjajj sojjta tunk phesqan maraniwa. Mamajjajj sojjta tunk maraniwa. Kullakajjajj pg tunk payan maraniwa. Jisa, Janiu Jisa, Janiu Jisa,

Tatanitati?

Kullakanitati?

achachilanitwa. achachilanIkti. tatan/twa. tatanIkti, nayraw jiujje. kullakanitwa.

JaniukullakanIkti. Jilamajj utaniti? Aka juntfumajj asukaraniti?

Jisa, Janiu Jisa, Janiu

utaniwa. utanlkiti. asukaraniwa. asukaranlkiti.

Jumanakajj yatichiriapjjtati?

Jisa, yatichirinlpjjtwa.

Janiuyatichiriapkti. Jumanakajj aymar lyurunIpjjtati? Qellqaftatakejj lapisaapjjtati? Akar jutaflatakejj wisiklitanlpjjtati?

Aka yatichirinakajj awtun/pjjeti? Kullakanakamajj wawan/pjjeti? Jilanakamajj warmin/pjjeti?

1 CO

Jisa, aymar lyurunIpjjtwa. Janiu aymar lyurun!pkti. Jisa, gellqailatakejj lapisanipjjtwa. Janiu gellqahatakejj lapisanfpkti. Jisa, akar jutaftatakejj wisiklitanTpjjtwa. Janiu akar jutaftatakejj wisiklitanIpkti? Jisa, aka yatichirinakajj awtunIpjjewa.. Janiu aka yatichirinakajj awtunIpkiti. Jisa, kullakanakajjajjwawanIpjjewa. Janiu kullakanakajjajj wawanipkiti. Jisa jilanakajjajj warmin/pjjewa. Janiu jilanakajjajj warminipkiti. TT

*I

Jr.

98 OORACIONES INTERROGATIVO NEGATIVAS

17 EJERCICIOS DE REPETICION Janit aka warmejj phamiliamIki? Janit yaqhawarmirap kasarasifiatak parlatIktm? Janit amgyaskta? Loqhgtati? Cheqpadhat tatajjajj puri? Janit klariskta? Janit wawanakamp nuwasifi ptengaskta? Jupajj janit tatajjar ufitiki? Janirat Jusiajj iskwilat purki? Janirat sum aymar yatkta? Janirat wawamajj waliptki?

Janit Janit Janit Janit

ptenqaskta? ptenciasipkta? penqaski? penqasipki?

18 EJERCICIOS DE SUSTITUCION DE NUNERO Y PERSONA Janirat sum aymar yatkta? ( Jupanaka) -------------? (Jupanaka)

Janirat Janirat Janirat Janirat

MOW100111.00.04.0MO?

Chepachati? Janit klariskta? ( Jupanaka)

(Jupa)

aymar aymar aymar aymar

yatkta? yatipkta? yatki? yatipki?

Cheqpachati? Janit ktariakta? Cheqpachati? Janit ktarisipkta? Cheqpachati? Janit klariSki? Cheqpachati? Janit klarisipki?

?

MOMMEOMMOMIOUNA411.110.1110.10MOWNWOO.111104

(Jupanaka) Janit tatantkta?

Janit Janit Janit Janit

( Jupanaka) ----? (Jupa)

(Jupanaka) ----?

19

sum sum sum sum

tatanlkta? tatanipkta? tatanlki? tatan/pki?

EJERCICIOS DE PREGtJNTAS

Janiu masUrojj iskwilar sarkti. Janiu tatamar ufitIkti. Janiu nayajj ukjj kriykti. Janiu nayajj tatanIkti. Janiu aohachilanEkti. Janiu nayajj.warmiekti. Kullakajjajj janiu chadhanlkiti. Janiraw jilajjajj wawanikiti. Janiraw jilajjajj utanTkiti. Janiraw jilajjajj awtun!kiti. Janiraw wawajjajj iskwilank-kiti. Janiu tatajjajj akank-kiti.

101

Janit masUrojj iskwilar sarkta? Janit tataj jar ufitikta?

Janit jum4j ukjj kriykta? Janit junmjj tatanikta? Janit achachilanikta? Janit jumajj warminikta? Kullakamajj janit Janirat jilamajj wawaniki? Janirat jilamajj utaniki? Janirat jilamajj awtuniki? Janirat wawamajj iskwilank-ki? Janit tatamajj akank-ki? Unidad 5

99 VERBALIZACION DE SUSTANTIVOS Y ADJETIVOS

20

EJERCICIOS DE REPETICION Pharansisku apasKtwa. Jilajjajj chawlla katuriwa. MX jukt ogarftwa, tata. Wawajjajj janiu parlkiti, amutuwa. Jumajj wali jachta tanstawa. Nayatakejj aymarajj wali chlamawa. Nayajj aymar yatichiritwa. Nanakajj aymar yatichir!pjjtwa. Jumajj aymar yatichir!tawa.

Jupanakajj aymar yatichiripjjtawa. Jupanakajj aymar yatichiripjjewa. Jiwasanakajj aymar yatichtpjjtanwa.

21

EJERCICIOS DE SUSTITUCION DE NUMERO Y PERSONA MI Jul° ociardtwa, tata. (Nanaka)

( JUNO, )

MR MX MX MX MX

MX NM usutXtwa.

MX Jul(' usutftwa.

(jlipa)

11=10111111M1.1411ONININIIMII

(Jupanaka)

(Nanaka)

-

(Jupanaka) (Jiwasanaka)---(juma)

22

MR ML mn Mt MR

Jul° jukt jukt jukt jukt

ociarOtwa, tata. ociarKpjftwal tata. ogarawa, tata. ociarOpjjewa, tata. ociarltawa, tata.

jukt usutOpjjtwa. jukt usutawa. Jul(' usutXpjjewa. jukt ukutXpjjtanwa. jukt usutOtawa.

EJERCICIOS DE TRADUCCION

Mayan Mijilan jilapOtwa Soy (su) el padre de Miguel. Soy (su) el abuelo de Miguel. Soy (su) el do de Miguel. Somas las tias de Miguel. Somos. los hermanos de Miguel. (Ella) es la abuela de Miguel. Junajj wall jayratawa. eres muy bueno.(de caracter)

N eras muymalo.(de carActer) Td area muy loco.(tonto, bobo) Uds. son muy altos. Uds. son muy flojos.

Nayajj Mijilan jilapttwa. Nayajj Mijilan tatapOtwa. Mayan Mijilan tliathachilapftwa. Nayajj Mijilan tiopftwa. Nanakajj Mijilan tianakapOpjjtwa. Nanakajj Mijilan jilanakapdpjjtwa. Jupajj Mijilan awichapawa. Jumajj wall jayrdtawa. Jumajj wall. suma jacptawa. Jumajj wall qhortitawa. Jumajj wall loghOtota. Jupanakajj wall jach'a tans/pjjtawa. Jupanakajj wall jayrOpjjtawa.

Unidad 5

100 23

EJEtCICIOS DE PREGUNTAS Y RESPUESTAS

Jisa, yatichiritwa. Janiu yatichirikti.

Jumajj yatichiritati?

usuthtati, tata?

Jisa, usutatwa. Janiu usutakti.

Jumajj ma jukt ogaratati?

Jisa, ogaratwa. Janiu ogarakti.

Jumajj aka wawan jilapatati?

Jisa, jilapatwa. Janiu jilapHkti.

Jumanakajj aka wawan phamilyapapjj tati?

Jisa, phamilyapapjjtwa. Janiu phamilyapapkti.

Jumanakajj chawlla katur/pjjtati?

asap chawlla katur/pjjtwa, Janiu chawlla katurIpkti.

Jumanakajj yatichiripjjtati?

Jisa, yatichir!pjjtwa. Janiu yatichirlpkti.

Tatamajj suma jaqeti?

Jisa, suma jaqewa. Janiu suma jaqVkiti.

Jumatakejj aymarajj phasilakiti?

Jisa, nayatakejj phasilakiwa. Janiu nayatakejj phasilakikiti.

Jumatakejj aymarajj chlamati?

Jis a, nayatakejj ch amawa.

Ma jig°

Janiu nayatakejj ch Jisa, lyurujjawa. Janiu lyurujjakiti.

Akajj lyurumati?

MANEJO DE LOS SUFIJOS ENFATICOS 24

EJERCICIOS DE REPETICION Tatajjar tumpasiriu sarta. Tatajjarti tumpasir sarta. Tatajjar tumpasir sartwa. Tatajjar tumpasirejj sartwa. Janiu tatajjar tumpasir sarkti.

Wawajjatak pantalun altati? Wawajjatakejj pantalun altati? Wawajjatakit pantalun alta? Wawajjatak panta1unt alta? Janit wawajjatak pantalun a1ktaZ

103 Unidaci 5

25

EJERCICIOS DE REEMPLAZO

101

sm..em

Jisa, jilajjar wisitiriu jut -ta. sartwa. .tiojjar ------

- tumpasi

.1111=101111110

41101111111101111.11111.11

_ 41111.111140111.11111111.11,MIIMMONINIAMININEMINMONIIIIIMIll

MINIMIIIIIMINOMINIONIN.117111.111.1=

parliriu

jut -ta. MOMMNIIM

Wawamatakejj pantalun altati? Wawamatak eameami.m. kamis(a)-------? Wawamatakit 01111.MMOD.0.0.0.0.0.? (Janit) OMMOOM41111.410,041.010.?

Nayatakejj

41MININONIMMIMINIMINONNIMMIDOWIIIIIDIMOINIMIN?

dmonimimmimmMrswaMmliwelmo

apankta?

Nayaw aka ut iitachta.

41111.4 01

Jupaw111111M4111.1.11

(Janiu)

aLl.

mow. mosammINNIMINO.

aka wak

Juin

11110M10.111111MIONMINIMIND

(Janit) ------------?

aka yap -- 7 .

(Jisa) Jupajj

26

Jisa, jilajjar wasitiriu jut -ta. Jisa, jilajjar wisitir sartwa.

Jisa, tiojjarwisitirsartwa. Jisa, Jisa, Jisa, Jisa,

tiojjar tumpasir sartwa. tiojjarU tumpasir sarta. tiojjara tumpasir jut -ta. tiojjar parliriu jut -ta.

Wawamatakejj pantalun altati? Wawamatak pantalun altati? Wawamatak kamis altati? Wawamatakit kamis alta? Janit wPwamatak kamis alkta? Janit nayatakejj kamis alkta? Janit nayatakejj kamis apankta?

Nayaw Jupaw Jupaw Janiu Janiu Janiu Janit Janit Janit

aka ut iitachta.

aka ut utachi. aka ut a1i. jup aka ut alkiti. jup aka wak alkiti. jum aka wak alktati. jum aka yap alkta? jum aka yap alkta? jup aka yap lurki? Jisa, jupaw aka yap luri. Jisa, jupajj aka yap luriwa.

EJERCICIOS DE TRADUCCION Kawkirus saraskta? Oe donde estas viniendo? LDe donde esta viniendo este Chico? Odode est& yendo este chico? LA que este. yendo? (el) IDOnde esta tu papa?

Kawkirus saraskta? Kawkits jutaskta? Kawkits aka yoqallajj jutaski? Kawkirus aka yoqallajj saraski? Kunarusus saraski? Kawkinkis (kawkinkaskis) tatamajja?

Kuns munta?

Kuns munta? Kunas akajja? Kunatakis akajja? Kunatakis khayajja? Kuns munta?

4Que en; esto?

LPara que es esto? ,Para que es aquelle? Lique quieres?

Khitis 4Quien 4Quien lQuien LQuien

tatamajja? es tu hermano? es tu mama? es tu abuelo? eres t$?

Khititakis jumajj trawajaskta? Para quien estas cocinando? LPara quien estas construyendo la casa? LCon quien has venido? LCon quien vives?

Khitis tatamajja? Khitis jilamajja? Khitis manadOja? ma Khitis achachilamaj ja?

Khititas jumajja?

Khititakis jumajj trawajaskta? Khititakis jumajj phayaskta? Khititakis ut utachaskta? Khitimpis jut-ta? Khitimpis qamta? (utjasta) flniti^d 6

102

EJERCICIOS DE TRADUCCION (Continuaci6n) Qawqhanis kullakamajja? LCuantos son tus hermanos? LCuintos son tus hijos? LCuAntas son tus hermanas?

Qawqhanis kullakamajja? Qawqhanis jilamajja? Qawqhanis wawamajja? Qawqhanis kullakamajja?

Kullakajjajj maynikiwa. Son dos mis hermanas. Son tres mis hermanas. Son cuatro mis hermanas. Son mochas mis hermanas. Es una mi hermana.

Kullakajjajj Kullakajjajj Kullakajjajj Kullakajjajj Kullakajjajj Kullakajjajj

maynikiwa paniniwa. kimsaniwa. pusiniwa. usljaniwa. maynikiwa.

27 EJERCICIOS DE PREGUNTAS Y RESPUESTAS RECOMBINADOS Kuna sutinitasal tata? Kawkits jut-ta? Jilanitati?

Jilamajj qawqha maranisa? Jumasti? Jilamajj warminiti?

Kawkinkis jilamajja? Jumajj kunapachas Istarus Untrusat purta? Kawkins juiajj trawajta? Khitimpis trawajta2 Kunarus jumajj akar jut-ta? Jichhajj mm Jul° aymar pariah' yattati?

28

Jisa, Manitwa. Janiu Manikti. Jilajjajj.------maraniwa. Nayajj Jisa warminiwa. Janiu warminikiti.

Nayraw purta.

_-__-.----- trawajta. trawajta. Sapakiu trawajta. Aymar yateqeriu jut-ta. Jisa, mm jukt aymar pariah' yat-twa.

EJERCICIOS DE PREGUNTAS Janiu jilajjarwisitir sarkti. Janiu masUrojj aymar yateger jutkti. Janiu kastillan parlir jutkti.

Janiu ManIkti.

Janit Janit Janit Janit

Janiraw Janiraw Janiraw Janiraw

Janirat yatichirinakajj puripki? Janirat juntitim umapkta? Janirat aymar yatipkta? Janirat utan/pkta?

yatichirinakajj puripkiti. junttUm unapkti. aymar yatipkti. utan/pkti.

jilamar wisitir sarkta? mastirojj aymar yateqer jutkta? kastillan parlir jutkta? jilanikta?

Janiraw sarjjaft oraenkiti. Janiraw manqtail oraankiti. Janiraw juntfUm umali orasnkiti.

Janirat sarjjah orasnki? Janirat manqtall orasnki? Janirat juntftimume orasnki?

Janiu aka lyurojj nayank-kiti. Janiu aka lapisajj jilajjank-kiti. Janiu aka utajj jumank-kiti.

Janit aka lyurojj jumank-ki? Janit aka lapisajj jilamank-ki? Janit aka utajj nayanku.ki? Unidad 5

103 I

SUFIJO NOMINAL "MPI" (deb.a)

Este sufijo expresa la idea de compailla o instrumento con el que se realiza la accidn. EJEMPLO:

Khitimeis

jut-ta.

Jilajjamiu jut to ukajjamp kullakajjampiu*

= = =

d Con quiOn has venido? Vine con mi hermano. Vine con mi hermano z mi hermana.

jut-ta.

eCon que has barrido la casa? He barrido con la escoba.

Kunampis ut pichta? Pichafiampiu pichta.

41'

En estas constructions, la repetici6n del sufijoi expresa adenAs la idea de un nexo copulativo. Cualquier sufijo enfAtico, ocurre en estas constructions despues del dltimo EEL.

II SUFIJO NEUTRAL TAKI

debil

La idea expresada por este sufijo queda fielmente traducida al castellano por la

preposition nary. Este sufijo puede indicar: a)

Finalidad: EJEMPLO:

Kunatakis uka lyur alta. = s Para que has comprado ese libro? Lo he comprado para aprender aymara. Aymar yateqaflatakiu alta.= Lo he comprado para que td aprendas = A,ymaryateqafiamatakiu aymara.

alta. b)

Utilidad o_pravecho: EJEMPLO:

uka lyurojja? = d Para quien es ese libro? Es para mi. = Naymtakiwa. Khivkirakis

III SUFIJO

(dObil)

Este sufijo se emplea eri aymara: a) Para derivar adjetivos a partir de sustantivos. El adjetivo deriitado tiene la signification de "poseedor", "el que tiene" lo significado por el sustantivo de que se deriva.

EJEMPLO: e Conoces al que tiene casekconoces al due() de casa).

Utanir ufit' -tati?

Jan tataninakajj wa1 tlaqesipjje. Nayajj jan tatani, jan mamani, jan jilanttwa.

1 V)

Los que no tienen padre sufren mucho. Yo no tengo padre, ni madre, ni hermano. (Soy el que no tiene padre, nadre, ni hermano).-1;aa.

flniapd g

104 b) Como verbalizador:

Pronombre

li.

Sustantivo

+

NI

+

Terminaciden

Verbal Nayajj Jupajj Jupajj Jiwasajj Nanakajj Jupanakajj Jupanakajj Jiwasanakajj

uta uta uta

ni ni ni ni

Ilia

apjj

uta uta uta uta

ntpjj nIpjj nipjj

twa tawa

wa tanwa twa tawa ewa tanwa

.4007mON.JIMIri

Afiadiendo a algunos sustantivos forma verbos. El significado de dichos verbos se puede traducir al castellano por "tenet lo significado por el sustantivo". Siempre que verbaliza con significado de presente, este sufijo toma la forma ni, excepto en la tercera persona singular afirmativa.

EJEMPLO:

Jilamajj qawqha marapipa? Kimsa funk maraniwa. Warminiti? Janiu warmigkiti. Kullakanitati? Jisa kullakanifwa. NOTA:

,Cu4ntos aftos tiene tu hermano? Tiene treinta a-dos. = e Tiene esposa? (el) No tiene esposa. LTienes hermana? Si, tengo hermana.

=

Cuando este sufijo actda como verbal izador con referencia al futuro (Unidad 6) Las terminaciones verbales regulares del futuro de la primera y segunda persona singular en la.forma afirmativa, ahaden inmediatamente despues del sufijo "NI" el sufijo EJEMPLO:

Nayajj utanigwa.

Jumajj utagafawa.

= =

Yo tendre casa. Td tend/4s casa.

Unidad 5

105

IV VERBALIZACION DE SUSTANTIVOS Y ADJETIVOS FORMA

FORPIA NEGATIVA

AFIRMATIVA

Pronombres

Sustantivo

Nayajj Jumajj Jupajj Jiwasajj Nanakajj Jumanakajj Jupanakajj Jiwasanakajj

yatichiri yatichiri yatichiri yatichiri yatichiri yatichiri yatichiri yatichiri

.1.

TerminaciOn Verbal

Adverbio Negativo

Sustantivo .rs.

Term. Verb. Negativa

twa tawa wa tanwa pjjtwa pjjtawa pjjewa pjjtanwa

janiu janiu janiu janiu janiu janiu janiu janiu

yatichiri yatichiri yatichiri yatichiri yatichiri yatichiri yatichiri yatichiri

kti ktati kiti ktanti pkti pktati pkiti pktanti

De cualquier sustantivo o adjetivo podenos derivar verbos con el significado de: "SER lo expresado por el sustantivo o adjetivo". EJEMPLO: De jayra-flojo, tenemos:

ser flojo

jayrafla

NOTA:

jayrftwa jayrawa

soy- flojo

Ukajj lapisawa

eso es un lapiz

61 es flojo

Como se ve en el cuadro anterior y en los ejemplos dados en el tiempo presente la tercera persona singular afirmativa no tiene alargamiento ni la terminacian verbal regular. Las terminations verbales de las dam& personas son regulares. En el tiempo futuro hay otras peculiaridades que se estudiaran en la leccidn sexta.

V ORACIONES INTERROGATIVO

NEGATIVAS

!;

Janirati (= todavia no... ?) V&A sefialadas por laniti (= no...?)y sus derivaciones: otras que ocupan preferentemonte la posicion inicial en esta clase de oraciones.

EJEMPLO: 11

Janit qhartirojj jut,..kUta*2

Janit tatamajj purki? Janirat tatamajj purki:

LNo vas a venir mafiana? No ha llegado tu papa?

= = LTodavia no ha llegado tu papa?

44-En estas construcciones, notese la ausencia delutt'negativo en el verbo.

11\

106 20 NARRACIONES RECOMBINADAS Ma markanjja ma jisk'a yoqallaw utji; jupajj Antrisa sutiniwa. Antrisajj llgtunk maraniwa. Wal ttaqesi; kunalaykutejja jupajj jan mamami, jan tatlni, jan jilani, jan kullakaniwa. Antrisajj tiopampi tiampampikiu qami. Jupanal:asti Antrisatakejj wali ohorUpjjewa. Tiopajja p wawaniwa; uka wawanakapasti iskwilankapjjewa, piru Antrisasti janiu iskwilank-kiti, kunalaykutejja4 Janiu tiapajj munkiti. Ukhamasti Antrisajja sapUrl uwij awatifiapawa.

Khitis in markan utji? Kuna sutinisa? Qawqha maranis Antrisajja? Kunats wal aqesi?

H

Khitimpis Antrisajj oami? Janit tiopajj wawaniki? Antrisajj iskwilankiti? Tiopan wawanakapasti? Kunats Antrisajj jan iskwilank-ki? Antrisajj sapUr kun lurafiapasa?

Tiopampi tiapampikiu qami. Tiopajj pg wawaniwa. Antrisajj janiu iskwilank-kiti. Tiopan wawanakapajj iskwilankapjjewa. Kunalaykutejj janiu tiapajj munkiti. Antrisajj sapUr uwij awatiflapawa.

jisk'a ypqallaw utji. Antrisa sutiniwa. Antrisajj llgtunmaraniwa. Kunalaykutejja janmamani, jan tatani, jan jilani, jan kullakaniwa.

Tata Alwirtun wawapajj Chukiagut purl. Jupajj Jusia sutiniwa. Chukiagun qami, Chukiagunrak trawajaraki.Phamilyapar tumpasiriu juti. Jusiajj wall sumairagewa; tatapatakejj kamisa, pantaluna, saku apanirapi2, jilapatakisti ukhamaraki. Mamapajj nayraw jiujje. Jusiajj warminiwa, jupajj Chukiagunkaskiwawawapampi.

Jusiajj khitin wawapasa? Kawkits purl? Jusiajj kawkins qami? Kunarus Chukiagut juti? Jusiajj wall qhoruti? Kunanaks tatapatakejj apanirapi? Jilapatakisti? Jusiajj marminiti? Kawkinkaskis warmipajja? Khitimpis Chukiagunkaski?

Jusiajj tata Alwirtunwawapawa. Chukiagut purl. Jusiajj Chukiagun qami. Phamilyapar tumpasiriu juti. Janiu qhorUkiti. Wall suma jagewa. Tatapatakejj kamisa, pantalunalsak apanirapi. Jilapatakis ukhamaraki. Jisa, warminiwa. Warmipajj Chukiagunkaskiwa. Wawapampiu Chukiagunkaski.

1. SapUru = Cada dia 2. Apanirapi = Se lo trajo (para el) Unidad 5

107 SOJJTA UNIDADA

DIALOGO BASICO

TIOPAMPI

PAWLUMPI

Tio

Paw lu kamisasktasa?

Paw lu

Walikisktwa.

Tio

Nay-as walikiskaraktwa.

Paw lu

Masttrukiu purta.

Tio

A,... Niy kulijy* tukuyjjtati?

Paw lu

Janirawa;

Tio

Waliki. Kulijy tukuyasinsti, lams isturyata?

Paw lu

Inas yatichirtfiatak isturychi.

Tio

Ukajj wali

Paw lu

Jisa, tio.

Tio

Kunapachkamas akan qamartlawayna, Paw lu?

Paw lu

Aka wakasyun

Jumasti, tio? Kunapachas purta?

piru jichha maraw tukuyjja.

sumspawa.

tukusiftapkamaw qamarti awaya.

Tio

piru aktirunakajj mX Jule satari yantlaiiamawa.

nay satafi tukjjtati?

Paw lu

Jisa, tio jumasti

Tio

Nayajj janirawa; piru yaqhepanakajj tukjjapjjewa.

Paw lu

A... inas jutir simankamajj tukjjchlta.

Tio

Inasa, inasa.

Paw lu

;Ay tata! Niy urtijjewa, tio,

Tio

Jisa,

apurtiasingni.

jan ukajj janiu chiktirkanas markar

jisa,

purkeigniti.

* La pronunciacion de

la palabra

"kulijyu (colegio) es rara cuando se omits la

illtima vocal (...u) (kulijy). Lo ndsmo ocurre con isttu7afia (estudiar) cuando se omits afia (istury...). Consults la pronunciacion de estas palabras al profesor.

1

Unidad 6

'1

X08

UNIDAD SETS

DIALOGO BASIC()

PABLO Y SU TIO

Tio

Pablo, 4c6mo estas?

Pablo

Estoy bien

Tio

Yo tambien estoy bien.

Pablo

Ayer no mils he llegado, tic

Tio

Ah...ja has terminado el colegio?

Pablo

Todavia; pero voy a terminarl

Tio

Bien.

Pablo

Tal vez estudie para ser profasor.

Tio

Eso podria ser bueno.

Pablo

Si, do

Tio

Olasta =Ando vas a descarmaraxgi, Pablo?

Pablo

Voy a descansar hasta que se termine esta vacacian.

Tio

Bien, pero estos dias debes tratar (intentar) de sembrar un poco.

Pablo

Si, do LY tt1 ya has teminado de sembrar?

Tio

No todavia; pero otros ya hanUranado.

Pablo

Ah, tal, vez termitic hasta la. semana que viene.

Tio

Tat vez, tal vez.

Pablo

Oaramba! Ya es tarde, tip, nos apuraremos.

Tio

Si, si.

tim? /Satanclohms lbagalio?

este ario.

Y despues de terminar la seeundaria ,que vas a estudiar?

Si no, no vamos a el medio dia

llegar

al pueblo ni hasta

Unidad 6

109

UNIDAD SEIS DIALOGO

ASICO

PABLO Y SU TIO

406mo estas?

Tio

Pablo.

Pablo

Bien, gracias,

Tio

Igualmente.

Pablo

Llegud ayer.

Tio

Ya saliste bachiller?

Pablo

Todavia no; pero este es mi dltimo

Tio

Bien.

Pablo

Tai vez siga el magisterio.

Tio

Es una buena idea.

Pablo

Si, tio.

Tio

Nue tiempo vas a descansar aqui, Pablo?

Pablo

Hasta fines de esta vacacidn.

Tio

Bien...bien; pero estos dias debes sembrar un

td?

4Cuando llegaste?

Y luego Nue vas a estudiar?

poco.

Pablo

Si, tio, ya terminaste la siembra?

Tio

Yo todavia no, pero algunos ya lo hicieron.

Pablo

Posiblemente la prOxima semana termines

Tio

Tal vez, tal vez,

Pablo

ICaramba!

Tio

Si, de lo contrario no vamos a llegar al pueblo ni al mdio dia.

ya se nos hizo tarde, apurdmonos.

Unidad 6

110 SUPLEMENTO

"Dego, puraka, ampara, chuyma, jikhani, kayo, qhatu, qollu. Nuwaria, irparia, yanaparia, ufijaria. usufia.

Kundrsa, kuna orasa, jichharaki, phahsi, yaqhiiru, yagha.

Kunas ustael

Nue te duele?

Plectew usutu.

Me Me Me Me

Purakaw usutu. Amparaw usutu. Chuymaw usutu Jikhaniu usutu. Kayo usutu. Kuna cheoas ustam? Kawki chectas, ustam?

Aka chedaw usutu. Khitis nuutam? Pawiti nuwitu**

Khitis

aymar yateqa,fi yanaptanl.

duele duele duele duele

la el la el

cabeza. est6ma o (barriga) mano el brazo) corarin,

Me duele laespalda. He duele el. pg. Nue parte te duele? (ague lugar?) LQue lugar te duele? Me duele este. parte.

Nuidn te ha pegado? He he pegado Pablo. Nuien te ha ayudado a aprender aymara.

Mijilaw Khitis markar irp-tam?

Me ha vudado Miguel. Nuien te ha llevado (conducido) al pueblo.

Tataj jaw irpitu. Kha wak ufijtati?

Me ha llevadc- mi papa.

Kawkikamas sarta?

, Hasta d6nde vas a ir? Voy a ir hasta el cerro. Voy a ir hasta aquel cerro. Ya es de noche, vamonos. Irt hasta el nercado. Voy a permanecer (aqui) hasta el prOximo mes. Voy a permanecer (aqui) hasta el mes de enero. Me quedare hasta morir. Recien estoy empezando la lecciOn.

azE,

211 amaw

sara. Khn oollkarnaw Sara. Niy arumajjcwa, sarjjafigni.

Qhatukamaw*** sari. Jutir phajjsZkamaw akanka Inir phajjskamaw akanka. Jiwafikamaw akanka.

Jichharakiu aka liksyun qalltaskta. Kuna oras purta.

yes aquella vaca?

Nue hora liegaste?

Las uchil purta. Janiu qhartir markar sarktiti; yaohtirll sara.

Llegue a las ocho. No voy mailana al pueblo; ird otro dia.

Wakamajj yaohatis Qhartirojj kawks sarKta? Qhartirojj Aaniu kawks sarkIti. kuns Qhartirojj Qhartirojj mark sara. Kunarekamas**** akankRta?

Es otra to vaca. 4Mafianap d6nde vas a ir? Mariana no voy a ir a pinkuna parte. Minna no voy a hacer nada. Mariana ire al pueblo. 4Hasta cuando vas a estar aqui?

* "TAM" (fuerte):

Sufijo pronominal sujeto-objeto, indica que la accidn va de una tercera persona hacia una segunda (451 a ti). **"ITU" (fuerte): Sufijo pronominal sujeto- objeto, indica queb. acci6n sale de una tercera persona y va dirigida a una primera (41 a mi). ***QHATU: Se refiere al puesto de *yenta, o al conjunto de ellos, que suelen haber en los dias de feria (que forman una especie de mercade). ****KUNIRSA (cuando) Supone un tiempo ids corto que "kunapacha" que tambien significa "cuando".

113 TT

'

DIALOG() DE ADAPTACION

Kuntrsas purta, tata?

NayrUru purta. MasUrukiu purta.

Jumajj aymar yategaft tukgyjjjati?

Janiraw tukuykti.

Aymar yategasinsti kawkirus sarjj1ta?

MarkajjarU sarjja. Trawajiriu sarjja.

Kunapachkamas akankttta?

Jutir phajjskamaw akanka.

Kunapachkamas pampan trawajIta?

Jiwalikamaw trawaje..

KunlIrsas aka liksyun tuktita (tukuyKta)?

Inas aka simantukchi (tukuychi).

Yaqhepanakajj niyat tukjjapjje?

Jisa, yaghepanakajj niyaw ttkjjapjje.

Qhartirojj markar sarntati?

Inas sarchi.

Kuna oraskamas klas pasta?

Chiktrkamaw klas pasta.

Yaqhepanakasti?

Yaqhepanakajj jayp'ukamaw klas pasapjje.

EJERCICIOS DE ESTRUCTURA

TI24PO FUTURO (segunda persona, singular y plural, njiwasali jiwasanakan) 3.

EJERCICIOS DE REPETICION Kulijy tukuyasinsti, kuns isturynta? Kuna pachkamas akan qamartlawayRta? Kunapachkamas akan gamartlawaynftIni? Niy urujjew, tio, apurtfasiagni. Jan ukajj janiu chikUrkamas markar purkaftIniti. QharUrojj kuns lurlta? Qharurojj kuns lurapjjtita? QharUrojj kuns lurafittni? QharUrojj kuns lurapjjafiftni?

Jumajj janiu kuns lurkUtati. Jumanakajj janiu kuns lurapkatati. Jiwasajj janiu kuns lurkauiUniti. Jiwasanakajj janiu kuns lurapkaftUniti.

1.1.4 flniriarl A

112 2.

EJERCICIOS DE SUSTITUCION DE NUMERO Y PERSONA ClharUrojj kawks sargta? (Jumanaka) (Jiwasa) (Jiwasanaka) 111NIMII..1.11011?

QharUrojj kawks sargta? Qhartirojj kawks sarapjjgta? QharUrojj kawks sarafigni? QbarUrojj kawks sarapjjafigti?

Aymar yategasinjja kuns lurgta? (Jumanaka) (jiwasa) (Jiwasanaka) MONOWEMOIDOWMOINIMM411.641M4114

Aymar yateqasinjj kuns lurgta?

Kungrskamas akankgta? (Jumanaka)

Kungrskamas Kungxskamas Kungrskamas Kungrskamas

(Jiwasa)

(Jiwasandka).-------?

11

Janit qharUrojj mark saXkgta? (Jiwasa) (Jiwasanaka) (juniarlaka)

3

Aymar yateqasinjj kuns lurapjjgta? Aymar yateqasinjj kuns lurafigni? Aymar yateqasinjj kuns lurapjjafigni?

Janit Janit Janit Janit

000,000110.01.111.11.0.11.11111111. ?

akankgta? akankapjjgta? akankafigni? akankapjjafigni?

qharUrojj mark sarkgta? qharUrojj mark sarkafigni? qharUrojj mark sarapkafigni. qharUrojj mark sarapkgta?

Qhartirojj janiu kuns lurkafigniti. (Jiwasanaka) 111100.0.1101011.001041.1.01M.110MIOSIMM (Juma) 4111MIM00MMAIMIMPAWMO00.1110411111.111141M00 (Jumanaka)

QharUrojj QharUrojj QharUrojj QbarUrojj

janiu kuns lurkafigniti. janiu kuns lurapkafigniti. janiu kuns lurkgtati. janiu kuns lurapkgtati.

Tuminkojj janiu akank-kafigniti. (Jiwasanaka) 1111116011101111110. (Juma) M411M111014MMOMMI (Jumanaka) 11410601101,a01011111

Tuminkojj Tuminkojj Tuminkojj Tuminkojj

janiu akank-kafigniti. janiu akankapkafigniti. janiu akank,kgtati. janiu akankapkgtati.

CANBIO DE NUMERO QharUrojj jutgtati: Kawkikamas sargta? Kunapachkamas dkankgta? Niy urUjjewa, apurtlasifigni. JurpUrojj janiu jutkgti. QharUrojj janiu kawks sarkgtati.

QharUrojj jutapjjatati? Kawkikamas sarapjjgta? Kunapachkamas akankapjjgta? Niy urUjjewa,apurtlasipjjafigni. JurpUrojj janiu jutapkgti. QharUrojj janiu kawks sarapkgtati.

Janit anatkafigni?

Janit anatapkafigni?

TIEMPO FUTURO (Primera y tercera persona) singular y plural)

4

EJERCICIOS DE REPETICION Jichha maraw kulijy(u) tukuyjjd. Jichha maraw kulijy tukuyjjapjjd. Wakasyun tukusifiapkamaw qamart tawayd. Wakasyun tukusifiapkamaw qamarttawayapjjd.

Jupajj qollukamaw sarani. Jupanakajj qollukamaw sarapjjani. :

r

TIM rl ra A

113

EJERCICIOS DE REPETICION (Cant.-Inueci(m)

Jupajj jutir phajjskamaw akankani. Jupanakajj jutir phajjskamaw akankapjjani; Janiu qharUrojj mark sarkati. Janiu qharUrojj maik sarapkati. QharUrojj janiu kuns lurkaniti. Qharurojj janiu kuns lurapkaniti. 5

EJERCICICS DE SUSTITUCION DE NUMERO Y PERSONA Janiu nayajj qharUrojj akank-kati. j01111114.1.M.MONIONINSINDOIDeNNIIINIMIOOM.1.10

- -

------yatichirinakajjSawarojj janiu kawks sarkati. (Nanaka)------------------(Jupa) JUPanak a )

Jiwafikamaw akanka.

(Jupa)----------(Jupanaka)------JurpUrti aka liksyun tukti. jUpa

) IMM.flmliONOMIMMI.....

( Alp an

6

Janiu Janiu Janiu Janiu

nayajj charUrojj akank-kati. nanakajj qharUrojj akankapkati. tatajjajj ohatUrojj akank4aniti. yatichirinakajj ofharUrojj akankapkaniti.

Sawarojj SawUrojj Sawarojj Sawarojj

janiu janiu janiu janiu

kawks kawks kawks kawks

sarkati:. sarapkati. sarkaniti,. sarapkaniti.

Jiwafikamaw akankA: Jiwafikamaw akankapjjA; Jtwatikmnmff akankani. Jiwarlkamaw akankap j jani.

JurparU aka liksyun JurpUrU aka liksyun JurpilrU aka liksyun JurpUr6 aka liksyun

tukd. tukupjjA. tukuni. tukupjjani. .

EJERCICICS DE TRADUCCION TUminkojj janiu kawks sarkati El domingo no vamos a ir a ningdn lugar. (nanaka) El domingo no voy a camprar nada. El dcmingo no vamos a hacer nada. El domingo no voy a estudiar nada. El domingo no vamos a traer nada. El domingo no voy a ir a ningdn

TUminkojj janiu kawks sarkati. Tuminkojj janiu kawks sarapkati. Tuminkojj Tuminkojj Tuminkojj Tuminkojj Tuminkojj

janiu janiu janiu janiu janiu

kuns alkati. kuns lurapkati. kuns isturykati. kuns apanipkati. karoks sarkati.

QhatUrojj QhatUrojj QharUrojj QharUrojj QhatUrojj QhatUrojj

janit janit janit janit janit janit

khitis khitis khitis khitis khitis khitis

.

lugar.

QharUrojj ,Nadie va Nadie va 4Nadie va

janit khitis jutkani?

a a a ,Nadie va a Nadie va a

jugar maflana? estudiar maftana? estar aqui mafiana? trabajar maftana? venir mailana?

116

jutkani? anatkani? isturykani? akank-kani? trawajkani? jutkani?

TIniricvl A

134 7

EJERCICIC6 DE PREGUNTAS Y RESPUESTAS Janit Janit Janit Janit

Janiu Janiu Janiu Janiu

qharUrojj kawks sarkata? qharUrojj kuns lurkata? sawarojj khitis jutkani? tuminkojj khitis akank-kani?

clharUrojj kawks sarkati. clharUrojj kuns lurkati. sawarojj khitis jutkaniti. tuminkojj khitis akank-kaniti.

QbarUrojj jutapjjatati?

Jisa, jutapjjawa. Janiu jutapkati.

Tuminkojj misar sarapjjatati?

Jisa, sarapjjawa. Janiu sarapkati.

Tuminkojj qamarapjjatati?

Jisa, qamarapjjawa. Janiu qamarapkati.

Aka simanajj aka liksyun tukupjja-

Jisa, tukupjjafianiwa. Janiu tukupkafianiti.

fianiti?

Aka yociall irpapjjafianiti?

Jisa, irpapjjafianiwa. Janiu irpapkafianiti.

Sawarojj anatapjjafianiti?

Jisa, anatapjjafianiwa. Janiu anatapkafianiti.

Jilanakamajj puripjjaniti?

Jisa, puripjjaniwa. Janiu puripkaniti.

Jilanakamajj akant trawajapjjani?

Jisa, akan trawajapjjani. Janiu akan trawajapkaniti.

Yatichirinakajj qharUrojj jutapjjaniti?

Jisa, jutapjjaniwa. Janiu jutapkaniti.

SUFIJO NOMINAL "KAMA" "HASTA" 8

EJERCICIOS DE REFETICION

Kunapachkamas akan qamarblawayata: Aka wakasyun tukusifiapkamaw qamartlawaya. Inas aka liksyun jutir simankamajj tukjjchIta. Apurtfasifiani, jan ukajj janiu chikUrkamas tuk-kafianiti. Kawkikamas sa.rata: Qollukamaw sari. Kha gollkamaw sari. Utakamaw sari.

Kha utkamaw Yapukamaw sari. Jilajjan yapupkamaw sari. Kuchewambkamaw sari. Punukamaw sari. QharUrkama, tata. Unidad 6 1;

w I4is

4

115 9

EJERCICIOS DE EXPANSION Qollukamaw sara. Uka diMiliVm01114M.I.P Jachta

Qollukamaw earl. Uka qollkamaw sara. Uka jachta qollkamaw sara.

Yapukamaw sarapjja.

Yapukamaw sarapjja. Khg. yapkamaw sarapjja. KhE chtoqe yapkamaw sarapjja.

Khg.

01111.11110INIM1OMMENNYWOMMIMIIMMOMM

Ch t ogs

Qhatukamaw sarapj j afinni.

Khg jiskta

10

Qhatukamaw sarapjjafinni. Khn qhatkamaw sarapjjafinni. Kha jiskta qhatkamaw sarapjjaftnni.

EJERCICIOS DE SUSTITUCION SIMPLE Kunapachkamas akanknta? Kunnrskamas

Kuna oraskamas ----?

Kunapachkamas akanknta? Kunnrskamas akanknta? Kuna oraskamas akanknta?

Kuna markamas

Kuna mar;,.amas akanknta?

KunUrkamas---------?

KunUrkamas akanknta? Kuna phajjskamas akanknta? Kuna simankamas akanknta?

Kuna phajjakamas-? Kuna simankamas--? Chukiagkamaw sarapjjannni.

MarkaKuchawamba Yapu Santa kru.sa Q.011.U IP.I.....=aremo....momosmom QhatalINIIMMIIION00.11M.M1101.0.001MOM

Chukiagkamaw sarapjjafinni. Markakamaw sarapjjafinni. Kuchalkambkamaw sarapjjafinni. Yapukamaw sarapjjafinni. Santa kruskamaw sarapjjahnni. Qollukamaw sarapjjafinni. Iskwilakamaw sarapjjafinni. Qhatukamaw sarapjjafinni.

SUFIJO NOMINAL "KAMA" CON LOS SUFIJOS POSESIVCS

11

EJERCICIOS DE REPETICION Nay aymar yateqafiajj,kamaw akanka. Jum aymar yateqafiamkamaw akanka. Jumanak aymar yateqapjjafiamkamaw akanka. Jup aymar yateqahapkamaw akanka. Jupanak aymar yateqapjjafiapkam.aw akanka. Jiwas aymar yateqafiaskamaw akanka. Jiwasanak aymar yateqapjjafiaskamaw akanka.

12

EJERCICIOS DE SUSTITUCION DE NUMERO Y PERSONA Jum aymar parlafiamkamaw akanka. Jumanak 0..mmowwimplimommmilwammimmmilimmAimemsamimme JupanakIMID101.11.11.11MOMMNI1110.00.0

Nay Nanak ----

ammlimmamamammwinimmimmismommaim

Jum *liar parlafiamkamaw akanka. Jumanak aymar parlapjjafiamkamaw akanka. Jup aymar parlafiapkamaw akanka. Jupanak aymar parlapjjafiapkamaw akanka. Nay aymar parlafiajjkamaw akanka. -Nanak aymar parlapjjafiajjkamaw akanka.

Unidad 6

116 EJERCICIOS DE SUSTITUCION DE NUNERO Y PERSONA (Continuation)

Jilajjajj nay waliptahajjkamaw akankani.

Jilajjajj nay waliptariajjkamaw akankani.

maw., agromwamoo..........

Jilajjajj jum waliptaflamkamaw akankani.

Urre 1.4mown. emaisaws ammo am am ammmeamaswommoomommoramen.warom Imam

.iumanak. 001011MNIMINOWINHM 410MONNIMIIMIMMINM.0

t at ajj jiwas

13

Jilajjajj jumanak waliptapj jahamkamaw akankani. Jilajjajj tatajj waliptaftapkamaw akanka-

ammo malwatroommemelmimMos.m.w......s.ww.mv

EJERCICIOS DE TRADUCCION

AYmarymtecahamkmmaw akanka. Ectart aqui hasta que to sanes. Estart aqui hasta que aprendas gymara. Estart aqui hasta que llegue mi papa. Estart aqui hasta que venga mi papa.

Aymar yateqariamkamaw akanka. Waliptafiamkamaw akanka. Aymar yateqafiamkamaw akanka. Tatajj purifiapkamaw akanka. Tatajj jutafiapkamaw akanka.

Apurtiasirinni)jan ukajj janiu chikUrkamas puekaftnniti. Apresurdmonos; de lo contrario (si no)

Apurtfasifinni, jan ukajj* janiu chikUrkamas purkafinniti. Apurtfasifinni),* ukajj janiu qharUrkamas purkaui1niti. Apurttasifinni, jan ukajjA janiu jayptukamas purkafinniti. Apurtfasifinni, jan ukajjx janiu narakamas purkarinniti. Apurtfasifi nni, jan ukajjk janiu chikUrkamas purkarinniti.

no vamos a llegar ni hasta manna. Apresurdmonos; de lo contrario (si no) no vamos a llegar ni a la tarde. Apresurdmonos; de lo contrario (si no) no vamos a llegar ni al afro. Apresurdmonos; de lo contrario (si nc) no vamos a llegar ni a las dote.

14

ni. Jilajjajj jiwas wal.iptailaskamaw akankani.

EJERCICIOS DE PREGUNTAS Y RESPUESTA6 Ka

KalnlidAMaS Sarnta? (markakama) Kuna Liksyunkamas yateqafi munta?

Markakamaw sara. Tukufikamaw yateqa munta.

(tukufikama) Kunapachkanias akankitta? (yateqaftajj-

Yateqafiajjkamaw akanka.

kama). Kunapachkamas pampan trawajnta?

Jiwahajjkamaw pampan trawaja.

(jiwariajjkazia).

Kuna oraskamas klas pasta? (chikUr-

ChikUrkamaw klas pasta.

kaina).

Jayptunsti? (las triskama). Kungpachkamas akan qamartlawaynta? (wakasyun tusiftapkama). Jiwarikanat pampan trawajnta?

Las triskamaw klas pasta. Wakaspni tukusifiapkamaw qamarti awaya.

Markakamat sarnta? Jutir simankamajj aka liksyun tukUtati?

asap markakamaw sarA. Janiu markakam sarkfti. Jisa, jutir s.nankamajj tukUwa. Janiu jutir simankamajj tuk-knti.

Marikmmanjj sumgaymar parinta?

Jisa, martikaijaidsum aymar parla.

Jisa, jiwafikamaw pampan tramaja. Janiu jiwahkam pampan trawajknti.

Janiu martkajjahisum aymar parlati. Jisa, chiktirkamaw akankaftnni. Janiu chikUrkam akank-kafinniti.

ChikUrkamat akankafinni2

119

Uniriad 6

117 SUFIJO liCHIll (fuerte)

15

TERYJNACIONES DE FUTURO

EJERCICIOS DE REPETICION Inas yatichirtnatak istury-chi. Inas aka liksyun qharUrkamajj tukjjehtta. Inasa inasa. Inas qharUrojj jutchi. Inas qharUrojj jutapjjchi. Inas qharUrojj jutchtta. Inas qharUrojj jutchifittni.

Inas qharUrojj jutapjjchifinni. Inas jan qharUrojj jutkchlti. Inas jan qharUrojj jutapkchifiHniti.

16

EJERCICIOS DE SUSTITUCION DE NUNERO Y PERSONA Inas jichhUr tukchifinni. (Jiwasanaka) ---------(Naga) ----- ---- --_ (Nanaka) -------------(juma).-------_-----_-_

(Jupanaka) ------------

Inas jan waliptkch!ti. (Juma) *Ma

jUpa ) eIMMIMMON

---

(Jiwasa)

(Jumanaka) (Jiwasanaka)`

Inas jan akan trawajkchttati. (Nanaka) ----_------_-__---(jiwasa)"_------------__--__

(Jupanaka) (jupa)

(Ewa)

4111

Inas Inas Inas Inas Inas Inas Inas

jichhUr tukchiflUni. jichhUr tukupjjchifittni. jichhUr tukchi. jichhUr tukupjjehi. jichhUr tukchtta. jichhUr tukchini, jichhUr tukupjjchini.

Inas Inas Inas Inas Inas Inas

jan jan jan jan jan jan

waliptkchtti. wallacchttati. t waliptkchiniti. waliptkchifigniti. waliptapkchttati.1 waliptapkchifidniti.

Inas Inas Inas Inas Inas

jan jan jan jan jan

akan trawajkchttati. akan trawajapkchitati. akan trawajapkchtti. akan trawajkchifiNniti. akan trawajapkchiniti.

Inas jan akan trawajapchifi gniti.

Inas jan akan trawajkchiniti. Inas jan akan trawajkchlti.

Inas maratakejj utanichi. (Nanaka) ---------------

Inas Inas Inas Inas Inas Inas Inas

(Juana)

(Juranaka) ------------(Jupa) (Jumanaka) ------------(jiwasa).----_----------

1'9

maratakejj utantchi. maratakej j utantpWchi.

maratakejj utanichtta. maratakejj utamtpjjchini. maratakej j utantchini. maratakej j utantpjjchlta. maratakej j utantchifinni.

Unidad 6

118

17

CAMBIO DE FORMA Inas Ina3 Inas Inas Inas

tatajjajj purchini. wawajjajj waliptchini. marakamajj ut alchini. jichhttr aka liksyun tukchi. sawnrojj sinir sarchi.

Inas Inas Inas Inas Inas

jan jan jan jan jan

Inas sawnrojj jan anatapkchifinniti. Inas jan phasilak aymar yateokchtti. Inas jan marakamajj utantkchlti.

Inas Inas Inas Inas

sawnrojj anatapjjchifinni. phasilak aymar yateqchi. marakamajj utanichi. tuminkojj pasiyir sarapjjchi.

Inas jan tuminkojj pasiyir sarapk

tatajjajj purkchiniti. wawajjajj waliptkchiniti. marakamajj ut alkchiniti. jichhilr aka liksyun tukchtti. sawnrojj sinir sarkchtti.

chTti.

SUFIJO VERBAL "JJA" (fuerte) "YA"

18

EJERCICIOS DE REPETICION

4

Niy kulijy tukuyjjtati? Janirawa, pirp jichha maraw tukuyjja. Tio, satah tukjjtati? Yaqhepanakajj niyaw tukjjapjje. Niy urumnjjewa, sarjjafinni*. Niy urtljjewal sarjjahli. Niy jaypItijjewa, sarjjahnni. Niy mangfah orasnjjewal sarjja1Itni. Niy sarjjafi orasnjjewa, sarjjafinni.

19

EJERCICIOS DE SUSTITUCION DE NUMERO Y PERSONA Niy aymar parljjtati? (Jumanaka) 11.14.0.SONIN...?

(Jupa)

Niy Niy Niy Niy

11??

IMOIMONIMIDIMINIMIMMONIMMI

(Jupanaka)

Nayajj niy utantjjtwa.

aymar aymar aymar aymar

parljjtati? parljjapjjtati? parljjeti? parljjapjjeti?

Nayajj niy utantjjtwa.

Nanakajj.

Nanakajjniyutantjjapjjtwa.

jiwasaii Jiwasanakajj --------

Jilajjajj niy utantjjewa. Kullakanakajjajj niyutantjjapjjewa. Jiwasajj niy utantjjtanwa. Jiwasanakajj niy utantjjapjjtanwa

Qawqha wawantjjtas jumajja? .maakamajj a? jumanakajja? 111111411011111 jupanakajja?

Qawqha Qawqha Qawqha Qawqha

TINIMOMMINIMINOINMNIIMMIMINNEMINIMMOMIIIIMMIONIMIMINS

* SARJjARA:

wawantjjtas jumajja? wawantjjes kullakamajja? wawantjjapjjtas jumanakajja? wawantjjapjjes jupanakajja?

Puede significar "irse ya", en el sentido de volver despues de haber realizado una acci6n, o en s defecto; marcharse definitivamente de un lugar

141

_1_45

Unidad 6

119 EJERCICIOS DE SUSTITUCION DE NUMERO Y PERSONA (Continuacion) ma jukt aymar parljjtwa. (Nandka) OMP.M.M.010011.01..01,WM.0005 (Jupa)

(Jupanaka)------------(Jiwasa)-------------(Jiwasanaka)----------(Jumanaka)-------------

Qhartled Chukiagur sarjjd. Qhartirti Chukiagur sarjjapjjA.

(Jiwasa)---------------

gthariirtt Chukiagur sarjjafidni.

(Jiwasanaka)

QharUrii Chukiagur sarjjapjjafidni Qhartirti Chukiagur sarjjani. Qhartiril Chukiagur sarjjapjjani.

EJERCICIOS DE TRADUCCION Niy arumdjjewa, sarjjafidni. Ya es tarde (en la nahana) vAmonos. Ya es tarde (en la tarde) vdmonos. Ya as de noche, vAmonos. Ya es hora de irse, vdmonos. Ya es hora de comerlvdmonos. Ya es hora de tomar desayuno, vdmanos.

21

jukt aymar parljjtwa. jukt aymar parljjapjjtwa. jukt aymar parljjewa. jukt aymar parljjapjjewa. jukt aymar parljjtanwa. iii jukt aymar parljjapjjtanwa. M jukt aymar parljjapjjtawa.

Qhartird Chukiagur sarjjA.

(Jupa) ----(Jupanaka)

20

MX MR Mt Mt ma

Niy Niy Niy Niy

arumdjjewa, sarjjafidni. urUjjewal sarjjarldni. jaypUjjewal sarjjandni. arumdjjewa, sarjjafidni. Niy earjjafi orasdjjewa, sarjjafldni. Niymancitaii orasajjewal sarjjafidni. Niy juntiUm umari oraadjjewa, sarjafidni.

EJERCICIOS DE PREGUNTAS Y RESPUESTAS Kundrsas markanar sarjjdta? (jutir phajjsi) Kuntirus aka liksyun tukjjdta?

Jutir phajjsiu sarjjd. 4thartirti tukjjd.

(qhartiru)

Kuntirus tatmajj purjjani? (jurpUru)

J4Virti purjjani.

Jilmmajj n3,y warminljjeti?

Jisa: warminljjewa. Janiraw warminikiti.

Wawanijjeti?

Jisa, wawanljjewa. Janiraw wawantkiti.

Jumajj utanijjtati?

Jisa, utanijjtwa. Janiraw utantkti.

Jumajj kimsa tunk maranintati?

Jisa, kimsa tunk maranijjtwa. Janiraw kimsa tunk maranIkti.

Unidad 6

120 EJERCICIOS DE PRECTUNTAS Y RESPUESTAS (Continuaci6n)

Yatichirinakajj niyat purjjapjje?

Jisa, niyaw purjjapjje.

Jumanakajj juntftimumjjapjjtati?

Jisa, umjjapjjtwa.

Mangtjjapjjtati?

Jisa, mancitjjapjjtwa.

Yaghepanakajj niyat aka liksyun tukjjapjje?

Jisa, yaghepanakajj niyaw tukjjapjje.

VERBALIZACION DE SUSTANTIVOS Y ADJETIVCS

TIEMPO FUTURO

22

EJERCICIOS DE REPETICION Nayajj yatichiriy1wa. Nanakajj yatichiripj j awa Jupajj yatichiriyntawa. Jupanakajj yatichiripjjatawa. Jupajj yatichiriniwa. Jupanakajj yatichirlpjjaniwa. Jiwasajj Jiwasanakajj yatichiripjjafittniwa. Janiu nayajj yatichirikKti. Janiu jumajj yatichirlkltati.

23

EJERCICIOS DE SUSTITUCION DE NUMERO Y PERSONA

Wawajjajj jachta tananiwa.

Wawajjajj jachla tanetiniwa.

Nanakaj j

Jupanakajj jachla tanapjjaniwa. Nayajj jachla taneaytwa. Nanakajj jachla tansRpjjawa.

Jumanakaj

Jiwasajj jaahla tanetrinniwa. Jiwaeanakajj jaohta tanattpijanniwa. Jumajj jachla tansayttawa. Jumanakajj jacbla tanattpjjatawa.

Nayaj

j

Wawajjajj sum jaqdniwa. Jupanakajj sum jacApjjaniwa. Nayajj sum jacleyNwa. Nanakajj sum jacOpjjKwa.

Wawajjajj soma jaqbniwa. jupanak a

Nvai Nanakai

china

Jumajj alma jacleyntawa. Jupanakajj auma jacilipjjatawa.

Jumandkajj

IA14'140 :4J

Unidad 6

121 24

ORACIONES PAREADAS Janiu nayajj yatichirTknti. Yo sere profesor. Yo no sere profesor.

Janiu nayajj yatichirTknti. Nayajj yatichirlynwa. Janiu nayajj yatichirTknti.

Nayaw pnrinumayd. Yo sere tu padrino. Yo no sere tu padrino.

Nayaw pnrinumayd. Nayaw pnrinumayd. Janiu nay pnrinumnknti.

Jumajj jayrayntawa. Ti serds un flojo. Td no serds un flojo.

Jumajj jayrayntawa. Jumajj jayrayntawa. Janiu jumajj jayrnkntati.

Janiu jutir simanajj yatichirijjnkntati. La semana que viene serds mi profe-

Janiu

jutir simanajj yatichirinnkntati.

Jutir simanajj yatichirijjayntawa.

sor.

La semana que viene no serAs mi profesor.

Janiu jutir simanajj yatichirijjnkntati.

Wawamajj oqarnniwa.

Wawarnajj ogarnniwa.

Tu hijo serf, sordo. Tu hijo no sera sordo.

Wawamajj ogarnawa. Janiu wawamajj oqarnkaniti.

SUFIJO "Nl" T TERMINACIONES DE FUTURO 25

EJERCICIOS DE REPETICION Nayajj mararojj utaniytwa. Nanakajj mararojj utan!pjjtwa. Jumajj mararojj utaniyntawa. Jumanakajj mararojj utanTpjjntawa. Janiu nayajj utaniktti.

26

CAMBIO DE TIEMPO PERFECTIVO PRESENTE

FUTURO

Nayajj m1 awtunftwa: Jisa, nanakajj wakan!pjjtwa. Jumajj qawqha uwijanItasa. Jumanakajj qawqha lyurunipjjtasa?

Nayajj mn awtunipda. asap nanakajj yakanTpjjnwa. Jumaarisjj qawqha uwijaniyntasa. Jumanakajj qawqha lyurunTpjjntasa?

Janiu nayajj warminlkti. Janit jumajj chadhanIkta? Janit jumajj utanIkta?

Janiu nayajj warminikntati. Janit jumajj chachanIknta? Janit jumajj utanIknta?

I 21

Unidad 6

122

CAME3I0 DE TEMPO (Continuaci6n)

PERFECTIVE PRESENTE

27

FUTURO

Qawqha yatichirinitasa? Machaq pant alunannati?

Qawqha yatichiriniydtasa? Machaq pantalunaniydtati?

Jilamajj wawaniti? Jilamajj wisiklitaniti?

Jilamajj wawariiniti2 Jilamajj wisiklitanIniti7

EJERCICIOS DE REEMPLAZO Kunapachkamas jilamajj akankani?

Kunapachkamas jilamajj akankani? KuntIrkamas jilamajj akankani? Kuntirkamas jumajj akanknta? Kunttrkamas jumajj Chukiagunknta? Kuna phajjskamas jumajj Chukiagtuiknta? Kuna phajjskamas jupanakajjx Chukiagunkapjjani? Marakamaw jupanakajj Chukiagunkapjjanif Marakamaw jupanakajj akankapjjanif Janiu marakam jupanakaj j akankapkaniti'7 Janiu marakam nanakajj akankapkflti.

--------------------Chukiagunknta? Kuna ? 011110111111111.MOND j up anakai -akankapjjanift

Qharttrojj mark sarttati?

Qbarttrojj mark sarItati? Jayptojj mark sarntati? Jayptojj Kuchawamb sardtati? Jisa, jayptojj Kuchawamb sardwa. Jisa, jayp'ojj Kuchawamb sarapjjdwa. Janit jayptojj Kuchawamb sarapknjja: Janit jayptojj iskwil sarapknjja? Janiu jayptojj iskwil sarapknti. Janiu jayptojj iskwil sarapkaniti.

jisat-...__--_-----------7--------sarapjjnwa

Janiu

28

-

?

---sarapkaniti

EJERCICICS DE TRADUCCION Kunas ustam? 4Que Parte te duels? te ha pegado? LQui4n te ha ensefiado aymara?

Kunas ustam? Kuna chegas (kawkichegas) ustam? Kunas ustam? Khitis nuwtmn? Khitis aymar yatichtam?

Pteciew usutu.

Pfeciew usutu.

Me Me Me Me

Purakaw usutu. Jikhaniu usutu.

/Atte te duels?

duels duels duels duels

el est6mago. la espalda el.pie. la mano (o el brazo)

Kaytt usutu.

Amparaw usutu.

Mijilaw nuwitu.

Mijilaw nuwitu. Mijilaw aymar yatichitu.

Miguel me enseft6 armaika.

Pablo me llev6 al pueblo. Pablo me llev6 a Cochabamba.

Pawn mark irpitu. Pawlti Kuchawamb irpitu. Mijilaw nuwitu.

Miguel me pee. CI:

r

NniA A A

123

29

30

EJERCICIOS DE PREGUNTAS Y RESPUESTAS RECCEKNADCS QharUrojj kawks sarata? (Janiu kawksa)

Janiu kawks sarkati.

QharUrojj kuns lurata?(janiu. kunsa)

Janiu kuns lurkati.

ObarUrojj khitis wisitir jutani? (Janiu khitisa)

Janiu khitis jutkaniti.

Tuminkojj khitis akan trawajani? (Janiu khitisa)

Janiu khitis trawajkaniti.

Kunas ustam?(kayu)

Kayo usutu.

Kawkichecias ustaza?( akacheqa)

Akacheclaw usutu.

Khitis nuwtam?( Jilaj j a)

Jilajjaw nuwitu.

P t eq4 ustam?( j aniwa; kayu)

Janiu pteq uskituti; kayU usutu.

Amparat ustam? (janiwa; puraka)

Janiu ampar uskituti; purakaW usutu.

Jikhanit ustam? (Janiwa; ptecte)

Janiu jikhan uskituti; ptegew usutu.

Mijilat aymar yatichtam? (Janiwa;

Janiu Mijil yatichkituti; Jaymiu yati-

Jaymi)

chitu.

Tatanat nuwtam? (Janiwa, jilajja)

Janiu tatajj nuwkituti; jilajjaw nuwitu.

EJERCICIOS DE PREGUNTAS Tatajjamp mamajjampejj Chukiagunkap-

Kawkinkapjjes tatamamp mamampejja?

jjewa.

Jutir phajjsiu puripjjani.

Kunapachas puripjjani?

Nayajj gharttrti tatajjar tumpasir

QharUel aka liksyun tukd.

Kuntirus (kunarsas) tatamar tumpasir sarata? Kuntirus aka liksyun tukUta?

ChiktirU jiwasajj sarjjafiani.

Kuna orasas jiwasajj sarjjafiani?

Las trisaw

Kuna orasas jikisiflani?

'Aka tatajj Santa Krusat puri,

Kawkits uka tatajj puri?

Nayasti,Chukiagut.jOta.

Jumasti? Kawkits junta?

Aka lyurjj Kuchawambat alta.

Kawkits uka lyur alta.

Unidad 6

124

EJERCICIOS DE PREGUNTAS Qbarttrojj iskwilartt sara. Jurptlrustil kancharU sara.

Kawkirus qharttrojj sarnta? Japtirusti? Kawkirus sarRta?

Pilut anatiriu sari. Nayajj aymar yatichiriu jute -ta.

Kunarus manta? Kunarus jut-ta?

Marakamaw Istarus Unirusanka. Kullakajjajj Istarus Uniruskamaw sarani. Nayasti, jutir phajjkamaw akanka.

Kunapachkamas Istarus Unirusankata ? Kawkikamas kullakamajj sarani?

Aka lyurojj nayankiwa. Uka lapisajj jumankiwa. Aka lyurunakajj jiwasankiwa. Tata Jwanampiu nayajj trawajta. Tatajjajj jilajjampiu qamaski.

Khitinkis Khitinkis Khitinkis Khitinkis Khitimpis

Lapisajj qellqafiatakiu wall. Aka lyurjj aymar yateqaftatakiu alta. Aka filujojj ura yatifiatakiu wall.

Kunatakis lapisajj wall? Kunatakis uka lyur alta? Kunatakis Pilujojj wall?

Qhartirojj iskwilarti sara. Jurpttrusti, kanchartix Barg..

Kawkirus qharttrojj sarRta?

Pilut anatiriu sara. Nayajj aymar yatichiriu jut-ta.

Kunarus. Barna? Kunarus jut-ta?

Jumasti? Kunapadhkamas akanklta?

ukc lyurojja? uka lapdsajja? aka lyurunakajja? jumajj trawajta? tatamajj aamaski?

aparvsti? Kawkirus sarRta?

ur

Unidad 6

125

GENERALIZACIONES I

a)

TIEMPO FUTURO

FORMAS AFIR1IATIVAS

TerminaciOn verbal

Radical verbal.

,

sara sara sara sara sara sara sara sara

b)

'

"wa

"ta

"taws.'

ni

niwa

fianiwa

fiani

Wig. pjjata pjjani pjjafiani

Pijnwa pjjatawa pjjaniwa pjjahaniwa

FORMAS NEGATIVAS

Adverbio Negativo

Radical

Janiu Janiu Janiu Janiu janiu Janiu Janiu Janiu

sar sar sar sar sara sara sara sara

Verbal 7

Terminacion verbal Negativa

'au katati kaniti kafianiti

pkati pkatati pkaniti pkahaniti

Estas formas de futuro p.cesentan la accion como desarrollandose en un tiempo por venir.

N6tese la acentuacidn o alargamiento de la primera persona singular y plural. Estas primeras personas vienen sefialadas por la prolongaciOn cuando les siguen otros sufijos y por acentuaciOn en caso contrario EJEMPLO: Qbartirojj jutawa.

Vendre msfiana. Vendre msfiana. Vendremos mafiana. Vendremos mafiana.

Qbartiel juts.

Qhartirojj jutapjjawa. QbartirIi jutapjja.

Ttminkojj jutatati;

Janiu jutkal.

oVas a venir el domingo? No voy a venir.

A.A,6-1)4 k3

Unidad 6

126 II SUFIJO NOMINAL "KAMA"

El significado central de este sufijo queda traducido por la forma castellana "hasta" con referencia al tiempo o al espacio. EJEMPLO:

Kawkikamas sarata: Utakamaw seal. Kanapachkamas* akankata? Marakamaw akankA. Tatajj purifiapkamaw akan-

elasta dOnde vas a ir? Voy a ir hasta la casa. Lliasta cuando vas a estar aqui? Estare hasta el afio (proximo) Estare hasta que llegue mi padre.

kA. Waliptafiamkamaw akankA. Jiwafikamaw akanka

Estare aqui hasta que(td)te Banes. Estare aqui hasta morir.

* Cuando este sufijo se afiade a formas que tienen mAs de dos silabas, estas pierden su dltima vocal. Lo mismo ocurre cuando el ndmero de silabas del modificador y modificado pasa:Ide dos.

EJEMPLO:

contraste:

Kha ut-kamaw Bard. Utakamaw sara.

contraste:

Qollukamaw sand. Kha qollkamaw sara,

1100,

Voy a ir hasta aqueLla casa. Ire hasta la casa. Ire hasta el cerro. Ire hasta aquel cerro

III VERBALIZACION DE SUSTANTIVOS Y ADJETIVOS (Tiempo Futuro) Formas afirmativas Formas negativas

SUSTANTIVO

yatichiri yatichiri yatichiri yatichiri yatichiri yatichiri yatichiri yatichiri

1.

TerminaciOn Verbal

yawa yatawa niwa fianiwa

pjjawa pjjatawa pjjaniwa pjjafianiwa

Adverbio Negativo

janiu janiu janiu janiu janiu janiu janiu janiu ........

SUSTANTIVO

.1.

yatichiri yatichiri yatichiri yatichiri yatichiri yatichiri yatichirt yatichirt .........-

TerminaciOn Verb. Neg.

kati katati kaniti kahaniti pkati pkatati pkaniti

lAvaaniti

.............

Mese que la primera y segunda persona singular afirmativa glade el sufijo "a" y carece de alargamiento en la dltima vocal del radical.

En todas las demAs personas se cumplen las reglas ya dadas en la, lecciOn 5a. sobre la verbalizaciOn.

12.9

Unidad 6

127

IV SUFIJO "CHI" (fuerte) ¢ TERMINACIONES DE FUTURO

Adv. Dub.

A TerminaciOn V.

Radical V.

inas inas inas inas inas inas inas Inas inas

chi

sar sar sar sar sara sara sara

cata chini chifiSni

pjjchf pjjchita pjjchini

as= sara

pjjchifigni

I

Adv. Dub.

inas inas inas inas inas inas inas inas

Adv. Neg.

jan

jan jan jan jan jan jan jan

Radical V.

TerminaciOn V. Neg.

kchiti kchltati kchiniti

sar sar sar sar sara sara sara sara

kchiffSniti

pkchlti pkchrtati pkchiniti pkchifiSniti

Esta combinacidn sefiala una duda cuyo objeto se refiere a una action futura. Esta combinacidn ocurre siempre con la forma mass (tal vez, quizas); ocurre preferente mente en posician inicial de frase. EJEMPLO:

Offeirojj markar saratati? Janiu yekti; inas sarchi.

Vas a it al pueblo manalia? No se, tal vez vaya.

120

Unidad 6

128

V SUFIJO VERBAL JJA (fuerte) p f cz.s w t.

Radical Verbal

yat yat yat yat yat yat yat yat

Sufijo

Terminacion T

"jja"

Radical Verbal

Verbal

jj jj

twa tawa

JJ jj

ewa

pjjtawa pjjewa pjjtanwa

Terminaci6n

Sufijo

"jja"

T

Verbal

T

jja jja jja jja jja jja jja jja

sar sar sar sar sar sar sar sar

tanwa pj jtwa

jja jja jja jja

rut ci

"wa

"tawa niwa

aniwa

pjjwa

pjjntawa pjjaniwa pjjafigniwa

La idea expresada por este sufijo equivale a la expresada por la forma ys liana en construcciones como:

Esta forma se

presenta con

n. me

voy,

caste-

lleg6, ya volverA., etc.

frecuencia, aunque no necesariamente cen unize(rya)

EMPLO:

Tatamajj niy purjoieti? = Md juklaymarjj parlidtwa, = Niy liksyun phesq tukjjapjjtati?

Wawanakajj iskwilat

papa. hablo un poco de aymara.

Ya ha llegad) to

terminaron la leccion quinta?

=

Los nifios ya llegaron

...

de la escuela?

purjjapjjeti?

Nota: Eo

la

lahlva

Fo-r ma

Na

NaYaJJ

ja)J.

NO

lici.Va

dII

yo

ya

suFjo

tea

u um

CI:Al

NO

to

0.

Unidad 6

129

NARRACIONES RECOMBINADAS

JichhUrojj tunink urUjjewa; ukhamasti yaqhepanakajj qamarblasipjjaniwa, yaqhepanakasti markarU sarapjjani,aljjasiri, jan ukajj alasiri. Yaqhep mamanakajj awtut Tatanakasti ukhamaraki yaqhepanakajj awtuta, sarapjjani yaqhenakasti kayukiraki. jan ukajj wisiklitata, jan ukasti kayukiraki. Yaqhep waynanakajj janiu markar sarapkaniti kunalaykutejja pilut anatapjjani.

1 jiskta yoqallanakampiu Uywanaksti ? Khitis awatir sarani? askta jutjjapjjani, kunalaykuawatir sarapjjani. Jaypturusti jupanakajj wall kusisitaw Ttantta, naranja tejja mamanakapajja markatjj waljta kusasanak apanirapipjjani3: (laranja), pociota4 ukanaka. KunUrUjjes jithhUrojja? Ukhamasti yaqhepanakajj kamachapjjanisa? Yaqhep mamanakajj kunans sarapjjani? Tatanakasti?

Kunats jan yaqhep waynanakajj mark sarapkani? Khitis Arganak awatir sarani? Jaypturusti kunats jupanakajj wall kusisit jutjjapjjani?

JichhUrojj tumink urUjjewa. Yaqhepanakajj qamarttasipjjaniwa,yaqhepanakasti markarU sarapjjani. Yaqhep mamanakajj awtut sarapjjanilyaqhepanakasti kayukiraki. Tatanakasti ukhamaraki, yaqhepanakajja awtuta, jan ukajj wisiklitata jan ukajj kayukiraki. Kunalaykutejj pilut anatapjjani.

Jisk'a imillanakampi jisk'a yoqallanakampiu awatir sarapjjani. Kunalaykutejj mamandkapajj markatjj walja kusanak apanirapipjjani: ttantta naranja (laranja), poqota ukanaka.

Awatirinakajj ciolluJaniu jichhakamja1loj purkiti, yapunakasti janiu wallkiti. kam awatir sarapjjafiapawa, kunalaykutejja pampanjj janiu pastus umas5 utj-jjeti. Uywanakasti wall ttukhanakawa. Ukhamajjawalja uywaninakajja uywanakapjj yaqha markar anakipjjafiapawa.

Jichha marajja janiu iskwilajj utjkaniti; kunalaykutejja janiu qollqejj yatichiriru pajafiatakejj utjkaniti. Jagenakajja wall Llakitawa, inas yaqha markar sarjjapjjchini.

Kunats yapunakajj jan wallki? Awatirinakasti?

Kawkikam sarapjje-

fiapasa?

fiapawa.

Kunata?

Kunalaykutejj pampanjj janiu pastus camas utj-jjeti. Waija uywaninakajj uywanakap yaqha markar anakipjjanapawa. Kunalaykutejj janiu ciollqejj yatichirir pajafiatak utjkaniti. Janiwa. Wall llakitawa, inas yaqha markar sarjjapjjchini.

Walja uywaninakasti? KamachapjjaAapasa? Kunats jichha narajj jan iskwilajj utjkani: Jagenakasti? Kusisitapjjettl

1.

Kunalaykutejj janiu jichhakam ja1lojj purkiti. Awatirinakajj qollukam awatir sarapjja-

2. Kusisita = Contento, alegre. 3. Uralja Kusasanaka= Uywa = animal donhstico. agua. 6. Llakita = triste, platano. 5. Uma (les traeran)zmIchas cosas. 4. Poqota apenado. Unidad 6 '43

DIALOGO BASICO

130

PA QAIIQ UNIDADA

MX KUNPHISASNI Tata Kura

Kunapachats jan kunphisaskta?

Kunphisarisi

Janiu mn kuts kunphisaskti, tata.

Tata Kura

Warminitatii

Kunphisasiri

Jisa, tata.

Tata Kura

Jichhajj juchanakam jisktfffma; janit klarisirikta?

Kunphisasiri

Awisasajj klarisiritwa, tata.

Tata Kura

Janit anchj machantirikta?

Kunphisasiri

Machantiritwa, tata.

Tata Kura

Machantasinsti, jute masimampi nuwasiritati?

Kunphisasiri.

Jisa, tata, walja kut nuwasta.

Tata Kura

Ukhammachatatjja, janitwarmimarnuwirikta?

Kunphisasiri

Awisasajj machatat nuwirita, awisasasti kuliratat nuwirita.

Tata Kura

Janit yacaha warminakamp jan wal sarnagertkta?

Kunphisasiri

Ukakuch janipuniu, tata.

Tata Kura

Jule masinakamaru ufiisiritati?

Kunphisasiri

Janiu waljaniru, piru yaghepanakarojj, jisa, testa.

Tata Kura

Whwanakamaru sumb ufi jirlta?

Kunphisasiri

Janiu sum ufijirikti, tata.

Tata Kura

Katekistamampi Dyusan arup yatecierrtati?

Kunphisasiri

Janiu, tata.

Tata Kura

Tata, kumuljasisinjja, jan anch umamti.

Kunphisasiri

Iyam, tata.

Tata Kuralukatsti: phamilyamampi)jage masinakamampi sum jakafi yantlam.

Kunphisasiri

Iyaw, tata.

Tata Kura

Jichhajja pinitinsyamataki nanakan awkisa kimsa kut

Kunphisasiri

'yaw, tata (yuspagarpuni)

Unidad 7 141:4'1

133.

DIALOGO BASICO

UNA CONFESION

Sacerdote

pesde cuando no to has confesado?

Fa que se confiesa

No me confese ni una vez, padre.

Sacerdote

erienes esposa?

El que se confiesa

Si, padre.

Sacerdote

Ahora, voy a pregmntarte tus pecados ,no sabes mentir?

Ea que se confiesa

Se mentir, padre.

Sacerdote

,No sabes emborracharte mucho?

Ea que se confiesa

Se emborracharte, padre.

Sacerdote

Emborrachandote, ,sabes pelear con la gente? (con tus semejantes) Si, padre, he peleado mochas veces.

El que se confiesa

Sacertote El que se confiesa Sacerdote

Asi de borracho,no sabes pegar a tu mujer.24 A veces se pegarla de nareado, a veces de enojado. sabes andar mal con otra nujer?

El que se confiesa

Eso si que no padre.

Sacerdote

LSabes odiar a tus semejamtes?

El que se confiesa

No a muchos, pero, si a algunos, padre.

Sacerdote

lSabes cuidar bien a tus hijos?

Ea que se confiesa

No los cuido bien, padre.

Sacerdote

4Sabes aprender la palabra de Dios con tu catequista?

El que se confiesa

No, Padre.

Sacerdote

Despuds de comulgarte, no tomes nucho.

que se confiesa

Bueno, padre.

(estd bien, padre)

Sacerdote

Ahora, pars tu penitencia anda a rezar tres veces el Padre Nuestro.

Mcrae se confiesa

Bueno, padre (estd bien, padre) mochas gracias.

Unidad 7

134

132 DIALOGO BASICO UNA CONFESION

Sacerdote

Nue tiempo hate que no to confiesas?

Penitente

No me confess ni una sola vez, padre.

Sacerdote

aienes esposa?

Penitente

Si, padre.

Sacerdote

Ahora

Penitente

A veces.

Sacerdote

voy a efav,,IL -arta

pa c act (:),s c .1.1

al ,

5

Ma. IA

ge emborrachas con frecuencia?

Penitente

Si, padre, me emboracho.

Sacerdote

LY emborrachAndote, sueles pelear con tus semejantes?

Penitente

Si, padre, he peleado muehas veces.

Sacerdote

LAsi borracho le peps a tu esposa?

Penitente

Si padre, a veces borracho, a veces enojado.

Sacerdote

LSueles cometer adulterio?

Penitente

Eso nunca lo hice, padre.

Sacerdote

LOdias a tus semejantes?

Penitente

No a muchos.

Sacerdote

euidas bien a tus hijos?

Penitente

No los cuido bien, padre.

Sacerdote

LAprendes la palabra de Dios con tu catequista?

Penitente

No, padre.

Sacerdote

Despuds de comulgar, no bebas macho.

Penitente

Bueno, padre.

Sacerdote

Luego, trata de vivir bien con tu familia y con tus semejantes.

Penitente

Bueno, padre.

Sacerdote

Ahora, ve a rezar tree Padrenuestros.

Penitente

Bueno, padre

(machas gracias)

Unidad

7

133

SUPLEMENTO

Umata, usuta, qarita, usuchata, jiwata, manqha, anqa. Mentafia, mantanifia, mistunifia, qonttafia, qont tasifia.

Suyafia, sayaha, jisttaraha. Jistikatafia, llawintafia, churtiafia, churafia.

Tatamajj wall umataw sarnaqaski. Usutdtura, tata.

garitdtati? Janiu oaritakti. Wawajjajj wall usuchatawa. Aka anojj jiwatawa. Anojj uta manqhankaskiwa. Mantaskakim 1. Jan ajjsaramti mantaniskakim 2, Anciarmistum. Mistuskakim 3, tata. Mistuniskakim 4, tata. Qontiam, tatal gontiasin4 tata. MK rat suyttam. MK iat suyttapjjam. Say-0am, tata. Sayttapjjam, tatanaka. Lapisajjajj jisktakiwa. FA utanikitwa. Uka punk jisttaram. Uka punk listtkatam. Uka punk llawintam. Uka jaqer churttam. Uka jager ttantt churam. 13at,uk iskwilar saram.

Ratuk iskwilar sarapjjam. Jan jachailti.

Jan jachapjjamti. Mang: asim. Manqttasira.

Utajjar purisinjj stmArttritwa.

Tu papa esta caminando muy borracho. Estoy enfermo, senor. iEstgs cansado? No estoy cansado. Mi hijo es EK7Ei lastimado. Este perro esta muerto. El perro esti dentro de la casa. Entra no mass (sin miedo) No tengas miedo, entra no mas. Sal afuera. Salga,no mas, senor. Salga no mas, senor. gientese, senor. Sientese sehorypor favor. Espera un momento. Esperen un momento. Parese, senior.

Parense, senores. Mi lapiz es pequefio. Tengo una asa no mas. Abre esa puerta. Cierra esa puerta. Cierra esa puerta. ( echa llave )a puerta) P6gale a ese hombre. (o golpealo a ese hombre Da pan a ese hombre.

Ve a la escuela ripidamente. Vayan a la escuela rdpidamente. No llores. No lloren. CoM;77;on ordena con buenos modales) Comet 100T Favor.

Liegando a mi casa suelo descansar.

** 1 2 3 4

MANTASKAKIM: &tra no mas. (la persona que ordena y la que antra estan afuera) MANTANISKAKIM: Entra no mas. (la persona que ordena esta adentro) Nistuskakia: Sal no mas. (La persona que ordena y la que sale estan adentro) '(la persona que ordena esta afuera) Mistuniskakim: Sal no mas.

19r tP

Unidad 7

134 ERASES UTILES Kuna orasas ikintirtta? Las nuywi ukilkawikintirtta. Kuna orasas ikifiat sartirita? Wali alwat sartirita.

LA que hora sueles acostarte? Me acuesto les o menos a las nueve. LA que hora to levantas de cama? ivie levzhnto muy temprano.

-DIALOGO- DE -ADATTACION--

Pampanjja jagenakajj machantapjjeriti: Yaqhepanakajj machantasinjj warmipar nuwapjjeriti? Ukhamarakiti jags masinakapampejj nuwasipjjeri? Jumajj rnachantiritati? Yaqhepanakajj jaqe masinakapar uhasipjjeriti? Aymar yateqasinjj kawkirus sarjjdta? Utamar purisinjja isturyiritati? Mantaniskakiti? Qhartirojj jutaskakiti. Lapisamajj jisktakiti. Lanisamajj mayakiti.

Jisa, machantapjjeriwa. Jisa, yaqhepanakajj machantasinjj warmipar nuwapjjeriwa. ukhamarakiu jaqe masinakapampejj nuwasipjjeri. Jisa, awisasajj machantiritwa. Janiu machantirikti. Jisa, yaqhepanakajj jaqe masinakapar uhisipjje jjeriwa. Aymar yategasinjj markajjartt sarjja. Jisa, utajjar purisinjj isturyirTtwa. Janiu utajj purisinjj isturyirikti. Jisa, maniskakim, tata. Jutaskakim, tata. Jisa, lapisajjajj jisktakiwa. Jisa, lapisajjajj mayakiwa.

EJERCICIOS DE ESTRUCTURA SUFIJO NEUTRAL "KI" (dObil) "NO MASH "SOLAMENTE" 1

EJERCICIOS DE REPETICION Lapisajjajj Lapisajjajj Lapisajjajj Lapisajjajj

jisktakiwa. jachtawa. mayakiwa. waljawa.

Kullakajjajj maynikiwa. Kullakajjajj paninikiwa. Kullakajjajj waljaniwa. Jisktak munta. Jiskta ttanttak manta. Mayak munta.

MK ttanttak munta. Walja ttantt munta. 2

EJERCICIOS DE SUSTITUCION DOBLE MU kullakanikitwa. Pg.

OMOMOlVOOMMIOMMININIMMIONOWW011100111

jilanikitwa imsa uwijanikitwa waija

Mg kullakanikilwa. P& kullalanikitwa. Pg jilanikitwa. Kimsa jilanikitwa.

Kilw a j a /41 K t

Kimsa jislembledasta LAwijat.i

Wa lja

kialitakelettaa

.

.

Unidad

7

135 EJERCICIOS DE SUSTITUCION DOBLE Mayak munta. Ma tlantak

(Continuacion)

Mayak munta. MR tlantlak munta. mn t'ant'ak alta. Payak alta. Pa lapisak alta. Walj alta. Walj apanta. Mhlja lyur apanta.

411111100111111111111.14.0

MIO=DIONMANI.

alta.

rimmossimmOSEDaar

Payak Pa lapisak -----Walja

apanta.

Whlja lyur

3

4

ORACIONES PAREADAS Kullakajjajj maynikiwa. Mis hermanas son muchas. (Tengo muchas hermanas) Mi hermana es una no m1s. (Tengo una sola hermana)

Kullakajjajj maynikiwa. Kullakajjajj waijaniwa.

Lapisajjajj jisktakiwa. Mi lapin es grande. Mi ldpis es pequefio no reds .

Lapisajj jisktakiwa. Lapisajj jach'awa. Lapisajj jisklakiwa.

Jilajjajj Solamente Solamente Solamente Solamente

Jilajjajj paninikiwa, Wakajjajj payakiwa. Jilajjajj paninikiwa. Lapisajjajj kimsakiwa. Wawajjajj kimsanikiwa.

paninikiwa. son dos mis vacas. son dos mis hermanos. son tree mis son tres mis hijos.

Kullakajjajj maynikiwa.

EJERCICIOS DE PREGUNTAS Y RESPUESTAS Kullakamajj maynikiti? (waljani) Jilamajj paninikiti? (waijani) (jachla) Lapisamajj Lapisamajj mayakitil (kimsa)

Janiu Janiu Janiu Janiu

mnaymarlyurunikEtati:

aim, mA aymar lyurunikTtwa. Janiu mA aymar lyuruniklkti. Jisa, pt tionikltwa. Janiu pX tioniekti. Jis a, jukla anijunikftwa. Janiu jukla amijuninkti. Jis a, mg lapisanildtwa. Janiu mA

PU Jukla amijunikitati:

MX lapisanikltati2

maynikrkitio wajaniwa. panini4iti, waljaniwa. jisklakikitis jach'awa. mayakikiti, kinmawa.

SUFIJO VERBAL "NM (debil) "IMPERATIVO SEGUNADA PERSONA" EJERCICIOS DE REPETICION Uta manqhar mantam. Uta manqhar mantapjjam. Anqarmistunr.

Anqarmistupjjam. Katuk jutam. Jan jutamti. Jan jutapjjamti. Jan anch umanti. Jan anch umapjjamd..

ringt 7

136

6

CAbBIO DE NUMERO Ratuk iskwilar saram. Punk jist katam. Punk jistfara.m.

.

Ratuk iskwilar sarapjjam. Punk jistIkatapjjam. Punk jisttarapjjam

Uka punk llawintam.

Apgar mistupjjam. Uka Jager ttantt churapjjam. Ratuk manglapjjam. Uka punk llawintapjjam.

Jan Jan Jan Jan Jan Jan Jan

Jan Jan Jan Jan Jan Jan Jan

Apgar nri.stum.

Uka Jager tfantf churam. rtatuk manqt am.

jachamtis tata. anch unamti. Ilakisinti. anch anatamti. jistfkatamti. llawintanti. ajjsarantio mama.

Jan anchj manceapjjanti. Jan mantanipjjamti. Jan jutapjjamti. Jan uka japer nuwapjjamti. Jan jachapjjamti. Jan jachfat parlapjjamti. Jan ajjsarapjjamti. Jaqe masinakamampi sump jakafi. yantfapjjam.

jachapjjantil tatanaka. anch umapjjamti. llakisipjjamti. anch anatapjjanti. jistfkatapjjamti. llawintapjjamti. ajjsarapjjanti. nananaka.

Jan anchj nancilamti. Jan .mantaninti. Jan jutanti.

Jhn uka japer nuwamti. Jan jachanti. Jan jachfat parlamti. Jan ajjsaramti. Jaqe masinakamamp sum jakafi yantlan.

FORMAS IMPERATIVAS MODIFICADAS

7

a)

Sufijo Tfa (de cortesia) f M (imperativo). # codum

b)

Sufijo Tta (de cortesia) ;LSI (reflexivo) A

c)

Sufijo SI (reflexivo) f M (imperativo).1i =Um

(imperativo),4 emikat

EJERCICIOS DE REPETICION Qontfam tata. Qontfasim, tata.

Umttamp mama. Umtf asims mama.

Umtfapjjam, mamanaka. Untfasipjjan, namanaka. Mance t apj jam. Mang! t I asipj jam.

Mang! as im. Mang, t asipj jam.

139

Unidad 7

137 8

CAIABIO DE MEM

Junt um unit I am.

Qont apj jam, tatanaka. Qont asipj jam, tatanaka. Kimsa kut nanakan Awkis rist tasinipjjam. Juntlum umt tapjjam.

Junt t um umtlasim.

Juntlum umttasipjjam.

Aka manqt manqtttam. Aka manqt mancettasim.

Aka manqt manq It ap j jam.

Ma tat suyttam, tate..

M rat suyttapjjam, tatanaka.

Sayt I am, mama.

Sayt apj jam, mamanaka. M rat sart apj jam.

(font t am, tata

Qonttasim, tata. Kimsa kut nanakan Awkis rist tasinim.

Aka manqt immaqtttasipjjam.

Iat sart am. Jan Jan Jan Jan

nuwasimti, ktarisimti. jaqe masimar ufiisimti. llakisimti.

Jan Jan Jan Jan

nuwasipjjamti. ktarilpjjamti. jaqe mast. mar unisipjjamti. llakisipjjamti.

SUFIJO "SI-KAn (progresivo) nKIn (no mss) A nlet (imperativo) Mandato cortez y persuacidn a realizar la accion, sin terror 9

EJERCICIOS DE REPETICION Mantasinkakiml-, tata.

Mantasinipkakim, tatanaka. Mantaskakim. Mantasipkakim. Mistuskakim. Mistusipkakim. MIstusinkaan.2. Mistusinipkakim. Jan ajjsaramti, manqtaskaan. Jan ajjsaramti, jutaskakim. 10-

CAMBIO DE NUMERO Jan ajjsarasiti, mantaniskakim. Jan aj jsaramti,

Jan ajjsarapjjamti, mantaainipkakim. Jan ajjjsarapjjamti, manqtasipkakim. Jan ajjsarapjjamti, sarasipkaan. Jan ajjsarapjjamti, ummaipkaan. Uka chompajj sumawa, alasipkakim. Mistusipkakim, tatanaka. Mistusinipkakim, mamanaka.

manqt askaktm.

Jan ajjsaramti, saraskakim. Jan ajjsaramti, tmaskakim. Uka chompajj sumawa, alaekakim. Mistuskakim, tata. Mistuniskakim, mama,

Sufi o SI:

Este sufijo puede expresar: acci6n reflexiva, reciproca, o un provecho pares mismo.(en este caso pars la persona que recibe el mandato) Ejemplo: 'Pant tata = COmpre pan, senor (para su provecho) 1

Tamblen se puede decir nantaniskakim, y en plural.mantanisipkakim.

2

Lo mismo se puede decir mistuniskakim, y en plural mistunisipkakim.

140

Unidad 7

I

138 11

EJERCICIOS DE TRADUCCION Jutaskakim, tata. Ehtre no nags, senor, sin miedo. (la persona que ordena esta adentro) Entre no mas, senor, sin temor. (las dos personas est& afuera) Salga no alas, senor, sin miedo. (el que ordena esta afuera) Salga no mas, senor, sin temor. (las dos personas est& adentro) Jan ajjsaramti, jutaskakim.

No tend miedo, vaya no 'ids. No tenga miedo, coma no mas. No tenga miedo, sientese no nds. No tenga Bieck), hable no mas. No tenga miedo, venga no mas.

Aka Vaal manqtasim. Come este pan. (orden Come este pan. (orden Come este pan. (orden Come no mas este pan,

Jutaskakim, tata. Mantaniskakim, tata. Mantaskakim, tats.

Mistiniskakia, tata. Mistuskakim, tata.

Jan Jan Jan Jan Jan Jan

ajjsaramti, ajjsaramti, ajjsaramti, ajjsaramti, ajjsaramti, ajjsaramti,

jutaskakim. saraskakim. manceaskakin. qonttaskakim. parlaskakim. jutaskakim.

Aka .0=0 manqtasim. un poco brusca) mas suave) mas suave adn) sin miedo.

Aka Aka Aka Aka

tlantl ttant, -Omit! ttantt

nanqtam. manqlttam. nanqttasim. manqtaskakim.

(orden suave)

Ukhar qontlasim. Ukhar Sientate ahi. (orden un poco brusca) Ukhar Sientate ahi. (orden un poco mas suave)Ukhar Sientate ahi. (orden mas suave adn) Ukhar Sigintate no mas ahi, sim temor. (arden Ukhar (orden suave) Uka chomp alasim. Compra esa chompa. (orden un poco

=Om)

gonttasim. qonum. gonttam. gontlasim. qonttasiskakim.

Uka chomp alasim. Uka chomp alam.

bruSCaa.

compra esa chompa. (orden suave y de provecho para el que recibe la orden) Compra esa chompa. (orden mas suave y de provecho para si mismo) Compra no mas,esa chompa, sin temor. (orden suave)

Uka chomp alasim. Uka chomp alttasim.

Uka chomp alaskakim.

SUFIJO VERBAL "IRItt (fuerte) 11SOLERtt

12

EJERCICIOB DE REPETICION

Janit ktarisiekta? Jaqe masinakamaru unisietati? Janit Janit Janit Janit

nachantirikta? machantapjjerikta? machantirrki? machantapjjerlki?

141

Unidad 7

139

EJERCICIOS DE REPETICION

(Continuaci6n)

Jisa, Jisa, Jisa, Jisa, Jisa, Jisa,

13

jagenakamp jagenakamp jagenakamp jagenakamp jagenakamp jagenakamp

nuwasiritwa. nuwasipjjerttwa. nuwasirttawa% nuwasipjjerttwa. nuwasirttanwa. nuwasipjjeritanwa.

EJERCICIC6 DE SUSTITUCION DE NUNERO Y PERSONA Sapa tuminkU misar sarirtta. (nanaka) -----------------(jupa) 0104110011 (jupanaka) WOOMOO411M (jiwasa)

Sapa Sapa Sapa Sapa Sapa Sapa

MeNDOOMOONMINimm

(jiwasanaka)

0.0.11011.00.10410411m

Janit jaqenakar nuwarikta? (jumanaka) 0.0.~11MOMPOIN00411M01.1....?

jupa) (jupanaka)

Janit Janit Janit Janit

MOW?

jagenakar jagenakar jagenakar jagenakar

nuwirtkta? nuwapjjerlkta? numdrtki? nuwapjjertki?

Wammnakamar suet utijirtta? Wawunakamar sumt ufijapjjerlta? Wwanakamar sumt ufijiri? Iftwanakamar sumt ufljapjjeri?

Wawanakamar sumt urijirlta? (jumanaPa) --------------? ( jupa)

(jupanaka) --------------?

Janiu Jager Janiu Jager Janiu,jager Janta-jager Janiu jager Janiu Jager Janiu jager Janiu jager

Janiu Jager ufiisirrkti. (nanaka) ONIONIIIMOYMIM~ ( Nina )

MINNIM

(jumanaka) (jupa)

tuminkU nisar sarirtta. tuminkU nisar sarapjjertta. tuminkU misar sariri. tuminkU misar sarapjjeri. tuminkU misar sarietan. tuminkU misar sarapjjeritan.

OMMINIMMININIMENMOM1114111.

(jupanaka) 11111101.41 (jiwasa) (jiwasanaka)

Janipuniuyaqhawarmimpsarnagerikti.

ufiisirtkti. uflisipjjertkti. uftisirlktati.

ufiisipjjerntati. urlisipjjertkiti. uflisirtktanti. uffisipjjertktanti.

(jupa) OMMIlempiONAMIOSIMMANIMMIMONWOOMMIIMOMNIONINNIO (jupanaka) .1.0,0111,11141M.DOOMM40111.1111100WOMOIMMI.MOMpgmmem (jiwasa) (jiwasanaka)

Janipuniu Janipuniu Janipuniu Janipuniu Janipuniu Janipuniu

Kuna orasas, jumajj ikintirtta? INIMINNII1s=11110MOMINIIINDIM jumanakajj ------? wawamajj 00111111WIROM10111111.110110 jilanakamajj ----?

Kuna Kuna Kuna Kuna

Jumajj Dryusan arup yateqerttati? Jumanakajj

Jumajj Dyusan arup yategerltati? Jumanakajj Dyusan arup yateqapjjerttati? Tatamajj Dyusan arup yateqeriti? Kullakanakamajj Dyusan arup yateqapjjeriti?

(nanaka)

Tatamaj j

Kullakanakamajj

14 2

yaqha yaqha yaqha yaqha yaqha yaqha

orasas orasas orasas orasas

waxminp warmimp warmimp warmimp warmimp warmimp

sarnagertkti. sarnaqapjjertkti. sarnagertkiti. sarnaqipjjertkiti. sarnagertktanti. sarnaqapjjertktanti.

jumajj ikintirtta?' jumanakajj ikintapjjertta? wawamajj ikintiri? jilanakamajj ikintapjjeri?

Unidad 7

140 14

AFIRMATIVO Jisa, ktarisiritwa. Jisa, jacie masijjamp nuwasiritwa. Jisa, machantirttwa. Tuminkunakajj akar jutapjjerttwa. Arumanakajj isturyapjjerttwa. Tatajjajj manajjar nuwiriwa. Jilajjajj tatajjar yanapiriwa.

15

NEGATIVO

Janiu Janiu Janiu Janiu Janiu Janiu Janiu

jaqemasijjamp nuwasirtkti. machantirtkti. Tuminkunakajj akar jutapjjerikti. arumanakajj istiryapjjertkti. tatajjajj mamajjar nuwirtkiti. jilajjajj tatajjar yanapirtkiti.

EJERCICIOS DE PREGUNTAS Y RESPUESTAS Kuna orasas ikintirtta? (las dyis ukUka) Ukatjj kuna orasas sartirtta?

Las dyis uktikam ikintirtta.

Las syit uktikawsarttrtta.

(las syiti uktika)

Ukatjj kuns lurirtta?

Ukatjj junt

umirita.

(juntttimumaria)

Kuna orasas akar jutirtta?

Las syitiy mirya uktIkaw jutirtta.

(las syitiy mirya ukttka)

Yatichirinakajj kuna orasas akar puripjjeri? (las ucha) Ukatsti, kuna orasas klasir mantap.jjeri: (las uchuy mirya)

Yatichirinakajj las uchtt puripjjeri.

Pampanjj kuna orasas jaqenakajj sartapOjeri? (wall alwat) Ukatsti, kawkirus sarapjjeri? (yapuru) Eunampis yap lurapjjeri? (wakampi)

Pampan jaqenakajj wali alwat sartapjjeri.

Yaqhepanakajj tuminkunakajj qamarapjjeriti? Namanalajj wall alwaltit mance phayapjjeri? Yaqhep wawanakajj klarisipjjeriti.

asap yaqhepanakajj qamarapjjeriwa. Janiu yaqhepen3kajj qamarapjjerikiti. Jisa, wali alwat phayapjjeri. Janiu wali alwat phayapjjertkiti. Jisa, yaqhep wawanakajj kiarisipjjeriwa. Janiu yaqhep wawanakajj ktarisipjjertkiti.

Tuminkunakajj qamarapjjerttati?

Jisa, qamprapjjerrtwa. Janiu qamarapjjerikti. Jisa, sapa tuminkti misar sarapjjertta. Janiu sapa tumink misar sarapjjertkti. Jisa, ristlasipjjerttwa. Janiu ristlasipjjerati. Jisa, isturyapjjerttwa. Janiu isturyapjjerfacti.. Jisa, anatapjjerttma. Janiux anatapjjerlkti.

Sapa tuminkut misar sarapjjertta? Arumanakajj ristlasipjjerltati? Arumanakajj aymar isturyapjjerttati? Sawirajj pilut anatapjjerttati?

Awisasajj jilamajj machantiriti? Machatatjj jagenakamp nuwasiriti?

KuliratatjjwawanakaparnuvrIriti? Jilamajj tatamar tumpasir saririti? Tatamar yanapiriti?

Las uchuy miryaw klasir mantapjjeri.

Ukatjj yapurtt sarapjjeri.

Wakampiu yap lurapjjeri.

Jisa, awisasajj mach antiriwa. Janiu machantirtkiti? asap machatatjj jacienakam nuwasiriwa. Janiu machatat jaqenakamp nuwasirtkiti. Jisa, kuliratatjj wawanakapar nuwiriwa. Janiu, kuliritatjj wawanakapar nuwirtkiti. Jisa, tatajjar tumpasir saririwa. Janiu, tatajjar tumpasir sarirtkiti. Jisa, tatajjar yanapiriwa.

wrinri-ritleiti

141 SUFIJO VERBAL IITAn (debil) uPARTICIPIO PASADO"

16

EJERCICIOS DE REPETICION Machatatjj janit warmimar nuwirtkta? Awisisajj*machatat nuwirfta, awisasasti kuliratat nuwirtta. Tatamajj wall umatawsarnaqaski. QaritStati? QaritUpjjtati? Janiu qaritSpkti. Wawajjajj wall usuchatawa. Aka anojj jiwatawa.

17

FJERCICIOS DE SUSTITUCION DE NUMERCiY PERSONA QaritStati? (Jumanaka).--?

(NO -----? 4upanake) -? (Nanaka) ---?

QaritEpjjtati? QaritEti? QaritSpjjeti? QaritSt-ti? QaritSpjjt-ti?

Wawamajj usutati? Jupanakajj jumajj Jupanakajj

Wawamajj usutati? Jupanakajj usutUpjjeti? Jumajj usutNtati? Jumanakajj usutapjjtati?

Janiu oritSpkti.

Janiu Janiu Janiu Janiu Janiu Janiu Janiu Janiu

(naya) (jupa)

011.410110

(jiwasa) ------(nanaka) - ---- -( jumanaka)

(jupanaka) (jiwasanaka) 18

Qaritt.tati?

qaritapkti. qaritnkti. qaritSkiti. qaritaktanti. qaritSpkti. qaritSpktati. qaritSpkiti. qaritdpktanti.

EJERCICIOS DE TRADUCCION Tatamajj wall umatSskiwa. Tu papd estd mgy triste. Tu papa estd mgy enfermo. Tu papd estd may borracho. Tu papa estd muy enojado.

Tatamajj wall umatIskiwa. Tatamajj wall llakitdskiwa.

Nayajj janiu usutSkti. Yo no estoy borracho. Yo no estoy triste. Yo no estoy enojado.

Nayajj Nayajj Nayajj Nayajj

Ni perro no estd muerto. Ni hermano no estd casado. Ni hermano no estd lastimado.

Anojjajj janiu jiwatIkiti. Jilajjajj janiu kasaratIkiti. Jilajjajj janiu usuchatSkiti.

JLis;sa

Tatamajj wali u3utSskiwa ummifiebilma.

Tatamajj wall umatdskiwa. (o machatgskiwa) Tatamajj wait kuliratffskiwa. jania-usdk,i,osu±:41(6. janiu umatIkti. (o machatSkti) janiu llakitnkti. janiu kuliratSkti.

o awisasa z. a v a.c s.

144

Unidad 7

142 19

EJERCICIOS DE PREGUNTAS Y RESPUESTAS

Qarittati?

Jisa, Janiu Jisa, Janiu Jisa, Janiu

Usutdtati.?

Llakitntati?

Punkojj jisttaratati? Punkojj jisttkatatati? Punkojj llawintatati? Aka misajj suma luratati? Aka liksyunajj niy tukutSjjeti?

qaritntwa. oritttkti. usutdtwa. usutakti. llakitdtwa. llakitakti.

Jisa, punkojj jisttaratama. Janiu punkojj jistaratUkiti. Jisa, punkojj jistkatatawa. Janiu punkojj jisttkatatdkiti. Jisa, punkojj llawintatawa. Janiu punkojj llawintatdkiti. Jisa, aka misajj soma luratawa. Janiu aka misajj suma luratlkiti. Jisa, aka liksyunajj niy tukutdjjewa. Janiraw tukutdkiti.

Tata Jwanajj wali llakitat sarnaqaski? Jisa, wali llakitaw sarnagaski. Tatajjajj machatat sarnagaski? Jisa, machataw sarnaqaski. Tatajjajj kusisitat sarnagaski? Jisa, kusisitaw sarnaqaski.

"DESPUES DEP "HABIENDO"

SUFIJO VERBAL HSINitt (debit) 20

EJERCICIC6 DE REPETICICE Nachantasinsti jaqe masimamp nuwasirftati. Tata, kumuljasisinjja, jan anch umanti. Aymar yategasinjj kawkirus sarjjdta? Utamar purisinjj kuns lurirtta?: Utajjar purisinjj samarttirttwa.

Iskwiltukuyasinsti)kunslurdta: 21

EJERCICIOS DE TRADUCCION Utajjar purisinjj samartirftwa. Despues de jugar futbollsuelo des cansar. Despu6s de estudiar aymaralsuelo descansar. Despues de caner, suelo descansar.

Utajjar purisinjj samarttrttwa. Pilut anatasinjj samarttirttwa.

Despude de llegar a mi casaisuelo descansar.

Utajjar purisinjj samaritietwa.

Aynar yateqasinjj markajjartt sarjj4. Despues de terminar la, primaria, me voy a mi pueblo. Despues de sanarme, me voy a mi. pueblo. Despues de casarme, me voy a mi. pueblo. Despues de aprender aymaraj me voy a ni pueblo.

Aymar yategasinjj narkajjart sarjj4. Iskwil tukuyasinjj markajjara sarjja.

Aymar isturyasinjj samarttirltwa. Manqtasinjj samartlirttwa.

Whliptasinjj narkajjael sarjjd. Kasarasisinjj markajjarti sarjjd.

Aymar yategasinjj narkajjart sarjja.

4 ro

Unidad 7

143 EJERCICIOS DE TRADUCCION

(Continuacidn)

Waliptasinjja wal trawajahajjawa. Cuando me case, tengo que trabajar nucho. Cuando aprenda aymara, tengo que hablar con la gente. Cuando llego a mi casa, suelo des. cansar. Cuando me sane, tango que trabajar nucho. 22

.

Utaj jar purisinjj, sanarttirttwa

Waliptasinnewallg trawajahajjawa.,

Jisa, utajjar purisinjj samarttirttwa. Jisa, yaqhep tatanakajj machantasinjjtjacie masinakapamp nuwasipjjeriwa. Jisa, aymar yategasin trawajiriu sarjji. Jisa, utajjar purisinjj isturyietwa.

EJERCICIOS DE REEMPLASO Janit jagenakar uhisirtkta? nuwirtleta ?

wawanakar Jisa,

wawajjar

--7--' sum Janiu

of jirtta0

OINAMIMMINNIINOMPOINDONIN11100111101

Whlja kut kunphisasta, tata. Kimsa kut nuwasta Rana. Janiu in

kuts ----- r- ---- --

--------- ktariskti,

--------- machantkilti, 24

Aymar yateqasinjja, jaqenakamp parlariajjawa.

EJERCICIOS DE PREGUNTAS Y RESPUESTAS Utamar purisinjj samartfiritati? Yaqhep tatanakajj machantasinjj jaqe masinakapamp nuwasipjjeriti? Aymar yateqasinjj trawajiritsarjjEta? Utamar purisinjj isturyirttati?

23

Waliptasinjja, wal trawajahajjawa. Kasarasisinjja, wal trawajahajjawa.

Janit Janit Janit Jisa, Jisa, Jisa,

jagenakar uriisirtkte jagenakar nuwirtkta? wawanakar nuwirtkta? wawanakar nuwirttwa. wawajjar nuwirttwa. wawajjar sum ufijirtta.

Janiu wawajjar sum. ufijirtkti.

Whlja kut kunphisasta, tata. Masa kut kunphisasta, tata. Kimsa kut nuwasta, tata, Kimsa kut nuwasta, mama. Janiu nE kuts nuwaskti, mama. Janiu mC kuts ktariskti, mama. Janiu mgt kuts klariskti, tio. Janiu ruL kuts machantkti, tio.

EJERCICIOS DE TRADUCCION Kunapachats jan kunphisaskta? Desde cuindo no vienes a clases? Desde cuaindo no trabajas? Desde cutindo no to confiesas? Desde cuindo no comulgas?

Kunapachats Kunapachats Kunapachats Kunapachats Kunapachats

Sum jakaff yanttam. Trata de hab].ar. bien el aymara.

Sum jakaff yantiam. Sum aymar parlafi yant tan. Sum pilut anatafi yant tam. Wali alwat sarbari yant1am Sum jakaff yanttam. Aka liksyun tukufi yant lam.

Trata Trata Trata Trata

de de de de

jugar bien el futbol. levantarte mqy temprano. vivir bien. teminar esta leocion

jan jan jan jan jan

kunphisaskta? klasir jutkta? trawajkta? kunphisaskta? kumuljaskta?

144. EJERCICIOS DE TRADUCCION (Continuaci6n)

Kuna orasas LA que hora LA que hora LA que hora LA que hora 25

ikintirita? sueles levantarte de cama? sueles venir? sueles tomar desayuno? sueles acostarte?

Kuna Kuna Kuna Kuna Kuna

orasas orasas orasas orasas orasas

ikintirita? ikihat sartirita? jutirita? juntittm umirita? ikintirita?

EJERCICIOS DE PREGUNTA Y RESPUESTA RECOMBINADOS

Kunapachats jan kunphisaskta? (maymarata)

Maymarat jan kunphisaskti.

KUnttruts, jan mancekta?

Masttrut4i-jan mangskti.

(masttruta)

KunUruts jan ut pichkta? (WalUruta) Kuntiruts jan tatamajj purki?

WalUrut jan ut jpichkti. Nayrtirut jan tatajj purkiti.

(nayrtiruta)

Kuna orasats tatajjar suyaskta? (las trisata) Kuna orasats anataskta? alwatata) Kuna orasats isturyaskta? (las sinkuta) Kuna orasats umaskta?

Las trisat tatamar suyaskta.

Wali alwatat anataskta. Las sinkut isturyaskta. Las tusat umaskta.

(las, tusata)

Mantaniskakiti? .1\

Uka utar mantaskakiti?

Amax mistuskakiti? Mistuniskaktti? Uka tatar jiskttaskakiti? Aka punk jistfaraskakiti?

Tuminkojj kumuljastati? Jilamasti? Tatajjajj unatEskiti? Mhmajjasti? Tatamajj niy jiwatUjjeti? lihmanasti? Jumajj usuttitati?

Jilanasti? Jumajj qaritUtati? Nayasti?

Mantaniskakin4 tata. Jan mantanimtil tata. Mantaskakim0 tata. Jan mantamti, tata. Nistuskakim, tata. Jan mistunti$ tata. Nistuniskakim$ tata. Jan mistunimbis tata. Jisktlaskakimjtata. Jan jiskttamtil tata. Jistsaraskakim$ tata. Jan jistsaramti$ tata. Jisa$ kumuljastwa. Jilajjas kumuljasirakiwa. Jisa, umatttskiwa. Mamamas umataskarakiwa. Jisa, tatajjajj riiy jiwatUjjewa. Mamajjas niy jiwat &jjarakiwa. Jisa, usutEtwa. Jilajjas usutarakiwa. Jisa$ qaritEtwa. Jumas qaritarakttawn.

Cuando se agrega el sufijo TA a los adverbios de tiempo$ el conjunto formado se puede traducir por: desde, referente a su adverbio. FJEMPLO: Nastiruta r De_sde ayer. ; Waltiruta

Ded antes de ayer. Unidad 7

145

26

EJERCICIOS DE PREGUNTAS Nayajj iskwilat jutaskta. Aka antalunjj Chukiagut alta. Tatajjajj kuchawambat puri. Mamajjajj utajjankaskiwa. Tata Arturojj uphisinapankaskiwa. Jiwasajj klasinkasktanwa.

Kawkits jutaskta? Kawkits, uka pantalun alta? Kawkits tatamajj puri? Kawkinkaskis mamamajja? Kawkinkaskis tata Arturojja? Kawkinkasktans jiwasajja?

Mastirojj sinirif sarta. Tatajjajj kancharti sari.

Mamajjajj Chukiagurti sari. Jichha marajj akan trawajd. Akan aymar lyurojj utji. MasSrmajj Kuchawamban madhant-ta.

Kawkirus mastirojj sarta? Kawkirus tatamajj sari? Kawkirus mamamajj sari? Kawkins jichha marajj trawajnta? Kawkins aymar lyarojj utji? Kawkins masUrmajj machant-tai

Aka lyurojj aymar yateqafiatakiwa. Yapjj wakampiu lurapjje. Nayajj aymar yatichiriu Tatajjar tumpasiriu Chukiagur sari. Jutir simankamaw akanki. Las Triskamaw tatamar suya.

Kunatakis uka lyurojja? Kunampis yap lurapjje? Kunarus junajj jut-ta? Kunarus Chukiagur sarSta? Kunapachkanas akan ta? Kuna oraskamas tat suySta?

Nayajj jilajjampiu qamta. Tata Jwanamplu nuwasta. Tatajjatakiu nayajj trawajta. Aka utajj kullakajjatakiwa. Aka lapisajj nayankiwa. Uka ayurojj jumankiwa.

Khitimpis qamta? Khitimpis nuwasta? Khititakis trawajta? Khititakis aka utajja? Khitinkis uka lapisajja? Khitinkis aka lyurojja? GENERALIZACIONES

I SUFIJO NEUTRAL "KI" (debil)

La idea expresada por este sufijo coincide con la expresada por el "solamente" del castellano y por el ono mist' del castellano boliviano. EJEMPLO: Md uta.nikitwa. Lapisajjajj jisk Takiwa..

Kullakajj maynikiwa. M t ?ant t a.k manta

Tengo solamente una casa. Mi ]Apiz es peque2io no mils..

Una no nds es mi hermana. (tengo solamente una hermana) Quiero solamente un pan.

II SUFIJO VERBAL oMO (debil) IMPERATIVO SEGUNDA PERSONA AFIRMATIVO

SINGULAR

PLURAL

Radical ISufijo ttwt Verbal

Radical 74 Sufijo L Sufijo Verbal nPJJAtt rativo sara PiJa juta Pija

"%slum.

sara juta manta mistu

manta mistu

148

Wiz).

pjja

m Tin-I-A rs/4- 47

146

Neg

Radical A Suf. lti A Suf. "TI" Verbal Imperativo Negativo

jan jan jan jan

sara juta manta mistu

Adv.

m m m m

ti ti ti ti

.

Adv. Radical A Suf. A Suf. ivi A Suf. rIn Negativo Neg. Verbal PJJAI Imperativo

jan jan jan jan

sara juta manta mistu

pjja pjja pjja pjja

m in

m m

ti ti ti ti --......

El mandato u ardenes referidas a una segunda persona estan sefialadas por el sufijo onI afiadido al radical verbal. FJEMPLO:

Iskwilar saran. Aatuk jutapjjam, Jan mantamti. Jan arch umapjjmti.

Vete a la escuela. Veni4an rapid°.

No entres. No beban demasiado.

NOTA:

Estas formas imperativas, sino van acompariadas de una entonacidn especial, resultan un poco bruscas; las 6rdenes pueden suavizarsell o modificarse aftadiendo otros sufijos comp se vera a. continuaci6n. III

FORMAS INFERATIVAS MODIFICADAS La bursquedad de las oraciones imperatives ya tratadas en el. nlimero II puede ser suavizada afiadiendo algunos sufijos entre el radical verbal y la serial de 2a, persona imperattva Estos sufijos suavizadores son:

a)

TtA (fuerte) EJEMPLO:

Contlam.

Sientate. (orden mks suave que qonum) Sientense.

Qntlapjjam. b)

TEA (fuerte) EJENFLO:

c)

d)

SI (ddbil)

Qontlasina Qontlasipjjam.

Sientate. (orden aim Sientense.

mis suave que qontlam

SI-KA (progresivo) f SI EJEMPLO:

Jutaskakim. Jutasipkakim. Manqtasipkakim.

Sufijo SI1

(debil)

EMPLO:

Manqlasim, tata. Manglasipjjam, tatanaka.

Ven no mAs. (sin terror) Vengan.no mdsv (sin terror) Conan no mks. (sin terror)

Coma, sehor.

(Orden suave)

Conan, sefiordts.

NOTA: 1

2

Sufijo SI. Fste.sufijo puede expresar: accidn reflexiva, reciproca, o un provecho para si mismo. Eh estas oraciones imperativas ya citadas, la entonacidn juega un papel muy importante, hasta el punto de neutralizar el efecto suavizador (de amabilidad) de los sulijos que acabamos de

tratar..

149.

147 IV

SUFIJO VERBAL "SINA" (debil)

Este sufijo indica que la accidn de la oraciOn principal y subordinada es realizada por el mismo sujeto. Indica ademiauna anterioridad de la acci6n de la oracion subordinada con respecto a la del principal. EJEI4PLO:

Aymar yateosinjj, Chukiagurti sarjjg:. Yaput perisinjj, manq'asipjjtwa.

V

Despues de aprender aymara, me ire a la Paz Desues de llegar de la chacra, comimos.

SUFIJO VERBAL "TA" (debil) Este sufijo afiadido a un radical verbal da lugar a un sustantivo o adjetivo verbal con valor de participio pasado.

Este sustantivo o adjetivo resultante de la derivacidn puede verbalizarse otra vez. (Iecciones 5a. y 6a.) PRESENTE NEGATIVO

AFIRMATIVO 1111110.1111.

.

Radical f SUfijo

TormtnaCi6n

-Adverbio ;L Radical

A Sufijo 74 Term. Verbal ,Negativa "TA"

Verbal

"TA"

Verbal

Negativo

usu usu usu usu

tc to to

twa tawa

janiu janiu

usu usu

td tg

janiu janiu

usu usu

td

janiu

usu usu usu usu

td titt

tit tg tg

wa tanwa pjjtwa pjjtawa Piiewa

Verbal

kti

.ktati

kiti

td

ktanti

usu

td

janiu

usu,

ttE

pkti pktati

janiu

usu

janiu

usu

pajjtantqa.

pkiti

td

pktanti

FUTURO

Radical )i Sufijo f Term. Verbal Verbal Verbal "TA"

USU

tg

usu

ttt

USU

usu usu usu.

usu usu

tg td td fd td

Adverbio Radical It Sufijo A Term. Verbal Negativa "TA" Negativo Verbal

janiu

7,04

*lit

yatawa

1010

janiu janiu janiu

pjjtawa

jariiu

PiJOilm4 P.130401wa

jaaniu

lffniwa

kti

usu usu usu usu usu usu usu

kdtati kaniti

estd andando Yo 'estoy enferm.

Tata Jwanajj wali uMatawdarnaciaski. Nottij .usutatwa.

Don Juan

Janiu Tatamajj wali kuliratawa.

No

eatoy

Ti i

papa

qaritgkti.

usu

kafidniti

pkti

pktati pkgniti

pkaiidniti.

muy borracho.

cansa.do. est ''=mly enoiado. -Unidad. 7

348

VI

SUFIJO VERBAL IIIRIu*

(Norte) PLURAL AFIRMATIVO

SINGULAR AFIRMATIVO

1

Radical Verbal

sar sar sar sar

Radical 71 Sufijo 7tSufijo f Term. Verbal Verbal uPJJAII "IRI"

Sufijo ,t Term. Verbal

iri iri iri iri

twa tawa wa tanwa

sara sara sara sara

pjj pjj pjj pjj

twa tawa .wa tanwa

eri eri eri eri

i

PLURAL NEGATIVA

SINGULAR NEGATIVA

Adverbio Negativo

Radical )1 Sufijo Verbal "IRI"

Term.

Adver. Neg.

Verbal

Radical 74 Sufijo itSufijo ?I Term. Verbal nPJJA" "IRI" Verbal

,

janiu janiu janiu janiu

sar sar sar sar

iri iri iri iri

janiu janiu janiu janiu

kti ktati kiti ktanti

sara sara sara sara

pjj pjj pjj pjj

fart

eri eri art

kti ktati kiti ktanti

Este sufijo colocado entre el radical verbal y la terminacidn, presenta la acci6n verbal como algo que as hace habitualmente. EJEMPLO:

Tuminkunakajj misar sariritati? Kuna orasas ikintirita. Machantapjjeritati.

,Los domingos sueles it a misa? A qu6 hora acostumbras acostarte. Suelen emborracharse.

Este alarganiento ocurre en todas las personas, menos en las terceras personas afirmativas.

N6tese el, alargamiento del sufijo "IRI ".

Unidad

7

149 NARRACIONES RECOMBINADAS

YAQHA MARKAR SARJJER JAQENAKA

Pampanjja walja wayna jagenakaw yaqha markar sarjjapjjeri; kuna-

Wayna jags persona joven

laykutejja pampanjja janiu ancha gollge yanasifiajj utjkiti. Ukhamasti Qollq yanasiria

markanjja awki jagenakampi, yaqhep wayna jagenakampikiu kirasjjapjjeri.

ganar dinero

Turusant phistatakisti uka sarjjer jagenakajj waljaniwa markapar puripjjeri; yaqhepanakajj gollgeni, warmini, wawani ukhamaw puripjjeri. Turusant urunakansti wali Kusisitaw umti asipjjeri. Waynanakajj pilut

anatapj Jeri) tatanaka, mamamakasti uma.rt

sisaw uritasipjjeri.

Machantasionsti yaqhepanakajj nuwasipjjeriwa yaqhepanakasti togs-

hpistaan

Fiesta de Todos Santos Turusant urunakai los dias de To-1 dos Santos. Turusant pasata-g ta- pasado Todo Santos

Ukham toqesisina nuwa.sisinsti kurijinidirurarti Kijasir sarapjjeri.

Umartlasisa bebiendo entre mochas personas

Turusant pasatatjja walja. waynanakaw kasarasipjjeri; ukatsti uka

Uritasiria

sipjjarakiriwa.

espectar puriri jagenakajwa.sitat sarjjapjjeri.

Awkinaka awichanakasti wasitata

Kijasifla

quejarse Wasitat- otra vez

wall llakita kirasjjapjjeri.

PREGUNTAS 1.

Kunats wayna jagenakajj

yaqha markar sarjjapjjeri?

2.

Khitinakakis markan kirasjjapjjeri?

3.

Uka sarjjer jagenakajj kunapachas wasitat puripjjeri?

4.

Kunjamas uka jagenakajj puripjjeri?

5.

Turusant urunakansti wall llakitat umartlasipjjeri?

6.

Machantasinjjaaaghepanakajj nuwasipjjeriti?

7.

Ukatstilkawkirus sarapjjeri?

8.

Turusant pasatatsti)janit waynanakajj kasarasipjjeriki?

9.

Ukatsti) uka purir jagenakajj kirasipjjeriti?

10.

Khitinakakis kirasjjapjjeri?

Unidad 7

150 KIMSAQALLQ UNIDADA

MALMO B.ASICO MA TISIK USUN JAQ

Karmina

Jasintu, imtuk isthapisimchhi.

Niyaw awtojj jutkpacha.

piru nayajj wal tukturar ajjsarta.

Jasintu

Karmina

Piru mayamp tukturamp ufijayasiziamayta, Jan ukajj juk /amp usuntasma.

Jasintu

Waliki.

Karmina

Chlijma patankaskpachawa.

Jasintu

Chhaqatawa.

Machaq sakujjasti?

Jwanchti appacha.

Ukhamajj uka chumpak usktlasim

Karmina

iAy tata!

Jasintu

sue'!

Kaimina

Khayajj awtojja.

Jin jin sarafinni.

(CHUKIAG USPITALANA)

Tuktura

Jasintu

Akajj fariUgraphiamajja.

Jumajj tisik usunitawa, tata.

iAy tata! iJichhasti, kamachtlarakisti! Aka gollanak churSma.

Tuktura

Jan llakiiimti, tata.

Jasintu

Yuspagarpun tuktura.

Tuktura

Akajj janiu umaftakiti, inyiksyunatakiwa.

Jasintu

Walik, tuktura.

Tuktura

Akat qheparojj janiu umafiamati.

Jasintu

Iyaw, tuktura.

Tuktura

Ukatjja, janiu arch sarnaqafiamati, sanaraflamawa.

Jasintu

Iyaw, tuktura.

Tuktura

Janiu phamilyamamp chik ikiflamati.

Jasintu

Iyaw, tuktura.

Tuktura

Ukatjja, janiu °racier thusafiamati.

Jasintu

Walik tuktura.

Tuktura

Aka usut waliptahatakejjx.sum mamlaftawa, saptir aka inYiksyun uchayasinaWa.

Jasintu.

Ukham lurnjj tuktura.

.Tuktura_

Ukham..lurSt ukajja,. waliptlitawa.

153.

151 UNIDAD OCHO

DIALOG() BASICO

UN ENFERMO DE TUBERCULOSIS Carmen

Jacinto, vestite rApido, ya debe estar viniendo el carro.

Jacinto

;Ah... Carmen!

Carmen

Pero tienes que hacerte ver ot,ra vez con Al, si no, podrias enfermarte mAs.

Jacinto

EstA bien.

Carmen

Debe estar encima de la almohada.

Jacinto

No aparece (estA perdido).

Carmen

;Ay sefior! entonces ponte esa chompa (no mAs)

Jacinto

Bueno.

Carmen

Alli estA el carro. aTamos, vamos!

Pero yo tengo mucho miedo it a lo del doctor.

LY mi sac° nuevo?

Ah tal vez lo ha llevado Juan.

(EN EL HCSPITALIM LA PAZ) Ud. tiene tuberculosis.

Doctor

Aqui estA su radiografia.

Jacinto

ICaramba! ;Y que hago ahoraf

Doctor

No tenga pena sefior.

Jacinto

Muchas gracias, Dr.

Doctor

Esto no debes tonar; es Para la inyecci6n.

Jacinto

Bien Dr.

Doctor

De hoy en adelante, no debe tomar bebidas alcohnicas.

Jacinto

Bueno Dr.

Doctor

Despues no debe andar mucho, debe descansar.

Jacinto

EstA bien, Dr.

Doctor

No debe dormir junto con su familia.

Jacinto

Si, Doctor

Doctor

Despues no debe escupir al suelo.

Jadinto

Est& bien Dr..

Doctor

Para sanarse de esta enfermedad, hay que comer bien, hay que hacerse colocar la inyecci6n a diario.

Jacinto

Asi 10 hare, Dr.

Doctor

Si lo hace asi, se sanarA.

Le voy a dar estas medicinas.

154 _Unidad .8-

152

UNIDAD OCHO

DIALOGO BASICO UN ENFERMO DE TUBERCULOSIS Carmen

Jacinto; vistete rapid°, el auto no tarda en llegar.

Jacinto

;Ah... Carmen!

Carmen

Tienes que consulter nuevamente con el, de lo contrahio podrias agravarte.

Jacinto

Est& bien 06nde este, mi saco nuevo?

Carmen

Debe estar encima de la almohada.

Jacinto

No lo encuentro.

Carmen

;Ay Sefior!

Jacinto

Bueno.

Carmen

Jacinto, alli esta el carro; ; vamos, vamos!

Pero yo temo it donde el Dr.

Seguramente lo llev6 Juan.

Entonces debes ponerte esa chompa.

(EN EL HOSPITAL DE LA PAZ)

Doctor

Aqui este. su radiografia, Ud. tiene tuberculosis.

Jacinto

;Caramba!

Doctor

No se preocupe, sefior.

Jacinto

Michas gracias, Dr.

Doctor

Esta no se toma;

Jacinto

Bien Doctor.

Doctor

De hay en adelante no puede tomar bebidas alcoholicas.

Jacinto

Este. bien Dr.

Doctor

Tiene que guardar un reposo absoluto, y trate de no caminar mucho.

Jacinto

Asi lo hare Dr.

Doctor

Debe dormir en una habitacion individual.

Jacinto

Bueno *or

Doctor

No debe escupir al suelo.

Jacinto

Este. bien, Dr.

Doctor

Para sanarse de esta enfermedad, tiene que alimentarse bien, y se hard colocar la inyecciOn diariamente.

Jacinto

Asi lo hare, Dr.

Doctor

Si se rige estrictamente con lo prescrito, se sanara.

;Y que hago ahora!

Le voy a dar estos medicamentos.

es para la inyeccion

155 _Unidad..8.

153 SUPLEMENTO Aycha

jayu - waykta

Kawk!ri - masayptu - nasarma - jichhArma - jichhArnanthi - ttamata. Ttaqesiyafia - jadhayafia - ktumifia - chtajjwafia - lunthatafia. Jallufia

chhijjchhintafia.

Aka manqt ajj jan aychaniwa. Aka manq t aj j j an

az.luniwa

Aka manqtajj jan loaf aniwa.

Kawkiris wawamajja? AkTrirtu lyurujjajja. Kawktr lyurus juktamp sumajja?

biasupt@i umpachAtaw, ampi? Nayranajj wilawa. NasArmail umpachataw, anpi? Nayramajj wilawa. Jichharmaw tatajjajj purini.

Khittpachas khayajja? Tata JasintUpachawa. Kuntirus purpadha?

MasayptU purpachat

JichhArmantheAkunaorasas sarbta? Janiu jagenakarojj ttelesiyafiati. Janiu jaqenakarojj iachayafiati. Janiu jaqenakarojj ktumifiati

Janiu tatasampejj chtailwafiati. Janiu jape masisarojj lunthatalati. Pampan trawajafistakejj aymar yateqafiawa.

T

manqtajj janiu nanotafinkiti.

Esta conida esti sin carne. Esta camida esta, sin sal. Esta comida esti sin aji. LCuAl es to hijo? Este es mi libro. LCuAl de los libros es nejor? Ayer en la tarde (o anoche) has debido tomar Lno? TusAojos est4n colorados. Anoche has debido tomar Lno? tus ojos estAn colorados. Mi pap4 va a llegar Ssta noche. Nuien sere. aquel? Debe ser don Jacinto. Nue dia habrA llegedo? Seguramente lleg6 ayer en la tarde I. No No No

A que hora to levantaste esta nafiana? hay que hater sufrir a la gente. hay que hater llorar a la gente. se critica a la gente.

No hay que discutir con nuestro padre. No hay que robar a nuestros semejantes. Para trabajar en el campo (es necesario) hay que aprender -aymara. No hay que comer una camida fermentada.

Tfamat manqtajj janiu manqtafiati.

No hay que comer una camida fermentada. (Una manera suave de prohibir, aconsejando)

Janiu jichhakam. Jariiu jichhakam chhiichhintkiti.

No ha llovido hasta ahora. No ha granizada hasta ahora.

Ratak sarafianchhA. MayaMp tukturamp ufi jayasifiajjawa, jan

Vayamos rApido a ver. Tengo que hacerme ver otra vez con el Dr. si no (de lo contrario) podria enr. tormamit..adn nis (agravarme).

ukajj usuntirietwa.

Unidad 8

154

DIALOG° DE ADAPTACION Jumajj tukturar ajjsartati?

Jisa, tukturar ajjsartwa. Janiu tukturar ajjsarkti.

Jumajj tukturamp ufi jayasifiamati?

Jis a, tukturamp uflj ayasifiaj j awa.

Jan ukajj usuntasmati? Sakumajj chlijma patankaskiti?

Jisa, jam ukajj usuntiristwa. Jisa, sakojjajj oh! ijma patankaskiwa. Janiu, chlijma patank-kiti, chhaqatawa.

Khitis Jasintun sakup appacha?

Jwanchti appacha.

Kuns tukturajj Jasintur churi? Uka gollanakajj umafiati? Akat oheparojj Jasintojj umafiapaW Ukatjj walj sarnaqafiapati? Phamilyapamp chik ikifiapati?

Qollanak churi.

Tata Jaiintojj oraqer thusafiapati?

Janiu oraqer thusaftaptikiti.

Tisik usut wa1iptafiatakejj sum manqtaKati?

Jisa, tisik usut waliptaliatakejj sum manqtafiawa.

Saptir inyiksyun uchayasifiati?

Jisa, saptir inyikeyun udhayasiflawa.

Tata Jasintojj ukham luran ukajj waliptaniti?

Jisa, ukham luran ukajj waliptaniwa.

Jan ukasti?

Jan ukajj juktamp usuntani.

Janiu umafiNkiti.

Akat qheparojj janiu Jasintojj umaftapakiti. Janiu sarnaqafiapakiti. Janiu phamily.:apamp chik ikifiapSkiti.

FRASES FUNDAMENTALES Estoy trasnochado, sailor.

Ikimayg.twaltata. JichhIrmajj jan waliu qhantat-ta.

Esta noche manse muy

EJERCICIOS DE ESTRUCTURA SUFIJO VERBAL "FACHA" ('fuerte)

"PROBABILIDAD"

1 EJERCICIOS DE REPETICION Niyaw awtojj jutkpacha. Sakumajj chlijma patankask,pachawa. JWanchil oakum appacha. Masnrmajj umpaehRtaw, ampi? Nayramajjwilawa. Khitipachas khayajja? Tata Jasinttipachawa.

2 EJERCICIOS DE SUSTITUCION DE NUMERO Y PERSONA Jumaw aka tatar nuwpachata. Jumanakaw aka tatar nuwapjjpachilta. JilamaW aka tatar nuwpaCha. Jusiamp Justimmpiu aka tatar nuwapjjpacha. Nay* aka tatar nuwpaChlita. Nantikaw aka tatar nuwapjjpachata.

Jumaw aka tatar nuwpachtita.

jumanakor .

Jusiamp Justinumpiu

Nanakaw

MMIDOW41.010

Unidad 8 ;

ts4

EJERCICIOS DJ SUSTITUCION DE NUMERO Y PERSONA (ContinuaciOn)

.... ?

MasUrmajj umpachKtaw; ampi? (jumanaka)

Masnrmaj j umpachMtaw;.ampi? Mas5,rmaj j umapjjpach4taw; ampi?

(Jupa) (Jupanaka). ------

MasInnajj umpachaw; ampi? Masarmajj umapjjpachaw; ampi?

Kawkirus qollq uskpachg,ta?

Kawkirus Kawkirus Kawkirus Kawkirus Kawkirus Kawkirus Kawkirus Kawkirus

(Nanaka)

(Jupa) (Jupanaka). (Jiwasa) (Jiwasanaka)

...011 M1011101.1101MINIMMIO

41111MMID ?

111011.111001,11111.1MIMMIIMMIMM110. ?

(Jumanaka) --------------? (alma)

3

155

qollq uskpachlta? qollq uskupjjpachnta? gong uskpacha? qollq uskupjjpacha? qollq uskpachItan? qollq uskupjjpachKtan? qollq uskupjjpachlita? qollq uskpachata?

CANBIO DE FORMAS AFIRMATIVA

NEGATIVA

Tatamajj purpachawa. Jwanchti sakum appacha. MasKrmajj jilamajj umpachawa. Uka tatajj aymar yatpachawa.

Janiu masIrmajj jilamajj umkpachati. Janiu uka tatajj aymar" yatkpachati.

Wawanakajj niyaw iskwilat puripjj-

Wawanakajj janiraw iskwilat puripkpachati.

Yoqiillanakajj niyaw ikintjjapjjpacha. Yatichirinakajj niyaw akankapjjpacha.

Wawanakajj janiraw ikifiat sartapkpachati. Yociallanak janiraw ikintapkpachati. Yatichirinakajj janiraw akankapkpachati.

Machaq yatichirejj qhorUpachawa. Tatamajj sum jaqVpachawa. Aka lyurojj stmapachawa. Khayajj tata JasintUpachawa.

Janiu machaq yatichirejj qhorUkpachati. Janiu tatamajj sums jaqUkpachati. Janiu aka lyurojj sumlikpachati. Janiu khayajj tata JasintUkpachati.

Tatamajj umattipachawa.

Janiu tatamajj umatUkpachati.

Janiu tatamajj purkpachati.

Janiu Jwanch sakum apkpachati.

pacha. Wawanakajj niyistw 1.1cifiatisartapjjpacha.

Yatichirejj nayatakejj kuliratIpachawa.

Khtt tatajj usuttlpachawa.

Janiu yatichirejj nayatakejj kuliratakpar!

ch a

ti.

Janiu khN. tatajj usuttlksachati.

4 EJERCICIOS DE TRADUCCION

Khitipachas khayajja? 1,Que seri aquello? LPara qua seri esto? &Para qui& seri esto? &Quien seri aquel?

KhitipaChas khayajja? Kuntipachas khayajja? Kunatakipachas akajja?

Jilajjajj utankaskpachawa. Mi hennano debe estar en la chacra.

Jilajjajj utankaskpachawa. Jilajjajj yapunkaskpachawa.

(probablemente)

Jose debe estar en la escuela.

Khititakipachas akajja? KhitIpachas khayajja?

Jusiajj iskwilankaskpachawa..

(probablemente)

Mi pap& debe estar en el pueblo.

(probablemente)

Mi hermano debe estar en la casa.

(probablemente)

Tatajjajj markankaskpachawa.

Jilajjajj utankaskpachawa.

156 EJERCICIOS DE TRADUCCION (Continuacion) Achachilajjajj umaskpachawa. Achachilajjajj manqtaskpachawa. Jilajjajj trawajaskpachawa. Hamajjajj phayaskpachlwa. Achachilajjajj ikiskpachawa. Achachilajjajj umaskpachawa.

Achachilajjajj umaskpachawa. Mi abuelo debe estar comiendo. Mi hermano debe estar trabajando. Mi mama debe estar cocinando. Ii abuelo debe estar durmiendo. Na abuelo debe estar tonando.

FORMAS VERBALES QUE INDICAN OBLIGACION 0 NECESIDAD 1.

5

FORMAS POSITIVAS IMPERSONALES

EJERCICIOS DE REPETICION Tisik usut waliptafiatakejjk sum. manqtafiawa. Aka inyiksyunajj uchayasifiawa.

Pampan tramajahatakejj Aymar yateqafiawa. Jakafiatakejj wal trawajahawa.

6 EJERCICIOS DE TRADUCCION Waliptahatakejj sum manqtafiawa. Waliptafiatakejj sum ikifiawa. Wa1iptafiatakejj samarafiawa.

Waliptafiatakejj sum manq t afiawa.

Para sanarse hay que dormir Bien. Para sanarse hay que descansar. Para vivir hay que trabajar. Para aprender aymara hay que estudiar. Para trabajar en el campo hay que saber aymara.

Jakafiatakejj trawajafiawa. Aymar yateqafiatakejj isturyafiawa.

Pampan trawahatakejj aymar yatifiawa.

Akanjj sapUr trawajahawa. Aqui se estudia todos los dias. Aqui se pastorea todos los dias. Aqui se levanta muy temprano, todos los dias. Aqui se come (se almuerza) todos los dias a las doce. Aqui se trabaja todos los dias.

Akanjj Akanjj Akanjj Akanjj

Qbargrojj jutafiawa. Mafiana es necesario terminar esta lecoion.

QharUrojj jutahawa. Qbartirojj aka liksyun tukufiawa.

Los domingos es necesario descansar. Los dominos es necesario it a la. misa. Mafiana es necesario trabajar. Maffana es necesario venir.

Tuminkunakajj samarafiawa. Tuminkunakaj j misar sarafiawa. QbarUrojj trawajafimea.

sapUr sapUr sapUr sapUr

trawajafiawa. isturyafiawa. matifiawa. wali alwat sartafiawa.

Akanjj sapUr chikUr manqtafiawa.

Akanjj sapUr trawajahawa.

QharUrojj jutahawa.

II FORMAS NEGATIVAS PERSONALES E IMPERSONALES a)

Infinitivo sin el sufijo "KA" negativo at FORMA PROHIBITIVA NEGATIVA SIMPLE (consejos, recomendaciones)

b)

Infinitivo t Sufijo "KA" negativo

159

so FORMA PROHIBITIVA NEGATIVA ENFATICA.

UnidadJ1

157 7

EJERCICIOS DE REPETICION Janiu jaqenakarojj tlagesiyafiatil tata. Janiu jagenakarojj tiagesiyanakitil tata. Janiu jagenakarojj ktumifiati, tata. Janiu jaaenakarojj kiumifiAkitil tata. Akat qheparojj janiu umafiamati. Akat qheparojj janiu urnafiamhkiti.

Janiu jagenakamp nuwasifiasati. Janiu jagenakamp nuwasifiashkiti. Tatamajj janiu mamamar nuwafiapati. Tatamajj janiu mamamar nuwafiaphkiti.

8 EJERCICIOS DE SUSTITUCION DE NUMERO Y PERSONA Qbartirojj janiu jutaftamMkiti. (Jumanaka) (Jupa)

(jiwasa)

(Jiwasanaka) .----------.... (Naya) (Nanaka)

411010111101111101111111111111111M

Janiu yagha warmimp sarnagafiamlkiti. (Jumanaka) (Naya) (Nanaka) (Jupa)

(Jiwasa) (Jiwasanaka) ----------------------

9

ghartirojj janiu jutafiamlkiti.

janiu jutapjjafiaakiti. janiu jutaftaphkiti. janiu jutapjjafiaphkiti. janiu jutafidshkiti. janiu jutapjjafiashkiti. janiu jutafiajjhkiti. Qhartirojj janiu jutapjjahajjAkiti. Qhartirojj Qhartirojj Qhartirojj Qbariirojj Qhartirojj Qhartirojj

Janiu Janiu Janiu Janiu Janiu Janiu Janiu Janiu

yaqha yaqha yaqha yaqha yaqha yaqha yaqha yaqha

warmimp warmimp warmimp warmimp warmimp warmimp warmimp warmimp

sarnagafiaakiti. sarnagapjjafiamlkiti. sarnagafiajjhkiti.

sarnagapjjahajjhkiti. sarnaqafiaphliti. sarnaqapjjafiaphkiti. sarnagailashkiti.

sarnagapjjahashkiti.

ORACIONES PAREADAS Janiu jaqenakarojj ttagesiyahati. No hay que hacer sufrir a la gente. (Forma prohibitiva enfAtica) No hay que hacer sufrir a la gente. (Forma prohibitiva simple, recomendacidn).

Janiu jagenakairOjj tiagesiyafiati.

Janiu anch umafiamakiti. No debes tomar mucho. (Forma prohibitiva, simple: recomendacion) No debes tomar mucho. (Forma prohibitiva enfatica)

Janiu anch unaAamMkiti. Janiu anch umafiamati.

Janiu usutamp chik ikipjjafiamtliciti.

Janiu usutamp chik ikipjjahamhkiti. Janiu usutamp chik ikipjjaftamati.

No deben dormir(Uds.) junto con el

Janiu jaqenakarojj ttagesiyankiti. Janiu jaqenakarojj tlagesiyaftati.

Janiu anch unaftamMkiti

enferrao. (Forma prohibitiva simple)

No deben dormir (Uds.) junto con el enfermo. (Forma prohibitiva enfAtica)

Janiu usutamp chik ikipjjafiamIkiti. 1-0,14

-A-

158 10 EJERCICIOS DE PREGUNTAS Y RESPUESTAS Janiu jacienakarojj Janiu jagenakarojj tlaqesiyafigkiti.

Jagenakarojj klumifiati? Jacenakarojj ttaqesiyarlati? Tuminkunakajj trawajahati? Achachilanakampejj chlajjwafiati? Jage masisat lunthatafiati? TImnat manqlajj manqlafiati?

Janiu Janiu Janiu Janiu

Pampan trawajaftatakejj aymar yati-

Jisa, pampan:trawajahatakejj aymar yati-

tuminkunakajj trawajahRkiti. achachilanakampejj chlajjwafinkiti. jaqe masisat lunthatahnkiti. ttamat manglajj manqtahniti.

fiati?

Wa1iptafiatakejj samarafiati?

Anch trawajasinjj qamartfahati? Waliptahatakejj sum manglaftati?

Jisa, waliptafiatakejj samarafiawa. Jisa, anch trawajasinjj qamartfaftawa. Jisa, waliptafiatakejj sum manqtaPiawa.

Ut alaftatakejj waija gollgenthati? Yap luraftatakejj wakanlhati?

Jisa, Jisa, Jisa, Jisa,

Janit usutanakajj anch sarnaqapjja-

Janiu usutanakajj anch sarnaqapjjahapNki-

ftapaki?

ti.

Janit usutanakajj umapjjafiapnki? Janit usutanakajj ormer thusapjja-

Janiu usutanakajj umapjjahapakiti. Janiu usutanakajj ()racier thusapjjahapakiti.

Aymar yategahatakejj lyurunifiati?

Aymaryateqafiatakejjyatichiriefiati?

aymar yateqafiatakejj lyuruntfiawa. aymar yateqafiatakejj yatichirintfiawa. ut alafiatakejj walja gollgenThawa. yap luraftatakejj wakanthawa.

fiapXki?

Janit usutanakajj phamilyapamp chik

Janiu usutanakajj phami4apamp chik ikip-

ikipjjafiapUki.

jjafiapttkiti.

Usutanakajj trawajapjjaftapati? Wawanakajj ktarisipjjafiapati?

Janiu usutanakajj trawajapjjahapgkiti? Janiu wawanakajj ktarisipjjahapakiti?

QharUrojj jutaftamati?

Jisa, qharUrojj jutafiajjawa. Janiu qharUrojj jutafiajjXkiti.

QharUrojj trawajaftamati?

Jisa, qharUrojj trawajaftajjawa.

Janiu qharUrojj trawajaajOkiti. Jichhnrmajj isturyaftamati?

Jisa, jichh4rmajj isturyafiajjawa. Janiu jichharmajj isturyafiajjnkiti.

QharUrojj markar sarafiamati?

Jisa, qharUrojj markar saraftajjawa. Janiu qharUrojj markar sarafiajjnkiti.

SawUrojj kun lurafiamasa (samarafta)

sawnrojj samarahajjaws

Jupasti? (jupasa) Tuminkojj kawk sarahamasa? (miaaru)

Jupas samarahaparakiwa. Tuminkojj misar sarafiajjawa. Jupas misar saraflaparakiwa. Jichha mnrajj pmnpan tramajafiajjawa.

Jupasti? (jupasa) JichhaOarajj kawkin trawajafiamasa? (pamphna)

Jupasti? (jupasa) Kuntir tukuftamas aka iiksyunjja? (jurpUru) Jupasti? (jupasa) Kunapach sarjjahamasa?(jutir phajjsi) Nayasti? (Jumasa) Kunar sarjjafiamasa? (trawajiri) Nayasti? (jumasa) Kuna. liksyunkam yateqafiamasa? (tunka mayani)

Jupas pampan trawa.jaftaparakiwa. Aka liksyun jurpUr tukufiajjawa.

.Jupasti? .(jupasa)

.Jupas tunka. mayan liksyunkara.yate_qaftapa7-

Jupas aka liksyun jurpartukufiaparaki.wa. Jutir pajjs sarjjafiajjawa.

Jumas jutir phajjs sarjjahamarakiwa. Trawajir sarjjafiajjawa. Jupas trawajir sarjjafiama.rakiwa.

Tunka mayan liksyunkam Yateqahajjawa.

159 uso DE LA FORMA "UKAJJA"

ll EJERCICIOS DE REPETICION Tukturamp uhjayasifiamawa, jan ukajj Jul° amp usuntasma. Sum manq tat ukajj, waliptdtawa. Jallun ukajj, janiu jutkdti.

Chijchhintan ukajja, janiu jutaplati. Jan samarkBt ukajj, janiu mliptkntati. Jan samarkan ukajj,janiuwaliptkaniti. Jan samarkaian ukajj, janiuwaliptkarigniti. Jan samarkg ukajj, janiuwaliptkIti. Isturyarlamawa, jan ukasti janiu yateqkdtati. Trawajahamawa, jan ukasti janiu q611qen1kdtati.

12 EJERCICIOS DE SUSTITUCION DE NUNERO Y PERSONA

(Jumanaka)

Jan trawajkdt ukajj, janiu gollgenikntati. Jan trawajapiat ukajj,janiu

( &pa)

Jan trawajkan ukajj, janiu gollgenikaniti.1

Jan trawajkdt ukajj, janiu gollgenTkgtiti

(jupanaka)

tati.

MilaeNIMINIMININNIDONrillIMINIOOMNINNIIIRINIMM*011111411MOMIVID

(Jiwasa) 001101.00 (Jiwasanaka)

11M

GIOOMOMOON111.0N4104111.01~1111NOMMOIOOM

Jan trgwajapkan ukajj, janiu

kaniti. Jan trawajkahnn ukajj, janiu gollgenlkandmiti. Jan trawajapkafidn ukajj, janiu gollqenlpkafidniti.

( Naya)

116111111701114/M10111111111011111111MMEIM11111110111141111161110

Jan trawajk4 ukajj, janiu gollgenikati. Jan trawajapka ukajj, janiu ciollqentpkd-

(Nanaka)

ti.

Jan samarkdt ukajj, usuntatawa. (Jumanaka) (jupa)

(Jupanaka) (Jiwasa) (Jiwasanaka) (Waya) ( Nanaka)

(Jupa) (jupEnaka)

( Naya

)

(Nanaka)

samarkgt ukajj, usuntntawa. samarapkgt ukajj, usuntapjjntawa. sanarkan ukajj, usuntaniwa. samarapkan ukajj, usuntapjjaniwa.

Jan samarkafign ukajj, usuntafinniwa. Jan saraarapkafidn ukajj, usuntapjjahaniwa. 111111111110111111111M11111.111101111111

Isturyafinn ukajj, yategarldniwa. (Jiwasanaka) (juma) (junianaka)

Jan Jan Jan Jan

Jan sammrka ukajj, usuntnwa. Jan samaraOka ukajj, usuntapjjnwa. Isturyafitin ukajj, yategafigniwa.

Isturyapjjan ukajj,yateqapjjailaniwa. Isturydt ukajj, yateqdtawa. Isturyapjjdt ukajj, yateqapj jdtawa. Isturyan ukajj, yatecianiwa. Isturyapjjan ukajj, yateqapjjaniwa. Isturya ukajj, yateqdwa. Isturyapj ja ukajj, yateqapjj dwa.

Unidad 8

160 13

EJERCICIOS DE TRADUCCION Jan Jan Jan Jan

Ufljayasifiamawa, jan ukajj juk'amp usuntasma.

Ufijayasifiamawa, jan ukajj, juk'amp usuntasma. Samarafiamawal jan ukajj, juk'amp usuntasma.

Tienes que descansar, si no, podrias enfermarte mas. Tienes que comer bien, si no) podrias enfermarte mas. No tienes que andar mucho, si no podrias enfermarte etas. No tienes que tomari si no, podrias enfermarte mas. Tienes que hacerte ver con el medico, si no podrias enfermarte

jallkan jallkan jallkan jallkan

ukajj, ukajj, ukajj, ukajj,

jutawa. trawajjawa. markar sarbra. aka yap tukUwa.

Jan jallkan ukajj, jutawa. Si no llueve, voy a trabajar. Si no llueve, voy a it al pueblo. Si no llueve; voy a terminar la chacra. Si no llueve, voy a venir.

Jan jallkan ukajj, jutawa.

Sum nanglafiamawa, jan ukajj, juk'amp usuntasma. Janiu anch sarnaqaftamakiti, jan ukajj, juk'amp usuntasma. Janiu umafiamtkiti, jan ukajj, juk' amp usuntasma. Tukturamp ufljayasifiamawa, jan ukajj, juk'amp usuntasma.

m6.s.

Tukturamp ufijayasiflajjawa, jan ukajj usuntiristwa.

Tengo que descansar, si no, podria enfermarne. Tengo que comer bien, si no,podria enfermarne. Tengo que hacerme ver con el medico, si no, podria enfermarme. Qollgentrist ukajja, markar sariris-

Tukturamp uhjayasifiajjawa, jan ukajj, usuntiristwa. Sanarafiajjawal jan ukajj, usuntiristwa. Sum manqtafiajjawa, jan ukajj, usuntiristwa. Tukturamp ufljayasifiajjawa, jan ukajj, usuntiristwa.

Qollgentrist ukajja, markar sariristwa.

twa.

Si tuviera dinerviconpraria esta

Qollgentrist ukajja, aka ut aliristwa.

casa. Si tuviera dinero, se lo prestaria a Juan.

gollgentrist ukajja, Jwanar maytliristwa.

Si tuviera dinero, le ayudaria a Juan. Si tuviera dinero, iria al pueblo.

Qollgentrist ukajja, Jwanar yanapiristwa. Qollgentrist ukajja, markar sariiistwa.

14 EJERCICIOS DE PREGUNTAS Y RESPUESTAS Timpuniyat ukajja, jutafati?

Jisa, timpun4A ukajja, Sanwa.

Tipuniytt ukajja, anatafi lniti?

Timpuniyat ukajja, isturyahaniti? Qollgeniyat ukajja, aka ut alatati? Qollgeniyat ukajja, nararojj.isturyir jutatati? Qollgeniyat ukajja, namar tumpasir saratafi?

Jisa, timpuniya ukajja, anatafiahiwa. Jisa, timpuniya ukajja, isturyafianiwa. Jisa, gollgeniy6 ukajja, aka ut alftwa. Jisa, gollgeniya ukajja, mararojj isturyir jutawa. Jisa, gollaeniya ukajja, mamajjar tumpasir sarRwa.

Tatam jan munkan ukajj, janit kawks

Tatajj jan munkan ukajj, janiu kawks

sarkafiani?

Tatam jan munkan ukajj, janit kuns

Tatajj jan munkan ukajj, janiu kuns alkafia-

alkalinni?

niti.

Ji lam Jan munkan ukajj, janit anatapkariani?

Jilajj jan munkan ukajj, janiu anatapkafianiti. 1"` CB

161 EJERCICIOS DE PREGUNTAS Y RESPUESTAS (ContinuaciOn)

Aymaryateqaftatakejj wal isturyap-

Jisa, aymar yateqafiatakejj wal isturyapjja-

jjaJnapati?

fiapawa.

Jan ukasti? Janit yateqapkani? Usutanakajj wal manqtapjjaliapati? Jan ukasti? Janitk wa1iptapkani? Jagenalcajjwal trawajapjjaftapati? Jan ukasti? Janit qollqenipkani?

Jan ukajj, janiu yateqapkaniti. Jisa, usutanakajj wal manqtapjjafiapawa. Jan ukajj janiu waliptapkaniti. Jisa, jacienakajj wal trawajapjjafiapawa. Jan ukajj, janiu gollgenTpkaniti.

TimpunTsin ukajja, qharUrojj jutasnmti? TimpunTsm ukajja, qharUrojj anatas-

Jisa, timpunirist ukajja, clharUrojj jutiristwa. Jisa, timpunirist ukajja, qharUrojj anatiristwa. Jisa, timpunirist ukajja, qharUrojj awatiristwa. iaea, timpunirist ukajja, qharUrojj, yap lutiristwa.

matV Timpuriimn ukajja, 4harUrojj awatismatt? Timpunimu ukajja, qharUrojj yap lit= rasmati2

SUFIJO VERBAL 0CHHA0 (Mil) 15

EJERCICIOS DE REPETICION Jasintu, igatuk isthapisimchha. Njymw awtojj jutkpacha. Apurtfasinchha, niy urUjjewa. Apurtlasipjjamchha, niy urUjjewa.

Aka naranjanakajj wall sumawa; uftjanchha. Aka naranjanakajj wall sumawa; uftjapjjamcha.

Yap lurafiajj phasilakiwa; yantiamdhha. Yap lurafiajj phasilakiwa; yantlapjjamchha. Chhijchhintaniwa, apurtlasifighchha. Chhijchhintaniwa, apurtiasipjjafignchha.

16 EJERCICIOS DE TRADUCCION Chhijchhintaniwa, apurt t asifittnchha.

Va a granizar, apresuremonos(jiwasanaka) Va hover, aprestrate. Va a 'lover, apresUrense.

Uka Ese Ese Ese

Chhijchhintaniwa, apurtfasifinnchha. Chhijchhintaniwa, apurtfasipjjafftchha.

JaLluniwa, apurtlasimchha. Jalluniwa, apurt asipjjamchh4.

Uka tataw yatpacha, jiskt tamchha. tataw yatpacha, jiskt tamchhA. sefior debe saberlo, pregtintenle. Uka tataw yatpacha, jiskt fapjjamchha. sefior debe saberlo, preguntOmosle. Uka tataw yatpacha, jiskttafitinchha. sefior debe saberlo$ preguntemosle. Uka tataw yatpacha, jisictlapjjafitinchha. (jiwasanaka)

164

Unidpd 8

162 ERASES UTTT.F..1

17

EJERCICIOS DE TRADUCCION

tata.

Ikimayntwa, tats. Estoy trasnochado, senora. Estoy trasnochado, Miguel. Estoy trasnochado, Sefior

Ikimvatwa,

JichhImajj jan waliu qhantat-ta, mama. Esta noche amaneci muy

JichhKrmajj

jan waliu qhantat-ta, mama.

JichhUrmajj

San waliu

Esta noche amaneci muy mal, mama.

Jichharmajj

jan waliu qhantat-ta, mama.

Esta noche amaneci

JichhUrmajj

jan waliu qhantat-ta,

muy mal,

Ikimayntwa, mama. IkimayKtwal Ildm.aynwa, tats.

papa.

ohantat-ia, tip.

tata.

18 EJERCICIOS DE REEMPLAZO

patankaskpachawa.

Sakumajj chlijma patankaskpachawa.

Sakumajj chtijma

Punchumajj

Punchumajj ohtijma patankaskpachawa.

4111111.010110MOMOMMONO

nanqhankaskpachawa.

uta

Janiu

miss

patank-kpachati. 4111111NOMIIMOMMO/0.84110011111.1=

143rurumaii

manqhankaskpachawa.

Punchumajj uta manqhankaskpachawa.

01.1111110MNIINbaNIMMIIM111001NDMOMPINIINUMININOMPOND

=1.110.1111.=

Punchumajj oh ijma

Punchumajj janiu uta manqhank-kpachati.

Punchumajj janiu

misa manqhank-kpachati.

Punchumajj janiu

misa patank-kpachati.

Iyurumajj janiu misa patank-kpachati.

Masayptojj umpachtaw, ampi, tata?

Masaypiojj umpachlttaw, ampi, tata?

Klearnlai

MasIrmajj

MINIONGIMMOOMMEIMMI

1/0? Jwana?

--------- isturypadhataw, ampi,--? Janiu 11011140111411111410011DOWWOMOIMMOOS

inancIticpachatat,

ampi? 011...;11111100114111.011111111111111

Jichhttrojj

imam?

umpachKtaw, ampi,

tats?

MasKrmajj umpachataw, ampi, Jwana?

Naarmajj isturypachltaw, ampis Jwana: Janiu masIrmajj isturykpachUtat, ampi, Jwana? Janiu, masXrmajj manqikpachntat, ampi, Jwana? Janiu maiIrmajj mangikpachlitats ampf,mana?

Janiu jichhUrojj nanqtkpachltatiampi, mama?

165

Unidad 8

163

19

EJERCICIOS DE TRADUCCION Akat qheparojj, janiu umanamati. De hoy en adelante, no debes pelear. De hoy eii adelante, no debes mentir. De hoy en adelante, no debes discutir. De hoy en adelante, no debes tomar.

Akat qheparojj, janiu umafiamati.

Kawkfr lyurus jukfamp sumajja: LCual de las casas es mejor? 0141 de las ovejas es mejor? 4Cull de los libros es mis grande? 01141 de los lapices es mks pequefio? LCual de los libros es mejor?

KawkIr Kawktr Kawk!r Kawk!r KawkIr KawkIr

Lapisajjaw chhaqata kawkinkpachasa? No encuentro mi libro, 06nde estara? No encuentro mi saco,Ldonde estar42 No encuentro mi poncho$06nde estara? No encuentro mi lapiz,Ldonde estara?

Lapisajjaw chhaqata, kawkinkpachasa? Lyurujjaw chhaqata, kawkinkpachasa? Sakujjaw chhaqata, kawkinkpachasa? Punchujjaw chhaqata, kawkinkpachasa? Lapisajjaw chhaqata, kawkinkpachasa?

Akat qheparojjljaniu nuwasihamati. Akat qheparojj,janiu kfarisihamati. Akat qheparojj, janiu chlajjwahamati. Akat qheparojj, janiu umafiamati.

lyurus jukfamp sumajja2 utas jukfamp sumajja? uwijas juktamp sumajja? lyurus jukfamp jachlajja? lapisas jukiamp jisktakejja? lyurus juklamp sumajja?

ESTIMULOS PARA LA CONVERSACION

1. Jusiamp Mijilampejj markarU sarafi munapjje. piru Mijilasti kayukiu sarafi muni. Jusia:

Niijila, markar sarafin.ni.

2. Jiskla Pawlojj janiu tariy lurkiti. Yatichiri: Mijila:

3. Tata Jwanajj

Jusiajj wisiklitat

Qheptirusti iskwilapard sari.

i411111

Pawlu, tariyamasti?

uspoitalarU sari, kunalaykutejja jupajj usutawa. Tuktura:

Mantaniskakim, tata.

Tata Jwana:-----4. Jasintojj iskwilankiwa. Jupajj wall jayrawa; jichhUrusti. Janiu iskwilar saran munkiti. Tata:

Jasintu, Iatuk iskwilar saram.

jasintu: 4111POWNOPPOOMOIM 010411MONOWIONWMMOOOM

5. Tata Lukasajj ijlIsyarU kumphisasir sari. Tata Kura: Parlaskakim4 tata. 4111111=1.111110 Tata Lukasa:

sarafi muni;

164 I SUFIJO VERBAL PACHA (Fuerte)

AFIRMATIVO

ear sar sar sar

pacha pacha pacha.

pacha

ta ta -tan

sara sara sara sara

pjj pjj ppjj pjj

pacha pacha pacha

ta ta

paella

tanwa

-- 1

NEGATIVO

Janiu Janiu Janiu Janiu

sar sar sar sar

k k k k

pacha pacha pacha pacha

-ta

Janiu Janiu Janiu Janiu

ti ti ti

tan

ti

sara sara sara sara

p p p p

k k k k

pacha pack a

pacha pachU

t ta -tan

ti ti ti ti

Este sufijo indica la probabilidad que el hablante tiene respecto de lo significado por la forma a la que se affade. EJEVITLO:

Niyaw awtojj jutkpacha.

=

Probablemente ya estd viniendo el carro. Ya debe2 estar viniendp el carro.(Bol.)

Jwanchli sakum appacha.

=

Ptobablemente Juan llev6 tu saco. Debe haber llevado Juan tu saco. (Bol.)

dQmidn serd aqua?

KhitIpachas khayajja? Jasinttipachawa.

Janiu Jasinttikpachati.

Debe ser Jacinto (probablemente es Jacinto.)

=

No debe ser Jacinto.

NOTA: 1. En las terceras personas, este sufijo pierde el alargamiento. 2. La traduccift con la formallebern se refiere a la probabilidad, no a un deber de obligaci6n.

1 fa

Unidad 8

165 II FORMAS VERBALES QUE INDICAN OBLIGACION 0 NECESIDAD 1. FORMAS POSITIVAS: Las formas del infinitivo en Aymara terminan siempre en fta. Las formas verbales terminadas en fia pueden en Aymara indicar tambien una obligation o necesidad.

Esta obligaci6n puede expresarse:

a) aunammeralapersonal: Jakariatakejj trawajariawa. Tisik usut waliptaftatakejj manqtariawa. b)

De una manera

= sum =

Para vivir se debe trabajar. Para sanarse de latuberculosis hay que alimentarse bien (comer bien).

ersonal:

PLURAL

SINGULAR

saraha

jja

sararia sararia sararia

ma

41[

sara sara sara sara

wa wa wa wa

pa sa

pjjaria pjjaria pjjafla pjjafta

jja

ma pa sa

wa wa wa wa

En este caso se debe ariadir a la forma verbal Be. los sufijos posesivos correspondientes a las personas sobre la que recae la obligation o necesidad de realizar algo. EJEMPLO:

a Jakariamatakejj trawa3amawa. Qhartirojj mark sarafiAllwa. Pampan trawajariatakejj aymar

m m m

YategaRldgESEA.

Para vivir tienes QM., trabajar. Mariana tengo clue it al pueblo. Para trabajar en el campo Uds. tienen gue aprender aymara.

2. FORMAS NEGATIVAS:

Unto las formas personales como impersonales admiten una forma negativa. Estas formas negativas son de dos clases. A una llamaremos simple y a la otra enfAtica. a)

iras negativa simple: Expresa la obligaci6n de no hacer nada (muy usada en las recomendaciones, consejos). Esta forma no lleva sufijo "KA". EJEMPLO:

Janiu jaqenakarojj ttaqesiya-

s

No se debe hacer sufrir a la gente.

fiati.

Janiu jaqenakarojj tfaqesiya-

No debes hacer sufrir a la gents.

ftamati

b) Forma negativa enfatica: AdemAs de la obligaci6n de no hacer nada se hace incapid en las razones objetivas que justifican la negativa de tal accidn. Esta forma lleva siempre el "KA" negativo inmediatamente despues del infinitivo en las formas impersonales, y despues de los sufijos posesivos en las personales. EJEMPLO:

= Qharftrojj janiu jutafiamlikiti. m;m ;<- r (la N a h" a-A

No debes cometer adulterio.

/AT-

168

166 III USO DE LA FCRNA "UKAJJA" Esta forma fiefiala una oraciOn subordinada condicional. Suele ocupar la Ultima posici6n de la oracion subordinada, que a su vez precede a la principal. Se podria traducir por el "si" condicional castellano.

EJEMPLO:

Si llueve, no voy a venir. Si no descansas, no to sanaras.

Jallun 41111 janiu jutkni. Jan samarkat ukajj, janiuwaliptkdtati. Tukturamp uftjayasinamawal jan ukajj*, juktamp usuntasma.

=

Isturyanamama, an ukasti, janiu aymar yateqkatati.

* JAN UKAJJA, JAN UKASTI:

Tienes que hacerte ver con el Mdico si no (de lo contrario) podrias entermarte mks (agravarte). Tienes que estudiar, de lo contrario no apremderds Aymara.

Estas formas tambien se las puede traducir por el si no Ocupan la posician inicial de la oraci6n condicional. subordinada y contindan a la principal.

IV

SUFIJO VERBAL CHHA

Este sufijo parece indicar una cierta insistencia. Se puede usar con los imperativos tanto en contextos de amabilidadl.como de enfado. La entonacion es decisiva en estos casos. EJEMPLO:

Tata, jutameha

..

Kunats warmimar nuvrta,1 jichhajj

mg

-

ufijamchha.

( %( JIA:k7

Senor, venga, venga. (Senor venga a ver) (Bol.) 4Por quo le pegaste a tu esposa? mirala ahora. LPor que le pegaste a tu esposa? (-601) ahora miralam a var

-.1

Unidad 8

167

NARRACIONM RECOMBINADAS

TATA JUSTINUMPI WAWANAKAPAMPI

Tata Justinojj rnt jukt usutawa.

Jupajj kimsa wawaniwa.

Maynejj mawaynawa,paninistil jisklakIskiwa. Tata Justinojj janiu marmintkiti, wargipajj nayraw jiujje. Tata Justinojja walja uywanakaniwa: wakanakani, qawranakani, uwijanakani, wallpanakani, ukhamawa.

gmal: llama walipa: gallina

Wallpanakapajj s aptirU ktawniri, ukhamarakiu lichejj sapUr

utjaraki; piru janiu uka klawnanak manqtapjjerlkiti; aljjafiatakia imapjjeri.

lichi: leche klawnafta: poner huevos

Oawna: huevo

Ag: vender Lichitjj kisunak lurapjjeri, uka kisunaksti ukhamarak

kisu: queso imafta: guardar

aljapjjeri.

Tata Justinusti sapUrut sapUrutjamaw juklamp, juktampi

sap de dia en dia

ma

usuntaski, piru janipuniu sum manqtkiti, phamilympas ukhama-

mas ymAs raki.

Awisasajj manqf jan aychan manqtasipjjeri, piru tata

Justinojj ukham usutpacha trawajaskakiwa.

ukhamusutpacha: asi enfermo

Utapansti tata Justinojj pd jiskfa wavapampi chiokaw ikiri.

SapUrut sapUrutjamaw jupajj jukfamp chlajjo ukhama-

rak wal ()ruler thusaraki.

thusafta: escupir

MI qawqha phajjsitsti sullka wawaparakiu chtojjofi galltaraki; ukatsti rflaynirwawaparakiu usuntaraki.

pakiu janir usuntkiti.

chlo4a: toser

aalltafta: empezar

Wayna wawa -

Tata Justinojj wali fianqha usutdjje-

waft ha usuta: enfermo muy grave

wa, inas niy jiujjchini.

r"()J.

4X

Unidad 8

168 PREGUNTAS:

1.

Tata Justinojj usutati janicha?

2.

Tata Justinojj qawqha wawanisa?

3.

Kuna uywanakanisa?

4.

Klawnathpi lichimpi kisumpejj wallat utapanjj utji?

5.

Uka ktawnanaka, lichi)kisunaka manglapjjeriti?

6.

Kunatakis ukanak imapjjeri?

7.

Tata Justinojj sapUrut sapUrut jam waliptaskiti?

8.

Awisasajj sumt mancliapjjeri?

9.

Tata Justinojj ukhamusutajj samaretti?

10.

Khitimpis tata Justinojj ikiri?

11.

Kawkirus jupajj thusi?

12.

MU qawqha phajjsitsti khitinakas usuntapjje?

13.

Tata Justinojj waliptjjeti?

Unidad 8

169

LLATUNK UNIDADA DIAL GO 13ASICO

QBATUNA

Alasir tata

Jiskta imilla, qawqhakamas naranjamajja?

Julya

Sapa qotu waranqkamawa, tata.

Alasir tata

kiwajtultaya, walja phurutt alastma..

Julya

Awir mamajjar jisktta.

Alasir tata

Jisktfamdhha.

Julya

Mamita, aka tatajj Hawajtiltaw. *Walja phurut' alasIman Biwa.

Mamapa

Churamaya.

Julya

Iyawsiu tata. .Kuns nayraqat churNma?

Alasir tata

Nayraqatjj phesqa got naranj churita.

Julya

Akajj tata; ukatsti kunamps, tata?

Alasir tata

Ukatjja, pg waranq poqotampi,ihesqa patak chowpamp churita.

Julya

Waliki tata, akajj tata.

Alasir tata

Ukaki; jichhajj yaptlItaya.

Julya

Akajj tata, ma naranjamp yaptIMma.

Mamapa

Julya, niy paj-jjtamti?

Julya

Janiraw pajkituti, mamita. phesqa patakaniu lurasi.

Mamapa

Ukhamajj sojjta waranq phesqa patakan paj-jjeta, tata.

Alasir tata

Akajj mama, yuspagarpuni.

Mamapa

Janiu kunatsa, tata.

.

Anchhichhaw nayajj jute,.

Ukaki tata?

Paciallq waranq

Unidad 9 -

170 UNIDAD NUEVE DIALOGO BASICO EN EL MERCADO

El comprador

Chiquita.

4A cuAnto cuestan tus naranjas?

Julia

Cada mont6n a mil Bs. ($b. 1), senor.

El comprador

Rebajame pues, te voy a comprar mucha fruta.

Julia

A ver, le voy a preguntaI a mi mama.

El comprador

Preguntale a ver.

Julia

Mamita, este senor dice que le rebaje y que va a lievar. mucha fruta.

La madre

Dale pues.

Julia

Dice que bueno, caballero. a dar primero?

El comprador

Primero dame cinco montones de naranjas.

Julia

Aqui estAn. Nue mAs, caballero?

El comprador

Dame dos mil bolivianos de plAtanos y quinientos bolivianos de mani mAs.

Julia

Bueno caballero, aqui estA.

El comprador

Eso no mAs, ahora aumentame pues (yapame pues).

Julia

Aqui estA senor, le voy a aumentar una naranja mAs.

La madre

Julia, ya te ha pagado?

Julia

Todavia no me ha pagado, mama. all quinientos bolivianos.

La madre

Entonces pagamelo seis all quinientos bolivianos, caballero.

El comprador

Aqui estA, nuchas gracias.

La madre

De nada, caballero.

Ahorita voy.

Nue cosa le voy

Eso no mAs?

Se ha hecho siete

Unidad 9

171

UNIDAD NUEVE DIALOGO BASICO

EN EL MERCADO

Comprador

Nifiita, euanto cuestan las naranjas?

Julia

Cada monton cuesta $b I (un peso) Sr.

Comprador

Nuieres rebajarme? Voy a comprar bastante fruta.

Julia

Un moksnto, preguntare a mi mama

Comprador

PregAntale.

Julia

Mama, este senor pide rebaja, y quiere comprar mucha fruta.

Madre

Bueno, puedes darle.

Julia

Acept6, senor, Nue le doy primero?

Comprador

Dame cinco montones de naranjas.

Julia

Aqui las tiene, Oesea algo mas?, senor.

Comprador

Dos pesos de platanos, y cincuenta centavos de mans.

Julia

Muy bien senor, aqui los tiene.

Comprador

Eso es todo, ahora aumAntame.

Julia

Bueno, senor; le voy a dar una naranja mas.

Madre

Julia, Lya to pag6?

Julia

Todavia no, mama.

Madre

Entonces. pigueme sets pesos con cincuenta centavos.

Comprador

Aqui tiene, senora; y muchas vacias.

Madre

No hay por que, senor.

Voy en seguida.

LNAda mas, senor?

La cuenta es de siete pesos ($b. 7.50) con cincuenta centmos.

Unidad 9

172

SUPLEMENTO Para Nayra Nasa Laka Jinchu ajanu

= frente ojo

- nari2 = boca = oreja

curar prestar

Qollafia

Mayttaha Churjjaha

= devolver convidar cosas de comer. Regalar dine-

Wajjttafia

cara

Jawstlarla Ttakiiia

= =

Ttajjlliha

=

Chtakuha

alojar dar un puhetazo dar una patada dar una bofetadai

ro

Kamsis tatamajja?

AIM 11111

LQue dijD to papa?

FRASES UTILES ; Ajanumajj p usuntatarakisa! chastasa?

Kama

eCaranba! iTu cara esta hinchada! LQue to hiciste?

Arum pagaraw jan

Toda la noche no he dormido.

Jurnal,pachaw trawajta.

Trabajo todo el dia.

DIALOGO DE ADAPTACION Jisk'a imillajj gawghakanaw naranjaj j sisa? Alasir tatajj "rtwajttitaya" siti? Mamapajj iyawsiti? Alasir tatajj kuns nayraqat alasi? Qawgs alasi? Ukatsti kunamps alasi? Ukakt alasi? Ukatjj kunampis yaptti? Khitis "paj-jjtamtiX ccjja? Ukatjj kamsis Julyajja? Alasir tatajj qawgp paji.

1

"Sapa golU)warangkamaw" siwa.

Jisa, "awajttitaya" siwa. Jisa, iyawsiwa. Nayragat naranj alasi. Phesga got alasi. Ukatjj pogotamp chogopamp alasi. Jisa, ukak alasi. Ukatjj mS. naranjampiu yaptti. ? Mamapaw "paj-jjtamti!! sejja. Julyajj "janiraw pajkituti" siwa. Sojjta waranq phesqa patakan paji.

EJERCICIOS DE ESTRUCTURA SUFIJO VERBAL ""MA" (debil) "YO A TI" (futuro)

1 EJERCICIOS DE REPETICION Walja phurut' alasima.

Waja phurut' alasipjjma. Kuns nayragat chur4ma? Kuns nayragat churapjjhma? Sawarojj janiu aymar yatichkgmati. SawKrojj janiu aymar yatichapktimati. Janiu mayt tkMmati. Janiu mayt apktimati.

Unidad 9

173 2

CAMBIO DE NUMERO Kawkikamas irpAma? Kuns nayraqat churnma? Qamgs maytInma: Anchhichhaw nuwgnal Anchhichhaw chlakilma, yogalla.

Kawkikamas irpapjjMna? Kuns nayraqat churapjj4ma?

Janiu qhartirojj wisitkam ,ti.

Qhararojj janiu kawks irplamati. Janiu aka lapis churkamati. Nayan-

Janiu ohartirojj wisitapamati. Qhariirojj janiu kawks irpapknmati. Janiu aka lapis churapknmati, nayankiwa.

kiwa. Jan ajjsaramti, janiu nuwkMmati.

Jan ajjsarapjjamti, janiu nuwapkImati.

QawqsmayttapjjXma? Anchhichhaw nuwapjjMma, yoqallanaka. Anchhichhaw ch'akupjjma, yoqallanaka.

SUFIJO VERBAL "ITA" (fuerte) "TU A El" (imperativo) 3

EJERCICIOS DE REPETICION tiwajt'itaya, walja phurut' alaslma. glwajtlapjjetaya, walja phurut' alasipjgma.

Nayragatajj phesqa got naranj churita. Nayraqatajj phesqa got naranj churapjjeta. Churita. Jan churistati. Jan churapjjestati.

AYmarat parlita. Jan aymarat parlistati. Jan aymarat parlapjjestati.

4 EJERCICIOS DE TRADUCCION

Ma

Aumenteme, sefior. Rebajame, sefior. A16jeme esta noche, sefior. Etperena un momento, sefior.

MX at suyttita, tata. Qollg mayt'ita, tata. Yapt'ita, tata. Aiwajtlital tata. achharm jawst'ita, tata. MX Pat suytita, tata.

Jan parlistati. No me ileves al campo. No me des ese pan. No me vendas ese pan. No me aumentes con ese pan. No me hables.

Jan Jan Jan Jan Jan Jan

t suytita, tata. Prestame dinero, sefior.

parlistati. pampar.irpistati. uka t'ant' churistati. uka t'ant'jaljjestati. uka tlantlamp yaptlistati. parlistati.

Unidad 9

174 5

EJERCICIOS DE PREGUNTAS Y RESPUESTAS

Kawkikanas irpnua, tata? (marka kama)

Kuns nayraqat churnma?

(naranja)

Markakam irpita, tata. Nayraqat naranj churita.

Kunampis yapt lama? (poqotampi)

Poqotamp yapt lita.

Qawqs mayt !Eras.?

Tunica waranq maytita.

(tunka waranqa) JunttUm churgmati?

Jisa churita. Jan churistati.

Manq' wajjttttmati?

Jisa wajjttita. Jan wajjt'istati.

Aymaratt parlMma.?

Jisa, aymarat parlita. Jan aymarat parlistati.

Yanapttgmati?

Jisa yanapt fita. Jan yanapt fistati.

Pteqem qolltimati?

Jisa, qollita.

Lapis mayttlimati?

Jisa, mayt ita. Jan mayt Istati.

SAyt tapjjHmati?

Jisa, suyttapjjeta. Jan suytiapjjestati.

Manq' churapjjinati?

Jisa, churapjjeta. Jan churapjjestati.

MInqt yapt tapjjamati?

Jisa, yapt tapjjeta. Jan yapt'apjjestati.

Mang! wajittapjjUmati?

Jisa, waNt'apjjeta.

YanaptiapjjXmati?

Jisa, yanapt apjj eta. Jan yanapttapjjestati.

Kastillanutt parlapjjnma?

Jisa,

Jan ciollistati.

Jan wajjtiapjjestati.

kastillanut parlapjjeta. Jan kastillanut parlapjjestati.

177

Unidad 9

175 VERBO IRREGULAR SARA T. PRESENTE PERFECTIVO FORMA AFIRMATIVA

6 EJERCICIOS DE REPETICION Aka tatajj "fiwajtlita" siwa. Walja "naranj alas!ma" siwa.

Nayajj tata Jwanar "qollq maytfita" sistwa. Jumajj tata Jwanar "qollq maytlita" sistawa. Jupajj tata Jwanar "qollq maytlita" siwa. Jiwasajj tata Jwanar "qollq mayttit" sistanwa. Nanakajj tata Jwanar "qollq maytiapjjet"* sapjjtwa. Jumanakajj tata Jwanar "qollq mayt'apjjet" sapjjtawa. Jupanakajj tata Jwanar "qollq maytiapjjet" sapjjewa. Jiwasanakajj tata Jwanar "qollq nayttapjjet" sapjjtanwa.

7

EJERCICIOS DE SUSTITUCION DE NUMEROY PERSONA "Anchhichhaw jutd",siwa. (Jupanaka)=------------

"Anchhichhaw "Anchhichhaw "Anchhichhaw "Anchhichhaw "Anchhichhaw "Anchhichhaw "Anchhichhaw "Anchhichhaw

(Nanaka)7-----r,

"Walja phurut' alasima" siti?

"Walja "Walja Mdalja "Walja mdalja "Walja

(JIM) (Jumanaka)------------------? (Jiwasanaka)----------------?

juts" siwa. jutapjj4" sapjjewa. juts" sistawa. jutapjja" sapjjtawa. juts" sistwa. jutapjjd" sapjjtwa. juts" sistanwa. jutapjjd" sapjjtanwa.

phurut' phurut' phurut' phurut' phurut' phurut'

alastma" siti? alasipjjnma" sapjjeti? alasIma" sistati? alasipjjnna" SipjjOi? dlasipjjnma" ispOttanti? alasipjjIma" sapjjtamti?

ta

8 CAMBIO DE NUNERO Uka tatajj "ftwajtlitaya" siwa.

Uka tatanakajj qiwajjttapjjetaya" sapjjewa.

Wawajj "manqf wajjt'ita" siwa.

Wawanakajj "manq' wajjt'apjjeta" sapjjewa.

"Iskwilar irpita" siwa.

"Iskwilar irpapjjeta" sapjjewa.

"JuntiUmmunta" siwa.

"Juntltim munapjjta" sapjjewa.

Tatamar "qollq mayttamaw" sistwa.

Tatamar "qollq mayttamaw" sapjjtwa.

Tatamar "janiu mark sarknt" sistwa.

Tatamar "janiu mark sarapknt" sapjjtwa.

* Cuando el sujeto o el objeto es plural, en la city puede quedar en singular. Ej: Nanakajj "qollq maytlit" sapjjtwa.

4

f.I

Thlitip0

176 VERBO IRREGULAR "SARAH

T. PRESENTE PERFECTIVO

FORMA NEGATIVA 9

EJERCICIOS DE REPETICION Janiu Janiu Janiu Janiu Janiu Janiu Janiu Janiu

"fiwajtlit" siskti. "fiwajtlit" sisktati.

"awajttit" siskiti, "awajtlit" sisktanti. qiwajttapjjet" sapkti. qiwajtiapjjet" sapktati. "fiwajttapjjet" sapkiti. "awajtlapjjet" sapktanti.

10 EJERCICIOS DE SUSTITUCION DOBLE Janiu nayajj "nuw1m" siskti.

------nanakajj-------------

-----"wajjt gm "---Janit "usutatwa" siskta?

Janiu Janiu Janiu Janiu Janiu Janiu Janiu Janit Janit Janit Janit Janit Janit Janit

(Jumanaka)-------------?

-------''peqew usutu''.77--1

(Jupanaka)t-------------?

nayajj "nuwalm" siskti.

nayajj "t'ajj111m" siskti. nanakajj "t'ajalipjjdm" sapkti. nanakajj "mayttapjjKm" sapkti. jupajj "mayt,Km" siskiti. jupajj "wsjjttam" siskiti.

jupanakajj Najjtiapjjm" sapkiti. "usut4twa" siskta? "qaritftwa" siskta? "qaritapjjtwa" sapkta? "yatichiripjjtwa" sapkta?

"yatichirftwesiski? upteciew usutu" siski? "Oecied usutu" sapki?

11 EJERCICIOS DE PREGUNTAS Y RESPUESTAS Tata Jasinturojj "qhartirti wisit5ma" sistati?

Jisa HoharUrU wisitina" sistwa. Janiu "qharUr wisitHe siskti.

Aka tatarojj giwajttlimaw" sistati?

Jisa, "ftwajtimae sistwa. Janiu "fiwajtlXmaw" siskti.

Cheqpachat aka wawar "anchhichhaw t'ajjlllm" sista?

Jisa, "anchhichhaw t tajj1lIm" sistwa. Janiu "anchhichhaw t tajj113.m" siskti.

Cheqpachat tata Luisajj "qharUrU wisitir jute." sejja?

Jisa, tata Luisajj "qharUrU wisitir juts"

Cheqpachat tAtamajj "ut alb," sejja?

Jisa, tatajjajj "ut aid" siwa. Janiu tatajjajj "ut siskiti.

Cheqpachat Julyajj "janiu sejja?

jutkat"

179

siwa. Janiu tata Luisajj HigharUrU wisitir juts" siskiti.

Jisa, Julyajj "janiu jutlat" siwa. (Janiu Julyajj "jan jutlat" siskiti) Janiu Julyajj "janiu jutkft" siskiti.

177 12

EJERCICI06 DE PREGUNTAS Y RESPUESTAS EN TORNO A UN MELO Data Justinojja "oharurojj wall alwat Chukiagur sard" siwa. Tata Justinojj kawkirti sari. sisa?

Tata Justinojj "Chukitguril sara" siwa.

Kuntirti sara sisa?

"Qhararti sari, siwa".

Kuna orasaw sara sisa?

"Wali alwat sard." siwa.

Mama Julyajj "Chukiagut jut -ta" siwa "aymar yateqeriu jut-ta" siwa.

Mama Julyajj kawkit jut-ta sisa? Kunarti jut-ta sisa? Janit "kastillan yategeriu jut-ta" siski?

Mama Julyajj "Chukiagut jut-ta" siwa. "Aymar yateqeriu jut-ta" siwa. Janiu "kastillan yategeriu jut-ta" siskiti.

Mama Julyajj "Chukiagun trawajta" siwa: "Tata Luisampi, tata Jwanampi, tata Mijilampiu trawajta" siwa. Mama Julyajj kawkin trawajta sisa? Janit Markusampiu trawajta siski? Khitinakampiu trawajta sisa?

Mama Julyajj "Chukiagun trawajta" siwa. Janiu "Markusampiu trawajta" siskiti. "Tata Luisampi, to Jwanampi, tata Mijilampiu. trawajta" siwa.

Mama Julyajj "Chukiagut mA lyur alta" siwa. siwa. Nhma Julyajj kun alta sisa? Kawkit alta sisa? Kunatakiu alta sisa? Janit "kastillan yateqafiatakiu alta" siski?

Mama Julyajj "di lyur alta" siwa. "Chukiagut alta" siwa. "Aymar yategafiatakiu alta" siwa. Janiu "kastillan yateqafiatakiu alta" siskiti.

VERBO

13

"Aymar yateqafiatakiu alta"

"KAMSARA"

EJERCICIOS DE RBPETICION Kamstsa? Kamstasa? Kamsisa? Kamstansa? Kamsapjjtsa? Kamsapjjtasa? Kamsapjjesa? Kamsapjjtansa?

14 EJERCICIOS DE TRADUCCION Kamstas, tata? dijo Ud. sefiora? Olue dijiste, Jose? LQue dijo aquel sefior? LQue dijo aquella mujer?

Kamstas, tata? Kamstas, mama? Kamstas, Jusia? Kamsis kha tatajja? Kamsis khA warmejja?

180

Thritind

178

EJERCICIOS DE TRADUCCION (Cantinuaci6n)

Tatajjajj "anchhichhaw jutA" sasaw*

Tatajjajj "anchhichhaw

sasaw si.

si.

Ni papa dice cue se va a levantar en seguida. NI papa dice que se va a acostar en seguida. Ni papA dice que va a venir en se-

Tatajjajj "anchhichhaw sartA" sasaw si. Tatajjajj "anchhichhaw ikintA" sasaw si. Tatajjajj "anchhichhaw jutA" sasaw si.

guida.

VERBO IRREGULAR "SARA"

FUTURO

T.

FORMA AFIRMATIVA

a)

16

EJERCICIOS DE REPETICION Jilajjarojj Jilajjarojj Jilajjarojj Jilajjarojj Jilajjarojj Jilajjarojj Jilajjarojj Jilajjarojj

17

"Chukiagur "Chukiagur "Chukiagur "Chukiagur "Chukiagur "Chukiagur "Chukiagur "Chukiagur

irpit" sawa. irpapjjet" sapjjtwa. irpit" sttawa. irpapjjet" sapjjatawa. irpit" saniwa. irpapjjet" sapjjaniwa. irpit" safianiwa. irpapjjet" sapjjafianiwa.

CAMBIO DE NUMERO Tatamarojj kawkirti sarta satasa?

Tatamarojj kawkirti sarapjjta salijjttasa?

Yatichirirojj kuntiril jutA Masa?

Yatichirirojj kuntirti jutapjjA sapjjatasa?

Tata Jwanarojj kun mayttit satasa?

Tata Jwanarojj kun maytlapjjet sapjjatasa?

Jilamarojj "jan umamti" sati?

Jilamarojj

Uka tatarojj !la rat suyt'am" sati?

Uka tatarojj "ma rat suyttam" sapjjati?

Wawamarojj "iskwilar saram" sati?

Wawamarojj "iskwilar saram" sapjjati?

b)

"jan umamti" sapjjati?

FORMA NEGATIVA

18 EJERCICIOS DE REPETICION Janiu Janiu Janiu Janiu Janiu * SASA:

jilamarojj jilamarojj jilamarojj jilamarojj jilamarojj

"Chukiagur "Chukiagur "Chukiagur "Chukiagur "Chukiagur

irpit" siskati. irpapjjet" sapkati. irpit" siskatati. irpapjjet" sapkatati. irpit" siskaniti.

Esta formado por el radical del verbo sana y el gerundio sal,sasaw si) se lo traduce literalmente diciendo diJo. En estas construcciones la forma sasa debe llevar el sufijo de enfasis primario.

1

finirlpri 9

179 19

CAMBIO DE FORMAS AFIRMATIVO

NEGATIVO

Yatichirojj Hqharar wisitit" sawa. Tatajjarojj plecnollito sawa. Manajjarojj Hqollq wajtlito sawa.

Janiu yatichirizojj Hqhartir wisitit siskati. Janiu tatajjarojj Hpfeq gollitH siskati. wajjt'it" siskati Manajjarojj janiu

J

Tata Jusiajj iyawsaniwa. Tata Jusiajj warmipar Haumakel saniwa. AchachilajjAutrawajafianin saniwa. Tata Rumirtojj HjichhUr unafianin saniwa.

Janiu tata Jusiajj iyawskaniti. Janiu tata Jusiajj warmipar lnumare siskaniti, Janiu achactilajjajj Htrawajailaniu siskaniti. Janiu tata Ruwirtojj Hjichhtir unafianiu siskaniti.

20

CAMBIO DE NUMERO

j)

"Mantanin" sapjjati? "Sartain sapjjati? HRiwajtiapjjetan sapjjafianiti?

HMantanie sati? Sartant sati? "Rkwijatlite safianiti? Tatasarojj "ms fat samartlarlano

Tatasarojj timid

Tiomarojj.fljan umantin satawa. Tiomarojj "uspitalar saram" satawa.

Juliarojj Huang, phayamil Mama.

at samartsapjjafian sapjjaria-

niti? Tiomarojj "jan umanti" sapjjatawa. Tiomarojj "uspitalar saram" sapjjatawa. Juliarojj Hmanql phayam" sapjjatawa.

OTRO USO DEL SUFIJO HMPIH (debil)

21

EJERCICIOS DE RF2ETICION Kuns nayraqat churRma? Phesqa qotu naranj churita. Ukatsti kunamps churama? Ukatjj pa waranq poqotanp churita. Khitimpis jut-ta? Tata Jwanampi, tate. Lukasamiu jut-ta. jut-ta: Ukatsti Ukatjja tata Luisampil tata Ruwirtumpiu jut-ta.

22

ORACIONES PAREADAS Kunamps lurta: Kunampis yap lurta?

Kunamps lurta? LCon que (hiciste) trabajaste la chacra? mds hiciste? Kuns munta?

Kunamps lurta? Kuns nnmta? Kunamps munta? Kuns munta? Kunampis aka is t'ajjsta? Kunamps t'ajjsta? Kunampis aka is t'ajjsta?

&glue mks quieres?

LQue quieres? Kunampis aka is t'ajjsta?

Age ids lavaste? &Con que lavaste esta ropa?

12

r

180 ORACIONES PAREADAS

(Continuaci6n)

Jawunampiu ttajjsta. Lave una camisa mds. La lave con jabdn.

Jawunampiu ttajjsta. MR kamisamp ttajjsta. Jawunampiu ttajjsta.

akan utji? aue nds hay aqui?

Kunas akan utji? Kunampis akan utji? Kunas akan utji?

Kunas

aue hay aqui? Ttanttamp poqotamp munta. Y tambien quiero pan y pidtano. (ademas quiero pan y pldtano) Quiero pan y pldtano.

Ttanttamp poqotamp munta. Ttanttamp poqotamp munta.

Lapisamp tintamp alta. Compfe un cuaderno y un libro. Ademds compre ldpiz y tinta.

Lapisamp tintamp alta. Kuarirnump lyurump alta. Lapisamp tintamp alta.

Khitis masffrojj juti?

Ttanttamp poqotamp munta.

Khitis masUrojj juti? (Ukatsti, khitimpis masUrojj juti? kKhitis masUrojj juti?

auien vino ayer? luego quien mds vino ayer? Khitimpis mark sarta? Con quien fuiste al pueblo? LY con quien Bads fuiste al pueblo?

Khitimpis mark sarta? Khitimpis mark sarta? Khitimpis mark sarta?

SUFIJO VERBAL "TAMP (fuerte) "EL A TI" 23

(Tiempo Presente Perfectivo)

EJERCICIOS DE REPETICION Julys., aka tatajj niy paj-jjtamti? Julya, aka tatanakajj niy paj-jjapjjtamti? Khitis nuwtam, tata? Khitihakas nuwapjjtam, tata?

Aka tataw numtam. Janiu aka tat nuwktamti; kha jagewnumtam. Janiu aka tatanak nuwapktamti; kh& jagenakaw nuwapjjtam. Aka tatajj niy paj-jjtamma. Janiraw aka tatajj pajktanti. Janiraw aka tatanakajj pajapktamti. CAMBIO DE NUMERO Khitis Khitia Khitis Khitia

aka lyur churtam? qollq maytt tam? aka lyur aljjtam? ayraar yatichtam?

KIIA;Nakas

Khitis. jachaytam?

Khitis ttajjlltam?

183

Khitis aka lyur churapjjtam? Khitis qollq mayt iapjjtae Khitia aka lyur aljjapjjtae Aymar yatichapjjtam? Khitinakas jachayapjjtam? Khitinakas tlajjllipjjtam?

Unidad 9

181 25

26

CAMBIO DE FORMA AFIRMATIVO

NEGATIVO

Aka tataw gollq lunthat-tam. Aka tukturaw qolltam. Mama Nuraw aymaryatichtaxa. Ng naranjampiu yuptttam.

Janiu Janiu Janiu Janiu

Aka tatanakajj niy paj-jjapjjtamwa. Riwajapjjtamwa. Mang! wajjttapjjtam.

Janiraw aka tatanakajj pajapktamti. Janiu riwajapktanti. Janiu manqt wajjttapktamti.

aka tat gong lunthatLtamti. aka tuktur gollktanti. mama Nur aymar yatichktanti. mg naranjamp yaptktamti.

FJERCICICS DE TRADUCCION

Nue te duele? aulen te ha pegado?

Kunas ustam? Kuna chegas ustam? Kunas ustam?f Khitis nuwtam?

Qawqha lyurs yatichirejj churtam? eudntos libros te ha vendido &Ste

Qawqha lyurs yatichirejj churtam? Qawgha 3,yurs aka tatajj aljjtam?

Kunas ustam? Nue Lugar te duele?

(kawkichegas ustam ?)

sailor?

eudntos libros te ha prestado el profesor? euintos libros te ha dado el profesor?

Qawqha lyurAts yatichirejj mayt'tam?

Qawqha lyarts yatirejj churtam?

SUFIJO VERBAL ITUll (fuerte) "EL A PI" (T. presente perfective) 27

EJERCICIOS DE REPETICION Aka tataw nuwitu. Aka taianakaw nuwapjjetu. Jupaw aymar yatichitu. Jupanakaw aymar 3...a:tichapjjetu.

Janiraw pajkituti. Janiraw pajapkituti. Janiu kuns churkituti. Janiraw kuns churapkituti. Plegewrusutu..

Janiu plegejj uskituti.

28

EJERCICIOS DE PREGUNTAS Y RESPUESTAS Qawqs tata Jusiajj maytttam?. (tunka waramqa) awkirus tatamajj irptam? (markaru) Kunarus mama Julyajj wisit-tam? (masaru) Khitis nuwbam? (Mijila) Kunas ustam? (puraka)

Tata Jusiajj tunka waranq mayt'itu.

Tatajjajj markara Mama julyajj masUra wisititu. Mijilaw nuwitu.

Purakaw usutu

0 /I

111-11A-,A 9

182 EJIRCICIOS DE PREGUNTAS Y RESPUESTAS (ContinuaciOn) Jisa, aka tatanakajj ufitlapjjetuwa Aka tatanakajj ufttapjjtanti? Aka mamanakajj niy paj-jjapjjtamti? Jisa, aka manianakajj niy paj-jjapjjetawa. Qollq maytlapjjtanti? Jisa, gollg mayttapjjetuwa. Jisa, yatichirejj tariy churapjjetuwa. Yatichirejj tariy churapjjtamti? 4 Panpan jaqenakajj aymarant p4apjj- Jisa, pampanjj jaqenakajj aymaran parlapjjetui tam? Pampanjj jaqenakajj jawstlapjjtanti? Jisa, pampan jaqenakajj jawst'apjjetuwa.

Tatumajj mark irptamti? Mastirojj tiomajj wisit-tanti? Tata fiuwirtojj gong maytItamti? Nurajj tariy churtamti?

Janiu Janiu Janiu Janiu

Rimajtiapjjtamti, tatanaka?

Jisa, riwajt apj jetuwa. Janiu riwajtlapkituti. Jisa iyawsapjjetuwa.

lyawsapjjtanti, tatanaka?

irpkituti. wisitkituti. mayttkituti. churkituti.

Janiu iyawsapkituti.

Akanjj aymarant parlapjjtam? Akanjj wsljanit ufitiapjjtam?

Akanjj amijunakanajj aymar parIshjj yanapapjjtanti?

Mijilajj lapis churjjtamti? Jaymejj liksyun 3...Munk yatichjjtamti? Aka tatajj niy paj-jjtanti?

29

Jisa, akanjj aymaran parlapjjetu. Janius akanjj aymaran parlapkituti. Jisa, waljaniu ufittapjjetu. Janiu waljan ufitlapkituti. Jisa, akanjj anijunakajjajj aymar parlafi ysnapapjjetuwa. Janiu akanjj amijunakajjajj aymar parlat yanapapkituti. asap churjjetuwa. Janiraw churkituti. Jisa, yatichjjetuwa. Janiraw yatickituti. Jisa, niy paj-jjetuwa. Janiraw pajkituti.

EJERCICIOS DE REENPLAZO Tata, naranj aljjeta. Tata, poqot aljjeta. Tatanaka, poqot aljjapjjeta. Tatanaka, poqot churapjjeta. Tatanakav jan poqot churapjjestati. Tatanaka, jan choqop churapjjestati. Mama, jan choqop churistati. Mama, jan choqop wajtfistati. Jisa, mama, choqop wajjtlita.

Tata, naranj aljjeta mmommememmis)10qpt

Tatunaka, -----------------)churapjjeta (Jan))

choqop

Mama,

INIMMIIINMININEMM111611.10410111MO

wajjtfistati

(Jisa) 1 naranjamp yapt t dm,

Pd

mama

ONSMONOMOMMOMOVOIN0110

Mananaka ( Janiu)

poqptamp

Churkdmati

MI naranjamp yaptEma, mama. PI naranjamp ysptrima, mama. PI naranjamp ysptlapjjdm, namanaka. Janiu p naranjamp yapttapkdmati, mamanaka.

Janiu pd poqotamp yaWapkImati, namanaka. Janiu p& poqotamp yaptIkmati, tata. Janiu pd poqotamp churiamatio tata.

1s5

Unidad 9

183 30

EJERCICIOS DE TRADUCCION Tata Plrojj kawkirtt save sisa?

Tata Plrojj kawkirti sard sisa? LA ande dice que va a ir Dn. Juan? Tata Jwanajj kawkirti sare sisa? que va a ir, dice Dn. Juan? Tata Jwanajj kunarti sate sisa? LCuando dice que va a llegar Dn.Juan? Tata Jwanajj kunapachaw purl sisa? LCon quien dice que va a venir don Tata Jwanajj khitimpiu jute sisa? Juan? LA qud hora dice que va a venir don Tata Jwanajj kuna orasaw jute sisa? Juan?

Qawqhakamas naranjamajja, tata? LCuarito cuesta cada plAano,sefiora? LCuento cuesta cada libro,3efiora?

LCuento cuesta cada maranAsefiora?

Qawqhakamas Qawqhakamas Qawqhakamas Qawqhakamas Qawqhakamas

Ukakt manta, mama? ,Eso no mes quiere, sefior? aso no mes quieres, Jose? LEso no nes quieres, abuela? LEso no mes conpraste, abuela? ,Eso no mes trajiste, abuela?

Ukakt Ukakt Ukakt Ukakt Ukakt Ukakt

LCuento cuesta cada 30.epiv,seilora?

31

naranjamajja, tata? poqotamajja, mama? lyurumajja, mama? lapisamajja, mama? naranjamajja, mama.?

manta, mama? manta, tata? manta, Jusia? manta, awicha? alts, awicha? apanta, awicha?

ESTIMULOS PARA LA CONVERSACION 1.

Mama Julyajj-qolIq mayttasiriu Mama Julyajd: Tata Ptru:

2.

Qawqhakamas naranjamajj, mama?

Lukasajj Chukiagut puri. Lukasa: Tio:

4.

Winus tias tata Pyre?

Mama Karainajj qhatun naranj alasin muni. Mama Karmina: Naranjani:

3.

tata Ptrun utapar sari.

Qhepttrustil tiopar wisitiriu sari.

Tio, Kamisgsktasa?

Tata Jusianp tata Justinumpiu nuwasipjje. sarapjje.

Qheparusti kurijirurar kijasiriu

Kurijirura: Mantanisipkakim, tatanaka Tata, Jusia:

186

Unidad 9

184

GENERALIZACION I

ESTILOS DIRECTOS

Cuando en cast ellano citamos las palabras de otra persona que habla, lo podemos hacer usando las nisnas formas y palabras de la persona, (estilo directo) u otras equivalentes (estilo indirecto),

Eh aymara no exists el estilo indirecto, por lo que las citas se reducen a repetir exac tamente lo que dice la parsona, seguido del verbo sae.. (decir) Ejemplo: Tata Lukasajj nqhartiru jutall siwa.

II

Don Lukas nnaliana vendreu; dijo. (estilo directo) Don Lucas dijo que vendria matiana. (estilo indirecto)

VERBO IRREGULAR SARA (decir)

Es el Unico verbo de radical monosilibico en aymara, y tambien el &leo verbo irregular. a)

TIE PO PRESENTE PERFECTIVO Singular Afirmativo

Singular Negativo IPS

sis sis

ta ta

sis

tan

janiu janiu janiu janiu

Plural Afirniativo

sapjj sapjj sapjj sapjj

b)

ta ta e

tan

Sisk sisk sisk sisk

ti ti ti ti

ta i tan

Plural Negativo

janiu janiu janiu janiu s

sapk sapk sapk sapk

Je ta i tan

ti ti ti

ti

TIEMPO FUTURO

Singula Afirmativo

sa sa sa

''ta

ni

ngni

Singular Negativo

janiu janiu janiu janiu

siska siska siska siska

"

ti

"ta ni

ti

flUni

ti ti

Warow

185 TIE PO FUTURO (Continuacidn)

Plural Afirmativo

sapjja sapjja sapjja sapjja

III

Plural Negativo

"ta ni fiNni

III

SUFIJO VERBAL "ITA"

suytt

ita ita ita

Singular Negativo

jan jan jan

Plural Afirmativo

churapjj mayttapjj suyttapjj

eta .eta

eta

"ta ni mini

ti ti ti ti

(fuerte)

Singular Afirmativo

chur maytt

sapka sapka sapka sapka

janiu janiu janiu janiu

chur maytt suytt

ista ista ista

ti ti ti

Plural Negativo

jan jan jan

churapjj mayttapjj suyttapjj

esta esta esta

ti ti ti

Este sufijo sefiala una orden o ruego en que la acci6n verbal va de una segunda persona hacia una primera. (til a mi) EJENPLO:

Tata, m& faf suyttita.1 Mark irpapjjeta.2

Jan parlistati.3 Jan parlapjjestati.

Sefior, espereme un nomento. Llevenme al pueblo. Ll6venos Ud. al pueblo. Llevennos Uds. al pueblo. No me hables. No me hablen, no nos hables, NO nos hablen.

1.

En estas construcciones no ocurre la m comp serial de imperativo.

2.

Cuando no se emplean los pronombres y el sufijo ita se presenta acompafiado por el pluralizador pjja (en frases afirmativas coma negative,$) la forma verbal resulta anbigua. Esta ambigUedad se debe a que el conjunto formado por el pluralizador y el sufijo ita, puede indicar pluralidad ya sea de sujetos y objetos o al menos de 11110 de ellos. Ejemplo: Ttantt churapjjeta.

Puede significar: danos pan, dennos pan, den me pan.

Unidad 9

186

Si como en el anterior ejemplo no queda claro si la pluralidad se refiere al sujeto, al objeto o a ambos, podemos transformar la ambigaedad, utilizando los pronombres personale.: para indicar los sujetos u objcktos respectivanente. Estas ambieedades ocurren. can todos los sufijos verbales de esta clase; de los cuales trataremos en el presente volumen: los sufijos "ma, ista, sma, ,istu, tam, istu.

Las adbieedades se resuelven siempre Adel smismo godo.

FJ1210: Juni tantt churapj jeta.

3

Danos pan. Jumanak nanakar tlantt churegd Ustedes den mos-pan. churapjjeta. Jumanak nayar tlantl churapjjeta.Denme pan. Otese que.en.la forma negativa el sufijo ita, se transforma en ista.

IV SUFIJO VERBAL u"EAll (dail) Singular Afirmativo

chura maytla irpa

Singular negativo

"ma **ma

janiu churka "ma ti janiu mayt.'ka "ma ti

"ma

janiu irpka

Plural Afirmativo

"ma ti

Plural Negativo

churapjja "ma mayttapjja "ma irpapjja "ma

Janiu

churapka

"ma ti

janiu mayt'apka "ma ti janiu irpapka "ma ti 1

Este.sufijo-se usa sclamente en el. futuro, indica que la acci6n verbal .va% de una pri mera persona hacia a una segunda. (yo a ti)

EMMA: Qollq maytlita, tata. Qaugs mayttSma. Qhararojj markarii irpapjjnma.

Pf6steme dinero, Defier.'

Culnto le voy a prestar. Mariana. yo les voy a llevar a Uds. al pueblo. Nosotros les vamos a llevarral pueblo. Te vamos a llevar al pueblo.

V OTRO USa.DEL SUFIJO "MPITI

(d6bil)

Este.sufijo expresa. la idea de adici6n entre los elementos de una serie. En castellano se podr!a traducir portly", utambidno, ltademAstt; como respuestas a la pregunta: lQuO mds? EJEMPLO:

Huns manta? 1,QuO quieres? Tlantl munta. Quiera pan. Ukatsti kunamps*.munta? z,Y despues qui) m4s quieres? Ukatjj naranjamp poqotamp munta. Ademasnatanjas y pldtano. (ademas quiero...)

c -

ilnid-d

187 Khitis mastirojj juti? Tata Jusiaw juti.

Ukatsti khitis juti? Ukatjja; tata Lukasamp tata Almirtumpiu juti.

auien vino ayer? Vino don Jose.

auien mas vino? Luego vino don Lucas y don Alberto.(tambien)

VI SUFIJO VERBAL "TAM"

(fuerte)

Singular Afirmativo

chur maytt irp

Singular Negativo

tam tam tam

Plural Afirmativo

churapjj mayttapjj irpapjj

chuck mayttk irpk

janiu janiu janiu

tam ti tam ti tam ti

Plural Negativo

tam tam tam

janiu janiu janiu

churapk mayttapk irpapk

tam tam tam

ti ti ti

Este sufijo se usa solamente en el perfectivo presente; indica que la accion verbal va de una tercera persona hacia una segunda. (61 a ti) EJEMPLO:

Khitis numtam?

Khitinakas numapjjtae Yatichirejj tariy churapjjtamti? Janiu Nijil lunthatktamti. Jusiaw lunthat-tam.

auien te ha pegado? auienes te han pegado? profesor les ha dado tarea a Uds.? No te ha robado Miguel. Te rob6 Jose.

SUFIJO VERBAL "ITU"

(debil)

Singular Afirmativo

chur maytt irp

itu itu itu

Singular Negativo

janiu janiu janiu

Plural Afirmativo

churapjj mayttapjj irpapjj

etu etu etu

chuck mayttk irpk

itu itu itu

ti

ti ti

Plural Negativo

janiu janiu janiu

churapk mayttapk irpapk

itu itu itu

ti ti ti

Ti

'A A n

188

Este sufijo se usa solamente en el presente perfective, indica que la acci6n verbal va de una tercera persona hacia una primera. (41 a ml) EJEJMPLO: Tata Alwirtt muwitu. Aka tatanakaw awisapjjetu. Pleaeu usutu*. Janiu Nljil lunthatkituti, Jusiaw. lunthatitu.

Me ha pegado don Albert.).

Me han avisado estos senores. Me duele la cabeza. No me robe Niguel, sino Jose.

Cuando la atima vocal del radical es u el sufijo itu, pierde su vocal i, manteniendose la vocal del radical. EJEMPLO: Am.pa raw usutu.

Me duele la mano.

NARRACIONES RECONBINADAS

MI SAPA AWICHA

Mama Antriajja niy awichUjjewa, jupajj sojjta tunka maraniwa. Chachapajj jiwatawa. Wawapasti kuchawamban qami, kunalaykutejja warmipajj Kuchawambatawa. Ukhanasti mama Antriajja sapakipuniu qami.

Kuchawambatawa es de Cochabamba

Wawapajj awisisakiu manapar tumpasir sariri. Ukhamawnayritrojj wawapajj purl. Mama Antriasti wawapar unjasinjja wal kusisi, wal jacharaki.

Awisisa - a veces

Wawapajja mR simanak qamartlawayi; sarjjaii urusti akhaxasasaw parlttasipjje.

- Mamita, Kuchawambar sarjjahEni. Kuns akanjj sapakejj lurRta? Janiu.wakaniktasal, janiu uwijanIktasa; sarjjarani, mamita.

Janiu wakaniktasa uwijaniktasa -kb-. TicAueLs ova...) a

,Q;

VaCc3S

N1

5.

Claylifia - hilar

- Janiu, Winansyu. Kuchaummban khitimpis parliristjja, kunalaykutejj janiu khitis aymar yatkiti, warmimas janiraldu yatkiti. ristua. Nayajj jiwafiajLkamaw akankd, Winansyu. Sapak sarjjam. recorAmtasifiL dar Winansyusti sapaklu sarjje. Mama Antriajja sapakiu wasitat wall Sata - terreno llakit kirasi. Arumanakajj chachapata, wawapat amtasisin wal Sembrado jachiri. Chiankha - hilo de lana de oveja Yaqhtrunakajj jan gollgeni, jan manglatawsarnageri. Janiu r.1(a21a-lenitiaian jupajj satatanEkiti, kunalaykutejj janiu jupa sapakejj yap lurasifi mancitta . sin puirkiti. Mama Antriajj jagenakarojj'dhiankht qapurapina, jan ukajj dinero, sin comer uywanak awatirapima'sasawsiri, Yaqhepanakajj sintillatjj manqtalchtoqe wajjtiapjjeri piru yaghtrunakasti jan manqtataw sarnageri. Sintifiata - por 1 s-Wal por comi Cal j_ o i

pasian.

189

PREGUNTAS 1.

Mana Antriajj qawqha naranisa?

2.

Kawkitas wawapan warnipajja?

3.

Marna Antriajj wawapar ufijasinjja kanachisa?

4.

Kamsasas wawapampejj sarjjail urojj parlttasipjje?

5.

Kunats mama Antriajj jan Kuchawambar saraft munki?

6.

Arumanakajj chachapata wawapata amtasisinjj Kusisirite

7.

Kunats mama Antriajj yaghifrunakajj jan manglat sarnageri?

8.

Kamsiris jagenakarojj mama Antriajja?

9.

Yaqhepanakajj sintiflatjj kuns wajjttapjjeri?

10.

Yaqhfirunakastis wall Kusisita, wall nanqtatati sarnaqeri?

Unidad 9

190

DIALOG() BASICO

TUNKA UNIDADA

TATA LURENSON JIWAWIPJJATA

Mama Tirisa

Tata Manuylu, kunats tata Lurenson utapan jachasipkpacha?

Tata Manuylu

Tata Lurensti jiwatayitna; ukat jachasipki.

Mama Tirisa Tata Manuylu Mama Tirisa

iJan samti! 'Ay tata! piru janjamakiu usutUkUnti.

Ktumarjamakiu sarnagerinal piru usutnpachanwa, /Ay tata! wali suma jacienwa, puwrinakarojj wal yanapirina.

Tata Manuylu

Jisa, nayas jupat wak mayttasiriynta.

Mama Tata Tirisa

Kuna usumpis jiupacha?

Tata Manuylu

Janiu ystkAti)kuna usumpejj jiuchi.

Mama Tirisa

Wawanakapajj janjamakiu akankapkit , ampi?

Tata Manuylu

Janiu akan*kapkiti, kawkinkapjjchejja.

Mama Tirisa

Imbtasiwipar sarntati?

Tata Manuylu

Jisa, sardwa.

Mama Tirisa

Kuna orasay imtlaschini; ampi?

Tata Manuylu

Janiraw yatkti, kuna orasUchinejja.

Mama Tiriaa

Yatjjatanifigni?

Tata Manuylu

Yatjjatanifinni, warmipar kun chuymachttaninUni.

191

DIALOGO BASICO UNIDAD DIEZ

- SOBRE LA MUERTE DE DON LORENZO

Doha Teresa

Don.NAnuel% ,Por que estardn llorando en la casa de don Lorenzo, no?

Don Manuel

}labia muerto don Lorenzo, por eso estdn florando.

Doha Teresa

;No dips: /Ay sehorl

pero parecfa que no estaba

enfermo.

Don Manuel Dorm Teresa

Andaba comp sano, per° no ha debido estar sano. ;Q.6 penal pobres.

era mgy bueno.

AYudaba mucho a los

Don Manuel

Si, yo tambien de el me prestaba los toros.

Doha Teresa

,Con que enfermedad habrd muerto?

Don Manuel

No se, can que enfermedad habrd muerto.

Doha Teresa

Parece que sus hijos no estdn aqui too?

Don Manuel

No est& aqui; d6nde estardn.

Doha Teresa

Vas a ir a su entierro?

Don Manuel

Si, voy a ir.

Doha Teresa

que hora se enterrarg, no?

Don Manuel

Todavia no se a que hora sera.

Doha Teresa

Iremos a averiguar.

Don Manuel

Iremos a averiguar, adeAs iremos a consolar a su esposa.

Unidad 10

192

DIALOGO BASICO UNIDAD DIEZ

SOBRE LA MratTE DE DON LORENZO

Dona Teresa

Don Manuel LPor qu6 estardn llorando en casa de don Lorenzo?

Don Manuel

}labia nuerto don Lorenzo,

Dona Teresa

iNo digasl ;.Ah senor', no parecia enfermo.

Don Manuel

Andaba saludable pero seguramente estaba enfermo.

Dona Teresa

;Qu6 penal era muy bueno ayudada macho a los pobres.

Don Manuel

Si, tambidn rc con frecuencia me prestaba toros.

Dona Teresa

LA causa de quehabrd muerto?

Don Manuel

No set

Dona Teresa

Creo que sus hijos no est& aqui. lino es cierto?

Don Manuel

No estdn aqui

Dona Teresa

Liras sa su entierro?

Don Manuel

S1, ir4.

Dona Teresa

,No saber a que hors serf el entierro?

Don Manuel

No 86'

Dona Teresa

Iremos a averiguar.

Don Manuel

Vamos, ademds, consolaremos a su esposa.

19

LD6nde estardn?

Unidad 10

193 SUPLEMENTO anargo Ktallktu dulce Mojjsa salado Ktara - con poca sal o amicar. Lag's.

Wayufia Iraffa I chufia

Eqafia Asafla Ka llafia

Itu is Apafial

Apayafia Khitaila

Chtapaqa Qhatita Khallu Chtoqe aycha

-

desabrido, que tiene poco sabor. cocido semicow,do (excepto earns) carne crude.

Llevar cosas largas. Ej. palos, lgpices. Llevar cosas del asidero. Ej. canasta, valde. Llevar en la mano cosas mas o menos pequefias que puedan caber en la mano. Ej. naranjas, panes. Llevar en brazos a un nifio o un animal pequefio. Llevar cosas que pueden doblarse sin romper. (flexiblea) Ej. ropas. Llevar platos, vasos, u otros objetos similares. Llevar cosas bastante$ grandes y pesadas. Ej. mesas, Llevar una olla. (con las dos manos) Llevar cosas en general. Enviar, mandar cosas. Ehviar a una persona.

Jisktikasaj akan qamaylta. Jisucrist tatitusajj jiwas laykU jiwtna.

Cuando era pequefio vivia aqui. Nuestro Sefior Jesucristo murio por nosotros. (por causa nuestra)

FRASES UTILES Aka junttilmajj wall qhatiririum. Uka palat pasttayanita.

Este desayuno estg' mAy caliente. (quemarite) Pgsame ese plato.

DIALOGO DE ADAPTACION Kunats tata Lurinsura utapanjj jachasipki? Tata Lurinsfi jiwatayna, ukat jachasipki. Kunats jan sawtrunakajj jutapktan? Kunalaykutejj janiu klasejj utjkiti; ukat jan jutapktanti. Tata Lurinsojj suma jaqUnti? Jisa, tata Lurinsojj wali suma jacignwa. Pwvirinakarojj yanapirinti janicha? Fuwrinakarojj wal yanapirTna. Tata Manuylojj khitits wak maytlasirina? Tata Manuylojj tata Lurinsut mayttasirina. Jumajja amijunakanat lyurunak mayttasiri- Jisa, anijunakajjat lyurunak mayttasirlyttati? ydtwa. Janiu amijunakajjat lyurunak mayttasirika ydt-ti. Tata Lurinsojj kuna usumpis jiwi? Janiu yatikti, kuna usumpejj jiuchi. yat-tati? Tata Lurinsojj kuna orasas imtlasini? Janiu yatkti, kuna orasajj imtlaschini. Yat-tati? Tuminkojj kawks sardta? Janiu yatkti, kawkjj sarchi. Juntttitunanifi dni, tatat

Whliki, umanifidni.

UnidAd 10

194 EJERCICIOS DE ESTRUCTURA

PERFECTIVO PASADO REMOTO

1

EJERCICIOS DE REPETICION Tata Lurinsojj janjamakiu usutgkgnti. Wali sums, jacidnwa.

Jesukrist tatitusajj jiwas layktt jiwgna JiskIgkasajj nayajj akan qamaygta. Jisktgkasajj nanakajj akan qamapjjaygba. Jisktgkasajj jumajj akan qamaygta. JiskIgkasajj jumanakajj akan qamapjjtaygta. Jisktgkasajl jupajj akan qamgna.

Jisktgkasajj jupanakajj akan qamapjAaa. JiskIgkasajj jiwasajj akan qanayttan. Jisktgkasajj jiwasanakajj akan qamapjjaygtan. 2

EJERCICIOS DE SUSTITUCION DE NUMERO Y PERSONA Maymarajj hanqha usutaygtwa. (Nanaka) 111111011.11111111.1101111411110.0 ONDION.O......41011.111111..11MIND.1141101011111110WININOMMIM..

(Jumanaka) (jupa)

OWNIOOMMOMMIMOODWM~111.41104110.11.

(Jupanaka) (Jiwasa) (Jiwasanaka)

111.110111.11....10..111111110

IIMIP41.01.041.011~.001111111.04111MOMMIMI

1111111

Mg urojj sapakiu kirasiygta. (Nanaka) (Juma) (Jumanaka) OMOMBOOONI.111111M (Jupa)

(Jupanaka) IMINIMNIMIMMINIft.110.000011 (Jiwasa) (Jiwasanaka) 4111001014111MO.........WM

em nanakajj--------------......

Janiu nayajj aymar yatkaygt-ti. =NM ------jumajj 11011160.1 jumanakajj 0.11~41.0411MOOmmOPNIMI jupajj jupanakajj 4111.0.11MOMIN

11111111111111M10.111000111MAIMONDIO111111411.11111110110

IMOONDO11;11111110001.01.11MIMMOMIDONO

6011101.MONII

3

jiwasana49-----

Mymarlijj Maymarajj Maymarajj Maymarajj Maymarajj Maymarajj Maymarajj Maymarajj

fianqha usutaygtwa. fianqha usutgpjjaygtwa. flanqha usutaygtawa. flanqha usutgpjjaygtawa. flanqha usutgnwa. fianqha usut"-jjgnwa. flanqha usutaygtanwa. flanqha usutgpjjayttanwa.

NA urojj sapakiu kirastylta. Mg urojj sapakiu kirasipjjaygta. urojj sapakiu kirasiytta. Mg urojj sapakiu kirasipjjaygta. MR urojj sapakiu kirastna. Mg urojjsapakiu kirasipjjgna. M urojj sapakiu kirasiyttan. Mg urojj sapakiu kirasipjjaygtan. Janiu Janiu Janiu Janiu Janiu Janiu Janiu Janiu

nayajj aymar yatkaygt-ti. nanakajj aymar yatipkaygt=ti. jumajj aymar yatkaygtati. jumanakajj aymar yatipkaygtati. jupajj aymar yatianti.

jupanakajjaymaryatipkgnti. jiwasajj aymar yatkaygtanti. jiwasanakajj aymar yatipkaygtanti.

ORACIONES PAREADAS su

Umotgtwa. Estaba enfermo. Estoy enfermo.

Usutgtwa. Usutaygtwa. Usutgtwa.

Junt Um munta. Queriascafe. Quiero caf4.

Junt t Um munta

JuntUm munay1.ta. Junt,Itim munta.

Unidad 10

195 ORACIONES PAREADAS

4

(Continuaci6n)

Janjamakiu usutgkiti. Parecia que no estaba enfermo. Parece que no est4 enfermo.

Janjamakiu usutgkiti. Janjamakiu usutgkOnti. Janjamakiu usutgkiti.

Janiu aymar yatkgnti. No sabe aymara. (el) No sabia aymara. (el)

Janiu aymar yatkOnti. Janiu aymar yatkiti. Janiu aymar yatkOnti.

Nayajj akan trawajta. Yo trabajaba aqui. Yo trabajo aqui.

akan trawajta. Nayajj akan trawajaygta. Nayajj akan trawajta.

Tata Lurinsojj wawap laykti jiwi. N.S.Jesucristo nuri6 por nosotros. Don Lorenzo muri6 por su hijo.

Tata Iurinsojj wawap laykti jiwi. Jesukrist tatitusajj jiwas layktt jiwUna. Tata Lurilsojj wawap layka jiwi.

CA'iBIO DE FORMAS AFIRNIATIVO

NEGATIVO

Maymarajj akan trawajaygta. Nayrajj akan qama.ygta.

Janiu Janiu Janiu Janiu

Nayajjjoqaraygtwa. Nayrajj wali 11.k iygtwa.

naymarajj akan trawajkaygt-ti nayrajj akan qamkaygt-ti. nayajj ogargkaygt-ti. nayrajj wall liknkaygt-ti.

Achachilajjajj wali suma jaqUnwa. Janiu achachilajjajj suma Awichajjajj qhmanwa. Janiu awichajjajj qhdrtikgnti. Tiojjajj jactilacjansOnwa. Janiu tiojjajj jachta=tansUkOnti. Mastirojj yatichirejj wali kuliratUnwa.Janiu mastirojj yatichirejj'ancha kuliratlkOnti. Nanakajj Chukiagun isturiapjjaygta. Janiu nanakajj Chukiagun isturiapkaygt-ti. Nanakajj aymar yatipjjaygtwa. Janiu nanakajj aymar yatipkaygt-ti. Nanakajj aymar yteciari munapjjaygta. Janiu nanakajj aymar yateqari munapkaygt-ti. Phistanjj jaqenakajj wal thoqopjjgna. Yaqhepanakajj wal umapjjgna. Ukatsti nuwasipjjOnwa..

Janiu phistanjj jagenakajjanch.thoOdpkgnti. Janiu yaqhepanakajj anch umapkgnti. Ukatsti janiu numasipkEnti

Jumanakajj wal kulirapjjaygta. Machantasinjja toqesipjjaygtawa. Junanakajj ancha jayrIpjjayntawa.

Janiu jumanakajj anch kulirapkaygtati. Janiu machantasinjj toqesipkaygtati. Janiu jumanakajj anchajayrgpkaygtati.

Eh la forma negativa en lugar de wali en el sentido de intensidad puede utilizarse ancha. Ej. Janiu anch thoqopkgnti

1S8

Unidad 10

196

IMPERFECTIVO PASADO REMOTO (Habitual Pasado) 5

EJERCICIOS DE REPETICION

Ktumarjamakiu sarnagertna Puwrinakarojj wal yanapirina.

Nayas jupatvakmayttasirlynta. Nanakajj jupat wak nayttasipjjeriylta. Jumas jupat wak mayttasiriynta. Jumanakajj jupat wak mayttasipjjeriydta. Jilajfas jupat wak mayttasirtna Jilanakajjas jupat wakmayttasipjjertna. Jiwasas jupat wak mayttasiriyntan. Jiwasanakas jupat wak mayttasipjjeriyntan.

CAMBIO DE NUMER0 SapUrU iskwilar saririynta. Arumkamawtrawajiriynta. Jisktnkasajj wal anatiriynta. Jisktdkasaj wal nuwasiriynta. Jisktnkasajj ktarisiriyntwa.

SaptrU iskwilar sarapjjeriyEta. Arumkamaw trawajapjjeriynta. Jisktnkasajj wal antapjjerirdta. Jisktnkasajj wal nuwasipjjerlynta. JisktEkasajj ktarisipjjeriyntwa.

Jupejj ktumarjamakiu sarnagertna. Puwrinakarojj wal yanapirtna. Tagenirff gong mayttirtna. Nayrajj jilajjajj anch umirina. Kullakajjajj wal ttaqesirtna.

Jupanakajj klmwrjamakiu sarnaqapjjerina. Puwrinakarojj walyanapapjjertna. TagenirU gong mayttapjjerina. Nayrajj jilanakajjajj anch umapjjertna. Kullakanakajjajj wal ttaqesipjjertna.

Jumajj wali alwat sartiriy &ta. Jumajj sapa tuminkU nisar.saririynta.

Jumanakajj wali alwat sartspjjeriyEta. Jumanakajj sapa tuminkt misar sarapjjeriynta. Jiwasajj sapa tuminkU ana*Woriyntan.Jiwasanakajj sapa tuminkU anatapjjeriyntan. Jisktnkasajj uwijj awatiriyntan. Jisk Sims aj j uwij awatipjj eriyntan

7

EJERCICIOS DE PREGUNTAS Y RESFUESTAS Kulijyunksikasajj waft isturyiriyata?

Nayajj

arumkamat trawajirlynta?

Amijunakamarojj yanapi4iyntati? Tionakamarojj saptirut wisitiriygta?

Tatamajj nayrajj ancht umirtna? Tatamajj usuntirtnti? Nayrajj kullakanat mange phayirtna.

Jagenakarojj qollq mayttirtnti? Yulha jaqenakarojj jawstYtrinti?

Jisa, kulijyunkukasajj wal isturyiriynta. Janiu kulijyunk-kasajj anch isturyirikaynt-ti Jisa, nayrajj arumkamaw trawajiriyUta.

Janiu nayrajj arumkamtrawajirtkaynt-ti. Jisa, amijunakajjarojj yanapiriyEtwa. Janiu amijunakarojj yanapirtkaynt-ti. Jisa, saptrU wisitiriynta. Janiu sapUr wisitirtkaynt4i. Jisa, tatajjajj nayrajj anch umirina. Janiu tatajjajj nayrajj anch unirtkEnti Jisa, tatajjajj usuntirtnwa.

Janiu Jisa, Janiu Jisa, Janiu Jisa,

tatajjajjusuntirtkEnti. nayrajj kullakajjaw mangy phayirina. nayrajj kuilakajj mange phayirtknnti. jagenakarojj qollq mayttirinwa. jaqenakarojj ciollqmayttirtknnti. yaqha jagenakarojj jawettirtnwa. yaqha jaqenakarojj jawsttirtkAnti.

tit Unidad 10

EJERCICIOS DE PREGUNTAS Y RESPUESTAS

Jumanakajj aymar parlapjjerlyttati? Nayrajj Kuchawambar jutapjjeriygtati? Omar yateqafi munapjjeriygtati? Nayrajj jagenakajj pampan Tatanakajj Kastillan parlapjjerinti?

(Continuaci6n)

197

Janiu nanakajj aymar parlapjjerikaygt-ti. Janiu nayrajj Kuchawambar jutapjjerikaytt-ti. Janiu aymar ymtegail munapjjertkaygt-ti Janiu nayrajj pampan jagenakajj liyipjjerlkgnti, Janiu tatanakajj Kastillan parlapjjertkgnti.

Kawkins nayrajj trawajaygta? (Istarus Unirusana) Khitinpis qamaygta? (tatajjamp mamajjampi)

Nayrajj Istarus Unirusan trawajaygta.

Akantistaryaygta?

Janiu akan isturykaygt-ti.

Tatajjamp mamajjampiu qamaygta.

(janiwa)

Kawkins isturyaySta? (Istarus Unirusana) Iskwilank-kasajj qawqha maraniydtasa?

Istarus Unirusan isturyaySta. Iskwilank-kasajj tunka maraniygtwa.

(tunka)

Jisktdkasajj ogaraygtati? Amutuyttati?

Janiu ogargkaySt-ti. Janiu amutfikaygt-ti.

Iikti,ygtati?

Janiu liktikaysa:t-ti

Jayraygtati? Iskwilank-kasajj wisiklitaniygtati? AwtuniyStati? Utaniygtati?

Janiu Janiu Janiu Janiu

Achachilamajj qhorfinti?

Janiu achachilajjajj qhorfalgnti.

AwiChamajj suma jaqUnti: Achachilamajj jachta-tansgnti? Achachilamajj jayrgnti?

Janiu awichajjajj suma ja0kInti. Janiu achachilajjajj jachta-tans gkUnti. Janiu jayrgkgnti. (fuerte)

OTRO USO :DEL SUFIJO 8

jayrgkaygt-ti. wisiklitanikaySt-ti. awtuntkaySt-ti. utantkaygt-ti.

EJERCICIOS DE REPETICION Kuna usumpis tata Lurinsojj jiupacha? Janiu yatkti, kuna usumpejj jiuchi.

Wawanakapajj janjamakiu akankapkiti, ampi? Janivakankapkititkawkinkapjjcheng. Kuria orasay imttaschini; ampi? Janiraw yatkti, kuna orasgchinejja.

Khitis khayajja? Janiu yatkti, khitichejja, 9

EJERCICIOS DE TRADUCCION Janiu yatkti, khitichejj khayajja. No se que sera aquello. No se para que sere{ esto. No serpara quien sera esto. No se quien sera ague'.

Janiu yatkti, khitichejj khayajja. Janiu yatkti) kunttchejj khayajja.

Janiu

yatktiikunatakichejj akajja Janiu yatktiikhititakichejj akajja. Janiu yatkbi)khitichejj khayajja.

ea r, 40,,V

Unidad 10

198 EJERCICIOS DE TRADUCCION (Continuaci6n)

Kawkjj tatajjajj sarchi. No se con quien habria ido mi papa. No se a que hora habria ido mi papa. No se a que habria ido mi papa. No se en que habria ido mi. papa. No se-por que habria ido papa-. No se a dande habria ido mi papa.

10

Kawkjj tatajjajj sarchi. Khitimpejj tatajjajj sarchi. Kuna orasajj tatajjajj sarchi. Kunarojj tatajjajj sarchi. Kunanjj tatajjajj sarchi. Kunatjj-t-a-taj-ja-j-j--sarchi.

Kawkjj tatajjajj sarchi.

EJERCICIOS DE PREGUNTAS Y RESPUESTAS Kunas akajja? Kunatakis akajja? Khititakis akajja? Kuna orasasa? Khitis khayajja? Khitinkis aka lyurojja?

Janiu Janiu Janiu Janiu Janiu Janiu Janiu

yatkti, kungchejja. kunatakichejja. yatkti, khititaktchejja. yatkti, kuna orasgchejja. yatkti, khittchejja. yatkti, kuna lyurUchejja. yatkti, khitinkchejja.

Kawkirus mamamajj sari? Kawkinkis jilamajja? Kawkinkis kullakamajja? Kawkins tata Lurinsojj trawaji? Kawkins wamanakajj anatasipkt? Kawkits aka tatajj puri?

Janiu Janiu Janiu Janig Janiu Janiu

yatkti, yatkti, yatkti, yatkti, yatkti, yatkti,

Khitimpis tatamajj umaskapacha? Khititakis pantalun alpacha? Khititakis aka ut utachpacha? Khitirus utam aljjpacha? Khitirus aka wawajj gollq churpacha?

Khitimpejj umaskchi. Khititakejj alchi. Khititakejj utach-chi. Khitirojj aljjchi. Khitirojj churchi.

Qawqha Naks jilamajj a14.pacha? Qawqhanpis alpacha? Qawqha ttantts aka wawajj nmnpacha?

Qawqjj alchi. Qawqhanpejj alchi. Qawqjj muchi.

Kamspachas tatanajja? Kamspachas yatichirejja? Kamsanis jilamajja? Kamsanis kullakamajja? Kamsgtas tatamarojja? Kamagtas yatichirirojja?

Kamschejja, janiu yatkti. Kamschejja, janiu yatkti. Kamschinejja, janiu yatkti. Kamschinejja, janiu yatkti. Kanschijja, janiu yatkti. Kamschijja, janiu

Kuns qhartirojj lurgta? Kawks qharUrojj sar&ta? Kuna orasas qharUrojj sartgta?

Kunjj lurchi, janiu yatkti. Kawkjj sarchi, janiu yatkti. Kuna orasajj sartchi, janiu yatkti.

Kum lyurus akajja?

kawkirojj sarchi. kawkinkchejja. kawkinkchejjar kawkinjj trawajchi. kawkinjj anatasipkchis kawkitjj purchi.

SUFIJO VERBAL NI (Dail)

11

a)

Con verbos de novimiento

EJERCICIOS DE REPETICION Mantiskakim, tata. Mantaniskakakim, tata. Mistuskakim,tata. Mistuniskakim, tata.

or Ai

Unidad 10

199 (Continuaci6n)

EJERCICIOS DE REPETICION

Aka lyur apam. Uka lyur apanim.

law ayaniski. Uka yoqallajj mg naranj iraniski. Uka imillajj .ff: was asaniski: Uka yoriallajj in

Mamajjajj mg phuk ituniski. Mamajjajj klawna kanast wayuniski. Mamajjajj waw ichuniski. Tatajjajj punch eqaniski. Tatamajj Istarus Unirust kart apayantamti? Jisa, apayanituwar 12

ORACIONES PAREADAS

Tataman Trae el Trae el Ilevael

pahup eqam. saco de tu papa. poncho de tu papa. poncho de tu papa.

Kanast waytati? Rary wayuntati? Kanast wayuntati? Kanast waytati?

Khitis lapis ayani? Nuien va a traer el palo? Quin va a traer el lapiz? Nuien va a llevar el lgpiz?

Khitis lapis. ayani?

LlevaAeste nitro.

Khitis law ayanini? Khitis lgpis ayanini Khitis lgtis ayani? Aka waw ichum. Uka waw ichunim. Aka waw ichum.

(en brazos) (en brazos)

Mantaskakim tata. Ehtre no rags, senor. (la persona que da la orden se encuentra dentro y la otra fuera) Ehtre no mas, senor.. (las dos personas estan fuera) 13

puphup eqam. sakup eqanim. punchup eganim. punchup eqam.

Kanast waytati? Has traido la radio? Has traido la canasta? Has llevado la canasta?

Aka waw ichum. Trae a ese Wino. a

Tataman Tataman Tataman Tataman

Mantaslmikakim, tata. Nantaniskaktm, tata.

Mantaskakin, tata.

EJERCICIOS DE TRADUCCION Kuns uka tatajj ichuniski? Kuns uka tatajj ayaniski?

Kung uka tatajj ichuniski? Nue esta trayendo ese senor? (objeto largo) Nud esta trayendo ese senor? (en la espalda) Nue esta trayendo ese senor?

Kund uka tatajj qlepiniski? Kuns uka tatajj wayuniski?

(tongndoicael asidero) 0-11. K.0

Unidad 10

200

EJERCICIOS DE TRADUCCION

(Continuaci6n)

Kuns uka tatajj ichuniski? Kuns uka tatajj ecianiski?

Kuns uka tatajj ichuniski? Nue ester trayendo ese senor? (un objeto flexible) Nue ester trayendo ese senor? (cargando en la espalda)

Kuns uka tatajj glepiniski?

Tatamajj kart Namamajj kart Jilamajj kart Amijunakamajj Tatamajj kart

Tatamajj kart apayantamti? ,Te escribi6 carta tu mama? LTe escribi6 carta tu hermano? escribieron cartas tus amigos? escribi6 carta tu papa? 14

apayantamti? apayantamti? apayantamti? kart apayanipjjtamti? apayantamti?

EJERCICIOS DE PREGUNTAS Y RESPUESTAS Saptirut lyurum apanirita? (Jisa) Kunatakis lyurum apanirita? (aymar yategafiataki)

Jisa, saptira lyurojj apanirita.

Iskwilwawanakajj iskwilarojj mant

Jisa iskwil wawanakajj malit wayusipjjeriwa.

Aymar yategafiatakiu lyurojj apanirita?

waYusipjjeriti? (jisa) Mamanakajj yapur kanast wayusipjjeriti

mamanakajj yapur kanast wayusipjjeriwa.

(Jisa)

Tatanakasti kuns ayapjjeri?

Tatanakajj arm ayapjjeri sa6elekeliklimmons

(armg

aps404meir;

Kunatakis arm ayapjjeri?

Satafiatakiu arm ayapjjeri.

(satafiataki)

'Iallutakejj tatanakajj punch egasipjjeri.

Jallutakejj kuns tatanakajj eqa. sipjjeri? (punchu)

Jumajj sak

Jisa, Janiu Jisa, Janiu Jisa, Janiu Jisa, Janiu

eciasintati?

Lapis ayasintati? Tatamajj kart apayantamti? Amijunakamajj kart apayanipjjtamti?

nayajj sak egasintwa. nayajj sak eqasinkti. lapis ayasintwa. lapis ayasinkti. tatajjajj kart apayanituwa. tatajjajj kart apayankituti. amijunakajjajj kart apayanipjjetuwa. amijunakajjajj kart apayanipkituti.

Uka wawaj*Tas asaniski.

Kuns uka wawajj asaniski? (wasu)

Runs uka tatanakajj kallasinipki?

Uka tatanakajjj mis kallasinipki

(mists)

Kum uka mamajj ituniski?

Uka mamajj phuk ituniski.

(phuku) Kuns uka mamajj ichuniski? (wawa) Khitia jnmar khitantam? (paruku)

Uka mamajj wawichaniski. Par1kujjaw khitanitu.

Aymar yatecieriu khitanitu.

Kunaruakhitantan? (aymar yatecieri)

p.

Unidad 10

201 SUFIJO VERBAL "NI" b)

CON TODOS LOS DEYAS VERBOS

15

EJERCICIOS DE REPETICION

(debil)

Yatjjatanifigni# Warnipar kun chuynachttanififfni. Kawkita aka lyur alanta? Khitis ttantt Nayaw alani Jupaw talanini Tata Lurinsurwisit-ttanifiSni.

16

CAM° DE TIENPO PR,ESENTE PERFECTIVO

FUTURO

Nayaw ttant alanta. Jisa, tatajjar tumpasintwa. Jisa, jilajjat yatjjatantwa. Tata Lurinsun warmipar chuymach

Nayaw ttantt alani. Jisa, tatajjar tumpasintwa. Jisa, jilajjat yatjjatantwa. Tata Lurinsun warmipar chuymachttantwa.

t t antwa.

Khitis ttantt alani? Jilajjajj uwijj awatiniwa. Tatajjajj yap luraniwa. Mijilaw yatichirir jawsani. Kawkins umanta? Wawanakar tuljantati? Kunapachas tiomar wisitanta? Kunats machantanta? 17

Khitis ttantt alanini? Jilajjajj uwij awatininiwa. Tatajjajj yap luraniniwa. Mijilaw yatichirir jawsanini. Kawkins amanita?

Wawanakar ajanitati? Kunapachas tiomar wisitantta? Kunats machantantta?

CAMBIO DE FORMAS

Afirnativo

Negativo

Vane alantwa.

Janiu Janiu Janiu Janiu Janiu Janiu

Wawanakarti jawsanta Mastfrojj trawajanipjjtwa.

Kuchawamban aymar yateganipjjta. Jupanakajj arampaciaraw umanipjje. Aka wawanakajj jurnalpachaw anatanipjje. Waljaniu mastirojj awatinipjje. Tata Lurinsun warmipartt chuymacht tanipjje. Tata Jwanar jiskttanipjjtwa.

ttant/alankti. wawanakar jawsankti. mastirojj trawajanipkti. Kuchawamban aymar yateganipkti. jupanakajj arumsagar umanipkiti. aka wawanakajj jurnalpach anatanipkitiT

Janiu mastirojj leljan awatinipkiti. Janiu tata Lurinsun warmipar chuynachttanipkiti. Janiu tata Jwanar jiskttanipkti.

202

VERBO SARARA Yap lurir sartati? Jichhttrojj aymar yateger sargtati? Pilut anatir sarafigniti? Manqter sarafigni? Junttum umir sarafigni? Tiojjar wisitir sarafigni? 18

SUFIJO NI Yap lyranitati. Jichhttrojj aymar yateganitati. Pilut anatanifigniti? Manqtanifigni?

JunttUmumanifigni? Tiojjar wisitanifigni?

EJERCICIOS DE TRADUCCION Aka wawat yatjjatanifigni. .Vamos a averigura sobre este senor.

Vamps a averiguar sobre tu papa. Vamps a averiguar sobre tu hermano. Vamps a averiguar sobre tu abulo.

Mama Luisar chuymaychttanipjjtati? elian ido a consolar a don Juan? Han ido a comprar pan? Mani ido a llamar a los nifios? eHan ido a tomar desayuno? Han ido a averiguar sobre tu papa? Han ido a pregunatar al profesor? Han ido a ver la casa?

Aka wawat yatjjatanifigni. Aka tatatyatjjatanifigni. Tatamat yatjjatanififfni. Jilamat yaitijjatanifigni.

Achachilawat yatjjatanifigni. Mama Luisar chuymachttanipjjtati? Tata Jwanar chuymachttanipjjtati? 'Dant' alanipjjtati? Wawanakar jawsanipjjtati? Juntttimiumenipjjtati? Tatamat yatjjatanipjjtati? Yatichirir jiskttanipjjtati? Ut urijanipjjtati?

Juntlihnumanifignit Vamos a jugart

Jrntttimumanifignif

Vamos a comer? Vamps a pregunatar al profesor? Vamps a consolar a la senora Luisa.

Mhniltanifi gnit

Anatanifi gnif

Yatichirir jiskttanifigni. Mama Luisar chuymachttanifignit

ORACIONES CAUSALES RESPUESTA A CUNATSA (ppor qu6 ) a)

b)

19

Con Kunalaykutejja(porque) Con ukata (por eso)

EJERCICIOS DE REPETICION

Kunats tata Lurinsun utapan jachasipkpacha? Kunalaykutejj tata Lurinstt jiwatayna. Tata Lurinsd jiwatayana, ukat jachasipki. Kunalaykutejj Tata Lurinstt jiwatayna, ukat jachasipki. Kunatsktuminkunakajj jan jutkta: Kunalaykutejj janiu klasejj utjkiti, ukat jan jutkti.

20

EJERCICIOS DE TRADUCCION Kunats wawamajj jan jutki? Kunats wawamajj jan jutki? Mi hijo esta enfermo, por eso no vino. Wawajjajj usutawa, ukat jan jutkiti. Porque esta enferno, por eso no vino. Kunalaykutejj usutawa)ukat jan jutkiti. Kunats.wawamajj jan jutki? LPor que no vino tu hijo?

J

Unidad 10

203 EJERCICIOS DE TRADUCCION

A

(Continuaci6n)

Kunats jan tariy lurkta? No tenia tiempo, por eso no hice la tarea. Porque no tenia tiempo, por eso no hic,e la tarea.

gor qu6 no hiciste la tarea?

Kunats jan tariy lurkta? Janiu timpunikaylt-ti,ukat jan tariy lurkti. Kunalaykutejj janiu timpunikayat-ti, ukat jan_tariy Kunats jan tariy lurkta?

Kunats jan tata Lurinsur gong mayt'kta? Don Lorenzo es muy malo, por eso no le prest6 dinero. Porque don Lorenzo es muy malo, por eso no le prestd dinero. gor qua no le prestaste dinero a don Lorenzo?

Kunats jan tata Lurinsur qoll maytikta.

Kunats Iuisar nuwta. No quiso hater la tarea, por eso le

Kunats tLuisar nuwta. Janiu tariy lure' munkiti, ukat nuwta.

Tata Lurinsojj wali qhoruwa, ukat

jan gong may-MU. Kunalaykutejj tata Lurinsojj man qhoruwa, ukat jan gong mayt'kti. Kunats jan tata Lurinsur gong maytfkta?

pega. No quiso cocinar, por eso le pegue. No aquiso barrer la casa, por eso la pegue. j,Por qu6 pegaste a Luisa?

Janiu phayan munkiti, ukat nuwta. Janiu ut pichan munkiti, ukat nuwta.

Tata Lurins1 jiwatayAna, ukat jachasipki. Habia muerto don Juan, por eso estdn llorando. Habia muerto don Juan, por eso estoy triste. Habia muerto don Juan, por eso no voy a it a La Paz. Habia muerto don Juan, por eso no vinimos ayer. (nanaka)

Tata Lurinsti jiwatay*na, ukat jachasipki.

Iskwilajj wall jayauwa, ukat jan saririkaySt-ti. El pueblo era muy iejos, por eso no

Iskwilajj wali jaythwa, ukat jan saririkayti yUt-ti. Iskwilajj wali jayInma, ukat jan saririkayn-

iba.

t-tA.

Pablo era muy flojo, por eso no hacia sus tareas. Pablo era Imiy flojo, por eso no se

Pawlojj wali jayrgnwa, ukat jan tariap lurirIkanti. Pawlojj wali jaryUnwa, ukat jan alwat sartirikUnti. Yatichirejj wali qhortinwa, ukat Pawlojj jan iskwilar saririkIntio

levantaba t emprano.

El profesor era may malo, por eso Pablo no iba a la escuela.

Kunats Luisar

Tata Jwanaw

nuwta?

jiwatayna, ukat jachasipki.

Tata Jwanaw jiwatayna, ukat llakitdskta$ Tata Jwanaw jiwatayna, ukat jan Chukiagur sarkUti. Tata Jwanaw jiwatayana, ukat jan mastrojj jutapkti.

r

OP, 4,1.3

Unidad 10

205 (Continuacia)

EJERCICIOS DE TRADUCCION

Kunats tatamajj jan jutkpacha? (Tor que no habia llegado tu papa? 4Por que no babr4 trabajado tu pap4? eor que no habri dormido tu papa? ?Tor que nn 1bra venido tu pap4?

24

Kunata tatamajj jan jutkpacha? Kunats tatamajj jan purkpacha? Kunats tatamajj jan trawajkpacha? Kunata tatamajj jan ik-kpacha? Kunats tataznajj jan jutkpacha?

ESTINULO PARA LA CONVERSACION 1.

Tata Lurinsojj Chukiagurti sarafi muni.

Tata, kawkirus aka awtojj sarani.

Tata Lurinsu: Chuphiru: 2.

Tata Iwaristti jiwatayna, jichasti tata Jwanamp tata Lukasampejj imtiast-

wipar sarapjjaapawa. Tata Jwana;

Tata Imaristojj kuna uiisay imtiaschini, ampi?

Tata tuagum 3.

Tata Pawlumpphamilyapazapejj mancilasipkiwa.

Tata Pamlq:

Mhmeasti wali klarawa.

Jwana, kunats mancejj wali 'Oar phayta.

MannJarana.:

4.

Tata Marianojj jan uftjat markartt puri.

MAmal may jisktlasima, $kuna markas akajja?

Tata Mhrianu:

GENERALIZACIONES. I

(fuerte)

USO DEL SUFIJO

Este sufijo ocurre tambien con oraciones interrogativas indirectas encabezadas por un negativa. pronombre interrogativo y dependiente de una

°rad&

EJEMPLO:

Khitia khayajja? Janiu yatkti, khitIchejja.

Qbarttiojj kawks sante Janiuyatktiikawkjj sarcbf. Kuna orasay tata Manuylojj imblaschiViiampi? Kuna orasdchinajja.

4Quien es aquel? No 86 quidn serf. IDOnde vas a it naafis? No se, a &hide ire. LA clue hora se enterrard don Manuel?

A que hora sera, no se.

Unidad 10

206

PERFECTIVO PASADO REMOTO

II

Plural Afirmativo

Singular Afirmativo

ydta ylta

sara sara sara sara

yNtwa yttawa nwa yttanwa

-na

yttan -

sarapjja sarapjja

sarka sarka sarkE sarka

ytt yola "n ydaan

ti ti ti

ti

.-nwa

ydtanwa

yStan

Plural Negativo

Singular Negativo

janiu janiu jania janiu

_

sarapjjff ..na

sarapjja

yntwa yttawa

ytta ytta

janiu janiu janiu janiu

sarapka sarapka sarapka sarapka

ytt ySta "n

ygban

ti ti ti ti

El perfectivo pasado remoto presenta la acciOn como terminada en un tiempo lejano. Contrasta con el perfectivo presente (2a. Leccidn) que puede tambien referirse a un tiempo pasado, pero no tan lejano. EJEMPLO: Mastirojj tata

Jisikristatitusajj jiwas tayKajioJaNa.

Ayer murLd'don Manuel. (Perfectivo Pres ente N. Sefior Jesucristo muri6 por nosotros. (Perfectivo pasado remoto)

Maymarajj fiangha usutayatawa.

El afio pasado estabas enfermo ngy gravemsnte

Tata Manuylojj janjamakiu usutSkanti. Nayrajj Kuchawamban trawajapjjytta. aKa JisktakV ji jima qamaydta.

Parecia que don Manuel no estaba enfermo. Antes trabajdbamos en Cochabamba. Cuando pequefio yo vivia aqui.

III INPERFECTIVO PASADO (Habitual)

Plural Afirmativo

Singular Afirmativo

sariri ytta sariri

ySta

sariri "na sariri yUtan

yttwa yStawa "nwa ydtanwa

sarapjjeri sarapjjeri sarapjjeri sarapjjeri

259

ytta ydta "na ydtan

yltwa yltawa "nwa yttanwa

Unidad 10

20'(

III IMPERFECTIVO PASADO

(Habitual) (ContinuaciOn)

Plural Negativo

Singular Negativo

janiu janiu janiu janiu

saririka ydt saririka ydta saririka saririka

ti ti ti

janiu janiu janiu

ygtan ti

janil

"n

sarapjjerika sarapjjerika sarapjjerika sarapjjerika

ydt ydta "n ydtan

ti ti ti ti

Intercalando el sufijo iri entre el radical y las terminaciones del perfectivo pasado remoto resultan unas formas verbales que presentan la accidn comp no terminada y referida al pasado. Estas formas indican ademas que se trata de una acciOn habitual. A estas formas verbales llamamos aqui imperfectivo pasado (habitual) EJEMPLO:

Nayrajj wal umiriydta. Mamajjajj sapa tuminkti mark saririna. Tata }lanuylut gong maytta-

Antes solia beber aucho. Ni nadre iba (solia ir) al pueblo cada domingo. Me prestaba dinero de don Manuel.

siriyItsa.

Tu papa andaba bien de salud, pero debid Tatamajj ktumarjamakiu sarnagerina, piru usuttipachUnwa. haber estado enfermo.

IV SUFIJO VERBAL nNIu (debil) CI9PLYglitaliAugalaninsuaLloodotgists. Sefiala un mivimiento en direccion ha(kacia a c a) cia la persona que

a)

EJEMPLO:

Uka utar mantam. 'Zr

12-54-/

t"3

Mantanim tata.

Mistuskakim, tata. Mistuniskakims.

Ehtre mesa casa

(ambas personas estan fuera) Ehtre, sefior. (la persona que habla esta dentro; el movimiento sera hacia la persona) Salga no etas, senor. ( ambas estan dentro) Salga no mAs, sailor. (el que habla esta fuera)

Todos los verbos que significan nllevarn, al afiadirseles el sufijo ni cambian su significado por el de ntraern.

NOTA:

EJEMPLO: De: resulta:

b)

Aka lyur apam. Uka lyur apanin. Uka kanast wayunim.

Lleva este libro. Trae ese libro. Trae esa canasta?

Con todos los demis verbos: Indica movimiento de alejamiento de la persona que habla o del lugar donde se habla. EJEMPLO: T I ant t

a.lanim.

Mastiroj j uwij awatintati?

Vete a comprar pan. c4 Ayer fuiste a pastorear k

OVej a

s ?

-Unidad- 10

1

208 V a)

ORACIONES CAUSALES RESPUESTA A KUNATSA (iyor qu6)

Con kunalaykutejja (porque) FJENYLO: Kunats jan mastirojj jan jutkta? Kunalaykutejj janiu tinpunikayft-ti. Kunats tata Manuylun utapan jachasipki? Kunalaykute tata Manuylti jiwatayna.

b)

Con ukata.

gztire no viniste ayer? no ten/a tiempo. gor que estin llorando en casa de don Manuel? Porque habia nuerto don Manuel.

Esta forma solamente se usa despu6s de haber mencionado el motivo.

EJEMPLO:

Kunats maefrojj jan jutkta? Janiu timptkaygt-ti, ukat jan jutkti. Kunats tata Manuylun utapan jachasipki? Tata Manuylti jiwatayna, ukat jadhasipki. Kunalaykutejatata Manuylti jiwatayna, ukat jachasipki.

roclitZi! rtlrirosgrat7 4Por que estdn llorando Manuel? Habla muero don Manuel, llorando. PQrq4t habia nuerto don estdn llorando.

?no vine. en la casa de don

por es()

estdn

Manuel, par eso

NOTA: 1.

En estas construcciones la forma ukata, no adnite los darios

2.

Puede presentarse con la forma kunalaykutejja.

sufijos enfdticos secun-

EJEMPLO:

Kunalaykutejj janiu tiempunIkayltti, ukat jan jutkti.

211

Porque no tenia tiempo, por eso no vine

Unidad 10

209 NARRACIONES RECOMINADAS NAY JISKt AKASA

Nayajj jisk t Skasajjtvta juk I lisuyStwa.

Lisu

MR urojj iskwila.ru saraynta, piru janiu mantkayEt-ti, kunalaykutejj janiu tariy lurkaynt-ti, antisas amijunakajjampiu pilut anatir sartaySta; piru tate. Paw1U tatajjar awisanitayna nmswanajj pilut kallin anataski" sasa. Tatajjasti wali kuliratawa jutatayna.

Yogallas kuns akan luraskta2 - MX ratitti pilut anat-ttasktas kunalaykutejj janiu yatichirejj jutkiti; Tirikturasti nsarjjapjjamn sapjjetuwa. Ukhamajj fatuk sarafitni. - Sarkamay tatas nayajj anchhichhaw jutg. Kamsta? anchhichhaw jawcitanogSm,

travieso

Kalli - calls

Tiriktura director Sarkamaya - estar to yendos estarbe levelvbealde. aAalaN

L4mclote.

Jaulianogafia

Ukham sasaw sinturin sisksusina.

iyawsarjjahUns tate sasaw saySta. ytta.

Nayasti uk isttasinjj niyaw, Ukatsti utajjait sarjjapjja-

castigar con algo

Utajjansti akham sitSnwa:

Sinturina

Manuylu, jichhUrojja sapakiu kirasita. Nanakajja markarU sarapjj4 chhiuchhi wawanak sumpun ufijSta. Ukatrak phisejj jiwarayaspa.

Jiworayalla

Janipuniu kawks sarkUtis sum chhiuchhi wawanak unj,. Jumanakajj sarasipkakim, tata. Nayajj chuyma manclhajjanjj wal kusisiyStas kunalaykutejj anatiriu saran munayEta. Ukatjja tatajjamp znamajjanpejj ratukiu markar sarjjapjgna; nayasti uka fatpachaw anatir sarjjaytta. ChikUrUjjdnwa nayasti anataskakiyabwas anateikamasti tacipach chhiuchhinakajjarU phisejj jiwarayatayna. Nayasti janiu kamachafis puirkayat-ti. Uka phisejj tata MarkusankSnwa. Nayajj wall kulirataw uka phisir thaqer sarayntas piru janiu utjkInti. Tata Markusajj janiu ukank-kUntis jupasti mn jiskla galluninwa, nayasti jachla gallunirakiyStwa. Ukatp1 nayajj wal amuyttastajjattAka jiskta gallump gallojjamp nuwtasiygs ukatsti gallojjaw atipani" sas4amuytiasiyEta. Ukatjja ratukiu utajjar kutiyEta. Ukatsti jachta ga1lojj Tata Markusan utapar ichuynta. Utapansti gallunakjj nuwbasiyayntwa. Nayajj wal kusisiytta "anchhichhaw gallujjajj atipani" sasa; piru tata Markusan gallupajj wal nuwasifi yatitayna, gallujjasti janiu puirklati. Nayajj uk urljasinjj wal kuliraynta. Ukatp1 nayajj mkt jachta lawamp tata Markusan gallupar churtItjja; uka gallupasti jiWanwas Nayajj ukhamjiwa0jasinjj wal sustjasiytta0 janiu kamachafts puirkaySt-ti.

matar a muchas Sisksufla - sacar de golpe, de un jalft Chuyma manclhana entre si

Uka istpacha ese minx) instante

buscar Su,stjasSa-z. aSusTh.actafia

taTsm.

Nutdasiyafla

hacer pelear Uka utanjja min phujU utjataynas uka phujurU gallup jaciontawayaySta. Ukatjj ratukiu utajjar sarjjaytta. Tatajjamp mamajjampdsti niyaw purjapjjatayna. Uka ratojj nayajj janiu kamachafts puirkayat-ti: kunalaykutejja chhiuchhhinakajjajj tacipach jiwarata, gallujjajj wall nuwjata, tata marldisan gallupajj jiwataraki, tatajjamp mamajjampisti niyaw purjjapjjarakitayna. 4 4

9

(4144

cin

Unidad 10

210 PREGUNTA3 1.

Kunats nayajj jania iskwilar mantkaydtjja?

2.

Antisas kamachaygtsa?

3.

Khitis tatajjar awisanitayna?

4.

Tatajjasti kansitSnsa?

5.

Kunats sinturin siksusina?

6.

Utajjanjja tatajjajj kansitSnsa?

7.

Nayasti kunats kusisiyttjja?

8.

UkatstinayafjkaAcirus sarjjayatjja?

9.

Anatafikanasti, utajjan kunas pasdna?

10.

Uka Phisejj khitinkansa?

11.

Tata Markusajj kunaninsa?

12.

Nayasti kunaniakiygtsa?

13.

Kawkirus jachta gallojj ichuyttjja?

14.

Khitin gallupas atipdnjja?

15.

Kunats nayajj tata Markusan ga1lupar jiwayayStjja?

16.

Uka galljj

17.

Ukatjj kawkirus sarjjayfttjja?

18.

Ukajjar purisin kunats sustjaskyttjja?

kamachayntsa?

-Unidad 10

213

211 TUNKA MAYAN UNIDADA DIALOG° BASIC° MX ALWA

Tata Karmilu Tata Ansilmu

Tata Ansilmu, nasayptojj wal thaqsma. Chhaqatayatawa. Kawkinkayatasa? Janiu akank-kayat-ti, awichajjan utapankaskayStwa.

Tata Karmilu

A... ukatpi jan jikjjatksnatejja. sipkgnal amp.?

Tata Ansilmu

Jisa, tata.

Tata Karmilu

Tata Ansilmu

Qollq ap4rNiamsna, tata Ansilmu; pa tunk* waranqjjay nayttistajja? Jisa, pa tunki waranqmayttsma.

Tata Karmilu

Akajj, tatagusp-pun yuspagar mayttawimata.

Tata Ansilmu

Janiu kunatsa; jiwas purajj yanaptlasifiasapuniwa.

Tata Karmilu

Jisa.

Tata Ansilmu

Yuspagar, tata Karmilu.

Tata Karmilu

Jichhajj sarjj4; tata; niyaw intejj jalsunjjani.

Tata Ansilmu Julya

Ma fatit suyttam, tata Karmilu. ttantt alanpan sam. Anchhichhaw, tats.

Tata Ansilmu

;Ay tata Karmila; nayrtirunakajj4 ma jukt usutaySt ampl&

Tata Karmilu

LAY tata' usuntafiajj janiu waltkiti.

Wawanakamakiu akanka-

Nayas yanapttaraldinawkunansa, tata Ansilmu.

Julya... Alwirtur

Julya

Tata, janiu AIwirtojj ttant' alanifi munkiti, ikiskakiwa.

Tata Ansilmu

Jtlya

Janis aiankpan, piru jupajj jan ttanttanpiktu junttilm umani. Jichhajj nayat ttanttar sarajja?

Tata AnsiImu

Asti) Antris t santtar sarpan.

Jumajj juntitimar asuka-

rancham.

Julya

Niy asukarantjjewa., t 'ant t aldu phalti.

Tata Ansilmu

Ukhamajj ma Iatit tlantt suyttafiani.

214

Unidad 11

212

DIALOGO BASICO

UNA hakNA Don Carmelo Don Anselmo

Don Anselmo, ayer por la tarde te he buscado mucho. Estabasperdido. &donde estabas? No estuve aqua, estuve enla casa de mi abuela.

Don Carmelo

Ah... por eso pues no te he podido encontrar. tus hijos no mdsleno?

Don Anselmo 4r Don Carmelo

Si.

Estaban

Don Anselmo

Te lo he traido el dinero, Don Anselmo; me has prestado veinte ($b. 20.00) Si, te he prestado veinte nil

Don Carmelo

Muchas gracias par lo que me has prestado.

Don Anselmo

No hay por qu6.

Don Carmelo Don Anselmo

Si, yo tambien te voy a ayudar en cualquier cosa, Don Anselmo. Gracias1 Don Carmelo.

Don Carmelo

Me voy; ya va a salir el sol.

Don Anselmo

Esperd un ratito, Don Carmelo. que vaya a comprar pan. Ahorita, papa.

Julia

Don Anselmo

Entre nosotros siempre debemos ayudarnos.

Julia... dile a Alberto

iAyl Don Carmelo! estos dias estuve un poco enfermo.

Don Carmelo

iCarambal no es bueno enfermarse.

Julia

Julia

Papa, Alberto no quiere ir a comprar pan, estd durmiendo no mds. Bueno que no vaya a comprar, pero el va tomar el café sin pan no mds. lAhora yo voy a ir por pan?

Don Anselmo

No, que vaya Andres

Julia

Ya tiene azticar, falta pan no rads ya.

Don Anselmo

Entonces un ratito esperamos por el pan.

Don Anselmo

por pan$ ti endulza el café.

Unidad 11

213

UNIDAD ONCE DIALOGO BASICO

UNA MARANA Don Carmelo Don Anselmo Don Carmelo Don Anselmo

Don Carmelo

Don Anselmo, ayer por la tarde le busqu6 y no pude encontrarlo. 06nde estaba? No estuve aqui, fu/ a la casa de nil abuela. Ah... con raz6n no pude encontrarlo. sus hijos no es cierto? Si.

Estaban solo

Don Anselmo

Se lo traje el dinero que me prest6f Dn. Anselmod;erao $b. 20.00 no es cierto? (veinte mil pesos bollvianos) Si.

Don Carmelo

Aqui tiene. Michas gracias por el prestamo.

Don Anselmo

Don Anselmo

No hay por que; entre nosotros siempre debemos colaborarnos. Si, yo tambien le ayudar6 en cualquier forma, don Anselno. Muchas gracias, don Carmelo.

Don Carmelo

Ahora me voy; ya saldrA el sol.

Don Anselmo

Julia

Espere un momento don Carmelo. que vaya a comprar pan. En seguida, papa.

Don Atselmo

Si supiera Dn. Carmelo.

Don Carmelo

Don Carmelo Julia

Julia...dile a Alberto

Estop dias estuve enfermo.

iQu6 penal No es bueno enfermarse.

Don Anse lmo

Papa, Alberto no quiere it a comprar pang sigue durmiendo. Flies que no vaya a comprar, pero 61 tomara su café sin

Julia

pan. :Entonces yo voy a comprarlo.

Don Anselmo

No, que Andris vaya;td)endulza el

Julia

Ya tiene azdcar, s6lo falta pan.

Don Anselmo

Esperaremos un momento.

216

desayuno.

Unidad 11

214 SUPLEMENTO Jawira Qollu ota Q a Ana

-

rio cerro lago llama perro

ninkhdra inapuniki.

hace un momento sin motivo - bonito t*antachasifia - reunirse wanktu conejo

calumniar acusar insultar en arch ' ukifia voz alts y deeds lejos. ktarintafla jaihancharia

Que bonito es to perritoi(cachorro) /Ana qallumajjjiwakisd! phisi qallu (cria de gato); qawra qallu (cria de llama); awls qallu (cria de oveja) FRASES UTILES Julyajj asukarar sarpan. Yuspagarpun, tata, yatichawimata.

Que Julia vaya por azdcar. Gracias, senior, por su ensetianza.

DIALOGO DE ADAPTACION Mastrojj akankaskayStati?

Jisa, akankaskayStwa. Janiu akank-kaydt-ti. MarkankaskayUtwa. (markankaydtwa) Awichapan utapankaskUnwa. Wawanakapaldu utankasipkUna.

KawkinkayUtasa? Xasayptojj Tata Ansilmojj kawkinkcInsa? Khitinakakis utankasipkUna? Jumajj qollq mayt tistati?

Jisa, mayt t smawa.

Janiu mayttksmati. PU tunk waranq mayt tsma.

Qawqs mayttistajja? Hastirojj afijistati?

Jisa, ufijsmawa. Janiu ufijksmati.

Junajj aymarant parlista, kastillanunch parlista? &Bat ttantt alanini, Alwirtuch alanini?

Aymaran parlsma.

Alwirt alanpam Jan Alwirt alankpati. Aka tatanakajj jichhtirojj trawajapjjaniti? Jisa, trawajapjjpan. Jan trawajapkpati. EJERCICIOS DE ESTRUCTURA

SUFIJO VERBAL SUJETO OBJETO 1

(fuerte)

"ISTA"

TU A MI"

EUERCICIOS DE REPETICION PU tunk waranqj jay mayttistajja? PI tunic waranqjjay mayt tapjjestajja? Janiu m3.yt t kistati

Janiu mayt t apkistati

Kunats inapunik klarintista2 Janiraw turk kut-taykistati 2

EJEROICIOS DE DOBLE SUSTITUCION

Tunica maramqjjay mayttistajja? ............... - churistajja? Phesqa waranqjjay -------------- pajapjjestajja?

Tunka waranqjjgy mayttistajja? Tunka waranqjjgy churistajja? Phesqa waranqjjgy churistajja? Phesqa waranqjjay pajapjjestajja?

"17

Unidad 11

215

EJERCICIOS DE DOBLE SUSTITUCION

(ContinuaciOn)

Sojjta waranqjjay -------- ----? kut-tayistajja ? kut-tgyapjjestajja?

Sojjta waranqjjay pajapjjestajja? Sojjta waranqjjay kut-tayistajja? Sojjta waranqjjay kut-tayapjjestajja?

Jumajj inapunikiu k'arintista. ---------------- juchanchista inimisammilimowimommImml Jumanakajj ------------- archtukipjjesta Jumajj ------------- ktarintapjjesta

Jumajj inapunikiu k'arintista. Jumajj inapunikiu juchanchista. Jumanakajj inapunikiu juchanchapjjestai Jumanakajj inapunikiu archlukipjjestae Jumajj inapunikiu archtukista. Jumanakajj inapunikiu k'arintapjjesta.

Janiraw jumajj churkistati. pajkistati ------- jumanakajj ---------awisapkistati

Janiraw Janiraw Janiraw Janiraw Janiraw Janiraw Janiraw Janiraw

----------- kut-taykistati ---------- jumanakajj qollapkistati 3

EJERCICIOS DE TRADUCCION Kunats inapunik k'arintista. gor qud me culpaste sin motivo? Por que me insultaste sin motivo? ,Por que mentiste en contra mia y sin motivo? ,Por qud me pegaste sin motivo? aPor clue me reganaste sin motivo? gor que me hacen sufrir(Uds) sin motivo?

4

jumajj churkistati. jumajj pajkistati. jumanakajj pajapkistati. jumanakajj awisapkistati. jumajj awiskistati. jumajj kut-taykistati. jumanakajj kut-tayapkistati. jumanakajj qollapkistati.

Kunats Kunats Kunats Kunats

inapunik inapunik inapunik inapunik

k'arintista? juchanchista? archtukista? k'arintista?

Kunats inapunik nuwista? Kunats inapunik toqesta? Kunats inapunik ttaqesiyapjjesta?

CAMBIO DE NUMER9

Cheqpachat mayt'ista? Cheqpachat niy. paj-jjesta? Cheqpachat kut-tayjjesta? Cheqpachat masarojj thaqesta?

Mastrojj uftjapjjestati? Jumanakajj ufitatapjjestatio tatanaka? Kunats inapunik K'arintapjjesta? Kawkins qollq mayt'apjjesta? Cheqpachat mayttapjjesta? Cheqpachat niy paj-jjapjjesta? Cheqpachat kut-tayjjapjjesta? Cheqpachat mastirojj thaqapjjesta?

Janiraw kuns churkista. Janipuniu kuns awiskistati. Kunats jan aymaran parlkista? Kunats jan qollq mayttaA munkista? Kunats jan jawsttafi munkista? Kunats jan masUrojj Widitkista? Janirawkut-taytistati.

Janiraw kuns churapkistati. Janipuniu kuns awisapkistati. Kunats jan gymaran parlapkista? Kunats jan gollq mayttaft nunapkista? Kunats jan jawsttafi nunapkistate Kunats jan mastlrojj wisitapkista? Janirawkut-tayapkistati.

Masttrojj ufijistati?

Jumajj ufittistati, tata?

Kunatsinapunikktarintista? Kawkins gala mayttista?

Unidad 11

218

216 SUFIJOS VERBALES SUJETO OBJETO a) b)

5

nSMAn (fuerte) "YO A TI" nISTUtt (fuerte) "EL A NOSOTROSn

(jiwasaru)

EJERCICIOS DE REPETICION Tata, masayptojj wal thaqsma; kawkinkayfftasal Tatanaka, masayPojj wal thaqapjjsma; kawkinkapjjayttasa: Tunka waranq mayttsma. Tunka waranq mayteapjjsma.

Janiu tunka waranq mayttksmati. Janiu tunka waianq mayttapksmati. Ukatpl jan jikjjatksmatejja. Ukatg jan jikjjatapksmatejja. Tunka waranq mayttistu. Tunka waranq mayttapjjestu. Janiu tunka waranq mayttkistuti.

Janiutunkawaranqmayttapkistuti. 6

CAME3I0 DE NUMERO

Patak waranq chursma.

Patak waranq churapjjsma.

Mastirojj Kuchawamban afijsma. Saptirti aymaran parlsma. Jisa, nayajj alit smawa. NayrUrti kart apayansma.

Mastirojj Kuchawamban ufijapjjama. SapUrti aymaran parlapjjsma., Jisa, nanakajj ufittapjjsmawa.

Masayp'ojj wal thaqsma. Arumkamor suysma. Jisa, Patak waranq mayttsma. Anchhichhakiu pajsna. nMarkar irpit" sismawa. "MI at suytitu sismawa.

Mantel kart apayanipjjsma. Masayptojj wal thaqapjjsma. Arumkamaw suyapjjsma Jisa, patak waranq mayttapjjsma. Anchhichhakiu pajapjjsma. uMarkar irpapjjetu sapjjsmaeda "MK fat suyt'apjjet" sapjjsmawa.

Janiu nay nuwksmati, ktarisiwa. Janiu inapunik k'arintksmati. Janiu inapunik juchanchksmati. Janiu nay qollqem lunthatksmati. Janiu nay uka lyur aljjksmati. MAstirojj janiu ufijksmati, kawkinkayUtasa. Ukatpf*jan jikjjatksmatejja. aumajj wali qhoriltawa, ukatpi jan kuns mayttksnatejja. Jumajj wali listitawal ukatpi jan markar irpafi munksmatejja.

Janiu nanak nuwapksmati, ktarisiwa. Janiu inapunik ktarintapksuati. Janiu inapunik juchanchapksmati. Janiu nanaik qollqem lunthatapksmati. Janiu nanak uka lyur aljjapksmati. MasUrojj janiu ufijapoksmati, kawkinkapjjayltasa. Ukatpi jan jikjjatapksmatejja. Jumanakajj wali qhortipjjtawal ukatpi jan kuns mayttapksnatejja. Jumanakajj wall listipjjtawa, ukatpi jan -markarirpafiraunapksmatejja.

El sufijo Eipont mayor infasis a la forma en que se encuentra, por eso en la necesita del oraci6n no admite otro sufijo de enfasis primario. El sufijo sufijo Lk en el verbo o en la forma verbalizada. Ed. Kastillanojj janiu chtamakiti aymarapf chlamajja! I

ql Ao.1 .1

Unidad 11

217 CAMBIO DE NUMERO (Continuacion)

7

Aka tataw aymar lyur churistu. Aka jaciejj inapunikiu ktarintistu. Kurijirurajj inapunikiu juchanchistu. Tata Ansilmojj jan wal archlukistu. Kunats karmilojj jan wal parlistu: Khitis aka (long churistu? Kamisistus yatichirejja?

Aka tatanakaw aymar lyur churapjjestu. Aka jaqenakajj inapunikiu klarintapjjestu. Kurijirurajj inapurdu juchanchapjjestu. Tata Ansilnojj jan wal archlukipjjestu. Kunats karmilojj jan wal parlapjjestu? Khitis aka gong churapjjestu? Kamsapjjestus yatichirejja?

Janiraw aka tatajj pajkistuti. Janiraw turk kut-taykistuti. Janiu jawstlafi munkistuti. Tata Pfrojj janiu jichhakam visitkistuti. Janiraw machaq yatichirejj ufitskisi tuti.

Janiraw aka tatanakajj pajapkistuti. Janiraw turk kut-tayapkistuti. Janiu jawstlafi munapkistuti. Tata Pirojj janiu jichhakam wisitapkistuti. Janiraw machaq yatichirejj Wit tapkistuti.

FATERCICICS DE PREGUNTAS Qamis mayt istaj ja? (patak waranqa)

Patak waranq mayttsna.

Kunapachas maytlista?

Pasir simanawmaytlema.

( pasir simana)

Kawkin jumajj ufitlista? (akana) Kunatakis aka 1yur churista? (aymar yateqaflamataki)

Akan ufftfsma.

Cheqpachat ninkharajj thaqapjjesta?

Che qpachaw thaqapjjsma Janiu thaqapksmati ktarisiwa. Cheqpachaw jawsapjjsma.. Janiu jawsapksmati, ktarisiwa.. Cheqpachaw kart apayanipjjsraa.

Cheqpachat jawsapjjesta? Cheqpachat kart apayanipjjesta?

Aymar yateqaflamatakiu chursna.

Janiu apa.ya.ni.pksna.ti, kt arisiwa.

Qawqs Mayitsmajja? (patak waranqa) Kunatakis aka lyur

chursmajja? (aymar yateqafiajjatald) Kuntrus wisitapjjsniajja? (TiVigtd) Qa.740, kut-taysmajja?

Patak waranq maytfista. Aymar yateqaflajjatakiu churista NayrMeitlidsitapjjesta?

Phesqa patak kut-tayista.

(phesqa pataka)

Iing niamajj ufitt-tarti?

Jisa, Witlituwa.

(jisa)

Nayarusti?

Jumarus ufitlaraktanma

(jiimarusa)

Kunas jumarojj ustam? 1:0 (NO)

Tatapkij qolltamti?

Pleqeu usutu.

7

Paniu

(lapin) UsPitatar irptamtil

Janiu irpkituti.

(janiwa) Cheqpachat tatamajj ufltlaft nunitu2 (jisa)

Jisa, cheqpachaw ufittaft muntam.

Unidad 11

218

EJERCICIOS DE PREGUNTAS Y RESPUESTAS

(Continuation)

Ukhamajj masarojj thaqetuti?

Jisa, thaqtamwa.

(jisa)

Nayas thaqaraksmawa.

Jumasti? (nayasa) Arumkamat suyitu?

Arumkamaw suytam.

(jisa)

Jumasti? (nayasa) Janipunit ufijapkista?

Nayas arumkamarakiu suysma. .

Janipuniu uftjapksmati.

IVPERFECTIVO PASADO PROGRESIVO Y OTRAS FORMS EN EL PASADO CERCANO 0 REMOTO 8

EJERCICIOS DE REPETICION Masayptojj wal thaqsma, kawkinkaygtasa: Janiu akank-kaygt-til awichajjan utapankaskaygtwa. Wawanakamakiu akankasipkgnas ampi? NinkhSrajj tatamajj wali umataw sarnaciastgaa. juk' usutayStwa. Maymarajj wali usutayntwh. Ninkhgrajj wali kuliratayStwa. Nayrarunakajj jumatakejj wali kuliratayStwa. Whlarojj in

Khuri marajj janiu jilamajj gollgenTkInt, ampi? Masarojj janiu jilamajj gollgenfkUnt, ampi? 9

ORACIONES PAREADAS Mhsaypiojj kawkinkgnS.tatamajja? lOnde estaba tuphp4 el. ano pasado? LD6nde estabatu papa pace un momento? LDOnde:esta ahora tu papa?

Masayplojj kawkinkSns tatamajja? Maymarajj kawkinkIns tatamajja? Ninkhgrajj kawkinkIns tatamajja? Jichhajj kawkinkis tatamajja?

Khuri marajj jilamajj walikiskanwa. Race un mamento tu hermano estaba bien. El anteaflo pasado tu hermano estaba

Khuri marajj jilamajj welikibkftwa. Ninkhgrajj jilamajj walikfskShwa. Khuri marajj jilamajj walikiskgnwa.

14P11.

Ahora tu hermano est6 bien.

Jichhajj jilamajj walikfskiwa.

Maymarajj mS juk' usutayStwa. Ariteayer estuve un poco enfermo. MalUrojj mg juk'usutayStva. juk' usutUtwa. Estoy un,,poca entering. El a2io pasado estuve un poco enfermo. Maymarajj mg juk' usutaygtwa. MaYmfarajj. m L juk' ,usutayStwa.

Ninkhgrajj tatainajj wali umatgskgnwa. Ninkhgrajj tatamajj wall umatgskgnwa. La ye; .pas,ada tu. papa .estaba muy Nayrarojj tatamajj wali umatgskgnwa. borracho. Anoche.,,tu papa estaba.,muy borracho. Tu papa esta niuy borracho.

MasSrmajj.tatamajj wali umatgskgnwa. Tatanajj wali umatgskiwa.

21

Unidad ll

219

ORACICNES PAREADAS

(Continuacidn)

Magarojj janiu aymar lyurunikUyat-ti. El afio pasado yo no tenia libro de aymara. Ayer yo no tenia libro de aymara. Ahora yo no tengo libro de aymara. 10

Masarojj janiu aymar lyurunikaynt-ti. Maymarajj janiu aymar lyurunikaydt-ti. MasUrojj janiu aymar lyurunIkaytit-ti. Jichhajj janiu aymar lyurunikti.

EJERCICIOS DE TRADUCCION

Janit ninkhUrajj akank-kyNta? ;Ayer no estabas aqui? LAyer no estabas en la escuela? 641 afio pasado no estabas en La Paz? aace un momento no estabas aqui?

Janit Janit Janit Janit Janit

Wawanakamakiu akanasipkIna, ampi? Solamente tus hijos estaban en la

Wawanakamakiu akankasipkUna, ampi? Wawanakamakiu utankasipkUna, ampi?

ninkhUrajj akank-kayUta? masUrojj akank-kayUta? mastrojj iskwilank- kayUta? maymarajj Chukiagunk-kaylta? ninkhUrajj akank-kaylta?

casasno? Solamente tus hermanos estaban aqui Lno? Solamente los profesores estaban en la escuela, &no? Solamente mis vacas estaban en el cerro, &no? Solamente los niflos estaban en el rio, Lho? Solamente los perros estaban afuera &no? 11

Jilanakanakiu akankasipkIna, ampi? Yatichirinakakiu iskwilankasipkIna, ampi? Wakanakajjakiu gollunkasiplana, ampi?

Wawanakakiu jawirankasipkUna, ampi? Anunakakiu anqankasiplanal ampi?

FJERCICIOS DE PREGUNTAS Y RESPUESTAS Masayptojj kawkinkayntasa? (Markana) TatataStikawkinkEnsa? (qolluna)

Masayptojj markankaskayNtwa.

Kilns lurasidna?

Uwij awatiskIna.

Tatajjajj ciollunkaskanwa.

(uwij awatifia.)

Ktillvasti kEiwkinkanisa? (akama)

Kullakajjajj akankaskNnwa.

KunS lAraskUna?

Mang! phayaskUna.

(mang* phayafia)

Jumasti.kuns luraskaylta? (pilut anataft) EankhNrasti kawkits jutaskay&ta? (tiojjan utapata)

Nayajj pilut anataskaylta. Tiojjan utapat jutaskayUta.

NinkhSrajj jawirankasitkayStaw, ampi? Jisa, jawirankasipkayftwa. Janiu jaWirankapkaytt-ti. Tumink jayplojillatkankasipkayUtaW, asap markankasipokayftwa. ampi? Janiu markankapkayft-ti. MasUrmajjakankasipkayntati? Jisa, akankasipkayNtwa. Janiu akankapkayUt-ti. Masayptojj Kuchavanbankasipkaytitati? Jisa, KuchawambankasipkayNtwa. Janiu KuchawambankapkayNt-ti.

00

Unidad 11

220

EJERCICIOS DE PREGUNTAS YRESPUESTAS

(ContinuaciOn)

Cheqpachat wawanakajjajj jawirankasipkgna? (jisa) Kuns lurasipkgna?

Jisa, cheqpachaw jawirenkasipkana. Anatasipkgnwa.

(anatafia)

Wakanakajjasti, gollunkasipkInti?

Jisa, gollankasipagnwa.

(jisa) Junasti kuns uka iiatojj luraskaygta?

Nayajj uwij awatiskaygta.

(uwij awatifia)

Jisa, sapakiu awatiskaygta.

Sapakit awatiskaygta? (jisa)

Yapunkasipkanwa.

Tatamamp mananampisti kawkinkasipkgnsa? (yapuna) Yapt lurasipkgna?

Jisa, yap lurasipkgna

(jisa)

MasUrusti tatamamp mamamampejj utamankasipkgnti? (janiu) Ukhamajjkawkinkasipkgnsa? (amichajJan.utapana).

Janiu utajjankapkgnti.

Cheqpachat nayrUrojj usutaygta?

WalUrojj wall llakitaygtaw, ampi?

Jisa, Janiu Jisa, Janiu Jisa,

Ninkhgrajj mg jukt unatAyttaw, ampi?

Janiu llakitkaygt-ti. Jisa, mg jukt umataygtwa.

Awichajjan utapankasipkgnwa.

Ninkhgrajj qaritaygtati?

usutaygtwa. usutgkaygt-ti. qaritaygtwa. qaritU.kaygt-ti. wali llaldtaygtwa.

Janiu mg jukl umatgkaygt;-ti.

Jisa, ninkhgrajj wali kulirataskUnwa.

Cheqpachat ninkhgrajj tatamajj wali kulivetgskana? Cheqpachat jilajjajj KuchawEmban

Janiu ninkhb:rajj kulirfftglanti, It! arisiwa

Jisa, jilamajj Kuchawamban umatgskInwa. Janiu jilamajj Kuchawamban umatglanti, k aristwa

umataskb:na?

Cheqpachat anujjajj jawiran jiwatgskgna? Cheqpachat kullakajjajj kusisitgskgna? Cheqpachat tiojjajj machantatgskgna? Utajjajj jistlaratgskgnti?

Jisa, anumajj jawiran jiwatgskftwa. Janiu anumajj jawiran jiwateanti, klarisiwa. Jisa, kullakamajj kusisitgskftwa. Janiu kullakajjajj kusisitgkgnti, klarisiwa. Jisa, tionajj machantatgskgnwa. Janiu tiomajj machantatglanti, kfarisiwa. Jisa, utanajj jistlaratgskgnwa.

Janiuutamajj Utajjajj jistikatatgskanti? Utajjajj llawintatgskilmti?

jistlaratUkttnti.

Jisa, utamaii iistskatatUsktinwa. Janiu utamajj jistIkatatgkgnti. Jisa, utanajj llawintatgskgnwa.

Janiuutamajj

223

Unidad 11

221 SUFIJO VERBAL "PAN" (fuerte) IMPERATIVO TERCERA PERSONA

12

EJERCICIOS DE REPETICION

Julya, Alwirtur nttantt alanpann sem. Julya, wawanakar nttantt alanipjjpam" sax.

Antrisajj ttanttar sarpan. Whwanakajj iskwilar sarapjjpant.

Jan tatamajj anch =path

Jan jilanakamajj anch umapjjpati. Jan achachilamajj trawajpati. Jan aka usutanakajj trawajapjjpati. JichhUrojj Antrisajj jan iskwilar sarkpati. JichhUrojj Antrisamp Ju4ampejj jan iskwilar sarapkpati.

Julya, tata AnsiImur "mg at suyttitpann sas sam. Julya, uka tatanakar na at suyttapjjetpann sas sam. 13

EJERCICIOS DE SUSTITUCION DOBLE Alwirtur uttantt alanpann sam. niskwilar sarpann

Yogallanakar

nfatuk jutapjApante

jusiar

--------- nfatuk sartpann Wawanakar

Julyar spunk jisttkatpann

Jan tatamajj, anch umpati. --------'anch trawajpati. 111M01101100MMONO111

jilanakamajj

ukham ktarisipjjpati. KarlIWO

wawanakamajj

ukham sarnaqapjjpati. chachamajj 41.1111 parlpati ireftemanoo..* yoqallanakajj

11.0

Aiwirtur nt 'ant

a1anpanu sam.

Aiwirtur niskwilar sarpann sam. Yoqallanakar niskwilar sarapjjpann

sam. Yoqallanakar Itfatuk jutapjjpann sam. Jusiar 'nfattik jutpann sam. Jusiar tlistuk sartpantt sam.

WaWanakat tliatuk sartapjjpann-sam, Wawanakar nfiatuk ildntapjjapann sam. Julyar nfatuk ildntpann sam. Julyar "punk jistikatpann Sam.

Jan tatamajj anch umpati.

Jan tatamajj arch trawajpati. Jan jilanakamajj anch trawajapjjpati. Jan jilanakamajj ukham ktarisipjjpati. Jan Karmilojj ukham klarispati. Jan wawanaksmajj ukham. Ittarisipjjpati.

Jan Wawanakabajj ukhai sa.rna.qapjjpati. Jan chachamajj ukham sarnaqpati.

Jan chachamajj ukham parlpa.ti. Jan uka yoqallanakajj ukhain parlapjjpati. V

Antrisajj Jan iskwilar sarkpati. Imillanakaii eisTmail4wreammandwasommow pilut anatapkpati, Allgbhijjajj

Umij'aMA#Pati.

yoqallanakajj !!".T'a 3.61041:ar- mantapkpati . tOtVreAlaij

..TUpenakajj

anqar mietkpati

Antrisajj jan iskwilar sarkpati. Imillanakajj jan iskvdlar sarapkpati. Imillanakajj jan ,pilut anatapkpati. AllChhijjajj jan pilut anatkpati. uwij aWatkpati, Jiskta riqtalanakajj jan uwij awatipkpati. Jiakta- yoqallan4ajj jan iakWilar mantapkpatii 14aWa*jj jan iskwilar WaWatajj jan anqar mistkpati. JUPanakajj jan anqar mistupkPati.

Allchlajjajj jan

Unidad 11

222

EJERCICIOS DE SUSTITUCION DOBLE

(Continuaci6n)

Alwirtur limn rat suytlitpann sas sam. ung rat wisit-t' itpann ----- --Alwirtumpir Jusiampir n------------8

nkart apayanipjjetpann warmij jar ti

--------- nqollq apayanitpan" Tionakajjarn -------------

14

Alwirtur limn rat suyttitpann sas sam. wisit-tdtpann sass sam. Alwirtur Alwirtumpir Jusiampir umn 1-at wisittapjjetpanu sas sam. Alwirtumpir Jusiampir "kart apayanipjjetpann sas sam. Warnijjar "kart apayanitpan" sas sam. Whrmijjar nqoliq apayanitpan" sas sam. Tionakajjar agollq apayanipjjetpann sas sam.

CAMBIO DE FORMAS AFIRMATIVA AFIRMATIVA

a) b)

NEGATIVA SIN EL SUFIJO nKAn NEGATIVA CON EL SUFIJO nKAn

Tata Iwaristojj mantanpan.

Jan tate. Iwaristojj mantanpati. Jan tata Iwaristojj mantankpati.

Uka mamamajj anqar mistpan.

Jan uka mamajj anor mistpati. Jan uka mamajj angar mistkpati.

Jul7ajj mange phaypan.

Jan Jan Jan Jan

Luisajj aka yoqallar irp-pan.

Jul,yajj manq' phaypati. Jui4rajj manq' phaykpati. Luisajj aka yoqallar irp-pati. Luisajj aka yoqallar irpkpati.

Akar uka waw-ichunpan.

Jan akar uka wawichunpatL. Jan akar uka waw ichunkpati.

Akat mistupjjpan

Jan Jan Jan Jan Jan Jan Jan Jan Jan Jan

Tlantlar sarapjjpan.

Ukhamajj qharUr kutOjjpan. Jisa, sapjjpan.

Punk jist'arapjjpan.

(;)

AFIRNATIVA

Yoqallanakajj ikiAat sartapjjpan. Wawanakajj ikintapjjpan. .Junt tit UMapjjpan.

JUntvgmat asUkaranchapjjpan. Yap lurafi qalltapjban. Luisaj Pans Ma0amajj tata,IK3.jilar gong maytipan. mat4dajj nritUr'khitanPan.

j **kr 04

akat mistupjjpati. akat mistupkpati. tlantlat sarapjjpati. t'art'ar sarapkpati. ukhamajj qharUk kutinipjjpati. ukhamajj qhaAr kutinipkpati. sapjjpati. sapkpati. pudk jist'arapjjpati. punk jist'arapkpati.

NEGATIVA CON EL ADVERBIO uJANIRAu Janir Janir Janir Janir Janir

yoqallanakajj ikifiat sartapkpatie wawanakajj ikintapkpati. junttUniumapkpati. juntlUmar asukaranchapkpati. yap lurafi qalltapkpati.

Janir Inisajj war churkpati. Janik mamamajj bath Mijilar gong mayttkpati. Janir mamajj Piritur khitankpati.

Unidad 13.

223

Orden a una segunda persona

Orden a una tercera persona

Maria, in

fat suyt'ita. Tata Lurinsu, gong may-Vita. Ansilmu, juntliim pastlayanita. Mama Tirisa, cheqpach awisita. Tata Justinu, wasitat qharar thaqeta.

suyttitpan. Mhriajj Tata Lurinsojj golll maytlitpan. Ansilmojj junttam past'ayanitpan. Mama Tirisajj cheqpach awisitpan. Tata Justinojj wasitat qharar thaqetpan.

Markaka.m irpapjjeta.

Ma ratitu peq qolltapjjeta.

Markakam irpapjjetpan. Ratuk manq' wajjt'apjjetpan. Aymarat parlapjjetpan. MX l'atitu pleq golltiapjjetpan.

Jan Jan Jan Jan Jan

Jan Jan Jan Jan

Ratuk manq' wajjt'apjjeta. Aymarat parlapjjeta.

parlapjjestati. kulirayapjjestati. kuns churapjjestati. kuns awisapjjestati. qhararojj thaqapjjestati.

4 Jumanakajj ratuk mistupjjam. Jichhajj ratuk trawajaii qalltapjjam. Arumkam tariy lurapjjam. Tukturampunjayasipjjam. 15

kulirayapjjetpati. kuns churapjjetpati. kuns awisapjjetpati. qharfirojj thaqapjjetpati.

Jupanakaj) ratuk mistupjjpan. Jichhajj ratuk trawa.jah qalltapjjpan. Arumkam tariy lurapjjpan. Tukturamp ufijayasipjjpan.

JERCICIOS DE PREGUNTAS Y RESPUESTAS MK tataw suyaski; mantaniniti?

Punk jistkataniti? Juliajj t'art'ar saraniti. Tata Jwhnar wak mayt'aniti.

Waw ichuniniti?

16

Jan pa.rlapjjetpati.

Jisa, mantanpan. Jan mantankpati. Jisa, jisttkatpan. Jan jisttkatkpati. Jisa, sarpan. Jan sarkpati. Jisa: mayttpen. Jan mayt'kpati. 'Jisa, ichunpan. Jan ichunkpati.

114PERATIVOS DIRIGIDOS

Jusia, ntlanttar sarpan" sistamwa.

Jusiai nttantlar sarpan" sam. Juliar nwawichunpann sam. &mamba, nmance phaypan" sam. Alwirtur nfatuk sartpanmisam. Anjilar "wawar manq' wajjttpann sam. Uka tatar nqharar kutinpan" sam.

Nhmita, "manq' phaypann sistamwa. Alwirtu, ISatuksartpann sistamwa. "wawar manq' wajjt'pan" sistamwa. Tata, nqhartir kutinpan" sistamwa.

Uka wawanakar "jan chi ajjwapjjpatn

"Jan chlajjwapjjpatIt sapjjtamwa..

Julia, Nam Achaann sistamwa.

sam.

Uka yoollanakar "jan anch ana

"jan anch anatapjjpat" sapjjtamwa.

tapjjpatn sam. "Jan iyawsapjjpat" sam.

"Jan iyawsapjjpat" sapjjtamwa.

Unidad 11

224 16

IMPERATIVOS DIRIGIDOS

(Continuaci6n)

Uka imillantkar "jan kawks sarapjjpat" sam. "Janir ikintapkpat" sam. "Janir kuns Lurapkpat" sam. "Janir mistupkpat" sam. Wawanakar ttjanir sartapkpat" sam.

"Jan kawks sarapjjpat" sapjjtamwa.

Uka tatar tatajjajj "ma rat suyttitpan" siu sam. Tata Ansilmur kjilajjajj (long mayttitpantt sistamwa sas sam. Mama Luisar mamajjajj "qhartir wisititpan" sistamwa sas sam. Mamamar tlawajttitpan" sam. Tatamar "markar irpitpan" sam. Tata Ansilmur "ms rat yanapttitpan"

Tata, tatajjajj "ms ±at suyttitpan" siwa.

"Janir "Janir "Janir "Janir

ikintapkpat" sapjjtamva. kuns lurapkpat" sapjjtamwa. mistupkpat" sapjjtamwa. sartapkpat" sapjjtamwa.

Tata Ansilmu, jilajjajj "qollq mayttitpan" sistainwa.

Mama Luisa, mamajjajj "qhartirwisititpan" sistamwa. Mama, Ithvajttitpan" siwa. Tata, "markar irpitpan" siwa. Tata Ansilmu, "rig rat yanapttitpan" siwa.

sas sam.

SUFIJO "SAYA" Y USO DE LA FORMA "JANISAtt, EN NANDATOS DE TERCERA PERSONA

17

EJERCICIOS DE REPETICION Ramunajj "walikisktwatt siwa. Ukhamajj trawajanpasaya. Ukhamajj trava4ipjjpasaya/i? fiamnnajj "janiuwalikti" siva.

Ukhamajj Ukhamajj Ukhamajj Ukhamajj

Janis trawajankpan.

janis trampipkpan. is Janis ttantt alankpan. janis ttantt alanipkpan.

Munch ukajja, sarpasaya. Jan munkch ukajja, Janis sarkpan, TimpunTpchi ukajja)tantachasipjjpansaya. Jan timpudipkchi ukajja, Janis tantachasipkpan.

18

EJERCICIOS DE TRADUCCION

Munchi ukajja sarpansaya. Si quiere (si es su voluntad), bueno

Munchi ukajgparpansaya Nunchi ukajja, jutpansaya.

que Venga,

Si quiere,

Si

%humid', que vaya a trabajar.

quiere, bueno, que le aloje- a ese senor. Si. quiere, bueno, que vaya al cine. ;

Munchiukajja, trawa4pansaya. Munchi ukajja, uka tatar jaysttpansaya. Munchi ukajji, sinir sarpansaya.

qv,

4/..,

Unidad 11

225

EJERCICIOS DE TRADUCCION

(Continuaci6n)

Jan timpunipkchi ukajja, Janis chasipkpan. Si no tienen tiempo, bueno)que regresen. Si no tienen tiempo, buenolque vengan nahana. Si no tienen tiempo, buenorqte se reunan.

r

19

tantano no no

AFIRMATIVO Walikiskchi ukajja, trawajanpansaya. Nhnchi ukajja, sarpansaya. Timpuntchi ukajja, kutinpaAaya. Puirchi ukajja, lurpansva. Ukhamajj punk jisttkatp4aya. Ukhamajj punk llawintpansaya. Puiripjjchi ukajja, trawajafi galltapjjpansaya. Nhnapjjchi ukajja, sartapjjpansaya. Timpuntpjjchi ukajja, tantachasipjjpansaya. Munapjjchi ukajja, manqtapjjpansaya. Anatah raunapjjehi ukajja anatapjj-

pansaya. Timpunr.pjjjchi ukajja, kutinipjjpansaya.

Jan timpunipkchi ukajja, janis tamtachasipkpan. Jan tiepunipkchi ukajja, Janis kutinipkpan. Jan timpunipkchi ukajja, Janis qharUrojj jutapkpan. Jan timpunipkchi ukajlrjanis tantachasipkan.

NEGATIVO Jan walikchi ukajja, Janis trautajankpan. Jan munkchi ukajja, Janis sarkpan. Jan timpunikehi ukajja, janis kutinkpan. Jan puirkchi ukajja, janis lurkpan. Ukhamajj Janis jisttkatkpan, Ukhamajj Janis punk llawintkpan. Jan puiripkchi ukajja, janis qalltapkpan. Jan munapkchi ukajja, Janis sartapkpan.

PriTTMItIFIMPIT!"17Pfthipifpap Jan munapkchi ukajja, Janis manqlapkpan. Jan anataiimunapkchi ukajja, Janis anatapkpan. Jan timpunipkchi ukajja, janis kutinipkpan.

FRASES UTILES

20

EJERCICIOS DE TRADUCCION

asukarar.

JUIZTajj,IMPANWsarpan. Quo Julia vaya por pan. Quo Julia vaya por aqua. Que Julia vaya por carne. Quo Julia vaya por azdcar. Yuspagarpun, tata, yatichawimata. Michas gracias, sect., por el alojamiento Michas gracias, sefior, por la ayuda. Mochas gracias, sehor, por la visita. Mochas gracias, s efior, poor la ensehanza.

Julyajj Juliajj Juliajj Juliajj Juliajj

asukarar sarpan. ttanttar sarpan. umar sarpan. aychar sarpan. asukarar sarpan.

Yuspagarpun, tata, yatichttwimata. Yuspagarpun, tata, jaystlIwimata.

Yuspagarpun, tata, yanaptldwimata. Yuspagarpuri, tata, wisit-tlawimata. Yuspagarpun, tata, yatichXwimata.

226 21

EJERCICIOS DE REENPLAZO

Jurjejj Ansilmur manq' wajjttpan. ----------------- gong mayttpan.

Jurjejj Ansilmur mange wajjttpan.,,% Jurjjejj Ansilmur qoAl.q maAtpan. Jan Jur;ejjj.Ansiamur qollq mayttpati. Jan tatamajj Ansilmur gala maytIpati. Jan tatamajj Jwanar.qoLlqmayttpati. Janis tatamajj Jwanar qollq maytIkpan. Janis tatamajj Jwanar markar irpkpan. Janis mawmajj Jwanar markar irpkpan. Jisa, mAmAmRjj Jwanar markar irp-pan. Jisa, mamamajj Jwanar iskwilar khitpan. Jan mamamajj Jwanar iskwilar khitpati.

Jan1PINIalsoM

Tatamajj-----------------------Jwanar Janis ----------------- markar irpkpan Namamajj Jisa, ---------------- iskwilar khitpan

Jan

Jilamaj qhartir wasitat thaqetpan. -------- jayp'ur Jan-------_-____---__---_-- ..... -------- mayamp --------- --- - --- suyitpati. 4110.....111.10 Kullakamajj 41111.0011M 0.00em.0.11411Wmm.. Janis

Jilamajj qhariir wasitat thaqetpan. Jilamajj jayp'ur wasitat thagetpan. Jan jilamajj jayp'ur wasitat thaqetpati.

Jan jilamajj jayptr mayamp thaqetpati. Jan jilamajj jayptlr mayamp suyitpati. Jan kullakamajj jayp'ur mayamp suyitpati. Janis kullakamajj jayp'ur mayamp suykitpan. Janis kullakamajj jurprUr mayamp suykitpan. Janis kullakamajj jurptUr mayamp wisitkitpan. Jisalkullakamajj jurpUr mayamp wisititpan.

.....

jurptir 1=11.111111111111.11111111111010.101100110 wisitkitpan

Jisa

NinkhKraw Nayajj jumar chursma.

NinkhUraw nayajj prier chursma. Anchhichhakiu nayajj jumar chursma. Anchhichhakiu jupajj jumar churtam. Anchhichhaldu jupajj jumar kut-taytam. Anchhichhaldu jupajj nayar kut-tayitu. Anchhichhakiu jupajj nayar awisitu. MasUrtt jupajj nayar awisitu. Mastirti jumajj nanakar awisapjjesta.

Anchhichhakiu jupajj jumar._-_--kut-taytam

jUpaii3

mayar-

--- -- ---- awisitu

'swum juMa.jj nanakar urittapjjesta

MastirU jumajj nanakar ufit t apj fiesta.

jupajj jiwasar

Mastirti jupajj jiwasar ufittidtu.

Nayrtilra

NayrUkU jupajj jiwasar ufittistu. NayrUrti nanakajj jumar uflttapjjsma.

--------- nanakajj jumar 22

EJERCICIOS DE TRADUCCION Jiwas Entre nos. Entre Entre Entre Entre

purajj janiu nuwasifiasati. nosotros no debemos calumniar-

nosotros no debemos culparnos. nosotros no debemos discutir. Uds. no deben criticarse. Uds. no deben pelear.

iAnu qallumajj jiwakisit i Que bonito es tu gatitot Que bonita es tuflamital i Que bonita es tu ovejital Qu4 bonita es tu vaquitat Que bonito es tu perritot .

Jiwas purajj janiu nuwasiflasati. .Jiwas purajj janiu karintasifiasati.

Jiwas purajj janiu juchanchasiflasati. Jiwas purajj janiu chtajjwafiasati. Jumanak purajj janiu klumisipjjaftamati. Jumanak purajj janiu nuwasipjjafiamati. ;Am ciallumajj jiwakis41 ;Phisi gillumajj jiwakisarg igawra qtllumajj jiwakisattl'i

iUwis 011umajj jiwakisgt itgaka qallumajj jiwakisgl iAnu qallumajj jiwakisal

2,29

Unidad 11

227 EJERCICIOS DE.TRADUCCION

(Continuaci6n)

Anataskayftawa. Ayer te vi, estabas tomando. Ayer te vi, estabas andando por la plaza. Ayer te vi, estabas yendo a la escuela. Ayer te vi, estabas llorando. Ayer te vi, estabas trabajando. MasUrojj ufi jsmawa.

23

MEasUrojj ufi jsmawal anataskayatawa.

MasUrojj ufijsmawa, umaskayntava. Nastirojj uftjsmawa, Plasan sarnaqaskaylta.

VasUrojj ufijsmawa, iskwilara saraskayNta. PlasUrojj ufi jsmawa, jachaskayUtawa. PlasUrojj ufijsmawa, trawajaskayUtawa.

ESTIMULO PARA LA CONVERSACION 1

NayrUrojj tata Pharansiskojj gong tata Philipit maytlasina. Ukatpi masUrojj tata Philipir wal thiqejja qollq paj-jjailataki; piru tata Philipejj chhaqatUnwa; antisas qhepUrTjikisipjje. Tata Pharansisku.

Tata Philipi, masUrojj wal thaqsma.

Kawkinkayntasa?

'Tata Phi 2

Tata Karlusajja janiu wakanikiti satahapatakejja, ukatpi jilir wawapar khitejja tiopan jutaparu. Tiopajj walja wakaniwa.

Suminw.

Tio, visit-Virtu jutsma.

Tio;

3

. .

Intejj niyaw jalsunki Tata Jusiampi wawanakapampisti Chukiagur sarapjjaftapawa, piru wawanakapajj ikisipkakiwa.

Justina, wawanakar sartapjjpan sam.

Tata Jusia;

hIGIMallatina% 4

Jichhtirojj tuminkuwa, Inrikejja markartiirsarafi muni pasiyiri; Plritusti kirasifi muni pilut anatafiataid. InriklA

Piritu,

markar sarangni..

Waljaniu

markar sarapjjani

Ptritu: 5

Jisk'a Luisitojja niy pacialiq marantjjewa, ukhamasti jichamarajj iskwilar nantanapawa; ukatpi mamapajj iskwilar qellqayir irpejja.

Mama Lawra:

Winus tias, tata.

(siflur, maystru, wiraqocha)

abichiri.

Unidad 11

228

GENERALIZACIONES 5

I

IMPERFECTIVO PARADO PROGRESIVO

Forma Singular : Radical 71 ska

desinencias del pasado remoto

EJENPLO:

ska

Sara Forma Plural:

ygtwa.

Estaba yendo.

(yo)

Radical 7t sipka f desinencias del pasado remoto.

EJEMPLO:

Sara

sipka

ygtwa.

Estdbamos yendo (nanaka)

PLURAL

SINGULAR

saraska ydta saraska ygta

ygtwa

sarasipka sarasipka sarasipka sarasipka

- Atawa

saraska '"na

'"nwa

saraska ygtan

ygtanwa

yRta ygta "na ygtan

ygtwa ygtawa

- "nwa ygtanwa

Presenta la acci6n en desarrollo en el tiempo pasado remoto o cercano. EJF14PLO:

Hace un momento estabas jugando ,no?

NinkhRrajj plant anataslia-

At, ampi? Maymarajj walikiskay4taws ampi? Wawamajj nastrojj walikrskgpwas ampi?

El affo pasado estabas bien Lilo?

Ayer estetiektu hijo ,no?

Kawkinkaskaygtas ninkhgrajja? amdiaLsdahm hace un momenta? AwichajDan utarankaskaygtwa.

Estaba en la casa de mi abuela.

Tambidn el sufijo nkan puede expresar esta forma progresiva, cudndo se trata de localizar a un sujeto. EJEMPLO:

LDOnde estabas aver? El afio pas.ado estaba en La Paz.

KawkinkayNtas mastirojja? Maymarajj Chuldagunkaytitwa.

NOTA

Ademds del pasado progresivo hay tambidn algunas romps verbos (no determinadas completamente) que con las terninaciones del pasado remoto no siemRre se prefieren a un pasado lejano, sino tambien a un pasado cercanos aunque pase solo un instante. Unidad 11

4,t)

229 Entre estas formas tenemos: el sufijo to (participio pasado), el sufijo ni (tener). Entre los verbos tenemos: munazia (querer), utjana (haber). EJEMPLO:

NinkMrajj tatamajj wali kuliratUnwa. Mastrojj janiu nayajj gollganikaydt-

Hace un moment() tu papa estaba muy enojado. Ayer yo no tenla dinero.

ti.

Masaypiojj janiu khitis utananutjkgnti.Anoche no habia nadie en tu casa. Ninkhdraw juntfUmmunaynta, jichhajj Hace un moment() queria café, ahora ya no. janiwa.

CONJUGACIONPRCNOMINAL DE SUJETO-OBJETO

II

MODEM VERBO nCHURARAn Presente Perfectivo Conjugaci6n de la primera persona:

a)

na.md.n

(a nanakaru)

FORMA AFIRMATIVA ISTA,

HUI

a

mi:n

Jumaw churista Jumanakaw churapjjesta Jumaw churapjjesta

aLIA It:

yo a tin

Nayaw chursma Nanakaw churapjj3 Ple . Nayaw churapjjsma

d)

na till na ustedesn

0114ea:34

(jumaru) (jumanakaru)

Janiu nay churksmati. Janiu nanak churapksmati. Janiu nanak churapksmati.

Conjugaci6n de: na nosotros" extensivo (jiwasaru, jiwasanakaru)

Jupaw churistu 0060- Jupanakaw churapjjestu ty051/ Jupaw churapjjestu

.:75{, LA ,cij

Janiu jum churkistati Janiu jumanak churapkistati. Janiu jum churapkistati.

(nayaru) (nayaru) (nanakaru)

Conjugaci6n de la segunia persona:

b)

c)

FORMA NEGATIVA

Janiu jup churkistuti. Janiu jupanak churapkistuti. (jiwasanakaru) Janiu jupanak churapkistuti. (jiwasaru) (jiwasaru)

Conjugaci6n de la tercera persona:

na eln

na ellosn

No existen sufijos especiales comp los anteriores. nes verbales del presente perfectivo.

Se usan las nismas terminacio -

EJEMPLO:

Nayaw churta Jumaw churta Jupaw churi Jiwasaw churtan Nanakaw churapjjta Jumanakaw churapjjta Jupanakaw churapjje Jiwasanakaw churapjjtan

Nayaw. churta Jumaw chart a

,-

Juparu

Jupaw churi LJiwasaw churtan Nanakaw churapjjta Jumanakaw churapjjta

Jupanakaru

clopegniesic=lamtsrpkkba.

Jupanakaw churapjje

Of) JiwasamaKava churaextaw.

Unidad 11

230 NOTA:

*El sufijo pjja agregado a los sufijos ista, snal itu, tam, istu puede referirse a la pluralidad tanto de. sujetos como de objetos, pero cu4nelo el objeto es una tercera persona el sufijo pjja se refiere solamente a la pluralidad del sujeto; para referirse a la pluralidad del objeto (tercera persona) se debe mencionar su correspondiente pronombre plural. EJEMPLO: Nayaw jupanakar talent* churta.

Nanakaw jupar -Omit churapjj-

Yo les di pan a ellos. (sujeto singular, objeto plural) Nosotros les dimos pan (pjja se refiere solanente a la pluralidad del sujeto)

SUFIJOS VERBAIES SUJETO-OBJETO a)

SUFIJO VISTA" (fuerte) Indica que la accidn verbal va de una segunda persona, a una primera. (td a mi.) EJEMPLO:

PE tunka waranjjay maytlistajja. Janiraw jumajj pajkistati. Kunats jumanakajj inapunik ktarintapjjesta? b)

Me has prestado $b. 20.00 vno? Todavia no me pagaste. ,Por que Uds. me calumniaron sin notivo?

SUFIJO tISMAn (fuerte) Indica que la accidn verbal va de una primera persona, a una segunda. (yo a ti)

EJEMPLO:

MasUrojj wal thaqsma kawkinkayStasa? Janiu jikjjatksmati. Pa: tunk waranq mayttapjjmma. Janiu nanak qollq lunthatap.!-

Ayer te busque macho. adnde estabas? NO te encontre. Te prestamos $b. 20.00. No te robamos nosotros el dinero.

smati. c)

SUFIJO hacia jiwasa

(fuerte) Indica que la accidn del verbo va de una tercera persona, a nosotros) (forma inclusiva)

(el

EJEMPLO:

Khitis aka qollq churistu? Kamsapjjestus yatichirejja? Janiraw aka tatajj pajkistuti. Janiraw machaq yatichirejj untlapkistuti.

Alden nos dio este dinero? Ala nos dijo el profesor? Todavia no nos pag6 este sefior. Todavia no nos conoce el nuevo profesor.

231 III

SUFIJO VERBAL uPANft (fuerte) IMPERATIVO TERCERA PERSONA

PLURAL AFIRMATIVO

SINGULAR AFIRMATIVO

sar

4

jut

/(

sart 4

sarapjj jutapjj sartapjj

pan pan pan

pan pan pan

Forma negatives sin el sufijo nkan

PLURAL

SINGULAR

Jan Jan Jan

Jan Jan Jan

pati pati pati

sar jut sart

sarapjj pati jutapjj pati sartapjj pati

Forma negativa con el sufijo

PLURAL

SINGULAR

Jan Jan Jan

EA a.

.sark jutk sartK

suF; Jo

pat! pati pati

srLNala

jan jan jan

uN TlakAato

sarapk jutapk sartapk

rLFzraNia

a

urva

pati pati pati

terca-ra.

por so Iva

EJEMPLO:

Alwirtojj iatuk iskwilar sarpan. Jan Alwirtojj iskwilar sarpati.l.

Qua Alberto vaya en seguida a la escuela. Que Alberto no vaya a la escuela.

Jan jichhtirojj trawajapjjpati2.

Que no trabajen hoy. Que todavia se levanten los nifios.

Janir3wawanakajj sartapkpati. NOTA: 1

2 3

Ndtese comp en las construcciones negativas el sufijo pan pierde el ultimo sonido consondntico n. En estas construcciones negativas el sufijo k puede o no ocurrir opcionalmente. La forma janira (todavia no) requiere la presencia del sufijo k.

Unidad 11

232

IV SUFIJO

"SAYA"

AFIRMATIVO

PLURAL

SINGULAR

sar

pa (n) saya

jut

pa(n) saya pa(n) saya

al

pa(q) saya pa(n) saga pa(n) saya

sarapjj jupatpjj alapjj

NEGATIVO PLURAL

SINGULAR

jams sark Janis 7igulLk

Janis

alk

pan pan pan

Janis Janis Janis

sarapk jutapk alapk

pan pan pan

-010110010*

Este sufijo sefiala un cambio en el estado animico del que habla. Este cambio tiene cono punto de partida una opsicidn a realizar algo y cono punto final la aceptaci6n de lo previamente rehusado. FJEMPLO: Jusiajj .utaparti sarj aunt. Jan sarkpati. eqew wal usutu" siwa. ukhamajj sarjjpansaya. sukhamaj j sarj jpasaya*. Munapj j chi ukaj Jo.) trawaj apj j -

Jose quiere irse a su casa. Que no se vaya. Dice que le duele macho la cabeza. Pues, bien entonces que se vaya. Pues, bien, entonces que se vaya. Si quieren, que trabajen.

pasaya.

El sufijo

pan

cuindo ocurre con el sufijo pm puede tomar la forma

V USO DE LA FORMA nJANISAn EN MANDATOS DE MGM PERSONA PLURAL

SINGULAR

Janis Janis Janis

sark pan jutk pan alk

pan

Janis Janis Janis

sarapk jutapk alapk

pan pan pan

La forma janisa senala un cambio en el estado aAimico del que habla. Este cambio tiene cono punto de partida una inclinacidn positiva y como punto final la aceptacion de que esta, no quede realizada. (La forma janisa siempre requiere del sufijo KA)

Unidad 13.

233 NARRACIONES RECOMBINADAS JISK TA AWATIRINAKA

urojja awatiriu saraskayata, ukatpi thakinjja ntt siwiqta-

Siwiqtara aye de rapifia

rajj1

Wage

pat jalkipawayitojja, ukatsti

nayajj wal

Ikunarak jichhtirojj pasitanill sasina; piru

nayajj

sustjasiydta

saraskakirdtwa

ukatsti niy qoLlu jaklana ink qanaq2 ufijarakta, uka qamaqejj thak jalkipamayil

nayajj

uk ufijasinjja juklamp sustjasiyata Itjichhttrojj

unSasinjja

nayajj mgt juki

Kunarak pasitanil quo me pasara Thak jalkipafia cruzar corrien -

janjamakiu vial sarkitanitilit sasina.

Uka qamaq

Jilkizawayafia. -

jayarti

awatir saraytta.

Ukatsti

do eilcamino

jiskla amijujjampiu jikisiyata; uka parkin awa-

mb: parki jakiana

Uka amijujjasti njichhdrmanthejj vial thakin

tirejj ktrasipjjaySta.

suysmal sasaw situ, Nayasti "ma juki urukiu jut -tan sasaw saraklySta.

Wua - bola de

Uka anijujjarojj taqe kun awisayUta; anijujjasti njan antisas wulat anat-ttafidnin sasaw situ, ukatsti anatafi gall.-

tapjjaytta.

Juklampjitarojja Phulurinsytt

jja anatasipkaydtwa.

jikjjatanipjjetu, nanaka-

Phulurinsyusti nanakanpiu anataraktna.

Phulurinsyu Florencio

Phu-

lurinsyunp Irnistumpejj taqe chuymampiu anatapjjdna, piru nayasti janiu taqe chlkymamp anatkaydt-ti, kunalaykutejja uka

cristal, cachina

Taqe chtwmampi

siwicfarata,

uka qamaqet amtasiyata.

1.

SIWIQ'ARA:

2.

QAMAQE:

los habitantes del altiplano creen que es un animal de mal agttero especialnente cuando sobre vuela sobre una persona.

Ave de

rapier;

Zorro; tanbilin tienen la.creencia de

que

es uri animal de mal agtiero.

cop Unidad ll

234

ChikUrUjjahwa nanakasti anatasipkakiyUtwa, uywanakasti chha,

qatUjjlnwa; ukatpi nayajj "uwijanakaw chhaqatan sas sayttjja. Phulurinsyusti "patan manqtasisiSpkpacha)nanceasisipkpan, anchhichhaw

Siwar yapu chacra :de cebada

Anchhichpachaahora nismo

ufijanifidniu sasaw situ, piru nayasti nanchhichpacha saraflIni, jan

ukajj siwar yapUrU mantaspa, ukatsti jilaqataw3 anakispa" sasaw

Aks uksa - de un lado a otro

sayUta.

Ukatsti fatukiu uka parki pat mistupjjayNta; uwijanakasti

chhaqatUnwa.

Aks ukithaqapjjaynta, piru janiu jikjjatapkti; jila-

qataw anakjjatayna, ukhanasti nulta pajannpjjayStwa.

PREGUNTAS

10. 11. 12. 13. 14. 15. 16. 17. 18. 19. 20.

MU urojj kawkirus saraskayUtjja? Ukham sarkasajj kunats nayajj sustjasiytjja? Uka qamaq ufijasinjja kawkirus awatir sarayKtjja? Parkin khitimpis jikisiyUtjja? Uka amijujjajj kamsitusa? Nayasti kamsaraklyRtsa Khitirumayajj tale kun amisayStjja? Ukatjja kuns nanakajj anatapjjayUtjja? Ukatsti khitis jikjjatanipjjetojja? Phulurinsyumplrnistumpejj wali llakitat anatapjjEna? Nayasti kunjUmas anatayltjja? Kunats nayajj jan tale chuynamp anatkayatjja? ChikUrunsti uwijanakajj ukankaskUnti? Kamstsa nayajja? Phulurinsyusti kamsarakitusa? Kunas uka jiskla qollu qhepUjjan utjdna? Ukats nanakajj kun thageris sarapjAyStjjja? Uwijanakasti ukankasipkUnti? Khitis anakjjatayna? Ukhamasti kun pajapjjaflayltsa?

3.

JILAQATA:

1. 2.

3. 4. 5. 6.

7. 8. 9.

Autoridad de una comarca Aymara. Tiene muchos derechos, uno de epos es de multar a una persona cuando sus animales causan daft en los seMbradios de la comarca.

r g.341

ht.)

Unidad 11

VOCABULARIO

235

LISTA DE PALABRAS DREAMS EN MAIOGOS, SUPLEIONTOS Y NARRACIONES El significado corresponde linicamente al contexto de las oraeones que contiene este nivel. El ndmero de la columna derecha indica la unidad en la cual .aparece la palabra par vez primera. Las palabras de origen espaftol est& escritas tal comp las pronuncia el campesino sin la influencia castellana. Ejemplos: libro (lyuru), Alberto (Almirtu), etc.

A Ay! (tata) achachila achufia

Aka markan sumaw ch'o

Interjeccidn 1 Abuelo 4 producir, dar fruto 3 En este pueblo produce buenas papds.

qejj achu.

ajanu ajjsarafia

aka akajja Akajj tata, mg naranjamp yaptInma. akat qheparu Akat qheparojj janiu umafianati.

alaa alasifia

uWalja phurut alastman

siwa alasiri aljjafia

alwa Aiwirtu amiju ampi

Nayrttrunakajj

cara 9 tener miedo 7 este, esta (adjetivo) 1 toma, aqui esti 9 Tomas to voy a aumentar con esta naranja. de hoy en adelante 8 De hoy en adelante no debes tomar. (cerveza) comprar 3 comprar para si mismo 3 Dice que va 'a comprar muchas naranjas (para provecho del .comprador) comprador 9 vender 5 temprano, el alba 6 Alberto, (nombre de persona) 2 amigo 9

expresiOn que manifiesta tristeza, preocu pacidn. Se la utiliza al final de la frase 11 Los otros dias estuve un poco enfermo.

jukt

usutayat, ampil awl.?

trio es cierto? Se utiliza al final 6 de la frase, esperando una respuesta 4 ipasado mafiana es doningo Ono? 4 6.no9'

Jurptirojj twainldi, ampi?

amutu

mudo 5

amuyasifia anakinifia

darse cuenta 5 arrear animales 4 demasiado, macho, muy 4 en seguida 9 demasiado, mucho2 muy 7 afueral.fuera 7 Anselmo (nombre de persona) 9 Andrds (nombre de persona) 3 perro 7

ancha anchhichha anchja anqa Ansilmu Antrisa anu 4r.

13. Q

*.j1 j

236 parte de un cantino situada en la cumbre de una montatia que permite el paso de una ladera a otra 3 Ilevar cosas en general. 4 Apaza (apellido) 5 emviar, mandar cosas oca 3 apresurarse 3 insultar en voz alta y desde lejos.11 arado 10 palabra 7

apachita

apana Apasa apayatia

apilla apurt,asifla archlukifia

arms aru aruma arumpaqara

noche 6 toda la noche 9

atipalia awatilia

lievar platos, vasos u totros objetos parecidos 10 azdcar 5 veneer 3 pastorear 3

awatiri awicha awir

pastor 6. abuela 4, balciana 7 a ver 9 (en Bolivia esta frase va vertu tiene

Eiwajtfitaya. Awir manajjar jisktta. awisasa awisasa awki awtu

use especial, se trata de decir: veamos qusi es lo que pasa) Rebajeme pues. A ver, voy a preguntarle a m. mama. avisar 5 a veces 7 anciano 7 auto 4 llevar cosas largas *(palo) 10 carne 8 idioma nativo de 'Bolivia y de 1A regidn

asarla

asukara

ayafia

aycha aymara

sud del Peril 2

CH

hombre, esposo 4 chacha Foe hombre es yd. esposo. Uka chachajj chachajjawa. discutir en voz alta, meter bulls 8 chtaj:wafia darun purletazo 9 chfakufla chtama dificil 4 desabrido, que tiene poca sal 10 chlapaqa pesdador 5 chaela katuri verdad 5 cheqa verdad 5 cheqpacha color negro 3 chtiara almohada 8 chlijma juntos 3 chika nitad 3 chikata medio diet 6 chikUru perdido, cosa perdida 8 chhaqata chhijchhintafia

clockgranizar 8 AtIZ1

237

chhiuchhi chloqe chtoqe aycha choqopa chonpa

polluelos 10 papa 3 carne cruda 10 tostado de man/ con cascara 9 chompa 7 coser 4 La Paz (ciudad) 2 dar 7 devolver algo que se presta 9 dar golpe, pegar coraz6n 6 consolar.10

chtukufia

Chukiagu churafia churjjafia churtlafia

chuyma chuymachtlafia

dyisa Dyusa

diet 7 Dios 7 llevar cosas muy flexibles

eqafia

(ropes) 10

G gallu

gallo 10 I

ichufla

llevar en brazos a un nifio o a un animal pequefio 10

ijltsya

iglesia 5 acostarse 7 cama 7 dormir 8 estar trasnochado, desvelado 8 nifia, chiquilla 8 hija pequefia 9 enterrarse 10 entierro 10 sin motivo 11 tal vez 6 enero 6 Enrique (nombre de persona) 11 sol 11 inyeccidn llevar en la nano cosas mds 0. menos pequefias. (naranja, pan) 10 llevar o conducir a una persona 6 ropa 4 escuela 1 Estados Unidos 5 ponerse nuchas,prendas de vestir, por ejenlo: para it a una fiesta 8

ikintafia ikifia ikifia

ikimaySfia

inilla

inill wawa intlasifia

int asiwi ina,puniki inasa Iniru

Intl inyikayuna irafia

irpafia

isi iskwila Istarus Unirusa isthapisifia itufia

Iwaristu iyawsafia

240

llevar una olla, con las dos mans 10 Evaristo (nombre de persona) 3 aceptar 9

238 iyawa Qollq wajtfita, nama.

iyawa

.

expresiOn que utiliza para aceptar una peticiOn, se puede traducir como: nbuenon 10 Dame dinero mamd. bueno 10

J

jachta jachana jachlatansa jachayana jakana

grande (adjetivo) 2 llorar 7 de estatura alta (talla alta) 7 hacer llorar a una persona 8 vivir 7 jaciantana arrojar hacia una profundidad 10 jalsurla salir volando de una profundidad (expresidn)11 Niyaw intejj jalsunjjani. Ya saldrd el sol 11 jalluna llover 8 janipuniu adverbio de negaci6n enfltice 5 Janipuniu khitimpis No estoy comprometido absolutamente parlatUkti. con nadie 5 *lira tadavia no (adverbio) 4 janiraki tanpoco 4 janiti adverbio negativo interrogative 5 Janit yaqha warmimp estds comprometivo con otra nujer, kasarasifiatak parlapara casarte? takta? janiu kunatsa no hay por que, no hay de qui (expresidn) 9 Yuspagarpun, tata. Mochas gracias, senor. Janiu kunatsa, tata. No hay por qud. janiwa adverbio de negacidn (enfdtico) 4 janjamaki parece que no (expresi6n) 10 Janjamakiu tata lurinDon Lorenzo no parecia enfermo 10 sojj usuttadinti.

jangle

blanco

jan &Qat marka

puelaodesconocido 10 Jacinto (nombre de persona) 3

Jaaintu jan uka ApurtfasinUni jan ukajj janiu chikarkanas pur-

(adjetivo) 3

conjuncidn condicional Hsi'? 6 Apuremonos, si no, no llegaremos ni hasta el medio dia.

kaflUniti.

jawira jawstiaria

Jaymi ian t u

jayra jayrasifia jay-Lana

Art jichha jichhanara jichhara(ki) jichhUrmanthi jichhayplu jichharu jikisina Iskwilan jikisinUni.

rio 11 alojar 9 Jaime (nombre de persona) 2 tarde 1 flojo 5 tener florera 4 dejar sal 8 ahora 5 el alio presente 6

red.& 6 esta nahana 8 esta tarde 2 hoy dia 2 encontrarse Nos vamos a encontrar en la escuela 2 441.1.

239 jikjjatafta Janiu nastirojj jikjjatks-

mati, kawkinkayntasa? jikhani jila jilaqata jillri jilir wawa jina (Ratak jina) jinchu jisa jiskta jiskttafia jisttarafta jisttkatafta

encontrar 11 Ayer no to encontri LD6nde estabas? espalda 6 hermano 2 autoridad aymara de una comarca 11 'hermano mayor 11 hijo mayor 11 vamos(Vamos ripido)11 oreja 9 adverbio de afirmaci6n ttsin 1 pequefio (adjetivo) 1 preguntar 7 abrir la puerto. 7

juktampi July°

cerrar la puerta 7 Nuestro Seftor Jesucristo 10 bonito 11 pronombre personal nosotros inclusivo. Se refiere a un grupo pequefio de personas, fornado por el hablante, el interlocutor, unas cuantas personas mas pueden intervener de parte del hablante o de parte del interlocutor. Este libro es de nosotros. (de tf, de mf, o de unas cuantas personas mAs) pronombre personal nosotros inclusivo 2 Se refiere a un grupo mayor que el formado por njiwasatt. Puede comprender el hablante (hablantes) y el interlocutor (interlocutores) formando un grupo numerosoo Nosotros tenenos que it al pueblo. (nosotros y tu, Uds. y yo, nosotros y Uds) entre nosotros 11 muerto 7 molar 10 pecado, culpa 7 acusar, culpar 11 poco 5 nds 8 Julio (nombre de persona) 1

iOnla

pronombre personal tttlitt 1

jumanaka

pronombre personal: Mids.!' 2 desayuno 2 pronombre personal (61 o ells) 1 pronombre personal (eflos o alias) 2 Jorge (nombre de persona) 11 todolel dia 9 pasado .maftana 4 Jose (nombre de persona) 2 Justina (nombre de persona) 11

Jisukrist tatitu jiwaki jiwasa

Akajj jiwasan lyurusana

jiwasanaka

Jiwasanakajj mark sara;,, pjjafiasawa. jiwas pura jiwata jiwayafta

jucha juchanchana jukia

juntttima

jupa jupanaka Jurji jurnalpacha jurpUru Jusia

Justin Justinu jutafta

jutir simana Juana Jwanchu

Justin (nombre de persona) 8 venir 2 la prOxima semana 6 Juan o Juana (nombre de persona) 4 Juan (nombre de persona) 8

240

kajuna Kala Kala kallafia

kalli ktallktu kamachafia

Qhararojj kamachapjjn tasa? kamisa

kamsaa Kamsis tatamajja? kancha klara klarisifia kt arintafia

Karlusa Karmilu Karmina kasarasifia

kasarasiri kasarata, kasUra kasaratUfia

kastillanu katekista

cajon 3 zona norte de la ciudad de Cochabamba 2 lievar cosas rods o meros grandes y pesadas (mesas) 10 calla 10 anargo 10 pronombre interrogativo "qua hacer" 6 Nue van a hacer maflana?

camisa 4 pronombre interrogativo Nue decir" 9 Nu6 dice tu papa? 9. local destinado a un deporte 6 salado 10 mentir 5 acusar, calumniar 11 Carlos (nombre de persona) 11 Carmelo (nombre de persona) 11 Carmen (nombre de persona) 5 casarse 5 contrayente (persona que se casa) 5 casado 5 estar casado 5 cast ellano 4

katufia

Khitis 1pr= katuski? kawki kawkiri Kawkiris wawamajja? kayu kayuki khS

catequista 7 pescar 5 tener consigo algdn objeto 5 Auien tiene tu libro? 5 pronombre interrogativo "ddnde" 6 pronombre interrogativo ucualu 8 40141 es tu hijo? 8 pie 6 a Pie 4 aquello, adjetivo demostrativo aquella" 3

Compre aquella vaca. 3 pronombre demostrativo uaquell aquello, aquella" 1 clase 4 demandar ante una autoridad 7 tres 1

Kh& wak alta.

khaya klaSi kijasifia

kimsa kimsaqallqo kimsani kimsa tunka kirasina

ocho 3 tree personas 5 treinta 5 quedarse 2 enviar a una persona 10 semicocido (excepto para la carne) 10 quien 1 el anteafio pasado 11 creer 5 Cochabamba (ciudad) 2 colegio 6 enojado, disgustado 7 hermana 2

khitafia

khallu khiti khuri mara kriyifia

Kuchawamba kulijyu kulirata kullaka

243

243.

sand (referente a la salud) criticar, murmurar 8 confesar 7 confesor 7 comulgar 7 que 9

k !Amara klumifia

kumphisasifia kuxaphisasiri kumu.ljasifia

kuna

10

aud lugar to duele? porque (respuesta a por quh) 2 gor que no fuiste a la escuela?

Kuna cheqas ustam? kunalaykutejja Kunats jan iskwilar sarkta? Kunalaykutejj sapakiu utajjan kirasta. kunapacha kunapachatsa

Porque me quedd solo en'Imi casa.

cuando 1 desde cuando 7 cuando 6 por que 2 gor que no has ido aver a la 'escuela? 2

kunUrs a

kunatsa Kunats jan masffrojj

iskwilar sarkta?

clue dla 2

kuniirusa kuri jirura

corregidor 7 cosas 6 alegre, contento 6 vez 7 volver, regresar 10

kusasa kusisita kuti kuti fia

L

laka lapisa laqta laranja las uchu

boca 9 ldpiz 1 con poca sal o azdcar 10 naranja 6

Las uchff purta

a la ocho (-demo) 6 Laegue a las ocho. 6

Jisukrist tatitusajj

causa (por) 10 NOS.Jesucricato nuriti por nosotros 10

layku jiwas lakti jimana.

likti liksyuna lisu

loqhe Lukasa lunthata2ia

lupi

JichhUrojj wali lurafla

Lurinsu lyuru

gordo 3 leccidn 6 travieso 11 leer 5 bobo, loco, tonto 5 Lucasl(nonbre de persona) 1 robar 8 calor del sal rayos solares 2 Hoy hace mucho calor. 2 hacer 2 Lorenzo (nombre de persona) 10 libro 1

242 LL

llakita llEtunka

triste, apenado 6 nueve 3 cerrar con candado 7 entristecersel.apenarse 7

llawintafia llakisifia M

t mg machaqa machantasifia

mama mangla manqtafia

manqha mantanifia

Jan ajjsaramti, mantaniskakin.

manta& Manuylu mara

adjetivo numeral uno 2 nuevo 4 enborracharse, embriagarse 7 mama 2 comida 2 comer 2 adentro 7 entrar hacia donde estg la persona que llama 7 Entra no ma, no tengas miedo. (el que llama esta adentro) entrar 4 Manuel (nombre de persona) 10 alio 5

mti 'fatkama

mUrtna marka Markusa mashina masaypt u

masi

Jaqe masinampi nuwasi

hasta luego 1 madrina 5 pueblo 2 Marcos (nombre de persona) 3 anoche 8 ayer por la tarde, anoche 8 semejante (nuestro semejante) 7 geleas con tus semejantes? 7

ritati? mastiru

Sr

maya maymara mayniki maystru maytteda merate Aka sakojj merqleva, piru janiu ancha than-. thdkiti.

Mijila minklasiri

ayer 2 uno 1 pasado 7 solamente una persona (expresian) 5 maestro 11 prestar 9 usado, gastado, no muy viejo 4 Este saco es usado, pero no estg muy viejo. 4 el aria

Miguel (nombre de persona) 3 persona que deja sus animales en otro pueblo 3 mesa 4 salir 7 salir (ir hacia la persona que llama). 11

misa mistufia mistunifia

Mistuniskakim, tata.

Salga no as semi. (la persona que invita a salir esti fuera) dulce 10 multa 11 querer 2

mojjsa multa munafia

rz n K.4-10

243 N

nanaka

pronombre personal unosotros Nanakajj markar sara. pjjafiajjawa.

naranja naranjani nasa nasiha naya nayasa nayra Nayraw tatajjajj jiujje. nayraqata Kuns nayraqat churUma? nayeiru ninkhUra niya Niy uriljjeu, tio sarjjafigni.

Nura

Nosotros tenemos que it al pueblo. (sin Ud. o Uds.) 2 naranja 6 duefio de naranjas 5

nariz 9 nacer 5 yo 1 yo tambien 1 ojo, mucho tiempo atris, 5 Mi padre murio hace mucho tiempo. primero 9 Nue le doy primero? hace dias 6 hace un moment° 11 adverbio de tiempo nye 1 Ya es tarde, do vanonos. 1

Norah (nombre de persona) 4 pegar 6 pelear 5 hacer pelear 10

nuwafia nuwasifia

numtasiyafia

grave (referente a la enfermedad) 10 El affo pasado, yo estaba enfermo gravemente.

fianqha

Maymaxajj hanqha usutayltwa. 0

ogara

sordo 5 suelo, terreno 8 hora 3

oracle

orasa P

pin

pajaha paqallqo palato pampa 3 panini pantaluna papila para parki pariahs. parlatUfia

26

adjetivo numeral "dos" 3 pagar 6 siete 3 plato 10 pampa 3 dos personas 5 pantal6n 3 papal 3 frente 9 una subida, una cuesta 11 hablar 3 estar comprometido 5

pasaria

pasar 6

pasatata

despuOs de al hecho

7

Despues de Todos Santos muchos

walja waynanakaw kasarasipjjeri.

jovenes suelen casarse. 7

past layafa

Uka palat past ayanita.

tunka Pawlu PaYa

phajjsi

Pharansisku

phasilaki phayafia

phisi

p eqe p enqasifia

phesqa pichafia

piluta pinitinsya parinu Ptritu piru ?fru phamilya Philipi phista phuju

phuku

phurut pogo&

a

pasear 6 pasar algo a una persona 10 Pasame ese plato 10 pasto 6 encima 8 veinte 5 Pablo (nombre de persona) 4 dos 1 mes 6 Francisco (nombre de persona) 5 ficil 5 cocinar 4 gato 10 cabeza 6 avergpnzarse 5 cinco 1 escoba(s), barrer 4 pelota 4 penitencia 7

padrino

5

Pedrito (diminutivo de Pedro) 1 pero 4 Pedro (nombre de persona) 2 familia 5 Felipe (nombre de persona) 5 7

fiesta

pozo 10

olla 10 fruta 9 producir, dar fruto

3 In este pueblo produce buenas papas 3

Aka markanjj sumaw chloqejj achu. (o pogo)

poqota

platen° 6

puirifia

popondeehro

punchu punku

puerto, 7

Punu puraka

purifta

pusi pusini piusuntata puwri

de algtin

Turusant pasatat j j a pasiyalia

pastu pata

tienpol despu6s

4

(verbo)

Puno (nombre de un pueblo) 6 estdmago 6 llegar 2 cuatro. 1

cuatro personas 5 hinchado 9 pobre 10

245 Q

qamaqe

aupezar 11 cria 11 zorro 11

qamafia

vivir (ciomicilio) )(,2

qalltafia

qallu

descansar en casa durante un dia 4 020nde vives? 2 descansar en casa durante uno o varios dias4 cansado 7 estar cansado 7 cuanto 1 cuanto cuesta cads uno 9 Chiquita,Lcuanto cuesta cada una de las naranjas? 9 cuantas (solamente para personas)

Kawkins qamta? qamarafia

qarita garitSfia

qawqha qawqhakamasa

askta imilla,gawha kamas naranjamajja? qaw.qhanisa

.

Qawqhanis kullakamajja?

,C41.14ntas son tus hermanas?

qawra

llama 11 amanecer 8

qhantatifia gharffru

Aafiana 1

qhatiriri qhatita qhatu qhepUru qhoru qiellu

quemante 10

mei& 10 puestos de yenta, en el mercado 6 al dia siguiente 9 persona de mal caracter 4 amarillo 3 escribir 5 inscribir Calque (apellido) 6 Me Nana Teresa Calque.

qellgafia gellgayafia

Qolqe

Tirisa Qolqe sutnitwa.

qolla

medicines 8

gollafia

curar 9 dinero, plata 9 cerro 6 sentarse 7 sentarse 3 lago 11 montan 9

gollge gollu ogontIana gonttasifia

gota qotu R

ristlasifia iiwajtiafia

radiografia 8 reloj 6 rezar 7 rebajar el precio 9

saku

saco

samartasifia.

descansar 7 Santa Cruz (ciudad) 2 cada 7

faryugraphyla filuju

Santa Krusa sapa sapaki sapUru

0 solo (,),L.2

4

2

cada dia 5

246

sarana sarjjaha Niy urUjjewa tio sarjji. sarjjana sarnaqafia

Janivanchsarnaqafiamcl-

ir 1 1 ir, volver al punto de partida .Ya es tarde, me voy tio. (al punto de donde vine) marcharse de un lugar definitivamente 6 caminar, comportarse 7 No debes caminar macho 8

kiti. sartauia satafia

se:Ara sayafia

siksusift Tatajjajj wali kulirataw sinturin siksusi. simana sini sinturina siwUra siwiqtara

siwila sojjta sultiru suma sumajaqe sustjasifia

suti suwrinu suyafia

levantarse 7 sembrar 6 sdbado 4 pararse,7 sacar algo de un jaldn, de un tir6n 10 Mi papi nary enojado se sac6 el cintur6n.

semana 6 cine 6 cinturdn 10 cebada 11 ave rapaz (los Aymara tienen la creencia de que esti ave es de nal agElero; macho mds cuando pasa volando encima de la cabeza) 11 civil 5 seis 3 salter° 5 bueno, buena (adjetivo) 2 persona de buen caracter 4 asustarse 10 nonbre 1 sobrino 11 esperar 7

T tata Kura

sacerdote 5

t'ajjlifia

dar una bofetada 9 dar una patada 9 sufrir 5 fermentado 8 pan 2 reunirse 11 tarea 4 papd, don, senior, caballero 1 Don Lucas 06nde esti yendo? 1

takifia

tlaqesift ttamata tlantla tantachasifia

tariya tata Tata Lukasa, kawkirus saraskta. thaqaft thantha Aka sak6jj janiu thanthSkiti.\\ thaya trawajafla

tia tio timpu

buscar 11 viejo (solamente para cosas) 4 Este saco no esti viejo. 4 Frio 2 trabajar 2 tia 2

Ado,1 tiempo 10

247

Tirisa tisik usu

Teresa (nombre de persona) 5 tuberculosis 8 refiirse mutuanente 7 maiz 8 escupir 8 doctor 8 flaco 3 terminar 6 terminarse, concluirse 6 concluir, terminar 6 domingo 4 echar de menos 3 Estoy yendo a echar de menos a mis vacas. diez 3

toqesifia

tonqo thusafia

tuktura ttukha tukuha tukusifia tukuyafia

tuminku tumpasifia

lihkanakajjar tunpasiriu saraskta.

tunka

U

uchayasicia

uka ukaki ukata

hacerse colocar 8 ese 1 nada Inds 9

Kunats jachasipki? Tata Lurinstt jiwatayna ukat jachasipki. ukatraki

por eso 10 gor que estin llorando? 10 Habia muerto don Lorenzo, por eso estan llorando.10 expresion que se utiliza Para advertir. Se usa con las terminaciores verbales del

undo potencial 10 Ukatraki phisejj chhiuchhi wawanakar jiwara-

Cuidado que el gato mate a los pollitos. 10

ya,spa.

ukha ukhama ukhamajja uktika

Las nuywi ukiikaw ikintirEta.

una UmUla tmafia

umartlasifia uhisifia

unjaha uhjayasifia Tukturamp ufijayasifiamwa. ufttlafia

ufit t sal&

uphisina urajjafia Niy urttjjewa, apart I a-

usktiasifia

usu

ese lugar 7 asi 4 entonces 2 mds,o menos por ahi (expresidn referente al tiempo o al espacio) 7 Acostumbro acostarme macs o menos a las 9. 7 agua 6 capital, de la provincia Aroma 3 beber, tomar 2 beber entre machos 7 odiar 7 cuidar ver 6 hacerse ver 8 Debes hacerte ver con el medico. conocer 5 conocerse 5 oficina 7 ser tarde (solamente por las mahanas) 6 Yma es tarde, vdmonos. (por la

ama)

vestirse enfermedad 10

248

usuchata

adolorido, lastimado 7 estar lastimado, adolorido 7 enfermarse 8 doler 6

usuchata usuntaria

usuta Kunas ustam? usuta

usuta uta utacharia

utani ut Jaffa

utjasiria Kawkins

uwija

utjasta?

lkYwa

wajjttaria &rig! majjttita.

Tata, waranq wajjt ita t t ant t alasiriataki .

waka wakasyuna wall walikiniu Qonttasim, tata. tata. wa.liktria

walifia Kunatalds lapisajj wali? waliptafia

walja Nayajj walja wawanttwa..

waljani walUru wanktu

ward wasitata wawa

Aka jiskt a wawamati? waykt a *myna wayuria mila minus tias miragocha misiklita misitaria

mina

yoqallast

Nud to duele? 6 enfermo 5 estar enfermo 7 casa 2 cons truir una casa 4 due() de casa 5 exist it o ?mbar 2 lugar donde vive (vivir) 2 LDOnde vives? 2 oveja 3 animal donhstico 3

invitar cosas para comer, dar de comer 9 Dane comida. 9 regalar dinero 9 Papa, dame mil Bs. ($b.1.00) para comprar pan. 9 vaca, toro, buey 3 vacaciOn 6 muy (adverbio) gracias ( cuando le invitan a tomar asiento)

3

Sientese, senior. Gracias, senior.

estar bien 1 valer, servir 5 Para que sirve el lApiz? 5 sanarse, recuperar la salud 5 =oho (cantidad solamente) 7 Tengo machos hijos. 7 machos, muchas, (personas solamente) 5 anteayer 2 conejo 11 mujer, esposa 4 otra vez, nuevamente 7 hijo, nene 1 !este chico es to hijo? aji 8 joven varon 6 llevar cosas tomgndolas del asidero (canasta, valde) 10 rojo 3 buenos dlas 1 senior, caballero 11 bicicleta 4 visitar 1 bola de cristal con lo que juegan los nifios 11

249 Y

yagha yaghepanaka

yapu

otro 5 algunos 6 otro dia 6 ayudar 6 ganar dinero 7 intentar una accidn, hacer la prueba 6 aumentar 9 chacra, sembradio 1

yatichafia

ensefiar 2

yatichiri

profesor 5 saber 4 aprender 2 averiguar 10 chico 1 gracias 3

yaghttru yanapafia yanasifia yantfafia yaptlafia

yatifia yategafia

yatjjatafia yocialla

yuspagarpuni yusp-pun yuspagara

=has gracias 11

"

tr

t

e

14 t"',.."

,A4

tiP's

--

4,7,,,;-. *1*

`

`

t $.1 :a1;'``' -Pi

r''

,

1

`'

1y

t.

;" :

43',2'

ft," 'A

4

t

'

'

rc;AiclIg.

A

4:45,,

'

'1.);"

,

"`

-f*t el:

0;

'\

'.(,;Lr

;

Y1,4,44^-

":""to

,

'IA),

.

'5*

'

-

s-

6,;,,,P

r`"

1St AA,

o V, A" 1IY

FV

-

CV f) Lim

O Val

SEGUNDO NIVEL

SEGUNDA EDICION

ASES ORES R .P

.

Joaquin Herrero, S .J

.

Ph .D .

Daniel Cotari

Jaime Mega Esta obra se hizo posible gracias a los aportes de Los Padres de Maryknoll Mr. Emmet E. Tracy, Grosse Point, Michigan, EE. UU.,

y The Latin American Apostolate of the Archdiocese of St. Louis, EE. UU.,

1970 INSTITUTO DE IDIOMAS Padres de Mayknoll Casilla 550 Cochabamba, Bolivia

C.ONTENIDO Paz.

INTRODUCCION

UNIDAD 12

...

5

ORACIONES BASICAS . . .. .: TEXTO BASICO: KALAMARKANKIR TATAKURA JISK'A ANTRISAN ISKWILAR I4ANTAWIPA Sufijo verbal "RAPT ": (Objeto directo e inters indirecto) A) Objeto directo: Personas B) Objeto directo: Cosas y animales . .... Sufijo nominal "JAMAP (fuerte) . Sufijo verbal "YAP (ddbil) Sufijo "CH'A ": Comparativo de tamaBo (fuerte) Uso de PUKCHIAPURA": Igualdad de tamafio para personas y animales .. Comparativo de superioridad Uso de "KUNA" GENERALIZACIONES . ... LECTURA SELECCIONADA: MX YATIRI asiosowoos

6

ORACIONES BASICAS .. TEXTO BASICO: KWARTILAR SARIR WAYNANAKA ... . 4 Sufijos pronominales sujeto objeto en tiempo futuro: A) Sufijo ""MA" (ddbil) "Yo a ti" B) Sufijo " "TAM" (ddbil) P4I a ti" Sufijo "ITXTAII (fuerte) "td a rain C)

37 38

.

UNIDAD 13,

D)

Sufijo ITANI" (fuerte) Pa a ml"

4*

.....

Sufijo "ISTANI "((fuerte) "dl anosotros" Sufijo "KA" con terminations de futuro (futuro progresivo) Sufijo "KA" con sufijos pronominalee sujeto objeto Otro use del sufijo PKANIAP (mientras) todtsfoos GENERALIZACIONIS ..... LECTURA SELECCIONADA: MA YATIRI (continuacidn) E)

UNIDAD 14

ORACIONES BASICAS .......... TEXTO BASICO: MA JALLU URJJ Modo potential: A) Forma afirmativa ....... . B) Forma negativa .. Uso del sufijo PROP ii "POTENCIAL"

8 9

11 13 17

20 23

24 25

26 29

34

40 40 41 41 41 45 46 49 53 58

62 64

.,

44/4,441q4 OOOOO .40

.

see "ADVERTENCIA"

..

66 68

..

70

O

Orations subordinadas condicionales: A) B)

Modo conditional o potencial Tiempo futuro

. OOOOOO

71 74

Sufijo neutral "SA ":

Con el significado de PTambidn" B) Indicando un plan de igualdad .. . Sufijo neutral "SA" en oraciones negativas ... Sufijo "KI" (no mas) ?:SufIjo neutral "SA" = "Por lo monos" Uso de "JANISA" OOOOO . OO ......... OOOOOOOOO Orations adverbiales con el sufijo "TEMA" Sufijo "TIATAP (fuerte)........ .. GENERALIZACIONES .............. LECTURA SELECCIONADA: KHULIV A)

tt,

76 76 77 78 80 82 84 87 82

Fag.

UNIDAD 15

ORACIONES BASICAS TATA IWARISTU TEXTO BASICO: Sufijos pronominales sujeto objeto. Modo potential: A) Sufijo'TTASMA" (fuerte) utd ami" Sufijo "IRISMA" (fuerte) "yo a ti" B) Sufijo "ITASPA" (fuerte) "él a mi"" C) D) Sufijo "IRISTAM" (fuerte) "el a ti" E) Sufijo "ISTASPA" (fuerte) "el a nosotros inclusivo" Sufijo verbal "SA" (d *loll)

Sufijo verbal "SI" (reflexivo) 7L Sufijo verbal "SA" Repetition del sufijo verbal "SA": A) Con un mismo verbo B) Con diferentes verbos Sufijo verbal "TA" (fuerte) Sufijo verbal "NOQA" (fuerte) Uso del sufijo "KAMA" referente al precio Sufijo "KAMA" "KI" GENERALIZACIONES LECTURA SELECCIONADA: MA JAN UNTIAT JAQE i UNIDAD 16

ORACIONES BASICAS TATA USIUYUN UMIRIPTKWIFA TEXTO BASICO: Sufijo "IPANA" (fuerte): A) Con verbos B) Con palabras nominales

95 97

101 101 103 103 103 108 110 112 112 113 115 116 117 122 127

130 132

Uso de "LANTI" (en vez de, en lugar de) Sufijo nominal "PACHA" Sufijo win A Sufijo nominal "PACHA" Otro use del sufijo "PACHA" Uso de "UKA" GEMERALIZACIONES URTIMAIAN QAWRANAK LUNTHATAWIPA LECTURA SELECCIONADA:

135 139 141 143 145 147 148 149 153 156

UNIDAD 17

ORACIONES BASICAS TEXTO BASICO: QOLLQ LUNTHATAYASIR TATA Modo irreal. Forma afirmativa Modo irreal. Forma negativa Sufijo verbal "IRI" (fuerte) Sufijo verbal "KA" (fuerte) Sufijo verbal "WAYA" (debil) GThERALIZACIONES KAWALLUN JAQEMPI LECTURA SELECCIONADA: URTIMALANPI

159 161 164 167 170 173 176 180 183

UNIDAD 18

ORACIONES BASICAS TEXTO BASICO: ANAT PHISTA Uso del sufijo "IRI" "JAMA Infinitivo Sufijo "JAM" (fuerte) Oraciones completivas dependientes de verbos clue significan conocer, declarar: A) Accidn de la oration completiva anterior a la accidn del verbo principal B) Accidn de la oration completiva, simultanea a la de la action principal

187

Uso de "LAMP

188 192 194

196

199

3

Pag.

Oraciones completivas dependientes de expresiones como: es bueno que, es necesario que, es conveniente que, o de un verbo que indique un estado de ammo Uso de "JANIRA" en construcciones con los sufijos "IPANA" y "SA" .. GENERALIZACIONIS LECTURA SELECCIONADA: THUNUPA UNIDAD 19

ORACIONES BASICAS TEXTO BASICO: ANUNAKAN LUKUPTKWIPA Conjugaci6n pronominal sujeto objeto en el modo irreal. Forma afirmativa........ Conjugaci6n de la primera persona (nayaru) y plural (nanakaru). A) Sufijo pronominal sujeto objeto "ITASAMANA" (fuerte) "td a mi". B) Sufijo pronominal sujeto objeto "ITASAPANA" (fuerte) "el a mi". Conjugaci6n pronominal sujeto objeto en el modo irreal. Forma negativa Conjugaci6n de la primera persona singular y plural .. Conjugaci6n pronominal sujeto objeto en el modo irreal. Forma afirmativa Conjugaci6n de la segunda persona singular (jumaru)lplural (jumanakaru) y nosotros inclusivo (jiwasaru, jiwasanakaru) A) Sufijo pronominal sujeto objeto "IRISKASAIINA" (fuerte) "yo a ti" .. B) Sufijo pronominal sujeto objeto "IRISKATAMANA" (fuerte) "el a ti" C) Sufijo pronominal sujeto objeto"ISTASAPANA" (fuerte) "el a nosotros" (jiwasaru) Conjugaci6n pronominal sujeto objeto en el modo irreal. Forma negativa ........ Conjugaci6n de la segunda persona (singular plural) y nosotros inclusivo (jiwasaru, jiwasanakaru) Sufijo verbal " "WI" Sufijo verbal "JJATA" (fuerte) GENERALIZACIONES LECTURA SELECCIONADA: CHUKIRKANIRI WIRNITA .

UNIDAD 20

ORACIONES BASICAS TEXTO BASICO: SAP% JAKNWI Otros usos de "UKA", "UKHA" y "MAMA" Sufijo verbal "NTA" (debil) : A) Movimiento de adentro hacia afuera B)

Intens!.dad

Sufijo verbal "Su" (fuerte): A) Movimiento de afuera para adentro ... B) Consumaci6n de la accion Sufijo verbal "TATA" (fuerte) "EXPANSION" Sufijo verbal "THAPI" (fuerte) "CONTRACCION" Sufijo nominal "UJA" (oWJA) Adverbio de lugar Sufijo nominal "JJA" (debil) GENERALIZACIONES LECTURA SELECCIONADA: NN AWATIR TAWAQO

201 202 206 208 212 213 216

218 218

220 220

222 222 225 227 230 233

238 241 247

252 254 255 256 257 260 262 264 267 271

Pdg.

UNIDAD 21

UNIDAD 22

ORACIONES BASICAS TEXTO BASICO: SAMKASINUJATA Modo naxrativo sorpresivo: A) Afirmativo B) Negativo Sufijo nominal "RARA" (debil) Construcciones reduplicativas Formas exciamatorias con los sufijos "SA" y "JJA" Frases exclamativas con: AKHA, UKHA, UKATAQE, UKCH1ATAQE, AKCHIATAQE, AKHAHA, UKHAMA . GENERALIZACIONES . LECTURASETRZCIONADA: EX EARKARU MA JACH'A KASTIJU PURNIPA

274

ORACIONES BASICAS . . A TEXTO BASICO: JURJIN MA WAK CHHAQAYAWIPA Modo dubitativo con las terminaciones del presente perfectivo: Forma afirmativa Forma negativa . Modo dubitativo con las terminaciones del modo potential: Forma afirmativa Forma negativa Modo dubitativo con las terminaciones del tiempo futuro Sufijo verbal "SAMACHAH (debil) Sufijo verbal "SAMACHAu (ddbil) con las terminaciones del tiempo futuro ........ . .

303 304

.

GENERALIZAICUES . LECTURASEIECCIONADA:

SAMPU SAWLITU

VOCABULARIO

276

281 285

288 289 290 292 297

300

308 312 315 317 318 320

324 328 321

335

21.:8

5

INTRODUCCION Presentamos la segunda edicion del segundo nivel de nuestra serie aymara

inspirada en el mhtodo A.L.M. Esta segunda edicion, lo mimno que la del primer nivel publicada en 1969, implica una caci total refundicion de los materiales

presentados en las edicio-

nes anteriores, y una considerable mmpliaciOn de su contenido. Las novedades introducidas en la segunda ediciOn del primer y segundo ni-

vel afectan tanto al contenido de los ejercicios comp al ndmero de pantos gramaticalec tratados y su redistribution a lo largo de ambos niveles. En el presente texto nos hemos limitado a dar los hechos de la lengua que consideramos de nivel intermedio, procurando facilitar su aprendizaje con abundantes ejercicios.

Aunque damos tambien una interpretacicin de los hechos lin-

guisticos, hemos procurado hacerlo en lengua sencilla y sdlo en la medida que lo hemos juzgado itil no al lingitista especializadn sino al alumno que se prom pone aprender a hablar la lengua.

El Aymara usado en este texto representa la variedad de aymara hablado en la Provincia Omasuyos del Departamerto de

La Paz.

Hemos diadido, sin embargo,

algunas variantes usadas en otras provincias del Departamento de La Paz.

La

aparicion de estas Altimas variantes es siempre explicitada en una nota al pie de la pagina.

Todas las formas empleadas en el texto estan en uso en la fecha en que esto se escribe.

La escritura es fonhmica. critura es

fonetica mas

En las palabras tomadas del castellano, la es-

que fonemica en cuanto que hemos optado por registrar

las variations alofonicas mas frecuentes en la zona de nuestro estudio.

En

los casos de dualidad de uso, hemos optado por la forma usada por los hablantes ayniaras mas aislados de las zonas donde se habla castellano.

Como en las editions anteriores, las grafias utilizadas en este texto corresponden, con la sola exception de la r, a las recomendadas por el Tercer Congreso Indigenista Interamericano y adoptadas por el Gobierno de Bolivia para la escritura del Quechua y del Aymara en Decreto-Ley N° 03820 de fecha 10 de septiembre de 1954.

Agradeceremos cualquier observation que pueda nejorar nuestro trabajo.

Cochabamba, octubre de 1970

259

UNICA PAYAN UNIDADA ORACIONES BASICAS 1.

Tata, Lica malitanak apaqtiarapita.

Por favor bigjeme esas maletas. (Senor, bejamelo esas naletas. Form. Pop.)

2.

Walik walik tata. pima?

Muy bien, senor. ,Y a donde se las llevo? (Bien, den caballero. LA donde te lo voy a llevar? Form. Pop.)

3.

Uka taxir apantarapita.

Met emelas a ese taxi. (A ese taxi metemelo. Form. Pop.)

4.

Qawqhas tata?

LCuanto le debo, senor? (LCuAnto es senor? Form. Pop.)

5.

Whranqakiu

Solamente un peso, senor. ($1o.1.00)

6.

Julya, lus qhantayarapita.

Julia, enciendeme la luz.

7.

Julya, Chukiagutjj manta, sapatu, sumir kun apanirapana.

Julia, de La Paz te traje tuna manta, zapatos ytambien sombrero. (inclusive sombrero)

8.

Juntfum walljjtayarapita.

Hiervene agua para el cafe.(HAmelo her-

KawRirus apara-

viz- el desayuno. 9.

Kanis tfajjsarapistati?

Form. Pop.`

LMe lavaste la camisa? (Me lo lavaste la camisa. Form. Pop.)

10. Jisa, tiajjsarapsmawa.

Si, te la lave.

11. Tatapajj wall alwat Antrisar sar tayi.

Su padre le hizo levantar muy temprano a Andres.

12. Manuylojj Antrisat sipanjj juktamp jachtawa.

Manuel es mAs grande que Andr6s.

13. Manuylitu, wawajjar iskwilar irparapita.

Manuelito, lleva a nil hijo a la escuela, (Parmelito, a nib hijo a la escuela llevamello. Form. Pop.)

14. Iyaw tio, irparapimawa.

Bueno, tio, lo voy a llevar. (Bueno tio, t4 lo voy a llevar. Form. Pop.)

15. Iskwilan wawajjar ufijarapitStaw ampi.

Vas a cuidar a ni hijo en la escuela, por favor. (Vas a cuidarmelq a mi hijo. Form. Pop.)

16. Jisa, uftjarapinawa.

Si, te lo voy a cuidar.

260

Unidad 12

7

17.

Antris ukch'anakajj waljaniwa.

Son muchos los chicos del tanafio de Andres.

18.

Manuel ukchlanakas waljanirakiwa.

Tambien son muchos los chicos del tamario de Manuel.

19.

Yatichirejj mg papilit churafiataki, ewjjtialiatak Runaw wawa nakar jawsthapi.

El profesor reunid a los chicos para darles una papeleta, tambien para darles recomendaciones.

20.

Kunjamas yatichirimajja? Suma

4046mo es to profesor? LES

jaclet janicha?

no?

21.

Suna jaqUsamachiu yatichirijjajja.

Parece buena persona

22.

Kuns larayapjjtam?

zclue les mandei'hacer a ,lst,edes?

(Z,Qu6 les ha hecho

bueno 0

profesor.

Form. Pop.)

23.

Janiu kuns lurayapkituti.

No nos hizo hacer nada.

24.

"Iiyuru, kwarirnu, lapis kun alayasipjjEtan sapjjetuya.

25.

Junandkajj malita, jan ukajj karpit chlukuyasipjAta.

Nos dijo que nos hicieranos comprar un libro, cuaderno e inclusive un. lipiz. Ustedes se mandaran hacer un mAletin o una bolsa para material escolar. (gds. se van a hacer coser una meleta o sino una carpeta. Form. Pop.)

26.

Awir, uka papilit uhachttayita.

A ver, muestrame esa papeleta.

27.

Antrisajj karpitpach chhaqayatayna.

Andres habta perdido su maleta escolar con el material. (Habla hecho perder toda la maleta. Form. Pop.)

Para evitar confusiones en la traduccidn del aymara al castellano, en algunos casos dados en el texto, dados tanto la forma correcta del castellano comp la forma popular (form. pop.) con influencia del aymara. Esta Ultima va entre parentesis.

261,

Unidad 12

8 TEXTO BASICO

KAIANARKANEIR TATAKURA MN tatakuraw Kuchawambat Chukiagur puri. Kuchawam-

WaLita barojj

qamarttiriu saratayna.

maleta

Jupajj kalamarkan tra-

wag.. Kuchawambat malitanakaniu purl.; ukatpi, mUcife-

Qiepirapita c argador

pirapitar Iuutlasejja.

Tata, uka malitanak apaqttarapita.

-

Apaciafia - bajar

alguna cosa

- Walik, walik tata, Kawkirus aparapima? Uka taxi r apantarapita.

Apantaha - meter

Iyaw tate..

Qawqhas tata?

Irpayasiha - hacer-

se llevar

Waranqakiu tata.

-

Yuspagarpun

tata.

Ukatjja amijupan utaparti taxit irpayasi. rusti Kalamarkartt sarjje.

ripampiu

Jayplu-

Mang's. phayiri cocinera

Parukyapanjja manqta phayi-

parltfasipjje.

Julya, lus qhantayurapita.

Qhantayafia-

pren -

der la lug -

Iyaw tata.

- Julya, Chukiagut manta, sapatu, sumir kun apa-

Sumiru - sombrero

nirapsma. iikytatal

Yusp -pun yuspagara.

Janiu kunatsa.

Junttum walljjtayarapit Julya.

-

Anchhichhaw tata.

-

Kamis tiajjsarapistati?

Walljjtayaft hervir (hater hervir. Form. Pop.) Ttajjsafia

lavar

ropa Jisa, tfajjsarapsmawa. Walik, waliki. Ukatjja junttiim umtiasilmanqf manciltlasi; ukatsti

urut ikintjje, kunalaykutejj qhepdrojjwali alwat, trawajahapawa.

2G2

Unidad 12

9

PREGUNTAS 1. 2.

3:

4. 5. 6.

7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14.

15.

Kawkits ma tatakurajj purl? Kawkins jupajj trawaji? Kunanakanis Kuchawambat Chukiagurojj purl? Kamsis tatakurajj q'epirapitarojja? Q'epirapitasti kamsarakisa? Tatakurajj kawkir apantarapit sis malitanakjja? Ukatjj qawqs paji? Ukatjj kawkirus taxit irpayasi? Jaypturusti kawkirus sarjje? Parulgepansti khitimpis parli? Julyarojj kun qhantayarapit sisa? Ukatsti kunanak apanirapsma sisa? Ukatjj kun walljjtayarapit sisa? Julyajj kuns t'ajjsarapitayna? Kunats urut tatakurajj ikintjje?

JISKtA ANTRISAN ISWILAR MANTAWIPA Jisk'a Antrisajj niy paqallq maramijjewa, ukhanajj jichha marajj iskwilar mantahapawa. qalltani.

Qbarfirii klasejj

Cheplarusti tatapajj wali alwat jiskta Antri-

sar sartayi.

Ukatsti Manuylanukarii irpi.

qalltaha empezar

Mangylojj Sartafia

levan -

Antrisat sipanjj juklamp jach'awa, jupas iskwilanka-

tarse

rakiwa.

Sipana - en comparaciOn a

Ukatpl jiskta Antrisan tatapajj Manuylur

ruwtlasejja. Manuylitu, uewajjar iskwilar irparapit ampi.

- Iyawtio, irparapimawa.

Irparapita lldvamela. (a una persona )

- Iskwilan ufijarapitdtaur, ampi.

- asa, ufijaraptmawa.

Jayptusti dhikarakiu

jutjjapjja.

Yuspagarpuni.

Nayajj yapur sarafiatwa. Jayptu-

kana.

Urijaila

cuidar

Antris ukch la del tanafio de Andrds

Jawsthapiha liana*. a muchos

Jayp'ukam tio.

y reunirlos en un solo Lugar

Juklampjitarusti, jisk'a Antrisamp Manuylumpejj sarjjapjje.

Iskwilar purisinsti, yaqha

Unidad 12

10 jiskta yoqallanakampiu jikisipjje.

Antris ukchtanakajj wal-

janiwa, Manuyl ukchtanakas waljanirakiwa.

Alwan janiu kuns lurapkiti, anatasipjjakiwa; antisas jayptun yatichirejj wawanakar jawsthapi EU papilit churaha-

Papilita papeleta

Ewjjatia

reco-

mendar

taki, ewjjttahatak kuna.

Ukatsti wawanakajj utanakapart sarjjapjje. Antrisarusti tatapajj utapanjj akham sasaw jisktti.

- Kunjamas yatiddrimajj Antrisa? Suma jaget janicha?

Suma jaqesamachiwa - parece buena persona

Suma jaqUsamachiwa.

- Runs lurayapjjtam?

Karpita especie de bolsa

Janiu kuns lurayapkituti; antisas jayptun lit churapjjetu.

aka papi-

ItLyuru, kwarirnu, lapis kun alaya-

sipjjUtan sapjjetuwa.

A... ukatjj umb: nalita, jan

ukajj mR karpit chtukuyasipjgtatt sapjjetuwa.

que los nifios

usan para llevar sus materiales escolares

Chtukuna ser

co-

- Awir, uka papil uhachttayita. Akajj tata.

ukakikitil iWalja kusasanak alaKawal

Janirakiu jichhajj goliqenlktenti.

pedir un pr6stamo

Ukhamajj ClhepSrmanthi

maytlasihajjawa.

a la mahana siguiente

Qhegirusti qollqmayttasi; uka qollqempisti tale kun alarapi.

QhepErmanthisti wall kusisitaw jiskta. Antrisajj iskwi-

Karpitpacha toda la carpeta

lar sari; piru jaypturusti jachasisaw kutinjje; karpitpach

Chhaqayafia -

chhaqayatayna.

extraviar, perder una cosa

9C/1 -x

Unidad 12

11 PREGUNTAS 1. 2.

3. 4. 5. 6.

7. 8. 9.

lal 11. 12. 33. 14. 15. 16.

Jisk'a Antrisajj kawkir mantatapasa? Kungrus klasejj qalltani? QhepUrojj kuna orasas tatapajj Antrisar sartayi? Ukatsti kakfddrus irpi? Manuylojj Antris ukchtati? Antrisan tatapajj kamsasas Manuylur fuuttasi? Ukatsti, kawkirus tatapajj sarjje? Antrisamp Manuylumpisti kawkirus sarjjapjje? Iskwilansti khitinakampis jikisipjje? Alwatanjj kuns wawanakajj lurapjje? Jayptunsti kuns yatichirejj wawanakar churl? ask's. Antrisarojj kamsasas utapanjj tatapajj jioktli? Antrisasti kamsasas awisaraki? Qheptirojj kunats tatapajj (Tong maytiasi? Qheptirmanthisti kunats Antrisajj wall kusisit iskwilar sari? Jaypturusti kunats jachasis kutinjje?

SUPLEMENTO qhantayalla - prender la luz, (hacer alumbrar,

encender Form. Pop.

naktayaha encender el fuego phuspur sejjtafia- encender el fosforo nin katusiyaha - encender fuego para cocinar

apagar la luz o el fuego phustiana - soplar jiutlayafia

puchuyafta - sobrar (hacer sobrar) Form. Fop.

imam - guardar chtama - fuerza inteligente,perspicaz

llampiu chuymani - humilde chtikhi vivaz

Jusiajj Pawlut sipanjj jukfamp Vega-

Jose es mas inteligente que Pablo. (Jose tiene mas cabeza que Pablo.

plecieni

nima.

Fibrin. Pop.)

Lukasajj Philipit sipanjj juktamp llamp!u chuymaniwa. ( llamptu chuynawa) Kawkchlas wawamajja? AkchtaMa.

Lucas es Inds humilde que Felipe.

,De que tamaho es to hijo? Es de este tamafio. (sefialando la altura con la mano) Es de ese tamafio.

Ukchtawa. Alwirtump Jusiampejj ukchlapurame. Alberto y Jose son del MiSED tamaho. Aka lyurojj lyurumjamalwa. Este libro es como el tuyo. EJERCICIOS DE FSTRUCTURA SUFIJO VERBAL 'TAPP! (objeto directo e inter& indirecto) A) Objeto directo: personas 1

EJERCICIOS DE REPETICION ManAylitu, iskwilar irpita. Manuylitu, wawajjar iskwilar irparapita.

Kawkirus irpUma? Kawkirus sullkamar irparapima? Unidad 12

12 EJERCICIOS DE REPETICION

(Continuaci6n)

Tata, gong. mayttita. Tata, jilajjar gollq mayttarapita.

Lyur churistati? Tatajjar kart churarapistati? 2

EJERCICIOS DE SUSTITUCION DOME Tatajjar kart churarapistati? Nayar --------- mance wajjttistati ? Wawajjar iskwilan uhjarapistati ? Nayar11.1011101101114111.11101NOMM 111MOMPONOMMO4/4

junt'tim yapt tistati?

Tatajjar wak mayt arapistati?

Nayar.....

Manuylu, iskwilar irparapita. (Nayaru) ------, ----mY at suyt'ita. (Sullkajjaru), -------------. --------, (Iona maytlarapita. (Nayaru),

pteq (Amijujjaru) malmaswimmarommowiselemormammwe --------, jawst'arapita. (Nayaru), VIMMISOM.10.00.41MWO.11.100~=0 uka kart churita. (Tatajjaru), ---------------. 3

Tatajjar kart churarapistati? Nayar kart churistati? Nayar manqt wajjt tistati? Wawajjar mancit wajjt tarapistati? Wawajjar iskwilan urijarapistati? Nayar iskwilan urijistati? Nayar juntliim yapt tistati? Tatajjar junt film yapt tarapistati? Tatajjar wak ma,yttarapistati?

Nayar wak mayttistati? Manuylu, Manuylu, Manuylu, Manuylu, Manuylu, Manuylu, Manuylu, Manuylu, Manuylu, Manuylu, Manuylu, Manuylu,

iskwilar irparapita. iskwilar irpita.

mE at suyttita. nE fat suyttarapita. collq mayttarapita. gait' mayttita. pteq pteq collttarapita. jamsttarapita. jawstlita. uka kart churita. uka kart churarapita.

ORACIONES PAREADAS Kawkikamas wawamar irparapima? edasta ddnde te voy a llevar? Olasta ddnde voy a llevar a tu hijo? (,...te lo 'troy a llevar a tu hijo? . Form. Pop.)

Kawkikamas wawamar irparapima? Kawkikamas irpUma? Kawkikamas wawamar irparapima?

Qawqs mayttEma? euinto voy a prestdrle a tu hijo? (!Canto te lo voy a prestar a tu hijo? Form. kp) 4Cuinto te voy a prestar?

Qawqs maytlEma? Qawqs wawamar mayttarapima?

Qawqs mayttEma?

Unidad 12

13 ORACIONES PAREADAS

(Continuaci6n)

Janiu kullakajjar kuns churarap. kistati. A ml no me has dado nada. A mi hermana no le has dado nada. (A mi hermana no me lo has dado Form. F.37.3---A mil no me has ensefiado nada.

Janiu kullakajjar kuns churarapkistati. Janiu nayar kuns churkistati. Janiu kullakajjar ktns churarapkistati.

nada'.

A m/ hermano menor no le has ensehado nada. (A mi hermano menor no me-lo has ensefiado nada.

Janiu nayar kuns yatichkistati. Janiu sullkajjar kuns yaticharapkistati.

Farm. Popes'-'-

Tata Jwanaw qollitu. Don Juan(me lo)cur6 a Ea nieto.

Tata Jwanaw qollitu. Tata Jwanaw allchhijjar

Don Juan me curd. Don Juan le ayud6 a mi nieto. (Don Juan .me lo ayud6 a mi nieto. Form. Pop.) Don Juan me ayud6.

Tata Jwanaw.ciollitu.

qoLlarapitu.

Tata Jwanaw allchhijjar yanaparapitu.

Tata Jwanaw yanapitu.

SUFIJO VERBAL HRAPIN (Objeto directo e inters indirecto) Objeto directo: Cosas y animales B) 4

EJERCIOIOS DE REPETICION Julys, lus qhantayarapita. Satal uka malitanak apaqtlarapita.

Wank waliki, kawtirus aparapima: Julya, junttilm walljjtayarapita. Alwirtu, aka uwijanak awatirapita. Aka malitanak uka taxir apantarapita.

Kuns Kuns Kuns Kuns

jumajj nayatakejj apanirapista? jumanakajj nayatakejj apanirapipjjesta? jupajj nayatakejj apanirapitu? jupanakajj nayatakejj apanirapipjjetu?

Nayajj manta, sapatu, sumir kun apanirapsma. Nanakajj manta, sapatu, sumir kun apanirapipjjsma. Jupajj manta, sapatu, surnir kun apaniraptam. Jupanakajj manta, sapal , sumir kun apanirapipjjtam. Jupajj manta, sapatu, sumir kun apanirapistu. Jupanakajj manta, sapatu, sumir kun apanirapipjjestu.

Unidad 12 Art

h1LRCICIOS DE SUSTITUCICi4 DE MIER° Y PERSaJA Kamis (juma (jupa (jupa (jupa (jupa

ttajjsarapistati? nanakataki) ----? nayataki) ------? nanakataki) ----? jiwasataki) ----? jiwasanakataki)-?

Nayatakejj-t-t-ant-t---ima-rapi-stati?

Kamis tfajjsa-4.-,istati?

Minis Kamis Kamis Kamis Kamis

tlajjsarapipjjestati? tiajjsarapituti? ttajjsarapipjjetuti? tiajjsarapistuti? ttajjsarapipjjestuti?

Nayatakejj-ti-anti-imarapistati?Nanakatakejj ttantt imarapipjjestati?

(juma) nanakatakejj - - - (jupa) nayatakejj (jupa) nanakatakejj ----------? (jupa) jiwasatakejj ----------? (jupenaka) jiwasatakejj - - - -? (juma) jupatakejj ----- - -? (juma) jupanakatakejj --------?

Nayatakejj Vent' imarapituti? Nanakatakejj Van-0 imarapipjjetuti? Jiwasatakejj Van-0 imarapistuti? Jiwasatakejj tlantl imarapipjjestuti? Jupatakejj ttantt imaraptati? Jupanakatakejj ttantt imaraptati?

Kuns phayarapista? (jupa nayataki)-------? (jupa jiwasataki)-----? (jumanaka nayataki)---? (jupanaka jiwasataki)-? (juma jupataki) (juma)jupanakatakejj -? (jumanaka jupataki) ?

Kuns Kuns Kuns Kuns Kuns Kuns Kuns Runs

Janiu jumatakejj kuns alarapksmati. (nanaka) jumatakejj ------------(jupa) jumatakejj jupanakatakejj ----------(juma) nayatakejj ---------------- - --- -(jumanaka) nayatakejj

Janiu Janiu Janiu Janiu Janiu Janiu

Janit (jupa (jupa (juma (jupa (juma

phayarapista? phayarapitu? phayarapistu? phayarapipjjesta? phayarapipjjestu? phayarapta? jupanakatakejj phayarapta? phgyarapipjjta? jumatakejj kuns alarapksmati. jumatakejj kuns alarapipksmati. jumatakejj kuns alarapktamti. jumanakatakejj kuns alarapipktamti. nayatakejj kuns alarapkistati. nayatakejj kuns alarapipkistati.

juntifimar asukarancharapkista? Janit juntfilmar jumataki) Janit juntiUmar jumanakataki) --------------? Janit jun-Of/mar nanakataki) ----------------? Janit jumtltmar ------_----_? Janit jun-Of/mar jiwasataki) jupataki) ------------------? Janit juntfilmar

Janiu kuns apanirapksmati. (naya jumanakataki) - ----. (tatajja nayataki) - -- - - -. (tatajja nanakataki) - - - -. (jupa jumataki) --------- . (jupanaka jumataki) ----- . (jupa jiwasataki) -- -- - - -. (jupanaka jiwasataki) ---.

Janiu Janiu Janiu Janiu Janiu Janiu Janiu Janiu

kuns kuns kuns kuns kuns kuns kuns kuns

asukarancharapkista? as ukarancharapktam? asukarancharapipktam? asukarancharapipkista? asukarancharapkistu? asukarancharapkta?

apanirapksnati. apanirapipksmati. apanirapkituti. apanirapipkituti. apanirapktamti. apanirapipktamti. apanirapkistuti. apanirapipkistuti.

15 6

EJERCICICS DE TRADUCCION Aka malitanak taxir apantarapita. Netamelas estas maletas a la casa. Wtamelos estos libros a la maleta. Netamelas estas maletas al taxi. Bdjemelas esas maletas. Bdjemelo ese saw,. Bgjemelo ese sombrero.

Aka Aka Aka Aka Uka Uka Uka

Kuns phayarapista? aue me lo trajiste?

Kuns Kuns Kuns Kuns

Lipid me lo compraste?

aue me lo lavaste? aue me lo guardaste? aue me lo cocinaste? Julya, Julia, Julia, Julia, Julia, Julia, Julia,

7

Sunt,iim walljjtayarapita. ldvamela la camLsa. llevamelo este libro. enci6ndemela la luz. anda a comprarmelo pan. guardamelasestos libros. hazmelo hervir cafe.

malitanak taxir apantarapita. malitanak utar apantarapita. lyurunak malitar apantarapita. malitanak taxir apantarapita. malitanak apaqtlarapita. sak apaqttarapita. sumir apaqtfarapita.

phayarapista? apanirapista? alarapista? tlajjsarapista?

Kuns irnarapista?

Kuns phayarapista? Julya, Julya, Julya, Julya, Julya, Julya, Julya,

juntiiimmalljjtayarapita. kamis tlajjsttarapita. aka lyur aparapita. lus qhantayarapita. tlantf alanirapita. aka lyurunak imarapita. jumtiUmwalljjtayarapita.

CAMBIO DE FORMAS A)

Afirmativo

Sak apanirapsma. Sapat alarapsma. Juntitimar asukarancharapsmawa. Pantalun tiajjsarapsmawa.

B)

Niya

Niyat ut picharapista? Niyat pantalunanak malitar apantarapista? Niyat juntiiim lurtiarapista? Niyat junt !UM walljjtayarapista? Niyat sak chfukurapista?

Negativo Janiu Janiu Janiu Janiu

sak apanirapksmati. sapat alarapksmati. juntqfmar asukarancharapksmati. pantalun,tlajjsarapksmati.

Janira Janirat ut picharapkista? Janirat pantalunanak malitar apanta rapkista? Janirat juntliim lurtlarapkista? Janirat juntitim. walljjtayarapkista?

Janirat sak ch'ukurapkista?

EJERCICIOS DE FTEGUNTAS Y RESPUESTAS Kawkirus aka malitanak aparapima? (utajjaru) Kawkirus aka lyurunak apantarapita? (malitaru) Kuns apagarapima?

Utajjar aparapita. Malitar apantarapita.

Sak apaorapita.

(saku)

Kuns tlajjsarapima? (kamisa) Kuns phayaraplma? (kaltu)

Kamis t'ajjsarapita. Kalt phayarapita.

Unidad 12

16 EJERCICIOS DE PREGUNTAS Y RESPUESTAS

Kuns alaniragma? (t'antta) Qawqs alanirapita? (waranqa) Kuns wawamar churaraplma? (junttUma) Kawkirus wawam irparapima? tislIdlart0 Khitis wawamar gollaraptam? (tuktura) Khitis allchhimar kastillan yaticharaptam? (mb: tata) Kuns jumatakejj tatamajj alaraptam? (sapatu) Kawkits tatamajj aka lyurunak apaniraptam? (Chukiaguta) Khitis gywanakam awatiraptan2 (tata Justinu)

Lus qhantayaragmat janicha? Pantulun ttajjsaragmat janicha? JuntlUmar asukarancharagmat

(Continuacidn)

Tient, alanirapita.

Waranq alanirapita. Junttam churarapita. Iskwilar irparapita.

Tukturaw qollarapitu MU tataw yaticharapitu. Sapat alarapitu.

Chukiagut apanirapitu. Tata JustinU awatirapitu.

Jisa, qhantayarapita. Jisa, ttajjsarapita. Jisa, asukarancharapita.

janicha?

Uwijam awatiragmat janicha? Jayptutak manqt imarapinat

Jisa, awatirapita. Jisa, imarapita.

janicha? Jichhfirojj chawllapar.irapistati?

Wawajjar iskwilan ukijarapistati? Pantalun plancht tarapistati? Yatichirir j is kt t arapistati?

Yatichirit lisinsh*mayirapistati? Kamis ch tukurapistati?

LISINSHA:

Jisa, Janiu Jisa, Janiu Jisa, Janiu

apanirapsmawa. apanirapksmati. ukijarapsmawa. ufijarapksmati. plancht arapsmawa.. planchtt arapksmati.

*Jisa, jiskt tarapsmawa.

Janiu Jisa, Janiu Jisa, Janiu

jiskt arapksmati. mayirapsmawa. maylrapksms.ti. ch tukurapsmawa ch Tukurapksmati.

El sonido sh del aymara es muy parecido al del Ingles. Este sonido sh en la escritura aymara es poco frecuente. Sin embargo los sonidos sia, cia, sio, cio, del castellano son pronunciados con el sonido sh. Ej. Florencio - Phulurinshu; Iglesia - Ijlisha.

Unidad 12

17

TAREA ESCRITA 1.

En cada una de las oraciones emplee el sufijo raplde acuerdo a lo que indica la palabra entre parentesis. MODELO:

Lyur altati? (nayataki) Lyur alarapistati?

Kamis tiajjstati? (nayataki) 5. 2. -Kuns apanta? (nanakataki) Khitis aka lyur ali? (jumataki) 6. 3. 4. Juntitim walljjtaytati? (nayata- 7. ki) 1.

a. 2.

Janit kamis planchkta? (nayataki) Mange phaytati? (chachamataki) Janirat iyur alkta? (wawanakamataki) Pilut altar (jumanakataki)

Gamble las oraciones imperativas de cada ntimero en otras tambien imperativas indicando que la acciOn se realice en favor de la primera persona singular o plural. MODELO:

Junt tim walljjtayam.

Junt 1. 2.

3. 4.

Lus qhantayam. Uka malit apaqtlam. Phuspur sejjtam. Aka lyur imam.

5. 6. 7. 8.

Juntliimar asukarancham. Punk jistfaram. Wawajjar gollt/apjjam. Sullkajjar iskwilar irpapjjam.

SUFIJO NOMINAL HJAMAn (fuerte) 8

EJERCICIOS DE REPETICION Antrisa, kunjamas yatichirimajja? Suma jaget janicha? Uka lyurojj lyurunjamawa. Uka lyurojj iyurojj.jamawa. Uka lyurojj Firm lyurupjamawa. Uka lyurojj Iyurusjamawa. Kalamarkajj Chukiagjam thayawa. Wawainajj jumjan suma jaqewa. Tatajjajj umatat wawjamaw jachiri. Jumaj j j ilamj azniltawa

Nayajj tatajj-jamStwa. 9

EJERCICIOS DE SUSTITUCION SIMPLE Kalamarkajj Chukiagjam thayawa. Wiachjam --------Achakachjam Punjam Juljam ...111W11.01.0.1MIWOM

Kalamarkajj Kalamarkajj Kalamarkajj Kalamarkajj Kalamarkajj Kalamarkajj

Chukiagjam thayawa. Wiachjam thayawa. Achakachjam thayawa. Punjam thayawa. Juljam thayawa. Llawjam thayawa.

Unidad 12

271

ST

somoura

aQ Noionmsns TIN'S

PP44.11110TWX. =pang .0.10111M..011111M1.11.1111111110.00.11.1.10

timns

(u9TovnuT4700)

unebv? MePPTJTIPTPX mucmnp

-eons avAtabuc

pc'ePPTaTIPTWX urepavpq vmns

ureptreTeq.

-4

vmeb MIONVISMONNW.NOOMMINO

ureg-pcneq

ONIMIA,NNWPWIew160

vqmq mmgaxd

Pcv4TaTIPTTeX neg. sumab4

weDivusanc

4WCTaTIPTPX

uusTn1 muccluTTP

MenaTIVTPX

pcsrpTaTIPTPX =C.-Cc-sem suns -.4 uplab

410.10 =NO

allNall

MINN.

=Pau

tans

ampveuvanc mans

eumabup

uusTni

mvcdmc

vmns .uniabur

unqaTmTy

Medup

MIONNIM-401001/

GOMINOMINMINIO

.vmvaupreqm

peln

vgeure

----- sup. urtuttrec

.....

PP.ePPE.x.rew

u-oppETTp

-dew

unqapiTy Pcucluqn sAvmvPmep

unqaTmv

Pfucluqn -etivmuc-rguqn

unqaTmiv Nab.q.n

vicemegsugm

cpudvqnunqaTmilir vbreureceduq.ntreccutTc

-emturep

nTue? IVPINarePcturebretionM

nTuvp 'TTPCFruccpunuclonx trgrec 'TqPfnarePvPiral0

'TVPIgtavPS'ePintiO

OMMOMM414.41104.0

rertrec

OMVIMORPOODVMMIWOMO

awOMmmmomomiogmmwmdmm.M.wOO

*P-TNNwePund

4111171.00MVIINIO00.01110

uwes

'TIPtcureDri

nwer "PPINuregmvxavm nTu4 emlumuctiouTm

'Tq:PrEaregmeNsrem 1.811......0871.0WIMMO 'TVPINurePtiveTM

nT114 .7114Nmerund nTuvp uques eplImmucsnax

-Emvpsnall

'TqT4

OT

OAIIVWHIJIT

PNTnankI .vmumugmnantr MeatiTr lemswef-ppnuq ppaepintio iumumucctaremutionx prOUSIf uniumurplin Hu:afoul) ivieuvravultv

nTuvp fTvppnangi -ppigmufmnanAt nTuer PNPNITP 'TqT4W4-greqn nTuur Navpintio -ppigavrqmemutionx nwer ccousu 'TTPInuvginm nTuur Memtioatib 'Tql:Talmecavadtv

MeNTaTtioTTIU

nwer MenaTtioWeg

'PdicemPimnc

?Nutmeg wmPu4 voly

earns uplabvp

Pgweq. mumermum .wavd

exy ppurreba =pun? umTavix Megmemuciona mucaeRntio .vxvitiouc

MeAvg

FisureOreuTapitredured

nixed

gcsemnp suns -TovuxespremucuuTg.sTax

eel

nTuer PNEVMRM =pimp suns -plambur nprir uNn Mewl eTwitavdm4nun nTuur ESiE Hvireboit mucm4 4-pluavih uTtrer Mecluretketion31 2nintiD Ere? tMc -Ni

'WA

nTuvr neteu .TwravillavOsivuTapluvdavd nwer rgvanc vans avramsTa4 -xtovuays

-Pmq

Ccvunr eumuumermuutiosiov nvanr .vmuqumucteu

Matti p.m.:mg-Me-UP

MOEN

*TWigurectanr

8mum4-CculloTwe

nTuBr ggvanP 'WegAgmvpmurpoutpu nTuer Pcsunr .Tququmeg,tuu

nTmr

Haw

'Tlnuec-PNTTP

nTuur Nuiteu .pmmvp-Nutloptv

VePTun T

19

EJERCICIOS DE PREGUNTAS Y RESPUESTAS Kunjamas yatichirimajja? (wali qhoru) Tata Justinjamati?

Yatichirijjajj wall qhoruwa. Jisa, tata Justinjamawa.

(jisa)

Kunjamas markamajja? (m jukt junttu, mg jukt jachta) Kuchawambjamati?

Markajjajj mg jukt juntsu,mb! jukt jachtawa. Jisa, Kuchawambjamawa.

(jisa)

Kunjamas lyurumajja? (wali suna) Lyurojj-jamati?

Lyurujjajj wall sumawa. Jisa, lyurumjamawa.

(jisa)

Kunjamas aymarajja? (wali chtama) Qhechwjamati?

AYnarajj wali chtamawa. Jisa, qhechwjamawa.

(jisa)

Yhqhep umatanakajj loqhjamat parlapjjeri? Yaqhepanakasti wumnakjamat nuwasipjjeri? Yaqhepanakasti kristianjamat jakapjje? Jilamajj jumjam jachtatansati?

Jisa, yaqhep umatanakajj loqhjamaw parlapjjeri. Jisa, yaqhepanakasti wawanakjamaw nuwasipjjeri. Jisa, yaqhepanakasti kristianjamaw

Lyurumajj lyurojj-jamati?

Jisa, Janiu Jisa, Janiu Jisa, Janiu Jisa, Janiu Jisa,

Sakumajj sakojj-jazatd2

Aka lapisajj lapisamjamati?

Malitajjajj nalitamjamati? Mijilan Kwarirnupajj kwarirnumjamati?

jakapjje.

Jisa, jilajjajj nayjam jachtatansawa. lyurujjajj lyurumjamawa. lyurujjajj lyurumjamaldti. sakojjajj sakumjamawa. sakojjajj sakumjamgkiti. aka lapisajj lapisajj-jamawa. aka lapisajj lapisajj-jamgkiti. malitanajj malitajj-jamawa. malitamajj malitajj-jamgkiti. Mijilan kwarirnupajj kwarirnojj-

jamawa.

Janiu Mijilan kwarirnupajj kwarirnojjjamagkiti.

Tiuphilun wisiklitapajj Phirminan wisiklitaNamati?

Jumajj jilamjamgtati? Nayasti tatajj-jamgt-ti? Kullakamajj mamamjamati? Junajj achachilamjamgtati?

Jisa, Tiuphilun wisiklitapajj Phirminan wisik1ita0arava. Janiu Tiuphilun litiklitapajj Phirminan wisillitapjamgkiti. Jisa, nayajj jilajj-jamgtwa. Janiu nayajj jilajj-jamgkth Jisa, jumajj tatamjamgtawa. Janiu jumajj tatamjamgktati. Jisa, kullakajjajj mamajj-jamawa. Janiu kullakajjajj mamajj-jamgkiti. Jisa, nayajj achachilajj-jamatwa. Janiu nayajj achachilajj-jamgkti.

Unidad 12

20 SUFIJO VERBAL "YA" (d4bil) 11

EJERCICIOS DE REPETICION Juyla, lus qhantayam.

Junt

walljj tayarapita .

Tatapajj wali alwat Antrisar sartayi. Runs yatichirejj lurayapjjtam? Awir uka papilit uhachtlayita. Kunats aka wawar jachayta? Khitis aka anur jiwayi? Janiu nay jiwaykti. Mastirojj Antrisajj qollq chhaqayi.

12

Julia, enciende la luz. (Julia, has alumbrar la luz. Form. Pop.) Hierveme el aqua para el desayuno. -(Elzmelo -hervir-el,desayuno.-Form. Pop..) A Andrds lo despert6 muy temprano su papa. (Su papa le ha hecho lenvatar muy temprano a Andres. Form. Pop.) alud les mando hacer el profesor? (Qud les hizo hacer el profesor? Form. Pop.) A ver, mudstrame esa papeleta. (A ver, hazme ver esa papeleta, r)rm. Pop.) nifio? 4Por que hiciste llorar LQuidn math a este perro? Yo no lo mate. Andrds perdio ayer dinero.

EJERCICIOS DE SUSTITUCION DE NW4ERO Y PERSONA Kunats aka wawar jachayta? (jumanaka)

Olimmimm (jupa) (jupanaka)

......

MasUrojj Antrisajj qollq chhaqayi.

jupanakajj-----------nayajj --nanakajj MOOMMII11110110011. ....

Sumanakajj jiussajj------01m1

jiwasanakajj

Kunats Kunats Kunats Kunats

aka aka aka aka

MasUrojj nayajj qollq chhaqayta. Mastirojj nanakajj gong chhaqayapjjta. Mastirojj jumajj gollq chhaqayta. Masttrojj jupanakajj gong chhaqayapjjta.

Mastrojj jiwasajj gong chhaqaytan. Masttrojj jiwasanakajj qollq chhaqayapjjtan.

Khitimpis Khitimpis Khitimpis Khitimpis Khitimpis

Janiraw juntlUm walljjtaykti. liNeamminIMEN.11111110 (nanaka) -

Janiraw Janiraw Janiraw Janiraw

(jupanaka)

jachayta? jachayapjjta? yachayi? jachayapjje?

Masttrojj Antrisajj gollq chhaqayi. Mastirojj jupanakajj gollq chhaqayapjje.

Khitimpis aka ut lurayta? (jumanaka) -------------? (jupa) -----------------? (jupanaka) -------------? (jilama) ----___--------?

(jupa,)

wawar wawar wawar wawar

aka aka aka aka aka

ut ut ut ut ut

lurayta? lurayapjjta? lurayi? lurayapjje? lurayi?

juntIttm walljjtaykti. juntltim walljjtayapkti. junt'Um walljjtaykiti. juntittm walljjtayapkiti.

Unidad 12

21

EJERCICIOS DE SUSTITUCION DE NUIERO Y- PERSONA

Jumanakajj lyur alayasipjjgta. Jumajj amomoilowomm..........Omomm ..... Nayajj sOmomeommommalimmesimememommemarmormemomodommomeamme Nanakajj MisiximmiwerwilmowarasommOmmimsw.m. ....... Sullkajjajj ------Jupanakajj 0111.41.100011.4101 Jiwasajj -jiwasanaka-jj ------- mnommomodwomewftwo

Jumanakajj lyur alayasipjjgta. Jumajj lyur alayasita. Nayajj lyur alayasi. Nanakajj lyur alayasipjj4. Sullkajjajj lyur alayasini. Jupanakajj lyur alayasipjjani. Jiwasajj lyur alayasifigni. Jiwasanakajj lyur alayasipjjafigni.

Janiu nay aka anur jiwaykti. nanak tatajj -____-_-------,

Janiu nay aka anur Janiu nanak aka anur jiwayapkti. Janiu tatajj aka anur jiwaykiti. Janiu jupanak aka anur jiwayapkiti. Janiu jiwas aka anur jiwayktanti. Janiu jiwasanak aka anur jiwayapk.' tanti.

jupanak_---_-__----jiwas

jiwasanak -

yatichirejj kuns lurayup kituti.

Janiu yatichirejj kuns lurayapkituti.

--yatichirejj (jumaru)

Janiu Janiu Janiu Janiu

-_----nayajj (jumaru) nanakajj (jumanakaru) yatichirejj (nayaru)

13

(Continuaci6n)

yatichirejj kuns lurayktamti. nayajj kuns lurayksmati. nanakajj kuns lurayapksmati. yatichirejj kuns luraykituti.

ORACIONES PAREADAS Nayaw aka ut lurta. Yo hice constrair esta casa. (Yo he hecho hacer esta case,

Nayaw aka ut lurta. Nayaw aka ut lurayt a.

Form. Pop.).

Yo construl esta casa.

Nayaw aka ut lurta.

MasUrojj tata Luisajj mg an

MasUrojj tata Luisajj mg an jiwayi.

Ayer muri6 don Luis. Ayer mato a un perro don Luis.

MasUrojj tate. Luisaw jiwi. Masfirojj tata Luisajj mn an jiwayi.

Antrisajj karpitpach chhaqayatayna.Antrisajj karpitpach chhaqayatayna. Ayer se habla perdido Andres. MasUrojj Antrisaw chhaqatayna. Antrisajj karpitpach chhaqayatayna. Andres habta perdido toda la carpeta. (con contenido) Julyaw juntifiliwalljjtayi* Julia mand6 a hervir agua para el desayuno. (Julia hizo hacer hervir el desayuno. Form. Pop.) agua para Julia hizo hervir el desayuno. (ella misma) .

JUNTIUMWAILJJTAYAgA:

Julyaw juntttm walljjtayi. Julyaw juntiftwalljjtayayi.

Julyaw juntifim walljjtayi.

Expresa la idea de hervir agua para el desayuno. (Racer hervir el desayuno) form. pop.

Unidad 12

22

CAMBIO DE NUMERO Awir, tarty uriachtlayita. Lus qhantayarapita.

Aka qoll tunayahamawa. Kunats uywanakar t taqesiyta?

Awir, tarty ufiachttayapjjeta. Lus qhantayarapipjjeta. Juntitim walljjtayarapipjjeta. Usutarojj sum manqtayapjjahamaum. Usutarojj yaqha ikihar ikiyapjjafiamawa. Aka qoll umayapjjahamawa. Kunats uywanakar tfaqesiyapjjta?

Janiu anch aka wawar sarnaqaya-

Janiu anch aka wawar sarnaqayapjja-

Junt walljjtayarapit a . Usutarojj sum rnanq,ayahamawa. Usutarojj yaqha ikiriar ikiyariamavra.

fiamakiti.

Janiu nay jilamar umaykti. Janiu jup aka anur jiwaykiti. Janiraw wawajjar qollaykti. Janiu yatichirejj kuns lurayki-

Jania nanak jilamar umayapkti. Janiu jupanak aka anur jiwayapkiti. Janiraw wawajjar qollayapkti. Janiu yatichirejj kuns lurayapkituti.

tuti.

EJERCICIOS DE PREGUNTAS Y RESPUESTAS Lus qhantaySti?

Jisa qhantayam. Jan qhantayamti.

Lus jiuttayati?

Jisa, jiutgyam. Jan jiutlayamti.

Kusinill katusiyEti?

Jisa, katusiyaxa.

Jan katusiyamti.

Nin naktaySti?

Jisa, naktayam.. Jan nakbayarati.

Mang' puchuySti?

Jisa, puchuyam. Jan puchuyamti. Jisa, alayastwa. Janiu alayaskti. Jisa, apaytwa. Janiu apaykti.

Tatamamp ijur

alayastati?

Tatamar kart apaytati?

Kuns masitrojj chhaqayta? (goliqe) Khitis aka institut lurayi? (tata Arturu) Piru khitinakas lurapjje? (alwahilanaka) Khitis aka anur jiwayi? (tata Jwana) Kuns yatichirejj lurayapjjtae (janiu kunsa) Kunats aka yogallajj jachaytam? (inapuniki) Kawkins wawamar gollayta? (Chukiaguna)

Qollq chhaqayta? Tata Arturti lurayi.

Alwahalanakaw lurapjje.

Tata Jwanaw Janiu kuns lurayapkituti.

Inapunikiu jachayitu. Chukiagun qollayta.

Unidad 12

23

TAREA ESCRITA Conteste a las siguientes preguntas empleando el sufijo YA tanto en forma afirmativa como en negativa. 1. 2. 3. 4. 5.

Khitis aka anur jiwayi? Imats aka wawar jachayta? Khitimpis aka ut lurayta? Manq' puchuyarapistati? Kuchawatbant gong chhaqayta?

6. 7. 8. 9. 10.

Niy utachayasjjtati? Niy wawamar qollaytati? Inyikshun uchayastati? Alwirtur_jumat machantayta? Juntqlm walljjtayarapistati?

SUFIJO 9CHIAti COMPARATIVO DE TAMARO (fuerte) 15

TJERCICIOS DE REPETICION Kawkch'as wawamajja? Akehtawa. Ukohlawa. Wawajjajj wawam ukch'awa. Janiu wawajjajj wawam ukchtgkiti, Iskwilanjj Antris ukch'anakajj waljaniwa.

16

EIERCICIOS DE SUSTITUCION SIMPLE Kawkch'as wawamajja?

Kawkch'as Kawkch'as Kawkch'as Kawkch'as Kawkch'as

--------- lapis aina j ja?

sullka wawamajja? ---------.anumajja? --------- allchhimajja? akchtawa. ukch'awa. khay ukch' awa. khg yoqall ukch' awa.

Alwirt ukch'awa. wawam ukch'awa.

wawamajja? lapisamajja? sullka wawamajja? anumajja? allchhimajja?

Sullkajjajj Sullkajjajj Sullkajjajj Sullkajjajj Sullkajjajj Sullkajjajj

akchtawa. ukch'awa. khay ukch'awa. khg yoqall ukch'awa. Alwirt ukch'awa. wawam ukch'awa.

Janiraw wawajjajj wawamukchtg-

Janiraw wawajjajj wawamukchtgkiti.

kiti. ----------- Antris ukchtgkiti. allchhim ukchtgkiti. PTrit ukchtgkiti. Jum ukchtgkiti. ----------- jumanak ukchIgkiti.

Janiraw Janiraw Janiraw Janiraw Janiraw

0.......

wawajjajj wawajjajj wawajjajj wawajjajj wawajjajj

Antris ukchtgkiti allchhim ukchtgkiti. Plrit ukcht jum ukchtgkiti. jumanak ukchtgkiti.

EJERCICIOS DE ?MUMS Y RESPUESTAS Kawkch'as allchhimajja? (akchla) Sullkamasti kawkchtasa? (ukchta) Kawkch'as wallpa k'awnajja? (akch'a) Kawkch'as lapisamajja? (lapisam ukch'a)

Alchhijjajj akchtawa. Sullkajjasti ukch'awa. Wailpa k'awnajj akchtawa.

Lapisajjajj lapisam ukch'awa.

Unidad 12

2:^1

24

EJERCICIOS DE PREGUNTAS Y RESPUESTAS

Jisa, Mijilajj Phirmin ukchtawa. Janiu Mijilajj Phirmin ukchfUkiti. Jisa, jilajjajj nay ukchtawa. Janiu jilajjajj nay ukchtbliti. Jisa, lyurujjajj lyurum ukcktawa. Janiu Iyurujjajj lyurum ukchtbliti. Jisa, Kuchawambajj Chukiag ukchtawa. Janiu Kuchawambajj Chukiag ukchtakiti. Jisa, sillajjajj sillam ukchtawa. Janiu sillajjajj sillam ukchtXkiti. Jisa, aka nisajj uka mis ukchtawa. Janiu aka misajj uka mis ukchtakiti. Jisa, iskwilanjj suwrinojj ukchtana.. kajj waljaniwa. Janiu iskwilan suwrinojj ukchtanakajj waljanikiti.

Mijilajj Phirmin ukchtati?

Jilamajj jumukchlati? Lyurumajj lyurojj ukchtati? Kuchawambajj Chukiag ukchtati? Sillamajj sillajj ukchtati? Aka nisajj uka mis ukchtati?

Iskwilanjj suwrinumukchtanakajj waljaniti?

USO DE ltUKCIPAPURAtt

17

(Continuaci6n)

(igualdad de tamarios para personas y animales)

EJERCICIOS DE REPETICION Antrisamp nayampejj ukch tapurSpjjtwa. Antrisamp jumampejj ukchtapurUpjjtawa. Jumamp nayampejj ukch tapurntanwa. Antrisamp Manuylumpejj ukchtapurawa. Antrisamp Manuylumpejj ukchtapur/pjjewa. Wakazamp wakajjampejj ukchtapurawa.

EJERCICIOS DE PREGUNTAS Y RESPUESTAS

Tata Ruwirtump jumampejj ukchiapurapjjtati?

Tata Luisamp jumampejj ukchtapur4pjjtati?

Mama Mariam jumampejj ukchtapurlpj/tati?

Phirminamp Tiuphilumpejj ukchtapurati?

Antrisamp Manuylumpejj ukch I apurati?

asap tata Ruwirtump nayampejj ukchtapurUpjjtwa., Janiu tata Ruwirtump nayampejj ukchtapurUpkti. Jisa, tata Luisamp nayampejj ukchtapurdpjjtwa. Janiu tata Luisamp nayampejj ukchtapurXpkti. Jisa, mama Eariamp nayampejj ukchtapurgpjjtwa. Janiu mama Mariamp nayampejj ukchtapurIpkti.

Jisa, Phirminamp Tiuphilumpejj ukchtapurawa. Janiu Phirminamp Tiuphilumpejj ukchtapur4kiti. Jisa, Antrisamp Manuylumpejj ukchtapurawa.

Janiu Antrisamp Manuylumpejj ukchtapurlkiti.

Cy, IC fof 4 0

Unidad 12

25

EJERCICIOS DE PREGUNTAS Y RESPUESTAS Sullkamamp suwrinDminpej j ukch apurati?

Kullakamamp mamamampejj ukch!apurgpjjeti?

Tatamamp achachilamampejj ukchlapurgpjjeti?

Jumamp nayampejj ukch'apurgtanti?

(Continuacion)

Jisa, sullkajjamp suwrinujjampejj ukch'apurawa. Janiu sullkajjamp suwrinujjampejj ukch apurbliti Jisa, kullakajjamp mamajjampejj ukchiapurgpj jewa

Janiu kullakajjamp mamajjampejj ukch apurgpkiti. Jisa, tatajjamp achachilajjampejj ukchlapurgpjjewa. Janiu tatajjamp achachilajjampejj ukchlapurdpkiti. Jisa, junamp nayampejj ukchlapurgtanwa. Janiu junamp nayampejj ukch'apurgktanti.

COI4PARATIVO DE SUPERIORIDAD

18

EJERCICICS DE REPETICION Manuylojj Antrisat jach'awa. Manuylojj Antrisat sipanjj jach'awa.

Manuylojj Antrisat sipanjj juk'amp jach'awa. Auwirtojj Alwirtut juk' amp jach'awa. Jusiajj Pawlut sipan juk'amp plegeniwa. Jilajjajj nayat sipan juk'amp chlikhiwa. Lukasajj Philipit sipanjj juk'amp llamp(u chuymaniwa. Junajj nayat sipanjj juklamp chlamanitawa. 19

Manuel es mgs grande que Andres. Manuel es lugs grande que Andres. (Manuel en relaci6n a Andy& es nos grande, Form. Pop.) Manuel es nds grande que Andres.

Roberto es mgs grande que Alberto. Jose es mgs inteligente que Pablo. MI hermano es mAs vivaz que yo. Lucas es lugs humilde que Felipe.

Td tienes ngs £uerzas que yo.

EJERCICIOS DE EXPANSION guwirtojj Alwirtutjj chlamaniwa. ......... sipanjj ............. 1110411OW011110OwM010 jvklamp

Ruwirtojj Alwirtutjj chlamaniwa. Auwirtojj Alwirtut sipan3j ch'amaniwa. Auwirtojj Alwirtut sipanjj juk'amp chlamaniwa.

Jilajjajj nayatjj ch'ikhiwa. ......... sipanjj .......... juktamp ..........

Jilajjajj nayattj chlkhiwa. Jilajjajj nayat sipanjj ch'ikhiwa. Jilajjajj nayat sipanjj juk'amp ch'ikhiwa.

Kullakajjajj jumatjj jisk'akiwa.

Kullakajjajj jumatjj jisk'akiwa. Kullakajjajj jumat sipanjj jisk'akiwa, Kullakajjajj jumat sipanjj juk'amp jisk'akiwa. Unidad 12

Sipenjjsommimmailmommiam

juiosinp

..........

26

20

EJERCICIOS DE TRADUCCION Lukasajj Philipit sipanjj juk'amp llamp'u chuymaniwa. Pedro es mas inteligente que Juan..

Luis es mds vivaz que Alberto. Luis tiene mds fuerzas que yo. Luis es mds humilde que td.

Lyurujjajj lyurumat sipanjj juklarp sumawa. Mi lapiz es mejor que el tuyo. Mi ldpiz es mas grande que el de Juan. Mi casa es mds pequeft que la tuya.

Mi saco es mas negro que el de Pablo. Mi libro es mejor que el tuyo.

21

Lukasajj Philipit sipanjj juk'amp llampfu chuymaniwa. Ptrojj Jwanat sipanjj juk'amp pleqeniwa. Luisajj Alwirtut sipanjj juk'amp chlikhiwa. Luisajj nayat sipanjj juk'amp chfamaniwa. Luisajj jumat sipanjj juk'amp p'u chuymaniwa. Lyurujjajj lyurumat sipanjj juk'amp sumawa. Lapisajjajj lapisapat sipanjj juk'amp sumawa. Lapisajjajj Jwanan lapisapat sipanjj juk'amp jach'awa. Utajjajj utamat sipanjj juk'amp jislOakiwa. Sakojjajj Pawlun sakupat sipanjj juk'amp ch'iarawa. Lyurujjajj lyurumat sipanjj juklamp sumawa.

AFIRMATIVO

NEGATIVO

Kuchawambajj Chukiagut sipanjj juk amp thayawa . KastiLlanojj aymarat sipan juk'amp chiamawa Nayajj jilajjat sipanjj juk'amp likittwa.

Janiu Kuchawambajj Chukiagut sipanjj (juk'amp) thaytkiti. Janiu kastillanojj aymarat sipanjj (jukiamp) Janiu nayajj jilajjat sipanjj (juk'amp) likftkti.

USO DE KUNA 22

EJERCICIOS DE REPETICION Julya, Chukiagutjj manta, sapatus. suinir kun apanirapsma. churafiataki, ewjjt ailatak kunaw wawanakar jawsthapi. Yatichirejj Nayajj walja kusasanr.twa: lyuruni, lapisani, kwarirnuni,qollgen kunbtwa. (kunanttwa) Mastirojj waljan.iu jutapjje, tatam kunaw juti.

23

EJERCICIOS DE TRADUCCION

Waljaniu jutapjje,tatam kunaw Juti. Vinieron mambos, incluso to hermano. Muchos saben aymara, incluso yo. Muchos se emborracharon, incluso mi-padre.

Waljaniu jutapjje, tatam kunaw juti. Waljaniu jutapjje, jilam kunaw juti.

Waljaniu aymar yatipjje, nay kunaw yat-ta. Waljaniu machantapjje, tatajj kunaw inachanti.

Unidad 12

2F2,0

27 EJERCICIOS DE TRADUCCION

24

(Continuaci6n)

Manta, sapatu, sumir kun alarapsma. Te traje pan, plAtano: y tambidn naranja. Te compre libro, cuaderno y tambidn Te lav6 la camisa: la chompa y taibidn el pantalcin. Pastoree tus vacas, tus ovejas y tanbien tus llama;;.

Kamisa: chumpa, pantalun kun ttajjsarapsma. Wakama: uwijama: qawram kun awatirapsna

SUFIJO "SA"

USO DE "KUNA"

Manta, sapatu, sumir kun alarapsma. Tiantia: pociota: naranj kun apanirapsma. Lyuru, kwarirnu, lapis kun alarapsma.

Pirutaki, Julyataki, jumatakis pilut apanirapsmawa. Wawajjataki, alichhijjataki,suw-

Pirutaki: Julyataki: jumatak kunaw pilut apanirapsma, Wawajjataki: allchhijjataki: suwririnujjatakis pantalun alara,piraktwa.. nujjatak kunaw pantalun alarapta. Jawir umajj waliwa: yapunakataJawir umajj yapunakataki, thjjsasit tajjsasiriataki, umariatakis

fiatakiyunefiatak kunaw wall.

walirakiwa.

MasUrojj sartwa: palgsaru: kancharus sararaktwa. MasUrojj wisit-twa: Jwanaru, Justinurul Jaymirus wisitaraktwa. Kart apaytwa: tatajjaru, jilajjaru: kullakajjaru: amijunakajjarus apayaraktwa. Nayajj inlisa, kastillanul aymars yatiraktwa. Manta, sapatu, swnirs alarapirakzmawa. 25

MasUrojj palUsaru; siniru, kanchar kunaw sarta. MasUrojj Jwanaru, Justinuru: Jaymir kunaw wisit-ta. Tatajjaru, jilajjaru: kullakajjaru, amijunakajjar kunaw kart apayta. Nayajj inlisa: kastillanu, aymar kun yat-ta. Manta, sapatu: sumir kun alarapsma.

EJERCICIOS DE REEMPLAZO Jilajjajj jumjam sure jagerakiwa. tataroars,

Jumajj ------------ jachlatansarakitawa. achachilamjam - -

.

tawa. Nayajj achachilamjam jach I at ans arakftwa.

Nayaij

------------------- liklirakftwa. jilanajj ININNA0110100,m1M

Jilajjajj jumjam slum jaqerakiwa. Jilajjajj tatamjam suma jacierakiwa. Jumajj tatamjam soma jagerakttawa. Jumajj tatamjam jachtatansarakttawa. 'Jumajj achachilamjam jach atansara.kl-

Luis jam

Nayatakejj kamis t'ajjsarapistati? chump

Amaataksjj --------------------- alaraptati ? Nanakatakejj pantalun MON1111811.011,?

Nayajj achachilamjam liktirakitwa. Jilamaj j achachilamjam lik 'irakiwa. Jilamajj Luis jam liklirakiwa Nayatakejj kamis t'ajjsarapistati? Nayatakejj chump t! ajjsarapistati? Jwanatakejj chump t I ajjsaraptati? Jwanatakejj chump alaraptati? Nanakatakejj chump alarapipjjestati? Nanakatakejj pantalun alarapipjjes tati?

`2,1 Unidad 12

28 26

EJERCICIOS DE TRADUCCION Julyo, Julio, Julio, Julio, Julio, Julio, Julio, Julio,

lus qhantayarapita. encidndeme la vela. encidndeme la luz. encidndeme el fuego. encidndeme la cocinilla. encidndeme el fosforo. apagame la luz. apagame el mechero.

Julyo, Julyo, July°, July°, Julyo, Julyo, Julyo, Julyo,

lus qhantayarapita. wil qhantayarapita. lus qhantayarapita. nin katusiyarapita (nin naktayarapita). kusinill katusiyarapita. phusphur sejjtarapita. lus jiwt'ayarapita. michir jiut'ayarapita.

Kawkch' as wawamajja?

Kawkch'as wawamajja? 4De que tamafio es tu nieto? 4De que tamafio es tu 4De que tamafio es tu perrito?

Kawkch'as Kawkch'as Kawkch'as Kawkch'as Kawkch'as

LDe qud tam& es tu gatito? 4De que tamafio es tu hijo?

allchhimajja? lapisamajja? anu qallumajja? phisi qallumajja? wawamajja?

FRASES UTILES Aka kamis wafiachtlarapita. Kunjamas lyurumajja? Ufiachtlayit awira.

Sdcamela esta camisa. 4Cano es tu libro? Muestramelo, a ver.

Wawamajj yoqallati imillacha?

LTU hijo es var.& o mujer?

ESTIMULOS PARA LA CONVERSACION 1.

.

Tata Karmilojj ijlisharti sari.

Jupajj mist'ayasifi muni achachilapataki.

Tata Karmilu: Winus tins, tata. Tatakura: 2.

Tata Antufiump tata Ramunampejj wali jaya timput jikisipjje. Tata Antufiu:

Tata Ramuna, kamisaki?

Tata Ramuna: 3.

Tata Manuylojj Chukiagur sarafiapawa. Tata Manuylu: Maria:

Marla, kunanaks malitar apantarapista?

TAREA ESCRITA

Emplear el sufijo JAMA en cada una de las siguientes oraciones: MODELO:

1. 2.

3. 4. 5.

6. 7.

8.

Pfrujj wall puwriwa; nayas puwrirak!twa. Navas Plriamwa.lpuwrirakitwa..

Tatamajj jach'atansawa; jachlaiansarakttwa. Aymarajj wali chlamawa; Qhechwas chlamarakTpachawa. Tata Jasintojj wall qhoruwa; Wawapajj wall qhoruraktpachawa. Chukiagojj wall thayawa; kalamarkas ukhamarakiwa. chuymaniwa; jumas ukhamarakItawa. Jilamajj Allchhijjas ukhamarakiwa. Whwajjajj wali Tata Philipejj wall umiriwa; wawapas ukhamarakiwa. Achachilamajj chilikhTnwa; jumanakas chlikhlpjjaraktawa.

OF.9

Unidad 12

29

GENERALIZACIONES I.

CONJUGACION PRONOMINAL SUJETO OBJETO CON EL SUFIJO "RAPP Tiempo Presents Prefectivo 1.

Nayataki, nanakataki

a) Td, me lo... b) Uds., me lo... Ti, nos lo o Uds., nos lo c) El. me lo... d) Ellos me lo... El nos lo... o Ellos nos lo...

Alarm

a) Jumaw .b) Jumanakaw

o jumaw c) Jupaw d) Jupanakaw o jupaw

alarapista alarapipjjesta

apanirapista apanirapipjjesta

qollarapista qollarapipjjesta

alarapitu alarapipjjetu

apanirapitu apanirapipjjetu

qollarapitu gollarapipjjetu

2.

a) To te lo c) El te lo

Jumataki, Jumanakataki

b) Nos. te Yo se lo...(para Uds)o Nos. se lo...(Uds) d) Ellos te lo.. El se lo...(para Uds) o Ellos se lo. (Uds)

Alai%

a) Nayaw b) Nanakaw o nayaw c) Jupaw d) Jupanakaw o jupaw

Qollafia

Apanifia

Qollatia

Apanifia

alarapsma alarapipjjsma

apanirapsma apanirapipj jsma

qollarapsma qollarapipj j81119.

alaraptam alarapipjjtam

apaniraptam apanirapipjjtam

qollaraptam qoLlarapipjjtam

3.

Jiwasataki, 'iwasanakataki

a) El nos lo... (para nosotros grupo pequefio) b) Ellos nos lo... (para nosotros grupo paretic)) o El nos lo...(para nosotros grupo numeroso) o epos nos low (para nosotros grupo numeroso)

Alas.

a) Jupaw b) Jupanakaw o jupaw

alarapistu alarapipjjestu

ApaniEs.

Qollatia

apanirapistu apanirapipjjestu

qollarapistu qollarapipjjestu

.

.

Unidad 12

283

30 4.

Jupataki, ,fupanakataki

Para estas personas no existen sufijos pronominales sujeto-objeto. Se utilizan las mismas terminaciones verbales correspondientes a cada sujeto en el presente perfectivo.

Nayaw Jumaw Jupaw Jiwasaw Nanakaw Jumanakaw Jupanakaw Jiwasanakaw

jupatak

Nayaw Jumaw Jupaw Jiwasaw Nanakaw Jumanakaw Jupanakaw Jiwasanakaw

jupanakatak jupanakatak jupanakatak jupanakatak jupanakataR jupanakatak jupanakatak jupanakatak

jupatak jupatak jupatak jupatak jupatak jupatak jupatak

alarapta alarapta alarapi alaraptan alarapipjjta alarapipjjta alarapipjje alarapipjjtan

alarapta alarapta alarapi alaraptan alarapipjjta alarapipjjta alarapipjje alarapipjjtan Normisir

__mall

El sufijo Lasi indica un objeto directo y un interes para el objeto indirecto. Como se ve en los cuadros anteriores taw. se utiliza con todos los sufijos pronominales sujeto- objeto: ista, itu, spa, etc. Esta combinacidn indica concretamente quien y para qui6n ejecuta el sujeto la .accian. EJEMPLOS: DE: TENEMOS:

Iskwilar irpita.

Iskwilar irparaw pita.

DE: TENEMOS:

Kart chursmawa. Tatamar kart churarapsmawa. Kuns apanirapista? Mart apanirapsma.

Llevame a la escuela Llevamelo a la escuela. (Puede ser a mi hijo; a mi nieto o a una persona por qui& yo sienta mucho afecto) Te di la carta. Le di la carta a tu papa. (Te lo dila carta a tu papa. Form. Pop.)

Nue me trajiste? (alue me lo trajiste? Form. Pop.) Te traje una manta. (Te to traje manta Form. Pop.)

NOTA:

1. En las personas .de habla castellana y que tienen la influencia aymara o quechua son muy corrientes las construcciones.me lo, te lo, se lo, nos lo, aunque este explicit° el camplemento a que se,refiere el pronambre objeto lo, sin observar la concordancia ni de genero, ni de ndmero entre el pronombre y el complemembD.Ej. Uka malitanak apaqtearapita. Bajamslo esas naletas.

2e4

Unidad 12

31 II, SUFIJO VERBAL 'IA"

(debil)

Presente Perfective Afirmativo Singular

Nayaw Jumaw Juapaw

luray(a) luray luray

Jiwasaw luray

Plural

ta ta

iNanakaw lurayapjj Jupanakaw lurayapjj Jupanakaw lurayapjj Jiwasanakaw lurayapjj

tan

ta ta e

tan

Negativo Singular

Janiu Janiu Janiu Janiu

.

ray Juni

jup jiwas

lurayk lurayk lurayk lurayk

Plural

ti tati iti tanti

Janiu Janiu Janiu Janiu

nanak jumanak jupanak jiwasanak

lurayapk lurayapk lurayapk lurayapk

ti tati iti tanti

El sufijo verbal za es un sufijo causativo. Expresa que la accian verbal no estd siendo ejecutada por el sujeto, sino que este hate que otro agente ejecute la accidn. EJEVITTISt DE:

Na14:;:: 1.111

TEUEMOS: DE:

TENEMOS:

Juntltim walljjatayarapita, Junt 'Um Julyamp walljjtayayarapita.

Yo hice la casa. Yo mande a hacer la casa. (Yo hice hacer la casa. Form Pop.) Hierveme el agua para el desayuno. (Hdzmelo hervir el desayuno. Form. Pop.) Haz que Julia me hierva agua para el desayuno. (Hamel() hacer hervir el desayuno con Julia. Form. Pop.)

Qhantayaha - prender, encender la luz. (Hacer alumbrar. Form. Pop.) Nin naktayaha prender el fuego. (Hacer prender fuego. Form. Pop.) Nin katusiyafta prender el fuego. (Hacer agarrar el fuegO. Form. Pop.)

Jiwayafia

matar. (Hacer morir. Form. Pop.) Jiwayayafia - hacer matar. (Hacer hacer morir. Form. Pop.) Apayafia mandar, enviar cosas. (Hacer llevar. Form. Pop.) Puchuyafia sobrar. (Hacer sobrar. Form. Pop.)

Unidad 12

OP5

32 III. SUFIJO NOMINAL "JANA" (fuerte) El significado del sufijo :lama equivale a Como del casfellano. Se usa Para hacer una comparaci6n de igualdad o semejanza entre dos o nAs personas, animales-o cosas. Este sufijo se agrega al sustantivo con el que se compara.

EJEMPLOS: Ku lamas, yatichirinajja? Lyurumajj lyurojj-jamawa.

Yaqhep umatanakajj wawdamalt parlapjjeri. Chukiagojj Kalamarkiam thayawa.

LC61,10 es tu profesor?

Tu libro es como mi libro. Algunos borrachos hablan como nifios. En La Paz hace tanto frio como en Cala marca.

NOTA:

Se debe tener mucho cuidado en omitir la vocal que antecede al sufijo jama y de no pronunciar en forma separada o entrecortada, porque de lo contrario se darla una interpretacidn muy distinta.

IV

SUFIJO COMPARATIVO DE TAMAR() "CHIA" 1.

(fuerte)

Pospuesta la forma interrogativa kawki (kawkchlas ...?) significa: LDe que tamdio es...?

it

EJEMPLOS:

Kawkchtas wawamajja? Kawkchlas lapisamajja? 2.

6De que tamdio es tu hijo?, 6De clue tamdio es to lApiz?

Pospuesto a los sufijos uka,

y

aka significa; es de este tamdio, de

ese tamafio.

I

EJEMPLOS:

Wawajjajj akchtawa. Wawajjajj ukchlawa. Lapisajjajj lapisam ukchlawa. Jumajj Alwirt*. ukchtg.tawa.

NI hijo es de este tamdio. (sdialando la altura con la mano). Ni hijo es de ese tamalio. Ni ]Apiz es del tamafio del tuyo. Td eres del tamaRo de Alberto.

* El sustantivo con el que compara pierde su titima vocal seguido por ukchla

2S6

y

siempre es

Unidad 12

33 VS

USO DE UKCH'APURA Indica igualdad de tamafios. animales.

Se utiliza Inds para personas que para

EJEMPLOS: Wakajjamp waka.mampejj niy ukch apurawa. Antrisamp nayampejj ukchlapu-

Tu vaca y la mia son casi del mismo tamale).

Andres y yo somos del mismo tamatio.

rttpjjtwa.

Antrisamp Manuylumpejj ukch a pura wa .

Andres y Manuel son del mismo tamaho.

VI. COMPARATIVO DE SUPERIORIDAD Se construye de las siguientes maneras: 1. Agregando el sufijo ta (de) al sustantivo con el que se establece la comparaciOn.

EJEMPLOS:

Manuylojj Antrisat jach'awa.

Manuel es Inds grande que Andres.

Jumajj nayat jachldtawa.

T1 eres Inds grande que yo.

2. Posponiendo al sufijo ta la forma sipana (en relacidn a, en comparaci6n a)

EJEMPLOS:

Manuylojj Antrisat sipanjj jach'awa.

Jumajj nayat sipanjj jachtd.

Manuel es Inds grande que Andres. (Manuel es migS grande en relaci6n a Andres. Form. Pop.) T1 eres mds grande'que yo.

tava.

Posponiendo la forma juklampi (Inds) a.sipana si esta se presenta en la oracidnosino, inmediatamente despues del sufijo ta.

3.

EJEMPLOS:

Manuylojj Antrisat sips luk amp jach'awa.

Manwlojj

jach'awa.

Manuel es mds grande que Andres.

j'

Antrisat4 &alarm

Manuel es Ids grande que Andres.

NOTA:

El conjunto simnistigtam pospuesto al sufijo ta, tambien puede tradulirse como macho ma. Ej. Manuel es mucho Inas grande que Andres. En este'Caso la vocal a de la forma juk'ampi se prolonga, elevdndose tambien un poco el tono. Ej. Manuylojj Antrisat sipanjj mn jach'awa. Unidad 12

28 7

34 VII.

USO DE IIKUNAH

Kuria se usa en enumeraciones. Se pone inmediatamente despues de la Ultima forma de la serie de agentes u objetos. EJEITLO,S:

Julys, Chukiagutjj manta, sapatu, sumir kun alarapsma.

Nayajj walja kusasanftwas lyuruni, lapisani, kwarirnuni, goligen kunEtwa. (kunan!twa) MasUrojj waljaniu juti, tatam kunaw juti.

Julia, en la Paz te comprd manta, zapatos y sombrero tambien. (Julia, de La Paz te lo compre manta, zaForm. Pop.) pato y sombrero mds. Yo tango mochas cosas:libro, ldpiz, cuaderno, inclusive dinero.

Ayer vinieron to papa.

ranchos, inclusive

LECTURA SELECCIONADA

MX YATIRI Mama Pharansiskajj Sorat lankiriwa, jupasti wawa.pampikiu qami; uka wawapajj Nikanur sutirtiwa.

MISEC7 Jiskta

-

menor

Nikanurajj iskvrila.nldwa..

Mtt urojj Nikanurajj mayjtiataw iskwilapat

- Mamita, p eqew usutu; kung Bolls walljjtayarapit

m=-Weina

mamita. Anchhichhaw wa.11jjtayarapima.kunatrak uspachl-

!race kastatoda clase

tamsti?

- Janiu yatkti mamita. Mama Pharansiskajj fatukiu qoll wailjjtayarapi, ukatsti umbtayiwa.7 Piru uka qollampis jinipuniu jisk'a Nil:Etat

nurajj Uktirutpach Nikanurajj jukramp

usuntawayjjUna.

Ma-

mapasti ukham ufijasinjja wal llakisi. Jupajj taqe least

qollanak umayi; piru

janipuniu waliptaykiti,

antisas ju-

k I amp flancat awayjje.

2F,8

Unidad 12

35

Ulatpf mama Pharansiskajj nA yatirin ukar sarejja.

Yatiri adivino, curandero,

Uka yatirirusti wall llakitaw

brujo Tata, may ietiwttasiriu jutsm ampi.

Kunas mama? saskakim. - Tata, uawajjaw ilanqha usut ampi.

Janipuniu kuna

Kukat ufijjat tlafla

adi -

qollas waliptayan puirkiti. Kukat ufijjat-tarapi6,

vinar en coca

tay ampi.

Kuk

Kunaraktpacha?

Anchhichhaw yatihani, mama Kukanitati? Jisa tata, akajja. !iatuktu kuk phawt'i; ukatsti wall_ jay

Uka yatiriL uftjjati.

aaccidn fia de levantar y derramar la coca

Ukatsti: AYI Akali janiu waltkiti; wawamajj flanclhan kat-

jatawa.

Jan uka fianqhanakatjeqie.ilaykailtin ukajja,

Uff jjatafla -

dirijir la vista hacia abajo

janiu wawamajj waliptkaniti.

-

tatalijichhast kamachtlarakistil

- Jan llakisimti, mama. collarafigni.

tachhitrmawuka ftanghanakat

Panohan katjata - enferno por causas.maleficas

Jichhasti aka kusasanak alasinim:

uwij sullu, inshinshu, kupala, ukatsti q'owa *,

collarafiacurar contra daflos

kumphitisa, ukatsti ctfiar tongomp janq'o tonclompi,

maleficos

tag(' ukanak alasinim.

Sullu feto Inshinshuincienso

Walik tata. -

A... ukatjja, m& uwij kun kharsata.

Kunphitisa confite

makthap ukUkaw juts.

-

Nayajj chla-

Walik tats.

*QIC*A: Arbusto que tiene la cualidad de despedir mucho hum, emplean cono medicamento contra los supuestos daflos maldficos y mochas veces comp ofrenw

da adios de la tierra "DACHA NOW Unidad 12

289

36 Mama Pharansiskajj wall sustjataw qolla Yatir siski,tagpach uka

qhatur

sari.

qollanak all. Ukatsti utaparti Kharsufla -

sarjje.

Utapansti jisk a Nikanurajj

jachaskata,ynawa.

carnear 4

Mama Pharansiskajj qontlayafi muni, piru janiu Ninkanurajj

Ch amakthapi puirkiti.

wawapajj

Namapasti ukham ufijasin wal

jachi. Ukatsti

anochec er Sustjata -

jachasisaw parli, akham sass:

asustado

Mamita, jan jachamti, niyaw waliptjjnjja.

Niyaw uka

iiatojj

e.thipthaplana,juktampjitarusti yati-

riu purl; -Meta Pharansiskajj Ymtuldu manct wajjtli,

jupas

Qo11a qhatumercado de medicinas caseras.

to

mancpasirakiwa, Ninkanurasti janiu munkiti.

Manqtati tukusinSti,

yatirejj qollanak wakicht Iasi.

Wa-

kichtlasisinsti akhat siwa: Manajichhajj tape chuynampiu ilsttasifigni wawam

waliptafiapatakejja.

tlasipjjew ksttafiatakejja.

PREGUNTAS 1. 2.

thitimpikis nama.PharanSiskajj gami? Jiskta Nikanur4jj iskwilankit janicha?

3.

MN urojjzkUnjaina:s:

iskWilapat ;girl?

KOPO4:#041*f040

5. *Ma Pas# 1,:aMia-rakisa? 6. Kung' Nikanurar

7. -*Iv gO1.1001P(O`Nikanitu,ajj. waliptiti? Ukat fkaWkir43:-Mamapalj :Sari?

44PPWY0#14.134?

10. Kung*014044*:48 40#0341 11. '00kT404001.04#1,-4140iti *Ache 12.

Ukatsti.kaWkirus-SarjjOT

13. 00010*10404430481**214sa? 15.

NO404rali[OW-444144.4Z 4u,nt-0464dYO#rOJ'P#V

16.

;Ukatsti .140400,1jeta?

14.

aliitar

Sunda, ear

qtr el

Ukatsti panpachaniu sumir eqartlasipjje; ukatsti 1d.11w

9.

preparar,

tfaSifia

tata.

41.

Wakichttafia-

sombrero

1

37 TUNKA KIMSAN UNIDADA ORACIONES BASICAS 1.

Los jovenes estdn pensando ir al cuartel.

Waynanakajj kwartilar saraflatakiu amtasipki.

2.

3.

papuniwa

Paulino tiene que ir al cuartel. (no hay duda)

Pawlinojj janir kwartilar sax-

Paulin quiere ir a visitar a su do

ka,sajj tiopar wisitaniwayafi

antes de ir al cuartel.

Pawlinojj kwartilar sarafia-

muni.

Pawlinu, ;atUkipi jutelajja, phayarapkgma. nayajj

Paulin, te apuras en venir, mientras tanto yo te lo estare cocinando.

5.

Jwanitalvisitanifiajjkamajj isinak apthapirapkitata.

Juanita, mientras yo vaya de visita, recoge las ropas. (Juanita, hasta que yo vaya a visitar, tu, me lo vas a estar recogiendo las ropas. Form.

6.

Malitarut ucharapkffma?

goy a estar poniendotelas en la naleta? (las ropas)

7.

Pawlin wisitanifiapkamajj

Mantras Paulino va

M.)

ta, Juade nita estg preparando la maluta.

Jwanitajj unlit wakichttarapki. 8.

Juanita, adolintate, en seguida te encuentro. (Juanita, estate yendo, en seguida te voy a alcanzar, Form.

Juanita, jumajj Bark= anchhichhaw nayajj jikjjatanima.

pop.)

Buena, entonces voy a estar yendo a ver el auto.

9.

Iyawa.

10.

Pawlinojj nanglasiskiwa, ukikanasti Jwanitajj palEsarii sarki.

Paulino est4 comiendo, mientras tanto Juanita estg yendo a la plaza.

11.

Janir awtur makhatkasajja Pawlinojj wall llakitaw parli.

Antes de subir al carro, Paulino hablo muy triste

12.

Manita, janiu sunakiu qanapkUta.

Mamita, no se van a preocupar, van a estar viviendo sin problemaa. (...van a estar viviendo bien no mgs. arm. pop.)

13.

Pawlinu, kart apayanipuni-.

Paulin, me vas a mandar una.carta.

Ukhamajj awt ufitankg.

tgtawa. 14.

Jisa, apayanTnawa.

Si, te la mandare.

15.

Jan kwartilan katoqapkitan

Si no me reclutan, volverd en seguida. (Si no me van a recibir en el cuartel me voy a venir no mAs; Arm. pop.)

111a943

eel 41331.

Unidad 23

3.8 TEXTO BASICO

KWARTILAR SARIR WATNANAKA Tacipach tunka 11fitunkan maran waynanakatakejj me 11ama-

Llamaainta llamamiento

kwartilar nantapjjafiapataki.

mintti

Aka nutishsti tags chegan yatipjje.

Ukatp/ SoratTanjj

Nut_ fsha -

noticia walja waynanak kwartilar sarafiatak amtasipkeJja.

laqhepana-

kajj tunka llUtunkani, tunka kimsagallgon maranipjjewa, pU tunk maranis utjakirakiwa.

Pawlinojja tunka llgtunkan maranijjewa, ukhamajj jupajj kwartilar sarafiapapuniwa.

Ukatpl gheptirojj wall alwat sarte-

Amtasiiia -

pensat, toner una determinacion

jja, ukhamaraki namapas sulikapasa.

Pawlinojja janir kwartilar sarkasajja tiopar wisit-taniwayafi muni.

-

Apthapiria recoger

Mandta,tiojjarwisit-ttaniwayd.

- Iyawa. Ratukip/ jutgtajja,

Nayajj mance phayarapa.

lama.

- Anchhichhaw jutd.

-

A...junajj Jwanita, isinak aptha-

pirapkitUta.

Wakichafia preparar,

Nalitarut ucharapkama?

alistar

Jisa.

Ukatsti Pawlinojj tiopar wisit-ttiriu sari. Wisitanifiapkamasti mamapajj juntliim walljjtaayrapki, nangkun

phayarapki; Jwanitasti malitap wakichtlarapki.

Juklamp-

Uchafia

poner, colocar

Mamapasti manq'

jitarusti Pawlinojj kutinjjarakiwa. wajjtli.

- Pawlinu,

istukraanqittasim,

- Jis manita. kam.

niyaw awtojj jutani.

Jwanita, jumajj sarkam; awt ufitan-

Ufitafia

mirar, avistar

Anchhichhaw nayajj jikjjatanlma.

OC9 40,-4

Unidad 13

39

Iyawa.

Ukhamajj awt ufitank4.

Pawlinojj i/iatukiu mancilasiski, ukakamasti Jwanitajj

Ukakama mientras tanto

amt ufitiriu sarkaraki. Makhatafia

Mhnciftlasisinjja Pawlinojj mamapampiu palgsar sari.

.('intrans .)

Amtojj uka liaturakiu purkatayna.

Kwartilar saririnakajja waljaniu suyasipkatayna.

Pawlinojja janir awtur makhatkasajj wall llakitaw mamaJachasisa llorando

par parlt'i.

Manita, janiu 11akisipjjgtati, sumakiu qamapkgta. Mamapasti jachasisarakiu ewjjtli. Ufijasifia

Pawlinu, sum ufijasTta; yaqhepranakajj "Kwartilan

jiwapjjeriu" sapjjewa.

cuidarse (reflexivo)

Kartsti apayanipunitgtawa.

- Jisa, apayanimawa; jumas apayanirakitgtawa.Kru

Katocialia -

recibir inas Jan katoqapkchitaniti.

Jan katoqapkitan

ukajj jutjjakiwa. Jamptatifia

Ukham sasinsti sul1laparU jamplat-tli; ukatsti amturU nakhatjje.

Awtusti ;atukirakiu sartawayjje.

besar

Kwartilar

saririnakan phamilyanakapasti wali llakitaw kirasiwayjjapjje.

PREGUNTAS 1. 2.

3. 4. 6. 7.

8. 9. 10. 12. 13. 14.

15 16.

Khitinakatakis llamanAntojj ndstu? Kunatakisa? Sorat'ankir waynanakajj Kamachafiatakis antasipki? Uka waynanakajj qawqha naraninakasa?

Pawlinojj qaha maranisa? Kunats qhepUrojj wall a1wat pawlinojj sarti? Pamlinojj janir kwartilar sarkasajj kamachafis muni? Ukatsti kamsasas Pawlinojj manapampi sullkapampejj parlt'asipjje? Pawlin wisit-t' anifiapkamajj kuns anamapajj lurki? Jwanitasti kuns lurkaraki? Kutinjjasinsti kamachis Pawlinojja? Kamsis Jwanitarojja? Manq'tlasisinsti kawkirus Pawlinump mamapampejj sarapjje? Khitinakas palgsan suyasipkatayna? Janir awtur nantkasajj kamsasas parlt'asipjje? Ukatsti khitirus Pawlinojj jampat-tti? Kunjamas kwartilar saririnakan phami1yanakapajj kirasiwayjjapjje?

2' 3

Unidad 13

40 SUPLEMENTO

yoga - hijo phucha hija yojjch'a nuera tollqa - yerno

phurmurafia - rebosar (por ebullici6n) phullchhiratia - rebosar (no por ebullici6n)

(rebalsar, bol.) secar (trans.)

warlachafla

(wafiachtlafia)

sarapfla

bajar (intrans.)

Julyajj juntitnLwalljjtaykpan nayajj wasunak jarirkd.

Nay trawajkafikamaw (trawajaflka.

maw) lunthatajj utajjar mantatayna.

Que Julia este preparando el desayuno, mientras tanto yo estar6 lavando los vasos. (Que Julia est6 haciendo hervir el desayuno mientras tanto yo estare lavando vasos, 51xm. pop.) Mientras yo estaba trabajando habla entrado el ladr6n a mi, casa.

FJERCICIOS DE ESTRUCTURA SUFIJOS PRONOMINALES SUJETO OBJETO EN TIENPO FUTURO a) b)

1

Sufijo n"nan (d6bil) nyo a tin Sufijo n"tae (d6bil) 961-a tin

EJERCICIOS DE REPETICION Jisa, Jisa, Jisa, Jisa,

kart kart kart kart

Sarkam, Sarkam, Sarkam, Sarkam,

apayanimawa. apayanipjjKmawa. apayanitanwa. apayanipjjKtamwa.

.

anchhichhaw naya.jj jikjjatanrma. anchhichhaw nanakajj jikjjatanipjjY.ma. anchhichhaw jupajj jikjjatanitam. anchhichhaw jupailake.jj jikjjatanipjjntaxa.

Kum jumatakejj alaraptma: 'tins jumanakatakejj alarapipjjEma? alaraprtam2 Kuns jumatakejj Kuns jumanakatakejj alarapiNgtam7 2

EJERCICIOS DE SUSTITUCION DOBLE Kuns jumatakejj alarapfta? apanirapima? ---.-junanakatakejj lurarapipjjUma? -----!jumatakejj ..............? phayar4/4m0:

--jumanakatakejj

.? -------------- tlajjsarapikIama?

---jumatakejj

KUns jumatakejj alarapima? Kilns jumatakejj apanirapimal Kuns junanakatakejj apanirapipjjtima? Kuns junanakatakejj lurarapipjjdma? Kuns jumatakejj luraraplma? Kinis Junatikeiii*VaraPima? Kuns jutadakatakejj phayarapipjjtima? Kuns junanakatakejj trajjsarapipjjama? Kuns junatakejj t'ajjsarapima?

Unidad 13

41 EJERCICIOS DE SUSTITUCION DOBLE

(Continuacidn)

Khitis Chukiagur irpatam? qhararojj wisitntam? (Jumanakaru) -------- -- ---?

------ gong maytlapjjatam? (jumaru)

------ gong churatam ? (Jumanakaru) jichhdrmajj jawstfapjjdtam? (Jumaru) 3

Khitis Khitis Khitis Khitis Khitis Khitis Khitis Khitis Khitis

Chukiagur irpatam? qhararojj wisitdtam? qhararojj wisitapjjntam? (long mayttapjjdtam? cialq maytfltam?

goal churatan? qollq churapjjatam? jichharmajj jawstlapjjatam? jichhdrmajj jawstIdtam?

CAMBIO DE NUMERO Kuns churnma? Qawqs qollq maytinma? Sarkam; anchhichhaw nayajj jikjjatantma. Jisa, kart apayantmawa. Tuninla wisitdma.

Kuns churapjjgma? Qawqs gong mayttapjjSma? Sarkam; anchhichhaw nanakajj jikjjatanipjjUma. Jisa, kart apayanipjjamawa. Tuminka wisitapjjdma.

Khitis jichhg.rmajj jawstidtmn? Aka simanajj khitis aymar yatidhdtam? Khitis markar irpatam? Luisajj jumar kart apayanitamti?

Khitis jichhUrmajj jawstlapjjEtam? Aka simanajj khitis aymaryaticha-

Kuns phayaraptma? Kuns Chukiagut apaniraptma? Lus qhantayaraptbati? Kamis tlajjsarapimati? Kuns sarafiatakejj wakichtlaraptma? Kunarutakis mis luraraptma? Khitis utacharapitae Kuns tatamajj alarapitam0 Khitis qhararojj uwij awatirapitam?

Kuns phayarapipjjdma?

pjjatae Khitis markar irpapjjatam? Luisajj jumanakar kart apayanipjjdtamti?

Kuns Chukiagut apanirapiNgma? Lus qhantayarapipjjamati? Kamis tlajjsarapipjjdmati? Kuns sarafiatakejj wakichtlarapipjjdma? Kunarutakis mis lurarapipjj4ma? Khitis utacharapipjjStaul Kuns tatamajj alarapipjjUtam? Khitis qhararojj.uwij awatirapipjjFtam?

SUFIJCS PRONOMINALES SUJET° OBJETO N TIE TO FUTURO c) d) e)

4

Sufijo Ditgtau (fuerte) HUI a min Sufijo "itani" (fuerte) 061 a mill Sufijo "istani" (fuerte) "dl a nosotros"

EJERCICIOS DE REPETICICN Pawlinu, kart apayanipunitUtawa. Pawlinu, kart apayanipjjapunitatawa. Clawqhats Chukiagkam irpitUta? Qawqhats Chukiagkan irpapjjetata? Kuns Kuchawambat apanirapitgta? Kuns EUchawambat apanirapipjjetSta? Unidad 13

2.15

42 EJERICICIO,S DE REPETICION

(Continuacidn)

Jan Kwartilan katoqkitan ukajj jutjjakiwa. Jan Kwartilan katoqapkitan ukajj jutjjakiwa. Tukturaw nayar qollitani. Tukturaw nanakar qollapjjetani.. Amijujjaw qhartir thaqeta.ni. Amijunakaj jaw qhartir thaqapjjetani.

Qhararojj yatichiriu wisitistani. Qhartirojj yatichiriu wisitapjjestani. Tatasajj lyurunak alarapistani. Tatasajj lyurunak alarapipjjestani..

5

EJERCICIOS DE SUSTITUCION DOBLE.

Kuns jumajj apanirapitgta? ------------- alarapitata? Humanakajj --------? -------- lurarapipjjetgta? jumajj ------- Churitata? jumanakajj --------? ----------naytlapjjetata?

Amijujjaw qharar thaqetani. --------------- wisititani. And junakajjaw

Anijujjaw qharttr thagetani. Amijujjaw qhartir wisititani. Amijunakajjaw qhartir wisitapjjetani.

------------ awls apj j et a.ni And juj jaw

Amijunakajjawqharar awisapjjetani. Andjujjaw qharar awisitani.

irpitani.

Andjunakajjaw ------------. KUrrarus Jusiajj wisitistani? --------------- awisistani ? (jiwasanakaru) ------------? ------- kanchar irpapjjestani? jiwasani)

------- aymar yatichistani ? (jiwasanakaru)------------?

6

junajj apanirapitgta? junajj alarapitata? jumanakajj alarapipjjetgta? junanakajj lurarapipjjetgta? junajj lurarapitgta? junajj churitgta? junamakajj churapjjetata? jumanakajj mayttapjjetata?

Kuns Kuns Kuns Kuns Kuns Kuns Kuns Kuns

Amijujjaw qhartir irpitani. Anijunakajjaw qharar irpapjjetani.

Kunarus Jusiajj wisitistani? Kunarus Jusiajj awisistani? Kunarus Jusiajj awisapjjestani? Kunarus Jusiajj kanchar irpapjjestani? Kunarus Jusiajj kanchar irpistani? Kuntirus Jusiajj aymar yatichistani? Kunarus Jusiajj aymar yatichapjjestani?

EJERCICIOS DE SUSTITUCION DE NUMERO Y PERSONA Kuna orasas wisititata? (jumanaka nayaru) ----? (jupa nayaru) ? (jupanaka nayaru) ? (jupa jiWasaru) ? (jupanaka'jiwasaru)

(Nam jumaru)

?

(nanaka jumaru)

?

Kuna Kuna Kuna Kuna Kuna Kuna Kuna Kuna

orasas orasas orasas orasas orasas orasas orasas orasas

udsititgta? wisitapjjetgta? wisititani? wisitapjjetani? wisitistani? wisitapjjestani? wisitgma? wisitapjjgma?

Unidad 13

43

EJERCICICS DE SUSTITUCION DE NUMERO Y PERSONA Kart apayanitUtawa. (jump

(jupa nayaru) (jupanaka nayaru) YYaIWOOOo (naya jumaru) -(naya junanakaru) (jupa junaru) . jumaru) (jupanaka (jupa jiwasaru) (jupanaka jiwasaru)

apayanitStawa. apayanipjjetStawa. apayanitaniwa. apayanipjjetaniwa. apayanimawa. a payanipj j Snawa..

apayaratamwa.

apayanipjjaanwa. apayanistaniwa. apayanipjjestaniwa.

(jupanaka nayaru) -----..? (naya jumaru) ---------...? (nanaka jumaru) ONIMP00.001.001111110?

Janit Janit Janit Janit Janit Janit Janit Janit Janit

AFIRMATIVO

NEGATIVO

Yatichirijjajj wisititaniwa. Tatajjajj Chukiagura irpitani. Tatajjajj Chukiagura khititani. Amijujjaw thaqetani. Qharara qollq pajtbani. Tatasajj lyur alarapistani. Jupanakajj pilutat atipapjjestaniwa. Tarty churistaniwa. Jichharojj tukturajj qollistaniwa.

Janiu Janiu Janiu Janiu Janiu Janiu Janiu niti. Janiu Janiu

Janit Chukiagur irpkitUta? (jumanaka nanakaru) -----? (jupanaka jiwasanakaru) -? (tatama jumaru) ------ -_ ? (jupanaka jumaru) -------?

(jupa nayaru) --------?

7

Kart Kart Kart Kart Kart Kart Kart Kart Kart Kart

(Continuaci6n)

Chukiagur Chukiagur Chukiagur Chukiagur Chukiagur Chukiagur Chukiagur Chukiagur Chukiagur

irpkitSte irpapkitSta? irpapkistani? irpktitam?

irpapkdtan" irpkitani? irpapkitani? irpkSma? irpapkEma?

yatichirijjajj tatajjajj Chukiagur irpkitaniti. tatajjajj Chukiagur khitkitaniti. amijujjajj thaqata.niti. qhartir gong pajkitaniti. tatasajj lyur alarapkistaniti. jupanakajj pilutat atipapkista-

tarty churkistaniti. jichharojj tukturajj qollkis tamiti.

EJERCICIOS DE PREGUNTAS Y RESPUESTAS Kunarus wisititUta? (qhararu) , Jilamasti? (tuminku) Kuns Chukiagut apanirapittta? (saku) Antrisasti? (kanisa) Qawqs maytlittita? (patak waranqa)

Jusiasti? (phesqatunk waranqa) Jumajj kUns alarapitIta?

Qharara wisitSma.

Jilajjajj tuninka wisitdtam. Sak apanirapima. Antrisajj kanis apanirapitam.

Patak waranq naytiSma. Jusiajj phesqa tunk waranq nayttStam. Nayajj lyur alarapina.

(400 Ptrusti?

Pfrojj kwarirn alarapitam.

(kwarirnu)

Unidad 13

44

EJERCICIOS DE PREGUNTAS YRESPUESTAS Qawqhats Chukiagkam irpdtam?

(Continuactin)

PE tank waranqat irpitani.

(FE -bunk waranqata)

Khitis jichharmajj jawstlEtan0 (tata Alwirtu) Khitis qhartirojj thaqUtam? (amijujja) Jan kwartilan katoqkdtam ukajj jutjjakitati? (jisa) Jan qollq maytlari munkgtam ukajj jutjjakitati? (jisa) Jan nmajafi munkEtam ukajj pantalun alEtati? (janiwa) Ehitis tuminkojj wisitistani? (tata Jasintu) Kuna orasas wisitistani? (jayptuna) Sapakit wisitistani?

Tata Alwirtt jawstlitani. Amijujjaw thaqetani.

Jisa, jan katoqkitan ukajj jutjjakiwa. Jisa, jan gong nmytlail munkitan ukajj jutjjakrwa. Jan fimajall munkitan ukajj janiu pantalun alkEti. Tata Jansinta wisitistani. Jayptun wisitistani. Jisas sapakiu wisitistani.

(jisa)

Khitis qollqmaytlistani?

Tiosaw mayttistani?

(tiosa)

Kunapachkamas maytlistani? (jutir phajjsikama) Qamqs mayttistani? (patak waranqa) Kawkirus tatasajj irpistani? (palgsaru) Kunarus irpistani? (pasiyiri) Chukiagur irpitdtati? Chukiagunt qollayitdta? Tukturampit qollayitgta?

Jutir phajjsikamaw mayt listani.

Patak waranq mayeistani. Palfisarii irpistani.

Pasiyiriu irpistani.

Jisa, irpEmawa. Janiu irpkEmati. Jisa, Chukiagun qoll.a,yEma. Janiu Chukiagun qollaykdmati. Jisa, tukturampiu qollardma.

Janiu tulturamp qollaykSmati. Chukiagur khititgtati? Kart apayanitgtati?

Jumat kamis tlajjsarapitata? Jumat kamis plancharapitata? Tatamajj 3,yur alarapitamti?

Chukiagut kwarirnunak apanirapttamti? Jusiajj gollq maytiftauti? Jilamajj Chukiagur irpEtanti?

Jisa, Janiu Jisa, Janiu

khitdmawa. khitkEma.ti.

apayanimawa. apayankEmati. Jisa, nayawttajjsarapEma. Janiu nay tlajjsarapkamati. Jisasnayaw paancharaptma. Janiu nay plancharapkUmeti. Jisa, alarapitaniwa. Janiu alarapkitaniti. Jisas apanirapitaniwa. Janiu apanirapkitaniti. Jisa, mayt titaniwa. Janiu maytikitaniti. Jisa, irpitaniwa. Janiu irpkitaniti.

i)(191a

Unidad 13

45

TAREA ESCRITA Cambie las siguientes oraciones al tiempo futuro. MODELO:

1. 2.

3. 4. 5i 6.

7. 8. 9.

10.

Tatajjajj lyur alarapitu. Tatajjajj 31rur alarapitani:

Kuns phayarapista? Khitis kamis t'ajjsarapitu? Qawqs Mwajtlista? Janit kuns alarapkista? Jumat lapis may-Vista? Khitis qolltam? Kuns jilamajj churtam? Janiu tariy lurktati. Janit yatichirimajj toqktam? Kunats manamajj jan Kuchawambar irpktam?

1. 2. 3. 4.

Janiu kuns maytticsnati. Janiu jichhfirojj.phayarapksnati. Janiu kuns alarapksmati. Jurjejj janiu lyurup naytiafi nunkituti.

Janiu Janiu 7. Janiu tuti. 8. Janiu 9. Janiu 10. Janit tam? 5. 6.

Kunats jan awisafi munktam?

aka sinanajj khitis yanapafi umnlituti. tatajjajj gong apayankikhitis iskwilar irpkituti. khitis jawsttafi munldtuti. inyikshun tukturajj uchk-

SUFIJO uKAft CON TERMINACIONES DE FUTURO (futuro progresivo)

8

FJERCICIOS DE REPETICION Junajj r-atuknanceasim; nayajj awt ufitanki.

Jumajj rstukmancilasimmanakajj mstufitanipka. Jumajj ratuk nanceasim; jupajj awt ufitankani. Jumajj f.atuk manq'asiin, jupanakajj awt ufitanipkani.

Nayajj Chukiag sari. Nayajj Chukiag sara.

Julyajj Julyajj Julyajj Julyajj JuIyajj Julyajj 9

Sumakiu qamMta. Sunakiu cianapkAta.

manqf phaykpan; nayasti ii'ajjskd. man4phaykpan; nanakasti is tiajjsapk4. manq' phaykpan; jumasti is tlajjskgta. mange phaykpan; junanakasti is tfajjsapkIta. manq' phaykpan; jiwasasti is tajjskaani. manq' phaykpan; jiwasanakasti is tlajjsapkagmi.

FWERCICIOS DE TRADUCCION

Julyajj name phaykpan; nayasti junthantwalljjtaykd Qge Julia est6 cocinando (mientras tanto); yo estare barriendo la casa. Qge:Julia est6 cocinando; yo estare lavando la ropa. Que Julia este coninando; yb estare lavando los platos. Que Julia estd cocinando; yo estare preparando el desayunb.

Julyajj manq' phaykpan; nayasti juntqlk walljjtayki. Julyajj manq' phaykpan; nayasti ut pichka. Julyajj mango phaykpan; nayasti is tiajjski. Julyajj manq' phaykpan; nayasti palatunak jarirka. Julyajj manq' phaykpan; nayasti jumttibm, walljjtayka.

299

Unidad 13

46 EJERCICIOS DE TRADUCCION

.

(Continuacidn)

Tior visit-ttanimayd, jumajj malit wakichttkdta. Ire a visitar a nuestro t/o2 td vas a estar preparando el bulto. Ire a visitar al tfo; to vas a estar recogiendo la ropa. Ire a visitar al tlo; td, vas a estar haciendo la tarea. Ire a visitar al tic), td, vas a estar hirviendo agua para el desayuno. (...2 td, vas a estar haciendo hervir el desayuno. Form. pop.) 10

Tior visit-ttanimoyd; jumajj malit makichtt 1Sta. Tior wilt -ttanimayti.; jumajj (lisp

makichttkgta. Tior visit-ttanimayi; jumajj isinak apthapkgta. Tior wisit-ttanimaya; jumajj tariy lurkdta. Tior wisit-ttanimayd; jumajj jtuittilm walljjtaykSta.

CAMBIO DE NUMERO Nayajj Chukiagurii sard; sumakiu qamkdta, Nayajj tiort misit7ttaniwayi; jumajj tariy lurkSta.

M fat kanchar sard4 manqlkStama. Aatukmanqtasim; nayajj amt ufitanka? Anchhichhaw jutdta; nayajj sarka. Ratukka jutlta; nayajj manq' phayki.

Apurtiasnawa; nayajj malit makichtl-

Nayajj Chukiagurii sari; sumakiu qamapk/ta. Nayajj tiorU visit-ttaniwayd; jumanakajj tariy lurapicdta. MR at kanchar sari; manceapkdtawa. Aatuk manqtasim; nanakajj amt ufitanipka. Anchhichhaw jutUta; nanakajj sarapki.

Ratukiu jutdta; nanakajj name phayapki. Apurttasitawa; nanakajj malit makich-

ka.

Vapid.

Nayajj kuns lurkUjja? Jupajj sarkaniti? Wawajj manqtkaniti?

Nanakajj kuns lurapkdjja? Jupanakajj sarapkaniti? Wawanakajj manq apkaniti?

SuykSnawa; StO 4mawa; SuykSmawa; Suykdmawa; kEti.

janirawmanqtkitti: janiraw juntliimumikSti. janiraw mark sarkIti. janiraw trawaja1 qallt-

SuyapkSmawa; janiraw manq tapktiti.

SuyapkEmawa; janiraw junt

tunaploRti.

Suyapktimawa; janiraw mark sarapicati. Suyaplcdmawa; janiraw tramwajaff tapkkti.

gall-

SUFIJO "KA" CON SUFIJOS PRONOMINALES SUJETO OBJETO

11

EJERCICIOS DE REPETICION Wisitaniflajjkamajj isinak apthapirapkitdta. Wisitaninajjkamajj isinak apthapirapipkitdta.

Malitarut isinak ucharapkUma? Malitarut isinak ucharapiplcUma? Ratukipi jutdtajja; nayajj manq' phayarapkIma. Aatukipf jutdtajja; Jmamitajj manq' phayarapkdtam.

Unidad 13

12

CAMBIO DE PERSONA Y NUMERO Nayajj nanqt phayarapkgma. Nanakajj (jumataki) ----Julyajj (jumataki) -----Julyajj (jiwasataki) ----. Julyajj (jiwasanakataki)-. Junajj (nayataki)-------- . Junajj (nanakataki) ----- .

Nayajj nanqt phayarapkgma. Nanakajj mancit phayarapipkgna. Julyajj manq' phayampkgtam. Julyajj manqt phayarapkistani. Julyajj manqt phayarapipkistani. Jumajj manql phayarapkitata. Jumajj manqt phayarapipkitgta.

Isinak apthapirapkitgta. (jumanaka nayataki) (jupa jumataki) ------(jupa jiwasataki)

Isinak Isinak Isinak Isinak

Apurt'asim; malit wakichttarapkgmawa.

Apurt' asim; malit wakichttarapkgmawa.

(nanaka juma.taid.)

Apurt' asim, malit wakichttarapipkgmawa. Apurt'asim, malit wakichttarapkgtamwa. Apurt' asim, malit wakichttarapipkgtamwa.

.

.

60

(jupa jumataki) -----------------.

(jupanaka jumataki) -------------.

13

apthapirapkitata. apt hapirapipkitgta. apthapirapkgtam. apthapirapkiatani.

EJERCICIOS DE TRADUCCION Apurttasim, nayajj malit wakichttarapkgma. Aptfrate, yo te lo estard preparando el desayuno. (...haciendo el de sayuno. Forn. pop.) *irate, yo te lo estard endulzan do el café. (poniendo azdcar.

Apurt'asim, nayajj malit wakichttarapkgma. Apurttasiml nayajj juntliim lurttarapkgna. Apurt'asim, nayajj juntliim asukaran charapkana.

F'orm. Pop.)

Apdrate, yo te lo estard planchando la camisa. Apdrate, yo te lo estard recogiendo la ropa. Apdrtate; yo te lo estard preparan do la maleta.

Apurt'asim, nayajj kamis planchttarapkgma. Apurt'asim, nayajj isinak apthapirapi kgma. Apurt'asim, nayajj malit wakichttarapkgna.

Kuns wakichttarapkgma? aid te' to vay a estar cocinando? Aud te lo va a estar haciendo dl? 2,Qu6 te lo va a estar comprando 61? Aud te lo va a estar ,lavando ella?

Kuns Kuns Kuns Kuns Kuns

wakichttarapkgma? phayarapkgma? lurarapkgtam? alarapkgtam? ttajjsarapkgtam?

SUFIJO "KA" EN ERASES IMPERATIVAS 14

EJERCICIOS DE REPETICICN Jwanita, juinajj sarkam, anchhichhaw nayajj jikjjatanEma. Jumanakajj sarapkam, anchhichhaw nanakajj jikjjatanipjjgma. Kuns wakichttarapkgma? Kuns aparapkgma?

Unidad 13

48 EJERCICIOS DE REPETICION

(Continuacidn)

Justinasti kuns aparapkgtam? Justinajj malit aparapkitpan. Mariajj waw ichurapkgtamti? Jisa, ichurapkitpan. Jwanitajj sarkaniti? Jisa, sarkpan. Awt ufitankaniti? Jisa, ufitankpan.

EJERCICIOS DE PREGUNTAS YRESPUESTAS Niy jayp'tjjewa, Jwanitajj sarkaw. niti? Aka imillajj nikiu puritu" siwa; manq'kaniti? Julyajj nayraqat umkafi muni; umkaniti? Jwanitajj nayraqat ikintkafi muri; ikintkaniti?

Jisa, Janir Jisa, Janir

"Anchhichhaw awtojj jutan" siwa; kuns Luisajj wakicht'arapkgtam?

Q ep wakicht arapicitpan

sarkpan. sarkpati. manqlkpan. mancilkpati.

Jisa, urokpan.

Janir umkpati. . Jisa, ikintkpan. Janir ikintkpati.

(qtepi)

Juntuft lurtiarapkgtamti?

Jisa, lurtfarapkitpan.

(jisa)

Kamis planchtlarapkgtamti? (jisa) Kunanaks malitar apantarapkgtam? (isinaka) Jichhasti kuns lurarapkgtam?

Jisa, plancht'arapkitpan. Isinak apantarapkitpan. Awt ufitanirapkitpan.

(amt ufitanirapifia)

Malit aparapk&tamti?

Jisa, aparapkitpan.

(jisa)

Manceat awtjitu; mancekgwa. Ikiu puritu; ikintkgwa. Iskwilajj wali jayawa; nayajj sarkgwa. Nayajj juntlUmmunta; umkSwa. Janirawmamajjajj ikifiat sartkiti;nqyaw ut pichka. Janiraw mamajjajj yaput purkiti; nayaw manq' phayka.

manq kam. Waliki, ilcintkam. Waliki, sarkam.

Qharfir Chukiagur sarafiamatak is

Jisa, t'ajjsarapkita.

tlajjsarapkgmati? Pantalan plancharapkgmati? Lyurunak apthapirapkgmati?

Sakumphiskurarapkgmati? Kamis chlukurapkgmati? Malitsti wakicht'arapkgmati?

Waliki, umkam. Waliki, pichkam. Waliki, phaykam.

Jisa, Jisa, Jisa, Jisa, Jisa,

plancharapkita. apthapirapkita. phiskurarapkita. chlukurapkita. wakicht'arapkita.

PHISKURA 0 PHISKURARA: Limpiar ropa u otra cosa, cepillando o frotando superficialmente. Unidad 13 9r, ldld.474

49 OTRO USO DEL SUFIJO 15

EJERCICIOS DE REPETICION

Pawlinojj mangfasiskiwa, ukakamasti Jwanitajj paldsarii sarki. Pamlinolj manqtasiskiwa, ukchigiikanasti*, Jwanitajj paldsarti sarki. Pawlin nanglasifiapkamajj Jwanitajj palUsarti sarki.

Nay tramajkafikamaw lunthatajj uta-

j jar mantatayna. Jun trawajkaiikamaw lunthatajj utamar mantatayna.. Trawajahajjka.mam lunthatajj utajjar mantatayna. Tramajahaxokamam lunthatajj utama.r mantatayna.

Luis trawajahapkanaw lunthatajj' utapar mantatayna. Trawa.jahaskama.w lunthatajj utasar mantatayna.

16

(mientras)

Paulino estd comiendo nientras tanto Juanita estd yendo a la plaza. Paulino esti comiendo; mientras tanto Juanita es to yendo a la plaza. Mientras Paulino come, Juanita estd yendo a la plaza. Mientras yo estaba trabajando habia entrado el ladr6n a ni casa. Mientras to estabas trabajando habia entrado el ladr6n a tu casa. Mientras yo trabajaba habia entrado el ladr6n a mi, casa. Habia entrado el ladr6n a tu casa mientras td trabajabas. Habia entrado el ladr6n a la casa de Luis mientras el trabajaba. Habia entrado el ladron a nuestra casa nientras trabajdbamos.

EJERCICIOS DE SUSTITUCDON DOBLE Tramafiajjkanaw lunthatajj mantatayna. Ikifiajjkanam -------------

Tramafiajjkamaw lunthatajj mantatayna.

tatajjajj puritayna. Ahatailajjkanam 411110.100114.00.0.111.10.141.1000.11.4110010.41M awtojj sarjjatayna . Hanq'afiajjkmma .m-- ti Y. .-- M-1-r amijujjajj sarjjatayna. Iskwilankahajjkamam 411.00.00.0011.1101M.P.O.M..1141,

Ikifiajjkamaw lunthatajj mantatayna. Ikifiajjkamaw tatajjajj puritayna. Anatafiajjkamaw tatajjajj puritayna. Anatahajjkamaw avitojj sarjjatayna. Manglarlajjkanaw awtojj sarjjatayna. Mancitafiajjkanaw amijujjajj sarjjatayna. Iskmilankahajjkamaw amijujjajj sarjjatayna.

tiojjajj jutatayna.

Iskmilankahajjkamawtiojjajj jutatayna.

wiDSMOwsliMmommommagOOOmmosimm

011101110.00111.1104M0110

Ttantl alanim; ukakamasti nayajj phaykUwa. 001111001. ut pichka. ukchlgfikamasti

11111.0121100

juntfiim walljjtayka.

T' ant' alanim; ukakamasti nayajj phykama. T'ant' alanim; ukakamasti nayajj ut pichkd. T' ant' alanim; ukchiUfikamasti nayajj ut pichkd. T' ant' alanim; ukchlafikanasti nayajj juntitim walljj tayka. Tiant! alanim; ukakamasti nayajj juntliim walljj tayki. T' ant' alanim; ukakamasti nayajj juntfilmarti as ukaranchkd. 'Plant! alanim; ukchlgikamasti nayajj as ukaranchkd. '

ukakamasti --------. juntuUmarii asukaraneh-

kg.

ukch Slikamasti

*

U KCH XRICAMA (mientras tanto)

Tambien se puede decir ukchafikama.

Unidad

50 17

EJIRCICIOS DE TRADUCCION Is planchariajjkamaw manqtajj phurmurj jata5na.

Mientras yo jugaba, habia rebosado

la comida. (el caldo)

Mientras me bafiaba, habia rebosado la comida. Mientras yo compraba pan, habia rebosado la comida.

Is planchafiajjkamawmanqtajj phurmurjjatayna. Anatariajjkamawmanqtajj phurmurjjatayna. Jarisiriajjkamaw manqtajj phurmur-

jjatayna.

rebosado la comida

alanifiajjkanawmanqtajj phurmurjjatayna. Palat jarirafiajjkamawmanqtajj phurmurjjatayna. Is ttajjsafiajjkamammanqtajj phurmurjjatayna.

Nay iskwilank-kafilicamawPirojj

Nay iskwilank-kafikamaw Pirojj sar-

Mientras lavaba los platos habia rebosado la comida.

Mientras lavaba la ropa, habia

sarjjatayna. Mientras yo estaba en La Paz, se habia ido Pedro. Mientras yo estaba aqui, se habia ido Pedro. Mantras yo dormia, se habia ido

Pedro.

Mientras yo trabajaba, se habia ido Pedro. Mientras yo comia, se habia ido Pedro.

Ttantt

jjatayna.

Nay Chukiagunk-kafikamaw Pirojj

sarjjatayna.

Nay akank-kafikamawPirojj sarjjatayna. Nay ik-kafikamaw Pirojj sarjjatayna. Nay trawajkafikamaw Pirojj sarjjatayna. Nay manqtkafikamaw Pirojj sarjjatayna.

EJERCICIOS DE PREGUNTAS Y RESPUESTAS

Kun lurariamkamas lunthatajj utamar mantatayna? (trawajariajjkama)

Trawariajjkamaw lunthatajj utajjar mantatayna.

Kawkinkariamkamas warmimajj sarjjatayna? (Chukiaguna)

Chukiagunkariajjkanaw warmij jaj j

Justin phayariapkama.jj kuns Alwir-

Justin phayaBapkamajj Alwirtojj

tojj luraski? (anataskiwa)

Mama Tiris Kuchawa.nbankafiapkamajj

kamachaskb:ns chachapajja? (umas-

sarjjatayna. anataskiwa..

Mama Tiris Kuchawambankafiapkamajj chachapajj uma.skgnwa.

kgnwa.)

Ma nap phayafikamajj kanachaskb:ns

Luisajja? (palatunak jariraskgna)

Mamap phayaAapkamajj Luisajj palatu-

nak jariraskgna.

Manqtariajjkamajj kuns jumajj

Manqtafiamkamajjut pichkd.

jumajj lurkgta? (tlantt alankd)

Junt t iim lurttafiamkamajj nayajj ttantt alanka. Antris tariy luraflapkamajj jumajj

Lurkgta? (ut pichkd) Junttffmlurtiariajjkamajj kuns

Antris tariy lurafiapkamajj kuns nayajj lurkgjja? (manqt phaykam) Luis ut pichafiapkanajj kuns nayajj lurkjja? (wasunak jarirkam) Waw ikiriapkamajj kuns nayajj

lurkgjja? (samartlaskan) Auwirt tlanti alanifiapkamajj kuns nayajj lurkgjja? (nin katusiftmn)

manqt phaykam.

Luis ut pichafiapkamajj jumajj wasunak jarirkam. Waw ikifiapkama.jj juma.jj samart t as kam.

Auwirt, Vent' alanifiapkamajj jumajj nin katusiykam. *IV 01

1610

Unidad 13

51 TAREA ESCRITA Con las palabras que siguen a continuadAconstrwaoraciones empleando el Sufijo HKAMAR (mientras) y el sufijo HKAll (estar).

Mancitasing/ nayajj/ (junataki)/ =lit/ vakichtlarapila/

MODEM:

ainaa,_.111zjialitwlaPiamkamakichttarakha. Junt Urn umt

2. 3. 4. 5. 6.

sartamil ( jumataki )/ pantaluna/ naya/ plancht arapifia/ Trawajohim;/ (naya/ manq a/ pha.yafia/ ( jumata.ki) /

7. . 18

as ima jupa/ ( jumatald)/ manta/ wakicht arapifia/

1.

Nayajj juntttun lurt

/ juma/ nayataki./ isi/ eajjsarapiria/ Nayajj manqi phaykci; / juma/ achachilataki/ alanirapilia/ V antra/ Nayajj tariy lurk; / juma/ lyurunaka / aptha.pitapiha/ (naya.taki)/ Ratuk manql asim; / awtu/ uritaniria/ (jumataki)/

Jupajj ut pichkpan; / naya/ junt lima/ lurt arapifia/ (jupataki) /

EJERCICIOS DE REEMPLAZO

Kuns Chukiagut jumatakejj alaraama? Kuns Chukiagut jumatakejj alaragma? Kuchawambat ONLOOMIWONOMMOM..0.1~4 Kuns Kuchawambat jumatakejj alaraplma? (juna) nayatakejj AlliftommweemOPOWNIMM4 Kuns Kuchawambat nayatakejj alarapitgta? WMMIWIIMMOOD001111 apanirapitgta? Kuns Kuchawambat nayatakejj apanirapitgta? market Kuns markat nayatakejj apanirapitgta? (jupa) jumatakejj -----------? Kuns markat.jumatakejj apanirapItam? alarapitam? Kuns markat jumatakejj alarapitan8 (jupa) jiwasatakejj ---------? Kuns markat jiwasatakejj alarapistani? Sorat'at --------------------? Kuns Sorattat jiwasatakejj alarapistani ?,

Jumajj pantalun planchtlarapkita. 411111111110000DOMINO

Mid S

IONO.0MIIIIDMIOMMINDUSIIII10111.11/1.110011011111911.

0100/11.1.1110111ONIM1111 4111111.1001111.111111111011111411000

----- ....------- -- ...... - -- -11..10.

INIIININOMMINIMMONO

isinak

.....11111M...11.1611 11110

21104~MOMOMMOIMMO

Jupenakajj 19

'ajjsarapkita.

titipa j j

apthapirapkit pan .

411M10111012140100411111010.0111004100101NOOW010~41

Jumajj pantalun plancht tarapkita. Jumajj kamis planchtlarapki.ta Jumajj kamis t'aj jsarapkita. Jupajj kamis t aj jsarapkitpan Jupajj isinak t'ajjsarapkitpan. Jupajj isinak apthapirapkitpan. Jupanakajj isinak apthapirapipkitpan.

EJERCICIOS DE TRADUCCION Jan gong maytlail munkgtam ukajj ratukiu jutjjgta. Si no quiere llevarte al pueblo,. regresa en seguida. Si no quiere avisarte nada, regresa en seguida. Si no quiere alojarme, regreso en seguida. Si no quiere ayudarme, regreso en seguida.

Jan gollq

A

mayttaft munkaam ukajj fatukiu jutjjUta. Jan markar irpaft nunkltamukajj tukiu jutjjgta. Jan kuns awisafi munkgtamukajj kiu jutjjnta. Jan jawsttaft munkitan ukajj ratukiu

ra-

ratu-

jutjg. Jan yanapafi munkitan ukajj ratukiu jutjjd.

a) 4

Unidad 13

52 EJERCICIOS DE TRADUCCION

(Continuacidn)

Qaughats sapat askichtlarapitUta? ,Por cuanto me lo vas a arreglar el saco? gor cuanto me la vas a arreglar la casa? ,Por cuanto me vas a llevar a La Paz? 2,Por cuanto me vas a curar el brazo? gor cuanto me las vas a lavar estas ropas? aor cuanto me los vas aarreglar los zapatos?

Qawqhats sapat askicht arapitEta? Qawqhats sak as kicht arapitEta? Qawqhats ut askichtlarapitEta? Qawqhats Chukiagur irpitEta? Qawqhats ampar ciolltfitEta? Qawqhats aka isinak t'ajjsarapitUta? Qawqhats sapat askichtlarapitSta?

FRASES UTLLES Tata, aka patak waranq turkst'ita. (kambyst'ita) Malit wakicht'arapita. Janit tata Jwanan utap ufiacht'ayitasma?

Sefior, cimbieme cien pesos bolivianos.

Preparame mi maleta. z,No podrias mostrarme la casa ae don Juan?

ESTIMULOS PARA LA CONVERSACION 1.

Tata Lurinsojj Chukiagur saraliatakiu wall qhatam wakichtiasiski.

Jana:

Tata, kuns nayajj wakicht'arapkEna?

Tata Lurinsu: 2.

Tata Iwaristojj sapat askicht'ayasifimuni. par sarejja. Sapat askichiri: Tata Iwaristu:

3.

Ukatpi askichirin uta-

I4antaniskakim tata.

Tata Jurjimpi tata Lukasampejj wali jayat jikisipjje. Chukiagut puritayna.

Tata Lakasajj

Tata Jurji: Tata Lukasa; kamisEsktasa? Tata Lukasa:

305

Unidad 13

53

GENERALIZACIONES I

SUFIJOS PRONOMENALES SUJETO-OBJETO EN TIEMPO FUTURO

Todos los sufijos prononinales sujeto ' objeto: itUta (fuerte) td a mi; itani (fuerte) 61 a 214; "ma (d6bil) yo a ti; "tarn (d6bil) 61 a U; istani Mae) 61 a nosotros (jiwasaru); se usan solamente en el tiempo futuro; estos mismos cuando se presentan con el pluralizador :ells el significado resulta ambiguo; porque Ella puede referirse a la pluralidad de objetos, sujetos o a uno de ellos. EJEMPLO:

Puede significar: En seguida yo les voy a dar pan a ustedes. En seguida nosotros les vamos a dar pan a ustedes. En seguida nosotros to vamos a dar pan.

Anchhichhawtlantl churapjjgma.

Para evitar la ambigUedad se amplean los pronombres tanto para el sujeto comp para el objeto. II

CONJUGACION PRONOMINAL SUJETO-OBJETO

TIEMPO FUTURO Mbdelo: verbo uCHURARAn

(dar)

1 .Conjugaci6n de la primera persona singular (anmi) y plural (a nosotros exclusivo) a) Sufijo itdta (fuerte) td a m1. b) Sufijo itani (fuerte) 61-a'mi. AFIRMATIVO

Nayaru Jumaw t I ant t

churittita

Jupanakaw ttantt churapjjettita. Jupaw t antl churitani. Jupanakaw t *ant I churapjjetani.

Td me vas a dar pan. Ude. me van a dar pan. El me va a dar pan. Ellos me van a dar pan.

Nanakaru Jupaw tlantl churapjjetUta. Jumanakaw tiantt churapjjettita. Jupamrtiant, churapjjetani. Jupanakawttantf churapjjetani.

Td nos vas a dar pan. Uds, nos van a dar pan. El nos va a dar pan. Ellos nos van a dar pan.

306

Unidad 13

54

NEGATIVO

Janiu jumajj Van-0 churkitgtati. Janiu jumanakajj t'ant' churapkitg-

Tti no me vas a dar pan. Uds. no me van a dar pan.

tati. El no me va a dar pan. Janiu jupajj t'ant' churkitaniti. Ellos no me van a dar pan. Janiu jupanakajj t'ant' churapkita niti. Nanakaru Janiu jumajj t' ant' churapkitgtati. Janiu jumanakajj t'ant' churapkitgtati.

Tti no nos vas a dar pan. Uds. no nos van a dar pan.

Janie jupajj t'ant' churapkitaniti. Janiu jupanakajj t'ant' churapki-

El no nos va a dar pan Enos no nos van a dar pan.

taniti.

Conjugaci6n de la segunda persona singular (a ti) y plural (a Uds.). a) "ma (debil) yo a ti. b) "tam (debil) el a ti. AFIRHATIVO

Jumaru Nayaw t'ant' churgma. Nanakaw t'ant' churapjjgma. Jupaw t'ant' churgtan. Jupanakaw t'ant' churapjjgtam.

Yo te voy a dar pan. Nosotros te vamos a dar pan. El te va a dar pan. Ellos te van a dar pan.

Jumanakaru Nayaw t ant churapj jgma Nanakaw t'ant' churapjjgma. Jupaw t I ant churapjjgtam. Jupanakaw t *ant churapjjgtam.

Yo les voy a dar pan a Uds. Nosotros les vamos a dar pan a Uds. El les va dar pan a Uds. Ellos les van a dar pan a Uds.

Unidad 13

55 NEGATIVO

Jumaru

Janiu nayajj Vent' churk5nati. Janiu nanakajj ttant' churapkEmati. Janiu jupajj t' ant' churkitanti. Janiu jupanakajj t' ant' churapkntanti.

Yo no te Nosotros El no te Ellos no

voy a dar pan. no te vamos a dar pan. va a dar pan. te van a dar pan.

Jumanakaru Janiu Janiu Janiu Janiu

3.

nayajj ttantt churaplanati. Yo no les voy a dar pan a Uds. nanakajj tlantt churapidnati. Nosotros no les vamos a dar pan a Uds. jupajj tlantl churapkEtamti. El no les va a dar pan a Uds. jupanakajj Vent' churapkatanti.Ellos no les van a dar pan a Uds.

Conjugacidn de las personas; a) Jiwasaru (a nosotros inclusivo grupo pequefio) b) Jiwasanakaru (a nosotros inclusivo grupo numeroso)

Sufijo

(fuerte) el a nosotros

(jiwasaru)

AFIRMATIVO

Jiwasaru Jupaw t ant I

El nos va a dar pan.

churis tani

Jupanakaw t ant I churapjjestani.

Ellos nos van a dar pan

Jiwasanakaru Jupaw t ant

churapjjestani.

Jupanakaw t ant

churapjjestani.

El nos va a dar pan Ellos nos van a dar pan

56 NEGATIVO

Jiwasaru Janiu jupajj tlant' churkistaniti.

El no nos va a dar pai(a nos. incl.)

Janiu jupanakajj t'ant! churapkis- Ellos no nos van a dar pan(a nos. taniti.

incl.)

Jiwasanakaru Janiu jupajj t'ant' churapkistaEl no nos va a dar pan(a nos. incl.) niti. Janiu jupanakajj't'antt churapkista-Ellos no nos van a dar pan (a nos. niti. incl.)

4.

Congugacidn de la tercera persona singular (a 61) y plural (a ellos). AFIRMATIVO

Juparu

Nayaw Vent' churd.

Yo le voy a dar pan a el. Nos. le vamos a dar pan a 61. Td le vas a .dar pan. Uds. le van a dar pan. El le va a dar pan a 61. Ellos le van a dar pan a 61. Nos, le vamos a dar pan a 61.

Nanakaw t' ant' churapj,%. Jupaw t'ant' churSta. Jupanakaw t'ant' churapjjSta. Jupaw t'ant' churani. Jupanakaw t'antt churapjjani.

Jiwasanakawttant churapjgfigni.

Jupanakaru Nayaw jupanakar t' ant' churd. Nanakaw jupanakar tlantf churapjjd. Jumaw jupanakar t'ant' churUta. Jupanakaw jupanakar t' ant' churapjjSta. Jupaw jupanakar ttant! churani. Jupanakaw jupanakar churapjjani. Jiwasaw jupanakar t ant churafinni.

Yo les voy a dar pan a ellos. Nosotros les vamos a dar pan a silos. Td les vas a dar pan. Uds. les van a dar span. El les va a dar pan a ellos. Ellos les van a dar pan a ellos.

Nos. les vamps a dar pan a ellos. Jiwasanakaw jupanakar t'ant' chum- Nos. les yams a dar pan a ellos. pj jafinni.

NOTA: a) Como se ve en el cuadro anterior, no hay sufijos pronominales sujeto' objeto para la tercera persona (cow objeto). Se emplean las nisnas terninaciones verbales del tienpo futuro correspondientes a coda sujeto. En la forma negativa ocurre lo mismo. b) Tambi6n se ve que cuando la tercera persona estd como objeto, el sufijo pjja se refiere solamente al sujeto y no al objeto.

369

Unidad 13

57

III

SUFIJO IIKA0

(fuerte)

Este sufijo traduce el verbo estar

Se usa frecuentemente con las siguientes forms: a)

a_...._1.L.ine.ztiva,ro'resivaConlafona

EJEMPLOS:

Jwanita, jumajj sarkam, anchhichhaw nayajj jikjjatanima.

Mali t wakicht arapkit a .

Justinajj malit waidcht 'arapkitpan. Jwanitajj manql jspan.

Juanita, estate adelantando, en seguida to dare alcance. (Juanita estate yendo, en seguida yo te voy a dar alcance. Form. pop.) Estate prepardndone la maleta. (Estate preparandomelo la naleta. Form. pop.) Que Justin me la estd preparando la maleta. Que Juanita estecomiendo.

b) Con las construcciones de " mientras tanto" Jwanita, nay misitanifiajjkanajj isinak apthapirapkitgta. Jupajj fatuk nanceasinq nayajj malit wakichttarapkgma. iatukipi jutntajja, nayajj Bang' phayarapkgna.

Juanita, mientras yo voy de visita, vas a estar recogiendo mis ropas. TA come rdpido, yo estate preparando la maleta (mientras comes). Vas a apresurarte en regresar mientras tanto yo te lo estate cocinando.

c) Con la forma niya (ya)

Niyaw awtoj purkatayna. Niyaw aymar yatelkta. Niyawintejj jalsunki.

Ya habia estado llegando el auto. Ya estoy aprendiendo aynara. Ya estd saliendo el sol.

Este sufijo antepuesto a la terminaci6n de futuro, forma el futuro progresivo. EJEMPLaS:

QharUr aka orasajj: Nayajj Chukiagurfl sarkd. Nanakajj ChukiagurU sarapk4. Jupajj ChukiagurU.sarkgta. Jupanakajj ChukiagurU sarapkgta. Jupajj ChukiagurU sarkani. Jupanakajj Chukiagurfl sarapkani. Jiwasajj ChukiagurU sarkafigni. Jiwasanakajj ChukiagurU sarapkanini.

Mama a estas horas: Estard yendo a La Paz. Nosotros estaremos yendo a La Paz. Estards yendo a La Paz. Uds. estaran yendo a La Paz. El estara yendo a La Paz. Ellos estardn yendo a La Paz. Nosotros vamos a estar yendo a La Paz. Nosotros yams a estar yendo a La Paz.

310

Unidad 13

58

Antepuesto a las terminations del pros ente perfectly() forma el pre.' sente progresivo incial, es decir que la acci6n estd en los camienzos de su desarrollo. EJEMPLOS:

LDOnde estds yendo? Recidn estoy llegando.

Kawkirus sarkta? Anchhichhakiu purkta. NOTA:

Esta forma del progresivo .inicial es poco usada. De mayor use es el progresivo continuativo, formado por el sufijo si, ka. (Unidad 4, primer nivel) IV

OTRO USO DEL SUFIJO NEUTRAL IIKAMAn

(fuerte)

Este sufijo puede significar tambidn omientrasn. Se usa en orations subordinadas temporales para indicar la coexistencia de la accidn de la °mei& subordinada con la de la oraci6n principal.

EJEELOS: Nay trawajafiajjkamaw lunthatajj utajjar mantatayna. Tlantf alanifiankamajj nayajj juntiam lurtikd.

Mantras yo trabajaba, habla entrado el ladr6n a ni casa. Nientras to vayas a comprar pan, estare hirviendo agua para el desayuno.

LECTURA SELECCIONADA MA YATIRI

(Continuacidn)

Ukham kstasisinjja, yatirejj insinsh palat astfataw Nikanuran ikifiapar sari.

Ukatsti uka insinsh palatjj Ikifla

cama

Irnistun kayup ukhara uchi. ukatsti mayja arunakrak par-

kmja arumakiali.

Mama pharansiskasti ukchltalkamajj amukiu ufich'ukis- palabras raras

kSna

Ukanak lurasinsti tata yatirejj mama Pharansiskampirakiu parli.

Mama, jichhajj chikeirmkamwsuytiafitini mayamp

gollarafiatakejja, jan ukajj janiu wawamamajayupajj sum aka loqtanak katoqkaspati; chikUrmapuniu sum katogasejja.

UkchInkama mientras tanto

311

Unidad 13

59

- Walik tata, jumaw sum yat-tajja.

Tata, jichhajj

llarafia -

curar los qatoxihats golltsarapitRta?

Ukjj janiu nayajj yatkti.

dahos male ficos

AjayU1 ukjj awisistani

mama, ukatpf wawaman ajayuparojj sum istfafi gmajja

Loota ofrenda

Mama Pharansiskajj walpun uka yatirirojj kriyi. Niy chikgrm jaktRjjkEnwa, yatiristi sapa rani anqar mist nista phajjs ufit of tiri; ukatsti,

ma Pharansiska, niy oraajjewa.

Isturojj yatirejj "Ma-

Michir jiutlayamo siva.

Mama Pharansiskasti iyaw sasawmichir jiut'ayi. wall chfamakUjjUnwa.

Ukatjja

piritu, anima

ChikRrm kta - cerca a la media noche

Ukham chtamakan yatirejj mama

Pharansiskar parlSna. -

Aljayu - es-

Mist mistufiasalir a cada

Mama, jichhajj wawam ajayupaw purini; wali sum

moment('

istfUta.

Iyaw tats, taqe churmajjampiu istlajja.

Tata yatirejja mg isturojj mayak chhullu chhullunak2

Ufit ufitaha-

mirar a cada momsnto Uflchtukifia-

wal zhhulloqeyi;jupasti sapakiu parli, akham sasa: Nikanuran ajayupa, niy akanktati?

mirar intensamente Chiamaka cscuro

Ukatsting juch'us }unkaw arsuraki akham sasa:

- ass., niy akankjjtwa.

Istlafia

escuchar Yatiristi mama PharansiskarU parlaraki. Ukajj mama, wawaman ajayupajj niyaw puri.

Chhulloge7afia-

hacer sonar objetos

1 AMU: Espfritu, anima.

Para los aymaras es una realidad fugaz y forma parte del hombre. Por ejemOlo: cuando un nib) se asusta y se enferma pierde el anima (anim saraqata o anim thoqoqata, que se ha fugado el alma). En este caso el dnima tiene que ser buscada, hallada y devuelta al cuerpoIllamandaypronunciando varias veces el nombre del nitio en el mismo lugar donde ocurrid el susto). Si esta gravemente enfermo se necesita una curacian especial de los curanderos. 2 CHHULIU CHHULIU: Objeto con bastante sonoridad que los curanderos utilizan para impresionar a las personas que presencian el proceso de la curacidn.

Unidad 13

312

60

Mann Pharansiskajj uka juchfus kunk istfasinjj wal sustjasi.

Uka juchfus kunkat par1irejja janiu Nikanuran ajayupglanti, jan ukajj yatirikiu juchfus kunkat arsuskana.

Juchfus kun -

ka - voz delgada

Piru mama Pharansiskajj walpun kriyTna nheqpachapuniu wawajjan ajayupajj purpachall sasina.

Arsufia

pronunciar Tata yatiristi parlaskakinwa: Sust *asifia

Jichhajj mama, jisktfam wuwaman ajayupari, "Kuna-

asustarse

nakas wakisi janchir mantjjafiamatakejje8 sasa.

Janchi carne viva

Ukatsti mama Pharansiskajj iyawsasaw jisktigna. Yatiristi wasitat juchfus kunkat arsurakiki.

- Niy loqtjja katogasjjtwa.

Jichhajj rag kusakiu

Kusa

cosa

Is

wakisi: aka tatar

uwij pajafiamawa.

Ukatsti tata yatirirakiu parlaraki. Wakisifia -

- Ukajj mama, ajayupar istltawa. majj waliptjjaniwa.

Ukhamasti wawa-

necesario

Jichhajj michir qhantayjjam.

Mama Pharansiskajj iyawsasawnichir qhantayi.

Ukatsti

UkSrma esa noche

walyuspagari uka yatirirojja. Ukgrmajj uka yutirejj mama Pharansiskan utapan iktfawayi. QhepSrmanthisti wali abrat mg uwijamp sarjjCna.

pasatata Nikanurasti janiu waliptkgnti.

Mg simana, pd simana,

despas de un mes

mg phajjsi pasatatsti janipuniu waliptkgati; antisas jukfamp fianqtsjjgna.

Ukatsti jiujjapuninwa.

Inamayakiu yatirejj

qollawayatayna,

3/ 3

Inamayaki en vano, indtilmente

Unidad 13

61

PREGUNTAS 1. 2. 3.

4. 5. 6. 7. 8. 9.

10. 11. 12. 13. 14. 15. 16. 17. 18. 19. 20.

Ukhunkstasisin kamachgns yatirejja? Ukcligfikamasti kamachaskgns mama Pharansiskajja? Ukatsti kamsasas yatirimp mama Pharansiskampejj parlapjjgna? Nana Pharansiskajj uka yatirirojj kriyint janicha?

Niy chikgrmjaklajja kunarus yatirejj angar mist mistu? Mama Pharansiskajj michir jiut'ayiti janicha? Ukhamchlamakansti kamsgns yatirejj mama Pharansiskarojja? MK f'aturojja kuns yatirejj chhullooleygna?

Ukatsti kamsasas yatirejj ajayur parlgna? MU judhlus kunkajj kamsgnsa? Uka juch'us kunk ist'asinjj mama Pharansiskajj sustjasiti janicha? Uka juch'us kunkat parlirejj cheqpachapunit Nikanuran ajayupgna? Mama Pharansiskajj uka juch'us kunkat arsurirojj kriyinti? Jupajj kamsasas jisktti wawapan ajayurarojja? Mama Pharansiskajj kun pajanapasa uka yatirirojja? Ukatjj khitis michir qhantayi? Mama Pharansiskajj uka yatirirojj yuspagariti janicha? Ukgrmajj kawkins yatirejj iktlawayi? qhepgrmanthisti kuna orasas sarjje? Qhepatjja Nikanurajj waliptjjgnti janicha?

4 fl

t'.11

.1

Uni.dad 13

62

TUNKA PUSIN UNIDADA ORACICYAILS BASICAS

1.

Hama Tmmasajj wali alwat sarti, wawanakapas ukhamaraki.

Dofia Tomasa se levant6 muy temprano y sus hijos tanbidn.

2.

Isakojj janiraw kuns luriri -

Isaac todavia no Babe hacer nada.

kiti.

3.

Isakojj jan chumpaniu anqan anataskatayna.

Isaac habia estado jugando afuera sin chonpa.

4.

Yocialla, thayjayasirakisna, istuk mantanim.

Chico, cuidado con resfriarte, entra rdpido. (aqui)

5.

Ukatrak usuntasma.

Cuidado con enfermarte.

6.

Kiliminti, jichhUrojj yap tuksnati?

Clemente,goy podriamos terrinar de

7.

Janitejj jichhUrojj jallkas. pajja, tuksnawa.

Si no lloviera, lo terninariamos.

8.

Jalluspatejja, janjamakiu tuk-ksnati.

Si lloviera, parece que no lo ter, ninarianns. (Si podria llaver, parece que no podriamos terminar.

traba jar la chacra?

Form. Pop.) 9.

uortatal ;Janik jichhlrojj

;Ay sefiort i0jald no llueva hoyl

jaliuspati: 10.

lUjala, tsjal jan jaaluspati I

I' °jail. no lluevat

piru jallurjamawa.

va a lover.

Kiliminti, punch qt epir uchastati? Armt I asirald.sma

Clemente, eusiste el poncho al bulto? Cuidado con olvidarlo.

12.

Niyaw jallo jj ch aqnaqe

la estd lloviznando.

13.

Kasimirojj iskwilarii sari relit waytt ata.

Casiniro fue a la escuela llevando su maleta en la nano. (...agarrado de la maleta Form. Pop.)

14.

Anjilasti uwij ant'ataw awatir sari.

Y AngeL fue a pastorear llevando las ovejas por delante. (...arreando ovejas, Form. Pop.)

15.

Nama TUmasajj wawa qtepttata; tata Kilimintisti asnunak ant'ata, anu irpttata, ukhamaw yapur sarapjje.

Dofia Tomasa y don Clemente fueron a la chacra: Dofia Tomasa cargada de la guagua, y Dn. Clemente arreando los

11.

16.

Ukhamajj :tan janiu khitis utjkiti.

pero parece que

burrosyseguido de su perro. Entonces no hay nadie en la casa.

315

Unidad 14

63

17.

Anchhichhaw jallojj apjtani.

En seguida va a dejar de llover.

18.

Juktamp sut jalluntjje.

Llovi6 aun nAs fuerte.

19.

Aka wawajj thayan pasjatawa.

Este chico esta compleLamente resfriado. (Este chico estg pasado por el Frio. Form. Pop.)

20.

Janik jichhiirojj jalluspati.*

OjalA no ilueva hoy.

21.

Ujal jichhUrojj jan jalluspati.*

OjalA no llueva hoy.

La oraci6n No. 20 expresa mias angustia, mas deseo que la No. 21. El sufijo KI (janik(i)) (No. 20) con las terminaciones del potencial forma el modo optativo.

Unidad 14

64 TEXTO BASICO

NA JALLU URU Mama Tumasajj wali alwat sarti.

Wawanakapas ukhamaraki

Wawanakapajja kimsaniwa: Anjila, Kasimiru, Isaku.

Anjilaw

jilirejja,jupajj sapiirit uwij awatiri; Kasimirusti iskwilankiwa.

Isakusti janirawkuns luririkiti; kunalaykutejj jisk'a-

Jan chumpani sin chompa

kiskiwa.

Mama Tumasajja niyaw manq' qhatiyjjatayna, jun-0th walljjtayjjarakitaynawa.

Ukatpi wawanakapar jawsejja.

Isakojja

chatiyafia -

hacer cocer ancian anataskatayna jan chumpani.

Ukatpi mamapajj uk ufijasin

akham sejja:

- Yogalla, thayjayasirakisma, ratuk mantanim.

Ukatrak

usuntasma.

Thayjayasifia -

resfriarse Isakusti iyawsasaw utar manti.

Ukatsti taqpachaniu man-

qtasipjje, junt'tim umtlasipjjaraki.

Mama Tumasamp chachapam-

pist parltlasisawmanqtasipjje. -

Kiliminti, jichhilrojj yap tuksnati?

-

Janitejj jallkaspajja, tuksnawa; piru jalluspatejja

Jan'amaki parece que no

janjamakiu tuk-ksnati. -

lAy tata: Wanik jichhilrojj jalluspati! lUjala, ujal jan jalluspatil piru jullurjamawa.

Mancilasjjapjjasinsti wakicht'asjjapjjewa:

Anjilajj awa-

tir sarafiataki, Kasimirojj iskwilar sarafiataki, tata Kilimintimpi warmipampisti yapur sarafiataki.

Armtlafia

olvidarse

a

Kiliminti, punch q'epir uchastati?

Armt'asirakisma.

Jichhilrojj jallurjamawa.

317

Unidad 14

65 Cheqpachapuniu juktampjitarojj jallojj chlagnagpfi qallti.

Chtagfiaqafta

lloviznar Piru jupanakajja sarapjjapuniwa.

Kasimirojj iskwilara sari,

malitmayttata; Anjilasti awatiriu sari uwij antlata; Tata Kilixrtntimp mama Tunasampisti yapurti sarapjje: Mama Tumasajja

wawa qtepttata; Tata Kilimintisti asnunaka, wakanak anttata,

Juktamp suti roads intenso,

anu irpottatal ukhamaw yapur sarapjje.

Ukhamajj utan janiu

lads fuerte

khitis utjkiti. Jallojj jukftamp jalluntjje, jupanakasti sarasipkakiwa. MS iaturojj yapur(

purjjapjje, purjjasinsti janiu yap lurah

qalltapkiti, kunalaykutejj jalluskakiwa. ITS

Acht aha - permanecer en un lugar

at suyttegni,

anchhichhaw jallojj malartanitt sasaw sejj tate. Kilimintejja,

piru janiu malartkiti antisas juktamp sut jalluntjje. Malartafia - de-

Chikarajjewa; jallusti jalluskakiwa. Jiskta awatirina-

jar de lover kajj wal jachapjje, kunalaykutejj uywanakajj janiu achttah

Thayan pasjata.completamente resfriado Qtala - completamente

munapkiti, aks uks sarnalapjje. Niy jayptUjjewa, jallojj mn jukt malarti, piru ukatsti

wasitat jalluntarakiki, janiu yapu luririnakajj kuns lurapkiti, uywanakasti jurnal jan manqtata, awatirinakasti, qtala joqtjjata, thayan pasjata, ukhamaw ukfirojj pasapjje.

PREGUNTAS 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. S. 9. 10. 11. 12. 13. 14. 15. 16. 17.

Wasitata- otra vez Jurnala- todo el dia Joq!jjata - empapado de agua

Kuna orasas mama Tumasajj sarti? Qawqha wawanisa? Kunanakas sutinakapejja? Sullkirej kuns luriri? Kunatakis mama Tumasajj wawanakapar jawsejja? Isakusti kuns anqan luraskatayna? Uk:uhjasin kamsis mamapajja? Ukatsti taqpachan kamachapjjesa? Kamsasas mama Tumasamp chachapempejj parlttasipjje? Manqtasjjasinsti kamachapjjesa? Kunjamas sapa mayn sarjjapjje? Jallusti jalluntjjeti janiracha? Jukampjitaroj kawkirus purjjapjje? Purjjasinsti yap lurafi qalltapjjeti? Ukatsti kamsis tate. Kilimintdjja? Kunats jiskla awatirinakajj jachapjje? Kuna orasas jallojj mg jukt malarti? Ukarusti kunjamas yapu luririnaka, awatirinakajj pasapjje? nil

Unidad 14

66 SUPLENENTO parar eay-t ata parado qonulia - sentarse qont'ata. sentado k umt alia agacharse k'umt'ata - agachado sayafia

- recostarse winktiata - recostado winkufia

tinkufia

- caer(se), tropesando

caer(se), de una altura jalantafia - caer(se) a una profundi dad o adentro a alga, jalaqtafia

- hincarse killtlata - hincado killifia

Tata Jusiajj qontiataw manq'aski (sayt'ata, k'umt'ata, lainktiata) Tata Jusiajj saytlatawJwanamp parlaski. Isaku, sum sarnaqam tinkurakisma. Timpuniyatejja, qhartir jutdwa. Janit qhartirojj kutinkasma? Kunjamrak janisti, kutiniristwa. Kuntejjmunktajja, uk luram.

Don Jose estd comiendo sentado. (parado, agachado, recostado) Don Jose estd hablando de pie con Juan. Isaac, canina bien, cuidado con caerte. Si tengo tiempo, vend/4 marlana. ,No regresarias (aqui) Indiana?

am no, podria regresar. Haz lo que quieras.

MOO POTENCIAL

EJERCICIOS DE ESTRUCTURA

a) FORMA AFIRNATIVA

1

EJERCICIOS DE REPETICION Kiliminti, jichhUrojj yap tuksnati? Qhartirojj kutinisnati? Kunjamrak janisti, kutiniristwa. Kunjamrak janisti, kutinipjjeristwa. Kunjamrak janisti, kutinismawa. Kunjamrak janisti, kutinipjjasmawa. Kunjamrak janisti, kutinispawa. Kunjamrak janisti, kutinipjjaspawa. Kunjamrak janisti, kutinsnawa. Kunjamrak janisti, kutinipjjsnawa.

2

EJERCICIOS DE SUSTITUCION DE NUIERO "X PERSONA

Jichhajj aymar parliristwa. (nanaka ) ommisommmor...........ftwommoomm......raws (juma) (jumanaka) (jupa) ( jupanaka) 11011.04100~1111.0.1=000 jiwasa)

......

(jiwas anaka) -------------.

Jichhajj ayinar parliristwa.

Jichhajj Jichhajj Jichhajj Jichhajj Jichhajj Jichhajj Jichhajj

aymar aymar aymar aymar aymar aymar aymar

parlapjjeristwa. parlaspawa. parlapjjaspawa. parlaspawa. parlapjjaspawa. parlsnwa. parlapjjsnawa.

Unidad 14

67 FJERCICIOS DE SUSTITUCION DE NUMERO Y PERSONA Kuntirus wasitat jutasma? (jumanaka) ? (jupa) ? (jupanaka) - - -? ? (jiwasa) (jiwasanaka) -- ---- - ? (naya) ? (n.anaka)

Kuntirus wasitat jutasma? Kuntirus wasitat jutapjjasma? Kunarus wasitat jutaspa? Kuntirus wasitat jutapjjaspa? Kuntirus wasitat jutsna? Kuntirus wasitat jutapjjsna? Kuntirus wasitat jutirista? Kunarus wasitat jutapjjerista?

?

Kuntirus aka likshun tukuspa? . (junanaka) ? (jupa) ----_-_ ....... ___-_ -? (jupanaka) (jiwasa) ---_-- ----- ..---

? .?

? (jiwasanaka) (naya ) awinommliememmemommorommosemommisea.?

3

(Continuaci6n)

Kuntirus Kuntirus Kuntirus Kuntirus Kuntirus

aka aka aka aka aka

likshun tukusnia? likshun tukupjjasma? likshun tukuspa? likshun tukupjjaspa? likshun tuksna?

Kunarus aka likshun tukupjjsna? Kuntirus aka likshun tukurista?

CAMBIO DE NUMERO Timpuntrist ukajja, qhararojj jutiristwa. TimpunTrist ukajja, qhararojj mark sariristwa. QoUgentrist ukajja, Chukiagur sariristwa. Qollqeni-rist ukajja, ut alasiristwa. Munirist ukajja, qharara aka likshun tukurista.

Timpunipjjerist ukajja, qhartrojj jutapjjeristwa. Timpunipjjerist ukajja, qhararojj mark sarapjjeristwa. Qollgenipjjerist ukajja, Chukiagur sarapjjeristwa. QollgenIpjjerist ukajja, ut alasip.. jjeristwa. Eunapjjerist ukajja, qhartira aka likshun tukupjjerista.

Kunapachas mayamp jutasma? Qbararojj kutinismati? Chump uchasim; usuntasmawa. Kuntirus wisitir jutasma? Eunarus Kuchawambar sarasma? Walja gollgenismukajja, kuns alasma?

Kunapachas mayamp jutapjjasma? Qhartirojj kutinipjjasmati? Chump uchasipjjan; usuntapjjaamawa. Kuntirus wisitir jutapjjasma Kunarus Kuchawambar sarapjjasma. Walja qollqenipjjasm ukajja, kuns alapjjasma?

Kawkins qhararojj jikis-sna? Qhararojj suma urUniwa; kawkirus sarsna? Jan jallkasp ukajja, jichharojj aka yap tuksnawa. Jan jallkasp ukajja, jichharojj trawajsnawa. Jan jallkasp ukajja, anatsnawa. Jan jallkasp ukajja, markar sarsnawa. JichhUra jilajjajj purispa. Wawajjajj usuntaspawa. Kunjamrak janisti, jupajj aymar yategaspawa.

Kawkins qhararojj jikisipjjsna? Qhararojj suma uraniwa; kawkirus sarapjjsna? Jan jallkasp ukajja, jichharojj aka yap tukupjjsnawa. Jan jallkasp ukajja, jichharojj trawajapjjsnawa. Jan jallkasp ukajja, anatapjjsnawa Jan jallkasp ukajja, markar sarapjjsnawa.

Jichhara jilanakajjajj puripdjaspa. Wawanakajjajj usuntapjjaspawa. Kunjamrak janisti, jupanakajj aymar yateqapjjaspawa.

Unidad 14

68

MODO POTENCIAL b)

4

FORMA NEGATIVA

EJERCICIOS DE REPETICION Jalluspatejja, janjamakiu yap tuk-ksnati. Janit qharfirojj kutinkasma?

Si lloviera, me parece que no terminariamos de trabajar la chacra. LNo.podrias regresar aqui mafiana? regresarias aqui mafiana?) Me parece que no podria regresar. (Me parece que no regresaria)

Janjamakiu kutinkirist-ti.

Janiu qharifrojj jutkirist-ti. Janiu qharfiroji jutapkirist-ti.

No podria (no puedo) venir mafiana. No podriamos (no podemos) venir ma-

Janiu qhartfrojj jutkasmati. Janiu qharifrojj jutapkaspati.

No podrias (no puedcz)venir mafiana. No podrian Uds. (no pueden) venir mafiana.

Janiu qharfirojj jutkaspati.

El no podria (no puede) venir ma-

Janiu qhariirojj jutapkaspati.

Ellos no podrian (no pueden) venir mafiana.

Janiu qharfirojj jutksnati.

No podriamos (no podemos) venir mafiana.

Janiu qhartirojj jutapksnati.

No podriamos (no podemos) venir mafiana.

5

EJERCICIOS DE TRADUCCION Janit qhartfrojj kutinkasma? 4110 podrias venir mafiana? &No podrias trabajar mafiana? &No podrias it al pueblo mafiana? podrias levantarte temprano

Janit Janit Janit Janit Janit

qhartfrojj qharfirojj qhartirojj qharfirojj qharifrojj

kutinkasma? jutkesma? trawajkasma? markar sarkasma? alwat sartkasma?

mmhana? podrias regresar aqui mafiana?

Janit qharifrojj kutinkasma?

Janjamakiu qhariirojj jutkirist-ti. Me parece que(yo) no terminaria esta lecci6n mafiana. Me parece que (yo) no aprenderia aymara. Me parece que no me sanaria. Me parece que yo no trabajaria aqui. Me parece que yo no viviria aqui.

Janjamakiu qharGrojj jutkirist-ti. Janjamakiu qhartfrojj aka likshun tuk-kirist-ti. Janjamakiu aymar yateqkirist-ti.

Janit jilamajj akan trawajafi munkaspa? 1,No quisiera vivir aqui tu her-

Janit jilamajj akan trawajafi sunkaspa? Janit jilamajj akan qam4fi munkaspa?

mano? iNo quisiera jugar fabol tu hermano? LElo quisiera venir otra vez tu hermano?

Janjamakiu waliptkirist-ti. Janjamakiu akan trawajkirist-ti. Janjamakiu akan qamkirist-ti.

Janit jilamajj pilut anatafi munkaspa? Janit jilamajj wasitat jutafi munkaspa?

321

Unidad 14

69 6

CANSIO DE NUMERO

Jallusp ukajja, janiu jutkirist

Jallusp ukajja, janiu jutapkirist-ti.

ti.

Jallusp ukajja, janiu trawajki-

Jallusp ukajja, janiu trawajapkirist-

rist -ti.

ti.

Jallusp ukajja, janiu iskwilar sarkirist-ti.

Jallusp ukajja, janiu iskwL.ar sarapkirist-ti.

Jaalt akan trawa.jafi munkasma? Janit qhartir kutinkasma? Janjamakiu kastillan yateqari puirkasmati. Janjamakiu awt apnaqafi puirkas-

Janit akan trawajafi munapkasma? Janit qhartir kutinipkasma? Janjamakiu kastillan yategari puirip-

kasmati: Janjamakiu awt apnapri puiripkasmati.

mati Jupajj fianqha usutawa.

Janiu waliptkaspati. Qaritawa. Janiu juke amp trawajkaspati. Jupajj wali jayrawa. Janiu tra-

Jupenakajj rianqha usutdpjjewa. Janiu waliptapkaspati. Qaritdpjjewa. Janiu juklamp trawajapkaspati. Jupanakajj wall jayranakawa. Janiu trawajafi munapkaspati.

wajari munkaspati.

EJIRCICIOS DE PREGUNTAS YRESPUESTAS Qhartirojj jutasmati, tats?

Mama wasitat kutinismati? Jichhajj aymar parlafi puirismati?

Aka simanajj aka likshun tukusmati? Sapakejj aymar yategasmati? Wawajjajj waliptaspati? JichlArojj jalluspati? Jichhtrojj suma urUspati? Jusiajj aymar yateqafi munaspati?

Kunapachas mayamp jutapjjasna? (narana) Qolligenipjjasma ukajja, kuns nayraqat alasipjjasma? (awtu) Akan trawajari munapjjasrnati? (jisa) Kunttrkamas aka likshun tukupjjas-

ma? (jurpttrkama) Kawkins qhartirojj jikis-ena? (iskwilana) Kuna orasas jikis-sna?

Jisa, jutiristvra. Janiu jutkirist-ti. Jisa, wasitat kutiniristwa. Janiu wasitat kutinkirist-ti. Jisa, aymar parlafi puiriristwa. Janiu aymar parlan puirkirist-ti. Jisa, aka simanajj tukuristwa. Janiu aka simanajj tuk-kirist-ti. Jisa, sapakejj aymar yateqeristwa. Janiu sapakejj aymar yateqkirist-ti. Jisa, waliptaspawa. Janiu waliptkaspati. Jisa, jalluspawa. Janiu jallkaspati. Jisa, jichhttrojj suma urtispava. Janiu jichhUrojj suma urtikaspati. Jisa, Jusiajj aymar yateqpri munaspawa. Janiu Jusiajj aymar yategari munkaspati.

Maran mayamp jutapjjerista. gollogenipjjerist ukajja, nayraqat awt alasipjjerista. Jisa, akan trawajafi munapjjerisema. Jurpffrkamaw aka likshun tukupjjerista. Iskwilan qharttrojj jikis-sna.

Las uchU jikis-sna.

(las uchu)

Unidad 14 t) I.:to Fs

70

USO DEL SUFIJO

7

FJEECICIOS DE REPETICION Yoga Lla, thayjayasirakisma, fatuk mantanim. Yoga Lla, ukatrak thayjayasisma, fatuk mantanim. Isaku, sum sarnaqam, ukatrak tinkuspa. Jalaqtarakisma. Ukatrak jalaqtasma. Jalantarakisma.

Ukatrak jalantasma.

Tinkurakispa. Wawarak tinkuspa.

Amtlasirakispa. Ftnchrak armttasispa. Citaqayarakispa. Qpllqrak chhaqayaspa.

8

9

POTENCIAL-PADVERTENCIAH

Chico, cuidado con resfriartelentra rtpido. Chico, cuidado con resfriarte, en tra rapid°. Isaac, camina bien, cuidado con caerte. Cuidado con caerte. (de una altura) Cuidado con caerte. (de una altura) Cuidado con caerte. (a una profun didad o a un interior) Cuidado con caerte, (a una profundidad o a un interior) Cuidado Cuidado Cuidado Cuidado Cuidado Cuidado

que que que que que que

(61) se caiga. se caiga la guagua. se olvide. (01) se olvide el poncho. (61) lo pierda. pierda el diner°.

CRACIONES PAREADAS Wawarak tinkuspa. Cuidado que se caiga. (61) Cuidado que se caiga la guagua.

Wawarak tinkuspa. Tinkurakispa. Wawarak tinkuspa.

Chhaqayarakisma. Cuidado con perder el dinero. Cuidado con perderlo.

Chhaqayaraldsma. Qollgrak chhaqaya,sma. Chhaqayaraldsma.

Armt'asirakisma. Cuidado con olvidar el lApiz. Cuidado con olvidarlo.

Armttasirakisma. Lapisrak armtlasisma. Aruitasirakisma.

Jachayarakisma. Cuidado con hacee. llorar a la guagua. Cuidado con hacerle llorar.

Jachayarakisma. Wawarurak jachayasma.

SUFIJO "RAKI"

POTENCIAL

Yoqalla, tinkurakisma. thayjayasirakisma, fatuk mantanim.

Jachayarakisma. "UKATRAKI"

POTENCIAL

Janiu anch =natio usuntarakisma.

Yogalla, ukatrak tinkuspa. Imilla, ukatrak thayjayasisma, fatuk mantanim. Janiu anch umgtati; ukatrak usuntasma.

Jan uta patar mistumti, jalaqtarakisma.

ian uta patar mistumti, ukatrak jalaqtasma.

Unidad

71 "UKATRAKI" f POTENCIAL (Continuacion)

SUFIJO ""KAKI'" f POTENCIAL

Sum ufijam, ukatrak wawajj tinkuspa. Sum ukijbla, ukatrak wawajj jachaspa. Ratuk gollayailarnawa, ukatrak juktamp wawamajj usuntaspa.

Sum. ufijain, wawarak tinkuspa.

Sun tuljb:ta, wawarak jachaspa. Ratuk qollayaliaznawa, jukamprak wawamajj usuntaspa. Wawarak ikifiat jalaqtaspa.

10

Sum ufijffta, pilutrak yoqallajj

Ukatrak wawajj ikinat jalaqtaspa. Sum Arita., ukatrak yoqallajj pilut

chhaqayaspa.

chhaqayaspa.

UKATRAKI

SUFIJO 11RAKIH f POTENCIAL

POTENCIAL

Janiu wawar nuwatati, nuwarakisma.

Janiu wawar nuwg.tati, ukatrak nuwasma.

Sum amtasita, qollqrak armtlasisma.

Sum amtasita, ukatrak qollq armt lasiszna.

Sum uBjastta, ukatrak

Sum ufijasita, qollqrak chhaqayasma.

gollq

cbhaqayaszna?

Janiu umb:tati, ukatrak umasma.

Sak uchasim, ukatrak thayjayasisma.

Janiu umItatis umarakisma. Sak uchasim, thayjayasirakisma.

Apurtlasifilni, ukatrak iskwilat qhept sna.

Apurtlasifigni, iskwilatrak qheptisna.

Jutapunitawa, ukatrak jan jut-

Jutapunitawa, janirak jutkasma.

kasma.

Tariy lurkfta, ukatrak jan lurkasma.

Tariy lurkbla, janirak lurkasma. Iskwilar sarapunitawa, janirak

Iskwilar sarapunitawa, ukatrak jan sarkasma.

sa.rkasma.

Jusiar isturypan sam, janirak kasti-

Jusiar isturypan sam, ukatrak jan kastillan yateqkaspa.

llan yategke.spa.

Jusiar aka qoll umpan sam, ukatrak jan umkaspa. Jwanar inyikshun uchayaspan sam,

ukatrak jan uchayaskaspa.

Jusiar aka qoll umpan sam, janirak umka.spa.

Jwanar inyikshun uchayaspan sam, janirak uchayaskaspa.

ORACIONES SUBORDINADAS CONDICIONALES

a) ll

MODO. CONDICIONAL

EJER.CICIOS DE REPETICION

Isturyirist-tejja, aymar yateqeristwa. Isturyapjjerist-tejja, aymar yateqapjjeristwa. Isturyasmetejj4, aymar yategasmawa. Isturyapjjasmatejja, aymar yateqapjjasmawa. Isturya.spatejja, aymar yateqaspawa. Isturyapjja6patejja, ayiaar yateqapjjaspa.wa. Isturysnatejja, aymar yateqsnawa. Isturyapjjsnatejja, aymar yateqapjjsnawa.

Unidad 14

72 EJERCICIOS DE REPETICION (ContinuaciOn)

Janitejj jallkaspajja yap tuksnawa. Janitejj isturykiristjja, janjamakiu aymar yateqkirist-ti. Janitejj isturyapkiristjja, janjamakiu aymar yateqapkirist-ti. Janitejj isLurykasnajja, janjamakiu aymar yateqkasmati. Janitejj isturmkasmajja, janjamakiu aymar yateqapkasmati. Janitejj isturykaspajja, janjamakiu aymar yateqkaspati. Janitejj isturyapkaspajja, janjamakiu aymar yateqapkaspati. Janitejj isturyksnajja, janjamakiu aymar yateciksnati.

Janitejj isturyapksnajja, janjamakiu aymar yateqapksnati. 12

EJERCICIOS DE SUSTITUCIOU DE Qollasismatejja, waliptasmawa. (jumanaka) 0011111140011111104.000=10111111

(jupa) 0.1001111MONA00100.1140001

(jupanaka) 111.1.41.1.10.1...ovinerwisonlaw (jiwasa)

..... 41.800ftilmMOOMOW.I.M.A.A.M.

(jiwasanaka) (naya)

W1110111.10MIIIIMOWWWOMMORPOIMMIDOMO.N.W.1

(nanaka)

01111,000100M1111100,0411MOMMOOMom.e...10101104WO

Anchtejj uraasmajja, vsuntasnawa.

Junanaka

.....

Jupa avoNSOIMM11100.000.1801~Rel Jupanaka IMPOWINNIMP41,041011

01.1 ...101INMeroame

011.1.11W1100111ftwOMMOIWOO ...11.01111

Jiwasa MOMOMMEGIMMIIINO41104.14.11110 ......0/04....010 Jiwasanaka _______,

Di-

0 Y PERSONA Qollasismatejja, waliptasmawa. Qollasipjjaspatejja, maliptapjjasnawa Qollasispatejja, waliptaspawa.

Qollasipjjaspatejja, ma1iptapjjaspawa. Qollas-snatejja, waliptsnawa.

Qollasipjjsnatejja, waliptapjjsnawa. Qollasirist-tejja, waliptiristwa. Qollasipjjerist-tejja, waliptapjje-, ristwa.

usuntasmawa. Anchtejj umasmajja4 Anchtejj umapjjasmajja, usuntapjjasmawa. Anchtejj unaspajja, usuntaspawa. Achtejj umapjjaspajja, usuntapjjaspawa. Anchtejj umsnajja, usuntsnaum, Anchtejj unapjjsnajja, usuntapjjsnawa.

ori

Unidad 14

73

EJERCICIOS DE SUSTITUCION DE NUNERO Y PERSONA Munirist-tejja, markar sariristwa. (nanaka )

......

(jupa)

(jupanaka) (jiwasa) (jiwasanaka) -1 ---------- ......

(Continuacion)

Munirist-tejja, markar sariristwa. Munapjjerist-tejja, markar sarapjjeristwa. Munaspatejja, markar saraspawa. Munapjjaspatejja, markar sarapjjas pawa. Munsnatejja, markar sarsnawa. Nhnapjjsnatejja, markar sarapjjsnawa.

Janitejj apurttasksnajja, qheptts-

1

nawa. (jiwasanaka)

(naya )

(nanaka) (iunla)

,

t tiristwa. ..........

.................-.

(jupanaka)

13

-----

Janitejj apurttasipkiristjja, qhepttapjjeristwa. Janitejj apurttaskasmajja, caber, t tasmawa.

(jumanaka) _-_-_-_-----_, (jupa)

Janitejj apurt'asksnajja, cihepttsnawa. Janitejj apurttasipksnajja, qhepttapjjsnawa. Janitejj apurttaskiristjja, qhep -

----_--.

Janitejj apurttasipkasmajja. qhep ttapjjaamawa. Janitejj apurttaskaspajja, qhepttaspawa. Janitejj apurttasipkaspajja, qhep ttapjjaspawa.

USO DE UKAJJA

USO DEL SUFIJO TEJJA

Jan jallkasp ukajja,yap tuksnawa. Jan thayU.kasp ukajja, kutiniristwa. Jan trawajkasm ukajja, janiu qollqenikasmati. Jan isturykasm ukajja, janiu aymar yateqkasmati. Jan qollqenikasm ukajja, janiu kuns lurkasmati. Jan tatanikirist ukajja, aqesiristwa. Jan aymar yatkirist ukajja, janiu pavan trawa.jari puirkirist-ti.

Janitejj jallkaspajja, yap tuksnawa. kutiniristwa. Janitejj Janitejj trawajk smajja, janiu goltgenikasmati. Janitejj isturykaamajjal janiu aymar yateqkasmati. Janitejj gollgenikasnajja, janiu kuns lurkasmati. Janitejj tatanikiristjja, ttaqesiristwa. Janitejj aymar yatkiristjja, janiu pampan trawajah puirkirist-ti.

Jan qollayaskirist ukajja, janiu waliptkirist-ti. Jan saptir ut pichksn ukajja, usunakaw utjaspa. Jan wawanakasar sum ufijksn ukajja, usuntapjjaspawa. Jan saptir aymar parlksn ukajja,

Janitejj gollayaskiristjja, janiu waliptkirist-ti. Janitejj sapUr ut pichksnajja, usunakaw utjaspa. Janitejj sum wawanakasar ufijksnajja, usuntapjjaspawa. Janitejj saptir aymar parlksnajjalarmttas-snawa. Walja gollgentsmatejja, kamachasmasa? Akantejj trawajasmajja, aymar isturyasmati? Unidad 14

armt t as -snawa .

Waija qollgenism ukajja, kamachasmasa? Akan trawajasm ukajja, aymar isturyasmati?

0 t.14i, 9

74 ORACIONES SUBORDINADAS CONDICIONALES b)

ITEM FUTURO

(en la oration subordinada)

14 EJERCICIOS DE REPETICION Jutgtatejja, Jusias jutarakiniwa. Jutapjjgtatejja, Jusias jutarakiniwa. Jutanitejja, Jusias jutarakiniwa.

Jutapjjanitejja, Jusias jutarakiniwa. Jutafignitejja, Jusias jutarakiniwa. Jutapjjafianitejja, Jusias jutarakiniwa. 15

Si vas a venir, Jose tambien va a venir. Si van a venir (Uds.), Jose tambien va a venir. Si va a venir (el), Jose tambien va a venir. Si van a venir (ellos), Jose tambien va a venir. Si vamos a venir, Jose tambien va a venir. (nosotros grupo pequefio) Si vamos a venir, Jose tambien va a venir. (nosotros grupo numeroso)

ORACIONES PAREADAS Jalluspatejja, janiu jutkirist-ti. Si va a hover, no voy a venir. Si lloviera, yo no vendria.

Jalluspatejja, janiu jutkirist-ti. Jallunitejja, janiu jutkgti. Jalluspatejja, janiu jutkirist-ti.

Janitejj manqfkasmajja, juk'amp usuntasma. Si no vas a comer, vas a enfermarte mas. Si no comieras, to enfermarias

Janitejj manq'kasmajja, juk'amp usuntasma. Janitejj manqfkgtajja, juk'amp usuatgta. Janitejj manqtkasmajja, jukfamp usuntasma.

mg.s.

Akantejj trawajasmajja, aymar yateqasmati? Si vas a trabajar aqui, ,vas a aprender aymara? Si trabajaras aqui, 4aprenderias aymara?

Akantejj trawajasmajja: aymar yateciasmati?

Qollgentrist-tejja, awt alasirista. Si voy a tener dinero, voy a comprar un auto. Si tuviera dinero, compraria un

Qollgenrrist-tejja, awt alasirista. Qollgeniygtejja, awt alasi.

Akantejj trawajgtajja, aymar yateqgtati? Akantejj trawajasmajja, aymar yateciasmati?

QollgenTrist-tejja, awt alasirista.

auto.

Nhliptirist-tejja, Chukiagurii sarjjerista. Si me sano, me ire a La Paz. Si sanara, me iria a La Paz.

Waliptirist-tejjal Chukiagurii sarjjerista. Whliptgtejja, Chukiagurii sarjjg. Waliptirist-tejja, Chukiagurti sarjjerista.

Unidad 14

75 16

COMO DE NUMERO Akantejj trawajdjja, janiu aynar yateqkgti. Jutgtejja, wisitgmawa. Timpuniynejja, jutgwa. Qollgeniygtejja, sapat alaraplmawa. Umgtatejja, juk'amp usuntgta. Sumtejj mang/gtajja, waliptItiawa. Anchtejj trawajatajja, janiu wallkgtati. Aka lyurtejj chhaqayanejja, janiu kuns alarapkgti. Wawamatejj usuntanejja, aka TA." churgta. Jilamatejj purinejja, "wisititpan" sgtawa.

Akantejj trawajapjjgjja, janiu aymar yateqapkgti. Jutapjjgtejja, wisitapjjgmawa. Timpunipjjalejja, jutapjj...wa.

Qollqenipjjgtejja, sapat alarapipjjgmawa. Umapjjgtatejja, jukiamp usuntapjjgta. Sumtejj manqtapjAtajja, waliptapjjgtawa. Anchtejj trawajapjjatajja, janiu walipkgtati. Aka lyurtejj chhaqayapjjanejja, janiu Runs alarapipkgti. Wawanakamatejj usuntapjjanejja, aka qoll churgta. Jilanakamatejj puripjjanejja, "wisitapjjetpan" sgtawa.

EJERCICIOS DE PREGUNTAS Y RESPUESTAS Janitejj jalikaspajja, yapunakatakejj walispati? Janit ej j

pampan trawajka.snaj ja,

aymar yateqasmati? Janitejj sapffr isturykasmajja, aymar yategasmati? Janitejj trawajksnajja, gollqenisnati? Janitejj manq'ksnajja, jaksnati? Janitejj liyifi yatksnajja, jiwa satakejj walispati?

Jumatejj usuntasmajja, kamachasnasa? (qollayasiristwa) Jumatejj walja gollgenismajja, kamachasmasa? (jilanakajjart yanapirista) Whkashunanismatejja, kawkirus sarasna? (markajjaru) Janitejj sapUr parlkasmajja, aymar armt'asismati? (jisa) Sauirunakatejj klasejj utjaspajja, tagenit jutapjjsna: (jisa)

Janitejj jallkaspajja, janiu yapunakatakejj walikaspati. Janitejj parnpan trawajkiristjja, janiu aymar yateqkirist-ti. Janitejj saptir isturykiristjja, janiu yateqkirist-ti. Janitejj trawajksnajja, janiu gollqeniksnati? Janitejj manqlksnajja, janiu jak-ksnati. yatksnajja, janiu jiwaJanitejj satakejj walikaspati. Nayatejj usuntiristjja, qollayasiristwa.

Nayatejj walja qollqeniristjja, jilanakajjarii yanapirista.

Wakashunanirist-tejja, markajjara sarirista. Jisa, janitejj saptr parlkiristjja,

war amtlasiristwa. Jisa, sawgrunakatejj klasejj utjaspajja, tageniu jutapjjsna.

328

Unidad 14

76

TAREA ESCRITA

En las siguientes oraciones subordinadas condicionales, utilice las ter ninaciones verbales del modo potencial por lo menos en la oraci6n secun daria. MODELL:

1. 2.

3. 4.

Jallunitejja, janiu jutkgti. Jalluspatejja, janiu jutkirist-ti. (jutkUti)

Tatajjatejj purinejja, wal kusisi. Markajjarutejj sardjja, taqpach amijunakajjarU wisita. Janitejj jallkanejja, anatananiwa. Janitejj trawajkdtajjaljaniu gollgenikdtati.

5.

6. 7.

S.

Puwrinakarutejj yangpatajja, Dyusaw jimar yanaparakItam. Janitejj sum sarnagkgtajja, wawanakamaw tiagesini. Janitejj tariy lurkafignejja, yatichiriu kulirani. Arumatejj jan ik-kgtajja, janiu qhepiirojj trawajafi puirkdtati.

SUFIJO NEUTRAL "SA" a) b)

17

Con el significado de "tambien". Indicando un piano de igualdad.

EJERCICIOS DE REPETICION Mama Tmmasajj wali aiwat sarti, wawanakapas ukhamaraki. Mama Tumasas wawanakapas wali alwat sartapjje.

Dona Tomasa se levant6 muy temprano, sus hijos tambien. Tanto dofia Tomasa como sus hijos se levantaron muy temprano.

AYmarajj chiamawa, ghechwas chlamarakiwa. Aymaras qhechwas ch'amawa.

El aymara es dificil, tambien el quechua. Tanto el aymara como el quechua son dificiles.

Tatajjajj suma jaciewa, jilajjas suma jaqerakiwa. Tatajjas jilajjas suma jagenakawa.

Ni papa es bueno, tambien mi hermano. Tanto mi papa como mi hermano son buenos

EjERCICIOS DE PREGUNTAS Y RSPUESTAS Kunas akajja? (misa) Ukasti? (ukasa) Ukhamajj akas ukas misati? (jisa) Kawkinkis jilamajja? (Istarus Unirusana) Kullakamasti? (kullakajjasa) Jilamas kullakamas Istarus Uniruankiti? Aka 1yurojj jumankiti? (jisa) Ukasti? (ukasa)

'10(1

Akajj misawa. Ukas misarakiwa. Jisa, akas ukas misawa. Jilajjajj Istarus Unirusankiwa.

KullakajjasIstarua Unirusankarakiwa. Jisa, jilajjas kullakajjas Istarus Unirusankiwa. Jisa, aka lyurojj nayankiwa. Ukas nayankarakiwa.

Unidad 14

77 EJERCICIOS DE PREGUNTAS Y RESPUESTAS

(Continuation)

Akas ukas jumankiti? (jisa) Achakachejj thayati? (jisa) Kalamarkasti? (kalamarkasa) Ukhamajj Achakachis Kalamarkas thayati? (jisa)

Jisa,akas ukas nayankiwa. Jisa, Achakachejj thayawa. Kalamarkas thayarakiwa. Jisa, Achakachis Kalamarkas thayawa.

Nayas jumas aymar yat-tanti? Jilamas kullakamas wawanipjjeti?

Jisa, nayas jumas aymar yat-tanwa. Jisa, jilajjas kullakajjas wawantpjjewa.

Kastillans inlis -s aymars yat-

Jisa, kastillans inlis-s aymars yat-

tati? Dyusatakejj puwris qamiris maya-

twa.

kitanti?

Santa Krusas WInis junttutl? Sawgrus tuminkus samaraRati? Yatichirinakas yatecierinakas sapUrut jutapjjeri? Awichamas achachilamas jiwatati?

Jisa, Dyusatakejj puwris qamiris ma. yakitanwa. Jisa, Santa Krusas Winis juntfuwa. Jisa, sawgrus tuminkus samarariawa. Jisa, yatichirinakas yatecierinakas sapiirff jutapjjeri?

Jisa, awichajjas achachilajjas jiwatawa.

SUFIJO NEUTPAL "SA" EN ORACIONES NEGATIVAS

18

EJERCICIOS DE REPETICION Janiu tatajjajj akank-kiti, mamajjas janirakiu akank-kiti. Janiu tatajjas mamajjas akankkiti. Janiu juntftim munkti, janirakiu

No estd aqui mi papd, tampoco mi mama. No estdn aqui ni mi padre ni mi madre No quiero café, tampoco pan.

t' ant' s munkti

Janiu juntliims ttantis munkti. Janiu n juk's qt-echw yatkti. Qawqha ttant's munta? Janiu mays munkti. Janiu ma t' ant's munkti?

No quiero ni café ni pan. No se quechua ni siquiera un poco. LCuAntos panes quieres? No quiero ninguno. No quiero ni un pan.

Janiu khitis mastirojj jutkiti. Janiu qhartirojj kawks sarkdti. Janiu uka lapisamajj kunatakis walikiti. Janiu kuns munkti. Janiu kunas akan utjkiti.

Ayer no ha venido nadie. Mariana no ir4 a ningdn lugar. Ese to lapiz no sirve para nada.

Kamstas yatichirirojja? Janiu kamsktsa.

LQue le dijiste al profesor? No le dije nada.

Kawktr lyurs munta? Janiu kawkUrs munkti.

iCudi de los libros quieres? No quiero ninguno.

No quiero nada. Aqui no hay nada.

Unidad 14

78 EJERCICIOS DE TRADUCCION

19

Janiu khitis nastrojj jutkiti. Ayer no ful a ningdn lugar. Ayer no hide nada. Aqui no hay nada. No compre zapatos para nadie. No dije nada a ml padre. Ayer no to encontre en ningdn lugar. Ayer no vino nadie.

Janiu Janiu Janiu Janiu Janiu Janiu Janiu Janiu

Janiu aka iyurojj nayank-kiti, ukas janirakiu nayank-kiti. No estd aqui mi padre, tampoco mi madre. No se aymara, tampoco quechwa

Janiu aka lyurojj nayank-kiti, ukas janirakiu nayank-kiti. Janiu tatajjajj akank-kiti, mamajjas janirakiu akank-kiti. Janiu aymar yatkti, qhechws janirakiu yatkti. Janiu tatamar ufittktil namamarus janiakiu ufitIkti. Janiu mastrojj jutkti, jurptrus janirakiu jutkti. Janiu sawgrunakajj trawajafiRkitil tuminkunakas janirakiu trawajarialiti. Janiu achachilajjajj jak-kiti, awichajjas janirakiu jak-kiti.

No conozco a tu padre, tampoco a tu madre. No vine ayer, tampoco anteayer. No se trabaja los sdbados, tampoco los domingos. No vive mi abuelo, tampoco ni abuela. Janiu qhechws aymars yatkti. No se ni leer ni escribir. No lave ni tu pantalOn ni tu chompa. No planche ni tu canisa ni tu pantaldn. No estdn aqui ni mi padre ni mi madre. No quiero comer ni tomar. No estan casados ni mi hermano ni mi hermana. No vine ni el lunes ni el martes.

SUFIJO "Kin (no nis) 20

khitis mastrojj jutkiti. kawks mastrojj sarkti. kuns mastrojj lurkti. kunas akan ut jkiti. khititakis sapat alkti. tatajjarojj kamsktsa. kawkins mastrojj jikjjatksmati. khitis mastrojj jutkiti.

Janiu qhechws aymars yatkti. Janiu liyifis (lenge:As yatkti.

Janiu pantalunams chumpams tfajjsarapksmati. Janiu kamisams pantalunams plancharapksmati. Janiu tatajjas mamajjas akank-kiti. Janiu manqtafis malls nunkti.

Janiu jilajjas kullakajjas kasaratRkiti. Janiu lunisas martisas jutkti. SUFIJO NEUTRAL S2Alm.por lo menos

EJERCICIOS DE REPETICION Maynikis qhartrojj jutafiapawa. Junakis qharfirojj jutafiamawa. Jichhiirukis trawajailasawa. Wawamakis utankaskpachawa.

Por lo menos uno debe venir raariana. Por lo menos td debes venir malana. Por lo menos hoz.- debenos trabajar.

Por lo menos tu hijo debe estar en casa.

Wait jayrKtawa, kunaks lurafiamawa, Kawkirukis sarariamawa.

Eres muy flojo, por lo menos debes hacer algo. Por lo menos debes it a algdn lugar,

(141).1

J

u,j

Unidad 14

79 21

EJERCICIOS DE TRADUCCION Maynikis qhartirojj jutahapawa.

Maynikis qhartirojj jutahapawa. Kimsanikis qhartirojj trawajahapawa.

Por lo mems tres deben trabajar mahana. Por lo menos to debes venir mahana. Por lo menos to hermano debe

Jumakis qharfirojj jutafiamawa.

trabajar. Debes estudiar por lo menos una hora.

N oraks isturyahamawa.

Jilamakis trawajahapawa.

Usutgtawa, jichhfirukis sanarafianawa. Usutgtawa, jichhfirukis sanarahamawa. Usutgtawa, kunaks manqfahamawa. Esters enfermo, por lo menos debes comer algo. Eres flojo, por lo menos debes Jayrgtawa, kunaks lurahamawa. hacer algo. Eres flojo, por lo menos debes Jayrgtawalkawkirukis sarafiamawa.

ir a alen lugar. Esters enfermo, debes descansar por lo menos hoy.

Usutgtawa, jichhtirukis samarahamawa.

Jumatakikis kamis alarapfmawa. Comprare una canisa por lo menos para Jose. Lavare las camisas por lo :mews para mi padre. Lavare las camisas por lo menos para ti. Comprare una camisa- por lo menos para nd hijo.

Junatakikis kamis alarapinawa. Jusiatakikis kamis alarapiwa. Tatajjatakikis kamis tlajjsarapiwa. Junatakikis kamis ttajjsarapinawa.

Wawajjatakikis kamis alarapiwa.

SUFIJO NEUTRAL "SA" f SUFIJO "YA" 22

EJERCICIOS DE REPETICION kiwajttitay mama, ancha karuwa.

Rebdjeme senora, es muy cam.

J,aniu tata.

No sailor.

Riwajtlakitaya. Aiwajtigmasaya.

Rebdjeme por favor. Bueno to voy a rebajar.

Tata, Jasifttojj kancharii anatir sarah nmni.

Papd, Jacinto quiere ir a jugar a la cancha. Bueno, que vaya: pero solo por un momento. Bueno, que vayan, pero solo por un momento.

Sarpansaya, piru mg istituki. Sarapjjpansaya, piru mg i'atituki.

Unidad 14

80 23

EJERCICIOS DE RESPUESTA EN TORNO A UN MODEM Mamita, Alwirtojj muni. Manila, Alwirtojj muni. Mamita, Alwirtojj muni. Mamita, Alwirtojj muni. Mamita, Alwirtojj apan muni.

kancharti: ni

Sarpansaya.

anatah

Anatpansaya.

irpan

Irpr.ansaya.

Jusiarti

nE

saran

at samarttah

pilut kanchar

Tatanakajj sarjjafi munapjje; sarjjapjjaniti? Tatanakajj mantanift munapjje;

Samarttpansaya. Ap-pansaya.

Sarjjapjjpansaya. Mantanipjjpansaya.

mantanipjjaniti? Tatanakajj suytali munapjje; ttapjjaniti. Tatanakajj qhartirti kutinifi mu-

napjje; kutinipjjaniti? Tatanakajj akan kirasiii munapjje; kirasipjjaniti? Tata, Tata, Mama, Mama, Tata, Mama, Mama,

kwa,jt takitaya. qollqey mayttita. mE sapatuy alarapita. aka kamisay ttajjsarapita. aka malitay aparapita. phayafiay mg fat yanapttita. markaruy irpita.

Tata, ma atituy suyttita.

Suyttapjjpansays. Kutinipjjpansaya. Kirasipjjpansaya.

giwajttEmasaya. MayttEmasaya. Alarapimasaya. Tlajjsarapimasaya. Aparapimasaya. YanapttEmasaya. IrpEmasaya. Suyttamasaya.

USO DE 11JANISAH

24

EJERCICIOS DE REPETICION

Mamita, janiu Jusiajj t'ant' alanifi munkiti.

Janis alankpan, piru jupajj jan ttanttampikiu junttilmumani. Mamita, aka yoqallanakajj janiu tariy lurafi munapkiti.

Janis lurapkpan, piru yatichiriu kulirani.

Mamita, Jose no quiere ir a comprar pan. Bueno, que no vaya a comprar, pero el tomar4 ca2e sin pan. Mamita, estos chicos no quieren hacer la tarea. Bueno, que no la pagan, pero se enojar4 el profesor.

iskwilar sarkirist-ti. Ukhamajj janis sarkam.

Papa, me duele la cabeza, me parece que no podria ir a la escuela. Entonces no vayas.

Qhartirojj janiu timpunipkati, janiu jutapkIti. Ukhara.jj Janis jutapkam.

Malmo. no tendremos tiempo, no vamos a venir. Entonces no vengan.

Tata, pi eqevr usutu, janjamakiu

Unidad 14

033

81 25

FJERCICIOS DE RESPUESTAS EN TORNO A UN MODELO Plegew usutu, janjamakiu iskwilar sarkirist-ti. Ptegew usutu, janjamakiu jichhttrojj trawajkirist-ti.

Ma NO garitXtwa, janjamakiu anatkirist-ti. Qhartirojj janiu timpunikdti, janjamakiu jutkirist-ti. Jayp'ojj janiu timpunikati, janjamakiu katinkirist-ti.

gamita, janiu Julyajj tariy lu-

Ukhamajj janis sarkam. Ukhamajj janis trawajkam.

Ukhamajj janis anatkam. Ukhanajj janis jutkam. Ukhamajj janis kutinkam.

Janis lurkpan, tataparti awisd.

rafi mankiti.

Mamita, janiu Julyajj tiantt

Janis alankpan, tatapar(i awisi.

alanifi munliti.

Mamita, janiu Julyajj phayafi munkiti. Mamita, janiu Julyajj is ttajj-

Janis phaykpan, tataparU awisd. Janis tlajjskpan, tataparti awisd.

safi mankiti.

Mamita, janiu Julyajj ut pichafi munkiti.

Jusiajj janipuniu tamti. Jusiajj janipuniu tamti. Jusiajj janipuniu tamti. Jusiajj janipuniu )munktamtil Jusiajj janipuniu

Janis pichkpan, tataparti awisd.

pariah' mank-

Janis parlkitpan, janiu impurktkiti.

wisitafi mank-

Janis wisitkitpan, janiu impurtkiti.

tumpasifi munk-

Janis tumpaskitpan, janiu impurtkiti.

qoliq maytlafi

Janis mayttkitpan, janiu impurtkiti.

Chukiagur ir-

Janis irpkitpan, janiu impurtkiti.

pafi manktanti.

Jusiajj janipuniu yanapttafi munktamti.

Janis yanaptIkitpan, janiu impartkiti.

TAREA ESCRITA Con las palabras de cada ndmero construya oraciones empleando el sufijo neutral SA tanto en la forma afirmativa como en la negativa. MODELO:

a) Tatajja/ mamajja/ akankafia/

glIglibLaala./111LAIDSLIM. Janiu tatajjas mamaijas akank-kiti. 1. Aka lyurur/ uka lyuru/ nayana/ 2. Naya/ kastillanu/ ayMara/ yatifia/ 3. Tatamaru/ Piruru/ :Iva/ ufittafia/ Qhechwa/ aymara/ wali/ chlama/

u

5. 6. 7. 8.

Qharitru/ jurpuru/ nanaka/ trotajaha/ Achachilajja/ awichajja/ jakaskafia/ Jilajja/ kullakajja/ wawanifia/ Naya/ nangla/ juntstima/ munafia/

Unidad 34

82

ORACIONES SUBORDINADAS ADVERBIAL& CON EL SUFIJO "TEMP 26

EJERCICIOS DE REPETICION Kunapachas wasitat jutgta? Kunapachatejj jutkEtajja, ukapa-

LCudndo vas a venir otra vez? VendrC cuando td vengas.

chawjutS. Kungrsas jutgta? Kungrsatejj jumajj jutkgtajja,

LCuSndo vas a venir? Vendr6 cuando td vengas.

ukdrsawjutd? Kuna orasas jutgta? Kuna orasatejj jutkgtajja, uka orasaw juts. Kunarus jutgta? Kunarutejj jutkgtajja, ukara jute.

qu6 hora vas a venir? VendrC a la hora que td vengas.

Kuns churgma? Kuntejj mastirojj churkistajja, uk churita. Qawqs churgma? Qawqtejj masarojj churkistajja, ukh churita. Kawkins qhararojj jiRisifigni? Kawkintejj masarojj jikisktanjja,

LQu6 te voy a dar? Dame lo que me diste vex,.

ukhan jikisifigni.

Khitis jichhgrmanthejj juti? Khititejj masarojj jutejja, ukaw juti. KunjEms utachafigni?

27

LQue dfa vas a venir? Vendr6 el dia que td vengas.

LCuSnto te voy a dar? Dame la misma cantidad que me diste ayer. Ocinde nos vamos a encontrar maflana? Nos encontraremos, donde nos encontramos ayer. LQuidn vino esta mafiana? Vino el mismo que vino ayer.

Kunjamtejj munktajja, ukham

Lamo vamos a construir la casa? Como t1 quieres, asi la construiremos.

Kawkir lyurs munta? Kawkiritejj sumgki, uk munta.

LCuS1 de los libros quieres? El que es bueno.

Kunapachatejj kasarasjjgtajja, kawkirus sarjjgta? Kunapachatejj kasarasjjgjja Kuchawambarti sarjja. Khititejj jan trawajkejja, qeniti? Khititejj jan trawajkejja, (ukajj) janiu gollgenikiti.

4A ande te vas a it cuando te cases? Cuando me case, me ire a Cochabamba. LTiene dinero qui4n no trabaja? Quien no trabaja, no tiene dinero.

EJERCICIOS DE TRADUCCION Kunapachatejj gollgentygjja, Chukiagura sarjja. Cuando yo tenga casa, me casard. Cuando te emborraches, no pelees. (Cuando te vas a emborrachar, no debes pelear. Form. Pop.) A la hora que te canses, debes descansar. Cuando tenga dinero, ire a La Paz. El dia que llegue to papti, 61

debe venir.

e) P; t .tt

Kunapachatejj qollqeniygjja, Chuld.agura sarjja. Kunapachatejj utaniygjja, kasarasjjgwa. Kunapachatejj machantgtajja, janiu nuwasifiamgkiti.

Kuna orasatejj qarEtajja, samarttahamawa. Kunapachatejj qpllgentygjja, Chukiagurti sera. Kunarutejj tatamajj purinejja, jutafiapawa.

Unidad 14

83

EJERCICIOS DE TRADUCCION

(Continuaci6n)

Khititejj jan trawajkejja, janiu

Khititejj jan trawajkejja, janiu

Quien no come bien se enferma.

Khititejj jan sum mancekejja, usuntiriwa. Khititejj jan isturykejja, janiu

Quien no estudia no aprende nada.

kuns yatecikiti.

Quien se casa debe trabajar macho.

Khititejj kasarasejja, wal trawajafiapawa.

Quien no se comporta bien, no va al cielo. Quien no trabaja no tiene dinero.

Khititejj jan sum sarnagkejja, janiu alajjpachar sarkiti. Khititejj jan trawajkejja, janiu

Kuntejj mavarojj churkistajja, uk churita. Dame la cantidad que me diste ayer. Ire a donde fui ayer.

Kuntejj masarojj churkistajja, uk churita. Qawqtejj masarojj churkistajja, ukh churita. Kawkirutejj masarojj sarktjja, ukarti sara.

Kawkit-tejj Jwanajj jutkejja, ukat

Yo vengo de donde viene Juan.

jut-ta.

Te construire la casa como to quieras. Hat lo que quieras. Hazlo como quieras. Ve a donde quieras.

Kunjamtejj munktajja, ukham utacharapima. Kuntejj lurah munktajja, uk luram. Kunjamtejj lurafi munktajja, ukham luram. Kawkirutejj saran munktajja, ukar saram.

28

Me prest6 dinero el que vino

Khititejj masarojj jutkejja, ukaw

ayer.

qollq niayt'itu.

FJERCICIOS DE RESPUESTAS EN TORNO A UN MODELO Kawkirutejj tatajjajj sarkanejja, ukari sara. Kunapachatejj tatajjajj sarkanejja, ukapachaw Kuna orasatejj tatajjajj sarkanejja, uka orasaw sara. Kunarutejj tatajjajj sarkanejja,

Kawarus sardta? Kunapachas sardta? Kuna orasas sardta? Kunarus sardta?

ukarC1 sara.

Kunarutejj tatajjajj kutinjjanejja, ukara kutinjj4. Kuntejj tatajjar churktajja, uk churita. Kunjamtejj tatajjar churktajja, ukham churita. Qawqtejj tatajjar churktajja, ukh churita.

Kunarus kutinjjEta? Runs churdma?

Kunjams churama? Qawqs churSma?

11-29V tif.10

Unidad 14

84 EJERCICIOS DE RESPUESTAS EN TORNO A UN I4ODELO Khitis qhartirojj trawajani?

Khitirus aka lyur churgjja? Khititakis aka gollciejja?

(ContinuaciOn)

Kh..itejj mastirojj jutkejja, ukaw trawajani. Khititejj masUrojj jutkejja, ukarif churgta. Khititejj masifrojj jutkejja, ukatakiu aka ciollciejja.

Khitimpis_Chukiagur sargta?

Thititejj_masUrojj jutkejja,_ ukampiu sard. Khititejj masiarojj jutkejja, ukankiwa .

Khitin.fs aka wakajja? Khitits aka wak alta?

Khititejj masUrojj jutkejja, ukat alta. SUFIJO "T'ATA"

29

EJERCICIOS DE REPETICION Kasi.mirojj malit wayt'ataw iskwilar sari. Tata Kilimintejj asnunak ant fatal anu irpt at a, wawa qi ept at a ukhama.w yapur sari.

Mamajjajj wawa ichtfataw jutaski.

Tata Jusiajj sayt'ataw Jwanamp parlaski. Yaqhepanakajj qontlatawtrawajapjjeri. Janiu winktiat mancilarigkiti.

30

(fuerte)

Casimiro fue a la escuela ilevando la rnaleta en la nano.

Don Clemente fue a la chacra ilevando asnos por delante, seguido de su porro y cargado de la guagua. (asi fue a la chacra) Vi mama estd viniendo con la guagua en los brazos. Don Jose estghablando de pie con Juan. Algunos trabajan sentados. No se come

echado.

EJERCICIOS DE TRADUCCION Julyajj wawa ichtlataw jutaski. Julia estg iiniendo cargada de la guagua. Julia estd viniendo con la naranja en la mano. Luis estd parado. con el saco en la mano. Tu hijo estd llorando con el plato en la mano. Alberto estd viniendo seguido

Julyajj wawa icht'ataw jutaski. Julyajj wawa q!eptiataw jutaski.

Julyajj naranj irtlataw jutaski.

Luisajj saku eqtlatawsayaski. Wawamaji palat astiataw jachaski. Alwirtojj anu irpt'ataw jutaski.

del perro.

Juan esta yendo al campo con los asnos por delante. Mi papa estd viniendo con la maleta en la mano.

Jwanajj asnunak anttataw pampar saraski. Tatajjajj malit wayt'ataw jutaski.

Qont'ataw manq'afia.

Qontiataw manq' aria. Janiu 'winkt at raanq arigkiti

No se come de echado. Algunos trabajan sentados. Algunos trabajan parados. Algunos trabajan agachados. En la Iglesia rezan hincados.

Yaqhepanakajj qontiataw trawajapjjeri. Yaqhepanakajj sayt ataw trawa.japj jeri Yaqhepanakajj k umtlataw trawajapj Jeri .

Ijlfshanjj killtlataw fisasfpjjorl..

Unidad 14

85

31

EJERCICIOS DE REEMPLAZO JichhUrojj jiwasajj yap tuksnati? QharUrojj jumajj ----- ---? ONO aka likshun ? ----- nayajj _---_____

_

9

_

---- ---------- qalltirist-ti ? yaqha likshun Janjmmakiu

4111011111W.1.001......

JichhUrojj jiwasajj yap tuksnati? QharUrojj jiwasajj yap tuksnati? QharUrojj jumajj yap tukusmati? QharUrojj jumajj aka likshun tukusmati? QharUrojj nayajj aka likshun tukurist-ti2 -QharUrojj nayajj aka likshun galltirist-ti? QharUrojj nayajj yaqha likshun galltirist-ti? Janjamakiu qharUrojj nayajj yaqha

likhun ---------- jumanakajj

Jankjanakiu qharcirojj jumanakajj ya-

qha likshun qalltapkasnati. Tatajjas mamajjas jakaskiwa. achachilajjas akankaskiwa.-----. Awichajjas - Janiu00.110M.1 MOMOMMOOMOMMOONDIMO/10

---jiwatnkiti --- --

mamajjas

0MOftwOMMIN

3.2

Waif kit

Tatajjas mamajjas jakaskiwa. Tatajjas achachilajjas jakaskiwa. Tatajjas achachilajjas akankaskiwa. Awichajjas achachilajjas akankaskiwa. Janiu awichajjas achachilajjas akankkiti. Janiu awichajjas achachilajjas jiwatakiti. Janiu awichajjas mamajjas jiwatlkiti. Janiu awichajjas mamajjas walTkiti.

EJERCICIOS DE TRADUCCION iJanik jichhUrojj jalluspatil ;Oja14 hoy no haga frio1 0jala mafiana no llueval i0jald no se enferme mi hijo1 ;Ojala no se muera mi hijo! ;Ojald hoy no venga el profesorl

;Janik jichhUrojj jalluspatil iJanik jichhUrojj thayaspati! iJanik qharUrojj jalluspati! ;Janik wawajjajj usuntaspati! Wani.kwawajjajj jiwaspati I ;Janik jichhUrojj yatichirejj jutaspati1

iUjal akan trawajirista! i0ja14 yo trabaje en Cochabamba'. iOjala llegue hoy mi papal Oja14 se sane mi hijol 10ja14 ahora yo hable aymara con la gentel i0jali que el pr6xino ano tenga un auto!

iUjal akan trawajirista! aUjal Kuchawamban trawajiristal iUjal jichhUr tatajjajj purispal iUjal wawajjajj waliptaspa! ;Ujal jichhajj jagenakanp aymar par liristal iUjal mararojj awtuniristal

ERASES UTILES

Aka naranj malltfan awir, wall mojjsawa. Aka naranj malltfam awir, laq'awa. (chfapaqama) Musktfam (muktfan) awir, wall thujsawa.

Prueba a ver esta naranja, es muy dulce. Prueba a ver esta naranja, es bien insipida, no tiene sabor. Huelalo a Ter, esbienhediondo.

Unidad 14

86

ESTIMULOS PARA LA CONVERSACION 1,Pawlinump Kilimintimpejj chikaw qharar markar sarafi munapjje. Pawlinu: Kiliminti:

Kiliminti, kawkhans qhartirjikisifinni?

2.14n jan ufit'at jaciewSoratiar puri. 8u/if jisktlasi. Jan ufit'at Sage: Tata Lurinsu:

Uka jan ufitlat jaqesti tata Lurin-

Tata, may jiskt'asima.

Kuna markas akajja?

3.111ritit jiskta Antrisar nuwaskatayna; ukatpl yatichirejj uk uhjasinjja P'ritur jawsejja. Yatichiri: Piritu:

PEritul kunats jisk'a Antrisar nuwta.

TAREA ESCRITA

Con las palabras escritas a continuation construya oraciones ordehandolas convenientemente. En cada oration emplee el sufijo raki y las terminations verbales del modo potential, expresando advertencia. MODE O:

1. 2.

3. 4. 5. 6.

Tinkuha/ ukatraki/ (juma) Ukatrak tinkusma.

imtuki/ mantaniha/ thayjayasifia/ ukatraki/ (juma) Jan/ anch / trawajaha/ usuntafia/ (juma) Jani/ misa pataru/ mistuha/ jalaqtaha/ (jupa) Suma/ ufijasifia/gollqe/ chaqayaha/ (jumanaka) Nalitaru/ uchasifia/ kamisanaka/ armtiasifia/ (juma) Jani/ alkula/ ancha/ umafia/ machantaha/ (jupa)

_

87

GENERALIZACIONES

MODO POTENCIAL

Llamamos modo potencial a un conjunto de formas verbales que indican de una manera mAs adecuada la posibilidad de una action y la inclination favorable del sujeto hacia la realizaci6n verbal.

Terminaciones del modo potencial AFIRMATIVO PLURAL

SINGULAR ........ sar irista sara sma sara spa sar sna

wmw..VwMm.....mmwa*bmgdmmem.ammommmo

sarapjj sarapjja

erista sna

sarapjja spa

70.0onmi

sarapjj

6.11111..1M010~.0.041.

sna

NEGATIVO PLURAL

SINGULAR

11.0=0.041.1.11........O011...m

P........imgi0..........emom.m.mw..m.sm

janiu janiu janiu janiu

janiu sark irist-ti janiu sarka smati janiu sarka spati janiu sark snati 411.0.011.110MOOO11.100.041M

sarapk sarapka sarapka sarapk

irist-ti smati spati snati

Las formas de este modo potencial se refieren siempre a acciones futuras. EJENPLOS: Kiliminti, jichhfirojj yap tuksnati? Qhartirojj kutinismati? Kunjamrak janisti, Kutiniristwa. Ujal jichhifrojj jan jalluspati.

Clemente,Lpodriamos terminar hoy el trabajo de la chacra? jodrias (puedes) regresar aqui mafiana? C6mo no, puedo regresar aqui. Ojald no llueva hoy.

POTENCIAL

USO DE

El sufijo raki acompaftado de las formas del modo potencial expresa una advertencia. Esta advertencia suele expresarse en castellano con las siguientes frases: cuidado que... (cuidado que te caigas); cuidado con... (cuidado con caerte). EJEMPLOS: thayjayasirakisma, 'atuk mantanim. Isaku, sum sarnaqam, tinkurakisma.

Chico, cuidado con resfriarte, entra rapid°. Isaac, camina bien, cuidado que te caigas.

En estas construcciones de advertencia es frecuente encontrar el sufijo raid pospuesto a la forma ukata (ukatraki). Ukatraki puede usarse cuando raki se usa con formas indistintamente, y su significado es is verbales. Ukatraki da mayor enfasis. EJEVPLOS: Entra rdpido, cuidado con resfriarte. Aatuk mantanim, ukatrak thayRayasisma. &Ara rdpido, cuidado con resfriarte. atuk mantanim, thayjayasira'kisma. to`l Unidad 14

940

88 ORACIONES SUBORDINADAS CONDICIONALES USO DEL SUFIJO "TEMA' Este sufijo se presenta en oraciones subordinadas condicionales.

La idea por 61 expresada coincide con el "si" conditional castellano y sus equivalentes.

EJEMPLOS: Isturyirist- tejja, aymar yateqeristwa. Qollasismatejja, waliptasmawa. Jutatatejjal Jusias jutarakiniwa. Jumatejj jutatajja, Jusias jutarakiniwa. Qhartirute4 jalluspajja, janiu jutkirist-ti.

Si estudiara, aprenderfa aymara. Si te curaras, te sanarias. Si vienes, tambi6n vendrd Jose. Si td vienes, tambien vendrd Jose.

Si mafiana lloviera, yo no vendria.

En las oraciones negativas, tejja se aflade a la forma jani cuando la oration empieza por esta; si no, se afiade a la forma que se quiere hacer resaltar.

EJEMPLOS: Janitejj qhartirojj jallkaspajja, yap tuksnawa. QharUrutejj jan jallkaspajja, yap tuksnawa. Janitejj jumajj gollaskasmajja, janiu waliptkasmati. Jumatejj jan qollaskasmajja, janiu waliptkasmati. NOTA:

Si el Si el Si

no lloviera mafiana, terminariamos trabajo de la chacra. =liana no lloviera, terminariamos trabajo de la chacra. no te curaras, no podrfas sanarte.

Si td no te curaras, no te sanarlas.

Como vemos en todos los ejemplos tejja siempre se encuentra en la oration secundaria. ORACIONES SUBORDINADAS ADVERBIALES USO DEL SUFIJO "TEJJA"

El sufijo afiadido a las formas interrogativas: kunaioacha (cudndo), kuna (que), khiti (quien), kawki (dOnde), olawcala (cuanto), y sus derivados, les quita su valor interrogativo, formando oraciones de relativo que se podrian considerar como posibles respuestas a dichas preguntas. EJEMPLOS: Khititejj masUrojj jutkejja,*

agirjrahamanthejj juti.

Vino esta mafiana el mismo que vino ayer.

Esta frase se podria considerar como una posible respuesta a la frase encabezada por khiti (quien).

341

Unidad 14

89 EJEMPLOS:

Khitis jichhdrmanthejj juti? Khititejjmasarojj jutkejja, ukaw juti. Kunapachas wasitat jutdta? Kunapachatejj jutkat,ajja*,

LQuien vino esta manna? El mismo que vino ayer LCu4ndo vas a venir otra vez? Vendre cuando td vengas.

ukapachaw. juta. Kundrsas jufdta?-

L-Cuirido vas a venir?-

Kundrsatejj jutkdtajja, ukdr-

Vendre cuando t4 vengas.

saw. juts.

Kuna orasas jutd,ta? '

Kuna orasatejj jutdtajja, uka orasaw jutg. Kuns churgma? Kuntejj mastirojj churkistajja,

uk

LA que hora vas a venir? Vendre a la hora que td. vengas. 1Que'te voy a dar? Dame lo cue me diste ayer.

churita.

Qawqha t I ant I s churdma?

Qawqtejj

mastrojj churkistajja, ukh churita. Kawkins qhararojj Kawkintejj masarojj jikisktanjja, ukhan Kunjams utachatidni? Kunjamtejj munktajja, ukham Kawkir lyurs !manta? Kawkiritedj sumaki, uk munta.

LCuantos panes te voy a dar? Dame la cantidad que me diste ayer. 2,D6nde nos encontraremos mariana?

Nos encontraremos donde nos enconfranos ayer.

Laino vamos a construir la casa? La construiremos como t4 quieres LCudl de los libros quieres? Quiero el que es bueno.

Como en este ejemplo y los que siguen a continuation, el sufijo ka se presenta en la oracidn subordinada. Su presencia no es .obligatorial pero si may frecuente y suena mejor que su 22ELEaRIELE sin ka a los oidos aymaras. Asi en el ejemplo que tratanios se podria decir tambien: Khititejj jutejja... en vez de Khititejj jutkejja... Cuando estas frases con tejja son respuestas a una pregunta explicita, en la oraciOn principal se encuentra siempre una particula correlativa como vimos en los ejemplos anteriores. Estas particulas correlativas son: UKA auando se trata de personas (khiti), animales o cosas (kuna) UKHA cuando se trata de tiempo (kunapacha),lugar (kawici.), cantidad (qawqha). UKAPACHA cuando se trata de tiempo (kunapacha) UKARSA auando se trata de tiempo (kundrsa) UKtJRU cuando se trata de dia (kunaru) UKA ORASA cuando se trata de la hora (kuna orasa) UKHAMA auando se trata de modo (kunjama) Cuando el enfasis mayor no recae a las particulas correlativas, estas pueden o no utilizarse. EJENPLOS: Kunapachatejj maliptdjja, markaCuando sane, me ire a mi pueblo. Mara sarjjg. Kunapaahatejlwaliptdjja, ukhajj Cuando sane, me ire a ml pueblo. markajjara sarjjd. Una pregunta a las dos frases anteriores podria ser: Kunapachatejj waliptdtajja,kuns ale vas a hacer cuando te sanes? lurdta?

Unidad 14

90 SUFIJO NEUTRAL "SA" Este 'sufijo en aymara puede tener diversas funciones. 1.

Puede actuar como Lazo de union entre los elementos de una serie. La idea expresada por este sufijo vendria a ser un tambien castellano. EJEMPLOS: Liyirijj yat-twa, gellqaris yatiraktwa. Iiyifis gellqafis yatwa.

Yo se leer, tambien escribir. Yo se leer y escribir. Yo se aymara y castellano.

Aymars kastillans yat-twa. NOTA:

1.

Cuando la serie consta de dos o mas elementos y el sufijo sa se repite en cada uno de ellos, parece que este sufijo pone a todos los elementos en un piano de igualdad. FIT DELO:

Nayajj kastillans aynars qhechws yat-twa. 2.

Yo se castellano tanto como Aymara y quechua. (en el mismo grado)

Puede tambien tener el significado de aun, incluso. EJEMPLO:

Phistarojj waljaniu jutapjje, Muchos vinieron a la fiesta, incluso tatamas jutarakiwa. to papa. 3.

Acampalado del sufijo ki (no mas) se puede traducir al castellano como: por lo menos , o al menos. EJEMPLOS:

phartrojj jumakis trawaja-

Por lo menos, td tienes que trabajar

fiamawa.

marlana.

Maynis* utankaskpachawa.

Por lo menos una persona debe estar en la casa. Por lo menos una persona debe estar en casa.

Maynikis utankaskpachawa.

Con los numerales puede tambien ocurrir sin el sufijo ki (no mas), pero es mejor la combinacion. 4.

Cuando ocurre con Jani:

a)

Se podria traducir por ni, ni siquiera, tal como en las oraciones siguientes:

.

EJENIPLOS:

Janiu apars qhechws yatkti. Janiu ma jukts aynar parlafi yatkti.

Yo no se ni aymara ni quechua. Yo no se hablar aymara ni siquiera un poco.

Unidad 14

343

91 b)

En oraciones negativas, al afiadirse a las formas kuna, khiti, kamki, kunapacha, el conjunto resultante se puede traducir: nada en absoluto, nadie en absoluto, nin(una parte o nunca.

c)

Cuando se presenta con una forma verbal imperativa da lugar a una oracidn permisiva. En este caso, sa se pospone siempre a 2..a. cuando la oraciOn es negativa; y cuando es afirmativa, el sufijo sa es seguido

por el sufijoa. EJEPTLOS:

Janis suykitpan. Jusiajj anatiriu saran muni. Sarparsaya. 5.

Bueno, que no me espere. (no importa) Jose quiere it a jugar. Bueno, que vaya.

Sufijo sa ?Lsufijo ya. Esta combinaci6n de sufijo sefiala un cambio de estado anti-dm de la persona que habla. Este cambio tiene como punto de partida una oposiciOn a realizar algo y como punto final la aceptacidn de lo previamente rehusado. EJEPPLOS:

Aiwajtfita, mama, ancha karti aka chumpajja. Janiu tata. tiwajtlakitaya. RimajtiUmasaya.

Rebdjeme, senora, cuesta mur cara esta chompa. No, senor. Rebdjeme por favor. Bueno, le voy a rebajar. (ya, que insiste) (fuerte)

SUFIJO nTIATAII

Este sufijo eadido a verbos que significan llevar les cambia de significado. Este cambio consiste en anular el movimiento e indicar que el sujeto lleva sobre o estd cargado de algo. EJENYLO:

Tata Kilimintejj asnunak ant'a ta, wawa qteptlata, anu irptiata ukhamawyapur sari.

Don Clemente fue a la chacra con los asnos por delante, cargado de la guaguayseguido del perro; asi fue al campo.

1 4.1

ti I

fil

Unidad 14

92

LECTURA SELECCIONADA

KHULLU MX waynaw utjana, jan khitimpis awatiri, sapaki-

Khullu paloma silvestre

puniu saptir awatirina.

urU jallojj wal jalluntana; uka waynasti ma'

ktuchurt imantasir sarina.

Ukham jallunjja nA khullt

aks uks wal tisknagUnal janiu kawkirus imantasifi puir-

kAnti; ukatpi uka waynan punchu manghapar wali sustjat suttuntejja. Kusisina.

Uka waynasti suttuntir ufijasajj wal

Imantasifia-

ocultarse Ttisknagafia corretear de un lado a otro

UkUrutpachawa uka waynamp chika saptir awaSuttuntafia -

tirijjAna.

Uka waynajj khullurojj, wal munasina, khu-

meterse a un agujero pequefio

llusti ukhamarakiu waynar wali yatitajj na. Punchu nanclha

ask'a khullojja waynar ancha sapak awatir ufija.

dentro del poncho

sajja, mA urojj m& tawaciorti tukjjatayna; ukatjja way-

najj jupampiu awatiwin wali kusisit anatirina; jayptu-

Yatitdfia -

nakasti sarjjafi orasajj jiskta khullurtirakiu tukjjerina.

estar acostumbrado

Utar sarjjafiatakejja waynajj ma chtusparU uka munat

khullituparojj apasjjerina.

Uktrutpacha desde ese dia

Utapansti janiu khitis uka Tawaoor tukufia

convertirse en una joven

jiskta khullutjj yatkUnti.

EX urt aka waynajj uka chtusp khullumpach armttasi-

khull jikjjatatayna chtuspa manqhata; ukat satayna.";Ay...

lu Awatiwi gar de pasto reo

wawajjajj khullraks katunitaynajjal 4Phayafiatakiy apan-

Chtuspa

wayjjatayna.

Ukat awichapajj wayna chtuslfikmmajj uka

bol-

sa pequefia te-

pachajjai

Ukhamajj anchhichpach lluchtsit.

Ukatsti wawa-

jida de lana

jjatak phayttaraptll ukham sasaw satayna.

AwatIwinsti waynajj janiu kamachafis puirkUntigwal CHUsgfikana

llakisina.

Jaypturusti wali urut utapar jutjjAna.

U

5

Uta-

mientras la ausencia Unidad 14

93 parusti, munat khuliup thagerkanaw parina. Piru janiu

Lluchtsufia

khulljj jikjjatkUnti; ukatsti wal llakisina, amukiu nay-

desplumar Wall uruta -

INTTEEFFEho rapat jachapajj warajjtAna ukamacharakpacha khullujjasti?tt

(por la tarde o noche)

sasina.

NW hturojj awichapajj mancV churl; waynasti wall llakitaw manqtasiskRna, aych mallttasinsti akham sasaw

Aycha

carne

Mallttafia

saborear awichapar jiskUgnau kuna aychas akajj awicha ?" sasina. Awichapasti sarakinwau

mastrojj mg khullraks

Chtakha hueso

katunitgtajja, jichhajj uka khullu aychampiu phayarapsma"

Thacierkamawyusasina.

Uk istlasinjj waynajj janiu kamachafis puirlanti.

Wall jachasisa, wall kuliratarakiu awichapar sRna Hkunatakis uka khull jiwayaraciesta?

Ukham sasaw wal jachgna khanak:ufijjatasinjja.

Uka khullojj munatajjRnwau

uka khullu aycha, khullu

rina - lleg6 directamente a buscar Wifiva siempre Amtasifia - recordar, acordarse

chta-

Tacipach uka chlakhanaksti sum imas-

jjana, wifiay Allay antasihapataki.

Imasifia -

guardar para M urojj uka chtakhanakajj jacijamaw arsana akham sasa "kunats awichamamp jiwayayista?

Janit munkisteusasina.

Ukham isttasinsti walpun jachgn waynajja.

katusinjj mg suma pinkill lurasIna.

Uka chtakhanak

si

Jach producir una molodia (con un instrumento)

Uka pinkillusti wall

sum jachirina; saparil uka pinkill aytiat awatir saririjjgna.

Tukttafia

Awatlwinsti jachasisaw uka pinkill tukttasirEna.

tocar un ins trumento niusical

Ng urusti ukhamaw uka pinkill tukttasiskRna; ukatpl uka fatoii n

wayrajj jutataynajja, uka wayrasti wayram-

pacharu, pinkillumpechart apasiwayjjgna.

Wayra -,viento, ventarron Pinkillu instrumento musical de viento

e Unidad 14.

94 PREGUNTAS

1.

2.

3. 4. 5. 6.

7. 8. 9.

10. 11. 12. 13. 14. 15. 16. 17. 18. 19. 20. 21. 22. 23. 24.

Khitimpis uka waynajj awatirina? Kunjamgns mg urojja? Ukham jallunjja kunas aks uks tlisknacigna? Kawkirus uka khullojj imantasina? Waynasti uka khull suttuntir ufljasin kamachgnsa? Ukffrutsti kawkirus wayuamp khullumpejj sarapjjerEna? VW urojja kunats uka khullojj tawagor tukajja? Waynamp uka tawagompisti kamachapjjerins awatiminjja? Jaypfunakasti sarjjail orasajj kunarus uka tawagojj tukjjerina? Sarjjafiatakejj kamachirins waynajj uka khullurojja? Utapensti khitis uka khullutjj yatina? VA urojj kuns waynajj utapan armt'asiwaygnjja? Ukatsti khitis uka khull jikjjatdna? Jikjjatasinsti kamachgns amichapjj uka, khullurojja? Waynasti wali kusisitat awatEwit jayp'ojj purina? Kun thacierkanas ,waynajj purinjja? Ukatsti kunats amuk jadagnjja? Awichapasti kuns allchhiparojj churgnjja? Ukatsti kaasasas waynajj awichapar jisktsgna? Awichapasti kamsgnsa? Ukham istlasinsti waynajj kamachgnsa? Uka khullu chlakhanakatsti kuns lurasEna? Uka pinkilljj kamachirins waymajja? El urojj kunas waynampir uka pinkillumpir apasjjgnjja?

a

Unidad

95

TUNKA PHESQAN UNIDADA ORACIONES BASICAS 1.

Tata Iwaristojj wall alwat

Don Evaristo se levant6 muy temprano.

sarti. 2.

Ukatsti ut apthapttasin qalltaraki.

Y luego empez6 a asear la casa. ( Y luego empez6 a recoger la casa. Form. Pop.)

3.

Justinu, aka palatunaka, wasunak astam.

Justino, levanta estos platos y vasos.

4.

Justinojj iyawsasaw palatunak asti.

Obedeciendo Justino levant6 los platos.

5.

Ukatsti m checiara uka palatunak apnage.

Y luego esos platos los puso en un lugar.

6.

Tatapajj ukhamarakiu pampat jant takunak eqti, kanast wayti.

Y asf tambien su padre levant6 del suelo el tendido*. y la canasta.

7.

Tale kun oraget apti.

Levant6 todas las cosas del suelo.

8.

Tata Iwaristojj wawapar Halm tiunanak wararpayanimit sasaw si.

Don Evaristo le dijo a su hijo:flve a

Justinojj jayartt uka t tuna-

Justino fue a echar lejos esa basura.

9.

echar esta basure.

nak wararpayani. 10.

Kutinisinsti tong wallpanakatakwil.lirpayi.

Y regresando ech6 maiz para las gallinas.

11.

Whrmipajj ewjjtlas elgjjblasaw qollq tata Iwaristurojj churl.

Su esposa,le dio dinero a don Evaristo (...Lerecomenddndole que lo cuidara. comendando, recomendando le dio el di-nero. Form. pop)

12.

Iwaristu, ukatrak aka gollq lunthatapjjeristam.

Evaristo, cuidado que te roben este diner°.

13.

Janiu nayatjj khitis qollq apakitaspati. inkarlayasiSuma gak rakisma.

Nadie podria sacarme el dinero.

15.

Tata Iwaristump amijupampejj parltt asisaw sarapjje.

Don Evaristo y su amigo se fueron hablando.

16.

Wak alttasajj fatukiu jutjjd.

Despues de comprar la vaca regresare

14.

4

TENDIDO:

Vas a comprar una buena vaca, cuidado que te engafien.

Especie de alfombra de cuero o tela que sirve para sentarse o para dormir.

348

Unidad 15

96 17.

Janit rat waka qhatur kumpahtfkitasna?

podrias acompariarme al lugar donde vend en vacas?

18.

Mama, qawqhakamas naranjanakamajja?

Seftora, LCudnto cuesta cada una de las naranjas?

19.

PE patak-lamakiwa, tay tata.

Cada una cuesta solamente veinte centa-

20.

Wall sumakamakiwa.

Todas son buenas.

21.

Janit patak-kam churkitasma? Walj alasirisma.

,No podrias darme cada una a diez centavos? (0,10 ctvs.) Podria comprarte muchas.

22.

Janiu khitis ukharojj churkiristamti.

Nadie podria darle a ese precio.

23.

Whkanimp tate. Iwaristumpejj parlt'aiis lart'asisaw chfallt apjje.

El dueho de la vaca y Dn. Evaristo brindaron charlando y riendo.

24.

Wakaninakajj machatkanaki-

Todos los duefios de las vacas estdn borrachos.

pjjewa 25

Tata Iwaristo jj alkul umt as

vos,

(0.20 centavos )

unit !a.saw sarjjUna.

Dn. Evaristo se fue tomando alcohol a cada monento.

26.

ME Tatunakasti kantasisa, jachasisa ukhamaw sarjjana.

Se fue a momentos cantando, a momentos llorando.

27.

Wakajj liatukiu jawir makhati.

La vaca cruz6 rdpido el rio.

28.

Uk:ufijasinsti tate.

tojj jawirar mantarakiwa.

Y viendo eso Dn. Evaristo tambidn entrcf al rio.

Tata Iwaristojj wali t'aqesisaw

Dn. Evaristo muri6 con mucho sufrimiento (...muri6 sufriendo mucho. Form. Pop.)

29.

349

Unidad 15

97 TEXTO BASICO TATA IWARISTU

Jichhtirojj kantilaryawa .* Patakamayanjj jichhiirojj

wall jack' qhatti utjani. Tata Iwaristusti wak alir saraBapawa; ukatpi wall alwat sartejja wawapamp chika. Tata Iwa.ristumpi wawa.pampikiu name phaytlasipjje, junt films

lu.rt as ipj j araki kunalaykut ej j warmipajj

juk' usutawa.

Jupanakajj alwa.t manq t asipjje, junt !Urns umt asipjja-

Patakamaya -

pueblo del departamento de La Paz

Ut apthaptlasift asear la casa

Jachlaqhatu-

una feria grande

raid; ukatsti ut apthaptiasiri qaLltapjja.raki:

Justinu, jichhajj ut apthapt fasirini. Aka palatunaka, wasunak astam.

'Puna - basura Jach'a qhatu una feria grande

Justinojj iyawsasaw uka palatunaka, wasunak asti;

ukatsti in cheqartt apnoqe. Tatapasti ukhamarakiu pam-

pat jant lakunak eqti, kanast, wayti, taqe kun oraget

M. chega. - un

lugar

apti ut pichthapt tariatakejja. Ukham pichthaptlasasti tatapajj Justinur "aka t'unanak wararpaya.nimil sasaw si.

Justinojj uka tsunanak jayartt wararpayani. Kutinisinsti

wallpanakatakirakiu tong willirpayi. Ukakamasti tata Iwaristojj ce ep wakicht'aski Patakamayar sarariataki.

Juk'ampjitarojj tata-Iwaristojj gong warmipat mayisi. Warmipasti wal ewjjt as ewj j t asaw qollq so j j-

ta patak waranq churl.

- Iwaristu, sum aka qollq urijasita. Ukatrak lunthatapjjeristam. Jichhtirojj Patakamayanjj walj&. lunthatanakaw utjani.

Janiu nayatjj khitis qollq apskitaspati, sum urijasirita. KANTILARYA:

Jantlaku especie de alfombra de

cuero o tela que sirve para dormir o sen-

tarse

Oracle - suelb

terreno

Fichthapiha

barrer

Wararpayaria echar cosas menudas y en conjunto o

echar aqua Apsuria

sacar

-

Fiesta de la Virgen de la Candelaria. Unidad 15

98 - Suma wak algta, inkafiayasirakisma.

Inkailana

engahar

- Janiu janiwa.

Antisas apurttasio riyurtijjaniwa.

Ukham parlttasajja tata Iwaristojj l'atukiu Patakamayar sarjje.

Thakinsti mg amijupanpiu jikisipjje.

Jupanakajj

Mayisifia -

pedir para si Ewjjtiaria - recomendar Int altunkaliaestar alto el sol.

parltfasisaw sarapjje. Phoqa

lleno

- Kuna orasas jaypfurojj kutinjjgt tata Iwaristu?

- Wak alt'asajj Ystukiu kutinjja.

Kunaymana toda class

- Ukhanajj inch chik kutinjjafigni.

Inacha

vez - Inacha, Inacha. Intejj niyaw altunkjjgna; juk'ampjitarusti Patakamayartt puripjje.

Qhatunjj jaqejj wali phociajjataynawa.

aljjerinakaw utjgna; n

Kunayman

checianjj umka aljjerkamakiu utjgna.

tal

con alen

deseo a la realizaci6n de la acci6n) Waka clhatU

lugar donde se vends ganado

Tata Imaristojj waka qhaturit nayraqat sarafi muni;

pi amijuparojj njanit ma rstit waka qhatur kunpaiitykitaama?" sejja.

Amijupasti iyawaasawkunpantli. Waka qhatun waka

,KUmpalittaila -

acompariar

prish jisktlaplje.

Piru wakanakajj wall karUnwa.

Tata Iwa-

ristojj njayplurti kutinifi gni; anchhichhajj ancha karUsktwan

sasaw sejja.

Ukatjja yaqha kusasanak altfasiriu sarapjje,

maynejj maysaru, maynisti maysaruraki.

Tata Iwaristojj nay-

raqatajj naranjarU sari.

- Mama, qawqhakanas naranjanakamajja?

- Pg patak-kamakiwa.

precio

Prishu

Altfasitay tata, wall sumakaprecio Karu elevado

makiwa.

Janit patuk-kamchurkitasma? Walj alasirisma. - Janiu tata.

Janiu khitis ukharojj churkiristanti.

Maysa lado

otro

- Ukhanajj pusi waranq churita. Ukhamaw naranj altlasib

ese Ukha precio

Unidad 15

99

Juktampjitarojj mR juk! jaypttijjnnwal ukatsti wasi-

tat waka qhatur sari.

Qhatunjj waija makaninakarii. jisktti.

Piru wakaninakajj wall kar(u) mayipjgna.

kawutjRna waratuki.

Antisas ma wa-

Tata Iwaristojj uka wak ,all. Ukats-

ti tata Iwaristojj alkulamp sirwisamp aliriu sari-, wakanimp chtalittasipjjafiapataki.

Imaristumpisti parlttasis

Waratu

barato

Ukatjja wakanimpl tata

larttasisaw chtallttapjje.

A1kula - alcohol

Jukfampjitarojja tata Iwaristojj mayamp alkul alir sari, ukatsti mayampi, mayampi, mayampi. machatajjapjjEnwa.

Ukatjja wall

Ukhanarakiu yaqha wakaninakajj

machatisamaktjjapjjb:na.

tusti sarjjaff munkna.

Wall jayptfijjRnwa.; tata Iwaris-

Ohtallttafia brindar, cele -

brar un acantecimiento

Piru sarjjatiatakejj mg

alisiwayi.

bo

Wutilla tella

Thakinjj alkul umt t as umt t as aw sarjjana.

Mk i &-

tuna.kasti jachasisa, kantasisa, ukhamaw sarjjffna.

MU htunaka a momentos

Wall machatajjRnwa; wakasti janiu saraK munkiti2 aks uks sarnage. Arumgjjdnwa.

Juktampjitarustimajawirarfi purl.

Wakajj latukiu jawir makhati.

Uk:ufijasajj tata Iwaris-

Aks uksa - de un lado a otro

Taypi -

centro,

medio tojj fatukiu jawirar manti, ukatjja jawir taypiel purl.

Jawirtaypinjja, walpnwa umajja; ukatsti nayak tata

Tinkufia

Iwaristojj tinku; ukatjj sayttafi muni, piru janiu puir-

caerse (tropesando con algo)

caer,

kiti; mayanip,mayamp, mayamp, sayttaft yantli, piru jani-

puniu puirkiti; kunalaykutejja umataraki, jachta qtepiQtepi nirakiwa.

bulto

Tata Iwaristojj wall ttaqesisaw uka jawiran

jiwi.

Unidad 15

100

PREGUNTAS 1. 2.

3. 4. 5. 6.

7. 8. 9. 10. 11. 12.

13. 14. 15. 16. 17. 18. 19. 20. 21. 22. 23. 24. 25. 26. 27. 28. 29. 30.

Kunas jichhUrojj Patakamayan utjani? Kunats tata Iwaristump wawapampejj wall alwat sartapjje? Khitinakakis mangi phaytlasipjje, juntitims lurt'asipjjaraki? Junttft. umtfasisinjj kamachapjjesa? Kawkirus Justinojj t'unanak wararpayani? Kutinisinsti kuns unllpanakatak willirpayi? Ukakamasti kuns tata Iwaristojj luraski? Khitis tata Iwaristurojj qollq churi? Kamsasas gollq churl? Thakinjj khitimpis tata Iwaristojj jikisi? Tata Iwaristojj kuna orasaw kutinjj4 sis amijuperojja? Juktampjitarojj kawkirus puripjje? Patakamayansti jagejj wali phogEjjataynati janicha? MR chegan kuna aljjerkamakis ptjana? Ukatsti tata Iwaristojj kawkirus saran muni? Ukat amijuparojj kansisa? Uka ghatunjja wakanakajj waratukinti? Ukatsti kawkirus sarjjapjje? Tata Iwaristojj nayraciatajj kun alasiris sari? Kunjamas naranjanimpejj parli? Ukatjj kawkirus wasitat sari? Waka ghatun kuns ali? Wak alasinsti wakanitakejj kuns ali? Kunjams chfalltlasipjje? Juktaith alkul unmpjje? Sarjjanatakejja kuns tata Iwaristojj alasiwayi? Thakinsti kamachasisas sarjjRna? Ukat kawkirus puri? Uka jawiran /kamachis tata Iwaristojja? Kunjams tate. Iwaristojj jiwi.

SUPLENIENTO

lajjra lengua klachi - diente ago nuela mallgia garganta kunka - cuello thusongaya saliva

waria - seco

ch arana mojado mukti - poco mojado joqto - muy mojado, empapado de agua mojado juri

wartana, wnrarpayafia

echar cosas menudas y en conjunto. Ej. papas, malz, cebada, etc. Tambien se lo utiliza para echar agua. willtafia, willirpayaha echar cosas menudas. Ej. papas, magz, papeles, liutafia, liwirpeyafia botar un solo objeto. jagtana, jagorpayana botar un solo objeto. ghalitana, ghallirpeyana echar liquidos (en regular cantidad). jaytarpayana - dejar, abandonar por completo. Lajjrajjaw usutu. Vawajjajj janiraw ktachintkiti. Achachilajjajj janiu Mallgtajjaw usutu. Qawrajj jachla kunkaniwa. Jusiajj juchlus kunkaniwa.

Me duele la lengua. Mi hijo todavia no tiene diet_ ntes.

Mi abuelo ya no tiene muelas. Me duele la Earganta. La llama tiene cu_ ello largo.

Jose tiene voz delgada. 41

n

OurIt,

Unidad 15

101 SUPLEMENTO

(Continuacion)

Oraqejj walisidira; kunalaykutejj

El suelo estd seco,

Tatajjajj ch'aranaw yaput puri.

Mi papa

mukliskiwa..

ezte

janiu jallojj purkiti.

porque no llovid.

nee mojado de la 'chacra. Karr; samajj janiraw suma wafinitil Tu camisa todavia no estd bien seca,

joq'ow utajjar

t%lava.

un

leaa ni cTLITing;jado,

ijDurchta.ii

oraqejj wall juriwa.. Aka um wartam

(wararpayam).

Uka papilanak willtam (willirpayam). Janiu walkiti.

Ahora estd bien mojado el suelo. Echa esta agua. Echa esos papeles. No sirval.

Khitis sakojj Ltutaraqetu (liwir- z,Quien bot6 mi saco? payaraqetu). Uka naranj jaqtam (jaqorpayam) Nusatawa.

Tata Luisajj warniparti jaytarpa.

Bota esa naranja. Estd podrida. Don Luis habia abandonado a

su esposa.

yatayna.

Aynar yateciasajj markajjarq

sarjjd,

Despues de aprender aymara, me ire a 'mi pueblo.

Yap lurasajj wal qaririta.

Cuando estaba trabajando en la chacra vi a to padre. Trabajando la chacra me canso nucho. Pedro tumbO a Juan de un pufietazo.

Yap lurasaw tatamar ufijta. May eh! akt asaw Piro jj Jwanar jaciorpayi. NOTA:

La acciOn de los verbos que significan echar,anteriormente indicados tienen como punto final el suelo, y no un recipiente. EJEFYLO: Uka um wartam. Echa esa agua. (al suelo, no a un recipiente) EJERCICIOS DE ESTRUCTURA

SUPIJOS PRONOPIINALES SUJETO OBJETO MODO POTENCIAL

a) Sufijo ititasmatt (fuerte) to a mi b) Sufijo ttirisman (fuerte) yo a ti, 1

EJERCICIOS DE REPETICION

Janit

waka qhatur kumpafit!kitasma? Kunjamrak janisti, kumpafit irismawa.

Janiu kumpalt tkirismati.

Jarit waka qhatur kunpatitlapkitasna? Kunjamrak janisti, kumpafittapjjerisnawa. Janiu kumpafitlapkirisnati.

Janit patak -kam uka naranjanak churkitasna? Kunjamrak janisti, churirismawa. Janiu churkirismati.

Unidad 15

102

2

EJERCICIOS DE SUSTITUCION SIMPLE Janit mg rat kumparit t kitasma? limmalowei.moimelmomme

wisitkitasma? 411r- - -I - -ter- -yanapttkitasma? suyt'kitasma? 111.0.0,00411111110101 qollttkitasna?

Janit ma rat kumpafittkitasma? Janit nE at wisitkitasma?

Janit n rat yanapttkitasma? Janit nd

Kunjamrak janisti, kumparit irismawa . yanapt'irismawa. riwajt'irismawa. mayt irismawa churirismawa.

Kunjamrak janisti, kunparittirimmawa. Kunjamrak janisti, yanapt'irismawa.

Kuntfrus markar irpapjjetasma? wasitat wisitapjjetasma? golIq mayttapjjetasma? wasitat qollapjjetasma? aymar yatichapjjetasma?

Kuntirus Kuntirus Kuntirus Kuntirus Kuntirus

11M1.111

Kunjamrak janisti, nwajttirismawa. Kunjamrak janisti,nayttirisnawa. Kunjamrak janisti, churirismawa.

Kunjamrak janisti, churapjjerismawa. mawa.

mawa.

3

at suyttkitasna? qollttkitasna?

Janit xn

markar irpapjjetasma? wasitat wisitapjjetasma? qollq mayttapjjetasna? wasitat gollapjjetamna? aymar yatichapjjetasma?

Kunjamrak v* riwajttapjjeris.:Kunjamrak mawa jawsttapjjerisKunjamrak mawa. irpapjjerismawa. Kunjamrak mayt t apjjerismawa. Kunjamrak

AFIRMATIVO

NEGATIVO

Qhartfrojj wisitirismawa.

Janiu Janiu Janiu Janiu Janiu

Patak waranq mayttirisma. Inakiu qalirisma. Kunjamrak janisti, Rwajttirismawa. Inakiu markar irpirisma. Kunjamrak janisti, markar irpiris-

janisti, churapjjerismawa.

janisti, awajttapjjerisjanisti, jaws t apjj eris-

janisti, irpapjjerismawa. janisti, mayttapjjerismawa.

qhartirojj wisitkirisnati. patak waranq rayttkirisnati. inak qollkirismati. Iiwajttkirisnati. inak markar irpkirismati.

Janiumarkarirpkirismati.

mawa .

Chukiagut kends apanirapirisnewa. Jichhttrojj isinakam ttajjsarapirismawa. Markat pantalun alarapirisma.

4

Janiu Chukiagut kanis apanirapkirisneti. Janiu jichhUrojj isinakam ttajjsarapkirismati. Janiu markat pantalun alarapkirismati.

CAIZIO DE NUMERO Qharifrojjwisititasnati? Qawqs qollqjj mayttitasma? Qharttrojj kawkirus irpitasma? Kunapachas kart apayanitaama? Junajj aymar yatichitasmati? Mg at suytlitasnati? Iskwilar kumparittitasmati? Janit jichhSrmajj jawst'kitasma? Wawajjar iskwilar irparapipjjetasmati? Wawajjar qollttarapipjjetasmati?

Qhartfrojj wisitapjjetasnmti?

Qawqs qollqjj mayttapjjetasna? Qhartirojj kawkirus irpapjjetasma? Kunapachas kart apayanipjjetasma? Jtunanakajj aymar yatichapjjetasmati? Mg at suytlapjjetasnati? Iskwilar kumparitlapjjetasmati? Janit jichharmajj jawst'apkitasma? Wawajjar iskwilar irparapitasnati? Wawajjar qollt arapitasmati ?

Unidad 15

103 5

EJERCICIOS DE TRADUCCION

Janiu timpunIkti, jan ukajj kumpantfirismawa. No tengo tiempo, si no tegyudwria. No tengo tiempo, si no te llevarla a la escuela. No tengo tiempo, si no te visitarfa. No tengo tiempo, si no te acompafiaria al pueblo.

No tengo dinero, si no te lo prestaria. No tengo medicina, si no te curaria.

Janiu timpunikti, rismawa. Janiu timpunikti, rismawa. Janiu timpunikti, irpirismawa. Janiu timpunikti, toirismawa. Janiu timpuntkti, kumpahtlirismawa. Janiu rismawa. Janiu gollanEkti, rismawa.

jan ukajj kumpafitli-

jan ukajj yanaptlijan ulajj iskwilar

jan ukajj wisitjan ukajj maikar jan ukajj mayttijan ukajj golItli-

Janiu jumanakarojj kuns churapkiris- Janiu jumanakarojj kuns churapkirismati. nati. A uds. no les puedo avisar nada. Janiu jumanakarojj kuns awisapkirisA Uds. no les puedo vender nada. A. Uds. no les puedo creer nada. A. Uds. no les puedo aceptar nada.

A Uds. no les puedo dar nada. A. Uds. no los puedo llevar a ninlugar.

natl. Janiu jumanakarojj mati. Janiu jumanakarojj mati. Janiu jumanakarojj mati. Janiu jumanakarojj mati. Janiu jumanakarojj rismati.

kuns aljjapkiris-

kuns kriyipkiriskuns iyawsapkiris-

kuns churapkiriskawkirus irpapki-

SUNOS PRONOMINALES SUJETO OBJETO MODO POTEMCIAL

6

c)

Sufijo "itaspa" (fuerte) 61 a mi

d)

Sufijo niristae (fuerte)61ra

e)

SufijO IlistaRaso (fuerte) 61 a nosotros inclusivo

EJERCICIOS DE REPETICION

Iwaristu, ukatrak lunthatajj aka gong lunthatiristam. Iwaristu, ukatrak lunthatanakajj aka qollq lunthatapjjeristam. Janiu khitis nayat qollq apskitaspati. Janiu khitis nanakat qollq apsupkitaspati. Mamamajj patak-kam naranj churitaspati? Jisa, churiristarawa..

Janiu khitis ukharojj churkiristamti. Janiu khitis ukharojj churapkiristamti. Tata Pirojj qollq mayt, tistaspati?

Jisa, mayblistaspawa. Janiu mayt tkistaspati. Jan awiskalibliti, jan ukajj jawql estaspawa. Tan awisapkafialiti, jan ukajj jawqtapjjestaspawa. Ruvrtlasism ukajja, qollq mayttiristamwa. Auwt I as ipj jasm ukaj ja, qollq maytiapj j eriste.mwa

Unidad 15

104 7

EJERCICIOS DE SUSTITUCION SIMPLE Iwaristu, ukatrak goliq lunthati ristam. ofmmi....0.11 Jusiajj nuwiristam. aiselealowl. Jusiajj jachayi.ristam. Jusiajj tocieristam. Jusiajj chlakuris-tam. amemeNIONIumefti.O. Jusiajj takiristam. 0,160.10.100111 Jusiajj ttajjlliOWOOMOMMOMMOWNWO, ristam.

Iwaristu, ukatrak gong lunthatiristam.

Ruwttasipjjasm ukajja, mayttapjjeristamwa. jamstfapjjeristamwa. amoliwilMINOMIIIII.O.IMIDemeamiwilemP1100101100410 yanapapjje-

Ruwtlasipjjasmukajjalmaytiapjjeris-

ristamwa..

ristamwa.

.11.MOM1101.01110100

111

a

ristamwa.

tamwa.

MOMOOMMINIM42.10.0.0mommene101111,1i011.1.1.41041.110110.11010

4awsapjjeirpapjjeris-

gollapjje.

ristamwa. ifd.wajtfapjje-

Iwaristu, ukatrak Jusiajj jacbayiristam. Iwaristu, ukatrak Jusiajj tocieristam. Iwaristu, ukatrak Jusiajj chlakuristam. Iwaristu, ukatrak Jusiajj takiristam. Iwaristu, ukatrak Jusiajj tfajjniristam.

tamwa.

Auwttasipjjasm ukajja, jawstlapjjexistanma. Rumtfasipjjasm ukajja, yanapapjjekawbfasipjjasm ukajja, iyawsapjjeristamwa. Nutfasipjjasm ukajja, irpapjjeristamwa. liwtlasipjjasm ukajja, ciollapjjeristamwa.

kuWasipjjasmukajja, ilwajtlapjje-

ristamwa.

ristamwa.

Tatamajj gong mayttitaspati? Chukiagur irpitaspati?

Tatamajj Tatamajj Tatamajj Tatamajj Tatamajj Tatamajj

qhartir wisititaspati? jichhSrmajj jawstlitaspati? kart aparapitaspati?

ut utacharapitaspati? Janiu khitis nayar apskitaspati. nuwkitaspati. atipkitaspati. lunthatkitaspati. togkitaspati. yanapkitaspati. jachaykitaspati. 8

Iwaristu, ukatrak Jusiajj nuwiristam.

EJERCICIOS DE SUSTITUCION

qhartir wisititaspati? jichhgrmajj jawstlitaspati?

kart aparapitaspati? ut utacharapitaspati?

khitis khitis khitis khitis khitis khitis khitis

nayar nayar nayar nayar nayar nayar nayar

apskitaspati. nuwkitaspati. atipkitaspati. lunthatkitaspati. togkitaspati. yanapkitaspati. jachaykitaspati.

DOFTR,

Tata Pirojj gong maytlistaspati? mark irpistaspati? 41110011MMOMOMMIO0111114M4.........110.1........00041W? Jupanakajj 00.01.1MONSINallemINNYINI wak aljjapjjestaspati? Tata Jusiajj ----------- ut utacharapistaspati? jupanakajj ----------- yap lurarapipjjestaspati? 1111110INIMIllealasaiNINNOIMINIMII

Janiu Janiu Janiu Janiu Janiu Janiu Janiu

gong mayttitaspati? Chukiagur irpitaspati?

Tata Pirojj gong mayttistaspati? Tata Pirojj mark irpistaspati? Jupanakajj mark irpapjjestaspati? Jupanakajj wak aljjapjjestaspati? Tata Jusiajj wak aljjestaspati? Tata Jusiajj ut utacharapistaspati? Jupanakajj ut utacharapipjjestaspati? Jupanakajj yap lurarapipjjestaspati?

3r'7

Unidad 15

EJERCICIOS DE SUSTITUCION DOBLE

Kunjamrak janisti, l'iwajtiristaxawa. (jupanaka) einwimmilmOinwomm, etwerNmOalwammioftwonimmilWwwworme ommwsboommioelimmimm..1011..0Wilm.wmie,

tamwa. (naya)

yanaptlapjjeris-

111110000

pragm...wwmimsOrftliO

...... 0.1.00000, jamstlirismawa.

IIIMMOOMMOWN

(jupanaka)

ameasaso

0110001011111.110

nuwapjjerismawa. (ilaPa)

dIIIMMMNOWW,

001110.1041.1.W.M.O.1.000001014.10.0

(jupanaka) MS ON 1)

Kunjamrak Kunjamrak tamwa. Kunjamrak tamwa. Kunjamrak

janisti, Itwajtliristamwa. janisti, Rwajttapjjerisjanisti, yanapttapjjerisajanisti, yanapOirismawa.

Kunjamrak janis ti, jaws t t irismawa Kunjamrak janis ti, jawat apj jeristamwa. Kunjamrak janisti, nuwapjjerismawa.

mormoommomsalowenow~esOmmomarme

Kunjamrak janisti, nuwiristamwa.

atipiristamwa.

Kunjamrak janisti, atipiristanwa.

Maar. 0.11..111.01011010011.011.011111101.0811141110110

Kunjamrak janisti, atipapjjeristamwa.

Kuns jumajj alarapitaspa? ----------- apanirapitasma? 0111~11. jupanakajj (nayataki)? 0000 _-- _ /010 lurarapipjjetasma? _00-00, jupajj (nayataki)? 11.141011,11.1111/1101110.111 alarapitaspa? jupanakajj (nayataki)? ----------- phayarapipjjetaspa? jumajj (nayataki)?

.

9

105

(Continuacion)

Kuns Kuns Kuns Kuns Kuns Kuns Kuns Kuns Kuns

jumajj alarapitaspa? jumajj apanirapitasma? jupanakajj apanirapdpjjetasma? jupanakajj lurarapipjjetasma? jupajj lurarapitaspa? jupajj alarapitaspa? jupanakajj alarapipjjetaspa? jupanakajj phayarapipjjetaspa? jumajj phayarapitasma?

EJERCICIOS DE SUSTITUCICN DE.NUMR0 Y PERSONA Kunarsas wisititasma? ( jupanaka nayaru) --?

(jupa nayaru) ------? (jupanaka nayaru) --7 (jupa jumaru) ------? (jupanaka jumaru) --? (jupa jiwasaru) ----? (jupanaka jiwasaru)-? (naya jumaru) ------? (nanaka jumaru) .1.1?

Nuns jumatakejj alarapirisma? (naya) jumanakatakejj ------? (juma) nayatakejj 001140.001000.1004.0? (juma) nanakatakejj --------? (jupa) nayatakejj ----------? (jupanaka) nayatakejj ONmeelow00.041.1 (jupa) jumatakejj 0.1404.0MONWO40.14 (jupanaka) jumatakejj 0.0«00.0044 (jupa) jiwasatakejj --? (jupa) jiwasanakatakejj ----? (juma) jupatakejj ----------?

Kunarsas Kunarsas Kunarsas Kunarsas Kunarsas Kunarsas Kunarsas KunRrsas Kunarsas Kunarsas

misititasma? wisitapjjetasma? wisititaspa? wisitapjjetaspa? wisitiristam? wisitapjjeristam? wisitistaspa? wisitapjjestaspa? wisitirisna? wisitapjjerisma?

Kuns jumatakejj alarapirisma? Kuns juraanakatakejj alarapipjjerisma.?

Kuns Kuns Kuns Kuns Kuns Kuns Kuns Kuns Kuns

358

nayatakejj alarapitaspa? nanakatakejj alarapipjjetaspa? nayatakejj alarapitaspa? nayatakejj alarapipjjetaspa? jumatakejj alarapiristam? jumatakejj alarapipjjeristam? jiwasatakejj alarapistaspa? jiwasanakatakejj alarapipj jestaspa.? jupatakejj alarapisma

Unidad 15

106

EJERCICIOS DE SUSTITUCION DE NUNERO Y PERSONA Janiu khitis yanaptlafi nunkitaspati. (nanakaru )

(jumaru) (jumanakaru) (jiwasaru)

mIMINNIOMMINADOONOII.MINIMION~SINIMIN1Ms

(jiwasanakaru) -------------------, (juparu)

Janiu Janiu Janiu Janiu Janiu Janiu

(ContinuaciOn)

khitis yanapttafi munkitaspati, khitis yanaptiafi munapkitaspati. khitis yanaptfail munkiristamti. khitis yanaptiaft munapkiristamt.f.. khitis yanaptlaft munkistaspati. khitis yanaptlafi munapkistaspati.

Janiukhitisyanaptlarimunkaspati.

Janiu nayajj kuns churkirismati.

Janiu Janiu Janiu Janiu Janiu Janiu

----- nanakajj (junaru) --- --- -.

----- jupajj (jumaru) 7-- . ----- jupanakajj (jumaru) ---- ----- jupajj (jiwasaru) ------- . ----- jupanakajj (jiwasaru) 661110.

Janiu kuns jumatakejj alarapkirisnati, (naya) jumanakatakejj

nayajj kuns churkirisnati. nanakajj kuns churapkirismati. jupajj kuns churkiristamti. jupanakajj kuns churapkixistamti. jupajj kuns churkistaspati. jupanakajj kuns churapkistaspati,

Janiu kuns jumatakejj alarapkirismati.

Janiu kuns jumanakatakejj alarapipkirisnati. Janiu kuns jumatakejj alarapkiristamti.

----- (Jura) junatakejj (jupanaka) jumatakejj

Janiu kuns jumatakejj alarapipkiristamti. Janiu kuns jiwasatakejj alarapkistaspati. Janiu kuns jiwasanakatakejj alarapipkistaspati.

(jupa) jiwasatakejj

(jupa) jiwasandkatakejj

EJERCICIOS LS PREGUNTAS Y RESPUESTAS

.

Tata,,q911q maytlitasmati?

Jisa, nayttirismawa.

(Jisa) EUriaPachkamas taytiitasma? (qhararkamaki)

QharUrkanakiu nayttirisma

Tuminkojj wisititaspati?

Jisa, wisitirismawa.

.

(Jise.)

Jilamasti wisititaspati?

Jisa, wisitiristamwa.

(jisa) Qawghats Chukiagkam irpitasma ?' (tunka waranqata)

Tunka waranciat irpirisma?

gaWilhakanas naranj churitasMa? (PS ,patakrikan4

Pit patalelqamaW churirisma.

Janit fiWaAlkitaena?

Janiu

11Wajtlittriamati.

(Janire)'

Kunctrus 'tatanajj wisititaspa? (ti114044)

Khitis

chhIrtaj jawst

itas pit?

(tate.' jwaria): ,Khitia-qo1.14-mayt.litaspas. tata?

04414

CaW44atstUkturajj'plegA011itas

Tuminica wiaitiristam.

Tata Jwanaw jiCharmajj jawat iristam.

Jilajjaw mk#!#iistam. Tunka 'waranqat ,011.iristam.

(tunka warangatit).

9rq

Unidad 15

107 EJERCICIOS DE PREGUNTAS Y RESPUESTAS

(ContinuaciOn)

Qollqedismukajja, Chukiagur irpitasmati? Qollgenism ukajja, kamis alarapitasmati?

Jisa, gollqenErist ukajjja, Chukiagur irpirismawa. Jisa, gollqentrist ukajja, karnis alarapirismawa. Jisa, timpunErist ukajja, qhartfrojj wisitirismawa. Jisa, timpunipjjerist ukajja, iskwilar

Timpuntam ukajja, qhartir wisititas-

mati? Timpunipjjasm ukajja, iskwilar

kumpafittapjjerismawa.

kunpafitlapjjetasmati? Qollqenipjjasm ukajja, nayttapjjetasmati? Timpunipjjasm ukajja, qhartirojj yanapt,apjjetasmati?

Jisa, gollqeepjjerist ukajja, mayttapjjerismawa. Jisa, timpunipjjerist ukajja, qharfirojj yanapttapjjerismawa.

Tata Jusiajj qollq mayt itaspati? Tata Lukasajj utacharapitaspati? Pirojj uwij awatirapitaspati? Tata Luisajj jichhSrmajj jawsttitaspati? Jilanakamajj yanapttapjjetaspati?

Jagenakajj jichhajj aymarat intintipjjetaspati? Jupanakajj EUchawanbar irpapjjetaspati? Chukiagun lunthatanakajj qollq lunthatapjjetaspati? Tata Lurinsojj wak mayttistaspati? Jan tarly lurksna ukajja, rejj toqestaspati? Jan.phayksna ukajja, manasajj nuwiataspati? Jupanakajj pilutat atipapjjestaspati? JuTanakajj waliptayapjjestaspati?

Jisa, mayttiristamwa. Janiu mayttkiristamti. Jisa, utacharapiristamwa. Janiu utacharapkiristamti. Jisa, awatirapiristamwa. Janiu awatirapkiristamti, Jisa, jawattiristamwa. Janiu jawsttkiristamti. Jisa, yanapttapjjeristamwa. Janiu yanapttapkiristanti. Jisa, intintipjjeri' unwa. Janiu intintipkirisl Ati. Jisa, irpapjjeristamwa. Janiuirpapkiristambi. Jisa, lunthatapjjeristamwa. Janiu lunthatapkiristamti.

Jisa, Janiu Jisa, Janiu Jisa, Janiu

mayttistaspawa. mayttkistaspati. toqestaspewa. toqkistaspati. n'wistaspawa. nuwkistaspati.

Jisa,. atipapjjestaspawa..

Janiu atipapkistaspati. Jisa, waliptayapjjestaspawa. Janiu waliptayapki.staspati.

TAREA ESCRITA

Convierta las siguientes oraciones al modo potencial. VODELO:

1. 2. 3. 4. 5.

Qhariirojj tatanajj wisititeniti?

Janit aka malit aparapkitUta? Janitica4s ttajjSarapkitlita? ElinapaChas qollq'chujjetata? 40A4Ats se* chtu*uraPittita? jumataliejj janiu kuns alarapklnati?

360

6. Janiu khitis qollq nayttkItamti.

7. Jusiajj janiu wisitkEtamti, janiu

timpunikiti. 8. Janiu tatamar kulirayStatil jan ukajj jawrentanwa. 9

Tatajjajj janiu toqkistaniti, sum jaciewa.

Unidad 15

108

TAREA MORITA.

(Continuacidn)

1

Con las palabras de cada ndnero forme oraciones de acuerdo al modelo. FDDELO:

Khitis/ (jiwasaru)/ collqe/ maytIafia?/

Khitisoollq,maytlistaspa? 1. 2. 3. 4. 5. 6.

Janiti/ (juma)/ (nayar)/ mb/ ilatu/ suytiafia?/ NE/ n.titu/ pantaluna/ (juma nayataki)/ planchttafia?/ Tata,/ qharfirutaki/ (nayataki)/ ma/ misa/ lurtarapifia?/ Qawqhata/ (jumanaka nanakaru)/ irpafia/ Chukiagkama?/ Janipuniti/ (jumh nanakaru)/ hwajttafia?/ Kuntiru/ tatama/ wisitafia/ (nayara)?/

SUFIJO VERBAL "SA" (debil) 10

FJERCICIOS DE REPETICION Wak alttasajj Z'atukiu jut jja.

Wakajj ratukiu jawir makhati. Uk ufijasasti tata Iwaristojj jawirar nantarakiwa. Am.), yateqasajj markajjartt sarjjd. Yap lurasaw tatamar tuljta.

Tata Iwaristojj naka Vunanak wararpayani'mn sasaw si wawaparo j ja.

Yap lurasajj nayajj wal qarta. Yap lurasajj jumajj wal qarta. Yap lurasajj tatajjajj wal qari. Yap lurasajj tacieniu qaripjje.

11

Desrues de comprar la vaca regresare inmediatamente. La vaca cruz6 repidamente el rio. Y virndo eso don Evaristo tambien entr6 al rio, Aprendiendo aymara me ire a mi pueblo. Trabajando yo la chacra vi a tu papa. Don Evaristo le dijo a su hijo: nve a echar esta basura" Trabajando la chacra yo me canso mucho. Trabajando la chacra to to cansas mucho. Trabajando la chacra mi padre se cansa mucho. Trabajando la chacra todos se cansan.

EJERCICIOS DE TRADUCCION Yap lurasajj wal qarta. Jugando los chicos se cansan, mucho. Trabajando yo me canso macho. Lavando la ropa mi madre se cansa nuoho. Barriendo la casa mi hermana se cansa mucho. Trabajando la chacra yo no canso nucho.

Anch unasajj usuntasmawa. Trabajando demasiado podrias enfernarte. Bebiendo todos los dlas tu padre se podr/a enfermar. Teniendo mucha pena podrias enfernartP. Descansando bien podrias sanarte. Aliraentendote bien podrfas sanarte.

Yap lurasajj wal qarta. Anatasajj wawanakajj wal qaripjje. Trawajasajj nayajj wal qarta. Is tiajjsasajj namajjajj wal qari.

Ut pichasajj kullakajjajj wal qari. Yap lurasajj nayajj wal qarta.

Anch urnas ajj usuntasmawa. Anch trawajasajj usuntasmawa. Saptir umasajj tatamajj usuntaspawa.

Anch llakisisajj usuntasmawa.

Sum samartlasajj waliptasmama. Sum manqtasajjumliptasmawa.

361

Unidad 15

109

EJERCICIOS DE TRADUCCION

(Continuaci6n)

Wak alasajj fatukiu jutjjd. Despues de visitar a tu padre regresare inmediatamente. Despues de aprender aynara me ire innediatamente a mi pueblo. Cuando vaya a La Paz visitare a tu padre. Cuando yo venga otras vez te visitare. (viniendo otra vez te visitare. Form. Pop.) Despues de comprar la vaca, regresare innediatamente.

Wak alasajj fatukiu jutjjd. Tatamar wisitasajj fatukiu jutjjA.

Aymar yateosajjfatukiu marhajjar sarjjA. Chukiagur sarasajj tatamar wisitgwa.

Nhyamp jutasajj wisitgmawa.

Wak alasajj fatukiu jutjjd.

EJERCICIOS DE PREGUNTAS Y RESPUESTAS Aynar yateqasajj trawajirit sarjjgta? Jacienakamp aymar parlasajj wait kusisisna? Mayamp akar kutinisajj wisititdtati? Markanar purisajj kart apayanitgtati? Anch umasajj usuntapjjsnati? Anatasajj wawanakajj qaripjjeriti? Sapfir isturyasajj jumajj qartati? Nayajj sum manceasajj waliptirist-ti?

Jisa, aymar yategasajj trawajiriu sarjjA. Jisa, jacenakamp aymar parlasajj wal kusisirista. Jisa, mayamp akar kutinisajj wisitgmawa. Jisa, markajjar purisajj kart apayanlMaWa. Jisa, anch umasajj usuntapjjsnawa. Jisa, anatasajj wawanakajj qaripjjeriwa Jisa, sap& isturyasajj qartwa. Jisa, sum manq'asajj waliptasmawa.

Kun lurasas gollq chhaqayta? (anatasa) Kawk sarasas gong chhaqayta? (Chukiaguru) Kun lurasas tatajjar urljta? (Yap lurasa) Kun umasas waliptiri3ta? (qolla) Kunjanats tatamajj usunti? (anch umasa) Kunjamats jumajj aymar yateqta?

Anatasaw qollq chhaqayta. Chukiagur sarasaw qollq chhaqayta.

Yap lurasaw tatamar Qoll umasaw waliptasma. Anch umasaw tatajjajj usunti. Saptir parlasaw aymar yateqta.

(sapttr parlasa)

Kunjamats wawamajj sustjasi? (tinkusa) Kunjamats tatamajj jiwi?

Tinkusaw wawajjajj sustjasi. Ranqh usuntasaw tatajjajj jiwi.

(fianqh usuntasa)

Jan isturyasajj aymar yateqsnati? Jan manqtasajj jaksnatiY Jan trawajasajj ciollgenisnati? Jan aymar yatisajj sumt pampan trawajsna? Jan arum ikisajj qheptrojj wait trawajsna?'

Jan isturyasajj janiu aymar yateciksnati? Jan manqtasajj janiu jak-ksnati. Jan trawajasajj janiu gollgeniksnati. Jan aymar yatisajj janiu sum pampan trawajksnati. Jan arum ikisajj gheptirojj janiu wal trawajksnati.

362

Unidad 15

110 SUFIJO VERBAL "SI" (reflexivo) t SUFIJO VERBAL "SA" 12

EJERCICIOS DE REPETICION Tata Iwaristump amijupampejj parlt'asisaw sarapjje.

Mhkanimp tata Iwaristumpejj parlttasis lartlasisawchlalltlapjje. Tata Iwaristojj wait ttagesisaw jiwi.

Wawamajj jachasisaw jutaski. 13

Don Evaristo y su amigo se fueron hablando. (hablando y andando al mismo tiempo) El duefio de la vaca y don Evaristo brindaron hablando y riendo. Don Evaristo nuri6 con macho sufrimiento. Tu hijo estd viniendo llorando.

EJERCICIOS DE TRADUCCION Tata Iwaristump amijupampejj parlttasisaw jutasipki. Pedro y Jose estgn viniendo jugando. (andando y jugando al raiz= tiempo) Pedro y Josd estin haciendo la tarea llorando. Pedro y Jose est& comiendo riendo.

Tata Iwaristump amijupampejj parlttasisawjutasipki. Pirump Jusiampejj anatasisaw jutasipki. P!rump Jusiampejj jachasisaw tally lurasipki. Pirump Jusiampejj larusisaw mancitas ipki

Pedro y Josd estdn comiendo hablan-

PS:rump Jusiampejj parlasisaw roancit a-

do

sipki.

Tata Iwaristojj wait ttaciesisaw jiwi. Don Evaristo llegd cantando. nadre se fut llorando. Don Evaristo brind6 hablando y riendo. NI hermano lleg6 cantando y llorando. Mi hermano nuri6 con macho sufriniento.

Tata Iwaristojj wall tlagesisaw jiwi. Tata Iwaristojj kantasisaw purl. Mamajjajj jachasisaw sarjje. Tata Iwaristojj parlttasis larttasisaw chtalltli. Jilajjajj kantasis jachasisaw purl. Jilajjajj wall ttagesisaw jiwi.

EJERCICICS DE PREGUNTAS Y RESPUESTAS

Jisa,

Jwmajj parlasisat jutirita?

Jupajj piryurik liyisisat manglertta? Tatanakajj parlttasi6 larttasisat

parlasisaw jutir5ta. Janiu parlasis jutirikti. JiSas isturyasisaw jutirita. Janiu isturyasis Jisa, piryurik liyisisaw hanceerita. Ja#11,piryurik, liyisis nangteriktif Jisa, tatanakajj imatiasis Iartta-

ch anti apj jeri?

sisaw oht alit! apjjeri..

Jumajj isturyasisat jutieta?

Urdu tatatiakajj parlt aSis lart aSis chtallt'apjjer-Xkiti. Ihoghersanakajj*kantasia jachasisat naChaipiierl?

yaghtpanakajj kantaSis jachasisaw machapjjeri. Janiu: 'Yaqhepatiakajj kantasis dacha-

618 machapjjerikiti.

363

Unidad 45

111

EJERCICIOS DE PREGUNTAS Y RESPUESTAS Yaqhepanakajj wali ttaqesisat jiwapjjeri? Wawanakajj anatasisat iskwilar sarapjjeri? Wawanakajj nuwasisat iskwilat mistunipjjeri? Tatakurajj Msasisat altarar makhatiri? Wawanakajj jachasisat tatapar awisasipjjeri?

(Continuacidn)

Jisa, yaqhepanakajj wali t taqesisaw jiwapjj eri

Jisa, wawanakajj,e.natasisaw iskwilar sarapjj eri Jisa, wawanakajj nuwasisaw iskwilat mistunipj j eri .

Jisa, tatakurajj icisasisaw altarar makhatiri. Jisa, wawanakajj jachasisaw tatapar awls asipj j eri

REPETICION DEL SUFIJO VERBAL "SA" a) b)

14

Con un mismo verbo Con diferentes verbos

EJERCICIOS DE REPETICION

sisawpurta.

Su esposa le dio dinero a Don Evaristo recomendAndole que lo cuidara. Don Evaristo se fue tomando alcohol a cada momento. (Don Evaristo se fue Form. pop.) tomando, tomando alcohol. Llegu4 al pueblo descansando a cada momento. Al pueblo llegu6 descansando a cada momento.

Wakanimp tata Imaristumpejj parlt'asis lartlasisaw chtallttap-

El duelo de la vaca y don Evaristo brindaron hablando y riendo.

Warmipajj ewjjttas ewjjttasaw qollq tata Iwaristor churl. Tata Iwaristojj alkul umttas umbtasaw sarjjEna. Markarojj samarttas samartlasaw purta. Markarojj samarttasis sanartta-

pjje Tata Iwaristojj kantasisa, jachasisamrsarjjfta. Haernajj kantas umasaw qhantatipjjta.

15

Don Evaristo se fue cantando y llorando. Pasamos la noche cantando y bebiendo.

FJERCIGIOS DE TRADUCCION Tata Iwaristojj alkUl tetras umttasam, sarjje. Juan, .se fue jugando a cada

Tata Iwaristojj alkul umt tas umt tasaw sarjje.

Jwanajj anatas anatasaw sarjje.

.momento.

Lleguda escuela descansando a

Iskwilar smart t as .samart I asaw purta.

cada momento.

"4Sita*0 a la,gent.e,11egue

Wisitas wisitasaw Wiachkam

1148,t9...VjACIAif,

33ebiendO alcohol llegue hasta Viacha. El auto llegcS hasta Viacha datenieiidose -a cada totento. (Parandose. a cada moment() ha llegado -el auto hasta Viacha. 'Form. pop.)

Alkul umb t as Int tasaw Wiachkam purta.

Awtojj sayttas sayttasaw Wiachkam purl

Unidad 15

ll2

EJERCICIOS DE TRADUCCION

(Continuacidn)

Masgrmajj kantas umasaw qhantatipjjta. Pasamos la noche hablando y jugando. (Anoche hemos amanecido hablando y jugando. Form. Pop.) Pasamos la noche hablando y discutiendo. Pasamos la noche jugando y bebiendo. Pasamos la noche cantando y beblend°.

Masgrnajj kantas umasaw qhantatipjjta. Masgrnajj parlas anatasaw qhantatipjjta.

Masarmajj parlas chlajjwasaw qhantatipjjta. Masarnajj anatas umasaw qhantatipjjta. Masarmajj kantas umasaw qhantatipjjta.

EJERCICIOS.DE PREGUNTAS YRESPUESTAS Wawanakajj anatas anatasat iskwilat jutapjjeri? Akan jj samarttas sanartasat trawajaha? Junajj saptir parlas parlasat aymar yateqta? Jumajj parlas parlasat manqterita? Yatichirinakajj saytlas sayttasat yatichapjjeri? Junajj samartlas samart'asat isturyirita? Amuytlas amuyttasat jumajj isturyirita? Yaqhep mamanakajj wojjtlas ewjjttasat wawanakapar iskwilar khitapjjeri? Fampanjja sanartlas sanart asst trawajapjjeri? Eunjamas akanjj yatichirinakajj trawajapjje? (parlasas sayttasa, qpntlasa) Eunjamas machirinakajj qhantatipjjeri? (parlas chtajjwasa) Yaqhepanakasti kantasisas jachasisat umapjjeri? (jisa) Yaqhep iskwil wawanakajj chtajjwasisa, nuwasisat jutapjjeri?

Jisa, wawanakajj anatas anatasaw ikswilat jutapjjeri. ass., akanjj sanertlas samartiasaw trawajaha. Jisa, nayajj saper parlas parlasaw

aymar yateqta. Jisa, nayajj parlas parlasaw manglerita. Jisa, yatichirinakajj sayttas sayttasaw yatichapjjeri. Jisa, nayajj sanartras samart'asaw isturyirita. Jisa, nayajj amuAtas amuyttasav isturyirita. Jisa, yaqhep nananakajj ewjjt'as ewjjttasaw wawanakapar iskwilar khitapjjeri. Jisa, pampan samartias samartlasaw trawajapjjeri. Akanjj yatichirinakajj parlasa, say-

Vasa, qontlasawtrawajapjje. Machirinakajj parlas ch'ajjwasaw qhantatipjjeri. Jisa, yaqhepanakajj kantasisa, jachasisawunapjjeri. Jisa, yaqhep iskwil wawanakajj chtajj-* wasisa, nuwasisaw jutapjjeri.

(jisa)

Phistanakanjj

jaqenakajj parlt t a-

sis a, larttas is at umt tasipj Jeri ?

Jisa, phistanakanjj jagenakajj parlttasisa, larttasisawumtlasipjjeri.

(jisa)

Unidad 15

113 SUFIJO VERBAL "TA"

16

EJERCICICS DE REPETICION Justinu, uka palatunak wasunak astam. Justinusti iyawsasaw uka palatunak asti. Tatapasti ukhamarakiu pampat jamttakunak eqti, kanast wayti. Taqe kun oraget aptapjje. Khitis akhat gong irti? Kuna orasas sartirita? Justinu, uka lyurunak aptam. Uka lapis aytam. Uka sak eqtam. Uka qollq irtam. Uka naranj irtam. Uka kanast waytam. Uka waw ichtam. Uka waw irptam. Uka was astam. Julya, k.hU waw ichtanim.

17

(fuerte)

Justin, levanta esos platos y vasos. YJustino levant6 esos platos. (Y Justin, obedeciendo levant6 los platos. Form. Pop.) Y su padre tambien levant6 del suelo el tendido y la canasta. Levantaron todo del suelo. Auien levant6 de aqui el dinero? LA que Nora to levantas?

Julya, khb: qt ep q eptaxim.

Justin, levanta esos libros. Levanta ese Levanta ese saco. Levanta ese dinero. Levanta esa naranja. Levanta esa canasta. Levanta esa guagua. (entre los Brazos) Levanta esa guagua. Levanta ese vaso. Julia, ve a traer esa guagua. Julia, ve a traer aquel bulto.

Julya, uka um wartam. Julya, uka um qhalltam. Uka c hioq wartam . Uka papilanak Uka qal Uka qal jaqtam.

Julia, echa esa agua. Julia, echa esa agua. Echa esas papas. Echa esos papeles. Vota esa piedra. Vota esa piedra.

EJERCICIOS DE SUSTITUCION SIlvE'LE

Julya, uka palat astam. --- lapis --11440*.ss

iery------.

.41110.

tlantt 4.401041ftwo was 4.01404001emovormos pantalun

1.4.4.14.4

Julya, Julya, Julys, Julya, Julys, Julya, Julya,

110N 'Waif alibils..410044111101

Justinusti iyawsasaw palat asti. OmemV41W444M004164.misolmOmow4104 naranj 040004411 IWVIO=0,401401vm~VeilvemMolvOOM40000000100114 qollq sivememaaw OWIMOvvvpVVOO~MOVVOMONV11041NOVOW41 sak MoSaVelmMOvomms VOONMVONVVoim4M41 lyur 111011011 41

44101110004110,4110!WPOWW.AMV400014110

law

OWINVOOVOM0000004.041~440110140~4001044

kanast

VIN011144=40410.011.0.40110410411101111111111.1MVOIMNIMEM'

vaw

1141101400

11110000014.010

366

uka uka uka uka uka uka uka

Justinusti Justinusti Jusitnusti Justinusti Justinusti Justinusti Justinusti Justinusti

palat astam. lapis aytam. 'ary waytam. ttant! irtam. was astam. pantalun eqtam. waw ichtam.

iyawsasaw iyawsasaw iyawsasaw iyawsasaw iyawsasaw iyawsasaw iyawsasaw iyawsasaw

palat asti. naranj irti. qollq irti. sak eqti.

Iyur apti. leow ayti.

kanast wayti.

waw ichti.

Unidad 15

114 EJERCICIOS DE SUSTITUCION SIMPLE

21

(Continuaci6n)

Julya, uka um wartam. 1111" chtoq

014 MOM

tong----. papilanak. pilut gal

Julya, uka um wartam. Julya, uka chloq wartam. Julya uka tong willtam. Julya, uka papilanak waltam. Julya, uka pilut jaqtarn. uka gal jaqtam.

CA 103I0 DE NUM ° Y PERSONA

Nayaw palatunak ast-ta. mommOP.mmmmDeremoimer. Nanakaw

Jumaw Jupanakaw JupawONDSMOMMIM001

Jupanakaw------------. Jiwasaw Jiwasanakaw----------. Jumat misa patat lyur apt-ta? Jupanakat

Jupat

jar10010?

Jupanakat 19

Nayaw palatunak ast-ta. Nanakaw palatunak astapjjta. Jumaw palatunak ast-ta. Jumanakaw palatunak astapjjta. Jupaw palatunak asti. Jupanakaw palatunak astapjje. Jiwasaw palatunak ast-tan. Jiwasanakaw palatunak astapjjtan.

Jumat misa patat lyur apt-ta? Jupanakat misa patat lyur astapjjta? Jupat misa patat lyur apti? Jupanakat misa patat lyur aptapjje? Jurjit misa patat lyur apti?

EJERCICIOS DE TRADUCCION Maria, Maria, Maria, Maria, Maria, Maria, Maria,

uka un,wartam. echa esas papas. echa esas ocas. echa esos papeles. echa ese maim. vota esa piedra. vota esa naranja.

Maria, uka um wartam. (qhalltam) Maria, uka chlog wartam. Maria, uka apill wartam.

Maria, uka papilanak Maria, uka tong willtun.

Ehria, uka gal jaqtam. Mut* Maria, uka naranj jaqtan.

(liutan)

Qhitis akhat gollq irti? &Qui& ha levantado el libro de aqui? Quin ha levantado el. lgpiz de aqui? &Qui& ha levantado la radio de la mesa? aluien ha levantado el dinero de la mesa?

Khitis akhat gollq irti? Khitis akhat lyur apti?

Julya, kh& waw ichtanirapita. Julia, ve a traerma, aquella maleta. (Julia, anda a traermelo aquella maleta.Fonn. Pop.) Julia, ve a traerme aquel bulto. (Julia,anda a traermelo. Form. fop.) Julia, ve a traerme el saco. (Julia,anda a traermelo... Form.Pop.) Julia, ve a traerme el libro. (Julia,anda a traermelo el libro. Form. Pop.)

Julya, khg waw ichtanirapita. Julya, khb: malit waytanirapita.

Khitis akhat lapis ayti?

Khitis misa patat nary wayti? Khitis misa patat gollq irti?

Julya, khd. q t ep gteptanirapita.

Julya, sak eqtanirapita.

Julya, lyur aptanirapita.

Unidad 15

3f

115

SUFIJO VERBAL "NOQA" (fuerte)

20

21

22

EJERCICIOS DE: REPETICION

Jusiajj oraget palatunak asti. Jusiajj oragert palatunak asnoqe.

Jose levant6 del suelo los platos. Jose puso los platos al suelo.

Misa patat gong irt-ta. Hisa patart qollq irnoqta.

Levantd el dinero de la mesa. Puse el dinero a la mesa.

Akhat lapis ayt-ta. Akhart lapis aynoqta.

De aqui levantd el lapiz. Aqui puse el ldpiz.

Kawkhats kanast wayt-ta? Kawkharus kanast waynoqta?

LDe que lugar levantaste la canasta? LA que lugar pusiste la canasta?

ORACIONES PAREADAS

Kawkharus gonq irnoqta? qud lugar levantaste este dinero? LA que lugar pusiste el dinero?

Kawkharus qollq irnoqta? Kawkhats aka qollq irt-ta?

Jumat orager palatunak asnoqta? erd levantaste los platos del suelo? erd pusiste los platos al suelo?

Jumat °racier palatunak asnoqta? Jumat oraget palatunak ast-ta? Jumat °racier palatunak asnoqta?

Khitis akhat lyurojj, apti? iguien puso aqui mi libro? Ngidn levant6 de aqui ntt libro?

Khitis akhat lyurojj apti? Khitis akhar lyurojj apnoqe? Khitis akhat lyurojj apti?

Uka lapis misa patar aynoqam. Levanta ese ldpiz del suelo. Pon ese ldpiz a la mesa.

Uka lapis misa patar aynoqam. Uka lapis oraget aytam. Uka lapis misa patar aynoqam.

Kawkhats kanast wayt-ta? LA que lugar pusiste la canasta? i,De clue lugar levantaste la canasta?

Kawkhats kanast wayt-ta? Kawkharus kanast waynoqta? Kawkhats kanast wayt-ta?

VERBO "UCHARA"

SUFIJO "NOQA"

(goner)

Kawkharus gong uchta? Chhaqatawa. Kawkharus lyur uchta? Chhaqatawa. Kawkharus sak uchta? Chhaqatawa.

Kawkharus qollq irnoqta?

Kawkharus gala irnoqta? Chhaqatawa. Kawkharus lyur apnocita? Chhaqatawa. Kawkharus sak eqnoqta? Chhaqatawa.

4

Uka 1Yurunak misa patar ucham. Uka Lary misa patarucham. Uka pilut nth k'uchur ucham.

Uka lyurunak misa patar apnoqam. Uka nary nisa patar waynoqam. Uka pilut mg k'uchur irnoqam.

Akhart palatunak uchta. Ikifi patart sak uchta. Chlijma patart punch uchta. Lyuru patarU lapis uchta.

AkharU palatunak asnoqta. Ikifi patarU sak egnoqta. Chlijna patarU punch eqnoqta. Lyuru patarU lapis aynoqta.

368

Unidad 15

116 TAREA ESCRITA Construya oraciones con las siguientes palabras: MODELO:

Misa pata/ goll4e/ irtafia/ (naya)

Misa patat goll4 irtta. 1. Khiti/ lyuru/ akha/ aptafia?/

5. Oraqe/ aka/ lapisa/ aytafia/

(nap) 2. Khiti/ saku/ chlijma pata/ eqtafia?/

3. Kawkha/ qollqe/ irtafia/ juma ?/

4. Juma/ nisa pata/ waytaffa/ l'aryu /

6. Khd/ wawa/ irptanifia/ (juma, imperativo)/ 7. Khd/ malita/ waytanifia/ (juma, imperativo)/ E. Aatuki/ ichtanifla/ wawa/ (juma, imperativo)/

Responda a las siguientes preguntas utilizando el sufijo MOW 1. Kawkharus lyur apnoqta? Chhaqatawa. 2. Kawkharus qollq irnoqta? Chhaqatawa. 3. Khitis °racier sakojj elnoqe?

5. Kawkharus aka qlep qtepnoqUjja? 6. Kawkichegarus aka kanast waynoqUjja? 7. Kawkharus aka chloq warnoqdjja?

4. Khitis pampar palatunak asnage?

USO DEL SUFIJO KAMAn REFERENTE AL PRECIO 23

EJERCICIOS DE REPETICION Mama, qawqhakamas naranjamajja? PS patak-kathawal asitay tata. patak-kama.kiwal alt tasitay tata.

Sefiora, LCugnto cuesta cada naranja? Cada una cuesta coimpremepsefior. Cada una cuesta solamente 0.20 ctvs. cOnpreme,sefior.

Janit patak-kam churkitasma?

24

4No podrias darme cada una a 0.10 ctvs.?

EJERCICICS DE TRADUCCION Mama, qawqhakamas naranjamajja? Seffora, Leudnto cuesta cada plitano? Sefiora, eubto cuesta cada pen? Sefiora, 4Cuanto cuesta cada ldpiz? Seffora, euttnto cuesta cadalnanzana? Sefiora, LCIAnto cuesta cada libro?

Senora, eanto cuesta cada naranja?

Mama, qawqhakanas naranjamajja? Mama, qawqhakanas poqotamajja?

Mars, qawqhakamas Wantlamajja? Nana, qawqhakanas lapisamajja? Mama, qawqhakamas msnsanamajja? Mama, qswqhakamas lyurumajja? qawqhakamas naranjamajja? Men al

Unidad 15

117

EJERCICIOS DE TRADUCCION

(Continuacion)

Sapa naranj pg. patak-kamakiwa. Cada pldtano cuesta solamente 0.10 ctvs. Cada pan cuesta solamente 0.20 etvs. Cada lipiz cuesta solamente 1.00 peso. Cada manzana cuesta solamente 0.50 ctvs. Cada naranja cuesta solamente 0.20 ctvs.

SUFLJO 'TAMAR

25

Sapa naranj pa patak-kamakiwa. Sapa poqot patak-kamakiwa.

Sapa

patak-kamaktwa.

Sapa lapis waranqkamakiwa.

Sapa mansan phesqa petak-kamakiwa. Sapa naranj 'DU patak-kanakiwa.

"KIN

EJERCICIOS DE gprricioN Wakaninakajj machatkamakiwa. Wakaninakajj machatkamaktpjjewa.

Uspitalanjj jaqenakajj usutkamaldwa. Jilanakajjajj soma jaqkamakiwa.

Todos los duefios de las vacas estgn borrachos. Todos los dueftos de las vacas estgn borrachos. Eh el hospital todos estgn enfermos. Todos mis hermanos soft buenos.

Uwijanakajjajj liktikamakiwa.

Todas mis ovejas son gordas.

Uwijanakajjajj jach akamakiwa Ehl uwijanakajj nayankamakiwa. Dad uwijanakajj. jumankamakiwa. Nanakajj yatichirkamaktpjjtwa. Jilanakajjajj wanninkamaktpjj ewa Jilanakajjajj warminkamakiwa.

Nis ovejas son todas grandes. Aquellas ovejas son todas mias. Todas aquellas ovejas son tuyas. Todas nosotros somos profesores. Todos mis hermanos tienen esposa. Todos mis hermanos tienen esposa.

26 EJERCICIOS DE SUSTITUCION DE PERSONAS Jilanakajjajj warminkamakipjjewa. gankkajj juminakajj Jiyaaanakajj

Jilanakajjajj warminkamaktpjjewa. Nanakajj warminkamaktpjjtwa. Jumanakajj warntinkamaktpjjtawa.

Nanakajj yatichirkamaktpjjtwa.

Nanakajj yatichirkamaktpjjtwa.

junoakajj

Jumanaka j j yatichirkamaktpjjtawa..

Jupanikajj JiWasanakajj

JUpanakajj. yatidhirkataktpjjewa. Jiwasanakajj yatichirkamaktpjjtanwa.

Janiu ',jupanakajj ,ustitkamitittpkitL.

Janiu Janiu Janiu Janiu

ronakajj jUmanakajj jiwasanakajj.

Jiwasanakajj wartinkaniaktpjjtanwa..

jupanakajj .usutkamaktpkiti. nanakajj usutkamaktpkti. jUmandkajj 'ustitkamaktpktati. jiwasanakajj usutkatakipkbanti.

Unidad 15

L18 27

EJERCICIOS DE TRADUCCION warbinkamakiwa. utankamakiwa. awtunkamakiwa. wawankamakiwa. uwijankamakiwa. warminkamaniwa.

Jilanakajjajj warninkamakiwa. Todos mis hermanos tienen casa. Todos mis hermanos tienen auto. Todos mis hermanos tienen hijos. Todos mis hermanos tienen ovejas. Todos mia-hermanos tienen esposa.

Jilanakajjajj Jilanakajjajj Jilanakajjajj Jilanakajjajj Jilanakajjajj Jilanakajjajj

Wawanakajjajj usutkamakiwa. Tus hijos son todos flojos. Todos tus hijos son vivaces. Todos tus hijos son buenos. Tops tus hijos son malos. Tcdos tus hijos son altos. Todos tus hijos estdn enfermos.

Wawanakajjajj usutkamakiwa. Wawanakamajj jayrakanakiwa. Wawanakamajj chlikhikamakium. Wawanakamajj suma jaq-kamakiwa. Wawanakamajj qhorukamakiwa. Wawanakamajj jachfatanskamaktwa. Wawanakamajj usutkamakiwa.

Aka lyurunakajj jumankamakiti? Todos estos libros son de Juan? 4Todos estos libros son de nosotros? (nanaka) LTodos estos libros son de ustedes? iTodos estos libros son de nosotros? (jiwasa) Todos estos libros son mios?

Aka lyurunakajj jumankamakiti? Aka lyurunakajj Jwanankamakiti? Aka lyurunakajj nanakankamakiti? Aka lyurunakajj Aka lyurunakajj

jumanakankathakiti?

jiwasankamakiti?

Aka lyurunakajj nayankamakiti?

EJERCICIOS DE PREGUNTAS Y RESPUESTAS Jilanakamajj warminkamaklpjjeti?

Jisa, jilanakajjajj warminkamakrpjjewa.

Wawankamakiti? Pampankirinakajj uwijankamakrpjjeti? Akanjj yateqerinakajj lyurunkamakipjjeti?

Jis a, wawankamakiwa.

Jisa, pampankirinakajj uwijankamakipjjewa. Jisa, akanjj yateqerinakajj lyurunkamakipjjewa. Jisa, nanakajj utankamakipjjtwa. Jisa, lyurunkamakipjjtwa. Jisa, Istarus Unirusankirinakajj jachlatanskamakiwa. Jisa, pampankirinakajj jisklatanskarakiwa. Jisa, suma jaqkamakiwa.

Jumanakajj utankamakrpj j tat i?

Iyurunkamakipjjtati? Istarus Unirusankirinakajj jach s at anskamakiti ?

Pampankirinakasti jisk atanskanaki.ti?

Piru suma jaqkamakiti? Pampankirinakajj taqpachan aymar parlirkamaidti? Taqpachan trawajirkamakiti? Istarus Unirusan jaqenakajj liyirkamakiti? Iskwil wawanakajj jisklakamakiti? Aka sillanakajj sumakamakiti? Aka sillanakajj marirat luratkamakiti? Akanjj klasinakajj jisktakamaleiti? Uspitalan jagenakajj usutkamakiti?

3';'1

Jisa, pampankirinakajj taqpachan ayrar parlirkamakiwa. Jis a, taqpachan trawajirkarakiwa. Jisa, Istarus Unirusan jaqenakajj liyirkamakiwa. Jisa, iskwil wawanakajj jisk'akamakiwa. Jisa, aka sillanakajj sumakamakiwa. Jisa, aka sillanakajj marirat luratkamakiwa. asap akanjj klasinakajj jisksakamakiwa. Jisa, uspitaldn jaqenakajj usutkamakiwa. Unidad 15

119 EJERCICIOS DE PREGUNTAS Y RESPUESTAS

(Continuaci6n)

Panpankirinakajj qamitkanakipjjeti?

Jatiu pampankirinakajj gamIrkamaktpkiti. Janiu liyirkamaktpkiti. Janiu kuchawamban jaqenakajj aymar parlirkamaktpkiti. Janiu akanjj jaqenakajj jachtatansm kamaktpkiti. Janiu akanjj utanakajj sumakamaktkiti. Janiu aka sillanakajj machaqkamaktkiti. Janiu pampanjj uywanakajj liklikamaklkiti. Janiu pampanjj utanakajj suma utkamaktkiti.

Jupanakajj 1iyit.kamaktpjjeti? Kuchawamban jagenakajj aymar parlirkamaktpjjeti? Akanjj jaqenakajj jachtatanskamaktpjjeti? Akanjj utanakajj sumakamakiti? Aka sillanakajj machaqkanakiti?

Pampanjj uywanakajj liktikanakiti? Pampanjj utanakajj suma utkamakiti?

Aka lyurunakajj junankamakiti? Aka utanakajj tata Arturunkamakiti? Aka lapisanakajj nayankamakiti? Kh6. uwijanakajj tata Jusiankamakiti?

Aka lyurunakajj aymar Iyurkamakiti? Aka lyurunakajj machaqkamakiti? Jilanakamajj kasaratkamakiti?

Jisa, Janiu Jisa, Janiu Jisa, Janiu Jisa,

nayankamakiwa. nayankamakikiti. tata Arturunkamakiwa. tata Arturunkamaktkiti. jumankamakiwa. jumankamaktkiti.

tata Jusiankamaktm.

Janiu tata Jusiankamaktkiti. Jisa, aymar lyurkamakiwa. Janiu aymar 1yurkanaktkiti. Jisa, nachaqkamakiwa. Janiu nachaqkamaktkiti. Jisa, kasaratkamaktwa. Janiu kasaratkamaktkiti.

28 EJERCICIOS DE REEMPLAZO Janit

at qhatur kumparit Ildtasma?

iskwilar (jupa jumaru)

MIIP41001111610010111.04.010010110.100.MO?

irpkiristam clharuroji

(jupa jiwasaru) ------------------? ------------ Chukiagur ...1......NOMMemegmOomilmomm? Janjamaidu IIMINOMONMOOSINIMMIMOSii4104011.0OWOMMOMMOIONEWIIMMIS. awaINIMINIMIIMON11011114m10olo

(jupanaka

jumaru)

khitkistaspati. 41...041MONVOOMIN.4110000.4114.

001.....1NalpOmmenio.mweileolessuomew

tuminkojj

elam001.110

Janit mX at qhatur kumpaptlkitasma? Janit EX rat iskwilar kumpaalkitasma? Janit ma ''rat iskwilar kumpafittkiris-

tam? Janit ma rat iskwilar irpkiristam? Janit qharUrojj iskwilar irpkiristam? Janit qharUrojj iskwilar irpkistaspa? Janit qharUrojj Chukiagur irpkistaspa? Janjamakiu qhartirojj Chukiagur irpkistaspati. Janjamakiu qharUrojj Chukiagur khitkistaspati. Janjamakiu qharUrojj Chukiagur khitapkiristamti. Janjanakiu tuminkojj Chukiagur khitapkiristamti.

120

EJERCICIOS DE REEMPLAZO

(ContinuaciOn)

Janjamakiu Pirojj gong may-Oki -

Janjamakiu Pirojj gong maytfkitas-

taspati.,

pati. Janjamakiu Pirojj wak maytlkitaspati. Janjamakiu Pirojj wak mayt'kiristamti. Janjamakiu Pirojj wak aljjkiristanti. Janjamakiu nayajj wak aljjkirismati. Janiu nayajj wak aljjkirismati. Janiu nayajj aka lyur aljjkirismati. Janiu nayajj aka lyur churkirismati. Janiu jupajj aka lyur churkistaspati.

tit ..""

e'".4"

wak Pirojj (jumaru) aljjkiristamti nayajj (jumaru)

J aniu

aka lyur

--churkirismati jupajj (jiwasaru) 29

EJERCICIOS DE TRADUCCION Qawqhats sapat askicht'arapitasma? gor cugmto podrias arreglarme la casa? (&Por cugnto me lo pudieras arreglar la casa?. Form. Pop.) gor cugnto podrias trabajar la chacra? (gor ctianto me lo pudieras hacer la chacra? Form. Pop.) &For cugnto podrias llevarme esta maleta? (gor cugnto me lo pudieras llevar esta maleta?, Form. Pop.) gor cugnto podrias llevarme has-

Qawqhats sapat askichttarapitasma? Qawqhats ut askichttarapitasma?

Qawqhats yap lurarapitasma?

Qawqhats aka nalit aparapitasma?

Qawqhats Chukiagkam irpitasma?

ta IA. Paz?

gor cugnto podrias ensefiarme Aymara?

Qawqhats aymar yatichitasna?

Ruwtlasipjjasmukajja, jicharmajj

rtuwt, asipj jasm ukajja, jichharmaj j

jawstlapjjeristamwa. Si le rogaran (Uds.) les prestaria dinero. Si le rogaran (Uds.), los llevaria gratis a La Paz. Si le rogaran (Uds.), les ayudaria en todo. Si le rogaran (Uds.), los alojaria esta noche.

jawstiapjjeristama. Ruwb asipjjasm ukajja, qollq mayt avjjeristannva.

Ruwb Iasipjjasm ukajja, inakiu Chukiastir irpapjjeristam.

Puwttasipjjasmukajja, tags kunan yanapapjjeristam. Ruwttasipjjasmukajja, jichhUrmajj jawstlapjjeristamwa.

FRASES UTILES

Hasnrmajj jan wal samkasta, kunatakTpachasa?

Anoche tuve un mal suefio. &Para que serf? (anoche me solid malqyara qua sera?. Foriu Pop.) Vamos a calentarnos afuera, hace mucho frio aqui. Calentgmonos aqui.

Apgar juntturtlasiniMni, akan

wai

thayawa. Akhan juntturtlasiatni.

0

Unidad 15

121 ESTIMULOS PARA LA CONVERSACICN 1.

Tata Karmilojj ml Jaya markarU puri, jupasti jawstlayasin muni. Tata Karmilu:

Minas nuchis tata, may imwtlasina. najj jawstlitasma, tats?

Janit jichhdr-

MU tata; 2.

Mama. Mariajj taqe kun alasiriu qhatur sari. alasini: Mama Maria: Naranjani:

3.

Nayraqatajja naranj

Mama, qawqhakamas aka naranjanakamajja?

narkartipuri. Jupajj amijupan utaparU saran muni, Tata Jasintojj piru jupajj janiu unjkiti ulatpl, nn tatar jisktlasejja. Tata Jasintu:

Tata may jisktiasIna. jasma?

Janit tata Lukasan utap urp-

MX tata:

TAREA ESCRITA Construya oraciones utilizando adecuadamente el sufijo IIKAMAII.

MODELO:

1. 2.

3. 4. 5. 6.

7. 8.

Taqpacha/ nayana/ aka/ lyurunaka/ Taqpach aka lyurunakajij nayankamakiwa.

Aka/ utanaka/ jilajjana/ Taqpacha/ aka/ lyurunaka/ aymara/ lyuru/ Taqpachani/aymara/yatichiri/nanaka/ Pampena/ aymara/ parliri/ jagenaka/ Taqpacha/ aka/ naranjanaka/ mojjsa/ Aka/ awkinaka/ tauechani/ akankiri/ Yoollanaka/ taqpachani/ lisu/ Jiwasanaka/ aymara/ perliri/ taqpachani/

4-ytag

0

11

Unidad 15

122

GENERALIZACIONES I.

SUFIJOS PRONOMINALES DEL MODO POTENCIAL

Todos lots sufijos pronominales sujeto objeto: itasma (fuerte) td a mf; itaspa (fuerte) 61 a mi; irisma (fuerte) yo a ti; iristam (fuerte) 61 a ti; istaspa (fuerte) 61 a nosotros (jiwasaru); se usan solamente en e.L modo potencial. II.

1.

CONJUGACION PRONOMINAL SUJETO OBJETO. MODO POTENCIAL Conjugacion de la primera persona singular (a ml) y plural (a nosotros exclusivo) a) b)

Sufijo itasma (fuerte) td a mi. Sufijo itaspa (fuerte) 61 a AL

AFIRMATIVO

Jumajj (nayar) qollq mayttitasmawa. Jumanakajj (nayar) qollqmayttapjjetasmawa. Jumajj (nanakar) gong maytiapjjetasmawa. Jumanakajj (nanakar) gong mytiapjjetasmawa. Jupajj gollq (nayar) mayttitaspawa. Jupanakajj (nayar) gong nayttapjjetaspawa. Jupajj (nanakar) qollq maytlapjjetaspaya. Jupanakajj (nanakar) gong maytiapjjetaspawa.

Tif podrias prestarme dinero.

Uds. podrfan prestarme dinero. Tu podrias prestarnos dinero.

Uds. podrfan prestarnos dinero. El podria prestarme dinero.

Ellos podrian prestarme dinero. El podria prestarnos dinero. Ellos podrfan prestarnos dinero.

NEGATIVO

Janiu jumajj (nayar) (long maytlkitasmati. Janiu jumanakajj (nayar) qollq maytlapkitasmati. Janiu jumajj (nanakar) gollq naytlapkitasmati. janiu jumanakajj (nanakar) gong nayttapkitasmati. Janiu jupajj (nayar) gollq maytlkitaspati. Janiu jupanakajj (nayar) gong

Ta, no podr/as prestarme dinero.

Uds., no podrfan prestarme dinero. T1, no podrias prestarnos dinero.

Uds. no podrfan prestarnos dinero. El no podria prestarme dinero. Ellos no podrfan prestarme dinero.

mayt tapkitaspati.

Janiu jupajj (nanakar) qollq naytiapkitaspati. Janiu jupanakajj (nanakar) qollq mayttapkitaspati.

El no podria prestarnos dinero. Ellos no podrian prestarnos dinero.

I

375

Unidad 15

123 2.

Conjugaci6n de la segunda persona singular (a ti) y plural (a Uds.) a) Sufijo irisma (fuerte) yo a ti. b) Sidijo iristam (fuerte) 61 a ti. AFIRMATIVO

Nayajj (jumar) qollq mayt'irismawa. Nanakajj (jumar) gong mayttapjjerismawa. Nayajj (jumanakar) gong mayttapjje-. rismawa. Nanakajj (jumanakar) qollq maytfapjjeriamawa. Jupajj (jumar) gong mayttiristamwa. Jupanakajj (jumar) qollq rnayt apjjeristamwa. Jupajj (jumanakar) qollq mayt lapjjeristamwa. Jupanakajj (jumanakar) golll mayt'apjjeristamwa.

Yo podria prestarte dinero. Nos. podriamos prestarte dinero. Yo podria prestarles dinero a Uds. Nos. podriamos prestarles dinero a Uds. El podria prestarte. dinero. Ellos podrian prestarte dinero. El podria prestarles dinero a Uds.

Ellos podrtan prestarles dinero a Uds.

NEGATIVO

Janiu nayajj (jumar) qollq mayt kirismati. Janiu nanakajj (jumar) qollq mayt apkirismati Janiu nayajj (jumanakar) qollq may -

Yo no podria prestarte dinero. Nos. no podriamos prestarte dinero.

Yo no podria prestarles dinero a

t' apkirisraati.

Uds.

Janiu jupajj (jumar) gong mayt I kiristamti. jupanakajj (jumar) qollq inayttapkiristamti Janiu jupanakajj (jumanakar) qollq mayt apkiristamti.

El no podria prestarte dinero. Ellos no podrian prestarte dinero. Ellos no podrian prestarles dinero.

Unidad 15

124 3.

Conjugaci6n de las personas:jiwasaru (a nosotros inclusivo grupo pequerio; jiwasanakaru (a nosotros inclusivo grupo numeroso). Sufijo istani (fuerte) el a nosotros (jiwasaru)

AFIRMATIVO

Jupajj (jiwasar) gong maytlistaspawa. Jupanakajj (jiwasar) gong may-trapAjestaspewa. Jupajj (jiwasanakar) golig. maytlapjjestaspawa. Jupanakajj (jiwasanakar) gollq maytlapjjestaspawa.

El podria prestarnos dinero. Ellos.podrian prestarnos dinero.

El podria prestarnos dinero. Ellos podrian prestarnos dinero.

NEGATIVO

Janiu jupajj (jiwasar) gong

El no podria prestarnos dinero.

mayt Ikistaspati

Janiu jupanakajj (jiwasar) gollq maytlapkistaspati. Janiu jupajj (jiwasanakar) (13111 mayttapkistaspati. Janiu jupanakajj (jiwasanakar) gollq maytlapkistaspati.

4.

Ellos no .podrian prestarnos dinero.

El no podria prestarnos dinero. Ellos no podrian prestarnos dinero.

Conjugacion de la tercera persona singular (a el) y plural (a ellos). AFIRMATIVO Juparu (a el)

Nayajj gollq mayttiristum. Nanakajj gollq mayttapjjeristwa. Jumajj gollq mayt asmawa. Jupanakajj gong mayt apjjasmawa. Jupaj j gollq mayt aspawa. Jupanakajj gollq mayt apjjaspawa. Jiwasajj gollq mart s nala4;

Jiwasanakajj gollq mayt'apjjsnawa.

Yo podria prestarle dinero. (a 41) Nosotros (exclusivo) podriamos prestarle dinero. Td podr/as prestarle dinero. Uds. podrian prestarle dinero. El podria prestarle dinero. Ellos podrian prestarle dinero. Nosotros (inclusivo) podriamos prestarle dinero. Nosotros (inclusivo) podriamos prestarle dinero.

Unidad 15

125 Jupanakaru (a ellos)

Nayajj jupanakar gollq mayt'iristwa. Nanakajj jupanakar gong maytlapjjeristwa. Jupajj jupanakar qollq maytlasmawa.

Jumanakajj jupanakar gong mayVap-

Yo podria prestarles dinero.(a ellos) Nos. (exclusivo) podrfamos prestarles dinero. Ti, podrias prestarles dinero. Uds. podrian prestarles dinero.

jjasmawa.

Jupajj jupanakar gong naytlaspawa. Jupanakajj jupanakar gollq maytlapAjaspawa. Jiwasajj jupanakar qollq mayttsnawa.

Jiwasanakajj jupanakar qollq may" tlapjjsnawa.

III

El podria prestarles dinero. Ellos podrian prestarles dinero.

Nos. (inclusivo) podriamos prestarles dinero. Nos. (inclusivo) podrfamos prestarles dinero.

SUFIJO VERBAL

(debil)

Este sufijo se emplea para indicar que la accidn de la oracidn secundaria es realizada por el mismo sujeto de la oraci6n principal. EJEFYIDS:

Despues de conprar la vaca regresare inmediatamente. (Vaca comprando, rdTrad. Lit.) pido regresare. (Auien compra? Yo; sujeto de la oraAuidn regresard? cidn Yo; sujeto de la oracidn principal) Bebiendo macho, to enfermarias. Trabajando la chacra, me canso macho.

Wak altlasajj I'atukiu jutjjg.

Anch umasalj usuntasmawa. Yap lurasajj,wal qarta.

Trabajando yo la chacra, vi a to padre.

Yap lurasaw tatamar .ufijta.

NOTA: a)

Cuando este sufijo es precedido por el sufijo 21 reflexivo (sisa), indica que la accidn de la oracidn secundaria es continua y simultdnea con la del verbo de la oracidn principal. EJEICLO.:

Tata Iwaristump amijupampejj parlt'asisaw markar sarapjje. b)

Don Evaristo y su amigo fueron hablando al pueblo.

Cuando se repite el roismo verbo con el sufijo sa, o con la combinacidn sisa, parece expresar que la accidn de la oradOn subordinada se realiza repetidas veces durante el proceso de la accidn de la oraci6n principal.

WNW.: Markarojj samartlas samartlasaw purta.

Llegue al pueblo descansando mochas descansando, descansando veces. he llegado. Form. Pop

3'8

Unidad 15

126

IV SUFIJO VERBAL "TA" (fuerte) Es un sufijo de derivacidn que aIiadido a algunos radicales verbales como al del verbo sarafia y verbos que significan llevar cambia su significado. EJEKI'LOS:

DE:

TENDRIANOS:

Ichufia llevar en brazos (a un nifio o a un animal). Ichtafia - .levantar, alzar en los brazos (a un nifio o a un animal).

Uka waw ichtam. Uka along irtam. Nayajj wali alwat sartirita.

Levanta a esa guagua. Levanta .ese dinero. lb s uelo levantarme muy temprano.

Justinojjjantlakunakati,

Justino 1=Enosevatendidos y la canasta.

kanast wayti. Aatukiu ut apthapi.

Ase6 rdpido la casa. (Justino tendidos, levant6, canasta levant6. RATlido la casa recogi6. Trad. Lit.)

V SUFIJO VERBAL "NOQA" (Fuerte) Este sufijo afiadido a un radical verbal que significa ilevar, aiiade la idea de depositar en un lugarmds bajo como tdrmino de la accidn.

EJEMPLOS:

Kawkharus gong irnalta? Jusiajj oragerq palatunak

prinde pusiste el dinero? Josi pusO los platos al suelo.

asnocie.

Uka lyur apnoqam.

Pon ese libro. (al suelo o sobre algo que estd mis bajo o a la misma altura de las mans de la persona que tiene. el objeto.) VI

.

SUFIJO NOMINAL "KAMA"

Pospuesto a la forma qawgha y a adverbios de cantidad se refiere al. preda pcorunidad. FJEMPLOS:

Mama, qawqhakamas naranjamajja? Akanakajj patak- kaniawa. Ukanakastiaptak-kamakiwa.

Sacra LCuanto cuesta cada naranja? Estas cuestan veinte centavos cada una. Y esas cuestan solamente diet centavos cada una.

Kamaki: Ei realidad este sufijo resulta de la combinacidn de los sufijos 37-117no mds). Este conjunto (kamaki) se usa con adjetivos o sustantivos ad-

jetados.

El significado de este sufijo expresa Bien la frase castellana; Todos y cada, unp, es decir se refiere a un conjunto pero subrayando la individualidad de cada uno. EJEMPLOS: Jilanakajjajj sumo. jaqkamakiwa. Umijanakajjajj jachlakamakiwa. Nananakajj aymar yatichirkamakipjjtwa.

Todos mis hermanos son buenos. Todas mis avejas son grandes. Nosotros todos somos profesores de aymara.

Unidad 15

127

LECTURA SELECCIONADA

NA JAN UgTIAT JAQE

MU jan ufittat jagew Wilawila markar purls ma qtepis

Uka orasajja walja

qteptlatas ukhamaw uka jaqejj lowly

Jan untlat 2,92: persona desconocida

yapu luririnakaw purisipkaraktna. Jupanakajj uka jan unttat jagerojj wal utichlukipjjnna ukhitirakipachatt sasina.

Piru aka tatasti wali sumakiu tagenir aruntUna.

UftchtukiNamirar dote-

nidamente Uka orasajja niy arumcnjjkftwas thayasti wall thayarakinNakhatialia-we.:

Aka tatajj nOtutarti makhati.

art ti uta,..tatt sasa.

Ukatsti wali jachtat

apToxinarses subir

Uka utat na yogallakiu nistuni.

Uka yoqallarti jisktlasi.

Jawsttasifla -

Jiskta yoqallas tatamajj akankaskiti?

(jawsttayasifla)

alojarse

Janiu tatajjas nmmajjaz akankapkitis janiraw yaput puripkiti.

Oki - ancia A...Janit jichh&rmajj tatamajj jawsttkitaspa?

no

Jawsttasitl munt ampi.

Awisttgwinata por to aviso

Janiu nayajj yatkti, piru janjamakiu jawsttkiristamti; antisas aka cheqan m( awkiu utjil inas

Itmst - pared jupajj jawattiristam.

Jan nunkan ukasti kutini-

taw tata.

- Amp-pun yaspegar awisttnwimata.

Ukhamajj inach

QhepEjja detrass atras

jawstlitaspa.Sard ukhamajja. Sarakimayas tata. Ukatsti uka tatajja uka awkin utaparti sari; Uka awkejja sapakiu qamasi.

Uka jan ulittat jaciejja awkin utapar

jaktachasinjjas perqa qhepajjat wall jachtat artti tau sasa.

AWkistiukistlasinjja flakakiu punk mistu

Wantaniskakim ta...tatt siwa.

Uka jaqesti iyawsasawnanti. Unidad 15

128

-

Winas nuchis tata.

Pastialla -

pasar

-

Winas nuchis tats.

-

May fulitlasima tata.

Walla_ciet uma agua hervida

Kunas tata? Janit jichhgrmajj jawstlitasma tats?

Nayajj gharii-

rojj kunans yanapttirismaw ampi.

Jiut awayj jai& -

Piru...nayajja...14inu, jawattgmasaya.

morir repentinamanta

Pastiaskakim

tata.

Yuspagarpun tata.

Ukhamaw uka awkejj jawstli. tags kunat parltlasipjje.

Uta manghansti jupanakajj

Wininu - veneno

Ukatsti uka awkejj ItiAy tatal

Nayajj mg MO usutlt amplin sasaw sejja.

Uk istfasinsti

uka jan urittat jaciejj "nayajj yatiritwa, gollirirakftwa.

AnchhichhawrgolltIgma.

Awir um walljjtayasim" sasawsejja,

Awkisti fatukiu um walljjtayasi. kusasanak wallaqet umar uchi. ntacipach umantam" sasa.

Jiwipana cuando muri6

Ukatsti uka jaqejja walja

Ukatjja uka awkirii churi

Ikifla - frazada

Awkisti iyawsasawtacipach umanti.

Juktampjitarusti:

-

;Ay tatat janjamakiu walikti.

-

Ukhamapuniu aka qollajja, piru anchhichhawwalip-

Ulu - corral

taygtam.

Piru janiu waliptaykiti, antisas jukiamp juk'amp purak usuytna.

Chikgrmuka orasarusti mayak uka awkejj jiutlaway-

jjgna.

Yat-tata acostumbrado a cosas malas, enviciado

Uka jan untlat jagejja, minin churatayna. Awk jiwipansti, uka jan Wittat jaciejj fatukiu awkin

gollgep thaqIna, piru janiu jikjjatkanti. Ukatjja walja ikifianak ufi ji, tacipach uka ikifianak ceepir apanti; ukatsti uyurti

sari.

Uyunjja asnunaka, wakanakaw utjlina.

361

Unidad 15

129

Uka jaqejj tavach uka uywanakampiu sarjgna.

jja mei yat-ttat

Uka jaqe-

lunthatgtaynawa.

FREON TAS 1. 2.

3. 4. 5. 6.

7. 8. 9.

10. 11. 12. 13. 14. 15. 16. 17. 18. 19. 20. 21. 22. 23.

Khitis Wilawila narkar purejja? Kunjamas uka jaqejj purejja? Uka orasajja khitinakas purisipkarakina? Yapu luririnakajj kamsasas ufiLcdukipjjUna? Uka jan ufitat jaqesti kawkirus nayraqat sarejja? Jiskta yoqa1larojj kamsasas jiskttasijja? Jiskta yoqallasti kamsarakisa? Ukatjja kawkirus uka jaqejj sararakejja? Ukatsti khitis utat mistunejja?

Kamsasasukajaqejjawldrfuwttasejja? Awkisti jawstliti janicha? Uta nanqhansti kunanakats parlttasipjjejja? KhitistiusutAwansejja? Uka jaqesti kamsarakisa? Ukatsti uwkejj kuns walljjtayasi? Uka jaqesti kunanaks uka wallaget umarojj uchi? Awkejj taqpacht umanti janicha? Uka umajj waliptayiti? Kuna orasas awkejj jiwttawayjjejja? Jiwipansti kamachis uka jaqejja? Huns uka jaqejj awkir churatayna? Ukatsti uka jan ufittat jaqejj kunanakanpis sarjje? Yat-ttat lunthatataynati janicha?

Unidad 15

330

TUNKA SOJJTAN UNIDADA

ORACIONES BASICAS

Tbmasa fue enterrada juntamente con su hijo pequerio. (Doha Tomasa se enterr6 con mks su hijo. Form. Pop.)

1.

Mama TUmasajj ashu wawapampachawrinttasjyina.

Ltd%

2.

Tirisawmamap lantejj kira-

Teresa se qued6 en lugar de su mam4.

stna. 3.

Imtfasiwirojj niy jisk'a narkpachaw sarapjjRna.

Al entierro fue casi todo el pueblo.

4.

Phanilyapas qialpachanirakiu purinipjjdna.

17tambign lleg6 toda su familia.

5.

Tata Usiuyojj warmip jiwipanjj sapar llakitakiu sarnaqaskirtna.

Cuando nuri6 su esposa don Eusebio andaba triste todos los digs.

6.

Qheparojj unafiarti yat41jjana.

Despues de un tiempo se dio a la bebida. (Despues se acostunbr6 a tomar. Form. Pop.)

7.

Tata Usiuy anch machipanjj wawanakapajj wal llakisipjjertna,

Cuando don Eusebio beb/a denasiado sus hijos se apenaban mucho.

8.

Jan mange utjipanjj wawanakajj wal tiaqesipjjertna.

Cuando no habla comida los ninos sufrtan mucho.

9.

Mg urojj tate. AntuBojj tata Usiuyun uk sarUna.

Un dia. don Antonio fue a donde don Eusebio.

10.

Kunatrak jumast sapUr umtasti?

gor qug bebes todos los dfas?

11.

Jumajj wawanakam laykojj wal trawajahamawa.

Por tus hijos debes trabajar mucho.

12.

Rhitirak juma lantejj wawanakamatakejj trawajaspasti?

.En tix lugars

para tus hijos?

13.

Flrinup sarjjepanjj tata Usiuyojj amukiu wall jay ttukana.

Cuando se fue su padrino don Eusebio se qued6 pensativo, meditabundo por mucho rato.

14.

Tata Antuhusti viarup jan trawajipanjja, ml kart jiapar apayana.

Porque su ahijado no trabajaba don Antonio mand6 una carta al.hermano de su ahijado

15.

Usiuyun jilap puripanstis

Cuando lleg6 el hernano de Eusebio don Antonio le cont6 todo lo ocurrido.

tata Antuflojj qtalpach awls* sana.

LQuign podr/a traba jar

Unidad 16

131 16.

Usiuyu,Chukiagur wawanakampach sarjjahnni.

Eusebio, nos iremos a La Paz con los nifios. (Eusebio, nos iremos a La Paz con mks los nifios. Form. Pop.)

17.

Turusantutakisti ukhpachani-

Y para Todos Santos vendremos todos.

rakiu jutafigni. 18.

Kunatrak Jan akat onjjtafi munktasti?

LY por que td no quieres moverte de aqui?

19.

Umaft laykti kirasii munt ampi?

Quieres quedart6 por beber,no es cierto?

20.

Usiuyun wawanakapajj kimspwchaniu tiopamp sarjjapjjnna.

Los tres hijos de Eusebio se fueron con su tio.

21.

Wawanakap sarjjepansti, tata Usiuyojj juktamp undjRna.

Cuando sus hijos se fueron don Eusebio bebla adn mds.

22.

Qheparojj loqhjamakiu sarnagerfjjnna.

Despues de un tiempo andaba atontado.

Unidad 16

132

TEXTO BASICO

TATA USIUYUN UNIRIPTkRIPA

Maymarajj tata Usiuyun warmipaw jiwjjgna. Tumasa satgnwa.

Mhrmipajj

Mama Tumasajj partumplu jiwgna.

wawajj jiwatarakiu nasina, ukhamasti name. Tumasajj ashu

Partu

parto

wawapampachaw imttasjjEna. Tata Usiuyojj kimsa mawaniu kirasina:

Tirisa, Karnalu,

Imttasina enterrars e

Jillrejja Tirisgnwa.

Antrisa.

Jupaw mamap lantejj wawa-

nakar ufijafiapgna.

Mama Tumasan imttasimiparojj niy jisk'a markpachaw sarapjjEna, kunalaykutejja mama Tumasajj wall suma jaciEn-

Umiriptawipa conversidn a la borrachera

Ashu wawa nifio red.& nacido

wa. Phamilyapas qtalpachanirakiu yagha markanakat purlnipjjgna.

Tata Usiuyojj warmip jiwipanjja,llakitakiu sapar sarnagaskirina.

Qheparojj umarlarff yat-ttjjgna.

machatalau sarnagaskirina.

Ukatjja

Ukhammachipanjj wawanakapajj

Iutlasiwi entierro Lanti - en vez de, en lugar de

wal llakisipjjerina.

Tata Usiuyojja ukhamumasinjja janiu andh yap lurieijjEnti.

rIna.

Wawanakapasti jan mama' utjipanjj wal ttaqesipjje-

Q'alpacha absolutamente todo

Tale ukanakurijasinjja, mg urojj tata Anturia. tata

Usiuyun uk saran.

Tata Antufiojj tata Usiuyun pgrinupEnwa. Yat-t afia

Jupasti ayjaruparojj akhamsgnwa. Usiuyu, kunatrak jwnast sapUr umtasti?

yasjjta?

Janit amu-

acostumbrarse a vicios, o a malos habitos

Juinajj wawanakam laykojj wal tramajanamaum.

Jan ukajj khitirak juma lantejj wawanakamatakejj trawa.jaspasti?

3'5_

Unidad 16

133

Tata Usiuyojj amukiu jan kamsas pgrinupar isttgna. Ukatsti pgrinupajj sarjjgnwa.

Sarjjepansti tata Usiuyojj

anukiu wall jay ttukffna.

QhepUrunakajj mg tat

Amuki callado

TItkufia -

juk, trawajEnwa. piru ukatsti wasi-

estar pensativo, meditabundo

umaii qalltarakikina.

Tata Antufiusti, tata Usiuy wasitat umipana, wa.sitat

jan trawajipanjja, jilapartling kart apaygna.

simanatjan purina. sgna.

Jilapajj in

EN simanatlamamds o menos dentro de una semana

Puripansti tata Antutiojj qtalpach awi-

Jilapajj ukanak ymtisinjj wal knlirgna, wal llakisi-

rakina.

Jilapajj tata Usiuyurojj Chukiagurff irpan mungna.

- Usiuyu, wawanakampach Chukiagur sarjjafigni.

Turu-

santutakisti, ukhpachanirakiu jutafigni.

Ukham sasaw jilapajj sgna; saran munkRnti.

piru tata Usiuyojj janiu

Ukatpi jilapajj akhamsghjja:

- Kunatrak jumast jan akat onjjtail munktasti? Una'

2niatia moverse

laykff jan saran nunItat ampl?

Ukhamajj naymjj mwmnakampiktu sarjjg; jumajtkirasim. Antutafia -

Ukham sasaw jilapajj Usiuyur sgna. mawanakapar antutasifi munkaliti.

irpasjjapuninwa.

Usiuyusti janiu

soltar, largar

Piru jilapajj wawanakarojj

Usiuyun wawanakapajj kimspachaniu tiopamp

sarjjapjjgna.

Wawsnakap sarjjepansti tata Usiuyojj juklamp unjjgna. citheparu -

Eachatakiu sapffrus sarnagaskirtna.

Ukham anch machas ma-

tiempo despu6s

chasasti qheparojj loqhjamakiu sarnagerijjgna.

Unidad 16

134 PREGUNTAS 1. 2.

3. 4. 5. 6.

7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14. 15. 16. 17. 18. 19. 20. 21. 22. 23.

Tata Usiuyun warmipajj kun satgnsa? Kunampis mama Tumasajj jiwgnjja? Mama Tumasajj khitimpadhas iuttasjjanjja? Tata Usiuyojj qawqha wawanis kirasinjja? Inittasiwiparojj niyapun jisk'a narkpachat sarapjjgna? Phamilyapasti gawqhanis purinipjjgna? Tata Usiuyojj warmip jiwipanjj kunjamakis sarnagaskirina? Qheparusti kunarus yat-t' jgna? Ukham machipansti kamachapjjerEns wawanakapajja? Kunats wawanakapajj t'aqesipjjana? Khitis tata Usiuy umipanjj klairirIna? Kansans tata AntaRojj ayjaruperojja? Tata Usiuyojj parlanti janicha? QhepUrunakajj trawajanti janicha? Ukatsti? Tata Usiuy wasitat umipana, wasitat jan trawajipanjja kamachgns pitrinupajja? Jilapajj qawqha simanatjams purinjja? Jilap puripansti kunanaks tata Antufiojj awisgnjja? Tata Usiuyumpiru wrawanakapampirojj kawkirus jilapajj irpan munanjja? Tata Usiuyusti Chukiagur sarafijj manighti janicha? Jan munipansti kamsans jilapajja? Khitinakampis jilapajj Chukiagur serjje? Wawanakap sarjjepansti tata Usiuyojj janit umjjgna? Qheparojj kunjamajjans tata Usiuyojja?

SUPLEMENTO

qhana chlamaka ch'iwi Ukhampacha jallupacha juyphipacha awki tayka

- claridad, luz oscuro - sombra asi mismo, dpoca de lluvia - invierno anciano, padre - madre, anciana

Khitipans jumajj trawajta? Tata ArturUpan trawajta. Piru khiti laykus trawajta? Phamilyajj laykit trawajta. Khiti 'antis trawajir jut-ta? Jilajj lantiu trawajir jut-ta. Janiu impurktiti; uknampach uka lyurjj churita. Jall apjtipan iskwilar sari.

- dar luz, allimhper (trans) asombrar, dar sombra chlamaktiafia

qhantlayaha

ch Tiut I aria

walljjtaria qhatifia nalltlafia apjtafia

(luz artificial) asombrar, dar sombra (luz del sol) - hervir (intrans) - cocer - probar el sabor

-

dejar de hover, escampar

gor quidn trabajas

(gracias a quidn) Trabajo por el P. Arturo(gracias al P. Arturo) Pero por quien trabajas? (motivo) Trabajo por nil familia. (motivo)

LEn vez de quidn viniste a trabajar? Vine a trabajar en vez de mi hermano. No importa, dame ese libro tal comp estd.

Ire a la escuela cuando calme la lluvia.

135

EJERCICIOS DE ESTRUCTURA

SUFIJG "IPAHAn a)

1

(fuerte)

Con verbos

EJERCICIOS DE REPETICION Tata Usiuyojj warmip jiwipan

Cuando muri6 su esposa don Easebio bebia todos los dias. (despues que nuri6. Porque muri6 su esposa don Eusebio bebia todos los dias. Cuando el tomaba demasiado los nifios

saptirti umirina.

Anch machipan wawanakapajj wal tfaqesipjjerina.

sufrianmucho.

Tata Anturiusti ayjarup jan trawa-

jipan wal kairdna.

Wawanakap sarjjepanstil tata Jwanajj jukfamp umjjdna.

Porque tomaba demasiado los nifios sufrian macho. Y don Antonio se enojaba macho cuando no trabajaba su ahijado. Y don Antonio se enojaba macho porque no trabajaba su ahijado. Cuando se fueron sus hijos don Juan bebia aun mass Porque se fueron sus hijos don Juan bebia atin mAs.

Pdrinup sarjjepanjj tata Usiuyojj amukiu t fuldina.

Aiwirt puripanjj tata Antufiojj gialpach awisdna.

Jall apjtipan iskwilar sara. Tata Antuhusti ayjarup nachipanjj wil kalirdna. Tata Antuliojj wawanakap trawajipanjj wal kusisiri. Tata Antufiojj wawanakap trawajap jjepanjj wal kusisiri. 2

Cuando se fue su padrino don Eusebio se qued6 pensativo. Despues que se fue su padrino don Eusebio se qued6 pensativo. Cuando lleg6 Alberto don Antonio le avis6 todo. Despues que lleg6 Alberto don Antonio le cont6 todo. Ir6 a la escuela cuando calms la 11uvia. (cuando deje de llover.) Y don Antonio se enojaba macho cuando su ahijado bebia. Don Antonio se alegra cuando trabajan sus hijos. Don Antonio se alegra cuando trabajan sus hijos.

EJERCICIOS DE SUSTITUCION SIMPLE Tata Antufmsti Alwirt nachipanjj. wal kulirdna. ------- anatipanjj. 0.41.1INIMIOMIIMMIO.IMMINIONINIIMINNOMIN41100.miaChipanj j

411O.1...100~M~MOIMMONOM01110m...SAMIO.WINIII.

Yom011......M.10001...IVONWIDOOMMNOOMOOMM.

umipanjj

.

nuwasipanjj.

Tata Antuhusti kulirdna. Tata Antuhusti kulirSna. Tata Antuhusti kalirSna. Tata Antuhusti kulirana. Tata Antuhusti kulirana.

Alwirt machipanjj wal

Alwirt anatipanjj wal Alwirt jachipanjj wal Alwirt umipanjj wal Alwirt nuwasipanjj wal

Unidad 16

136

EJMCICIOS DE SUSTITUCION SIMPLE Wawanakap sarjjepanjj tata Usiuyojj wal llakisina. Wawanakap sarjjapjjepanjj Nay sarjjepanjj ---------

(Continuaci6n)

Wawanakap sarjjepanjj tata Usiuyojj wal llakisina. Wawanakap sarjjapjjepanjj tata Usiuyojj wal llakisina. Nay sarjjepanjj tata Usiuyojj wal llakisina.

Nanak sarjjapjjepanjj

mamommilmilmom.

Jum sarjjepanjj ------- -- ----

Jumanak sarjjapjjepanjj -------. Jiwas sarjjepanjj

Jiwasanak sarjjapjjepanjj

3

Jumanak sarjjapjjepanjj tata Usiuyojj wal llakisina. Jiwas sarjjepanjj tata Usiuyojj wal llakisina. Jiwasanak sarjjapjjepanjj tate. Usiuyojj wal llakisina.

FJERCICIOS DE SUSTITUCION DE NUNERO Y PERSONA Tata Antuftsti ayjarup jan trawajipan wal kulirgna. nay nanakIMM.I11=0

011.00.1Mows.

jilap

-------- ---- --

jilanakap

0.600.01.~.0.004~

.141.011MINDONOM 011 j UM Omim.dia.MOOMOMOOMMOMM

--------. jumsnak -.-----_-.

------------- jiwasanak

0111.10101111.Ialle

Jilanakajj puripanjj nayajj wal kusista. Jup Juinme0116010.....111111011111411111

Juinanak....... Jupanak

4

Nanak sarjjapjjepanjj tata Usiuyojj wal llakisina. Jumsarjjepanjj tata Usiuyojj wal llaki-

OINOWOMI01.010.00411MOMMOMMOSIDOWWWWYMNIMOMMUO

Tata Anturiusti ayjarup jan trawajipan wal kulirgna. Tata Antufiusti nay jan trawajipan wal kulirgna. Tata Antufiusti nanak jan trawajapjjepan (trawajipan)-wal kulirgna. Tata Antufiusti jilap jan trawajipan wal kulirgna. Tata Antufiusti jilanakap jan trawajapjjepan (trawajipan) wal kulirSna. Tata Antufiusti jum jan trawajipan wal kulirgna. Tata Antufiusti jumanak jan trawajapjjepan (trawajipan) wal kulirgna. Tata Antufiusti jiwas jan trawajipan wal kulirgna. Tata Antufiusti jiwasanak jan trawajapjjepan ( trawajipan) wal kulirgna.

Jilanakajj puripanjj nayajj wal kusista. Jup puripanjj nayajj wal kusista. Jum puripanjj nayajj wal kusista. Jupanak puripanjj nayajj wal kusista. Jupanak puripanjj nayajj wal kusista.

ORACIONES PAREADAS

Aymar yategasin Chukiagura sarjjg. Cuando 41 aprenda aymara me ire a La Paz. Cuando yo aprenda aymara me ird a La Paz.

AYmar yateciasinjj Chukiagura sarjjg. Jup aymar yateclepanjj Chukiagura sarjjA. Aymar yateciasinjj Chukiagura sarjja.

Unidad 16

137

ORACIONES PAREADAS

(Continuaci6n)

Tatajjejj jan trawajasajj wal kultriri. Cuando to no trabajas mi padre se enoja mucho. Cuando ml padre no trabaja se enoja macho.

5

Tatajjajj jan trawajasajj wal kuliriri.

Jan jum trawajipan tatazjajj wal kuliriri. Tatajjajj jan trawajasajj wal kuliriri.

Mamajjajj nay usuntipanjj wal llakisiri. Cuando se enferma ml madre tiene mucha pena. Cuando se enferna mi hermano ml madre tiene mucha pena.

Mamajjajj nay usuntipanjj wal llaki-

Tatap machantipanjj Juliojj jachiriwa. Cuando Julio se emborracha, llora. Cuando su hermano se emborracha Julio flora.

Tatap machantipanjj Juliojj jachiriwa.

siri.

Mamajjajj usuntasinjj wal llakisiri.

Jilajj usuntipanjj namajjajj wal llakisiri.

Juliojj machantasajj jachiriwa. Jilap machantipanjj Juliojj jachiriwa.

EJERCICIOS DE TRADUCCION

Wawap jan trawajipanjj tata Antufiojj wal kuliriri. Cuando su hijo no hace la tarea don Antonio se enoja mucho. Cuando yo no voy a la escuela mi papa se enoja mucho. Cuando yo no trabajo mi papa se enoja mucho. Cuando mi hernana no plancha la ropa mi papa se enoja mucho. Cuando yo no hablo aymara mi profesor se enoja nucho.

Wawap jan trawajipanjj tata Antufiojj wal kuliriri. Wawap jan tariy luripanjj tata Antufiojj wal kuliriri. Jan nay iskwilar saripanjj tatajjajj wal kuliriri. Jan nay trawajipanjj tatajjajj wal kuliriri. Kullakajj jan is planchipanjj tatajjajj wal kuliriri. Jan nay aymar parlipanjj yatichiri jjajj wal kuliriri.

Warmip jiwipan tata Karlusajj

Warmip jiwipan tata Karlusajj sapfir unirina. Wawap jiwipan tata Karlusajj sapfir umirina. Mhrnip sarjjepan tata Karlusajj wal ttaqesina. Wawap jan trawajipan navy Jwanajj wal tiaqesina. Jan nonce utjipan walenakajj wal qesipjjdna. Jan gollqutjipan sullkanakajjajj wal

saptir

Porque muri6 su hijo, don Carlos bebla todos los Bias. Porque se fue su esposa, don Carlos sufria iucho. Porque su hijo no trabajaba, dofia Juana sufria nucho. Porque no habia conida, los nifios sufrian mucho. Porque no habia dinero, mis hermanos nenores sufrian mucho.

t ages ipj jRna.

Unidad 16

138

EJERCICIOS DE TRADUCCION

6

(Continuation)

Int jalantipan utasar sarjjafidni. Regresaremos aqui cuando se ponga el sol. Descansaremos cuando se ponga el sol. Dapezaremos a trabajar cuando salga el sol. Empezaremos a estudiar cuando salga el sol. Enpezarenos a trabajar cuando llegue mi papa. Ebpezaxemos a trabajar cuando deje de llover.

Int jalantipan utasar sarjjaMni. Int jalantipan akar kutinjjahEni.

KUN.ALAYKUTEJJA

SUFIJO "IPANA"

Ehmajjajj wal kuliri, kunalaykutejj tatajjajj anch MasUrojj janiu iskwilar sarkti, kunalaykutejj wal jallu.

Tatajj anch umipan mamajjajj wal kuliri.

Kullakajjajj wal llakisi, kunalaykutejjumwapawusunti. Hama Luisajj alakitIskiwa, kunalaykutejj mawapajj ChukiagurU.

Int jalantipan sanarttallUni. Int jalsunipan trawajafi.qalltafidni. Int jalsunipan isturyafi qalltafigni. Tatajj puripan trawa jai qalltafi gni.

Jall apjtipan trawajail qalltafiEni.

Whl jallupan masUrojj jan iskwilar sarkti. Wawap usuntipan kullakajjajj wal llakisi. Wawap Chukiagur sarjjepan mama Luisajj wall llakitUski.

sarjj e.

Nayajj wal kusista, kunalaykutejj mamajjajj puriwa. Nayajj wal llakista, kunalaykutejj janiu golLqejj utjkiti. Yatichirejj wal kuliri, kunalaykutejj janiu nayajj tariy lurkti. Nayajj wal kulirta, kunalaykutejj janiu kullakajjajj manqt phaykiti. Panpanjj uywanakajj wal ttaqesipjje, kunalaykutejj janiu pastojj utjkiti.

Mamajj puripan nayajj wal kusista. Jan qollq utjipan nayajj wal llakista.

Jan nay tariy Iuripan yatichirejj wal kuliri. Jan kullakajj manqt phayipan nayajj wal kulirta. Jan past utjipan uywanakajj wal pampanjj ttaqesipjje.

EJERCIOIOS DE: PREGUNTAS Y RESPUESTAS

Tatam puripan jumajj wait kusisisma? Tatam machant,ipanjj ma.mamajj ku-

liririti janicha? Hananakajj wawanak usuntipanjj llakisipjjeriti janicha? Wawanakaj j tatap jiwipanjj t aqesipjjaspat janicha? Haman jiwipanjj jumajj 11akisismat janicha? Pampankirinakajj jallupanjj kusisipj jeriti?

Ohtoq sum achupanjj kusisipjjaraPhis t

utjipanjj pampanldrinakaj j

thoqopj jeriti?

411.11

0:1

Jisa, tatajj puripanjj nayajj wal kusisirista. Jisa, tatajj machantipanjj mamajjajj kuliririwa. Jisa, wawanak usuntipanjj namanakajj llakisipjjerima. Jisa, mawanakajj tatap jiwipan tIgqesipjjaspawa. Jisa, namajj jiwipanjj nayajj llakisiristwa. asap pampankirinakajj jallupanjj kusisipjjeriwa. Jisa, chtoq sum achupan kusisipjjarakiriwa. Jisa, phist utjipanjj panpankirinakajj thoqopjjeriwa.

Unidad 16

139

EJERCICIOS DE PREGUNTAS Y RESPUESTAS

(Continuacidn)

Pampankirinakajj jallupan trawajapjjeriti? Chhijchhintipanjj kusisipjjeriti? Khununtipansti kusisipjjeriti? Jalluntipanjj jumajj pasiyir mis turitati?

Janiu pampankirinakajj jallupan trawajapjjerikiti. Janiu chhijchhintipanjj kusisipjjerikiti. Janirakiu khununtipans Jalluntipanjj janiu nayajj pasiyir misturikti.

Jan mange utjipan wawanakajj jachapjjeriti? Jan jallupan pampankirinakajj llakisipjjeriti? Jan sum chloq achurenjj pampankirinakajj ttaqesipjjeriti janicha? Jan jum tariy luripanjj yatichirimajj kuliririti? Jan past utjipanjj uywanakajj ttaqesipjjaspati?

Jisa, jan pang' utjipan wawanakajj jachapjjeriwa. Jisa jan jallupan pampankirinakajj llakisipjjeriwa. Jisa, jan sum chtoq achupanjj pampankirinakajj ttaqesipjjeriwa. Jisa, jan nay tariy Luripanjj yatichirijjajj kuliririwa. Jisa, jan past utjipanjj uywanakajj ttaqesipjjaspawa.

Kallakam jan mange phayipanjj jumajj kuliriritati? Jan ut pichipansti? Jan isinak ttajjsipansti?

Jisa, kullaksjj jan mange phayipanjj nayajj kuliriritwa. Jan ut pichipans knlirarakirltwa. Jan isinak tlajjsipans knlirarakiritwa.

Kuna orasas sarjjahlini? (int jalantipana) Kuna orasas iskwilar sarafidni? (jail apjtipana) Kunarus Chukiagur sarafidni? (tatajj purjjepan) Kuna orasas pilutamp anatafigni? (tatajj yapur sarjjepan)

Int jalantipan sarjjafldni.

SUFIJO b)

7

Jail apjtipan iskwilar saraildni. Tatajj purjjepan Chukiagur sarafidni. Tatajj yapur sarjjepan ahatafidni.

11IPANA"

Con palabrasnominales

EJERCICIOS DE REPETICION Khitipans jumajj trawajta? Tata Arturapan nayajj trawajta.

Dyusdpan.taqe kunas utji. JunApan nayajj aymar yateqta. Junipan 'Ivan aymar yateqta. Tata Arturapan aka Institutojj utji. Khitipans Pirun wawapajj jiwi. Jumdpan wawapajj jiwi.

,Por qui& trabajas? (LGracias a qui6n trabajas?) Trabajo por el padre Arturo. (Gracias a 61 trabajo, porque me da trabajo) Todo existe por Dios. Por ti aprendi aymara. Por ti aprendl aymara. Este Institute existe por el P. Arturo.

Por qui& muri6 el hijo de Pedro? (,Por culpa de quien?) Por ti murio tu hijo. (Por tu culpa) Unidad 16

140 8

EJERCICIOS

DE TRADUCCION

Khitipans jumajj akan trawajta? &Gracias a qui& viniste a aprender aymara? (,Por qui& viniste a aprender aymara?)

Khitipans jumajj akan trawajta? Khitipans jumajj aymar ylteqer jut-ta?

Oracias a qui& compraste esta

Khitipans jumajj aka ut alta?

casa?

(Por qui& compraste esta casa?) , Gracias a qui6n

habla 61 aymara? (,Por quien habla 61 aymara?) &Gracia& a qui& se sand tu hijo? (Por qui& se sand tu hijo?) Juan pan (j=5:pan) nayajj trawajta. Yo aprendi aymara gracias a ti.

bdste este Instituto gracias al P. Arturo. (Hay este Instituto gracias al P. Arturo) Mi hijo se curd gracias al nhdico. hijo se sand por el m6dico) Gracias a ellos tengo dinero. (Por ellos tengo dinero) Por Dios existe todo. Gracias a Uds. yo trabajo aqui.

JunEpan (jumipan) wawajjajj jiwi. Por causa tuya, mi hijo estd enfermo. (Por ti mi hijo esta enfermo.) Por causa de Uds. no tengo dinero. (Por Uds. no tengo dinero) Por causa de mi padre no s6 leer. Por causa de mi hermano se enterm6 mi madre. Por causa de Pedro se fue mi hernano.

Khitipans jupajj aymar parli? Khitipans wawamajj walipti?

JunEpan (jumipan) nayajj trawajta. JunEpan (jumipan) nayajj aymar yateqta. Tata ArturUpan aka Institutojj utji.

Wawajjajj tukturdpan(qolliripan) walipti. Jupanakdpan (jupanaktpan) nayajj nita. Dyusdpan (Dyusipan) taqe kunas ujti. JumanakUpan (junenakipan) nayajj akan trawajta. JunApan (jumipan) wawajjajj jiwi. Juan pan (jumlpan) wawajjajj usuta.

Junanakdpan (jumanakipan) nayajj jan Tatajjdpan nayajj jan liyift yatkti. JilajjEpan mamajjajj usunti.

Preipan jilajjajj sarjje.

EJERCICIOS DE PREGUNTAS Y RESPUESTAS Khiti:pans jumajj akar jut-ta? (parukujjSpana) KhitXpans aka Institutojj utji? (tata ArturUpana) KhitinakIpans jumanakajj aymar yateqapjjta? (jumanakEpana) Khitinakdpans wawanakajj jakapjje? (tatapdpan mamapdpena)

Parukujjdpan akar jut-ta. Tata ArturUpan aka Institutojj utji. Jumenakiipan nanakajj aymar yateqapjjta.

Tatapdpan namapdpan wawanakajj jakapjje.

141 EJERCICIOS DE PREGUNTAS Y RESPUESTAS

(ContinuaciOn)

Jan jallUpanjj janiu achunakajj achkaspati. Jan yatichirinakSpanjj janiu wawanakajj liyihs qellqahs yateqapkabpati. Jan aka InstitutUpan janiu jacienakajj kastillanu, qhechwa, aymar yatecierejj jutapkaspati. Jan intYpanjj janiu akapachajj juntlifkaspasti.

Jan jallUpan achunakajj achuspati? Jan yatichirinakSpanjj wawanakajj liyihs ciellqah's yateqapjjaspati?

Jan aka Instituttpan jagenakajj kastillanu, clhechwa, aymar yateqerejj jutapjjaspati? Jan intipanjj akapachajj junttUspati?

USO DE HLAYKUil 9

EJERCICIOS DE REPETICION ,Por quidn trabajas td? (LGracias a quidn trabajas td?) Trabajo por el padre Arturo. (gracias a 61 trabajo) Pero, iyor quidn trabajas? (LPara quidn trabajas? Para quidn es el beneficio?) Trabajo por mi familia. (Trabajo para mi familia, el beneficio es para mi. familia) Este Instituto existe por el P. Arturo. (gracias al P. Arturo existe este Instituto) Este Instituto existe para beneficio de los alumnos. gor qud causa viniste aqui?, (A qud viniste, para clue, cual es el notivo) Vine por aprender aymara. (Vine para aprender aymara) Por beber no quieres moverte de aqui Lno?

Khitipans junajj trawajta? Tata Arturiipan trawajta.

Piru, khiti laykus trawajta?

Phamilyajj laykti trawajta.

Aka Institutojj tata Arturttpan

Yategerinak laykti aka Institutojj utji. Kuna laykus akar jut-ta?

Aymar yateciah laykU jut -ta?

Unail laykti jumajj jan akat onjjtah

munktat ampi?

10

EJERCICIOS DE SUSTITUCION SIMPLE Phanilyajj laykti nayajj trawajta. Tatajj laykU nayajj trawajta. June laykU nayajj trawajta. Wawanakajj laykU nayajj trawajta. Jacienak layk1 nayajj trawajta. Junanak laykU nayajj trawajta.

Phamilyajj laykti nayajj trawajta. Tatajj laykU -------------------. juma laykU Wawanakajj laykU ---------------. Jaqena.k laykU Jumanak

Una

.

laykU jan onjjtah munktat ampi?

Anataz laykti

Pariah laykU Isturyah laykt Machantail laykU

---------- ---------

-?

Umah laykti jan onjjtafi munktat ampi? Anatah laykti jan onjjtall munktat ampi? Pariah laykU jan onjjtafi munktat ampi? Isturyafi laykU jan onjjtail munktat ampi? Machantafi laykU jan onjjtah munktat ampi?

3.4

Unidad 16

142

11

ORACIONES PAREADAS Khitipans jumajj trawajta? ,Por quien trabajas ?(Para bene ficio de qui6n trabajas?) ,Por quidn trabajas?

Khitipans jumajj trawajta? Khiti laykus trawajta?

Khitipans trawajta?

(, gracias a qui6n trabajas?)

12

Tata Jwanajj jiwasanakgpan jiwgna. N.S. Jesucristo muric5 por nosotros (por el bien de nosotros) Don Juan muric5 por nosotros. (por causa nuestra)

Tata Jwanajj jimsanakgpan jiwgna. Jisukrist Tatitusajj jiwasanak laykt

Pampankirinak laykU aymar yategaskta. Estoy aprendiendo aymara por nit pdrroco. (gracias a mi parroco estoy aprendiendo aymara) Estoy aprendiendo aymara por la gente del campo. (para bien de ellos)

Pampankirinak layka aymar yategaskta.

jiwgna.

Tata Jwanajj jiwasanakgpan jiwgna.

Parukujjgpan aymar yategaskta.

Pampankirinak laykif aymar yategaskta.

EJERCICIOS DE TRADUCCION Aymar yateqafi layka akar jut-ta. Estoy aprendiendo aymara por ayudar a la gente del campo. Me levanto temprano por estudiar aymara. (costumbre)

Aymar yateciafi layka akar jut-ta. Pampankirinakar yafiapafi layka aymar yategaskta. AYmar isturyafi laykU alwat sartirita.

Vine por ver a mi familia. Me qued6 en el campo por trabajar. Trabajamos por tener dinero.

Phanilyajjar ufijafi layka jut-ta.

Jan kulirafiam layka jan kamsksnasa. No te dije nada porque no le pegues . No te dije nada por no discutir. No te dije nada porque no le critiques. No te dije nada porque no peleemos. No te dije nada porque no te enojes .

Jan Jan Jan Jan

Tatamar ufittah munaygta, uka layka jut-ta. Queria conocer a tu mama, por eso vine. Queria conocer tu pueblo, por eso vine. Al afio quierc it a mi pueblo, por eso estoy trabajando intensamente. Quiero trabajar aqui, por eso me

Tatamar jut-ta.

pampan kirasta. Trawajah lay gollgenifi layka trawajapjjtan. kulirafiam laykt jan kamsksnasa. nuwafiam layka jan kamsksmasa. chiajjwafi layku jan kamsksnasa. klumifian layka jan kansksmasa.

Jan nuwasifias layka jan kamsksnasa. Jan kulirafiam laykU jan kAmsksnasa.

munaygta, uka laykU

Namamar ufitlafi munaygta, uka laykU jut-ta. Markam uhjafi munaygta, uka layka jut-ta. Mar rojj markajjara sarafi manta, uka layka wal trawajaskta. Akan trawajafi nunta, uka layku kirasta,

quca.

Unidad 16

143 USO DE "LANTI"

13

(en vez de, en lugar de)

EJERCICIOS DE REPETICION Tirisaw mama.p lantejj kirasina. Khitirak juma lantejj wawanakama takejj trawajaspasti? Khiti lantis junajj trawajir jut -ta? Jilajj lantiu trawajir jut -ta? Aycha lantejj lik'impikiu mange phayasirit a. TI alit f a lant, ejj jamplimpikiu jurnt, umasipj jeri .

Pampa.nkirinakajj sapat lantjj wiskh uchasipjje.

14

Teresa se qued6 en lugar de sti mama. Nuien podria trabajar en vez de ti para tus hijos? j,En vez de quien viniste a trabajar? Vine a trabajar en vez de ni hermano. En lugar de came, solo con sebo cocino la conida. En lugar de pan, solo con tostado toman el desayuno. Los campesinos en vez de zapato.s se ponen abarcas.

EJERCICIOS DE TRADUCCION Khiti lantis trawajir jut-ta? LEn vez de qui4n viniste a estudiar? ,En lugar de qui& estas trabajando? L'En lugar de quien estas enseRand° aynara? ,En lugax de qui& vas a it a La Paz? ,En lugar de quien to quedaste aqui?

Khiti lantis trawajir jut-ta? Khiti lantis isturyir jut-ta?

Qhartixojj khitis naya lantejj trawajaspa? evlahana quien podria trabajar to lugar?

Qhartirojj khitis naya lantejj trawajaspa? Qhartirojj khitis juna lantejj trawajaspa?

en

Khiti lantis trawajaskta? Khiti lantis aymnr yatichaskta? Kiti lantis Chukiagur sardta? Kiti lantis akan kirasta?

Banana, quidnpodriavenir en

JichhUrojj khitis tatajj lantejj akan kirasispa? Qhartirojj khitis jiwas lantejj jutaspa?

lugar de nosotros? (forma inclusiva) iguienpodria cuidar a mis hijos en ni lugar?

Khitis naya lantejj wawanakajjar unjaspa

,Hoy qui& podria quedarse aqui en lugar de mi papg.?

EJERCICIOS DE PREGUNTAS Y RESPUESTAS Pampankirinakajj sapat lantjj kuns uchasipjje? (giskhu) Awrij lantsti kuns unhasipjje? (punchu) Tiantta lantimpejj kunampls jun tifin umapjje? (jamplimpi)

Sirwis lantjj kuns jupanakajj umapjje? (alkula) Juma lantejj khitis parukianan trawajaski? (yaqha tata)

Panpankirinakajj sapat lantjj wiskh uchasipjje? Awrij lantjj punch uchasipjje. Tfantia lantimpejj jamplimpiu juntliim unapjje. Sirwis lantjj alkul jupanakajj unapjje.

Naya lantejj yaqha tataw parukiajjan trawajaski.

Unidad 16

144 EJERCICIOS DE PREGUNTAS Y RESPUESTAS Kuna laykus aymar yategaskta? (jagenakar yanapail layku) Kunalaykus trawajapjjtan?

Jagenakar yanapaii laykU aymar yateqaskta. Jan tiagesin laykU trawajapjjtan.

(jan ttagesifi layku)

Kunalaykus wawanakajj iskwilar sarapjje? layku) Kuna laykus jumajj akar jut-ta?

yateciafi laykU wawana-

kajj iskwilar sarapjje. Aymar yatecial laykU akar jut-ta.

(aymar yategall layku)

Kuna laykus usutanakajj Boll umap-' jje? (waliptan layku) Kuna laykus jumajj markamar saran munasma? (phamilyajjar thjaii layku)

Waliptafi laykU usutanakajj golf umapjje. Phamilyajjar ufljail layka nayajj markajjar saran munirista.

Yaghepanakajj kusisifi laykut unapjjeri? Yaghep wawanakajj anatafi laykukit iskwilar sarapjjeri? Yaghep tatanakajj uman laykukit phistar sarapjjeri? Waynanakasti thogoil laykut phistar sarapjjeri? Yaghep tukturanakajj gong yanarl laykukit gollapjjeri? Jayranakajj spos7-tlai; laykukit nusutatwan sapjjeri? Yaghepanakajj gollgenifi laykojj wait tlaqesipjje?

Jisa, yaghepanakajj kusisifi laykU umapjjeri. Jisa, yaghepanakajj anatafi laykukiu iskwilar sarapjjeri. Jisa, yaghep tatanakajj umafi laykukiu phistar sarapjjeri. Jisa, waynanakasti thogoil laykU phistar sarapjjeri.

Jisa, yaghep tukturanakajj gong yahan laykukiu gollapjjeri. Jisa, jayranakajj samartlafi laykukiu ousutgtwall sapjjeri. Jisa, yaghepanakajj gollgenifi laykojj wal ttagesipjje.

Jumajj kastillan yateciafi laykut

Janiu nayajj kastillan yateciah layk jutkti. Janiu samartlafi layk jutkti. Janiu nayajj walja gollgenifi layk trawajkti. Janiu phamilyajjar ufijafi layk jutkti.

jut-ta? Sanartfaii laykut jut.-ta? walja gollgehifi laykut

Junajj

trawajta? Phamilyamar ufijan laykut akar jut-ta?

Khitipans jumajj aymar yategaskta?

Parukujjgpan aymar yategaskta.

(parukujjtipana)

Piru khitinak laykus yategaskta? (Pampankirinak layku) Khitipans jumajj tatakurghatak isturyta? (tatajjgpana) Khitinak laykus isturyta?

Pampankirinak layka. yategaskta. Tatajjgpan tatakurgilatak isturyta. Jagenak laykii isturyta.

(jacienak layku)

Khitipans aka Institutojj lurasi? (tata ArturUpana) Piru khitinak layku?

Tata Arturapan lurasi. Yatecierinak layku lurasi.

(yatecierinak layku)

Khitipans akapachajj utji? (Dyusgpana) Khitinak laykus aka pachajj utji? (jiwasanak layku)

Dyuegpan akapachajj utji.

Jiwasanak layku aka pachajj utji.

41)(1-)

Unidad 16

145 EJERCICIOS DE PREGUNTAS Y RESPUESTAS

(Continuaci6n)

Tat jiwipanjja, tata lantejj khitis trawajahapajja? (jillr yoga) Maman usuntipanjj khitis mamam lantejj manql phayirina? (kullakajja) Tata Artur sarjjepan khitis jupa lantejj akan kirasispa? (tata Killirmu) Juin sarjjepanjj khitis juma lantejj jutani? ( yaqha tata)

Tat jiwipanjja, tata lantejj jiiir

Juma lantejj yaqha tatat trawa.jaski?

Tatam lantejj jilamat markaman trawajaski?

Jumajj yaqha tat

lantit jut-ta?

Mastirojj naya lantejj yaqha yetichirit juti?

yoqaw tramajafiapa.

Mamajj usuntipanjj manajj lantejj kullakajjaw manqt phay:rina. Tata Artur sarjjepan jupa lantejj tata Killirmi akan kirasispa.

Nay sarjjepanjj yaqha tataw naya lantejj jutani. Jisa, naya lantejj yaqha tataw trawajaski. Janiu naya lantejj yaqha tat trawajkiti. Jisa, tatajj lantejj jilajjaw markajjan trawajaski. Janiu tatajj lantejj jilajj trawajkiti. Jisa, nayajj yaqha tat lantiu jut-ta. Janiu nayajj yaqha tat lant jutkti. Jisa, mastirojj juma lantejj yaqha yatichiriu juti. Janiu masfirojj juma lantejj yaqha yatichir jutkiti.

SUFIJO NOMINAL HPACHAtt

15

EJERCICIOS DE REPETICION Phanilyapas qt alpachanirakiu purinipjjana. Phamilyapas tacit pachanirakiu purinipjjUna. Phamil3ra.pas ukhpachanirakiu purinipjjSna. Int tasiwirojj niyapun jisk I a markpachaw sarapjjgna. Wawanakajjajj kiraspachaniu Chukiagar sarjjapjje. Kimspach t ' ant t churita. Ukhpach t !ant, churita.

16

Tambien lleg6 toda su familia. Tambi6n lleg6 toda su familia. Tambien lleg6 toda su familia.

Al entierro fue casi todo el pueblo. Nis tres hijos se fueron a La Paz. Dame los tres panes. Deme todos esos panes.

EJERCICIOS DE SUSTITUCION Wawanakajjajj qt alpachaniu purlnipjje. romnimaNimmormipmemomommoo panpachaniu ------. OssiMMOMONOIDOPOMOANWOMMO kimspachaniu puspachaniu ------. taqpachaniu ------. NOMNoommeAOmmemoOm sojjtpachaniu ukhpachaniu -

Wawanakajjajj 441pachaniu purinipjje.

Whwanakajjajj Wawanakajjajj Wawanakajjajj Wawanakajjajj Wawanakajjajj Wawanakajjajj

parkpachaniu purinipjje. kinispachaniu purinipjje. puspachaniu purinipjje. taqpachaniu purinipjje. sojjtpachaniu purinipjje.

ukhrachaniu purinipjje. Unidad 16

146 EJERCICIOS DE SUSTITUCION

(ContinuaciOn)

Kinspach ttantt churita. Maypach Paypach Phesqpach Taqpach Q ta

1p a c h

Ukhpach --------------., 17

Kinispach tiantl churita. Maypach ttantt churita. Paypach tient' churita. Phesqpach ttantt churfAa. Taqpach ttantt churita. Qialpach ttantt churita. Ukhpach ttantt churita.

EJERCICIOS DE TRADUCCION Ulthpach khff wakanakaw nayanki.

Todos estos libros son mios. (con taqpacha) Absolutamente todos estos libros son buenos. (con qfalpacha) Todas estas mesas estdn hechas de madera. (con ukha). Los tres libros son mica. Las dos casas son mias. Simanpachaw jan iskwilar sarkti. No trabag todo el nes. No trabaje todo el dia. No dorml toda la noche. No pude aprender Aymara en todo

Ukhpach khn wakanakaw nayanki. Taqpach aka lyurunakaw nayanki.. QTalpach aka lyurunakaw sumanaka.

Ukhpach aka misanakawmarinat lurata. Kimspach lyura nayanki. Paypach utaw nayanki.

Simanpachaw jan iskwilar sarkti. Pajjspachaw jan trawajkti. Jurnalpachaw jan trawajkti. Arumpaqarpachaw jan ik-kti. Yarpachan jan aymar yateqarl puirkti.

el alio.

EJERCICIOS DE PREGUNTAS Y RESPUESTAS

Maypach tlant%munta, chikatakch munta? Kimspach lyurut jumanki, mayakich jumanki? Aka lyurunakajj taqpachat aymar lyurkamaki, chikatakicha? Aka utanakajj ukhpach sumakamakiti janicha? Jichha marajj qtalpach yapunakat sumakamaki janicha?

Maypach tiant, munta.

Jilanakanajj qialpachanit Istarus Unirusankapjje?

Jisa, jilanakajjajj q'alpachaniu Istarus Unirusankapjje. Janiu jilanakajjajj Walpachan Istarus Unirusankapkiti. Jisa, phanilyajjajj ukhpachaniu kastillan parlapjje. Janiu phamilyajjajj ukhpachan kastillan parlapkiti. Jisa, jilanakajjajj taqpachaniu warninijjapjje. Janiu jilanakajjajj taqpachan warminipkiti.

Phamilyamajj ukhpachanit kastillan parlapjje?

Jilanakanajj taqpachanit warminijjapjje?

Kimspach lyurd nayanki.

Aka lyurunakajj taqpachaw aymar lyurkamaki. Aka utanakajj ukhpach sumakamakiwa. Jichha marajj q'alpach yapunakaw sumakanaki.

Unidad 16

147 EJERCICIOS DE PREGUNTAS Y RESPUESTAS

(Continuaci6n)

Ukhpachanit wawanijjapjje?

Jisa, ukhpachaniu wawanijjapjje. Janiu ukhpachan wawanipkiti. Jisa, aymar yatichirinakajj q'alpachaniu kastillan yaticiapjje. Janiu aymar yatichirinakajj qtalpachan kastillan yatichapkiti. Jisa, jiwasajj panpachaniu aymar parltan. Janiu jiwasajj panpachan aymar parlktanti.

Aymar yatichirinakajj q'alpachanit kastillan yatichapjje?

Jiwasajj panpachanit aynar parltan?

Kuchawamb markpachat qhechw parlapjje? Chukiag markpachat aymar parlapjje? Jumajj jurnalpachat isturyilata? Nanakajj simanpachat trawajapjjta? Jumajj maypach t !ant! ampit junttun umirita?

SUFIJO "MPI"

18

SUFIJO NOMINAL "PACHA"

EJERCICIOS DE REPETICION Usiuyu, Chukiagur wawanakampach

Eusebio, nos iremos a La Paz con los

sarjjegni.

nifios inclusive.

Pirojj wawapampachaw juti. Juntfilmjj tiantlampach manta.

Nayampach anatariEni.*

19

Janiultchawamb markpach qhechw parlapkiti. Janiu Chukiag markpach parlapkiti. Janiu nayajj jurnalpach isturyirikti. Janiu jumanakajj sinanpach trawajapktati. Janiu nayajj maypach tiantlamp jun,

(Eusebio, nos iremos a La Paz con mas Form. Pop.) los nifios. Pedro vino inclusive con su hijo. (Pedro vino con Inds su hijo. From. Pop.) Quiero el café con .Fan y todo. ( Quiero el café con mas el pan. Form. Pop.) Jueguen ustedes conmigo mas. (Conndgo nds jugaremos.* Form. Pop.)

EJERCICIOS DE TRADUCCION Pirojj wawanakapampachaw sarjje. Pedro se march6 con sus animales y todo. (Pedro se fue con Ids sus animales: Form. Pop.) Pedro se marchd con sus nietos y todo. (Pedro se fue con mas sus nietos. Form. Pop.) Pedro se march6 con su abuelo y todo. (Pedro se fue con mas su abuelo. Form. Pop.)

Pirojj wawanakapampachaw sarjje. Pirojj uywa.nakapampachawsarjje.

Pirojj allchhinakapampachaw sarjje.

Pirojj achachilapampachaw sarjje.

"Connigo Inds jugaremos" esta clase de construed& es muy corriente en las personas que tienen influencia del quechua y del aymara; la idea de esta frase es: que ustedes me incluyan a not tambi6n en el juego. Unidad 16

4( 0

148

EJERCICIOS DE TRADUCCION

(Continuaci6n)

Uka lapisampach churita. Dame ese libro mds. Dame esto mgs. Llevame esta maleta mtgs. (Ilevamelo esta maleta mgs. Form. Pop.) Plgnchame esta camisa mgs. (Plandhamelo esta canisa Form. Pop.) Lgvame este pantal6n masa (Lavamelo este pantaldn inns. Form. Pop.)

Uka lapisampach churita. Uka lyurumpach churita. Akampach churita. Aka malitampach aparapita.

Aka kamisampach planchtlarapita.

Aka pantalunamvach t'ajjsarapita.

EJERCICIOS DE PREGUNTAS Y RESPUESTAS Kawkinkis tatamajja? (markajjana) Mamamampachat markamanki? (jisa) Aka lyurojj jumankiti? (jisa) Aka lyurumpachat jumanki? (jisa) Sawa:rojj samarafiati? (jisa) Tuminkumpachat samarafla? (jisa) Akanjj jurnalpach trawajafiati? (jisa)

Arumampach trawajafiati? (janiwa) Yaghepanakajj warmdparmachat trawajapjjeri? (jisa) Tatamar kart apaytati? (jisa) Jilamampacharut apayta? (jisa) Jilanajj puriniti? (jisa) Warmipampachat purini? (jisa) Wawanakapampacha? (jisa)

Tatajjajj markajjankiwa. Jisa, mamajjampachaw markajjanki. Jisa, nayankiwa. Jisa, aka lyurumpachaw nayanki. Jisa, sawgrojj samardlawa. Jisa, tuminkumpachaw samarafia. Jisa, akanjj jurnalpach trawajalawa. Janiu, arumampach trawajafigkiti. Jisa, yaghepanakajj warmipampachaw trawajapjjeri. Jisa, tatajjar kart apaytwa. Jisa, jilajjampacharla apayta. Jisa, jilajjajj puriniwa. Jisa, warmipampachaw purini. Jisa, wawanakapampachaw purini.

OTRO USO DEL SUFIJO "PACHA"

20

EJERCICIOS DE REPETICION Janiu impurtkiti, ukhampach uka lyur churita? Masiirojj tatajjajj usutpachaw trawaji.

No importa, dame ese libro tal comp esta.

Mi papg ayer trabaj6 asi enfermo y todo. (Asi enfermo mismo trabaj6 ayer mi papa.

Tata Jwanajj nmatat chtaranpachaw ikinti. Qaritpach anatayapjjetu,

Form.Pop.)

Por borracho don Juan se acost6 con la ropa mojada y todo. Me hicieron jugar asi cansado y todo.

Unidad 16

149

21

22

EJERCICIOS DE TRADUCCION Qaritpach anatayapjjetu. Me hicieron jugar asi enfermo y todo. (Asi enfermo mismo me hicieron jugar. Form. Pop.) Me hicieron trabajar asi cansado y todo. Me hicieron trabajar asi borracho y todo. Me hicieron dormir asi mojado y todo.

Qaritpach anatayapjjetu. Usutpach anatayapjjetu.

Uka lyurojj thanthati? Janiu impurtkiti, ukhampach churita. vieja esa maleta? No importa, vendamela tal como esti. LEstd muy quemante el café? No importa, dgmelo asi mismo. LEstd usada mi camisa? No importa, d4mela asi como est4? ,No est6 bien planchado mi pantal6n? No importa, me lo pondre asi MiSr20.

Uka lyurojj thanthati? Janiu impurtkiti, ukhampach churita. Thanthat uka malitajja? Janiu impurtkiti, ukhampach aljjeta. Juntqfmajj qhatiririti? Janiu impurtkiti, ukhampach churita. Ksmisajjajj merqleti? Janiu impurtkiti, ukhampach churita. Janit pantalunajjajj soma. planchatgki? Janiu impurtkiti, ukhampach uchasi

Qaritpach trawajayapjjetu. Umatpach trawajayapjjetu.

Chlaranpach ikintayapjjetu.

EJERCICIOS DE PREGUNTAS Y RESPUESTAS

Yaghepanakajj jan gong utjipan usutpachat trawajapjjeri? Jumajj qaritpachat isturyirita? Yaqhepanakajj machantasinjj qheptirojj machatpachat trawajapjjeri? Juntifimajj qhatirirfskiwa. Ukham qhatirirpacht churdma? Kanisamajj mukItskiwa. Ukham mukipacht churgma? Yaqhepanakajj isinakjj jan planchtpacht uskusipjjeri? Yaqhepanakajj jan manq'atpachat trawajapjjeri?

Jisa, yaqhepanakajj jan (long utjipan usutpachaw trawajapjjeri. Jisa, nayajj qaritpachaw isturyirrta. Jisa, yaqhepanakajj nachantasinjj qhepiirojj machatpachaw trawajapj jeri. Jisa, ukham qhatirirpach churita.

Jisa, ukhammunkipach churita. Jisa, yaqhepanakajj jan planchatpach isinakjj uskusipjjeri. Jisa, yaqhepanakajj jan manWatpachaw trawajapjjeri.

USO DE "UKA" 23

EJERCICIOS DE REPETICION Mg urojj tata Antufiojj tata Usiuyun

Un dia don Antonio fue a donde don Eusebio.

uksardna. Tatajjajj tiojjan uk sari. Tatajjajj tiojjan ukarii sari. Tiojjan ukat jutaskta.

Ni papa fue a donde mi tio. hi papa fue a donde mi tio. Estoy viniendo de donde mi tio. (de su casa)

Tatajjajj tiojjan ukan samaraski.

412

hi pap6 esta descansando donde mi tio. (en su casa)

Unidad 16

150 24

ORACIONES PAREADAS Tiojjan uk saraskta. Estoy viniendo de donde mi tio. (de la casa de mi tio) Estoy yendo a donde mi tio. (a su casa)

Tiojjan uk saraskta. Tiojjan ukat jutaskta.

Tata Jwanan ukanjj mb: phistaw utji. Hemos dormido donde don Juan. Estanos viniendo de donde don Juan.

Tata Jwanan ukanjj m phistaw utji. Tata Jwanan ukan ikipjjta. Tata Jwanan ukat jutasipkta.

Achachilajjan ukat aka asnunak

Achachilajjan ukat aka asnunak ana-

anakint a.

kinta. Tatajjajj achachilajjan ukankaskiwa.

Tiojjan uk saraskta.

Mi papd estd donde mi abuelo. Estas llamas estoy trayendo de donde mi abuelo.

Achachilajjan ukat aka gawranak anakiniskta.

Waljaniu tata Pirun ukankasipki. Muchos estdn bailando donde don Pedro. Muchos estdn donde don Pedro.

Waljaniu tata Plrun ukankasipki. Waljaniu tata Pfrun ukan thoclosipki. Waljaniu tata Plrun ukankasipki.

EJERCICIOS DE PREGUNTAS Y RESPUESTAS Kawkits jutaskta? (awichajjan ukata) Kawkits aka wakanak anakiniskta? (tata Plrunulsata) Tata Mijilajj tata Arturun ukankaskiti? (jisa) Kawkits ttantf alanta? (tata Alwirtun ukata) Kawkirus saraskta? (achachilajjan ukaru) Kawkinkaskis tatamajja? (awichajjan ukana)

Awichajjan ukat jutaskta.

Tatamajj tioman ukankaskiti? Kullakanajj jilaman ukankaskiti? Tata Mijilajj tata Jwanan ukankasw kiti?

Jisa, tatajjajj tiojjan ukankaskiwa. Jisa, kullakajjajj jilajjan ukankaskiwa. Jisa, tata Mijilajj tata Jwanan ukankaskiwa.

Jilajjajj tioman ukant sanaraski? Juman ukant wawajjajj anataski? JichhUrmanthejj tata Arturun uk sartati? Aka simanajj amijuman uk wisitir sartati? Tataman uk sartati?

Jisa, jilamajj tiojjan ukan samaraski. Jisa, nayan ukan wacmnajj anataski. Jisa, jichhUrmanthejj tata Arturun uk sartwa. Jisa, aka simanajj amijujjan uk wisitir sartwa. Jisa, tatajjan uk sartwa.

4' 3

Tata Plrun ukat anakiniskta.

Jisa, tata Nijilajj tata Arturun ukankaskiwa. Tata Alwirtun ukat alanta. Achachilajjan ukarii saraskta.

Awichajjan ukankaskiwa.

Unidad 16

151 25

EJERCICIOS DE REENTLAZO

Phamilyajjajj qtalpachaniu purinip-

Phanilyajjajj qtalpachaniu purinipjje.

jje.

Wawanakajjajj ------------- ukhpachaniu ------. ------_ ..... ----_---- sarjjapjje, -- - - - - --

-- puspachaniu

-----_--_---____--_ kutinjjapjje --Jilanakajjajj kimspachaniu mil.woolowwmalmoirmil..00411. .... -- kasarkamaki . 1110111101111NIM.IIINIIONO

Jall apjtipan iskwilar sari. yapur sarapjjg.

Int jalsunipan -------- ----- trawajir Int jalantipan ------------.

26

Wawanakajjajj Wawanakajjajj Wawanakajjajj Wawanakajjajj Wawanakajjajj Jilanakajjajj Jilanakajjajj Jilanakajjajj

qtalparlhaniu purinipjje. ukhpachaniu purinipjje. ukhpachaniu sarjjapjje. puspachaniu sarjjapjje. puspachaniu kutinjjapjje. puspachaniu kutinjjapjje. kimspachaniu kutinjjapjje. kimspachaniu kasNrkanaki.

Jall apjtipan iskwilar sara. Jall apjtipan yapur sara. Jall apjtipan yapur sarapjjg. Int jalsunipan yapur sarapjjg. Int jalsunipan trawajir sarapjjg. Int jalsunipan trawajir jutapjjg. Int jalantipan trawajir jutapjjg.

EJERCICIOS DE TRADUCCION jan jan jan jan jan jan

trawajai munktasti? nanqtaii munktasti? iskwilar saran munktasti? nestrojj jutktasti? phayktasti? nasifrojj kutinktasti?

Kunatrak jan trawajafi munktasti? ,Por que no quieres comer? 4Por que no quieres it a la escuela? gor que no viniste ayer? ,Por que no cocinaste? 4Por que no regresaste ayer?

Kunatrak Kunatrak Kunatrak Kunatrak Kunatrak Kunatrak

Khitirak juna lantejj trawajaspasti? Llicy quien podria trabajar en vez de mi? Nuien podria quedarse en vez do ml? Nuien podria lavar las ropas en vez de mi hernana? &Quien podria venir mariana en vez de ti?

Khitirak juna lantejj trawajaspasti? Khitirak jichhffrust naya lantejj trawajaspasti? Khitirak akan naya lantejj kirasispasti? Khitirak kullakajj lantejj isinak ttajjsaspasti? Khitirak qharUrojj juma lantejj jutaspasti?

EJERCICIOS DE REEEPLAZO LIBRE Jilajjalj ma simanatjam purina.

sataalmow unafiart yat-ttjjana. Parinup sarjjepan tata Jmanajj amukiu ttukgna. FRASES UTILES Anqar juntlurttasinifiani, wali thayawa. Akhan juntturttasifiani. Jan chtiuttistati. Jan chtanakttistati.

Vamos afuera nucho frio. Calentemonos No me quites No me quites o natural)

a calentarnos al sol, hate

aqui. el sol. la luz. (luz artificial

Unidad 16

152

ESTIMULOS PARA LA CONVERSACION 1.

Tata Pirojj warmip jiujjepanjj umafiarif yut-tfjje, janiu trawaj-jjeti. Wawanakapasti wal tfaciesipjje, ukatpi pErinupajj ewjjtfir sarejja.

Prinu:

Winus tias ayjdru.

Wdru: 2.

...

Tata Karlusajj parukiarti sari, jupajj ma mis nistlayasifi muni.

Tata Karlusa: Tata Kura:

Winus tias tata.

TAREA ESCRITA Construya oraciones utilizando el sufijo

MODEM:

I. 2.

3. 4. 5. 6.

y la forma nuke

Pirun/ uka/ naya/ sarafia/ (presente progresivo) Pirun uk nayulj saraskta.

Tata.jja/ uka/ naya/ jutalia/ (presente progresivo) Jichhifru/ mR/ phista/ achachilajjana/ uka/ utja5a/ (futuro) Naya/ tiojja/ uka/ qamafia/ (presente perfecto) Jilajja/ tata Iwaristu/ uka/ trawajaria/ (presente perfecto) Nanaka/ tata Ansilmu/ uka/ samarafia/ (presente perfectivo) Mama/ Maria/ uka/ naya/ saran's./ (presente progresivo)

41'6

Unidad 16

153

GENERALIZACION I SUFIJO "IPANA" a)

CON VERBOS

Se utiliza en oraciones subordinadas y solamente cuando son distintos sujetos de la oraci6n secundaria y de la principal

las

Este sufijo puede indicar: 5

1.

Raz6n o causa: Puede responder a la pregunta Kunatsa? (LPor que?) EJEMPLOS:

gor que no viniste ayer? No vine porque gor que don Juan esta triste?

Kunats mastirojj jan jutkta?

Jallam jan jukti. Kunats tata Jvanajj llakitdski?

Wawap sarjjam llakitEski. 2.

Bata triste Rape se fue su hijo.

TiemRo: (Cuando, despuds de). Indica que la accidn de la oracion principal se realiza despuds de la accion secundaria. EJEMPLOS:

Int Jalantiam utasar sar-

Nos iremos a la casa cuando se ponga el sol. (Despues que se ponga el sol nos iremos) Comenzaremos a trabajar cuando deje de llover. Vans a comer cuando llegue to papa.

jjafiNni.

Jall apjti

n trawajari 011 -

tafiNni.

Tatam puripan manglasipjja-

NOTA:

Ipana omite la dltima vocal del radical cuando este termina en a, si no, la vocal Ultima del radical se mantiene y desaparece la i de ipana. Ej.

Japan jan jukti. b)

CON PALABRAS NOMINALES:(Palabras que no son verbos) Indica raz6n o causa por la que se realiza la accidn verbal. EJEMPLOS:

hlitipans jumajj akantrawajta. Tata Arturtipan akan trawajta.

Dyus Tatittipan taqe kunas utji.

JumSpan nayajj aymar yateqta.

gor quien trabajas aqui? (Nuien to da trabajo?) Trabajo por el P. Arturo. (Trabajo gracias al P. Arturo) Todo existe por Dios. (Dios es el que crea todo) Por ti aprendi aymara. (Gracias a ti aprendi aymara)

4r, 6 Unidad 16

154 NOTA: 1.

Cuando el sufijo ipana se agrega a una palabra nominal terminada en vocal a, se puede o no omitir dicha voca3

EJOCLOS: Yo trabajo gracias a ti. Yo trabajo gracias a ti.

Jungian trawajta. Jumlpan trawajta.

Los sufijos posesivos jja, ma, sa, suenan mejor si no se omite su vocalcuando se agrega el sufijo 12E11.

EJEWLOS: Td trabajas gracias a ni padre. Y yo trabajo gracias a to padre. Gracias a nucstro padre fuimos a La Paz.

Tatajjapan jumajj trawajta. Nayasti tatapdpan trawajta. Tatasdpan Chukiagur sartan. No onite a las demgs vocales.

3.

Como se ve en los ejemplos anteriores la i del sufijo ipana siempre se prolonga cuando onite a la dltina vocal de la palabra nominal y cuando no, la prolongaci6n queda en la Ultima vocal de la nisma. II

USO DE "LAYKU"

Layku indica el motivo o fin por el que se realiza una acci6n. Su traduccidn es parecida al sufijo ipana, pero las ideas son diferentes. EJEMPLOS:

For ouidn trabajas td. (La idea es: , Gracias a quidn trabajas? LIQuidn to da trabajo? Trabajo por el padre Arturo. (Trabajo gracias al P. Arturo, el me da trabajo) Pero ,For quidn trabajas? (La idea es ,Para beneficio de quien trabajas?) Trabajo por mis hijos. (Para beneficio de mis hijos) Por los campesinos estoy aprendiendo aymara. (For el bien de ellos)

Khitipans jumajj trawajta.

Tata Arturgpan trawajta.

Piru khiti lajkus trawajta. Wawanakajj lard/ trawajta. Pampankirinak laykti aymar yateciaskta.

III

USO DE HLANTI"

Lanti equivale a la construed& castellana'n lugar de ", "en vez de". Se usa solamente para indicar sustituci6n de un sustantivo por otro. EJEMPLOS:

Tirisaw Khiti lantis jumajj trawajir jut-ta? Jilajj lantiu trawajir jut-

Teresa se qued6 en lugar de su nadre. ,En lugar de quien viniste a trabajar? Vine a trabajar en lugar de

ni hermano.

ta.

407

Unidad 16

155 IV SUFIJO NOMINAL "PACHA" Este sufijo expresa totalidad o integridad. INTEGRIDAD:

IjElPLOS:

Sinanpachaw nayajj trawajta. Marpachawtatajjajj usutana.

Yo ttabajo -toda la -semanai Mi padre estaba enfermo todo el alio.

TOTALIDAD: 1.

Cuando pacha se agrega a la forma tacie (todo), la totalidad se refiere solamente al sustantivo.

EJEMPLOS:

Tata Pirojj taqpach wawanakapampiu

Don Pedro se fue con todos sus hijos.

sarj je. 2.

Cuando el sufijo pacha se afiade al sufijo Epio la totalidad expresada se refiere no solamente al sustantivo de la frase,sino a otras cosas relacionadas con el sujeto.

FJEMPLO:

Tata Pirojj wawanakapampachaw

Don Pedro se fue con sus hijos y todo.

sarjje. 3.

El sufijo pacha con adjetivos de cantidad indica tambien totalidad.

EJEITLOS:

Kinspadhaniu wawanakajjajj purinipjje.

Mis tres hijos llegaron.

Ukhpach t'ant t munta.

Quiero todos esos panes. Vinieron los tres.

Phescipachaniu jutapjje. 4.

Cuando pacha se afiade a los adjetivos calificativos expresa estado y se podria traducir: y todo n, "tal como estdv.

EJEMPLOS:

Ukham chiaranpach pantalun uskusi. Usutpachaw mastirojj trawajta. Janiu importkiti, ukhampach uka lyurjj churita.

Me pondre el pantalOn asi mojado y todo. Ayer trabaje asi enfermo y todo. No importa, dame tal como estd ese libro.

4f18

Unidad 16

156 USO DE uUKAH CON REFERENCIA AL LUGAR

Esta forma (uka) pospuesta a

el sufijo na)indica el lugar donde

un nombre de persona estg la persona.

al que se ha afiadido

EJEMPLOS:

saraskta? Jilajjan saraskta. Kawkits jutaskta? Kawkirus

lainde

estgs

yendo?

Estoy yendo donde mi hermano.

,De donde estas viniendo? Estoy viniendo de donde mi tlo.

Tiojjan ukat jutaskta. LECTURA STLECCIONADA

URTIMALAN QAWRANAK LUNTHATAWIPA

Me: urojj ma tatawqmsranak Machaqmarkar anakiskgna.

Tata Urtimalasti thakinjamsaraskarakina, ukatsti mg i%turojj

Thakinjama por el camino

Anakiyasifia -

jikjjatgnwa uka qawran jaqerojja.

ayudar a arrear

- Ulnas tartis tata. - Wines tartis tata.

Lakjafia - dividir en grupos

Kawkirus aka qawranak anakiskta tata?

- Machaq Markarti anakiskta, jumasti kawkirus saraskta tata? Nayas Machaq Markarurakiu saraskta; ukhamajj

kumpafi-

tfasifign tata; ""aka thakinjj walja lunthataw utji" sapjj ewa.

Jisa ukham sapjjewa.

jAy tata: jumajj wali qaritatawal anaklyasima tata.

- Waliki, yuspagarpun tata. - Payar la.kjafiEni tata; tinak yaqharu, jiskia tiukhanaksti yaqharuraki: Ukhamaw jipanakajj payar lakjapjjiina,

qawranak ya-.

qharu, tlukhanaksti yaqharuraki. Ukatsti Urtimalajj wali sum amuyt t asinj ja akham sgnwa:

4119

Unidad 16

157 - Tata)aka likli qawranakapuniu anch chhuknage, nay akanak anaki.

Jumasti kiachat uka

tfukha qawranak

anakiniskam; jumajj qaritgtaw tata.

phhuknaciafia -

Walik tata.

corretear en grupo

Qawran tatajj chuyma manqhapan "iAka tatajj wali suma

Nayrsttafia -

adelantarse

jaqesg!" sanwa; Urtimalasti "Aka tatajj wali sunsusg" sarakinwa chuyma manqhapanjja.

Urtimalajj uka likli qawranakarojj laqakiu chhukuygna,

Ch!amakrantariaanochecer

qawranisti janiu laqsarafi puirkgnti uka ttukha qalranakampejj Urtimalajj anchaw nayrsttjjgna, ukatpi qawran tatajj

Urtimalarojj arttgnjja "tata ukhan suytianital samartlasjja-

pensar Ktuchu -

rine& figni" sasa, piru Urtimalajj janiu isttkantil saraskakinwa. Ikjaiia -

Niyaw chtamakrantjjana.

Urtimalasti janiu ufigsjjgnti,

conciliar sueflo

qawran tatasti llakisjjgnwa "Kunatrak jan suytianifi munkpa-

Lunthatgpachacha?" sasaw wal luptisina.

chitu?

Khuyufla

silbar Juklampjitarojja qawran tatajj ikifiatakiu wakichtfas-

qollu ktuchuru.

jjgna ni

Uka arumajj qawran tatajj janiu

Ufigsifia -

aparecer

ikjah puirkEnti, kunalaykutejj chikat qawrapat llakisina. Qhepgrmanthisti qawran tatajj wall alwat Machaq Markar sarjjUna.

Sapa jiskla istanshar purisin jagenakar jisktta-

sina "tata, janit masayptojj mg jager qawranak anakir ufijasa-

mach-ta?" sasina.'%qhepanakajj "khuytlasisaw anakiskgna" sapjjRnwa; ysqhepanakasti: sapjjarakinwa.

"vial qawranak chhukuyaskbna"

Qawran tatajj wal apurtlasina Machaq Markar

puriflatakejja.

Niy chikUrii qawran tatajj Eachaq Markar purina.

Puri-

sinjj vs' Urtimalar thaqgna, piru Urtimalajj janiu ufigskgnti.

410

Unidad 16

el

158

Jan ThEsjjepanjj qawran tatajj juktamp llakisjjdna. Ukham ufijasisinjja wall waraturukiu uka ttukha qawranakap

aljjarawayjjgna, ukatsti wall llakitaw utapar

kutjjdna.

Qhepatjja yatjjdnwa...Urtimalan lunthattapa._

Urtima1ajj yaqha markarU uka qawranak aljjarawayatayna.

PREGUNTAS 1. 2.

3. 4. 5. 6.

7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14. 15. 16. 17. 18.

Tata Urtimalajj khitirus jikjjatdnjja? Qawran tatajj kawkirus saraskatayna? Ukatsti kamnasas qawran tatamp Urtimalampejj parlapjjEnjja? Qawqharus qawranak lakjapjjEnjja? Khitis likti qawranak anakinjja? Khitis nayrstlwayjjEna? Qawran tatajj Urtimalarojj arnagEnti? kamsasasa? Urtimalasti suyttdnti saraskakincha? Niy chtamakrantjjepanjja kamsis qawran tatajja? Kunats uka arumajj qawran tatajj jan ikjan pluirktinjja? Qhepdrmanthisti kawkirus qawran tatajj sarjjgna? Sapa jisk'a istanshar purisinjj kamachgns qawran tatajja? Ufijir jagenakajja kamsasas awisapjjEna? Machaq Markar purisinjja kamachdns qawran tatajja? Machaq Markanjj Urtimalar jikjjatEnt janicha? Qawran tatajj kuns Machaq Markanjj aljjarawayjjgnjja? Wall kusisitat qawran tatajj utapar kutjjgna? Qhepatjja kuns qawran tatajj yatjjana?

411

Unidad 16

159

TUNKA PAQALLQON UNIDADA ORACIONES BASICAS

Jan ukajj janiu qheptirkamas tukjkiriskayat-ti.

Todas mis papas eran Buenas, si no, no hubiera podido venderlas. (...si no, no hubiera podido terminarlas, Form. Pop.)

2.

Mayfir payUr jan onjjtat qonuskiriskayata.

Hubiera estado sentado dos- o tres dias sin moverme.

3.

rat Amijunakajjarojja manglasinimayahaniu sistwa.

A mis amigos les dije que fueramos un momento a comer.

4.

Nanak utar mantkipansti, yaqha amijujjaw jikjjatanipjjetu.

Y en el momgnto en que entrabamos a la casa nos encontr6 un amigo mio.

5.

Nanak manql askipan, mayak jupanakajj chtajjwjjapjje.

Cuando estdbamos comiendo, de repente se pusieron a discutir.

6.

Pa jape ma tatar nuwir ufijasajja, amijujjajj nuwasifi munarakina.

Cuando vio a dos hombres pegando a un senor ni amigo tanbidn quiso pelear.

7.

Janitejj nanakajj jarklapkiriskayatjja, amijujjajj numasisapanwa.

Si nosotros no le atajdbamos mi amigo hubiera peleado.

8.

Ukatjj nanakajj fatukiu jutawayjjapjjta.

Luego nosostros nos vinimos rdpido.

9.

Tambur purisinsti anijujjarojj ma ktuchurff ikjayta.

Y llegando al tambo lo .hice dormir a ml amigo en un rincOn.

1.

Ch I oqej jaj j sumakamakinwa,

10. Ma jaqew sarkasa qollqe chin jalaqtayasi.

A un hombre se le cay6 un paquete de dinero mientras caminaba. (Un hombre estando yendo hizo caer un anarro de dinero. Form. Pop.)

11. Qhepajjajjanjja yaqha jaqew utjarakIna.

Habia un hombre detrgs de mi.

12. Jupas qollq jalaqtayir kitaynawa.

El tambien habla visto que se le cay6 (El tambien habia visto el dinero. hacer caer dinero. Form. Pop,)

13. Nay qollq aptg siskipansti jupaw qollq aptjje.

Y cuando yo estaba por levantar el diner°, lo levant6 el.

14. Jiwas sapak aka gong jaljasi.,

Nosotros solos yams a repartirnos este dinero.

fiani.

15. Nayajj patak waranqkamakipachama, saygtwa.

412

Yo pense que todos los billetes eran de a cien mil.

Unidad 17

160 16. Nay uka qollqe chin jarard siskipansti, mg jagew ufistani.

Y cuando yo estaba por desamarrar el dinero apareci6 un hombre.

17. Jupanakajj qollq aparawayapjje-

Ellos me quitaron el dinero.

tu.

18. Aparawayasinsti, 14atukiu jal-

tamyjjapjje.

Y despas de quitdrmelo escaparon rdpidamente.

19. Nayarusti, wali nuwjata, jan gollgen jaytamayapjjetu.

Y a mi me dejaron muy golpeado y sin dinero.

Unidad 17

413

163. TEXTO BASICO

QOLLQ LUNTHATAYASIR TATA

Pasir simanajj ch'oq aljjasiriu Chukiagur sarta. Chukiagunsti ma, tambura purta.

Tambu

tambo

Uka tambunsti marka masina-

t er

Tukjaria

kajjanpiu jikista.

minar Oeparojja ratukiu ch'oq aljjarta, kunalaykutejj ontoqejjajj sumanak-kamakfnwa, jan ukajj janiu qheparkanas tukj-

kiriskayEt-til mayor payar jan onjtat qonuskiriskaydta,

Onjjtafia -

moverse "ch'oq al

itt sasa.

Chikarusti amijunakajjampiu nanciasinifi munaytba; ukatpi 'ha

fat

mancitasiniwayapjjafidnift sistjja amijunakajjarojja.

Jupanakas ti

Mayawja lugar

- un

iyawsapj jS.nwa .

Phesqaniu md jisk t a utar manqtasirejj sarapjjta. Nanak

utar mantkipansti yaqha amijii jikjjatanipjjetu.

machatdtaynawa.

Jupampachaw uka utar raantapjjta.

utansti yaqha tatanakaw imarasipkatayna.

Jupajj

Uka

Nanakajj mayaw-

Waykjaha agredir o humillar a una persona, entre dos o ins Jarktafla -

7a377No perjaril ciontlasipjjta, ukatsti mance mayisipjjta.

Uka yaqha tatanakajj umarasipkakinwa.

mitir realizar una acci6n)

MI isturusti

nanak manceaskipanjj mayak uka tatanakajj ch'ajjwjjapjje, ukatsti nuwasjjapjjewa; paniniu mR tatar

uaykjapjje. Ukham

nuwir uhjasasti, umat anijujjajj nuwasifi munjjarakfna; piru

Nevaqata delante

nanakaw jarktapjjta; janitejj jarktapkiriskayatjja nuwasisapanwa. jjapjjta.

ikjayta.

Ukatjja istukiu uka umat amijujjampach jutaway. Tambur purisinjj md ktuchura uka amijujjarojj

Ikjayawayasinsti wawanakajjatak isinaka, =mew*

flanak alasiriu sarta.

Unidad 17

414

162 Nayajj mS kall saraskaySta, ukhamarakiu uka kallinjj

Qollge chinu amarro de dinero

uE qawqha tatanakajj sarasipkarakEna. Nayraqatajjanjja min jagew saraskEna, sarkasasti uka

jagejj ma gollge chin jalagtayasi. Qhepdjjajjanjja yaqha

Jalaotayafia -

derramar o hacer caer algo

jagew utjarakina, jupas uka tatar gollq jalaqtayir ufijara-

nayraqat gollq aptejja. Nayajj jadepar churjjafi munaySta,

e S a - atras referents al lugar)

maynisti janiu munkEnti "jiwas sapakiu gollq jalaqtayir

Jadepa - su duefio

kitaynawa; ukatpi nay gong aptg siskipanl antisas jup

ufijtan, antisaa jaljasinifiSni, walja golIgSpachawau saJuijasifia - re-

saw uka .gollq ufiachtlayitu.

Patanjja patak waranqatay-

nawa. Ukhamasti nayajj patak warangkamakEpachawa saygtura27

partirse Ufiachtlayafia

mostrar ukatpi nayajj iyawstjja.

Uka jaqejj ma chlusawjarq irpitu "ch'usawjan jaljasinifiSnu sasa.

Chtusawja - lugar vacio y silencioso

NV chtusaWjar purisinsti uka jaqejj naya-

111 uka gollge chinjj churitu ujichhajj jumgolla jaktfae

Jaktiafia - contar numeros

sasa.

Jararafla

Nay gollge chin jararg siskipansti ma jagew ufista-

desatar, desamarrar

ni; jupajj uka gollge chin jalaqtayir jagetaynawa. Ukats-

ti mha jaqejj ufistaniraki.

Ukatjj gollq jalaqtayir ja-

qejj mayak katuntitu "lunthat jade, nayankiu aka gollogejja.

Janiu gollgejjajj akakikEnti, kawkis chikatajja ?" sasakiu katuntitu.

Nayniris uktuk churjjam sasakiu takintitu. Katuntafia -

Nayar irpanir jades nuwarakituwa, jupas lunthatarakitaynawa.

Kimspachaniu nuwjapjjetu.

Ukatsti sak lluchlsup-

jjetu, nayan gollciejj aparawayapjjetu, aparawayasinsti

Sak lluchistfia sacar el sac° Aparafia

guitar

ratukiu jaltawayjjapjje.

1

NAY QOLLQ APTA SISKIPANA : Esta frase no es una cita, porque no la dijo ex prosamente llevantare el dinero" sino solo intentaba levantarlo.

2

WARANQKAMAK1PACHAW SAYAIWA: Tampoco esta frase es una cita, solo es un decir interior, un pensar, por esono Neva comillas antes del verbo safia. Unidad 17

163

Nayarusti Zia Li nuwjata, jan gollgen jaytawayapjjetu.

Jaltawayj4afta

huir, escapar

Jupanakajj lunthatgpjjataynawa.

Qhepatjja jagenakajj uukhampun uka lunthatanakajj Lurapjjeritt sapjjetuwa.

"Uka gollge chinojj janiu qoll-

qekamaerikitil papilanakakiriuu sapjjetuwa.

PREGUNTAS

1. 2.

3. 4. 5. 6.

7. 8. 9.

Kunarus pasir simanajj Chukiagur sartjja? Tambunjj khitinakampis jikistjja? Chlogsti ratukit aljjarta janicha? Chloqejjajj jan sumakamakikasapEn ukajj iatukit tukjiriskaygta? ChikUrojj kawkirus amijunakajjampejj sarapjjtjja? Nanak utar natkipanjja khitis jikjjatanipjjetu? Uka amijujjajj machathtaynati janicha? Uka uta nanqhanjja yaqha tatanakajj kamachasipkataynasa? Nanakasti kuns mayisipjjtjja?

10. Nanak manqaskipansti kamachapjjes uka yaqha tatanakajja? 11. Qawqhanis mg tatar waykjapjje? 12. Kunats machat amijujjajj jupanakamp nuwasifi muni? 13. Janitejj jarklapkiriskaygtjja kamachasapgnsa uka amijujjajja? 14, Ukatjja kawkirus kutjjapjjtjja? 15. Amijujjar ikjayawayasinsti kamachts nayajja? 16. Kallinjja waljanit sarasipkgna? 17. Nayraqatajjana, qhepajjajjana jaqejj utjgnti janicha? 18. Mg jaqejj kuns sarkasajj jalaqtayasi? 19. Nay golloi aptd siskipanjj khitis uka gollq apti? 20. Ukatjj kamsitus uka jaqejja? 21.Ukatsti kawkirus sarapjjtjja? 22. W ch'usawjansti kamachapjjetus uka lunthatanakajja? 23. Nayar irpanir jaqejja uka lunthatanakan amijupgtaynati janicha? 24. Qhepatjja kamsapjjetus jacienakajja?

416

Unidad 17

164.

SUPLEMENTO Chhichhillankha jamachti achaku khuchi

jararankhu - lagarto faltar, insuficiente sobrar jiltlafia - acusar de algo tumpaha

- mosca - pajaro - ratOn - cerdo

liviano phisna jathi - pesado sillpta - delgado (para cosas en las que predomina la forma plana Ej. Papal) - grueso (para las mismas cosas que sillpla Ej. Un libro, una cama. phatu

thuru juchiusa lankhu

resistente, grueso (para cosas en general) delgado (para cosas en las que predomina el largo Ej. Hiloolapiz) grueso (para objetos largos)

Kamachirs aka Jager ufijta? Qo llq luathatir ufi jta.

Kamachkirs aka jaqer ufljta? Qo llq lunthatkir katjta. Iskwilar sarkasajj tiojjarii wisitawayta. Janiu wawamarojj jachir ist 'kti. JaLlusapan ukajj janiu jutapkasamanti.

Nue le viste hacer Le vi robar dinero. Nue le viste hacer Lo encontre robando Al it a la escuela,

a este hombre? a este hombre? dinero. de peso le visite

a ni tio. A to hijo no le escuche liorar. Si hubiera llovido no hubieran venido ustedes.

EJERCICIOS DE ESTRUCTURA MODO IRREAL FORMA AFIRMATIVA 1

EJERCICIOS DE REPETICION Chlociejjajj sumakamakinwa; jan ukajj janiu tukjkiriskaydt-ti. Mayttr paytir jan onjjtat qonuskiriskayita. Janitejj nanakajj jarklapkiriskaydtjja, audjujjaj;; nuwasisapdnwa. Janitej j jallkasapdnjj a, nayajj iskwilar saririskayatwa. Janitejj ja2licasapdnjja, jumajj iskwilar sarasamdnws.

Janitejj Janitejj Janitejj Janitejj Janitejj

jumanakajj iskwilar sarapjjasamEnwa. jallkas apdnj ja, jupajj iskwilar sarasapdnwa. jallkasapdnj ja, jupanakajj iskwilar sarapjjasapdnwa. sarasdnwa. jallkas apdnj ja, jiwasajj jallkasapdnjj a, jiwasanakajj iskwilar sarapjjaanwa. j allkas apdnj j a,

QollgenEriskayht-tejja, aka ut aliriskayatwa. QollcienEpjjeriskay4t-tejjal aka ut alapjjeriskayftwa. QollgenEsamintejja, aka ut alasamblwa. Qoligenrpjjasaantejja, aka ut alapjjasamSnwa. QollicienEsapntejja, aka utalasapUnwa. Qollgenipjjasapdntejja, aka ut alapjjasapftwa. Qollgentsdntejjaoaka ut alasdnwa. QollgenEpjjasdntejjal aka ut alapjjasdnwa.

Unidad 17

41'7

59T z

mom X VMOSHad

suoinara aa

agrx

anted us; Telcruo -pisnuob

....... ~......

arlArg

agrd

urP

Te4Tuo vq.RA4sTapisnuob

arptex

agrd

urc

wegTuo

eruteNsTa

omorm .....

(elreuru) (eurn-C)

('eTeurumS)

...ewwwwomswww.

Isomm.ftOmmawammOom

Inneweimm

.....m...e.MIN0011111WINIRMIO**/

(rdn.C)

(oretrednC)

Ifem.....0MommempOWWwWommolowiO00~0.041.0

(esumg)

ao.....

CoreursrmTP)

mow*

runs ugdrsnan cgroln -anugsrPrAral (r4rurstmTP)

0N111S1110

......

4.0011................11111011141.=111111M111111.011.weg.... (EdnC

('eTeuednr)

Molel

cam') (wretreu)

.1M11.11O00.11100000.04MOOMMOVEOMPIOM

OIMIINDONO

(wine) ---_.----_...... .---_----(eTetreanC)

410111.1.1.1.001.0111.0MWMOU.111001100M

CCExn sterpresTsrmu (oreurmne) I-------------------

unuresPl'eutfl

.....

(-ednr)

(oretrednr)

......

I00041MOONMINWPO10000.00011.00WMPONO

..............~.

("egekg)

nite

IommoN.WOmmo0.06mmosnim..

(oreueu)

wommanlemonimmemoomme

001/01.11110011.1a.10=11001Nallom111111MINIIIONNINNIMM011010

--ENsTapid-rsnuob

'eq-gg

aged agrki agrd aattrx agrd aDArg agrd aa,Sui agrd agelg aged alguki

urr TegTuo ruguresr4snuob uec Teqccuo upureswid-Fsnuob 11'4 qmqccuo ugdusr)isnuobr urc Teqccuo rugdusuNdTsnuob urr q:eqpcuo Ietinsrlisnucib urc ruystxd-csnu6b

runs ugdusDan rums undusnan ?inns undusygn rams undrepn umns undusnan rains ugdrenan 'suns ugdusnan uuns uRclusnan

e

quo

PC-exn

Gemugsucymraq

MeNn

-enugerpcdsPriviraq grwin irmundrsvcrpreaq

Pc'en rmugidusrprcterwiraq pc,e4n

P-A4N6eNsTagrxraq

[Tom

-enultelisTaarcdurriceaq

[Twin ermuguesurrmeaq Pcmin unugausrpgdrprAraq

uguesglrma fcmin rmquesTsunnu

umgesuNdnemn uedusglrmn

pc,a4n

Mom

PAugnrsrPNTsvnnu

rmu!drsTsstAnu

uxdrsvcpdglstun -oluvdrveNdTsymnucToln

ugsnlumn ccein stitupsTsrmu 1R&4sTaITemfl Ccr3111 -enqgrlisTaTsutnu TgrxspapPcinlrun pcgTn -.misTaeccdTsuivinu

ermqg ugmesuccdTsulqandy trrprxn --eqez xerc 'PAullaregvNd'eq:eMITP

(rann

IMP000~1~MOMMIMIOMOOMONWMOOOMMOMPOOOMPOIMMO

Cednn

MIPM00.1101MONO

ugmusuCCdTsrigandv crcPrIlla arNyTel -NTP rAugurTerridvTeN 4andv up-es-we, cmin 'EC Prq:eq. arr equr *um:cares

Coretrednn

OODm0M0.110

410.00WONOOMMESMOMPONOMMUMMOUW.~1011~010

uNdrsTsulqandV uppuqn EINTel -v4urc4TP s pyiugdr s qandy CdTsu undusur rmin 'EC Nix arc -orrp pc Pdvq:e

(wet/esp./4g)

Cateu)

6..1.000N10.1.1.0M01~41.00.01..00.0100110

60.1.01104000.0001~1OMMOOM

(uTeuru)

4100000411MOOMMOOMOMPIMMOOm000..11

rmundr

unsuccdTsulqandv clecreNn aucrWel

srmugsrpcdrlyN WelisTaTsusgandv gurft4n aucCrTel -41TP 'engulisTaTTerc WAt4sTaarcdTsroandV evcrwin Jvcreq24

-engslisTasPcdnensuP

OPTufl

a

991 SOIDIOUVR

as Nommisns

qu'exv a ff .erve.q. -cc q.gleNsTa ba spa 'vita)!si ce3,tetreu)

SU OESIDN

pttpattb.4

C

(TEM

NifeNINIMO s..1110.0.110M0

) wreuvarte ) vdne

IWO

011MIIMIMMO

.0

INIMOMMOMOOS 041

1

11 0

im

fPaquvIV WC-gteNsTITf.ensaq mmoaqb

swaba -eq.g.S.ex ccaqtrew 'am:sag. fdpf TetoisTaa gsf buloaqb

1

dvba c f T..zas vivete4 NaglimiV c'erCunuresq.efireaq ittpaqb -aTeS

q.v.&

IND 011Nal SWIM

MO ma IIN.111101NIMOMMO

......

) C mkt

Tab -augurs 011-trelitr Pc rugulus'er?dpcvmslq °pc' mtpatib

cfcipbaq..e.& pugtrusv

01111410.1111111000.111.100101111=11.11.11110~MOINI.ONIIIMIMMON 01.11111.110111.0

) scincu sore (

(u9TvenuTquo0)

VMOSUad

q.v.&

MIINNIN.111MO

NOMMINIWOOMIN, OINNED11100.0Ong.

X.

pme..zq

cpaqtrexy gab puliclv

trgd'esp c'ef puloatib TeS -a

CCaauE3jy evccugd.evecerclefweaq. /4.1patib

cdebaTeS vugcl.essf qtrev a cc 'marl. trg

s 'sun

(V4VIVSERIC)

C

OIEDIVO

Ba

000......104m1~1~MOU10104.0111..0111~

mtpaqb

. cgaqtrow '3PN/4:sag. Pugs's.? gef bita p 4/ sup cdvbeq. .

T

MEIN

cCagnreqsTqa Walls-PT./vs

-"mu

'61114:estelsTaTquvtlo

PoTper

0-ef

HalDsvar csffundvswiTVP

mumle4sTaT44) PreqTaer 0-4CuRdvveNTrec 'are

dvdt

-emultelisTammq

'vffaq-Telte4sTaxuabuots aaffwgem -erim.toisTaTass

Pfawns csTrugmvsTspann -dnew -exaguresp4

ccenuer ccebnob

xelre LTqtrgaresv44 Navetcreq..e/

strgureswo Teurearax cc° c suriT trgcte qtradessurn a

°.e

8:pleb-not) qtrgte a

se?

q.

.Tsabv

pin? dare strgctessqunsn

.ef treartpm

awin

mugdemres fcaviqnv cvccundwpcqn ccppcmc

vitugdvs-p.md Preq-Tuer '104TRAtIsTandvOixec -umnu evmugcliirsTs

-711

civqtretp cc edq.:eke3IsTse PaqTtref C coaDs'eur C fvrCtrgaesorccv? nc deq. cc am.q.ptexswa rfaq.-grer trrEC 'ss'sUgd 'EC a>re de& cdrut uvelge4sT.xac pcd-suab-nobsTaa q.gite4 q- Ca gar wixeut .ref aml.g.kexs.c...tacfd.e.res

qnms cc

ss.anx cIT fugues's fvf cinst4 -

-smug= f crab-nob qn golf fugcle .er .re)re uqugaresaff&wpf Tettreq.pa, fa c ftrgdssvq.t.msn cvc ,.esvpcdstIveurmi =gut cl.eq

q.n Punctes.e4r c'ef

fund'esnevmsn 'EC -wre4

s smunure

crapavqspla '.effuSt4sTaaffderes

-fuer eq.

.

ffaqvammiti opffugdvssmTf q. -vs.effd-csaLms wet:cm cteurn faqt.r.ectesvf c'ef TIP dire, ficivqunsn pugdps cid:web-nob larftchtsv a e.eff traznpinq .reNn cdp.res svc viergdv ccolnqxtr 'In [1 cund.eve c'eP Pt:VAIL:7TC [Ter cd-p..1nd 'smug:Peng aq-ctrer f xtre l'erCq.ntexsTapicte -emu pciTs vac p.t.tugd.e

gepTun LI

167 MODO IRREAL FORMA NEGATIVA

4

EJERCICIOS DE REPETICION

Janus apInt ejja, janiu jutkiriskaydt7ti. JallusapUntej j a, Jallus apUnt ej ja, Janus apInt ej j JallusapInt ej j a, Jallus apb:nt ejja, Jallus apd.nt ejj a, Jallus apdnt ejj a, 5

janiu jutapkiriskayat-ti. janiu jutkasamdnti. janiu jutapkasamEnti. janiu jutkasapdnti. janiu jutapkasapdnti. janiu jutkasUnti.

janiu jutapkaanti.

EJERCICIOS DE SUSTITUCION DE NUMRO Y PERSONA

Janitejj pampan trawajkiriskaygtjja, Janitejj pampan trawajkiriskayatjja, janiu aymar yateqer jutkiriskaynt-ti. janiu aymar yateger jutkiriskaygt-ti. (nanaka) Janitejj pampan trawajapkiriskaAtjja, Janiu aymar yateqer jutapkiriskaygt-ti. Janitejj pampa trawajkasamInjja, janiu (juma) OMGYMIWMMMONWwWIIINNIUOOWIMIMMMIWIP~OMMOOW.MlmdIWIOGW...

.10.11.....1041111~0111WOW~.00.0111.401..1101.01.0.10110MO141001.

(iumanaka)

(iuPa)

OM.000111.0110111.1.AMOMOIMI141010111101.Ow.M.Y.Wmasomo

1.0.611M041.11.41.41....04.14MOWM.d...O0104101.1.1011MANOMW.

(jupanaka)

0

(jimsa) ( jtwasandka)

aearauftemworew

OW

aymar yateqer jutkasarnb:nti. Janitejj pampan trawajapkasamInjja, janiu aymar yateqer jutapkasamb:nti. Janitejj pampan trawa.jkasapInjja, janiu aymar yateqer jutkasapInti. Janitejj pampan trawajapka.sapAnjja, janiu aymar yateqer jutapka,sapUnti.

Janitejj pampan trawajkasdnjja, janiu aymar yateqer jutkasdnti. Janitejj pampan trawajapkasdnjja, janiu aymar yateqer jutapkasanti.

0....

Sumtejj kuyrasisam&njja, janiu usunt- Sumtejj kuyrasisa.mbljja, janiu usuntkasdmdnti. kasamanti. (jumanaka) Sumtejj kuyrasipjjasamInjja, janiu IIIIMMOMPWOMOMOMOMMIIIIIMONDOOMPOMOOIWW.WOONOmm...10.0.

(jupa)

usuntapkasamdnti. .............MWXPWpeMPMMOIN.i.M.O.MNMN

(jupanaka) (naya)

Sumtejj kuyrasisapdnjja, janiu usuntkasapb:nti.

010041111111111101111111111MOWINIMINININOONIMININM141100~1

Sumtejj kuyrasipjjasapdnjja,janiu usuntapkasapcInti.

.......01...0.11MMUMMISMINIMOMMINOM.P.10,0.00400011.011114110111mIWOM

(nanaka)

IMOMMOOMMISMOMMOWNelmemOMOOM41000.0.NOWIMO

(jimasa)

401004110.20.0mININOMOOMOOOMMOOMMOONEMONWEINAIN00.

(jiwasanaka)

MINWOOMOMPOIWOOMMOOP001.0.00,110.11MM411.110.

Sumtejj kuyrasiriskaygtjja, janiu usuntkiriskaygt-ti. Sumtejj kuyrasipjjeriskaydtjja, janiu usuntapkiriskeyat-ti. Sumtejj kuyrasisInjja, janiu usunt kasdnti. Sumtejj kuyrasipjjasdnjja, janiu usuntapkasdnti.

420 Unidad 17

168 6

EJERCICIOS DE TRADUCCION Janitejj parukujjdkasapdnjja, janiu jutkiriskayat-ti. Si no hubieras sido td, yo no hubiera aprendido aymara. Si no hubiera sido mi, madre, yo no hubiera estado aqui. Si no hubiera sido el medico, no te hubieras sanado. Si no hubieras sido td, no se hubiera enfermado mi, papd. Si no hubiera sido mi tio, no hubieramos tenido casa. (nanaka)

Janitejj parukujjgkasapanjja, janiu jutkiriskaydt-ti. Janitejj jumdkasamanjja, janiu nayajj aymar ysteqkiriskayat-ti. Janitejj mamajjakasapanjja, janiu nayajj akank-kiriskayat-ti. Janitejj tukturgkasapdnjja, janiu waliptkasamanti. Janitejj jumdkasamEnjja, janiu tatajjajj usuntkasapEnti. Janitejj tiojjdkasapAnjja, janiu utanipkiriskayat-ti.

Janitejj apurttaskasamgnjja,janiu tatajjar jikjjatkasamEnti. Si no hubiera ilovido, hubieramos

Janitejj apurttaskasamanjja, janiu tatajjar jikjjatkasamghti. Janitejj jallkasapgnjja, anatasgnwa.

jugado.

(jiwasa)

Si no hubieras ilegado, me hubiera ido a La Paz. Si td le hubieras llevado al medico, no hubiera muerto to hijo. Si no te apresurabas, no hubieras encontrado a mi hermano. Si no te hubieras cuidado, no te hubieras sanado.

Janitejj purkasamgnjja, Chukiaguril sarjjeriskaygta. Jumatejj tukturan ukar irpasamanjja, janiu wawamajj jiukasapanti. Janitejj apurttaskasamEnjja, janiu jilajjar jikjjatkasamEnti. Janitejj sum urijasisamanjja, janiu waliptkasamanti.

EJERCICIOS DE PREGUNTAS Y RESPUESTAS Jallusapantejja, jutasamEnti? Akantejj trawajasamEnjja, aymar yategasamEnti? Janitejj kastillans aymars yatkasamEnjja pampan trawajel puirisamanti? Janitejj gollgenikasamanjja, markamar sarasamEnti?

Jallusapantejja, janiu jutkiriskaygt-ti. Akantejj trawajiriskaygtjja, janiu aymar

Janitejj aka Institutojj utjkasapdnjja, aka yateqerinakajj jutap-

Janitejj aka Institutojj utjkasapanjja, janiu aka yateqerinakajj jutapkasapanti.

yateqkiriekayb:t-ti.

Janitejj kastillans aymars yatkiriskayoljja, janiu pampan trawajari puirkiriskaygt-ti. Janitejj qollqenrkiriskaydtjja, janiu markajjar sarki7iskayat-ti.

jjasapb:nti?

Janitejj pampan iskwilajj utjkasapEnjja, wawanakajj liyiri yatip-

Janitejj pampan iskwilajj utjkasapEnjja, janiu wawanakajj liyifi yatipkasapanti.

jjasapb:nti?

Janitejj masifrojj klasejj utjkaeapEnjja, yatichirinakajj trawajapjjasapanti? Pastutejj pampan sumasapanjja, uywanakajj tlaqesipjjasapanti? Sawdrutejj jallusapanjja, anatapjjasanti? Janitejj trawajapkasdnjja, gollqenipjjasEnti? Janitejj jutkasamhnjja, urittasi-

anti?

Janitejj masi:irojj klasejj utjkasapanjja,

janiu yatichirinakajj trawajapkasapEnti.

Pastutejj pampan sumEsapgnjja,janiu uywanakajj ttaqesipkasapgnti. Sawgrutejj-jallusapgnjja, janiu anatapkasEnti. Janitejj trawajapkasEnjja, janiu gollqenipkasdrti. Janitejj jutkiriskaygtjja, janiu uhtfaskasdnti? Unidad 17

421

169 EJERCICICIS DE PREGUNTAS Y RESPUESTAS

(Continuacicin)

Janitejj jichhfirojj klasejj utjkasapgnjjal jikisisgnti? Janitejj gollolenikasgnjjal masgrmajj sinir sarasEnti? Janitejj Dyus Tatitakasapanjjas jiwasanakajj utjapjjasgnti? Janitejj tata Arturtikasapgnjjas aka Institutojj utjasapEnti? Janitejj tatakardkasamgnjjal jutasamRnti? Janitejj phajsa urakasapdnjjas jutapjjasgnti?

Janitejj jichharojj klasejj utjkasapgnjja, janiu jikiskasgnti. Janitejj gollgenikasgnjjas janiu nasgrmajj sinir sarkasgnti. Janitejj Dyus TatitakasapEnjjas janiu jiwasanakajj utjapkasgnti. Janitejj tata Arturakasapgnjjas janiu aka Institutojj utjkasapgnti. Janitejj iatakurgkiriskaygtjjal janiu jutkiriskaygt-ti. Janitejj phajsa urakasapgnjjas janiu jutapkasgnti.

Janitejj parapan trawajkasamanjja, kuns yategasamgna? (qhechwa) Janitejj tatakurgkasangnjjas kunEsaninsa? (tuktura) Janitejj jichhamar jutkasamgnjjal kuna maras jutasamgna? (marana) Janitejj qhararojj klasejj utjkasapgnjjas kawkirus sarasamRna? (siniru) JichhUrutejj jallasapEnjja kamachasangnsa? (atajjana isturyafta) Janitejj pampan trawajkasamgnjjal kawkin trawajafis munasamgna? (markajjana) Janitejj jichha. marajj jallojj purkasapRnjjas pampankirinakatakejj kunjamgsapdnsa? (wall llaqui) Janitejj ut alapkasamEnjjas kuns a1apjjasamgna? (awtu)

Janitejj pampan trawajkiriskayatjjal qhechw yategeriskaygta. Janitejj tatakurgkiriskaygtjjal tuktuririskaygtwa. Janitejj jichhamar jutkiriskaygtjjas maran jutiriskayRta. Janitejj qhararojj klasejj utjkasapgnjja, siniru saririskayEta.

Jumatejj jan jutkasamEnjjal khitis juna lantejj jutasapgna? (yaqha tata) Jichharutejj jan suma urakasapgn-

Jichharutejj jallusapgnjjas utajjan isturyiriskayRta. Janitejj pampan trawajkiriskaygtjjal markajjan trawajaui mnniriskaygta. Janitejj jichha.narajj jallpjjpurkasapgnjjal pampankirinakatakejj wall llakisapgnwa. Janitejj ut alapkiriskaygtjjas awt alapjjeriskaygta. Nayatejj jan jutkiriskaygtjjas naya lantejj yaqha tataw jutasapRnas Jisa, jichhffratejj jan suma urtkasapanjjal awrijojj apasiniriskayftwa.

Ma, awrijumapasinisamEnti? (jisa)

Tatamatejj jan purkasapEnjjas kamachasangnsa? (tumpasiri sarafia) Aka markatejj jan juntttikasapEnjjas qoqanakajj utjasapEnti? (janiwa) Waiiirutejj jan jalakasalAnjjas anatapjjasgnti? (janiwa) Intitejj jan utjkasapgnjjal jiwasanakajj jakapjjasgnti? (janiwa)

Tatajjatejj jan purkasapgnjjas tumpasiriu saririskaygta. Aka markatejj jan juntlakasapgnjjas janiu qoqanakajj utjkasapgnti. Waltrutejj jan jallkasapgnjjas janiu anatapkasRnti. Intitejj jan utjkasapgnjjas janiu jiwasanakajj jakapkasgnti.

`)9 14.14

Unidad 17

170 TAREA ESCRITA Cambie el modo potential al modo irreal. MODELO:

Jan jallkasp

ukajja, jutiristwa.

Jan .83-1-kasa 6:11 ukajja, iutiriskayatwa. 1.

2.

3. 4. 5.

6.

7. 8.

9. 10.

Timpunirist ukajja, tariy luriristwa. Jilanakajj puripjjaspa ukajja, janiu jutapkirist-ti. Jan sum isturyapkirist ukajja, janiu aymar yategapkirist-ti. Jan klasejj utjkasp ukajja, janiu khitis jutkaspati. Mamajj jiwasp ukajja, nayatakejj wali llakispawa. Usuntapjjasp ukajj janiu trawajafi puiripkaspati. Jan isturykasm ukajj janiu aka lyur tukuytasmati. Sumtejj ufijasismajja, janiu usuntkasmati. Janitejj gollgenipkiristjja, janiu wasitat kutinipkirist-ti. Janitejj almat jutapkasmajja, janiu tatajjar jikjjatapkasmati.

SUFIJO VERBAL "IRIn 7

EJERCICIC6 DE REPETICION Amijujjajj pg jaqe mg tatar nuwir

Hi amigo vio a dos hombres pegando a un

ufiji.

sefior.

Nayajj md jagera gollq jalagta-

Yo vi que se le cay6 el dinero a un hombre. (Yo a un hombre vi hacer caer dinero. Form. Pop.) El sefior que estaba detrds de ml, tambien vio que se le cay6 dinero a ese sefior. Nud viste hacer a este hombre? Le vi robar. No escuche llorar a to hijo. No notaste que (e1) estaba sacando el dinero.

yir ufijta.

Qhepdjjajjankir japes uka tatar gong jalaqtayir ufijarakitaynama. Kamachirs aka japer ufijta? Lunthatir ufijta. Janiu wawa mar jachir ist'kti.

Janit gong apsur amuykta.

8

(fuerte)

EJERCICIOS DE SUSTITUCION SIMPLE Nayajj mg warmira gollq jalaqta-

Nayajj mg marmira gong jalaqtayir ufijta.

yir ufijta.

gollq lunthatir.

Nayajj

gong apsur

Nayajj mg warmirU gollq apsur ufijta.

GOMMIIMMOSOMMIMOM00...~...MOO

awt apnager

Nayajj rn marmira awt apnager ufijta.

.....10.000.011W.~41101011.00411100NOmOINIM

chachapar nuwir.

Nayajj md marmiril chachapar nuwir ufijta.

Masarojj jachir ist' sma.

toqesir ........ jach'at parlir. -------- q'asir 010fteme, -------- arnager 011111.NNOWNIms

Masarojj Masarojj Masarojj Masarojj MasUrojj

warmira gollq lanthatir ufijta.

jachir ist'sma. toqesir ist'sma. jach'at parlir ist'sma. glasir ist'sma. arnaqer ist'sma.

Unidad 17

171 9

CAMBIO DE NUEERO Nasarojj kun lurirs uhjista? Khitmp parlirs ufijista? Khitimp nuwasirs uhjista? Kawkit jutirs uhjista? Mastirojj anatir uhjsna. Nayajj junar aymar parlir istIsna.

hastrojj kun lurirs uhjapjjesta? Khitimp parlirs ufijapjjesta? Khitimp nuwasirs uhjapjjesta? Kawkit juti.rs ufijapjjesta?

Mastrojj anatir uhjapjjsma. Nanakajj junenakar aymar parlir istlapjjsma. Nayajj ardjunanp nuwasir ufijsma. Nanakajj amijumamp nuwasir ufijapjjsma. Janiu masarojj trawajir ufijksmati. Janiu masarojj trawajir ufijapksnati. Khitis lunthatir ufijitu? Khitinakas lunthatir uffjapjjetu? Khitis aka warmir nuwir ufijitu? Khitinakas aka warmir nuwir ufijapjjetu?

10

ORACIONES PAREADAS Trawajasaw tatanar uhjta. Le vi trabajar a tu papa. Cuando (yo) estaba trabajando vi a tu papa. Cuando trabajosni madre se alegra.

Trawajasaw tatamar uhjta. Tatanarojj trawajir uhjta. Trawajasaw tatamar uhjta.

Yap lurasaw qollq jikista. A tu papa le vi trabajar la chacra. Trabajando la chacra me encontre dinero. Cuando mi papa trabaja la chacra yo tambien trabajo.

Yap lurasaw gong. jikista. Tatamarojj yap lurir uhjta.

Wal isturyasaw aymar yateqta. Estudiando mucho aprendi castellano. Ayer te vi estudiar. Cuando td estudias yo me alegro.

Wal isturyasaw aymar yateqta. Wal isturyasaw kastillan yateqta.

Walja kut machir uhjsna. Me enferme bebiendo demasiado. Michas veces te vi beber. Cuando te emborrachas tu mama se

Walja kut machir ufijsma. Anchj umasaw usunt -ta. Walja kut machir ufijsma. Jum umipanjj namanajj wal kuliriri.

Nay trawajipanjj namajjajj wal kusisiri.

Yap lurasaw gong jikista. Tatajj yap luripanjj nayas lurarakiritwa.

Mastrojj isturyir uhjsma. Jum isturyipanjj wal kusisirita.

enoja.

Jichhgrmanthejj aymar parlir Astapjjsma.

Jichhgrmanthejj aymar parlir istlapjjsma.

Esta nafiana vinimos hablando aymara. (nanaka) Esta nafiana te escuchamos hablar aymara. Cuando td hablas aymara todos te escuchan.

JichhRrmanthejj aymar parlasisaw jutapjj ta:

Jichhgrmanthejj aymar parlir istlapjjsma.

Jum aynar parlipanjj taqeniu istlapjjtam.

424

Unidad 17

172 EJERCICIOS DE PREGUNTAS Y RESPUESTAS Kun lurirs jichhrmanthejj ufijista? (jurtliim umiri) Ttant'amp unirt ufijista? (jisa) Aka yoqallarojj kamachirs ufijta? (nuwasiri) Khitimp nuwasirs ufijta? (Jwanampi)

Phistanjj kamachirs kullakajjar

Juntliimunir ufijsma?

Jisa, tlantiamp umir ufijsma?

Aka yoqallarojj nuwasir ufijta? Jwanamp nuwasir ufijta.

Phistanjj kullakamar thoqor ufijta.

ufijta? (thogori) Khitimp thoqors ufijta? (md wuynampi) Masfirojj kawkit jutirs ufijista? (iskwilata) Kawkir sarirs ufijista? (utamaru) Kawkit mistunirs ufijista? (ijlishat) Ukatsti kawkir mantirs ufijista. (mE tintaru)

Utanar sarir ufijama.

Alwirturojj kawkit mistunirs

Pulisiat mistunir ufijta.

ufijta? (pulisiata) Ukatsti kawkir sarirs ufijta? (palRsaru) Khitis lunthatir ufijitu? (Jusia) Eun lunthatirs ufijitu? (qollqe) Khitit lunthatirs ufijitu? (aka tatat)

1

waynamp thogor ufijta.

Iskwilat jutir ufijama.

Ijlishat ndstunir ufijsma. 146 tintar mantir ufijsma.

Ukatsti pansar sarir ufijta, Jusiaw lunthatir ufijtam. Qollq lunthatir ufijtam.

Aka tatat lunthatir ufijtam.

Khitis gong apsur ufijitu? (Luisaw)

Luisaw qollq apsur ufijtam.

Ehitit cicala apsurs IlEjitu? (nayata) Ehitisnuwir ufijitu? (naya) Khitir nuwirs ufijista? (jilamaru)

Nayat qollq apsur ufijtam.

Khitis gong churir ufijitu? (Lukasa) Khitir churirs ufijitu? (warmimaru) Khitis chlajjwir istlituc (Ansilmu) Khitinip chlajjwirs istsitu? (jilamanpi) Khitis nuwasir ufijistu? (janiu khitisa) Khitis toqesir ist'istu? (janiu khitisa)

Lukasaw qollq churir u?ijtam.

Nayaw nuwir ufijsma.

Jilamar nuwir ufijsma.

Warmimar churir ufijtam.

Ansilmtt chlajjwir istitam.

Jilamamp chiajjwir Janiu khitis nuwasir ufijkistuti.

Janiu khitis toqesir istikistuti?

425

Unidad 17

173 EJERCICIOS DE PREGUNTAS Y RESPUESTAS

(Continuaci6n)

Jisa, masUrojj iskwilar sarir ufijsmava. Janiu masUrojj iskwilar sarir ufijksmati. Jisa, jichhgrmanthejj akar purir ufijsmawa. Janiu jichhgrmanthejj akar purir ufijksmati. Jisa, ninkhgrajj juntitim umir ufi jsmawa. Janiu ninkhgrajj junt!tim umir ufijksmati. Yatecerinakarojj kantir isty-tati? Jisa, yateqerinakarojj kantir istftwa. Janiu yateqerinakarojj kantir ist!kti. Wawajjarojj jachirt isttta? Jisa, wawamarojj jachir istito.. Janiu wawamarojj jachir Janit tata Jwanarojj llakisir Jisa, tata Jwanarojj llakisir amuytwa. anuyta? Janiu tata jwanarojj llakisir amuykti. Janit nayarojj kulirir avuyJisa, jumarojj kulirir amuysmawa. kista? Janiu jumarojj kulirir amuyksmati. Janit karmilurojj anch machir Jisa, Karmilurojj anch machir amuyta. amuykta? Janiu Karmilurojj anch machir amuykti. Easifrojj iskwilar sarir ufijistati? Jichhgrnanthejj akar purir ufijistati? Ninkhgrajj juntiqm umir ufijistati?

SUFIJO VERBAL IIKAn (fuerte)

11

EJERCICIOS DE REPETICION Kamachirs ufijista? Kamachkirs ufijista?

Nue me has visto hacer? LQu6 me has visto hacer?

Qollq apsur ufijsma. Qollq apskir ufijsma.

Te he visto sacar el dinero. Te he visto en el momento que sacabas el dinero. Te encontre en el momento que sacabas el dinero.

Qollq apskir katjsma.

Iskwilat purisaw tatamar ufijta. Iskwilat purkasaw tatamar ufijta. Iskwilat purkasin tatamar ufijta.

Yaput purisin tatamamp jikista. Yaput purkasin tatamamp jikista. Nanak manqtasipanjj mayak jupanakajj chlajjvjjapjje. Nanak manqiaskipanjj mayak junanakajj chiajjwjjapjje.

Vi a tu papa cuando llegue de la escuela. Vi a tu papa cuando yo estaba llegando de la escuela. Vi a tu papa cuando yo estaba llegando de la escuela. Me encontre con tu papa cuando llegue de la chacra (despuds que llegud). Me encontrd con tu papa cuando yo estaba llegando de la chacra. Cuando nosotros coniros ellos enpezaron a discutir. Cuando estabamos comiendo (ellos) empezaron a discutir (en el momento que condamos).

Nay gong apt siskipansti, Luisaw gong apti. Nay uka qollqe chin jarard sis kipansti, mg jai:Jew ufistani.

Cuando yo estaba por levantar el dinero Luis lo levantd. Cuando yo estaba,por desamarrar el dinero aparecid un hombre

4g8

Unidad 17

174 12

ORACIONES PARLADAS

Iskwilat purisajja jilamampiu jikisirita. Cuando yo estaba llegando de la escuela me encontre con tu hernano. (En el momento que yo lle-

Iskwilat purisajja jilamampiu jikisirita. Iskwilat purkasajja jilamampiu jikista.

gaba)

Cuando yo estaba llegando de la escuela me encontre con tu hernano. (Utilice el sufijo sina) Cuando llego de la escuela (desputs de llegar) suelo encontrarme con tu hermano.

Iskwilat purkasinjja jilamampiu jikista.

Nanqasinjja tatajjajj in

Nanq'asinjja tatajjajj mg fat ikiriwa.

fiat iki-

Iskwilat purisinjja jilamampiu jikisirita.

riwa.

En el momento que come mi papd, no habla. (sufijo sina) En el momento que come mi papd, no habla. (sufijo so) Desputs de comer mi papd duerme un momento.

Manq'kasinjja tatajjajj janiu parlirikiti.

Tatajj puripan jilajjajj puri. Eh el momento que estaba llegando

Tatajj puripan jilajjajj puri. Tatajj purkipan jilajj puri.

Mang t kasajja tatajjajj janiu

Nang asinjja tatajjajj mb

at

ikiriwa.

nil papa lleg6 nil hermano.

13

Deiputs que lleg6 mi pap& lleg6 ni hermano.

Tatajj puripan jilajjajj purl.

Jilajj sarjjepan nayajj wal jachta. Cuando estaba ytndose mi hermano llort mucho. Cuando se fue ni hermano llort mucho.

Jilajj sarjjepanjj nayajj wal jachta. Jilajj sarjjkipanjj nayajj wal jachta.

Aka tatarojj qollq apsur uhjta. A este sefior le vi cuando estaba sacando dinero. (En el preciso =Lento que sacaba dinero) A este sefior le vi sacar el dinero.

Aka tatarojj qollq apsur uNta. Aka tatarojj qollq apskir uijta.

Jilajj sarjjepanjj nayajj wal jachta.

Aka tatarojj qollq apsur ufijta.

EJERCICIOS DE TRADUCCION

May qollq aptd siskipan Luisaw

Nay qollq aptd siskipan

Luisaw apti.

apti.

Cuando yo estaba por levantar el dinero apareci6 Iui-. Cuando yo estaba por narcharme aparecid mi papd. Cuando yo estaba por estudiar se apag6 la luz. Cuando td estabas por acostarte llegue. Cuando estdbamos por it a la escuela empez6 a 1Lover. (Nanaka)

Nay qollq aptd siskipan Luisaw uistani. Nay sarjjd siskipan tatajjaw uhstani. Nay isturyd siskipan lusajj jiut'i.

Jura ikintd siskipan nayajj purta. Nanak iskwilar sard siskipan jallufi qallti.

Unidad 17

175 EJERCICICS DE TRADUCCION

(Continuacidn)

Jallkipanjj nayajj anataskaytwa. Cuando estaba lloviendo, yo estaba viniendo de la escuela.

Jallkipanjj nayajj anataskaygtwa. Jallkipanjj nayajj iskwilat jutaskaygta.

Cuando nil padre estaba enfermo, yo estaba en La Paz. Cuando yo estaba durmiendo, mi maim estaba cocinando. Cuando yo estaba en la escuela, mi hennano todav/a no era casado.

Tatajj usutgkipanjj nayajj Chukiagunkaskaygtwa. Nay ik-kipenjj mamajjajj phayaskgnwa.

Nay iskwilank-kipanjj Majjajj janiraw kasaratgkgnti.

EJERCICICS DE PREGUNTAS Y RESFUESTAS Jum iskwilank-kipanjj jilarnajj sultirtiskanti? (jisa) Jilam sultirtikipanjj awichanajj jakaskgnti? (jisa) Jallkipanjj jumajj kawkinkaskaygtasa? (utajjana) Yatichir parlidpanjj jumajj kamachiritasa? (ist tiri)

Rea, nay iskwilank-kipanjj jilajjajj

Mariam junt ttim lurkipanjj junajj

Manajj junttftlurkipanjj nayajj ikis-

kamachiritasa?

kirltwa.

(ikiska2Ia)

Mariam jakaskipanj j a , jumajj tta-

gesiriygtati. (janiwa) Tatam usutgskipan khitis trawajgna.

sultirffskgnwa. Jisa, jilajj sultirtikipanjj aleichajjajj

jakaskgnwa. Jallkipanjj nayajj utajjankaskaygtwa. Yatichir perlkipanjj nays j j isttiritwa.

Manajj jakaskipanjja, janiu nayajj ttaqesirtkaygt-ti. Tatajj usutgskipan Majjaw trawajgna.

( jilaj j a )

Tatam trawajaskipanjj mamamajj kamachaskirisa? (manqt phayaskafia)

Tatajj trawajaskipanjja, mamajjajj manqt phayaskiri.

Kamachkirs aka jager katjta? (aunthatkiri) Kamachaskirs wawajjar ufljta? (anataskiri) Kawkir mantkirs tiojjar ufijta? (ijlisharu)

Lunthatkir aka jager katjta.

Kawkit jutaskirssullkajjar Alta?

Kanchat jutaskir sullkamar

(kanchata) Kamachaskirs nanajjar ufijta? (chawli aljjaskiri)

Chawalaljjaskirmamamaruhjta.

Jisktgkasajj jumajj liktiygtati? (jisa) Iskwilar mantkasajj qawqha marsniygtasa? (sojjta)

Anataskir wawanar ufijta. Ijlishar nantkir tiamar ufijta.

Jisap

ufijta.

jisktgkasajj nayajj liktiygtwa.

Iskwilar mantkasajj sojjta naraniygtwa.

4"

Unidad 17

176 EJERCICIOS DE PREGUNATAS Y RESPUESTAS

Markamank-Rasajj kastillan yatiyatati? (janiwa)

(Continuation)

Markajjank-kasajj janiu kastillan yatka-

yat-ti. Kulijyunk'- kasajj jumajj trawajiri- Kulijyunk-kasajj janiu trawajirikaydt-ti. y4tati? (janiwa) Iskwilar sarkasaw anatkir ufijsma. Hun lurkasas anatkir ufijista? (iskwilar sarkasa) Is alkasaw aka jager lunthatkir ufijta? Kamachkasas aka jager lunthatkir ufijta? (is alkasa) Kallin sarnaqkasaw jilamar nuwaskir ufijta. Kamadhkasas jilajjar nuwaskir ufi jta? (kallin sarnaqkasa) Anatkasaw qollq jalaqtayir ufijsma. Kamachkasas qollq jalaqtayir ufijista? (anatkasa)

TAREA ESCRITA Con las palabras que damos a continuacidn construya oraciones utilizando segdn corresponda a cada cldusula los sufijos sina, iri o ipana ademds del sufijo ka, para el empleo correcto de estos suiijos,-ffjese en los sujetos de las cldusulas. MODELO:

(Naya)/ iskwila/ sarafia/ gollqe/ jikisifia/ (naya)/ Iskwil. sarkasajl qollq jikista.

Tatajja/ usutSfia/ nayasa/ usuta/ Tatajj usutdkipanjja, nayas usutliskarakLyItwa. Aka/ tataru/ naya/ nuwasifta /' ufijafia/

Aka tatarojj_nayajj nuwaskir/ ufijta.

3.

Naya/ iskwilata/ purifia/ jallu/ purifia/ Inti/ jalantafia/ jallu/ purifia/ (Naya)/ anatafia/ (naya)/ gongs/ jikisifia/

4. 5.

Jani/ aka/ jacieru/ lunthatafia/ (naya)/ ufi jafia/ Naya)/ ikifiata/ sartafia/ tata Jwana/ mantanifia/

6.

Markaru/ sarafia/ (naya)/ qollqe

1. 2.

chhaciayalia't (naya)/

7.

(Khiti)/ (nayaru)/ umafia/ ufijafia?/

8.

Jichharmanthi/ (naya)/ inti/ Jalaunifia/ sartauia/ Kuna/ lurafia/juma/ naya/ anatafia/ ufi jahe/

9.

.SUFIJO VERBAL NOAH (debil) 14

EJERCICIOS DE REPETICION AmiJunakaliaroij limn at manglasihiWayafiblupistwa. 'MK rat tats Julian ukar sarttaway4.

Tata Jwanar wisit-t!awayaMni.

A mis amigos lea dije que fueramos un momento a comer. Ire un momento donde don Jose. (a la casa de don Jose), Visitemos un, momento a don Juan. Al it a la escuela, de paso entre a la

Iskwilat sarkasajj 4j1isharti mantawayta. 34,1e6.1a. Ilespues de hater dormir a ni hijo, fui Iftwajjar ikjayawayasinsti sarta. a la 13184a. Tiojjaryisit-tlawayasinjj fatukiu- OespueS de visitar un momento a mi tios Me vine rdpido. jutallaYNta. Despues ,de concluir primaria, me fui a IskWil tukuyasinjja Chukiagurii sarawayjjta. La Pat.

Unidad 17

177 EJERCICIOS DE REPEXICION

(Continuaci6n)

Manglasiwayarldni.

Comeremos un momento.

Jupanakajj qollq aparawayapjjetu. Ellos me quitaron el caner°. (y se fueron) Nayarusti wali nuwata, jan goll- Y a mi me dejaron muy golpeado y sin diner°. qen jaytawayapjjetu. 15

EJERCICIOS DE SUSTITUCION DE NUMERO Y PERSONA

Iskwilar sarkasajj tiojjara wisit- Iskwilar sarkasajj tiojjara wisitwOalayta. tlawayta. (nanaka )

,..

1111111.1.0 .11111111105110 MMINO.NOMIIIIIIIIIO Ofil....1111011011..111110.... MI..

(jupa) (jupanaka) .---------------.----.

Iskwil tukuyasinjj Chukiagurti sarawayjja.

Iskwil tukuyasinjj Chukiagura sarawayjja.

(nanaka )

Iskwil tukuyasinjj Chukiagura sarawayjj apj ji. Iskwil tukuyasinjj Chukiagurti sarawayjjgta. Iskwil tukuyasinjj Chukiagura sarawayjjap-

IIIINIIMPOOMININVIIII11.01~01.110.1111100111.11

jam) .0651111111.. 411MON.MON011.1111;

( jumanaka)

SIMPOIDOOMIO861.11.10111.10

jjata.

(jupa) - - (jiwasa) (jiwasamaka) 16

Iskwilar sarkasajj tiojjarti wisit-tlawar yapjjta Iskwilar sarkasajj tiojja.ra Iskwilar sarkasajj tiojjaril wisit-tlawayapjje.

MOO

------------------.

Iskwil tukuyasinjj Ctnkiagura sarawayjjani. Iskwil tukuyasinjj L klagura sarawayjjaIskwil tukuyasinjj Chukiagurti sarawayjjapjjafigni

EJERCICIOS DE TRADUCCION

manceastwayafiEni. Uri momento tomemos desayuno. MU fat

(que luego debemos hacer algo) Descansemos un momento.

(que luego debemos hacer algo) Compremos pan un momento.

(que luego debemos hacer algo) Hablemos un momento.

rat mance asiwayafiSni. umt asiwayaNni MS "rat junt

MS rat smart awa,yafiSmi

NS 'fat t' ant NIA

(que luego debemos hacer algo)

at parltlawayafiSni.

Comm= un momento.

14W rat inanq asiwayarIgni

Iskwilar sarkasajj tiojjara

Iskwilar sarkasajj tiojjara wisit-tlawayta.

(que luego debemos hacer algo)

visit -t'' awayta.

Al ir a la escuela, do .paso Iskwilar sarkasajj Ijlishara mantawa3rta. entre a la Iglesia. Al ir a la escuela, de peso visi- Iskwilar sarkasajj jilajjara wisitawayta. te a mi hermano.

Al ir a la escuela, de paso vi a

Iskwilax sarkasajj jilamarti ufijawayta.

Al ir a la escuela, de paso compre este libro.

Iskwilex sarkasajj aka lyur ala.siwayta.

to hermano.

Al venir del pueblo, de paso me preste dinero.

Iarkat jutkasajj gong mayb asiwa3rta. A

-sou

Unidad 17

178

EJERCICIOS DE .TRADUCCION

(Continuation)

Lunthatajj wali nuwjat jaytawayitu. Mi padre me dej6 xrruy enfermo (y se fue). El ladrOn le dej6 muerto (y se fue). El ladr6n me dej6 sin dinero (y se fue). El ladr6n me quit6 el dinero (y se fue). Juan me pogo mucho (y se fue). 17

Lunthatajj wall nuwjat jaytawayitu. Tatajjajj wall usut jaytawayitu. Lunthatajj jiwat jaytawayi. Lunthatajj jan gollgen jaytawayitu. Lunthatajj qollq aparawayitu. Jwanajj wal nuwjawayitu.

EJERCICIOS DE REENPLAZO Iskwilat jutkasajj janiu wawamar

Iskwilat jutkasajj janiu wawamar ufijawaykti.

ufijawaykti.

--------------- awichamar ------. 0.....11,104110.11.....1111141IM.......111000410011

Yaput jutkasajj

--wisitawaykti.

- ----- -------.

Iskwilat jutkasajj janiu awichamar ufijawaykti. Iskwildt jutkasajj janiu awichamar wisitawaykti. Yaput jutkasajj janiu awichamar wisitawaykti.

achachilajjar.

Yapursarkasajj ----------------.

Yaput jutkasajj janiu achachilajjar wisitawaykti. Yapur sarkasajj janiu achachilajjar wisitawaykti.

Jallusaptn ukajja, janiu jutkiris- JalIusapgn ukajja, janiu jutkiriskaygt-ti. kayat-ti. =NINO GOMM ~INIMINNIO IMMO IMININO (nanaka) Jallusapgn ukajja, janiu jutapkiriskayttWhyrdsapgn ukajja, -------------. (jupa)

Thaygsaptn ukajja, -------------. (jupanaka)

-, jutapkiriskaygt-ti

18

ti. Wa3rrnsapIn ukajja, janiu jutapkiriskayttti. Wayrgsapan ukajja, janiu jutka.sapg.nti.

Thaydsapgn ukajja, janiu jutkasaptnti. Thaydsa.pan ukajja,janiu

.

jutapkasapgnti.

Thaygsapgn ukajja, janiu jutapkiriskayUtti.

EJERCICIOS DE TRADUCCION Nayajj patak waranqkanakipachaw

Nayajj patak wa.ranqkamakipachaw saydtwa..

saytwa. Yo Yo Yo Yo Yo Yo

pens6 pense pense pense pense pense

que que que que que que

61 era tu hermano. este era tu libto.

Nayajj Nayajj 60 era Pi laPiz. 43rei3 Aquel era Jose. Nayajj tu padre estaba aqui. Nayajj tu abuelo estaba en- Nayajj

jupajj jilamgpachaw saygtwa. akajj lyurumflpachaw sayttwa uka.jj lapisajjgpachaw saygtwa. kha.yajj Jusigpacha.w sa,yg.twa..

ta.tamajj .akankaskpachaw saydtwa.

achachilamajj usutdpachaw saygtwa.

Ammo. Unidad 17

179 EJERCICIOS DE TRADUCCION

(ContinuaciOn)

Janiu qollqejjajj akakikiti.Kawkis chikatajja? Nis ovejas no son solamente estas. 4Dcinde est& las demas? Nis libros no son solamente estos .Ddnde estd el resto? Nis ldpices no son solamente estos. LD6nde estdn los demds? Las sillas no son solamente estas 1D6nde est& las demds? Mi dinero no es solamente esto. !,D6nde estd el resto?

Janiu qollqejjajj akakikiti. Kawkis chikatajja? Janiu uwijajjajj akakikiti. Kawkis chikatajja? Janiu lyurunakajjajj akakikiti. Kawkis chikatajja? Janiu lapisanakajjajj akakikiti. Kawkis chikatajja? Janiu sillalakajj akakikiti. Kawkis chikatajja? Janiu qollqejjajj akakikiti, Kawkis chikatajja?

EJERCICICS DE REEMPLAZO LIBRE MaYtir paytir jan onjjt,at qonuskiriskayata.

Nanakasti mayawjaei qpnt asipiita. Paniniu ma: tatar waykjapjje. " "Kawkis, ollgejjajjan sasakiu katuntitu. Uka tambunsti maxia masinakajjampiu jikista. FRASES UTILES Aka sakojj nayatakejj wakitawa.

Este saco me queda bien. (a nedida) (Este saco para mi. es cabal. Form. Pop.)

Aka sakojj nayatakejj thathawa.

Este saco es grande para mi. Ow holga-

Aka pantalunajj nayatakejj wall

do). Este pantal6n para mi es muy ajustado.

qtatawa*. ESTIMULOS PAR.A LA CONVERSACION 1.

Mastrojj wal jallu; ukatpi Jasintojj jan iskwilar sarkitejja. Jan jailkasapEn ukajj sarasapEnwa. Jichhasti iskwilapan yatichiripaw jawsi. Yatichiri: Jasintu:

2.

Jasintu, jutam.

Masayptojj tata Iukasampi Manuylumpiu nuwasipjje. Tata JustinU jupanak nuwasir ufi ji. JichhErmanthisti, tata Lukasamp tata Manuylwnpejj kijasiriu sarapjje. Tata Manuylojja tata Justinurfi irpi tistigifiapataki. Kurijirurasti juparti jawsi. Kurijirura: Tata, cheqpachat jumajja aka tatanakar nuwasir ufijta? Tata Justinu:

*

Q1ATA:

iLjustado.

Solamente se usa para vestimentas o cosas hechas de tela.

432

Unidad 17

180

G

IZACI ONES

MODO IRREAL

I

AFIRMATIVO

PLURAL

SINGULAR

sar

eriskaygtwa sarapjj sarapjja - samRnwa sapgnwa sarapjja sgnwa sarapjja

iriskaygtwa

sara - "sarilftwa sara sap:a:ma

sara - sgnma

NEGATIVO

PLURAL

SINGULAR

janiu sack janiu

- iriskaygt-ti sarka - samRnti

janiu sarka janiu

sarka

janiu janiu janiu janiu-

sap&nti sgnti

sarapk sarapka sarapka sarapka

iriskaygt-ti samfinti

sapanti sUnti

I

Llamamos modo irreal al conjunto de formas verbales que indican que una accift no nee a realizarse por depender de otra que tampoco se realiza EJEMPLOS:

Si hubiera tenido dinero, hubiera comprado Qollcientriskaydt-tejja, aka ut esta casa. (No la compr6 por que no tenla) aliris kay4twa Si hubieramw trabajadd.en Cochabamba (no Kuchawaribantejj trawajapjjeristrabajo, en Cochabamba), hubieramos aprenkaytitjja, qhechw yateqapjjerisdido quechua. (no aprendimos). kaySta. Janitejj jallkasapgnjja, jutiris- Si no. hubiera llovido, hubiera venido. ka.ygtwa.

Jupatejj jan* anch umkasapgnjja, janiu usuntkasap&nti.

Si 61 no hubiera bebido demasiado, no se hubiera enfermado.

Cuando en las orations negativas queremos dar particular bnfasis sobre una palabra, esta.va al cosier= de la oracidn y con el sufijo tejja; por lo tanto jani queda sin el sufijo

433

Unidad 17

181 II

SUFIJO

or. AL

"WAYA"

(debil)

Este sufijo indica que la action no es precisaniente pretendida coma termino final, sino solo de paso, empleando en ella poco tiempo. EJEMPLOS:

Iskwilar sarkasajj ijltsharff mantawayta. Tata Jwanar wisit-tTaniwaya-

Al it a la escuela, entre un momento a la Iglesia (de paso). De paso visitaremos a don Juan.

flUni.

Jose, vamos un momento a comer. Jusia, manqtasiniwayafilni. Tata Nanuylun ukar sartlawayd. Ire un momento donde don Manuel. Mallajjar ikjayawayasinjj pa1U- Despues de hacer dormir a mi hijo, fui a la plaza. sarti sarta. NOTA: a)

Da la idea de que despues de la acci6n una persona se puede mover Wa yendo o viniendo) aunque no este expresado por los verbos sarafia yjutafia. EJEMPLO:

Umat amijujjarojj mg ktuchurii And amigo que estaba borracho le hice dormir en un rinc6n.(despues me fui) ikjayawayta. b)

Es Inv frecuente el suso del sufijo ma.?4,111., con los verbos sarafia y jutafta

dando a entender que u n a persona v a o viene despues d e r ealizar.

la acci6n.

EJEXPLOSa iiatukiu jutawayjjta.

Jilajjajj juntltim umt'asisin

iatukiu sarawjje. III

Vine rdpido. (sobrentendido que antes realiz6 una acciOn) Despues de tomar el dasayuno nil hermano se fue rdpido.

OTRO USO DEL SUFIJO VERBAL "IRIn (fuerte) (Objeto directo del verbo principal)

Este sufijo se usa solamente cuando se trata de una accidn realizada por el objeto del verbo principal. Los verbos principales que se presentan con mds frecuencia en estas construcciones son: ufijafia (ver), ist'afia (escuchar) katjalla (sorprender)4 EJE!1PLOS:

Run lurirs aka jailer Iunthatir ufijta.

ufi jta?

Janiu wawamax jachir isttkti. Aka tatar lunthatkir katjta.

Ala le vista hacer a este hombre? Le vi robar. A to hijo no le escuche llorar. A este sailor le sorprendi robando.

.182

IV SUFIJO VERBAL IIKAH *(fuerte)

Este sufijo cuando se usa con los sufijos ipana (temporal, causal); sins, (despu6s de); sa (gerundio); iri (objeto directo del verbo principal); sefiala que la acci6n de la oracidn principal se realiza en el packimato en que se realiza la acci6n de la oracion subordinada. EJENPLOS:

Jilajj punk nistkipan tatajjajj puri.

Ni papa lleg6 cuando estaba saliendo mi hermano. (En el momento que mi hermano

Manqfkasinjja, tatajjajj janiu parlirikiti. Manqfkasajja, tatajjajj jajaniu parlirikiti. Aka jagerojj gong apskir

Ni papa no suele hablar cuando esti comiendo. Ni papa no suele hablar cuando esta comiendo. A este hombre le sorprendi sacando diner°.

salia de case., nil papa lleg6)

.katjta.

NOTA:

Cont vemos los ejenplos con sina y sa precedidos por el sufijo ka, no tienen ninguna diferencia. Erse usa el sufijo ka sa.

3.83

LECTURA SwECCIONADA URTIMALANPI MA KAWALLUN JAQEMPI urojj Urtimalajj punch jantlakttasisin thaki

littjjataila

montar thian winkuskdna,

ma iiaturusti mE kawallur lattjjat-

ttat jagew uka cheq pasaskRna.

Uka jaqejj markarii

Kawallu - caballo

saraskatayna uka kawall aljjeri. Urtimalasti uka jager ufijasajj sayttayataynawa,

aruntasin akham sataynawa:

-

Tata, may Imwtlasima.

Janit kawallum mayttitasma?

KumpUri,- campadre

kumpdrijjar wisit-ttaniwayail munta.

Kawallun jaqesti janiu mayttaft munkataynati.

Janiu mayttkirismat tats, jayptt'litaspawa, kung"

Jaypttarla

hacerse

tarde laykutejj aka kawall aljjeriu saraskta.

Uk isttasinsti Urtimelajj wal kusistatatayna, ukatsti

Kusistatafta - ale-

grarse repentinamente

akhamsataynawa: Ukhamajj nayar aljjeta tata, nayas kawall alasifi

munaskayata.

Sataynawa Urtimalajja. Kawallun jaqesti: Yanttafia - hazer

Yastasaya* aljjdmsay tats.

la prueba, intentar Sarakitaynawa. Urtimalasti: Ukhamajj yahtta. awir, sweat kawallumasti? Jtunajj

aka cheon ma fatit suyttita, aka punch jantlakttasim, anchhichhaw nayajj kut-ttani.

Kut-tlafla

regre-

sar

YASTASAYA o YASTA:

Frase que so utiliza para aoeptar una peticidn o propuesta del interlOcutor. Unidad 17

4

184 Sasakiu Urtimalajj kawallur latfjjat-ttatayna; kawallun jaqesti iyawsasaw Urtimalan punchup janttakttasisin winktfatayna.

Urtimalasti fatukiu kawalljjat jalatayna.

MU Boll

pasatayna.

Kawallun jaqesti winkttataw suyaskgna, piru Urtimalajj janiu ufidsjjUnti, ukatpl llakisjjEnjja. Jaypftjjgnwa,Urtimalasti janipuniu uflgskffnti, kawa-

llun jaqesti wal llakisjjgna "Kamacharakpachasti? Kum warankharuch jalantpacha?fl sasawqollukma kayuk saratayna. Qollu patar purisinsti aks uks ufiatatgna, piru janiu kaqa1lus Urtimalas ufidskgnti.

Ukatsti kayukiu markakam sarjjatayna, thakin wal jaqenakar jisknaqatayna, piru janiu khitis ufijkataynati. Urtimalajj yaqha markarff sarjjatayna.

Kawallun jaqesti wall llakitawutapar kut-tfawgyjjam tayna.

Ukhamaw Urtimalajj

asknaciafia

preguntar repetidas veces a diferentes personas

uka kawail lunthatawayatayna.

PREGUNTAS

1. 2.

3. 4. 5. 6.

7. S. 9. 10. 11. 12. 13.

ME urojj Urtimalajj kawkins winkuskgna? Ukatjja khitis Uka cheq,pasaskgna? Uka jaqejj kUnarus markar saraskatayna? Urtihalaati sayttayasinjj kansatgynasa? Kawallun jaqesti, kawallup paytfah munataynati? Kunata,UrtiMalajj kusistatatayna? Khitis kawa11.alasifl npnatayhajja?

ittmallunjaqesti,a,,ljja2 Lmuilatayriati? Urtimalajj kamsaSakislavallUr latfjjatatayna? .Uka

jaeleStiicawldris

.duyasktina?

fatitut

Urtimalasti kut-tfaninti? Urtimal jan,:u4b,Sjjepansti,10011un jaqejj kgmachgnsa? vatipaiar-Purisin#1, kawalluparus Urtimalarus ufijUnti?

Uk4sti-kuiljataS kays4lun jaciejjaarkar sarjgha?

15. Thakinjja jacLEmAkat jisknaq4nti jahicha? 16. 440.1#1*-PrO.m49.1""4.1aPiiataYriati? 17.

Urtimalasti kawkirus sarjjatayria?

Unidad 17

185 LECTURAS SETACCIOEADA JAQEPAKAJJ URTIKALARU KATJJAPJJE Urtimalajj kunayman jan walinak jagenakar lurdnapuka jagenakasti Urtimalar katjafiatakejj walpun thaqasipkana.

Uka jagenakasti ma urojj sum yatjjatapjjatayna Urti-

Jan walinaka -males o maldades

malan sarnagawipjjata, ukat yatipjjatayna Urtimalan in qhatu urun ma markar sarafiapdjata.

Ukham sum yatjjata..

- dla

sinsti uka markankir jagenakajj yaqha markanakankir jagede feria nakampirakiu sum amtasipjjatayna Urtinalar katuntahataki. Ukhamapuniu qhatu urojj Urtimalajj puritayna, ju-

Wararifia-- gritar

pasti jan kundkaspas ukham markan aks uks sarnagaskatayna,

de dolor o de susto

piru jagenakajj ukham sarnaqaskir ufijasajj I.atukiu katuntapjjana.

Urtimalasti wal sustjasitayna, janiu kuns ka-

machah puirkataynati, wararjjakitaynauu jan juchanikaspas ukhama.

Jaqenakasti wali fiachlantai yaqha istan-

Jan juchanIkaspascomo si no tuviera culpa

shar irpapjjatayna.

Urtimalajj thakinjam sarkasajja tage hanqha lurata!:

nakap amtasitayna,

Jagenakasti jawq'as jawq'asaw istan-

shar puriyapjjatayna.

Istanshankir jaqenakasti iatukiu tantachasipjjana, yaqhepanakasti wal Urtinialarojj nuwapjjana, yaghepanal-

Behar Umpasifia de menos o averiguar.

kasti tage kunti Urtimalajj lunthatkataynajja, tage uka-

nak

tumpasipjjarakIna.

Nagraciataparu

delante de 61 Urtinalasti janiu kamachafis puirkantil ukhamufijasisajja jachafiak nunjjana, jagenakarus antutayasifi lay-

kojj " janiu mayamps jan walinak lurjjatin sasaw pirtun

mayisjjSna. Jagenakasti wall kuliratat janiu kuns istlah munapkanti.

Ukhamaw Urtimalar m chegar irpasinjja,

438

Unidad 17

186

lunthatayasir jaqenakarojj Urtiinalan nayraqatapar saytiayapjjatayna, qawranak lunthatayaskis, kawallun jaqes ukankasipkataynawa.

Jakaskirpacha

todavia en vida

Ukhamaw taqpach lunthatayasir jagenakajj

nayrb:jjapar sayt fasipjjatayna, uka jaqenakasti mayninakat juk I amp Urtimalarojj jawq I apjjatayna Urtima.lasti juk! at

Aptlasifia -

juktat juklamp jam aniuyuniu ufijasjjUna; llakisifijamarakiu

Urtimalarojj t laqesiyapjjatayna. jaqenakajj Urtimalarojj

Ukhamaw uka markat

jakaskirpach rag jachla lawar jaychkatapjjatayna; ukhamaw

Urtimalajj jakafiap apt lasitayna: k arisitapata, lunthatUtapata, tage jan wali luratanakapata.

Jaychkataria ahorcar

UkUrut aksarusti janipuniu khiti jaqes Urtimaljam sarnagerikUnti. Uka markamkir jagenakasti jan kun ajjsa-

rasakiu aks uks sarnaqapjjerijjUna; piru jan ufitlat jaqenakemp parlafipa wal amgyasifi yateqapjjarakitayna.

PREGUNTAS

1. 2. 3.

4. 5.

6.

7.

Jaqenakajj

khitirus

Kunats thaqasipkg.na?

thaqasiplaria?

Kunjjats uka jaqenakajj yatjjatapjjatayna? jaqenakajj kamachatiatakis suyapjjatayaa Urtimalarojja? Urtitnala.ati puritaynat janich uka markarojja? Kunjama.s Urtimalajj markan sarnaqaskbna? Urtimalar ukham sarnaqa.skir ufijasajj kamachapjjataynasa? Urtimaiasti .sustjasitaynat janicha? Ukham ufljasitinj ja Urtimalajj kamachjjakitaynasa?

8. 9. 10. Thaki.rdanisti Isdrianakjjats aMtaSina? 11. Jaqenakasti ukChlOilomjj- katnachapjjataynas 12.

Luzythatayasir jagenakajj

ukija?' 13.

16. 17. 18. 19. 20.

Urtimalarojja? tumpasipjjarakInti kuntejj Urtimalajj lunthatknn

Antutayasiti laykojj kamsataynas Antutapjjatayriat jar4Cha?

Urtinalajj.i?

ichitinakarus nayrdjjaPat sayt !ayapjjatayna? tik ham. javrquatatjja ltaniadhjjtins Urtimalarojja? 1.41:cisif`ijainat ttaqesiyapjjatayria?' J1.1.T.r 3agenakasti KamachapjjSns Vrtimalarojja?

Ukatjj. kitrOalas trtinialajj jakallap aptlasitayna? UkCfrut altaarusti ktinjamas_ uka Markankir jagenakajj sarnaqapjjSna?

499

Unidad 17

187 TUNKA KIMSAQALLQON UNIDADA OBACIONES BASICAS 1.

2.

Waynanakajj anat phistan thoqofiat parltlasipjjRna.

Los j6venes hablaron sobre el baile en la fiesta del carnaval.

Nayajj janiu thogorjamblayel-

Yo no estaba en condiciones de bailar.

ti.

3.

Tatajjajj janiu jilajj thopfiap munirjamblanti.

Hi papa parecia no estar de acuerdo en que bailara mi hermano.

4.

Yanas mamajjajj janipuniu thoqofiapmunkanti.

Mi mama, mucho menos, no queria por nada que bailara mi. hermano.

5.

Thogorinakajj janir Int jalskipan thoqohatak makichtlasip-

Los bailarines se prepararon antes de que saliera el sol.

jjRna.

6.

Jagenakajj fatukiu aymthapinipjje.

La gente se reunid rdpidamente.

7.

Yaqhepanakajj janir chikUrit-

kipan machatRjjapjgna.

Algunos ya estaban borrachos antes del medio dia.

8.

Yaqhep machatanakasti larufijamaw thoqopjjlna.

Algunos bortachos bailaron que data risa. (...bailaron como para reir. Form. Pop.)

9.

Yaqhepanakasti kulirafi jamaw

Y algunos discutian que daba rabia. (... discutian como para renegar. Form.Pop,)

chiajjwapjAna.

10.

Janir machatblasajj klachatak parltlasipjgna.

Antes de emborracharse hablaban con calma.

Yaqhepanakajj janir sut jallkipan sarjjapjjdna.

Algunos se fueron.antes de que lloviera demasiado.

12.

Juklamp jayplurojj oragejj gala llustiEjjdnva.

Mds tarde el suelo estaba ya muy resbaloso.

13.

Wamanakajj sintifi jamaw jachap- Los nifios lloraban que daba ldstima.

jOna. 14.

Jawirjj janiu Jules uywas

Ni la gente ni los animales podian cruzar

pasirjamMnti.

el rio.

15.

Jawir aksan tata Jasintif loqhetRna.

A este lad° del rio don Jacinto estaba haciendo locuras.

16.

Luisaamal pR maynarojj yus-

Luisa agradecid mucho a dos Arenas por sacarle del rio a su padre.

pagarSna tatapar jawirat apsupjjatapata. 17.

Tata Jasintun warmipasti janiu chachap loqhetatap yat-

Y la esposa de don Jacinto no sabfa que su esposo habia hecho locuras.

ktinti.

thidad 18

440

188 TEXTO BASICO

ANAT PHISTA

Janir anat phist purkipanjja walja waynanaka, tawagonw-

kawparltlasipjjana.

Jupanakajj anat phistan thociofiat part -

Anat phista la fiesta del carnaval

tlasipjjana.

Nayajj janiu thoqorjamakayat-ti; kunalaykutejja usutaygtwa.

jukt

Antisas jilajjaw klumargskana,jupajj wal thoqofi

munarakrna; piru tatajjaw jan munirjamakanti, yamas mamajjajj janipuniu thociofiap munkanti.

jjapjjana.

Piru ukatjja panpachaniu iyaws-

Ukhamasti jilajjajj uk yatisajj wal kusisina. Uka

Klumara

fatpachaw amijunakapan ukar yatiyir sargna.

sano

77ifqNnte a la Anat phistataki mg pusffr kimelr phaltkipanjja, thogori-

nakajj sapa jaypIt insayttapjjana.

salud) Yamasa -

Anat phistatakisti walja

jacienakaw parintanipjjgna. latiyafia

Phista urojja thogorinakajj janir int jalskdpan thogofia-

takejj wakidhttasipjjana.

UrUjjepansti jupanakajj thoqtta-

sisawijlish nayrajjar sarapjjana. thapinipjjgna.

hacer saber, anoticiar

Jacienakajj fatukiu ayw-

Tatanaka rcamanakajj uman cialltapjjarakina,

thogorinakasti wali kusisitaw thoqtlasipjjana.

Yacihep tata-

nakajja, ukhamaraki yaghep nananakajja, janir childirtfkipen

machatajjapjjgna. jjana.

Childfr pesatatjja waljaniu macharatajjap-

Ukhammachatatsti yaghep awkinakajj larufijamaw tho-

Insayafia - en -

sayar qopjjana, yaghep tatanakasti kulirafijanarakiu chlajNapjjana.

Janir machatakasajj ktachatak parlttasipjjana piru ukatsti yaghepanakajj nuwasifi munjjapjjgna.

Khuri alaya gollunsti alwatpach jallojj jalluskana. Markansti nR jakt chikar pasatat jallojj chlagnaciafi galltana, piru jacienakajj thociorasipkdkinwa, umarasipkakinwa

Aywthapifia

reunirse, concentrarse

Wali

Unidad 18

441

189 nachatEjjapjjEnwa.

Juktampjitarojj juktamp jalluntjjdna.

lejos Alaya hacia arriba

Yaqhepanakajj janir sut jail purkipan utanakapar sarjjapjjEna, yaqhep umatanakasti, thogorasipkaktnwa.

Piru ju,--

Ktachata - con calma, despacio

kiamp jaypturojj oraqejj wall llusttEjjEnwa, janiu thoqofi-

jamEjjEnti, janirakiu sum sarnaqafijaajjEnti.

Nachatana.

kajj wal tinkurapjjEna, janiu sartari puirjjapjjEnti. Jiskta wawanakapasti ukham ufijasajj sintifijanaw jachapjjEna.

Uka marka taypinjja mg jachta jawiraw utji.

Chtagnaciafia -

lloviznar Chacha - valiente, hombre Suti - con mAs intensidad

Uka jaOracle, - suelo,

wirarusti walja unrw antanitayna; kunalaykutejja alaya qollunakanjja wal jai Una alwatpacha.

uka

Ukhamasti

terreno

Ilustta baloso

res-

jawir uksan utjasirinakajja pasafi munapjjEna, piru janiu Sintifia - sen-

puiripkEnti.

Juktampjitarojja awatirinakaw pampat purl-

tir lastina

Thoontafianipjjarakina, piru janiu Jules uywas jawirjj pasirjamEkEnti, kunalaykutejj unajj wall phogEnwa. Jawir aksanjj walja machat jagenakaw sayarasipkEna;

saltar, brincar a una profundidad Taypi - medio, centro Alwatpacha desde la nafiana

jawir maysansti walja awatirinaka, uywanaka, tatanakaw ut, Aksa - este lado

jaraktna.

Jawir aksan tata Jasint chatEnwa.

locihetEna.

Jupajj wall ma-

Tata Jasintojj jagenakarff arnaciEna "jumanakajj

Phoqa - lleno Maysa - otro lado

janiu khitis chachnpktati. Nayapl dhachntjjan sasakiu Locihetafia -

jawirar thogontEna.

Unasti Istukiu tinkuyEna. Jaqenakasti

uk ufijasajj wal ojjorapjjEna.

PE waynaw Y'atuk jawirar

thogontapjjEna tata Jasintur apsufiataki.

Tata Jasinturojj

jiwatjamapsupjjEna. Tata Jasintun phuchapajj wal uka pa waynarojj yuspagarEna tatapar apsupj jatapat a.

Tata Jasintun warmipasti janiu chachap loqhetatap yatkEnti, kunalaykutejj wali machataw utapan ikiskEna.

hacer locuras Alaya o alajjaSU significado depende de la topografia donde se encuentra la persona. En una pampa puede referirse al norte, en terreno accidentado a una cuesta arriba. Pero no se refiere a arriba en el sentido vertical, pars:

Qheptirusti ukham luratap yatisajj wal chachapar tocina.

442

este tenemos

Uni-ri'vi 1g

190 PREGUNTAS 1. 2.

Jn..nir anat phist purkipanjja kunanakats waynanakajj parltiasipjjgna? Nayajj kunats jan thogorjamblaygtjja? Antisas khitis thogorjamdskgnjja? 3. Khitis jan jilajjan thoqafiap zmnirjamgkana? Manajjastig---4. Ukatjj panpachanit iyawajjapjjRna? 5. 6. Anat phistatak mg pustir kimer phaltkipanjj kamachapjjSns thoqprinakajja? Anat phistatakejj juklanikit jagenakajj purintanipjjEna? 7. 8. Phista urojj kuna orasats thoqprinakajj makichttasipjjSna? UrUjjepansti kawkirus thoqprinakajj sarapjjdna? 9. 10. Ukatsti tatanaka mamanakajj kamachapjjdnsa? 11. Taqhepanakajj janir chikUrUkipant machatgjjapjjEna? 12. Yaqhep machat awkinakajj kunjamas thoqopjjtha? 13. Yaqhep tatanakasti kulirafijamat chlajjwapjjdna janicha? 14. Janir machatgkasajj kunjamas parlttasipjjgna? Ukatsti? 15. Khuri alaya qollunjja kuna orasatpachs jalluskffna? 16. Markansti kuna orasas jallojj chlagnagail qalltdna? 17, Jagenakasti umarasipkak5nti? 18. Yaqhepenakajj kuna orasas utanakapar sarjjapjjdna? 19. Jukiamp jaypturojj oragejj sarnaqafijamaskftli janicha? 20. Kunats wawanakajj sintilijmn jacharapjgna? 21. Uka marka taypinjja kunas utji? 22. Uka jawirarojj waija umat mantanitayna? 23. Kuna orasatpachs jalktin uka slay qollunakanjja? 24. Jagenakas uywanakas uka janir pasirjamRpjjEnti? 25. Jawir aksan khitinakas suyarasipkEnjja? 26.* Jawir maysanst khitinakas suyarasipkarakina? 27. Jawir aksanjj khitis loghetSna? 28. Tata Jasintojj wait machatftti janicha? 29. Tata Jasintojj kamsasas jagenakar arnaqdna? 30. Arnagasinsti kamachgns tata Jasintojja? 31. Ukatjj kamachdnsumajj tate. Jasinturojja? 32. Jaqenakasti umar thowntir ufijasajj kamachapjgnsa? 33. Khitinakas tata Jasintur apsufiatakejj jawirar thoqontapjjdna? 34. Kunats tata Jasintun paluchapajj uka pN waynar yuspagarSna? Tata Jasintun warmipajj chachap loqhetatap yatTnti janicha? 35. 36. QhepUruoti ukham luratap yatisajj kamachEns chachaparojja?

Unidad 18

443

191 SUPLEMENTO Chtiyjaria tfactjaria

ptakjafia khuchjaria

kharjafia pachjaria jaljaria t turjafia q t oma cif allu

Romper cosas muy flexibles Ej. tela, papel, etc. reventar, romper algo por tension. Ej. hilo, cuerda, etc. Romper cosas frdgiles. Ej. una olla de barro, un hpiz, etc. Partir algo cortando con algtin instrumento. Ej. con una tijera, una sierra) etc. Cortar carne. partir con la mano un pan, queso o algo parecido. Separar, dividir, partir cosas en general. Roer, cortar con los dientes. Limpio sucio

Khitis aka papil ehtiyji? (kamisa, Nuidn a roto este papel? pantaluna) Janiu aka wiskhajj ttadafijamdkiti, No se puede romper esta soga, es may gruesa. w.li lankhuwa. (ilu, pita, chtankha) La olla estd rota. Phukojj #akjatawa (lapisa, lama, palatu).

Aka marir khuchjarapita

(tawla,

Cattamela esta nadera. ( tawla)

lam). Janiu aka aychajj kharjarijamdkiti. Wawatak ttantt pachjarapiu. (kisu),

Aka tfantt kimsar jaijam. (naranja, mansana, chfogenaka). Achacajj isinak tfurjiriwa. Achachilajjajj rianqha usutawa; wirjamawa.

JichhUrojj jallurjamawa. Janiu aka manqtajj manqtafijamdkiti, jaruwa. Janiu aka jawirajj pasafijamdkiti.

Janiu jilammnp nuwasitamajj mallkiti. Janiu tata Lukas jiwatap kriykti. Janit jilamumaskatap kriykta? Janiu mnrmimamp jaljtananajj wallkaspati.

No se puede cortar esta carne. Parte el pan (con la mano) para el nifio, (queso). Parte .en tres este pan.

El ration roe las ropas.

..abuclo estd gravemente enfermo, parece que se va a norir. (...esta como para morir. Form. Pop.) Parece que hoy va.a llover. (...esta como para llover. Form. Pop.) No se puede comer esta conida, estd muy picante. No se puede cruzar este rio. (No estg como para ser pasado... Form. Pop.) No estd bien que hayas peleado con tu hernano. No creo que don Lucas haya riierto. trees que tu hermanci estd emborrachdndose? No seria bueno que to separaras de tu esposa.

444

Unidad 18

192 EJERCICICS DE ESTRUCTURA "JAMA"

USO DEL SUFIJO

1

EJMICICIOS DE REPETICION Tatajjajj janiu jilajj thoqofiap munirjamgkEnti. Janiu nayajj thociorjamgkaygt-til usutayEtwa. Aymar sum parlirjamb:jjtwa.

Achachilajjajj hanqha usutawa, jiwirjamawa. Jichharojj jallurjamawa.

Jachirjamgsktwa; mamajjaw hanqha usutgsk siwa. 2

FJERCICIOS DE SUSTITUCION DE NUNERO Y PERSONA Aymar sum parlirjamEjjtwa.. (nanaka) ------- ..... (j ma) ..... (jumanaka)

Aymar sum parlirjamajjtwa. Aymar sum parlirjamgjjapjjtwa. .Aymar sum parlirjamfljjtawa.

Aymar Aymar Aymar Aymar Aymar

sum sum sum sum sum

Janiu nuajj thogorjamgkaygt-ti. nanakajj jumajj jumanakajj ..... jupajj jupanakajj jiwasajj jiwasanakajj ------------.

Janiu Janiu Janiu Janiu Janiu Janiu Janiu Janiu

nayajj thogorjamblaygt-ti. nanakajj thogorjamgpkaygt-ti. jumajj thogorjamAkaygtati. Nmanakajj thogorjamEpkaygtati. jupajj thogorjamEkEnti. jupanakajj thociorjamgpkgnti. jiwasajj thogorjamgkaygtanti, jiwasanakajj thogorjamEpkaygtanti.

TIEMPO PERFECTIVO PASADO

TIEMPO PERFECTIVO PRESENTE

Nayajj usuntirjamayftwa. Wall llakitaygtwa; jachirjamaygtwa. Wall qaritaygtwa; samarirjamayftwa. kulirataygtwa; yaqha narkar sarjjerjamgygtwa. Tatajjajj hanqha usutgnwa; jiwirjamgnwa. Jilajjajj wall kuliratAnwa; nayarojj jawqterjangnwa. Jusiajj wali umatgnwa; nuwasirja-

Nayajj usuntirjamEtwa. Whli llakitgtwa; jachirjangtwa. Wali qaritgtwa; samarirjamEtda. Wall kuliratgtma; yaqha markar sarjjerjamgtwa. Tatajjajj fianqha usutawa; jiwirjamawa.

( jupa)

(jupanaka) (jiwasa) (jiwasanaka)

0111.0. 01011111000 1110101111

W11111.

3

Ni papa parecia no querer que bailara mi. hermano. Yo no estaba en condiciones de banal'', estaba enfermo. (Yo no estaba como para baiForm. Pop.) lar. Ya estoy en condiciones de hablar bien el aymara. Ni abuelo estA gravemente enfermo, parece que se va a morir. Parece que hoy va a llover. (Hoy esta como para llover. Form. Pop.) Estoy por llorar; dice que mi mains esta gravenente enferma.

parlirjamEjjapjjtawa. parlirjamajjewa. parlirjamgjjapjjewa. parlirjamEjjtanwa. parlirjamgjjapjjtanwa.

Jilajjajj wall kuliratawa; nayarojj jawqlerjamawa. Jusiajj wall uinatawa; nuwasirjamawa.

lama. JallurjamEnwa. Jawirajj wall phoqgnwa; jacienakarojj apirjamRnwa. Wall thaygnwa; wawanakarojj usuntayirjamlnwa.

Jallurjamawa. Jawirajj wall phoqawa; jacienakarojj apirjainawa.

Wall thayawa; wawanakarojj usuntayirjamawa.

445

Unidad 18

193

4

EJERCICIOS DE TRADUCCION Janiu jichhffrojj jallurjamRkiti. Parece que esie nifio no va a sanar. (...no estd como para sanarse. Form. Pop.) Mi hemmano today/a no estd en condiclones de trabajar. 'Da hijo todavia no estd en condiciones de hablar. Mi hijo todav/a no estd en condiciones de andar. Parece que hoy no va a llover. (Hoy no ester como para hover. Form. Pop.)

Janiu jichhfirojj jallurjamRkiti. Janiu aka wawajj waliptirjamakiti.

Achachilamajj fianqha usutawa, jiwirjanama. Da abuelo esti muy triste, estd como

Achachile.majj ilanqha usutawa, jiwirjartawa.

pan llorar.

wa. Aka thayajj usuntayirjamawa.

Este frio es como para hacer enfermar a cualquiera. Parece que to hijo puede sanarse. estd como para sanarse. Form. Pop.) Parece que esta casa puede caerse. (... estd como para caer. Form. Pop.) Parece que hoy puede hover. (Hoy estd como para hover. Form. Pop.) Tu abuelo estd gravemente enfermo, parece que puede morir. (...estd como para morir. Form. Pop.)

Janiraw jilajjajj trawajirjaakiti. Janiraw wawamajj parlirjamgkiti. Janiraw wawajjajj sarnagerjamRkiti. Janiu jichhfirojj jallurjamRkiti.

Achachilamajj wali llakitawa, jachirjana-

Wawamajj waliptirjamawa.

Aka utajj tinkurjamawa. Jichhifrojj jallurjamawa.

Achochilamajj rianqha usutawa, jiwirjamawa.

EJERCICIOS DE PREGUNTAS Y RESPUESTAS Panpan junajj usuntirjamfftati?

Jagenakampejj aymar parlirjanEjjtati? Maran mayamp kutinirjamgtati janicha?

Achhlrojj jallurjamat janicha? Panpanjj thayajj wawanakar usuntayirjamati?

Jallupachanjj jawiranakajj jaqer apirjamati?

Jisa, panpan usuntirjamRtwa. Janiu pampan usuntirjamRkti. Jisa, jaqenakanpejj aymar parlirjandjjtwa. Janiraw jagenakampejj aymar parlirjamnkti. Jisa, maran mayamp kutinirjamatwa. Janiu maran mayamp kutinirjamRkti. Jisa, jichhUrojj jallurjamawa. Janiu jichhfirojj jallurjaelkiti. Jisa, pavan thayajj wawanakar usuntayirjamawa. Janiu pampanjj thayajj wawanakar usuntaw yirjamld.ti. Jisa, jallupachanjj jawiranakajj jager apirjamawa. Janiu jallupachanjj jawiranakajj jager apirjamRldti..

Aka usutajj waliptirjamati?

Jisa, aka usutajj waliptirjamawa. Janiu aka usutajj waliptirjamNkiti.

446

Unidad 18

194 EJERCICICS DE PREGUNTAS Y RESPUEST.AS

(Continuation)

Achachilajjaw jiwatayna; ukat jachirjamgsktz.

Kunats jachirjamskta,tata? (achachilkAaw jiwatayna) Kunats sarjjerjamaskta?

Janiu trawajafiajj utjkiti, ulat sarjjerjamaskta. .Annarajj wali chtamawa; ukat jan yategerjamEkti. Wall thayawa; ukat jan pampan trawajirjanEkti. Janiu qollqejj utjkiti; ukat jan kutinirja-

(janiu trawajafiajj utjkiti)

Kunats jan aymar yategerjamEkta? (wali chtamawa) Kunats jan pampan trawajirjandkta? (wali thayawa) Kunats jan maran kutinirjamdkta? (janiu qollqejj utjkiti) Kunats jan nanqterjamakta? (laka ktamanttwa)

natl. Laka ktamanitwa; ukat jan naneerjamdkti.

INFINITIVO f SUFIJO "JAMAn (fuerte) 5

EJERCICIOS DE REPETICICN Yaqhep machatanakajj larufijamaw thoqopjjana. Yaqhepanakasti, kulirafijanaw chtajjwapjjana. Wawanakajj sintifijamaw jachapjjdna.

Algunos borrachos bailaban que daba risa. (t..bailaban como para rein. Form. Pop.) Y algunos discutian que daba rabic. (se refiian como para renegar. Form. Pop.) Los nifios lloraban que daba lAstima. (...11oraban como para sentir. Form. Pop.)

Janiu aka wiakhajj tlaqjafijmdkiti.

No se puede romper esta soga. (No ester' como para romper. Form. Pop.) No se puede romper estos papeles.

Janiu aka papilanakajj chtiTjafijamakiti. Janiu aka lawajj plakjafijamEkiti. Janiu aka aychajj kharjafijamakiti. Janiu aymarajj yateqafijamdkiti, wali chtamawa. Janiu Jusiajj aymar yategerjamttkiti. Janiu aka jawirajj pasafijamakiti, wali phoqawa. Janiu uywanakajj aka jawir pasirjamdkiti, wala. phoqaw umajja. 6

No se puede romper este palo. No se puede cortar esta carne.

No se puede aprender el aymara, es may dificil. Jose no estA en condiciones de aprender aymara. No se puede pasar este rio, es may caudaloso. (...es muy lleno. Form. Pop.) Los animales no pueden pasar este rigpes caudaloso.

ORACIONES PAREADAS Janiu jichhtfrojj trawajafijanakiti, wali thayawa.

Hoy no puede trabajar mi hermano, este': enfermo. (No estd en condiciones, no ester como para trabajar. Form. Pop.) Hoy no se puede trabajar, hace macho frio. Hoy no puedo trabajar, hace macho frio.

Janiu jichhtfrojj trawajafijamaldti, wali thayawa. Janiu jichhUrojj jilajjajj trawajirjamb:kiti,

usutawa.

Janiu jichhtfrojj trawajafijamakiti, wali thayawa. Janiu jichhffrojj trawajirjamgktil wall thayawa.

43'7

Unidad 18

195

ORACIONES PAREADAS

(Continuaci6n)

Janiu a1 a manqlajj manqtafijamaiti, ancha jaruwa. Este chico no puede corer ester gravemente enfermn. (No estd en condiciones de comer) &bit conida no se puede comer, es ruy picante.

Janiu aka manq'ajj manglafijambliti, ancha jaruwa. Aka yogallajj janiu mangtorjamgkiti flanqha usutawa.

Juyphi pachanjj wawanakajjusuntirjamawa, wali thayawa.

Juyphi pachanjj wawanakajj usuntirjamawa, wall thayawa. Juyphi pachanjj usuntafijamawa, wall thayawa.

Janiu aka manq' ajj manq' afijamRld.ti

ancha

jaruwa.

En el invierno cualquiera ester propenso a enfermarse, hace mucho frit).

En el invierno los nifios pueden enfermarse, hace mucho frio.

7

Juyphi. pachanjj wawanakajj usuntirjamawa.

EJERCICIOS DE PREGUNTAS Y RESPUESTAS

TORNO A UN MODELO

AKA EANWAJJ ANCHA JARUWA Aka manceajj manqtafijamati? Kunata?

Janiu mangiafijanakiti. Kunalaykutejj wall jaruwa.

JICHHiiROJJ WALI THAYAWA Jichhilrojj trawajafijnmati?

Kunata?

Janiu trawajahjamaiti. Kunalaykutejj wall thayawa.

JICHHIRMANTHEJJ WAL JALLU; JICHHASTI UIVIAJJ JAWIRANJJ WALL PHOQAWA Aka jawirajj pasafijamati? Kunata?

Janiu pasafijamakiti.

Kunalaykutejj wall phogawa.

JISK1A ANTRISAJJ RANQHA USUTAWA Jiskfa antrisajj iskwilar sarirjamati? Kunats jan sarirjamRld?

Janiu sarirjamRkiti. Kunalaykutejj fianqha usutawa.

LUISAJJ WALL LLAKITASKIWA, AWICHAPAW JIWATAYNA Luisajj jachirjapEskiti? Kunats jachirjamiski?

Jisa,jachirjamaskiwa. Kunalaykutejj awichapaw jiwatayna.

448

Unidad 18

96T soma/aura as SVINflOnd x susanasaa qouv ppusvmn opmecutqunsn qoudTuuanr pPosuAanqsT cpumuPuTatb trUr ccvS3UatIT6b LT4VMVPUTGPPIT Uuf dMVSVIETWVqd MeSTsTXTP LTTearecns tray ppusIuuTn LTTemePuTsabillq.

uEr

asimke Cc'egaboquil LTVeurergvaTTrul

ppmpuudatibux ququmn qumupguaTTnx go rdexc 1.Wec psuNuuudaqbeex TemuggnatT -doboqq. LTJacc ViNsTf PCVNEUUMUM Temtgvnaut va.ed LTaercduT cPu4strebre.M dorm rcuadTmTp -UTVITs Temec aa9PPdvqoup

nen Noamputmuft

tWettrecuTsTun

uaSer proawfumbuP tWanocuonnu PPumni4unr uqouu NeaTaTquqb -uumn

'user qoup ppusann vmumorguqunsn gosTr qoudreuanc earkemucgTatb.pPusuAanqaT gusTr tmf ppossuebTTob umomuPgTspreTT cusTr uer dmusuATTmuqd rcusTsPITC amtmvPuTs usTr uuP Pposlugn eummepuTsebulq gusTr uuP aanke NusubequA 4-emumepueaTIn4 gusTp pp.oreusdaqbvA ququan mumorguaTTn4 *Taercdumcruitio 'Este ppuNouudaqbeA mmtPunatT °TaaPpdoboqq.

gosTr tixsTp

pp-6.4.eutKom

mumvpgnauT -aud

TaaPpdtT cusTP cPuNtuuman dumem crusidwp aucUTTITs .mm Taappd.eqouP gvsTr nsTT Noauxtuumum untimPuTsTgn (usTr vat? ppoammuabec artumucuumnu /quer PPaniqunp uqouu PPaaTaTvqb in -u

1.Tqvumr

'T4PinareP

TuuqoAu we? PPounEtP ITTemtPutibum Tyr Nuluibuan 4TTemergucumvaq

nTuur Nuibuuth utp °Twerp& Imp PpounAtp

rfulbueN

trap

tit?

Nusailan4sT Pfuatmte -1212beTat

.mumtPuoibuon war NuTelbutm nTuop .T4TImmtpuupuftuaq war preseifanqsT nTuup pptamAt -tPuubawic

LTTeureP

sTTPIVIu

ullenT7 ppuebreao CM.VMVPIIVbVUJVS tm JBMICE ppusTiveL usdued

nTuur viqsnTT Nuebuao emNparePuubsuaus tzar aumicu PpesTquit nTuuP uodmud ,utPukvaq

LIquareCIPP

'TqPinurer

Gammon° sumaadmo SUINHIGNMEG aa (u u9Toov op uT u9To810

BRASOS 'ouvriala`moomp:xvoiditzuson0

vApaTdmoo aoTaaquo o

u9Toou Tap ociaaA

TudTouTad 8

SODIOUIN is NOIOLIEMI

max

ppusTn7 nTuup dugg. *puma&

imp&l

-aqboT

nTtref ureq2q 'T`PIATini'd'eq:PATP

WVS

ugoa usTn7 ou uIclos anb ns osodsa uTcreq oqoaq svanooT oN oaao anb nq 'led 'awl °N.aanm 9SOr ou 99.10 anb Tnj V VT 'ETWIDSO

ppoTsnr nTuup Atu JVIWIST PN4 'TTRATall preTsnr nTuup 4uuou auTTmNsT -ftats 9SOr ou 99.10 anb sanTn; u ET pTenosa PcuTecc 'TTPIATIA PNTsnf nTwec Wt1 avumNsT =weave 9sor ou eaao anb a4sTnj u ET tianosa 'TWIST.14 ?sop ou oaao anb spn uoaanj u ET .uTenosa MeTenf nTuvc Nwemnp auTTm4sT muquppduaus TqTNATax 9sor ou ooxo anb ns ouumaaq aouam sittq PPuTsur nTuvP dmITTns av1Tm4sT opt E ET tTenoso dWares 'TTRATall 9sor ou aaao anb soT sogTu utAtq opT u tT preTsnr nTuup auTpoisTxtuemam v.-canoe° duquPcduaus i TqTNATa 9sor ou 09.20 anb soaqosou soups t ET ppuTsnr nTuup somTP auum4sT geTares TTRAWN -aTanosa (oATsnTouT) 9sor ou aaao anb soa4osou somTnj E ET ppuTsnr tTuu? TeutsuftTP aoTTroisT uTanosa (oATsnTouT) supppduays pTNATa4 susuaTd anb .dos oWeopaos se oqaaTo Numnr pruqnaubo LTdmusq.Anmu

g 6t7t

lovt)Tufl

197 9

EJERCICIOS DE SUSTITUCION DE NUMERO Y PERSONA Janiu Janiu Janiu Janiu Janiu Janiu Janiu Janiu

khitis khitis khitis khitis khitis khitis khitis khitis

(jupandkana) ..... ----------

Mastr Mastr Maser Mastr

jan jan jan jan

Yatichirejj janiu isturyatajj kriy-

Yatichirejj janiu isturyatajj kriykiti.

Janiu khitis puritajj yatkiti. (nanakana) ------------------. ...... -_-_---. (jumana) (jumanakana) (juparia) ...... (jupanakana) (jiwasana) - ....... ------_-

rrrrr

(jiwasanakana)

hastr jan iskwilar saratamyat-twa. (jumanakana ) .1.1...ftlielmswww...............o~oalmsftedlimeme ........ (jtipana)

kiti. (nanakana) -------- ----_----------.

(jumana) -----------(jimasana) -_-_---- ......

.....

(jiwasanakana) (wawajjana) ------_----__----___--; ( jupanakana)

puritajj yatkiti. puripjjatajj yatkiti. puritam yatkiti. puripjjatam yatkiti. puritap yatkiti. puripjjatap yatkiti. puritas yatkiti. puripjjatas yatkiti.

iskwilar iskwilar iskwilar iskwilar

Yatichirejj Yatichirejj Yatichirejj Yatichirejj Yatichirejj Yatichirejj

janiu janiu janiu janiu janiu janiu

saratam yat-twa. sarapjjatam yat-twa. saratap yat-twa. sarapjjatap yat-twa.

isturyapjjatajj kriykiti. isturyatam isturyatas kriykiti. isturyapjjatas kriykiti. isturyatap kriykiti. isturyapjjatap kriykiti.

Khitis nayan jan trawajatajj awispa- Khitis nayan jan trawajatajj awispacha? cha? __---__-----? Khitis juman jan trawajatam awispacha? juman jupanakan -----------------? Khitis jupanakan jan trawajapjjatap awispacha? jiwasan ..... Khitis jiwasan jan trawajatas awispacha? Khitis nanakan jan trawajapjjatajj awispacha? nanakan jilajjan _-_----_-....-----? Khitis jilajjan jan trawajatap awispacha? jumanakan ---------- ...... -? Khitis jupanakan jan trawajapjjatam awispacha? Khitis jupan jan trawajatap awispacha?

jupan.....

10 CANEIO DE NUMERO Janiu khitirus maser loghetatanjj

Janiu khitirus maser loqhetapjjatamjj awis-

awiskai.

kat i.

Janiu khitirus lunthatatamjj ars-

Janiu khitirus lunthatapjjatamjj arskUti.

katio

Janiu tatarojj anur jiwayatam awis-

Janiu tatarojj anur jiwayapjjatam awiskiti.

kUti.

Khitis nayan jan iskwilar saratajj awispacha? Khitis nayan jan trawajatajj awispacha? Jupan machantatap yat-tati?

Khitis nanakan jan iskwilar sarapjjatajj awispacha? Khitis nanakan jan trawajapjjatajj awispacha?

Jilam nuwasitap yat' -tati?

Jilanakamnuwasipjjatapyat-tati? Wawanakam jan walsarnaqapjjatap yat-tati?

Wawam jan wal sarnaqatap yat-tati?

Jupanakan machantapjjatap yat-tati?,

Unidad 18

198 11

EJERCICIOS DE TRADUCCION Luisajj janiu chachap Ioqhetatap yat-kghti. Luisa no sabia que su esposo habia muerto. Luisa no creia que su esposo se emborrachaba cada dia. Yo no creia que 61 habia robado dinero. Yo no sabia que habias llegado. Yo no sabia que trabajabas aqui.

Luisajj janiu chachap loghetatap

yat-ka nti.

Luisajj janiu chachap jiwatap yat-kanti, Luisajj janiu chachap sapXr umatr.p kanti.

kriy -

Mayajj janiu jup gong lunthatatap kriy-

kaya-ti. Nayajj janiu jum puritan yatkayat.sti.

Nayajj janiu jumakantrawajatamyatkayatti.

Junajj ogarataUt amuyta? piensas que. soy ladr6n? lTd piensas que soy malo? &Crees que Juan es profesor? &Crees que Juan es mddico?i. ,Creel que Luis tiene casa? gio crees que tengo auto? &No crees que tengo esposa?

Jumajj ogaratajjt amuyta? Jumajj 1unthatataUt amuyta? Jumajj ghoratajjt amuyta? Jwan yatichiritap kriytati? Jwan golliritap (Tukturatap) kriytati? Luis utanitap kriytati? Janit nay awtunitajj kriykta? Janit warninitajj kriykta?

EJERCICIOS DE PREGUNTAS Y RESPUESTAS

.

Taqenit Jisukrist Tatit jiwatap yatipjje? Amijunakamajj akar puritamjj yatipjjeti? Phamilyamajj Wuliuyan trawajatamjj yatipjjeti? Mammojj usuntatamjj yatiti? Jumasti tatam usuntatap yattati? Achachilajjan jiwatap yatiyatati?

Jisa, tacieniu Jisukrist Tatit jiwatap yatipjje. Jisa, amijunakajjajj akar puritajj yatipjjewa. Jisa, phamilyajjajj Wuliuyan trawajatajj-jj yatipjjewa.

Kullakajjan kasarasitap yatiydtati? Jilajjan sarjjatap yatiyatati? Manajjanakankatap yatiyatati? Tataman ut aljjatap kriytati? Jilanakam chtajjwapjjatap kriytati? Yatichirinakan masar umarapjjatap yatiyatati? Ukatsti thogorapjjatap yatiyatati?

Janiu kullakaman kasarasitap yatkayatrti. Janiu jilaman sarjjatap yatkaydt-ti. Janiu namaman akankatap yatkoyat-ti. Janiu tatajjan ut aljjatap kriykti. Janiu jilanakajj chtajjwapjjatap kriykti. Janiu yatichirinakan masar umarapjjatap yatkayat-ti. Janiu thoqprapjjatap yatkayat-ti.

Janit Janit Janit Janit Janit Janit Janit Janit

Janiu Janiu Janiu Janiu Janiu Janiu Janiu Janiu

warminitajj kriykta? Luisan qamiritap angykayata? Marian chachanitap yatkayRta? aka jacien lunthatatap kriykta? walja wawanitajj kriykista? qhechw parliritajj kriykista? usutgtajj amuykista? garitatam yatichirimajj anuyk-

Jisa, mamajjajj usuntatajj yatiwa. Jisa, nayajj tatajj usuntatap yet -twa. Jisa, achachilaxaan jiwatap yatiyatwa.

warrainiten kriykti. Luisan qamiritap amuykayati-ti. Marian chachan.ttap yatkaygt-ti. aka jacien lunthatatap kriykti. walja wawanitam kriyksmati. qhechw parliritaxa kriyksmati.

usutatam amuyksmati. qaritgtajj yatichirijjajj amuykituti.

tam.

Unidad 18

199

ORACIONES COWIETIVAS DEPENDIENTES DE LOS VERBOS QUE SIGNIFICAN CONOCERIDECLARAR. b)

12

Acci6n de la °melon completiva, simultinea a la de la principal.

EJERCICIOS DE REPETICION Janit jilam umaskatap kriykta?

!,No crees que tu hermano esA emborrachih-

dose?

Janit achachilajj jakaskatap kriyta? ,No crees que mi abuelo vivtodavia? Janiu akanka.skatam yatkaygt-ti. No sabla que estabas aqui. Janiu jichhakam usutgskatam yatkase No sat/a que estabas enfermo hasta ahora. ygt-ti. 13

EUERCICIOS DE TRADUCCION

Jpit jilam umaskatap kriykta? crees que tu hermano estd trabajando? crees que estd viniendo tu

Janit jilam umaskatap kriykta? Janit jilam trawajaskatap kriykta?

Janit jilam jutaskatap kriykta?

herrnano?

crees que sigue viviendo mi abuelo? ,No crees que tu osposa estd su-: friendo? crees que tu hermano estd bebiendo?

Janit achachilajj jakaskatap kriykta?

Trawajaskatam anuyaygta. Parise que estabas durniendo. Pense que estabas trabajando. Pens6 que estabas liorando.

Pena que mi hijo estaba en la es-

Trawajaskatam amuyaygta. Ikiskatam amvaygta. Trawajaskatam amuyaygta. Jachaskatam amgyaygta. Wawajj.iskwilankaskatapanuyaygta.

cuela. Pensd que mi madre estaba bien.

Mamajj walittSkatap amuyayata.

Janitwarmimtlaqesiskatapkriykta?

Janitjilamumaskatapkriykta?

ORACIONES COI LETIVAS DEPENDIENTES DE LOS VERBOS QUE SIGNIFICAN DECLARAR, CONOCER, QUERER c) Accic5n de la oraci6n completiva, posterior a la de la principal.

14

EJERCICIOS DE REPETICION Tatajjajj jantu jilajj thoqofiap

nunirjamkgnti. Yamas nanajjajj janipuniu thoqofiajj munkgnti. Yamas manajjajj janipuniu thoqofiam nunkanti. Yamas manajjajj janipuniu kullakajj thoqofiap munkgritt.

Yamas manajjajj janipuniu thoqofias munktnti. Yamas manajjajj janipuniu thoqopjjafiajj nunkgnti.

Ni papa parecia no querer que ml herrnano bailara. Moho menos mi mama, no queria por nada que yo bailara. Macho menos mi mama no queria por nada que to bailaras. Nacho menos mi mand, no queria por nada que mi, hermana bailara. Macho menos mi wamd, no queria por nada que nosotros (jiwasa) baildramos. Macho menos mi nand, no queria por nada que (nanaka) baildranos.

II"rifir 'To

Unidad 18

200 15

ORACIONES PAREADAS Janiu jilam masiir yEt-ti. Yo no sabia que tu llegar mafiana. Yo no sabia que tu viniendo ahora. Yo no sabia que tu llegado ayer.

puritap yatka-

Janiu jilam maser puritap yatkayEt-ti.

hermano iba a

Janiu jilam qharar purihap yatkayat-ti.

hermano estaba

Janiu jilam jich jutaskatap yatkaydt-ti.

hermano habia

Janiu jilam masar puritap yatkaydt-ti.

Janiu pasir siman kasarasitam yatkaydt-ti. No sabia que ibas a casarte la

Janiu pasir simankasarasitamyatkaydt-ti. Janiu jutir siman kasarasiham yatkayEt-ti.

s emana pr6xima.

Yo no sabia que te estabas casando

Janiu jichhar kasarasiskatam yatkayat-ti.

hoy.

Yo no sabia que te casaste la senana pasada.

Janiu pasir siman kasarasitam yatkaydt-ti.

Janiu khitis jichha mar akan trawajahajj yatkiti. Nadie sabe que el afio pasado trabajd aqui. Nadie sabe que ahora estoy trabajando aqui. Nadie sabe que el pr6ximo ano trabajare aqui.

Janiu khitis jichha mar akan tramajahajj yatkiti. Janiu khitis nmymar akan trawajatajj yatkiti. Janiu khitis jich akan tramajaskatajj yatkiti. Janiu khitis mAran akan trawajafiajj yatkiti.

EJERCICIOS DE PREGUNTAS Y RESPUESTAS Tatam purifiap muntati? Jilam akan trawajafiap muntati? Phamilyam akan qamafiap munasmati? Jichharm jallufiap munasmati? Tatanakajja wawanakap sum sarnaqaflapt munapjje? Ukhamaraldt isturyafiap nninapjje?

Jisa, tatajj puriflap muntwa. Jisa, jilajj akan trawajafiap muntwa. Jisa, phamilyajj akan qamahap muniristwa. jichharm jallufiap muniristma.

Jisa,

Jisa, tatanakajj wawanakap sum sarnaqahap munapjje. Jisa, ukhamarakiu isturyafiap munapjje.

Mamanakajj wawanakap usuntahap Janiu mamanakajj wawanakap usuntahap munapnunapjjaspati? (janiwa) kaspati. hamamajj akan trawajafiamnunpachati? Janiu mamajjajj akan trawajahajj munkpa(janiwa) chati. Manamajj markamar saratiam munpacha- Jisa, mamajjajj markajjar sarahajj munpati? (jisa) chawa. Jumanakajj jacienakan kun yateqahaps Nanakajj jagenakan Dyusan arup yateqahap munapjjta? (Dyusan arupa) munapjjta. Phistanakan unapjjafiap munapjjtati? Janiu phistanakan umapjjafiap munapkti. (janiwa) Uka umah armasipjjafiap kriytati? (janiwa)

Janiu uka unah armasipjjahap kriykti.

45:3

Unidad 18

201

ORACIONES CONPLLTIVAS DEPEUDIENTES DE EXPRESIONES COMO: ES BUENO QUE, ES EECESARIO QUE, ES CONVEVILNTE QUE 0 DE UN VERBO QUE INDIQUE UN ESTADO DE ANIMO.

16

EaRCICIOS DE REPETICION Mastir wurmimar nuwatanajj janiu

walikit i. Jilapur nuwasipjjatanajj plenqawa. Tatam jiwatapajj wall llakiwa. Tatam jiwatapat parlan:ni. Luisajj wal Sg waynar yuspagarana tatapar jawirat apsupjjatapata. Yuspagarpun yatichatamata. Aka yoqallarojj jan tariy luratapat nuwta. Qharifr tatam jutailapaw wakisi. Janiu warmimamp jaljtaliamajj wvall-

kaspati. 17

No es bueno que ayer hayas pegado a is esposa. Es una vergtienza que entre hermanos hayan peleado ustedes.

Es una pena la muerte de tu papa. Vamos a hablar de la muerte de tu papa. Luisa agradeci6 nucho a dos j6venes por sacar del rlo a su padre. MUchasigracias por tu ensehanza. A esteichico le pegue por no haber hecho su tarea. Es necesario que tu padre venga nafiana. No seria bueno que to separaras de tu esposa.

EJERCICIOS DE TRADUCCION

Jila purnuwasipjjatanajj pfenqawa. Es una vergtienza que entre hermanos se hayan refildo Uds. Es una vergtienza que entre hermanos hayan discutido Uds. Es una vergtienza que entre hermanos

se Es se Es se

hayan odiado (ellos). una verelenza que entre ustedes hayan peleado. una vergtienza que entre ellos hayan calumniado.

Aka yoqallarojj jan tariy luratapat nuwta. Le pegue a Julia por no haber cocinado. Le pegue a Jose por no haber ido ayer a la escuela. Mi profesor me peg6 por no haber hecho la tarea. Mi maid me peg6 por haber roto el vaso. Yuspagarpun Gracias por Gracias por Gracias por Gracias por Gracias por Gracias por

yatichatamata. tu ayuda. sanar a mi hijo. traer a ml hijo. el aviso. el pries-tam del dinero. la ensehanza.

Jila pur nuwasipjjatamajj pfenqawa. Jila pur toqesipjjatanajj plenqawa.

Jila pur chlajjwapjjatamajj plenqawa.

Jila pur aisisipjjatapajj plenqawa. Junanak pur nuwasipjjatamajj plenqawa.

Jupanak pur klarintasipjjatapajj plenqawa.

Aka yoqallarojj jan tariy luratapat nuwta. Julyarojj jan manqf phayatapat nuwta.

Jusiarojj jan maser iskwilar saratapat nuwta. Yatichirij:jaj j Jan tariy luratajjat nuwitu. Eamajjajj was plakjatajjat nuwitu.

Yuspagarpun Yuspagarpun Yuspagarpun Yuspagarpun Yuspagarpun Yuspagarpun Yuspagarpun

r.

e,-.1

4

yatichatamata. yanapatamata. wawajjar waliptayatamata. wawajjar irpanitamata. awisatamata. gong mayblatamata. yatichatamata.

Unidad 18

202

TAREA ESCRITA Cambia las siguientes oraciones de acuerdo a lo que indica el modelo.

MODELO:

1. 2.

3. 4.

Anu galluru jiwayta, ukat tatajjajj nuwitu. Anu qallur jiwayatajjat tatajjajj nuwitu.

Anch anat-ta, ukat namajjajj nuwitu. Qollq chhaqayta, ukat namajjajj jachaski. Tata Jwanaw usunti, ukat warmipajj jachaski. Tata Iurinst jiwatayna, ukat utapan jachasipki.

5. 6.

7.

8.

Mamajjaw purl, ukat wall kusisitaskta. Janiu masfirojj iskwilar sarkti, ukat tatajjajj nuwitu. Janiu chachajjajj Chukiagut purkiti, ukat llakitaskta. Janiu mance phaykti, ukat namajjajj nuwitu.

USO DE NJANIRAII EN CONSTRUCCIONES CON LOS SUFIJOS "IPANAle Y "SA"

18

EaliCICIOS DE REPETICION Thoqorinakajj janir int jalskipan thoqofiatak wakichtfasipjjdna; Yaqhepanakajj janir chikUriikipan machatSj japj j dna .

Yaqhepanakajj janir sut jallkipan sarjjapjjIna. Janir jum purkipan nayajj iskwilar purta. Janir nachatelkasajj ktachat parltta sipj ja:na

Janir wvnalasajj nayajj wal tlagesirdta. Janir akar jutkasajj janiu aymar parlirikaydt-ti. 19

Los bailarines se prepararon para el baile antes de que saliera el sol. Algunos ya estaban borrachos antes del ntdio dia. Algunos se fueron antes de que lloviera nds fuerte. Yo llegu6 a la escuela antes que

Cuando todavia ellos no estaban borrachos, hablaban calnadamente. Antes de que fuera jovtnyo sufria mucho. Antes de venir aqui yo no hablaba aymara.

EJERCICIOS DE TRADUCCION Thociorinakajj janir int jalskipan thogofiatak wakichttasipjje. Mi papa lleg6 antes de que saliera el sol. Hoy alnorzaremos antes del medio dia (jiwasanaka). Regresaremos aqui antes de la puesta del sol (jiwasanaka). Regresaremos aqui antes de las einoo. Ixenos a la escuela antes de que llueva mad fuerte, (jiwasa).

Thoqorinakajj janir int jalskipan thoqofiatak wakichtlasipjje. Tatajjajj janir int jalskipan purl.

Jichharojj janir chikarakipan manqtasipjjafidni.

Janir int jalantkipan akar kutiltapjjafiSni.

Janir las sinkUkipen kutinjjapjjaNni. Janir sut jallkipan iskwilar sarafilni.

955

Unidad 18

203 EJERCICIOS DE TRADUCCION

(Continuaci6n)

Janir akar jutkasajj janiu aymar parlirikaytt-ti. Antes de ir a la escuela yo me lavo (costumbre). Antes de acostarse nil t/o reza

Janir akar jutkasajj janiu aymar parlirikaygt-ti. Janir iskwilar sarkasajj narcjj jareqasirStwa. Janir ikintkasajj tiojjajj Iisasiriwa.

(costumbre).

Antes de trabajar aqui yo vivia en La Paz. Antes de ir a La Paz visite a ni tio.

Antes de acostarte debes tomar esta medicina (enfasis en "antes de acostarte"). Antes de tomar desayuno debes toner esta medicina. Antes de venir aqui yo no hablaba aynara. Antes de morir. ml a uelo me hizo muchas recomendacione Janir sum maynakasajj 1 ttaqesiw ygta. Cuando today/a no era casado (yo) trabajaba en mi pueblo. Cuando todavia no tenTamos casa sufriamos mucho. (nanaka') Cuando Jose todavia no tenia esposa era may pobre. Cuando nil tio todayla no era muy anciano era muy fuerte. (..:mucha fuerza tenia. Form. Pop.) Cuando today/a no ten/a bicicleta (yo) iba a pie a la escuela.

Janir akan trawajkasajj Chukiagun qamaygta. Janir Chukiagur sarkasajj tiojjarii wisitawayta. Janir ikintkasaw aka Boll unahama.

Janir juntifimumkasaw aka (loll

unafiana

Janir akar jutkasajj janiu aymar parlirikayXt-ti. Janir jiukasajj achachilajjajj wal ewjjawayitu. Janir sum waynakasajj wal tiaqesiylta.

Janir kasaratakasajj markajjan tramajaygta. Janir utanikasajj wal tlaqesipjjayEta. Janir warminikasajj Jusiajj wall ptrwrInwa. Janir ancha awkikasajj tiojjajj wolf elite.mantnya.

Janir wisiklitanikasajj kayukiu iskwilar saririyUta.

EERCICIOS DE PREGUNTAS Y RESPUESTAS Kuna orasas jutgta? (janir int jals- Janir int jalskipan jutd. kipana) Kuna orasas kutinjjUta:?(janir int Janir int jalantkipan kutinjjd. jalantkipana) Kuna orasas aka yap tukusma? (inas Inas janir chikUrilkipan tukurista. janir chikartikipana) Kuna orasas tior wisitir sartfinni? (janir chtamaktikipana)

Kunapachas Chukiagut purtta? (janir aka phajjs tukuskipana) Kunapachas markamarsarjjRta? (janir Turusanttfldpana) Kunapachas aka ut tukupjjasma? (inas janir jallupachSkipana) Janir klas qalltkipanjj kamachirltasa? (isturyafa)

Janir chlanakEkipan tior wisitir sarafigni.

Janir aka phajjs tukuskipan Chukiagut purl..

Janir Turusanttikipan markajjar sarjjd.

Inas janir jallupachblipan aka ut tukupjjerista. Janir kias qalltkipanjj isturyiritya.

456

Unidad 18

170Z

soipIouara aa SVINflUnd

x susandsza

aTuer PC'ese4VPIT jM:eq-IaTTeeTi aTuer Ccus-exibuum CPasdav --euTsubaxec

usTr 'quer CresuWIT4T

&Wee

-ertesuuTs

apier aeTe Pcemanc nut 144 avuat LTTeq-MtPag aTuer Imre Nes-expmeaq wen-exam

ue-cf aprec aeTe

4u1RkePukveal

TavCC -eqpiNpum-eaq

.u.muaTsusT,T

gueTf aTuef MesuNibuum pravdme -ebeauP

Mesmanp Mm 144

"EU' -eriuitTquic

.esT2 atuur treTe CPC'essolcvmvaq

upfuedmed prwetremen a-prep auTTm4sT

Oz

(u9ToenuTquoo)

ysT2 Nuedured Me4eueman aTuep amm4sT

SETIMOILI Ccu j,-cq-caacerdarquhve CCormedatibu aTtrec TeswEquAtxmns

'us-Tr CCe4euedatibuS

jJaaNducTs-eausv4

"POPNENSWESUN

Cpustxquum d'uriTaaccdTquwe ,rat VMS .M.ESVXNUAON1

SODIOURPH UG OZVURFAU

.0001

MeProw, aTuec ued-PIND4710 -RTegoum 1,-eugp

41"etreeetreS

cNstm

ELIPTI'S ..uedpIginnau

01.0.10114.0.0O.

------- PNAIPIT

"eq-RL

pc-eppou aTuer uydpipapiplo

.12treCnqulloval

cPtcCoTI aTuuc tredT4DaYPITTIo -eugUaus [Tuft aTuer tredpulanlatio ngteCcires e pr-esuN aTueP utlowe tredpmmnav -elgitecpays CNIVeN appaC -atom wedpigarnau rqupiT -EC crsquulmem aTuuP 'Notre wedpiganau -qupg

wetratcem c p

'etIMPPdefec

qns -tiredpiqunuer

--------------------- vunccduccand

-WM

PcuTeuumul4 aTueP Tne uedMuniref .-eugppidtg Crweaewem aTuvc ins wedpiqunruf -and

-eugpcdeCC

uNV creTel nTtrec eTqpluna Em cc

duppiannT unsay

uTor

------deq-cs-eivinu .

N.5.000400.anwOn*Me0Owlemsomese

-_-----....----

dvququliqunT unsau .-unm

P1 'T

------- usTavd .Tqpiunm

Pretanr

NuTeq nTuPP

bob mequitubetigo

ppeeppvIAL ...___________________..

'WM=

nprec depTellqunI unsas CPrumbrem nTueC deqTsumnu unsau TqT4unm °P-Plunm PrtmulcAl nTuuP drqTsumnu weIxed PPsurnr nTueP welTsumnu weTavd -weplunm mmq.e.itebetplo weTaud Pcemar nTwer Crvaraweivi

'WePlunm nen'eq-vs

bob nTuur bob

dvq-etebutigo UeTtred

'Tq-Plumu

TZ

MIDIOULI as

NOI00flaTUI

mixer ExE PgutPleTn *PINgureNaecbel ON as uepand aadmoa soqsa satadud oN as apand aadmoa eqsa viaq oN es nand aadmoa eq.sa eaos ON as apand aadmoa Oq.SO oTTLI oN as apand aadmoa 0q.SO 4'o-red ON as apand aadmoa Oq.S9 2-09T oN es nand aadmoa Eqsa eauavo oN as apand avqaoo -eqsa uaavem

tvgmf wre PNIPIeTm "PPIRrePtiePbel e NwreuTudvd 'T4T4RulePIPPSTIT-10 /quer /quer wre PreM 'WPIRmi4ePSTItio /*quer Elie N'etPleTh "WPPuctAreCbui nwer 'ewe gcoTT °T4TXnumcgePbusq /quer uTe NumvT dtqpigveCmcm,-eld nwor mre CresTdsT TqpiRmecippield nwep Nutio& °Tqpinmvgwecamm nTuer mte PPeaTavm 'TWIRmePTeCtiontiX

11 .4'1.1' ff

PePTun

205

EJERCICIOS DE TRADUCCION

(Continuaci6n)

Justinojj wall qhoruwa; yamas warmipajj juktamp qhoruwa. Josh es may malo; y su esposa es adn mucho 4'mas. Aqui hace mucho frfo; y en mi pueblo hace adn mucho Inas. Pedro es muy gordo; y su papa es adn mucho mas. Esta mafiana llovi6 mucho; y ayer llovi6 adn mucho rads.

Tu hermano es muy bueno; y to papa es aim mucho logs.

Justinojj wall qhoruwa; yamas warmipajj juktamp qhoruwa. Jusiajj wall qhoruwa; yama3 warmipajj juktamp qhoruwa. Akanjj wall thayawa; yamas markajjan juktamp thayawa. Pirojj wait liktiwa;yanas tatapajj juktamp liktiwa. Jichhdrmanthejj wal jallunti; yamas masUrojj juktamp jallunti. Jilamajj wall suns jagewa; yamas tatamajj juktamp suma jaqewa.

EJERCICIOS DE REEEPLAZO LIBRE pas atatsti waljaniu macharatd* Ch Khuri alay qollunsti alvratpach jalluskUna. Juk ampjitarojj juktamp sut jaLluntjjdna.

FRASES UTILES Niyaw jallojj chtaqnaqafi qallti.

Tata Jwanampejj ufitlasipjjtati? Sisttastati janiracha?

Ya empieza a lloviznar. (Ya empez6 a gotear la lluvia. Form. Pop.) ,Se conocen con don Juan? Lire llenaste o no todavia? (solo para conida)

Janiraw sistlaskti; awtjaskituwa.

Tadavia no me lime, ain tengo hambre.

MTH/BUM PARA LA CONVERSACICN 1.

Pd waynaw parlttasisipki: Jwanampi Lukasampi. Jupanakajj anat phistan thoqofiat parlttasisipki; kunalaykutejj anat phistatakejj in simanakiu phaltjje. Jwana: Lukasa:

2.

Pirumpi Nariampejj tatakuran ukarti sarapjje.Jupamakajj ijlishat kasarasifi nmnapjje. Tatakura: Piru:

3.

Kunats jumajj anat phistan thoqttdta?

Nantasinipkakim.

Tata Ruwirtojj jichhdrmanthiu Kuchawambat purl. Jupajj aymar yategeriu Kuchawambar saratayna. Kutinisinsti tata Pharansiskumpiu jikisi. Tata Pharansiskojj amijupawa. Tata Pharansisku: Tata Ruwirtu:

Kama saki, tata?

458

Unidad 18

206 GENERALIZACIONES

I USO DEL SUFIJO "JAMA" f SUFIJO La combinaciOn de los sufijos iri mds jamaahadida a un radilal verbal, expresa que un sujeto est4 en condiciones fisicas o morales de re,Ilizar una action. EJEIVLOS:

Janiu nayajj thogorjangkaygt-ti. Usutayatwa.

Jichhajj aymar sum karlirjamgdA7

1M. Jichharojj 1allur4amawa.

jiwirjanawlachachilajjajja.

Yo no estaba en condicones de bailar. Estaba amfermo. (Yo no estaba como para bailar. Form. Pop.) Ahora ya puedo hablar bien el aymara. (Ya me hallo en condiciones de hablar bien el aymara.) Parece que hoy va a hover. (Hoy est4 como para hover. Form. Pop.) Mi abuelo esta ajDunto de morir.

II USO DEL SUFIJO "JANA" CON INFINITIVO Este sufijo alladido a un infinitivo, expresa que un sujeto esta en condiciones f/sicas o morales de recibir la acciOn verbal. EJEMP LOS :

Aka wiskhajj ttagjailiamawa.

Janiu tfakjaNanakiti. Janiu llustta oragenjj sarna-

Esta soga es rompible. No se la puede romper. (No esta rompible) En terreno resbaloso no se puede caminar.

qafijamakiti.

Janiu aka manglajj manqtafgaSinti jaruwa. mniti.

No se puede comer esta cornida. Es muy picante. (Esta comdda no estd como para ser comida. Form. Pop.)

III ORACIONES COMPLETIVAS DEPENDIENTES DE VERBOS QUE SIGNIFICAN CONOCER, DECLARAR, QUERER 0 EXPRESIONES COMO: ES BUENO QUE, ES NECESARIO QUE, ES CONVENIENTE QUE.

laamamos oraciones completivas a aquella clase de oraciones subordinadas que desempehan el oficio de sujeto o de predicativo o de algin conplemento (nenos el circunstancial) de la oration princiapal de la que dependen. Las oraciones completivas de que tratamos en este capitulo se construyen como sigue: a)

Si ha acciOn de la completiva es anterior a la acciOn expresada por el verbo de que dependen, se usa el participio pasado y se ahade las forms posesivas correspondientes al sujeto de la oration subordinada. EJEMPLOS :

LSabes que muri6 don Lucas? yat-tati? Tata Jusiajj janiu nay iskwilar sara- Jose no cree que yo fui a la escuela. tajj Yo no sabia que llegaste. puritam yatkaygt-ti. giensas que estoy borraClio? Umatgtajjt amuyta? Es una Pena la muerte de to padre. Tatam j.iwatapajj wall llakiwa. Unidad 18

4%)

207

SilalccilksielLsompletines posterior a la acci6n expresada por el verbo

b)

de que dependen, se usa el infinitivo y se le afiade las forms posesivas correspondientes al sujeto de la oraciOn subordinada. EJEMPLOS:

Tatajjajj janiu jilajj thogoam nunirjamikiti. Janiu jilam purifiao yatkaygt-ti.

Nayan akan trawarialimuntati? Janiu warmimasnp 7al-itanamajj

Iii papa parece no estar de acuerdo en que nil hermano baile, Yo no sabia que iba a llegar (recien) tu hermano. auieres que yo trabaje aqui? No seria bueno que to separaras de tu esposa.

malikaspati.

Es necesario que tu padre 220a_mahana.

Qhariir tatam .jaiwut wakisi?

Si son simultgneasla action de la completiva y la del verbo del que esta depende, se intercala el sufijo progresivo si-ka entre el radical y la serial del participio (ta), y a este conjunto se afiaden las formas posesivas correspondientes al suejto de la oraciOn subordinada.

b)

EJEWLOS: .11() trees que tu hermano ester enborrachgndose?

Janit jilain umaskatap kriykta? Trawajaskatam arnuyaygta? Janiu jichhakam unaskatamajj walikiti.

Penserque estabas trabajando. No es bueno que ester tomando hasta ahora.

NOTA:

En los casos correspondientes a los incisos a y c no se puede utilizar el verbo guerer como verbo principal. IV ORACIONES COMPLETIVAS DEPENDIENTES DE UN VERBO QUE INDIQUE UN ESTADO DE ANIMO Estas oraciones completivas se construyen igual que las anteriores,pero diendo el sufijo ta.

aria -

EJEIEIOS:

Chachajj umatapat kulirta. Jilajj sarjjafiapat llakitEskta.

Me enoje porque mi esposo se emborrach6. Estoy triste porque se ird nil hermano.

V USO DE LA FORMA "JANIRA" EN CONSTRUCCIONES CON LOS SUFIJOS

HIPANA"

El equivalente de las expresiones castellanas antes que, antes del cuando todavia no, en aymara requieren del adverbio janira en las construcciones con los sufijos 222. e ipana.

EJFIELOS:

Janir sum ismmEall pampan qamayEta.

Janir akar jutkasajj janiu aymar yatkayEt-ti. Janir tatajj yaput purkipan iskwilat purta. Janir int jalantkipan utamar

Cuando todavia no era muy joven vivia en el camp°. (un mismo sujeto para la °radon principal y secundaria) Antes de venir aqui, yo no sabia aymara padre Llegue de la escuela antes que llegue de la chacra. Vendr6 a tu casa antes que se ponga el sol.

jutd.

460

Unidad 18

208 LECTURA SELECCIONADA

THUNUPA

Nay...ra nayra tinpunjja mR jaciewutjdna siwa. jaqejj Thunupa sutininwa siwa. wawapdtaynama.

Uka

Warawara lla

estre-

Jupajj Wirajjocha Dyusan

Wirajjochajj akapacha, alajjpacha, inti,

phajjsi, warawaranaka, tacie kun luririnwa siwa.

Wirajjo-

chajj wawaparii aka pachar khitanitayna, jagenakar suma

Jucha - pecado, chulpa

jakafi yatichafiapataki, juchanakap apanukupjjafiapataki.

Ukhamaw Thunupajj akapachar jutatayna jaconakar yatichiri.

MR chtayfia sutini jamachtimpiu sarnagerina siwa.

Jupajj sum sarnaqafia, jan machafia, jan jayrEna, jan jaqenakar uhasifia, jan ttaqesiyafia, suma lurananak yatichirii-

na siwa. 1

urq Thunupajj Karabuko markar saratayna.

wal jaqenakar parlatayna, Thunupar katuntayataynajja.

Ukanjj

Chtaytia - jilguero

Ukatpi Makuri sutin jaqejj

Makurejj Karabuko mark ap-

Karabuko - nombre de un pueblo

nacierinwa siwa. Uka Makuri sutin jaqejj wal Thunupat wurlasitayna.

nunRna siwa.

Jupajj wall qamirinwa siwa.

Piru juktamp

Ukatpi akham sataynajjd:

Apnaqeri - persona que dirige un pueblo

Suma yatiristajja, aka titinak goriptayam. Thunupasti janiu nunkRnti; antisas wal Makurirojj itunkanoqatayna jan wal sarnaqatapata, jan Dyus Tatitur

Titi

plomo

yupaychafi munatapata,

Makuristi ukham i4unkanoqatajj wal kulirasitayn siwa.

Coriptayafia -

Ukatpi Thunupamp nuwasifi munataynajja "nayajj janiu

convertirlo en oro

khitirus ni kunarus ajjsaririkti. Awir, nuwtasifiEnill sa-

saw satayn siwa.

Thunupasti akham sarakitaynawa " janiu

ma asirojj mR mallkumpejj (kunturimpejj) nuwaskaspati"

Runkanociatla

amonestar fuertemente

sasa. Uk isttasasti Makurejj juk'amp kulirasitayna; Unidad 18

209 ukatsti "Akajj

k'ari jalewa,

sallqarakiwa. Q'orawjas

vibora

Makurin jagenaka-

aka jager alispayapjjam" sasaw satayna. pasti iyawsasaw wal ql orawjapjjatayna

Asiru

Thunupas ti

q'ala

usuchjata, jangb isipas q'ala wilara, ukhamaw riakak sarjja-

Mallku - (kun-

T3grcondor tayna.

Piru ghegUrusti wasitat uka markar kutinirakikitayna.

Jupajj jan kamachtlata, isipas wall janq'o kallachipan nE

Sallqa - embustero, enganador

jiwak jamachlini, ukhamaw kutinitayna. Uldirojj Makurin jagenakapajj mitalanak palliriu sarap-

Piru jupanakajj janiu kuna mitals jikjjatapkatay-

jjatayna.

Alispayaria

nati; kunalaykutejj Thunupaw jach'a gollunak mangharu uchatayna wall ch'amampi apaupjjariapataki.

urusti kupakawan markarii saratayna.

Jupajj Titikak

got makhatariatakejj ma jisk'a pan umar janatatatayna, uka

hondear repeti.das veces a ena Nakurin s bditos hasa.

de Makuri Esuchjatal - lastinado

pair gonjjat-tlataw Titikak got pasatayna. Kupakawanankirinakajj janiu Wirajjochar yupaychapjjerikEnti siwa; jan ukasti

jachla titirii (pumarii) yupay-

chapjjerin siwa. Thunupajj Wirajjochar yupaychapjjanap

Wilarara - ensangrentado Jan kamachttata intact°

munEna siva.

puma

Titi Jagenakasti 1.atukiu Thunupar katuntapjjatayna.

Ukatsti Katuntaria - cap -

thalirin ukarU irpapjjatayna.

Uka thalirirusti akham

Kallachi bro

sataynawa:

Kunats jumanakajj

turar

hom-

titir yupaychapjjta? Kunats

Mitala - metal uka titir yupaychariatakejj jailer jiwayapjjerita,

recoger

PallariP

ukatsti uka wilapampi yupeychapjjerita? Chegpach Dyusajj janiu kuna mils maykiti.

Chtanama - con esfuerzo

Chegpach Dyusajj Wirajjoch k'atakiwa.

FaZu

paho

Sasaw satayna. Jagenakasti uk istlasinjj "jiwmyattipan jivayatdpan" sasaw sapjjatayna.

Unidad 18

210 Thaliristi jagenakarojj nm

at suyttapjjamll sataynawa.

Janatatafia -

extender una

Ukatsti Thunupar

tela o oosas

akham sataynawa:

Jumatejj nayan Dyusajjar yupaychasmajja, jumajj nayjam jachla thalirirakismawa. jumar munasipjjerisma.

Nanakasti taqpachaniu

Ibpaychamaya.

Ukham sataynaw uka thalirejj Thunuparojja.

Thunupasti

arsurakitaynawa:

parecidas qonjjatata sentado sobre algo

Layku - por razon, por motivo Yupaychafia -

Janiu nayajj jaqenakampi munayasifi lgyku, jachta

kankahanin lgyku akar jutkti; jan ukajj jagenakar yanapiri, cheqpach Dyusan arup yatichiriu jut-ta.

adorar o agrade car hechiThaliri cero, sacerdote del dios Titi

Sasarakiu Thunupajj satayna.

Wila

sangre

Jaqenakasti uk isttasajj wasitat Hjiwayatdpan, jileCheqpach Diosa Dios verdadero

yatapano sas ojjorapjjatayna. Thaliristi:uukhamajj jan Dyusasar yupaydhari raunatapa-

Ktata - dnico ta, jan walinak parlatapata, aka jaqejj jawqtjatapanti sasaw satayna.

Kankafianifia -

tener poder Jaqenakasti uka if.atpachaw Thunuparojj nuwas nuwasa,

llevar, conducir a una parte elevada Irpkatafia

lawanakamp jawqtas jawtit asa me: jiskta qollu patar irpkatapj jatayna.

Isinakap qt al ch tiyanogap jjatayna

sasti wal larusipjjatayna.

Q1 alai ufija-

Ukhamaw Thunuparojj wal t taqe-

siyapjjatayna. Ukatsti Titikak qota thiyarti irpapjjarakitayna, ukansti mtt j iskt a yampurti Thunuparojj. liachtantapjjatayna.

Thunupa-

Chtiyanogaila romper en pada zos cos as muy delgadas y flextbles

aalala

desnu-

do, pelado rojj ukham yarapu manqhan fiach tantat qotar antutapjjatayna.

'Liza - orilla

Uka fatpacharakiu

wal jallojj puritayna.

Ukhamarakiu way-

Rachtantaria

amarrar ras gtejjo qtejjonakas sustjasifijam purirakitayna.

Alajj-

pachatsti Wirajjochan anjilanakapaw saraqaxiipjjatayna

Jis-

so1. tar, de jar fibre ventarr& Wayra Afitutafia

qtejjo cite.) o

k la yampurusti uka anjilanakajj Tikin toqerti sarayapjjatayna.

trueno, re go

Unidad 18

pa-

I

211 Machaq Markar purkipansti, mayak oraciejj jisttatat-ta-

tarnal ukatsti mg jawiraw lurasitayna. uka jawiranjam wali jay saratayna. sayttatayna.

Uka jiskta yampojj

Jist t atat-taria abrirse de por

si

Uka yampisti wali Jaya-

Uka cheqansti mR jachta ciotaw lurasiraki-

tayna.

Jichhay uka gotajj nPoopoll satawa; uka jachka jawi-

resti.

nesaguaderon satarakiwa.

Ukhamatwa uka jachla nesaguaderoo jawirampi, uka jachla uPoopon sata clotampejj utjatayna.

PREGUNTAS

1. 2.

3. 4. 5. 6. 7. 8. 9.

Nay...ra nayra timpunjja khitis utjataynajja? Uka jaciejj kuna sutin5n sisa? Jupajj khitin wawapEtaynasa?

Kunarus Thunupajj akapachar jutataynaj ja?

Kunanaks jupajj jagenakar yatichiritaynajja? Ivld urusti kawkirus jupajj sarataynajja? Karabuko markansti khitis Thunuparojj katuntayataynajja?

Makurejj kamsataynas Thunuparojja? Thunupasti kamsarakitaynasa? 10. Kunats Thunuparojj glorawjapjjb:njja? 11. Qheptirusti kunjamas kutinitaynajja? 12. Uldirusti kawkirus Makurin jagenakapajj sarapjjataynajja? 13. Kunats jan jupanakajj mitalanak jikjjatapkataynajja? urusti kawkiruralds sararakin Thunupajja? 14. 15. Titikak got makhatafiatakisti kamachataynasa? 16. Kunats Thunuparojj katuntapjjffnjja? 17. Kupakawanankirinaka jj kunarus ;yupaychapj jeritaynajja? 18. Katuntasinsti kawkirus irpapjjEnjja? 19. Thalirirojj kansataynaw sis Thunupajja? 20. jagenakasti uk is t asinj j ka.msapj jarakitaynasa ? 21. Uka thalirejj khitir yupaychariaps munataynajja? 22. Jan uka titir yupaycha2i munipansti kamachapjjataynas Thunuparojja? 23. Walj nuwjasina, wal jawgiasinal wal t' agesiyasinjja kuna mangharus Thunupa-

rojj fiachiantapjjataynaj ja? 24. Ukham fiachlantasinsti kawkirus antutapjjatayna?

25. Uka fatojj kunats sust jasifijamht aynaj ja? 26. Alajjpachat kunanakas s araganipj j at aynaj j a? 27. Uka Wirajjochan anjilanakapajj kawksa togerus uka jiskta yampjj sarayapjja28.

taynajja?

Kunjama.ts liDesaguaderoll jawirampi, itPoopoll sata jachla gotampejj lurasitaY-

najja?

464

Unidad 18

212 TUNKA LLATUNKAN UNIDADA ORACIONES BASICAS 1.

Perqa qhepEjjat mama Justinar artlapjjta.

Llamanos (en V= alta) a la sefiora Justina desde detras de la pared.

2.

Mama Justinajj an kat-thapi.

La sefiora Justina sostuvo al perro.

3.

IAnumajj wall qhorUtaynas41

iCarambal tu perro es muymalot (iCaramba tu perro habia sido muy malol Form. Pop.)

4.

Walik janir mantankasajj artlanistajja, jan ukajj achjiriskatamanwa.

Bien que me gritaste antes de entrar, de lo contrario te hubiera nordido.

5.

Wali llakitaw kufit-Vapjjetu: chachap umantatapjjata, chachapamp jiljtayasitapjjata.

Con mocha tristeza nos con-to que su esposo habia bebido, y que ella se habia resentido con 61.

6.

Juklamp kufitattapjjetasapgnal piru chachapaw purjje.

Nos hubiera contado muchas cos as rigs, pero

Tata lisintu, may imwtiasiriu jutsma, qhararutak wakam martlif-

Don Rosendo, vengo a pedirle un favor, prdsteme su vaca por nafiana.

7.

flee su esposo.

ta. 8.

MasUrut sitasamUna, mayttiriskasamEnma.

Deblas decirme ayer, te la hubiera prestado. (Desde ayer me hubieras dicho, te hubiera prestado. Form. Pop.)

9.

Ukhatpach anujjajj mayittaway-

Desde entonces mi perro se puso mal.

jjUna.

10. Anujjamp nuwaski uka anojj luku anUtaynawa.

El perro que peled con el mfo habia sido rabioso.

11. Anujjar inakiu qollapjjta.

Indtilmente curamos a mi perm.

12. Jacienakajj luku anunakjjat pares lapjjUna.

La gente habiaba sobre los perros rabiosos.

13. Janiu nayajj anojj luku anUtap arsufi munkaygt-ti, kunalaykutejj jiwayaraqapjjetasapftwa.

Yo no quer/a decir que mi perro era rabioso, porque lo hubieran matado.

14. Sullkajjan iskwilar mantSwipat

Hablmos sobre el ingreso de mi hermano menor a la escuela.

parlafilni.

15. Yuspagarpan yatichEwimata.

Muchisimas gracias por to ensefianza.

Unidad 19

213

Tian BASICO ANIJNAKAN LUKUPTAVIIPA

Mg jayptl myajj mamajjampi mama Justinan uk wak maytta-

sir sarapjjaydta. Utapar mantahatakisti perqa qhepajjat mama Justinar mamajjajj

Qhepdijia - detrgs

atrs

Ukatsti anupaw niyapun

Mama Justinajj 'iatuldu nxi.stuni., ukatsti an kat-thapi.

Thoosulia - saltar, brincar hacia afuera

ulginas tartis mama Justina. iAnumajj wali qhoriltaynasdin

Kat-thapifia

uka perqa pat thoqsuni; nayast wal sustjast uka fatojja.

sasaw rnainajjajj sejja. Mama Justinasti Visa, wali qho-

ruwa, walik janir mantankasajj art tanistajja, jan ukajj

rrar

aga-

perro

gho ru anu bravo

achjiriskataanway sasaw mamajjar si. Mama Justinast an kat-thapitaskakinwa, ukatsti uJichajj mantaniskaldm an Achjalia

morder

katusktwau sasaw sapjjetu. Nanakasti fstukiu utanqar mantapjjta.

Uta manqhansti wawapakiu manqtasiskatayna,

janiu chachapajj ukank-kataynati.

Hama Justinajj manq' wajjt'apjjetu.

refe-

Kunt-tuna

rir una narraci6n o cuento

Mamajjamp mama

Justinampejj parlas parlasaw mange asipj je. Ukatsti mama

Justinajj wall llakitaw kufit-ttapjjetu: chachap umantatap-

j jata, chachapampi jiljtayasitapjjata, uka.nakjjat kuritt t apjjetu

Juktamp knit -t apj j etas apana., piru chachapaw

resentirse con alguien

purj je. Ukhavasti. mama Justinajj janiu juk tamp knit -t'Arktafia

jjapjjetuti.

seguir

Eamajjajj tata Kusinturti ifuwt'asi "Tata Ausintu, may Arwt 'as iriu jutsm ampi. Janit wakam qhartir mayt tkitasma?"

sasa . Tata Ausintusti

fAy mama: mastirut sitasamgna,mayt ti- Ukhatpacha entonces

riskasang.nwa; piru jichha.jj tata Ansilmurti maytttatt sasaw

sapjjetu. Ukhamaj j nanakajj i
desde

214 pglasan sarnaqaskatayna.

Nanakar urijasatwali kusisitaw

arktaniwayjjapjjetu.

Janir utajjar purkasasti anujjajj ma anumpiu Ukhatpachwa anojjajj mayjtlawayjjdna, janiu manqtari munr Yaqhep orasanakajj janiu sarnaqaris puirjjdnti.

jjdnti.

Uktirunakajj jagenakajj "Luku anunakaw utji" sasawparlasipjjgna.

Anojjamp nuwaski uka anojja, luku anutaynawa. Ukha-

Luku - loco

marakiu uka luku anojj yaqha luku anunakamp nuwasitayna, ukhamasti markajjan walja luku anunakaw utjgna.

Ukham

yatisinsti anojjar chinkatapjjtwa jan kallir misturiapataki.

Chinkataria - ama rrar

Ukatsti gollapjjtwa, piru inakiu qollapjjta, an-

tisas juk'amp qhoruptjjdna, nanakarus achjari munapjjetgna. Jagenakajj janiu wawhnakapar iskwilar khitari munjjapKaturia - encon-

jjdnti luku anunak utjatap layku.

trar, agarrar

MR urusti jaqenakajj paldsan tantadhtfasipjjdnal jupanakajj uka luku anunakat parlapjjRna nichitin anunakapas lukojja ?" sasaw jisktfasipjjgna.

qenakapasti awisapjjdnwa.

Luku anunakan ja-

Ehyasti janiu arskaydt-ti,

Uka arumpacha esa misma noche

kunalaykutejj anojjar jiwayaraqapjjetasapdnwa. Ukfirojj n

pg luku anurti katupjjgna. Uka anunakarojj

Winintiaria -

envenenar qalamp jaqkdwi lawamp jawqfkgwiktu jiwayapjjdna. Sintirijamaw jiwayapjjdna.

Ukhamuiljasajj uka arumpachaw anojja-

rojj winintlapjjta; jan ukajj anojjarus ukham ttaqesiyasarakiu jiwayapjjasapdna.

Unidad 19

215 PREGU NTAS 1. 2. 3. 5. 6.

7. 8. 9.

10. 11. 12. 13. 14. 15. 16. 17. 18. 19. 20. 21. 22.

MA jayplojj kunarus mama Justinan uk sarapjjaygte Kawkits mamajjajj mania Justinar art'i? Kunae niyapun perqa pat thocisuni? Ukatsti khitis mistuni? Kansasas mama Justinajj mistuni? Khitis anur kat-thapi? Uta manclhanjj khitikis manq'asiskatayna? NAma Justinajj kunanakjjats kufit- t'apjjetu? Kunats mama Justinajj jan juklamp kuftt-tljjapjjetu? Ukatsti kamsasas mamajjajj tata Rusintur ruwt'asi? Tata Rusintusti kamsarakisa? Jutawayjjasinsti kuns palgsan ufijapjjtjja? Anojjajj kanachis janir utajjar purkasajja? Kunapachats anojjajj maytlawayjjgna? Kum antitaynas anojja.mp nuwaski uka anojja? Kunats nanakajj anojjar chinkatapjjta? Kunats jagenakajj jan wawanakapar iskwilar khitan munapkgna? 11 urojj kawkins jacienakajj tantacht'asipjje? Eunjjats jupanakajj parlt'asipjjgna? Luku anunakan jacienakapajj luku anunitap arsupjjEnti? Kunats nayajj jan arskaygtjja? UkUrojj kunjans ma pN luku anunakar jiwayapjjgnjja?

SUPLEEENTO Butiu

para ajanu

-

cianciori

mujlli jaru mojjsa

-

-Leta

frente cara rodilla codo picante dulce

Achachilajjajj jach'a paraniwa. Makajjajj janceo paraniwa.

Uka wawajj Waft ajanuniwa. Qoncorijjawusutu. huillijiajj usuchtlatawa. Aka manglajj wall iaruwa. Junt'tmajj janiu ancha mojjsajj justkituti. Misklejj wal gustitu. Q'ellu tonqojj wall chlolciewa. Kupakawan jawas jamplejj :;asawa. Chumpajjajj wali gofiawa. Allpak t'awratawa. Chhankha clalanakajj jawiran utji. Jisukrist Tatitusajj kimsilrut jaktawayjjana. Wila loqotejj wan jaruwa. Naranjajj wall Chlejjchi tong jamplejj wali jasawa.

miskli chtolqe jasa

-

gala chhankha

-

jaktafia

miel, dulce. duro (a la action de hendir). blando, suave (a la accift de hendir). suave al tacto. Ej. lana. dspero al tacto. resucitar.

Ni abuelo tiene frente ancha. hi vaca tiene frente blanca. Ese chico tiene la cara sucia. he duele la rodilla. Yd. codo esti lastimado. Esta camida esti muy picante. El desayuno no me gusta demasiado dulce. La oriel me gusta mucho. El maiz amarillo es rnuy duro. El haba tostada de Copacabana es suave. es lana de alpaca. En el rio :mupYiesuave. y ;::s

Nuestro Sehor Jesucristo, resucit6 al tercer dia. El locoto rojo es rnuy picante. La naranja es muy dulce. El tostado de mail Cris es muy suave.

A PS

Unidad 19

216 SUPLEMENTO

(Continuacicin)

Jichhajj Jisukrist Tatitun jiwgwipat parlttarigni.

Jichhtirojj Jisukrist Tatitusan jaktgwipjjat parlttapjjgna. Jusian kasarasiwiparutejj sarasgnjja, unantayistasapgnwa. Janitejj ilUwtfaskiriskaygtjjaljanjamakiu jawsttkitasapanti. Nuwitasaman ukajj sarjjeriskayftwa.

Ahora vamos a hablar sobre la muerte de Cristo. Hoy les voy a ha filar sobre la resurreccian de Niiestro Sefior Jesucris'z).

Si hubieranos ido al matr..monio de Jose, nos hubiera hecho emborrachar. Si no le hubiera rogado, creo que no me hubiera alojado. Si me hubieras pegado, me hubiera ido.

EJERCICICS DE ESTRUCTURA

CONJUGACION PRONMINAL SUMO OBJETO EN EL IVIODO IRREAL CONJUGACION DE LA PRIM MA PERSONA SINGULAR (nayaru) PLURAL (nanakaru) FORMA AFIRMATIVA

Y

a) SUFIJO pronominal sujeto objeto nitasangne (fuerte) "Ti a ni" b) SUFIJO pronominal sujeto objeto uitasapgna" (fuerte) "El a 111" 1

EJaCICIOS DE REPETICION Masifrut sitasamgna. Mayttiriskasangnwa. Mastirut sapjjetasangna. MaytlapjjeriskasamEnwa.

MasUrut sitasapgna. Maytliriskaygtwa. Masffrut sapjjetasapgna. Jupanakarmayttiriskaygtwa.

Nuwitasamgn ukajj sarjjeriskaygtwa. Nuwapjjetasanan ukajj sarjjeriskaygtwa. Nuwitasapgn ukajj sarjjeriskaygtwa. Nuwapjjetasapgn ukajj sarjjeriskaygtwa. Kuns Kuns Kuns Kuns 2

jlimajj nayatakejj alarapitasamana. jumanakajj nayatakejj alarapipjjetasamgna? jupajj nayatakejj alarapitasapgna? jupanakajj nayatakejj alarapipjjetasapgna?

EJERCIGICS DE DOBLE SUSTITUCION Nuwitasangn ukajj sarjjeriskaygtwa. Tocietasamgnukajj ----------------. (junanaka nayaru) Ufiisipjjetasangn ukajj ..... (jupa nayaru) Ttaqesiyitasapgn ukajj -----------T(jupanaka nayaru) Alispayapjjetasapgn ukajj --------.

Nuwitasaman ukajj sarjjeriskaygtwa. Togetasangn ukajj sarjjeriskaygtwa.. Toqepjjetasaman ukajj sarjjeriskayatwa. Misipjjetasamgn ukajj sarjjeriskaygtwa. Misitasapgn ukajj sarjjeriskaygtwa. Ttaciesiyitasapgn ukajj sarjjeriskaygtwa. Tlaciesiyapjjetasapan ukajj sarjjeriskaygtwa. Alispayapjjetasapgn ukajj sarjjeriskaygtwa.

4ry9

Unidad 19

217

3

EJERCICIOS DE DOBLE SUSTITUCION

(Continuaci6n)

Kuns junajj alarapitasamgna? ----------- apanirapitasamgna? jumanakajj -----lurarapipjjetasamgna ---? _-_---_-__-_-? ---------- inarapitasapgna -? jupanakajj --------- alarapipjjetasapEna?

Kuns Kuns Kuns Kuns Kuns Kuns Kuns Kuns

EJERCICIOS DE SUSTITUCION DE NUI1RO Y PERSONA Kiumargskiriskaygt ukajja, Chukiagur irpitasamgnti? (jumanaka nayaru) --- -- ---------.? (jupa nayaru)

(jupanaka nayaru)

Markar sarasamgn ukajj kuns apanirapitasamgna? (jimanaka nayataki) ---------(jupa nayataki) ------------------? ( jupanaka nayataki)

JumatejjqollqmayVitasamgnjja, qollayasirislatygtwa.

Jumanakatejj--------------------. jupateji_.--_--------_----------, Jupanakatejj

4

jumajj alarapitasamgna? jumajj apanirapitasamgna? jimanakajj apanirapipjjetasamEna? jumanakajj lurarapipjjetasamgna? jupajj lurarapitasapgna? jupajj imarapitasapgna? jupanakajj imarapipjjetasapgna? jupanakajj alarapipjjetasapgna?

MODO POTENCIAL Qollcientsm ukajj Chukiagur irpitasmati? Timpunism ukajj palgsar kumpahtlitasmati? Awisirism ukajj nuwitunawa. Sumtejj yatichitasmajja, yateqerista. Tukturan ukarutejj irpitasmajja; waliptjjeristwa.

Kilinargskiriskaygt ukajja, Chukiagur irpitasamAnti? Kiumargskiriskaygt ukajja, Chukiagur irpapjjetasamEnti? KTumargskiriskaygt ukajja, Chukiagur irpitasapgnti? Klumargskiriskaygt ukajja, Chukiagur irpapjjetasapEnti?

Markar sarasamgn ukajj kuns apanirapitasamRna? Markar saraEjjasamgn ukajj kuns apanirapipjjetasamana? Markar sarasapEn ukajj kuns apanirapitasapRna? Markar sarapjjasapRn ukajj kuns apanirapipjjetasapRna? Jumatejj gong maytlitasamgnjja, ciollayasiriskaygtwa. Jumanakatejj gong maytrapjjetasambhjja, qollayasiriskaygtwa. Jupatejj.qp11q mayttitasapgnjja, ciollayasiriskayatwa. Jupanakatejj gong naytlapjjetasapgnjja, gollayasiriskayftwa. MODO

IRREAL

Qollqenisamgn ukajj Chukiagur irpitasamRnti? TimpunXsangn ukajj palgsar kunpafitlitasamgnti? Awisiriskasamgn ukajj nuwitasamgnwa. Sumtejj yatichitasamanjja, sratukiu aymar yatecieriskayata.

0 Tukturan ukarutejj irpitasamanjja waliptjjeriskaygtwa.

Unidad 19

STZ

cam rrvionLoa

oacm rivam

NeveNTEtiam NeTequegoem

cpq.erc-carutem rEq."61.UELPEUI

tecTed -emedseqabol.

smugdesegaboq.

NaTerreqn

NaTeNsq.e,i, MeTetebstiqo -trgd'esTTeA cECC brie extredeseq.a NaTeNTaLrem Tier rem Negmbeu.res -usTqatt

(u9wenuTwoo)

r

cugcugdesTq.e.A

bob

ID-nob NeTettebegtio

curcedsweit -emedvegaibmeC PrapPrwrem use Tem NeTebsures uppedsT4eR -emsdseqptedsTre ProTeureqn 44TudsTand -seqTelsweg

cerrugd smccedess4TkedsTce NeTemequI ceNuFftsTand -emugdessq.To.ensc

-wed Nememtx Elargayswyclppmhl

PremethA4 ismedseqTiqrrATi PNIAL dsTand Pcwin ermedseqTATITTob

cruTeI uRdesTand

No1RPNIeueTTP PN4R1tisn -dTWit

uCcdeeN

aTsedanq -eicedgeqapPds;nc craq.scre4eueue ccuqgqnsn -dTquit geNedeN Toliob irxedseppcdTueleds Prepprelleuemem ankemingo Premeass gePredverrdTgtit veNas edseqeccdsunm

warns

NOIDVVIITIOD IVNIXONOW VNOGIVEI HYMN'S A avunaa

Mom

-amtudeseITASTIob NevecTs4tusITr Pcsvnnen 4.undesscrdp.uS scp aTsedmm. -emugdessq.accdeqnr cceq.spctImumr cpuemngn uotslifccdpvel `uPP bud) ummedesewNdTusteds Prequrreqstremem ankepinqo Prepass -dT,124

tercugduseN vexav -eugdesuppcdsumm

MO°I NH la cam NOIDVODINOCTIHUHI as VI VUHKIEd VAIIVM

5

SOIOINHIS Ha NOIOILHMI Neg.-per 4uNuemessuuelands nTuBC TquguesE1TXTeNNTP Nag.Tuer ercugmses4dTssiqands nTuer Tqugmesel.plidevenTc

NeTruer scruedessyisesqands splugdessqlliquCCNV;nTusc Pcw1Tuer RNII3deemidTsuclande nTuer TqugdeseqpideTenTr

Newts

erCultexsTaTquus nTuec Tqugmeseqsqpidwe Naquins (uPpuSwisTaTquus nwer "PugmeseqpidedTqs

prnang sCP(.1.13.anIsTaTq.sue y nTusc T,TugdeseqpidT4s Prawns =urruAexsTaTquus nTuRC Tvgdessq.pidedTTe 9

SOIOIOZIHE1 Ha NOIMILLSIIS as 01.1HON A VNOREct

war

PrOtinsum trerr.eqn deWITecINTP

.11-aWmvs szeusanc) (waft; --------

nTuer ccoaassa

wecTen sTlugmesuTRI-uPPITP

nTuer rcoapssa umpcsq.n -ugmesevpideverrxTg °T1-

vino (nassw

nplyir cOuIDS'all C vq.n c trer

r Tq.ugdeseq.piq.scrxT

serif)

(nasxsusu

nTLer Noaassm uscgsqn -uRdeselTxdsqvCCIITP

smno

(nas4sureu

nTuer NWILSEM

mann

uRmessq.T4deveccluf

PuPTufl

a

219

EJERCICIOS DE SUSTITUCION DE NUMERO Y PERSONA (Continuaci6n) Janitejj kart apayankitasapgnjja, llakisiriskaygtwa. ( jupanaka nayaru) (jurim

nayaru) -------- -----

(jumanaka nayaru)

Janitejj jawrstlapkitasamgnjja, kawkins ikiriskaygta? (juma nayaru) ----

(jupa nanakaru)

Janitejj kart riskaygtwa. Janitejj kart siriskaygtwa. Janitejj kart riskaygtwa. Janitejj kart siriskaygtwa.

apayankitasapgnjja, llakisiapayanipkitasapgnjja, llaki-

apayankitasaanjja, llakisiapayanipkitasamanjja, llaki-

Janitejj jawstlapkitasamgnjja, kawkins ikiriskaygta? Janitejj jawstlkitasamgnjja, kawkins ikiriskaygta? Janitejj jawstlapkitasapanjja, kawkins ik5p-

jjeriskayna?

7

(jupa nayaru)

Janitejj jawstlkitasapgnjja, kawkins ikiriskaygta?

Janipunit mayamps parlkitasamgna? (jumanaka nayaru) --------------? -? (jupa nayaru) -? (jupa nanakaru)

Janipunit Janipunit Janipunit Janipunit

mayamps mayamps mayamps mayamps

parlkitasamgna? parlapkitasamgna? parlkitasapgna? parlapkitasapgna?

EJFIZCICIOS DE TRADUCCION

Janiu qollq maytikitasamgnti, Klaristawa. Nome hubieras llevado a La Paz. Mientes. Nome hubieras acompafiado a la plaza. Estabas cansado. No me hubieras podido reconocer. Estabas borracho. No me hubieras prestado diner°. Estabas muy enojado. No hubieras querido esperarme. No tenias tiempo.

Janiu gong maytikitasamgnti. K'aristawa.

Janitejj awiskitasapgnjja, janiu kuns tatajjat yatRiriskayft-ti. Si no me hubiera llevado a La Paz, no hubiera sabido nada de mi papa. Si no me hubiera escrito una carta, no hubiera sabido nada de mi hijo. Si no me hubiera traido, yo no hubiera conocido Cochabamba. Si no me hubieran prestado dinero, no hubiera ido a ml pueblo. Si no me hubieran hocho curar,me

Janitejj awiskitasapdnjja, janiu kuns tatajjat yatkiriskaygt-ti.

hubiera enfermado Inds.

Janiu Chukiagur irpkitasaanti.

Klarista-

wa.

Janiu palgsar kumparikitasaanti. Cloaritdskaygtawa. Janiu uataii puirkitasamEnti. Umatgskaygtawa.

Janiu gong mayttkitasamEnti.

Mali kuli-

ratgygtawa. Janiu suyttafi munkitasamEnti. punIkaygtati.

Janiu tim-

JanitejjChukiagurirpkitasapgnjja,janiu kuns tatajjat yatkiriskaygt-ti. Janitejj mg kart apayarkitasapgnjja, janiu' kuns wawajjat yatkiriskaygt-ti. Janitejj irpankitasapgnjja, janiu Kuchawamb ufijkiriskaygt-ti.

Janitejj gong mayttapkitasapgnjja, janiu markajjar sarkiriskaya-ti. Janitejj ciollayapkitasapanjja, juktanp usuntiriskaygta.

Unidad 19

220

CONJUGACION PRONOIENAL SUJET° OBJETO EN EL MODO IRREAL CONJUGACION DE LA SEGUNDA PERSONA SINGULAR (jumaru) PLURAL (jumanakaru) Y NOSOTROS INCLUSIVO (jiwasaru, jiwasanakaru)

FORhA AFIRMATIVA a) Sufijo Pronominal sujeto objeto niriskasamdnan.(fuerte) "yo a tilt

b) Sufijo Pronominal sujeto objeto viriskatamUnau El a ti" (fuerte) c) Sufijo Pronominal sujeto objeto oistasapdnan (fuerte) 0E1.a nosotros" (jiwasaru) 8

EJERCICIOS DE REPETICION Mastrut sitasamdna. Eayttiriskasamgnwe. FlasUrut sapjjetasamRna. Mayttapjjeriskasamlinwa. MayttiriskatamRnwa. Mastirut sapjjasamlna. Ms.yttapjjeriskatamAnwa. klastirut sasamEna.

sasdna. MaytfistasapRnwa. Ehstirut sapjjasdna. Maytiapjjestasapgnwa.

Mastirut

Jaaiu timpunikti, jan ukajj kumpafitfiriskasaanwa. Janiu timpunipkti, jan ukajj kumpafittapjjeriskasamgnwa. Janiu timpunikiti,jan ukajj kumpahtliriskatamEnwa. Janiu timpunipkiti,jan ukajj kumpafittapjjeriskataanwa.

Janiu jan ukajj kumpatfistasapgnwa. Janiu timpunipkiti, jan ukajj kumpaftlapjjeatasapdma. Walik janir mantankasajj artianistajja, jan ukajj achjiriskatamEnum. 9

EJERCICIOS DE SUSTITUCION DE NUMERO Y PERSONA Qp1lcienEriskaya ukajj wisiklit alarapiriskasangnma. (nanaka jumataki) -----------(jupa jumataki) --------- 11Mew.D.Ifteam ---

(jupa jumanakataki) (jupa jiwasataki)

...

(jupanaka jiwasataki) --------. (jupa, nayataki)

( jupanaka nayataki) -------.

QollcienTriskaygt ukajj wisi klit alarapiriskasamEnwa. Qollgenipjjeriskaydt ukajj wisiklit alarapipjjeriskasamdnwa. QollcienisapNn ukajj wisiklit alarapiriskatamEnwa. QollgentsapRn ukajj wisiklit alarapipjjeriskatamgnwa. QollcienisapSn ukajj wisiklit alarapistasapanwa. QollgenipjjasapRn ukajj wisiklit alarapipjjestasapUnwa. gollgenisapan ukajj wisiklit alarapitasapanwa. Qollgenipjjasapg.n ukajj wisiklit alarapiPjjetasapanwa.

4 3 S

Unidada 19

221

EJERCICIOS DE SUSTITUCION DE NUMERO Y PERSONA Janiu Chukiag sarkanitil jan ukajj kart aparapiriskatamEnwa. (jupa jumanakataki) -------------. (naya jumataki) -----------------.

(naya junanakataki) -------------. (jupa jiwasataki) ------------

.11.61111111.

(jupa nayataki) -----------------.

(jupa nanakataki) ---------------.

Janiu timpunIkti, jan ukajj kumparitliriskasamgnwa. ( nanaka jumana kar

(jupa jumaru) -------------------.

(jupanaka jumaru) ---------------. (jupa jiwasaru) -------

061140.1001010

(jupanaka jiwasaru) -------------. (jupanaka nayaru) ---------------.

Janiu tuminkojj akankwkdniti) jan ukajj wisitistasapgnwa. (jupanaka jiwasaru) ------------(jupa jumaru)

(jupa junanakaru) ---------------. (jupa nayaru) --------------------

(jupa nanakaru) -----------------. (Maya juparu) -------------------.

(Continuacidn)

Janiu Chukiag sarkanitil jan ukajj kart aparapiriskatamanwa. Janiu Chukiag sarkaniti, jan ukajj kart aparapipjjeriskatamanma, Janiu Chukiag sarkEti, jan ukajj kart aparapiriskasamEnwa. Janiu Chukiag sarkgti, jan ukajj kart aparapipjjeriskasamanwa. Janiu. Chukiag sarkanitil jan ukajj kart aparapistasapEnwa. Janiu Chukiag sarkaniti, jan ukajj kart aparapitasapEnwa. Janiu Chukiag sarlanitil jan ukajj kart aparapipjjetasapEnwa. Janiu timpunikti0 jan ukajj kumpaiittiris-

kasamEma. Janiu timpunipkti, jan ukajj kumpafittapjjeriskasamanwa. Janiu timpunikitis jan ukajj lonpafitiiriskatamgnwa. Janiu timpuriipkiti) jan ukajj kumpahtlapjjeriskatamEnwa. Janiu timpunikiti, jan ukajj kumpafittistasapanwa. Janiu timpunipkiti) jan ukajj kumpafitlapjjestasapanwa. Janiu timpunipkiti) jan ukajj kumpafittapjjetasapanwa.

Janiu tuminkojj akank-kaniti) jan ukajj wisitistasapgnwa. Janiu tuminkojj akankapkaniti jan ukajj misitapjjestasapKnwa. Janiu tuminkojj akank-kaniti) jan ukajj wisitiriskatamgnwa. Janiu tuminkojj akank-kaniti) jan ukajj wisitapjjeriskatamEnwa. Janiu tuminkojj akank-kaniti) jan ukajj wisititasap.inwa. Janiu tuminkojj akank-kaniti) jan ukajj wisitapjjetasapgnwa. Janiu tuminkojj akank-kEti) jan ukajjwieitiriskayatwa.

Unidad 19

222 EJERCICIOS DE SUSTITUCION DE NU0.110 Y PERSONA

Kanchar irpiriskasamEn ukajj tatamajj kulirasapgna. (nanaka jumaru)

wal

(jupa jumaru)

(jupanaka jumaru) ----------------.

(Continuaci6n)

Kanchar irpiriskasamEn ukajj wal kulirasapgna. Kanchar irpapjjeriskasamgn ukajj majj kulirasapEna. Kanchar irpiriskataman ukaoj wal kulirasapEna. Kanchar irpapjjeriskatamgn ukajj

tatamajj wal tatatatamajj tatamajj

wal kulirasapffna.

(jupa jiwasaru) ------------------.

(jupanaka jiwasaru) --------------. (jupa nayaru)

(jupanaka nayaru) ----------------. (juma nayaru) (jumaxaka. nayaru)

Kanchar irpistasapgn ukajj wal tatamajj kulirasapEna. Kanchar irpapjjestasapEn ukajj wal tatamajj kulirasapgna. Kanchar irpitasapan ukajj wal tatamajj kulirasaphna. Kanchar irpapjjetasapEn ukajj wal tatamajj kuliresapEna. Kanchar irpitasamgn ukajj wal tatamajj kuliresapana. Kanchar irpapjjetasaman ukajj wal tatamajj kulirasapEna.

CONJUGACION PRONOMINAL SUJETO OBJETO EN EL MODO IRREAL CONJUGACION DE LA SEGUNDA PERSONA (singular, plural) Y NOSOTROS INCLUSIVO (jiwasaru, jiwasanakaru)

10 EJERCICIOS DE RhTETICICU Janitejj mastirut siskitasamEnjja, janiu mayttkiriskasamEnti. Janitejj mastirut sapkitasangnjja, janiu mayttapkiriskasamEnti.

Janitejj masUrut siskasamEnjja, janiu mayttkiriskatamEnti. Janitejj masiarut sapkasamEnjja, janiu mayttapkiriskatamgnti. Janitejj masiirut siskasgnjja, janiu mayttkistasapEnti. Janitejj mastirut sapkasEnjja, janiu mayttapkistasapEnti.

Janitejj gollgejj utjkasapEnjja, janiu kuns alarapkiriskasamanti. Janitejj jupajj gong mayttkiriskatamEnjja, janiu wawamar puirkasangnti.

11 EJERCICICS DE TRADUCCION Janitejj ciollciejj utjkasapgnjja,

janiu kuns alarapkiriskasamEnti. Si no hubiera habido dinero0(yo) no te hubiera traldo nada. Si no hubiera habido jabdn, (yo) no te hubiera lavado la ropa. Si no hubiera habido dinero, no te hubiera comprado nada. (el Si (61) no hubiera tenido tiempo, no te hubiera hecho nada. Si (ella) no hubiera tenido tiempo, no nos lo hubiera cocinado.

Janitejj gollciejj utjkasap&ijja, janiu kuns alarapkiriskasamgnti. Janitejj ciollgejj utjkasapEnjja, janiu kuns apanirapkiriskasananti. Janitejj jawunajj ut jkasap n jja, janiu

isintlajjsarapkiriskasamanti. Janitejj ciollciejj utjkasapanjja, janiu

kuns alarapkiriskatamanti. Janitejj timpunikasapanjja, janiu kuns lurarapkiriskatamghti:. Janitcjj timpunikasapanjja, janiu phayarapkistasapanti. Unidad 19

223 EJERCICIOS DE TRADUCCION

(Continuaci6n)

Janitejj qollq mayttkiriskatamUnjja, janiu wawamar gollayah puirkasarenti. Si (61) no te hubiera llevado a La Paz, no te hubieras enfermado. Si (61) no te hubiera prestado dinero, no hubieras podido viajar a La Paz. Si (yo) no te hubiera escrito una carta, no hubieras sabido nada de tu papg. Si (yo) no te hubiera avisado, no hubieras sabido nada de tu papa. Si (yo) no te hubiera visitado, te hubieras enojado. Si (41) no nos hubiera dado tarea, hubigramos ido a jugar. (jiwasa) Si (61) no nos hubiera ayudado, no hubieramos ternilnado de trabajar la chacra. (jiwasa) 12

Janitejj qollq maytlkiriskatamgnjja, janiu wawamar gollayaK puirkasamRnti. Janitejj Chukiagur irpkiriskatamgnjja, janiu usuntkasamgnti. Janitejj gong nmyttkiriskatamgnjjal janiu Chukiagur.sarafi puirkasamFnti. Janitejj mg kart apayankiriskasamgnjja, janiu kuns tatamat yatkasamgnti. Janitejj awiskiriskasamanjja, janiu kuns tatamat yatkasamUnti. Janitejj wisitkiriskasamdnjja, kulirasisamgnwa. Janitejj tariy churkistasapanjja, anatir sarasbhua. Janitejj yanapkistasapanjja, janiu yap

tuk-kasgai.

CAIMIO DE NU-aliO.

Walik alwat jut-tajja, jan ukajj janiu yanapt kiriskasamgnti. Walik nayraqat tariy lurtajja, jan ukajj janiu markar irpkiriskasamanti. Janitejj riwajtikitasamgnjja, janiu mayamp alaskiriskasamanti. Janitejj iTumtlaskasamRnjja, janiu awajttkiriskatamEnti. Tariytejj lurasamEnjja, j iu yatichirejj alispaykiriskatamg ti. Janitejj tata Jusigkasapan jaljaniu yaqhajj gorpachtikiriskatamRnti. Janitejj tata JusiEkasapEnjja,janiu khitis gong maytlari munkistasapnnti. Janitejj tata JusigkasapEnjja,janiu khitis yanaptiafi munkistasapgnti.

Walik alwat jutapjjtajja, jan ukajj janiu yanapt apkiriskasamgnti nayraqat tariy lurapjjtajjao jan ukajj janiu markar irpapkiriskasamEnti. Janitejj 1-iwajtiapkitasamEnjja, janiu mayamp alasipkiriskasaaanti. Janitejj Imwt'asipkasamanjja, janiu nwajtlapkiriskatanRnti. Tariytejj lurapjjasamRnjja, janiu yatichirejj alispayapkiriskatamgnti. janitejj tata JusiRkasapRnjja, janiu yaqhanakajj gorpachtlapkiriskatamRnti. Janitejj tata Jusigkasapnnjja, janiu khitis gollq mayttaii munapkistasapEnti. Janitejj tata Jusigkasapgnjja, janiu khitis yanaptiall munapkistasapgnti.

EJERCICIOS DE PREGUNTAS Y RESPUESTAS Qollgentsamantejja, mayttitasamEnti? Jisa, gollgeniriskaygt-tejja, mayttiriskasamignwa.

Janitejj usutRkiriskayntjja, Chukiagur irpitasamHnti? Chukiagurutejj sarjjasamanjja, sapa kutit kart apayanitasamana? Jumatejj masayptojj akankasamanjja, jawsttitasamanti? Jumatejj aljjetasamanjja, kwajtlitasamanti? Timpuntsamantejja, kumpafittitasamgnt iskwilkamajja?

Jisa, janitejj usutalasamanjja, Chukiagur irpiriskas amgnwa

Jisa, Chukiagurutejj sarjjeriskRygtjja, sapa kutiu kart apayaniriskasamRna. Jisa, nayatejj masayptojj akankiris tjja, jawstliriskasamanwa. Jisa, nayatejj aljjeriskasamgnjja, fiwajttiriskasangnwa. Jisa, timpuntriskaynt-tejja, kumparittiriskasamAnvm iskwilkamajja. Unidad 19

224

EJERCICIOS DE PREGUNTAS Y RESPUESTAS

Tatanatejj akankasapEnjja, jawstlitasapEnti? Tatanatejj akankasapnjja, gollit

Tatasatejj jan iskwilar saratajj yatisapEnjja, nuwitasapEnti? Jagenakatejj jan wal sarnaqatajj yatipjjasapEnjja, kfunipjjetasapgnti? Jilamatejj usutEtajj yatisapnnjja, gollayitaoapEnti?

(Continuation)

Jisa, tatajjatejj akankasapEnjja, jawsttiriskatamEnwa. Jisa, tatajjat.;'i akankasapgnjja, qolliriskatamgnwa. Jisa,tatasatejj jan iskwilar saratam yatisapEnjja, nuwiriskatamEnwa. Jisa, jagenakatejj jan wal sarnaqatam yatip j j asapEnj ja, kl umipj j eriskatamEnwa

Jisa, jilajjatejj usutEtam yatisapEnjja, gollayiriskatamEnwa.

Janit naynarajj tatamajj akank-kEna? Jan ukajj jupajj iskwilar uchiriskatamEnti? Janit tatamajj qhararojj Chukiagur sarkani? Jan ukajj jilajjatak kart aparapdtasapEnti? Janit jurptirojj Jusiajj akank-kani?

Janiu akank-kEnti. Jisa, jan ukajj jupajj iskwilar uchitasapdnwa. Janiu sarkaniti.

Jan ukajj wisititasapEnti? Janit nayrarojj Jusiajj akank-kUna? Jan ukajj utachah yanaptTiriskata-

Jisa, jan ukajj wisitiriskatanEnwa. Janiu akank-kEnti. Jisa, jan ukajj yanapttitasapEnwa.

Jisa, jan ukajj jilmirtak kart aparapiriskatanEnwa. Janiu akank-kaniti.

n&ti? Janit tatamajj nuwasitam yatki? Jan ukajj runkiriskatamnnti? Janit Alwirtojj gollgentki? Jan ukajj qollqejj churjjetasapgnti?

Janiu yatkiti. Jisa, jan uka runkitasapEnwa. Janiu gollgenikiti. Jisa, jan ukajj churjjeriskatamEnwa.

Chukiagur sarasamEn ukajj kuns apanirapitasamEna? (kamisa) Markar sarasamgn ukajj kuns alarapitasamEna? (piluta) Jan usutdkiriskaydt ukajj kawkirus irpitasamEna? (Kuchamambaru) TimpunisamEn ukajj is tiajjsarapitasamEnti? (jisa)

Kamis apanirapiriskasangna. Pilut alarapiriskasamEna. Kuchawanbara irpiriskasamEna.

Jisa, timpuniriskaynt ukajj is tfajjsarapiriskasangnwa.

TAREA ESCRITA Complete las oraciones con una o mds palabras. Ahada al verbo los sufijos pronominales sujeto objeto correspondientes al modo irreal y de acuerdo a lo que indican los pronombres dentro del par6ntesis.

MODEM:

1. 2. 3. 4. 5. 6.

7. 8.

Qbararojj janiu tinpunikEti, jan ukajj...(ngya jumaru) Qhararodi janiu tim_punikdtikjan ukajj wisit-t' iriskasamEnwa.

Jurparojj janiu timpunikEti,jan ukajj...(naya jumaru) Lunisajj janiu akank-kUti, jan ukajj...(naya jumanakaru) Janiu tatamajj gollqentkataymati, jan ukajj...(jupa nanakaru) Jilamajj usutdtaynawa, jan ukajj...(jupa nanakaru) (ngya jumanakaru) Janiu kuns tatamatjj yatkti, jan ukajj Janiu tatajjajj jan iskwilarsaratajj yatkiti, jan ukajj...(jupa nayaru) Wal aka tatarojj ruwttasipjjta jan ukajj...(jupa nanakaru) Sum uywanak uftjapjjEta, jan ukajj janiu kuns...(ngya jumanakataki) Unidad 19 4(

225 SUFIJO VERBAL vig1" 13

EJERCICIOS DE REPETICION

Sullkajjan iskwilar mantNipat parlafiani.

Sullkajjan iskwilar mantaflapat parlafigni.

Vamos a hablar sobre el ingreso de mi herma(El ingreso comp un no menor a la escuela. hecho pasado) Vamos a hablar sobre el ingreso de mi hermano menor a la escuela. (El ingreso como un hecho futuro)

Jusian kasarasIwipuat parlanani.

Vamos a hablar sobre P.l raatrimonco de Jos (Matrimonio que ya se realiz6)

Jusian kasarasifiapjjat parladni.

Achachilajjan jakamipa.

Vamos a hablar sobre el matrimonio de Jose. (Matrimonio que reel& se realizara) Ahora vamos a hablar sobre el naciemiento de Nuestro Sefior Jesucristo. Hoy les voy a hablar sobre la resurrecci6n de Nuestro Sefior Jesucristo. La muerte de mi padre. is vida de mi abuelo.

Yuspagarpun yatichSwimata. Yuspagarpun awistldwimata.

Nuchisimas gracias por to ensefianza. Nuchisimas gracias por el aviso.

Jichhajj Jisukrist Tatitusan nasiwipat parltiatigni: Jichhfirojj Jisukrist Tatitusan jaktElelpjjat parltlapjgma. Tatajjan jiwilwipa.

14 EJERCICIOS DE SUSTITUCION DOBLE Juman kasarasiwimat parlttafigni.

jamnat

Nayan sarnaqawijjat -----------. Achachilajjan ttaqesiwipat ------------. Jiwasan.

iskwilankRwisat

Wayakas sarnadwijj-jjat kat-

Juman Duman Nayan Nayan

kasarasTwinat parlttafiRni. jakEwimat jakRwijjat parltlafiRni. sarnagEwijjat parltlafiEni.

Achachilajjan sarnaqawipat parltiaRni. Achachilajjan t'aqestwipat parlttafiani. Jiwasan Vaqesiwisat parltladni. Jiwasan iskwilankEwisat parltlaftani. VITaynblas sarnaqawijj-jjat kat-Vilma.

Varna. usuntawi j -j j at -------.

(juman)

-------- umantaimjjat --------. ( IIINIIIIIIIMOMMINIMOONIMMOMINN00111111411~INIMINP. -------- akankEwipjjat --------jimasan -------- akar jutEwisjjat ------.

Waynalcas usuntawijj-Mat kat-tiRma.

Wayakas Waynnas

usuntRwimjjat kart-Vilma. umantawimjjat kat-tiRma. Wayng.kas umantEwipjjat kart-VEma. Wayakas akankRwipjjat kat-tIRma.

Waynclkas akankRwisjjat kat-VRma.

Waynnkas akar jutRwisjjat kat-t' lma.

Unidad 19

226 15

EJERCICIOS DE TRADUCCION Jichharojj Jisukrist Tatitun jaktgwipjjat parlttapjjgma. Hoy les voy a hablar (a Lids.) sobre la vida de Cristo. Hoy les voy a hablar sobre el nacimiento de Cristo. Hoy les voy a hablar sobre la muerte 66 Cristo-.

Hoy les voy a hablar sobre niento de Cristo. Hoy les voy a hablar sobre gros que hizo Cristo. Hoy les voy a hablar sobre hanzas de Cristo. Hoy les voy a hablar sobre rrecci6n de Cristo.

el sufrilos mila

las ensela resu-

Yuspagarpun yatichgwimata. Nuchlsimas gracias por la ayuda. NUchisimas gracias por la hospitalidad. Nichfsimas gracias por la curacidn. EUchisimas gracias por el prestamo. Nuchlsimas gracias por la ensefianza.

16 SUFIJO "TA"

Jichharojj Jisukrist Tatitun jaktgwipjjat parIt'gpjjgma. Jichharojj Jisukrist Tatitun jakgwipjjat parltlapjjama. Jichharojj Jisukrist Tatitun naslwipjjat parlt'apjjgma. JichhXrojj Jisukrist Tatitun jiwgwipjjat parltrapjjgma. Jichharojj Jisukrist Tatitun tlaqesTwipjjat parltlapjjgma. Jichharojj Jisukrist Tatitun milagrunak lurawinakapjjat parlt'apjjgma. Jichharojj Jisukrist Tatitun yatichgwinakapjjat parlt'apjjgma. Jichhilrojj Jisukrist Tatitun jaktgwipjjat parlt'apjjama.

Yuspagarpun yatichgwimata. Yuspagarpun yanapt' gwimata. Yuspagarpun qorpacht gwimata Yuspagarpun golltIgwimata. Yuspagarpun nit gwinata Yuspagarpun yatichgwimata. SUFIJO ""W`l

Tata Alwirtun jiwatapajj wa1i llakiwa. Tata Lurinsun jiwatap yat-tati? Jisukrist Tatitun sarnaqatapjj taqeniu yatipjje. Jan wal sarnaqatamajj kulirajanawa. Jisukristun sarnaqatap yatisajj

Tata Alwirtun jiwgwipajj wall llakiwa.

muspharafijamawa.

jamawa.

Jisk'bkas tlaqesitajjajj wan lla-

Jiskigkas tlaqesiwijjajj wall 1lakiva.

kiwa. Jisklakas usuntatam amtastati? Nayan jakatajja. Achachilajjaft jiwatapa. Juman unatama. Jiwasan sarnaqatasa. Aka lyurojj Jisukrist Tatitun luratanakapjjat parlistu. Aka lyurojj Tatitusan akapachar jutatapjjat yatiyistu.

Jisk'Ckas usuntgwim amtastati? Nayan jakawijja. Achachilajjan jiwgwipa. Junan umgwima. Jiwasan sarnaqgwisa. Aka 1yurojj Jisukristun lurgwinakapjjat parlistu. Aka lyurojj Tatitusan akapacha' jutgwiprjjat yatiyistu.

Tata Iurinsun jiwgwip yat-tati? Jisukrist Tatitun sarnaqawipjj tageniu yatipjje. Jan wal sarnagdwimajj kulirafijamawa. Jisukristun sarnaqgwip yatisajj muspharafi.

227

17 SUFIJO ""WI"

USO DEL INFINITIVO

Aka mar trawajgwisjjat parlafigni. Lurgwinakamjjat parlgriani. Janiu tatajj sarjjgwip kriykti. Jakgwimat llakisirijamawa. Vagesiwimat llakisifijanawa. Jisukrist tatitusan jutgwipa. Kullakajjan kasaraslwipa.

Aka mar trwajariasjjat parlaRgni. Lurafianakamjjat parlafigni. Janiu tatajj sarjjauiap kriykti. Jakarianat llakisirijamawa. Tlaqesirianat llakisifijamawa. Jisukrist Tatitusan jutafiapa. Kullakajjan kasaraairiapa.

SUFIJO VERBAL "JJATA" (fuerte)

18 EJERCICIOS DE REPETICION Jagenakajj luku anunakjjat parlap-

jjgna Jagenakajj luku anunakat parlapj jgna. Jichhtirojj Jisukrist Tatitusan jaktgwipat parlarigni. Tantachasiwinjj jumjjat parlapjje. Jichhajj kunjjats parlafigni. 19

La gente trataba (hablaba) sobre los perros rabiosos. La gente trataba (hablaba) de los perros rabiosos. Hoy vamos a hablar de la resurrection de Nuestro Sefior Jesucristo. En la reunion hablaron sobre ti. LSobre gad vamps a hablar : ahora?

ORACIONES PAREADAS Tantachasiwinjj jakariasjjat parlapjje. En la reunion hablaron de nuestra vida futura. En la reunion hablaron sobre nuestra vida futura. En la reunion hablaron de nuestro buen comportamiento en el futuro. En la reunion hablaron sobre nuestro buencomportamiento en el futuro.

Tantachasiwinjj suma sarnaciariasat par lapjje. Tantachasiwinjj suma sarnagariasjjat parlapjje.

Jichhajj kunjjats parlafiimi? LDe -quo vamos a hablar ahora? LS obre quo vamos a hablar ahora? LDe quien vamos a hablar ahora? L'Sobre quidn vamos a hablar ahora?

Jichhajj Jichhajj Jichhajj Jichhajj Jichhajj

Qhararojj jakgwisjjat parlaBgni. Mariana vamos a hablar de nuestra vida pasada. Mariana vamps a hablar sobre nuestra vida pasada.

Qhararojj jakgwisjjat parlarigni. Qharttrojj jakgwisat parlarigni.

Janiu jumjjat parlapkti. No hemos hablado de ti. No hemos hablado sobre ti. No hemos hablado de tu padre. No hemos hablado sobre tu padre.

Janiu Janiu Janiu Janiu Janiu

Tantachasiwinjj jakafiasjjat parlapjje. Tantachasiwinjj jakafiasat parlapjje.

Tantachasiwinjj jakafiasjjat parlapjje.

kunjjats parlarigni? kunats parlarigni? kunjjats parlariani? khitits parlafigni? khitjjats parlarigni?

Qhararojj jakgwisjjat parlarigni.

jumjjat parlapkti. jumat parlapkti. jumjjat parlapkti. tatamat parlapkti. tatamjjat parlapkti.

Unidad 19

228

EJERCICIOS DE PREGUNTAS Y RESPUSTAS Kunjjats masfirojj parlapjjta? (tata Alwirtun jiwawipjjata) Kunjjats jichharnanthejj parlapjjta? (jaya jagenakan oraqesar jutawipjjata) Yatichirejj kunjjat qhartirojj parlatign sisa? (nayra timp jaqenakjjata) Aka lyurojj kunanakjjats amuyttayisa. tu? (Dyus Tatitun lurawinakapjjata.) Uka lyurusti? (nayra jagenakan lurawinakapjjata) Eunanakjjats awichamajj kuilt-titam? (kunjamtejj sarnaqkanal tlaqeskana, ukanakjjata) Kunanakjjats jichhgrmanthejj faryojj parlani? (usutanakjjata, lunthatanakjjata, iskwil wawanakjjata, ukanakjjata) Kunanakjjat parlistan sis tukturajja? (kunjamti jakanasajja, kunjanti wawanakasar uywailasajja, kunjamti gollasifiasajja, taqe ukanakjjata) Nayrir klasinjja kunanakjjats yatichirejj parltam? (kunjamti ijirsishunak luranajja, kunjamti isturyailajja, ukanakjjata)

Tata Alwirtun jiwawipjjat parlapjjta. Jaya jagenakan*oraqesar jutawipjjat par lapjjta.

Yatichirejj nayra timp jagenakjjat

par-

lafignin siwa.

Aka lyurojj Dyus Tatitufflurawinakapjjatamuyttayistu. Ukasti nayra jagenakan lurawinakapjjat amuyttayistu. Kunjamtejj sarnagkana tiaqeskaa, ukanakjjat awichajjajj kurit-ttitu. Usutanakjjata, lunthatanakjjata, iskwil wawanakjjata, ukanakjjat Iaryojj parlani.

Kunjamti jakafiasajja, kunjamti wawanakasar uywafiasajja, kunjamti gollasifiasajja, taqe ukanakjjat parlistan siu tukturajja.

Kunjamti ijirsishunak lurahajja, kunjamti. isturydiajja, ukanakjjat yatichirejj nayrir kiasin parlitu.

20 EJERCICIOS DE REENPLAZO Ukhatpachwa anujjajj mayjtlawayjjgna. tatajjajj MMille000.411106 UkUrutpachwa --------usuntawayjjana -------. nayaii Ukarsatpachwa

------- chhaqawayjjaygta, wawajjajj fianqtfawayjjana.

Ukapachatpachwa Chachapamp jiljtayasitapjjat kuntttapjjetu. Jilapamp

paritlapijetU

-------------- toqesitapjjat LU.1.Sarap

111111=11111.41MOINMON11.1~01111011101.10411.Ma.0.1.

-------------- awist'apjjetu nuwasitapjjat-.

Ulhatpachwa anujjajj mayjtiawayjjana. Ukhatpachwa tatajjajj mayjt lawayjjana. Ukiirutpachwa tatajjajj mayjtlawayjjana. Ukiirutpachwa tatajjajj usuntawayjjana. Ukiirutpachwa nayajj usuntawayjjayata. Ultarsatpachwa nayajj usuntawayjjayata. Ukgrsatpachwa nayajj chhaqawayjjayata. Ukgrsatpachwa wawajjajj chhaqawayjjana. Ukgrsatpachwa wawajjajj fianqt tawayjjana. Ukapachatpachwa wawajjajj fianqtlawayjjana.

Chachapamp jiljtayasitapjjat kuht-tfapjjetu.

Jilapamp jiljtayasitapjjat kunt-tiapjjetu. Jilapamp jiljtayasitapjjat parltlapjjetu. Jilapamp toqesitapjjat parlttapjjetu. luisamp toqesitapjjat parlt!apjjetu. Luisanp toqesitapjjat awist'apjjetu. Luisanp nuwasitapjjat awist'apjjetu.

* JAYA JAQE: Extranjero (solo para personas)

481

Unidad 19

229 21

EJERCICIOS DE TRADUCCION Uammajj wali iCaramba, tu iCaramba, tu iCaramba, tu enfermo! iCaramba, tu

qhoriltaynas4t perro es muy gordo! casa es muy bonital hijo estg, gravemente

illawamajj rianqha usutgtaynasal

padre es muy buenol

iTatanajj Tali suma jaqUtaynasa!

jArmejj

qhoriitaynasal

;Anumajj ti rali liktitaynasal

iUtarajj wall jiwakitaynasal

_ICAraUta4___tu_Rerro_es_mgy_malal_

Janiu qhartirojj timpunikati, jan ukajj kunans yanaptliriskasamanwa. Mariana no voy a tener tiempo, si note hubiera llevado a la escuela. Mariana no voy a tener tiempo, si no, te hubiera curado. A la noche no voy a estar aqui, si no, te hubiera alojado. El domingo no voy a estar aqui, si no, te hubiera visitado. Mariana no voy a tener tiempo, si te hubiera ayudado en alp.

Janiu qharifrojj timpunigti, jan ukajj kunans yanapt t iriskasamanwa.

Janiu qharifrojj timpunikati, jan ukajj iskudlar irpiriskasamanwa. Janiu qharifrojj timpunikati, jan ukajj gollttiriskasamanwa. Jichharmajj janiu akank-kgti jan ukajj qorpachtfiriskasamanwa. Tuminkojj janiu akank-katil jan ukajj wisitiriskasamanwa. Qharfirojj janiu timpunikati, jan ukajj kunans yanartfiriskasamAnwa.

EJERCICIOS DE REEMPLAZO LIBRE Percla qhepajjat mama justinar artl-ta. Walik janir mantankasajj artfanistaaja. Maslrut sitasamina, nayttiriskasamanwa. Anurojj galamp lawampb:wikiu

jiwayapjjEna.

FRASES UTILES

Uka phuk qhopttam. Uka phuk qho.piram. Uka punk jistikatam. Uka punk jist I aram.

Tapa esa one.. Destapa esa olla. Cierra esa puerta. Abre esa puerta.

ESTIMULOS PARA LA CONVERSACION 1.

MIjilamp Karlusampiu jakawinakapjjat parlttasipki. Mijila: Karlusa:

2.

Kawkins jumajj iskwilankayata?

Mama Jwanajj gollq maytiasiriu tata Luisan uk sari; piru tata Luisajj janiu gollgenikiti, jan ukajj, mayttasapgnwa. Mama Jwana:

Tata Luisa, may Imwtlasiriu jutsm ampi.

collqey maytiit

tata. Tata Jwana: 3.

Jichhfirojj tumink uruwa. Mama fiusa:

Mama Rusasti mg qhaturfi makhati alasiriataki

Mamas kunanakas utjtam?

Aljjeri:

Unidad 19

230 GENERALIZACIONES

CONJUGACION PRONOMINAL SUJETO OBJETO EN EL MODO IRREAL

FORMA AFIREATIVA a) Conjugacidn de la primera persona singular y plural.

a. Sufi

romdna

a

)

Me hubieras dado. hubieran dado Uds. Nos hubieras dado. Nos hubieran dado Uds.

Churitasamgna. Churapjjetasamdna.

Sufi jo

Ititasa.pgnall, 11:61 a

ChuritasapIna._ Churapjjetasapana.

El me Ellos El me Ellos

ml"

(fuerte)

hubiera dado. me hubieran dada. hubiera dado. nos hubieran dado.

b) Conjugacidn de la segunda persona singular y plural.

le

Sufi .° pronominal sujeto ob 'et° "41:121111agnala22.IL" Chuririskasandna*. Churapijeriskasandna.

2.

Yo te hubiera dado. Nosotros te hubieramos dado. Yo les hubiera dado. (a Uds.) Nosotros les hubieramos dada.

Sufijo pronominal sujeto objeto niLnaaaa;agtlgj_222ptif

(a Uds.)

(fuerte)

El te hubiera dado. Ellos te hubieran dado. El les hubiera dado. (a Uds.) Ellos les hubieran dado. (a Uds.)

Chuririskatamdna.*

ChurapJjeriskatamEna.

NOTA:

(fuerte)

El sujifo oiriskasamEna (yo a ti) puede tambin tomar la forma "irisandna. EJEMPLOS:

Chuririskasaana.

Churirisa.ragna. Churapj,jerisaragna.

Churaptieriskasamana. Lo

mismo el sufijo ririskatamanall

(61 a ti) puede tomar la forma oiristamdnan

EJEMPLOS:

Chuririskatamba. Chura **erisizaa...s.taranna.

=

Churiristangna. Churaajeristambna. Unidad 19

231 c)

ConjugaciOn de las personas "jiwasa y jiwasanaka".

Sufijo pronominal sujeto objeto ftistasaana Churistasapgna.

(fuerte)

El nos hubiera dado. (a jiwasa) Ellos nos hubieran dado. (a jiwasa) El nos hubiera dado. (a jiwasanaka)

Churap jj es t as apana

II

el a nosotros" Incl.

CONJUGACION PRONOMINAL SUJETO OBJETO EN EL MODO IRREAL

FORhA NEGATIVA a)

Congugacion de la primera persona singular y plural

Janiu churkitasamgnti. Janiu churapkitasamanti.

Janiu churkitasapanti. Janiu churapkitasapiinti.

b)

No me hubieras dado. Uds. no me hubieran dado. Td no nos hubieras dado. Uds. no nos hubieran dado. El no me hubiera dado. Ellos no me hubieran dado. El no nos hubiera dado. Ellos no nos hubieren dado.

ConjugaciOn de la segunda persona singular y plural

.in

Janiu churkiriskasambnti. (janiu churkirisaragnti) Janiu churapkiriskasamgnti. (janin churapkirisamgnti)

Janiu churkiriskatamgnti. (janiu dhurkiristamgnti) Janiu churapkiriskataanti. (janiu churapkiristamgnti)

Yo no to hubiera dado.

Nosotros no to hubs6ramos dado. Yo no les hubiera dado a Uds. Nosotros no les hubi6ramos dado a Uds. El no to hubiera dado.

Ellos no te hubierandado. El no les hubiera dado a Uds. Ellos no les hubieran dado a Uds. 4111111

c)

Conjugaci6n de las personas njiwasa y jiwasanaka"

Janiu churkistasapgnti. Janiu churapkistasapgnti.

El no Ellos El no Ellos

484

nos hubiera dado. no nos hubieran dado. (a jiwasa) nos hubiera dado. (a jiwasanaka) no nos hubieran dado. (a jiwasanaka)

Unidad 19

232 Los sufijos pronominales sujeto objeto: itasamana (td a mi); itasaana (el a ml); iriskasamEna o irisamana (yo a ti); iriskatamana o iristamEna--(l a ti); istasalgiCEIEnosotros inclusivo); se usan solamente en el modo irreal. EJEYYLOSI

Walik janir mantankasajj artfanistajja, jan ukajj anujajja achiiriskatamEnwa.

Bien que me llamaste antes de entrar, si no, ml perro te hubiera mordido. Si yo no te hubiera prestado dinero, no

golla151-riispuirk:-

samEnti. Qhariarojj janiu timpunikEti, jan ukajj kunans_yanaptfiriskasamanwa. Luisajj janiu jan ukajj maytlistasapEnwa.

Nafiana no voy a tener tiempo, si no, te hubiera ayudado en algo.

Luis no tiene dinero, si no, nos hubiera prestado.

II SUFIJO VERBAL "WIm (debil) Este sufijo intercalado entre el radical verbal y las formas posesivas subra yan el hecho de que la accidn de la forma verbal a la que se glade, ocurri6 en un tiempo lejano. Este sufijo suele ocurrir en oraciones completivas que dependen de los verbos ilconocern, 9declararn (Ver Lecc. 18). Nunca se presenta con el sufijo titan del participio.

EJEMPLOS:

Jichhajj Jisukrist Tatitusan

Ahora vamos hablar del nacimiento de Nues-

nasiwipat parlapjjailani.

tro Sefior Jesucristo. LSabes que murici don Lorenzo?

Tata Lurinsun jiwawip yat-tati? Achachilajjan 11229111112111 wall llakiwa.

WaYnnas amERatilLiilt kattapjjama.

Jisukrist Tatitusan jiwawipa. Mama Justinajj wali alakitaw kuht-tlapjjetu: chachap umantatapjjta, chachapamp jiljtayasitapjjata, ukanakjjat kufittfapjjetu.

Es mgy triste el sufrimiento de mi abuelo. Voy a contarles sobre las andanzas de mi juventud. La muerte de Nuestro Senor Jesucristo. La sefiora Justina nos contO con mucha tristeza que su esposo se habla emborrachado y que ella se habla resentido con el. (La senora Justina muy triste nos ha contado lo que se ha emborrachado su esposo, lo que se ha resentido con su esposo; sobre todo eso nos ha contado. Form. Pop.)

III SUFIJO VERBAL "JJATA"

(fuerte)

Este sufijo sefiala la rateria acerca de la cuil se trata*.

EJEMPLOS:

Palasanjj luku anunakjjat parlapjje. Kasarasiwimjjat parlttailEni.

Eh la plaza hablaron acerca de los perros rabiosos. Vamos a hablar sobre tu matrimonio. (ya realizado) Kasarasifiamjjat parltfafiEni. Vans a hablar sobre tu matrimonio. (a realizarse) La materia sobre la cudl se trata puede it sefialada tambien simplemente por titan Ej. PalEsan luku anunakat parlapjje. Eh la plaza hablaron de los perros. Unidad 19

alc

233

LECTURA SELECCIONADA CHUKIRKANIRI WIRNITA

M namaw m phuchanin siwa. satgnwa siwa.

Uka phuchapajj Wirnita

Uka mamajja k'usa aljjeritaynawa.

Ukhamajj

Chukirkamiri nombre de un pueblo lejendario

sapUru sapgrmaw jacienakajj utapan nacharapjjeritayna.

Ng arumajj mg suna waynaw utapar saratayn siwa. waynz4j wali qamirjamgnwa.

Uka

Walja gollq apnacigna, qori kla-

Ktusa

chicha

Apnaciafia - manejar

chinirakin uka waynajj siwa. Ukgrmaw Wirnitampejj ufitlasipjjatayna.

uka waynajj saparm Wirnitan uk saririn siwa.

Ukgrmatpachaw Ukatsti Wirni.er

tamp uka waynampejj kasarasifiatakiu parljjapjjgn siwa.

nanakakiu saririn siwa. uka waynajja.

ri - oro

Aru-

Janiu urunakajj ufistanirikgnt siwa

Klachi - diente

Nirnitasti yatifi nungn siwa ukunatrat akast

jan urunakasti

ufistanirikpachasti? sasa.

Ukatsti mg urti Wirnitajj walja it alasinitayna. Ukdr-

masti, uka waynajja Wirnitan utapar sarataynawa. Utapansti Wirnitajj munataparojj sakuparti it chhitkatatayna.

Ilu - hilo

Munata - querido

Nanata-

pasti janiu amuyaskataynati.

Wali arumgjjepansti uka waynajja sarjjataynama; uka

pegar una cosa a otra con hilo darse Angyasifia

ilu sakupar chhitkatata ukhamawsarjjatayna.

Nirnitasti uka nut munataparojj arktatayna. munatapan utap

ufijafi munEna siwa.

Chhitkatafia -

Jupajja

Kunalaykutejj munatapajj

cuenta, notarse Arktafia

seguir

la huella janiu awisa2i nunirtkgnti siwa.

Ukhamaw arktatayna..

Jayakamaw saratayna; piru ilojj

Wurlasifia - bur -

larse saraskakinwa siwa; janiu tukuskgnt siwa.

Ukatsti Wirnitajj

amaytlasitaynawa "akajj marlasifi munpachitu.

Kunjamrak

ukham qamir waynast jaya ch'usawjan qamaspasti? sasaw

gap

chlusawla lugar lejano y silencioso

amuyttasitayna.

Unidad 19

4'g

234 Wirnitajj wal ajjsarthapisin siwa) kunalaykutejj wall arumnjjanwa.

Ukatsti utapara kut-ttawayjjatayna qhartira

arktdtt sasa.

Qheparojjwasitat arktatayna uka ilu tukusifiapkana. Uka ilojj

gollura makhatatayna siwa. Ukatsti nff jachta

Kut-ttafia - regresar Ajjsarthapifta -

sentir niedo de warankhara tukusitayna.

Wirnitajj ukham uffjasajj wal

un momento a otro

sustjasitayna ; ttjalantpachat kunarakisti ?" sasa.

Ukham

sustjataw utapar kut-ttawayjjatayna.

barranco, Whrankha precipicio

UkUrmasti wasitat munatapajj Wirnitan uk sararakikitayna.

Ukatsti nunatapajj akham sataynawa" Arnita) qha-

rarojj jumamp jikisin manta, walja kusasanak parlafi munsma.

Laclaya - casa en

ruins Ukatjj utajjart irpEma.

Aksa marka thianjja) mg. laqayana-

kawutji) ukan jumajj suyitRta.

Janiu ajjsargtatip sasaw

satayna.

Qhepaxojj iyawsasaw uka laqayanakar saratayna. Purisinjj wal ajjsaratayna, kunalaykutejj janiu khitis ni kunas utjkataynati.

M

ufistankSnt siwa.

todo lad()) toda direccidn Tacie tope

at suyttatayna) piru janipuniu khitis

Juktampjitatsti mayak

arojj isttasi-

Kutikipstaila -

darse la vuelta taynat4Ernitall sasa. Uk istlasinjj Wirnitajj taqe toq uhatatatayna; piru janiu kunas utjkRnti.

Ukatsti wasitat "WirKatari

nita" sas isttasirakikitayna.

Wirnitasti i:atukiu kutikips-

vibora,

serpiente

tatayna. QhepRjjapansti mg jachla katarirukiu uftjatayn siwa. Ufijasinsti Wirnitajj wall sustjataw qtasatatatayna siwa. g!asatatafia -

Uka jach'a katarejj fljan ajjsaramti) Wirnita. Janipun ajjsaramti ". sataynawa.

gritar repentinamente

Ukatsti uka katarejj saskaki-

taynawa "%rata) mayawmunatamgta.

Jichhajj sum Saskakifia - se-

ta.

Olararutjja, jumajj saptira ktawata. Uka klawnanaksti)

guir diciendo

wall sum imffta; kunalaykutejj uka ktawnanakatjja wawanakasaw mistunift sasaw Wirnitarojj satayna. Ukham sasinjj nayak

uka katarejj chhaqtawayjjatayna.

Unidad 19

235 Wirnitajj ukanak isttasinjj wali sustjata, wali jachasisarakiu utapar kutjjatayna.

Wakulla - cintaro Kwuartu habitaci6n

Qheptirojj cheqpadhapuniu Wirnitajj kfawnafi qalltatayna. Ukatjja saptirff k'awnirin siwa.

mkullarti imirin siwa.

Uka k'awnanakasti mA jach'a

Wirnitajj mayjttawayjjEn siwa, kawk

sarafiatakis llawintawayjjerin siwa.

desa-

Chhaqtafia

parecer

Mamapasti ulham ufija-

sin wal Luptin siwa ttkunatrak wawajjast kwartuparust Jan khitirus mantayali munkpachasti ?" sasaw wal luptitayna.

siwa. Uktirojj sapa moral waljaniu ijlishar sarapjjeiin

Llawintafia - asegurar la puerta con candado Luptifia pensar

siwa.

TtojAcaa

M urusti mE jachta phistaw Chukirkamir markan utjEn

Uka alwasti mamapajj Wirnitarojj uijltshar saram. Jum

des*

ordenar las cosas. Llawi - llave

kutinipansti nayarakiu sardu sasaw satayna.

Wirnitasti iyawsasaw ijlishar saratayna; piru uta llawipsti armttasiwayataynawa.

Mamapajj uka flaw katutayna. tupgrU mantatayna.

UkatstiWrirnitan Kwar-

Mantasinsti tacie kUn ttojjpitayna,

ukunarak aka manqhanutjpachasti? sasaw ttojjpitayna.

Ukatsti

Kunrak imantpachasti ?"

ktuchun wakull urijatayna.

Uka wakulljj qhopirataynawa; wakull manqhansti walja katar wawanak ukijatayna.

Ukham ufijasinjj ratukiu uka wakull

palatump qhopt tata,yna.

Jupajj wal sustjasitayna.

qhopirafia - des-

tapar algan recipiente

Wallljtayarla

Ukatsti

hervir (trans.)

ukunjamatrak aka katar wawanakast akan utjpachasti? Anchhichhaw jiwaraygil sasaw um walljjtayatayna.

Ukatsti

wallaqet umampiu uka wakullar warantatayna. Wakull mangy qhansti katar wawanakajj wali wararasisaw jiwarapjjatayna. Supayasti ukham wararir 1st! atayna. Ukatsti "khitis wawanakajjar jiwarayaraqapjjetu?ll sasaw wall. jach tat arus-

tatatayna.

Markpacharii. isttayatayna.

Ukatsti, saskakitay-

naw ujichhapi ufit tapjjetanejja, khitiktejj ukjja" sasaw

488

Unidad 19

236 ittpacharakiu qtala markpach dalar tukutayna.

Wirnit sapa-

Tukufia - conver-

tirse en

kiu jan dalar tuk-kataynati. kgniaa siwa.

jjatayna:

Jupajj uka iatojj ijlIshankas-

Ukatsti mayak tatakuras jadenakas dalar tukupNis lurkiri - en actitud de celebrar nisa

Tatakurajj mis lurkLri, jadenakajj kstiaskiri,

ukhamaw cialar tukupjjatayna.

ijliehat t'isksutayna.

Wirnitajj wall sustjasitaw

Palgsansti jacienakarojj dalar tukut-

kamak ufijatayna: ytqhepanakajj aljjkiri, yadhepanakajj alaskiri, yadhepanakasti sarnacikiri, ukhamaw dalar tukupjjatayna. Ukatsti utaparii tfiskutayna.

Tlisksuft corriendo

T iskuria- correr

Utapansti mamaparojj color tuChluminteta 11eno de Arboles

kuta, katar wawtnakapajj jiwarata, ukharn jikjjatatayna.

UkfirutpwlmwWirnitajjj sapak jichhakamsarnadaski siwa. Janiu khitis uka Chukirkamiri markarojj mantafi puirkLti siwa.

Kunalaykutejj khititejjnmntaspajja dalarif tukuspa

siwa.

PREGUNTAS 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8.

9. 10. 11. 12. 13. 14. 15. 16. 17. 18. 19, 20. 21. 22. 23. 24. 25.

salir

Mina sutinin sis ma naman phuchapajja? Uka manajj kun aljjerin sisa? N arumajj khitis saratayna? Kunjamgn sis uka waynajja? Ulgrmajj khitimpis uka wgynajj ufittasitayna? Urundkajj ukawaynajj saririnti? Wirnitajj kuns yatifi mungna? Kunatakis ukawnynamp WirnitampOjj parljjapjjdna? bia urojj kunatakis walja it alataynajja? Ukatjja Wirnitajj khitirus uka ilutjj arktataynajja? Ukgrmajj it tukusifiapkamat arktatayna? Dinfirus wasitat arktarakikitayna? Uka ilusti kawkharus tukusitayna? Ukatjja kunjamas Wirnitajj utapar kut-tlawayjjatayna? Ukgrmajj nunatapajj Wirnitan uk sarataynati? Ulgrmajj kamsataynas Wirnitarojja? gheptrOjj kawkirus Wirnitajj sarataynajja? Uka ladayanakar purisinsti kamachatgynas Wirnitajja? JUktappjitarojj kunas ist'asitayna? Uk istlasinSti Wirnitajj kamachataynasa? Wasitat arustatipansti kuns cpepg.jjapan ufijatayna? Uka jachia,katarejj kabbataynas Wirnitarojja? Ukatjja kunjamas Wiratajj-utapar kutjjatayna? qberatoji ch6c1PaellaPt,lnitWirnitajj ktawnali cialltatgyna?

Uka ktawnanak kawkirilinirldeisa?

489

Unidad 19

237 PREGUNTAS 26. 27.

Z. 29.

30. 31. 32. 33. 34. 35. 36. 37. 38. 39. 40.

(ContinuaciOn)

Wirnitajj kunat jan khitirus jiskta kwartuparojj mantayirikEnt sisa? Ukham jan mantayal munipansti kunjams mamapajj lupfitayna? lvitt arusti kawkirus Wirnitarojj mamapajj khitataynajja? Wirnitajj ijlEshar llaw apasitaynati? Mamapasti utapan kamachataynasa? Kunampis katar wawanakarojj jiwarayatayna? Uka fatusti khitis wall jach'at arustatataynajja? Kamsasas supayajj arustatataynajja? Jacienakajj kunarus tukutaynajja? Khiti sapakis jan qalar tuk-kataynajja? Ijlishan kunjamas jacienakajj galar tukutaynajja? PalEsansti kunjamarakis jacienakajj qalar tukutaynajja? Utapansti Wirnitajj kunjamas mamapampiru, katar wawanakapampirojj jikjjatatayanajja? Jichhasti khiti sapakiu Chukirksmiri markanjj sarnaciaski sisa? Kunats jichhajj jan khitis uka markarojj mantel puirki?

Unidad 19

238 PA TUNK UNIDADA ORACIONES BASICAS 1.

Tata Alwirtojj siwRr

2.

Ukatsti kunanakatujj wakiski ukanak wakichttasi yapur sara-

apsu.

Don Alberto sac6 cebada. Y luego prepaid todo lo necesario para it a la chacra.

fiatakejja.

3.

Jasintajj sapa riatti kalt

malltt nalltti.

Jacinta prob6 el sabor del caldo a cada momento.

4.

Ukatsti chtoq manqta phukur waranti.

Luego ech6 la papa a la olla.

5.

Ukanak lurafikamasti niyarakiu intejj jalsuni

Y mientras tanto ya estaba saliendo el sol.

6.

Ruwirtojj 'atukiu nayrap ufiatati.

Roberto abri6 rdpidamente los ojos.

7.

Ukatsti isthapttasiwa.

Luego se visti6.

8.

Julyajj ikifianak janthapi.

Julia dob16 las frazadas.

9.

Jupanakajj taqpachaniu mayawjar qonttasipjje.

Todos ellos se sentaron en un solo lugar.

10.

Jan tuksusakiu mayamp mange mayisi.

Antes de terminar su comida pidi6 nds. (Pidi6 otra vez comida sin antes terminal'. Form. Pop.)

11.

Ukatsti mamapajj oceil mange_ sumo siwa.

Y su mama le dijo: otermina toda la comida".

12.

Yaranojj uka wakullUkis ukhankaskpachawa.

La cebada (grano) debe estar por ese cdntaro.

13.

Julyajj anciarU phuk itsu.

Julia sacd afuera la olla.

14.

Ukatsti ceortawjaril yaran wi-

Luego ech6 la cebada en un lugar limpio. (Desparramndola)

llitati. 15.

Wa4pana.kasti iivatukiu thapirii.pjje..

Y las gallinas se reunieron apresuradamanta.

Wallpanalastimuwarasis nuwaraSisawYaran pallthapipjje.

Las gallinas comieron la cebada pel&ndo a cada momento.

17. lhOrirtclyuru, kwaritnunaka, #4e tOc:anait 6,141:04Y,t4.61..

Tage, ukarialci#4, nialitaparg,

Roberto recogi6 el libro, los cuadernos y la

tegla.

Y todo eso metid a su maleta.

apanti:

Unidad 20

239 Mamita, mastir alarapkistas uka lapisajjaw chhaqata.

Mamd, no aparece el ldpiz que me compraste

20.

Uka katktas uka lapisasti janit walEki?

LY ese ldpiz que estds agarrando no es bueno?

21.

fiuwirtojj itukiu tfisksuway-

Roberto sali6 corriendo inmediatamente.

19.

ayer.

jje. 22.

Uwij uyojj uta qhepajjankiwa.

El corral de ovejas estd detrds de la casa.

23.

Julya, ;ma uwijarakis chhaqatajjdi

iCarambal Julia, no aparece una oveja:

24.

Asa, manita, ma jukt usutgkgns uk chhaqayta.

Si, nand. He perdido la oveja que estaba un poco enferma.

25.

Nayriir awatktans ukhan masffrojj awat-ta.

Ayer pastore6 donde pastoreamos la vez pasada.

26.

Uwijanakajj ratukiu uyut chhuksurapjje.

Las ovejas salieron rapidamente del corral.

27.

Wawanakajj iskwilawjan anatasipkatayna.

Los nifios hablan estado jugando por las cercanias de la escuela.

28.

Kampan jawqlepanjj ilatukiu iskwilar chhukuntapjje.

Cuando toed la campana entraron rdpidamente a la escuela.

29.

Mama Jasintajj ut apthapisifi qalltaraki.

La sefiora Jacinta empez6 a asear la casa.

30.

Ut apthapisisinsti sawrak anciar aysusi.

Y aseando la casa sac6 afuera el telar. (tejido y todo)

Uta nayrajjarti sawufiatak

Se prepar6 para tejer delante de la casa.

31.

wakichtiasi. 32.

Punch jiksusinjja, ikifianak sawufiaparakiwa.

Despuft de terminar de tejer el poncho tambien tiene que tejer frazadas.

ktii int ufit ufiti.

Cuando la tarde ya estaba avanzada, Luisa miraba el sol a cada monento.

34.

Wawanakajj.niiyaw iskwilat chh*SuranjjaPjilei

Los nifios ya salieron (corriendo) de la escuela.

35.

Ukatsti tage.togera

Luego se (esparcieron) desconcentraron en todas las direcciones.

33.

Jayiplajjepanjj Luisajj sapa

36. Nam041114ymarIa#64pkW A0m4:4#4hiSii4404)**Arti

Mad, 01 profesor que nos ensefi6 el alio pasadop'se habia ido a otro pueblo.

stlo.tasi#a,

Unidad

20

240 37.

Nayriir pals an ufijktanjja, akaw yatichirijjajja.

El que vimos en la plaza la vez pasada es mi profesor

38.

Julyajj wali kusisitawa, kunalaykutejja chhaqayki uka umij-jj katjjataynawa.

Julia estd muy alegre, porque habia encon trado la oveja que perdia.

39.

Kuwirtump JuIyampejj uwij- uyurti anantapjje.

Roberto y Julia metieron las ovejas al corral.

40.

Ukatsti ikintjjapjjewa.

Luego se acostaron.

41.

Jichhgrmajj jalluntchin jan ukaii chhijchhintchini, kunalaykutejj wali urpuntatawa.

Esta noche lloverd o granizard porque estd muy nublado.

Unidad 20

241 TEXTO BASICO SAPUR JAKXWI

Niyaw willjtanki;

mama Jasintamp tata Alwirtumpisti

Willijta -el amanecer

niyaw sartjjapjjaraki.

Wawanakapakiu janir Warjtapkiti,

ikirasipkakiwa.

Mama Jasintejja sartasinjj nin katusiyi phayahapetaki.

Tiarjtaha - des -

pertar Chachapasti sive& utarti sari. uywanakaparif wajjttari.

Jupajj siwgr apsu; ukatsti

Ukatsti kunanakatejj wakiski uka-

depoSiwNr uta sit° de cebada

nak wakichttasi yapur sarafiataki.

Ukakamasti mama Jasintajj phayttkarakiwal niyawnencparojj jayunchi ukhamarakiu aychancharaki.

Jupajj sapa rani

kalt malltl malltli. Jan jayuktara janirak chlaphaq phayafiataki.

sacar

Apsuha

Ukatjj ma jukf walljjtipansti chloqrak mancea phu-

alunchafia echar sal (poner sal), salar

kur waranti. luraiikamasti niyarakiu intejj jalsunjje.

Ukanak

Julya imill wawapajj niyaw sartjjatayna; piru kuudr-

Aychancharia

poner la carne al caldo

tusti janiraw sartkataynati; ukatpi Julyajj artlejja. nu-

wirtojj htukiu nayrap

uhatatitiurUjjataynawal

ratukiu thociti, isthaptiasirakiwa.

Ukatsti

Kaltu sopa

caldo,

Ukatsti jareciasiriu

mistu. Julyajj jupan ikiftanakapampi, auwirtun ikifianakapamp janthapi.

Mallttaha rear

sabo-

Uliatataria

abrir

Ukatsti jupas jarepsirirakiu sari.

Juktampjitatsti maxaapaw jawsi manceasipjjafiapataki.

Jupanakajj taqpachaniu mayawjar gontlasipjje manwasipjja-

los ojos fiapatakejja.

Mamaliasintajj tacipachanirti

Ukatsti 6624 azipiigwa.

mange liwari.

Is,thapisiIia

Arestirse Thootafia

tame Unidad 20

levan-

2/42.

Julyamp tatapampejj mayamp mayisipjje; piru fiuwirtusti janiu jank, mamqtafi puirkiti; jan tuksusakiu jupajj mayamp mayisi; ukatpi mamapajj Natal mancitsumn.

Janthapifia - do)1ar frazadas u otros objetos parecidos

sejja.

Mang' manqtasisinsti, juntliimrak umatlasipjje. Ukatsti

Liwararia-servir la camida

sartjjapjjewa.

Julya, jichhajj wallpanakar yaran wajjtfaram.

rapido Jankla Tuksufia - terminar

algdn contenido Kawkhankarak yaranusti?

- Uka wakullgkisukhankaskpachawa. Julyasti yaran phuk katusinjja, angara itsu. Ukatsti

Mancilsuha - comer

todo el contenido qtomawjarif yaran willitati.

thapinipjje.

Wallpanakapajj fatukiu chhuk-

Ukatsti nuwarasis nuwarasisaw yaran pallthart

Yaranu - gran de

PiPije.

cebada

Ukakamasti guwirtojj iskwilar sarahatakirakiu wakichtfasiski.

Kwarirnunakapa, lyurupa, Hjlapa, tags ukanak

apthaptiasi.

Katuha - encontrar

Ukatsi taqe ukanaksti malitaparff apanti. Piru

mayir lapisapaw chhaqata, ukatpi mamapar jisktiejja.

4

sacar la Itsuha la olla u otros objetos parecidos

Ilandtal tuminkun alarapkistas uka lapisaj jaw chhaAij la - regla

Janit ufijarapkista?

qata.

Janiwa, uka katktas uka lapisasti janit waliki?

Chhukthapina, reunirs e en un so

Janiwa.

lo lugar (corrien.

Akajj wily lapisawa.

do)

Iluwirtojj wal thaqe, piru janipuniu katkiti.

UkhaApthapiria - reco-

nakiu t'isksuwayjje, kunalaykutejj niy urUjjkgnwa.

Mamapajj uwij jaktti, piru mg uwijaw phalti. Ukatpi

ger Apentaria - meter

libaYar 8'ejja4

Juba iM0 Uldjarakis chhaqatajg!

Katktas... - lo que estds agarrando

ApailpaOlta, mwtschhatiayta. W jukt usutliUkhamaki k4044k411h446.37ta.

kunatrak jan awiskistasti?

Unidad 20

243

- Wal ajjsarayclsma, ukat jan awiskamati. Kawkhanrak nusaxust awat-tasti?

- Nayeir awatktans ukhan awatota.

Inas Jusian tama-

contar Jaktfaria cairnidad)

par arkchi kunalaykutejj jupampiu awat-ta. corral

- Jichharojj katurianewal jan ukajj tatamara

Julyajj anukiu uyu punk jist!ari. Uwijanakasti fatu-

Tama- rebel°, grupo

kiu chhuksurapjje. Tatapasti niyarakiu yapur sarariatak wakicht'asjjatay na.

Arkafta

seguir

Ukhamasti tatapajj yapurt sarjje, Julyasti awatirira-

kiu sarjje.

Chhuksufia

Mama Jasint sapakiu utan kirasi.

sair l

corriendo en gru-

imirtusti niyarakiu iskwilar purkaraki. nakajj iskwilawjan anatasipkatayna.

Iskwil wawa -

Juk'ampjitatsti kam-

panaw jawq'jje klasir mantapjjariapataki. Wawanakasti fa-

po

por la escuela, por las cercanias de la escuela

Iskwawala

tukiu iskwilar chhukantapjje klas pasapjjariapataki.

Kampan gawp' aria Chachapa, wawanakap sarjjapjjepansti, mama Jasintajj

tocar la campana

ut apthaptfasirirak qalltaraki, kunalaykutejj tacie kunaw Chhukuntaria -

apatatata.

Nayraqatajj palatunak wasunak jarirtil. Tage

kun ktuchunchi.

entrar corriendo en grupo

Ikihanakjj anqarff apsu, ukatsti lupira Ut apthapiria -

janatati wariachariataki.

asear la casa

Tale kun sum kluchunchatgjjepansti ttunanakrak pichthapi.

cosas Apatatata en desorden

Ukatjj utajj wall citomakijjEnwa.

Ukham sum ut aphtapttasinsti sawrak anger aysusi. Uta nayrXjjara sawdiatak wakichttasi. Aka sinanajj Ruwirtutaki Kfuchuncharia

punchu sawurapaapawa.

Uk jiksusinsti aljjariatakiu iki-

samuriaparakikunalaykutejj jupanakajj puwripjjewa;

arrinconar Watiachafia-poner

al Sol algdn ob jeto

janirakiu jichha marajj yapojj sumakiti.

Unidad 20

4S6

244 Niy chikUr jaklEjjepanjja mama Jasintajj manql phayu

Janatatafia -

extender (objettasi. Mang' qhatjjepansti jupa sapakiu manqtasi. Mangle.sisinjja wasitat sawufi qalltarakiki.

tns)

Wali lupiwa, piru

mama Jasintajj samuskakiwa.

Ttuna

basura

Niy jayplajjepansti nano. Jasintajj sapa rani int ufit

Kunalaykutejj jayptutaki manqt phayahapawa.

ufiti.

Sawu

telar

Juktampjitatjja sawup apthapttasi. Ukatsti wasitat tejer en un telar Sawufia

phayarakiki.

Janir int jalantkipan iskwil wawanakajj chuksuranjjapjje.

Ukatsti tage togera aywitatjjapjje, sapa mayri uta-

nakaparu.

Jiksuha - concluir de tejer Int ufit ufitaba-

Auwirtojj

in

jukt ilakitaw utapar puri.

Ukatsti ma-

mirar el sol a cada memento

maparti akhamsas awisi.

Phmital maymar yatichapkitu, uka yatichirejj yaqha narkara sarjjatayna.

-

tatal khitirak jichast yatichirimasti? Nayrar palEsan ufijktanjja, ukaw yatichirijjajja.

Ukhamsasaw namapar awisi.

AYwitataha - desconcentrarse con calma, esparcirse en diferentes direcciones (para personas y animales) lugar Awatiwi de pastoreo

Juktampjitarojj Julyarakiu awatiwit puri. Jupajj wall kusisitaw puri; kumalgykutejj dhhaqgyki uka uwij-jj katjjatayhawa. tapjje.

iluwirtunp Julyampejj uwijanak uyur anan-

Anantafia - guar" dar un rebafio

Ukatsti jupanakajj kusinarti mantapjje.

Int jalantjjepanwa tatapajj purjjaraki.

Ukhamajj

taqpachaniu utan samart'asjjapjje, kunalaykutejj sapa mayniu claritaPije.

Juktumpjitatsti mangtasjjapjjewa. jjasina

Ukatsti manqtas-

fat, parlttasisina, ikihatakirakiu makichttas-

liaMe. Ukatsti ikintiJaPijema.

Unidad 20

245

Jichhgnmajj jalluntchini jan ukajj chhijdhhintchini, kunalaykutejj wali urpuntatawa. PREGUNTAS

1. 2. 3. 4.

5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 33. 14. 15 .

Niy kuna orasgjjesa?

Khitinakas sartjjapjje? Khitinakarakis jan sartapki? Mama Jasintajj sartasinjj kanachisa? Chachapasti kunarus simir liur sari? Mama Jasintajj kunats sapa rat kalt malltt malltti? MR juktwalljjtipan kuns phukur waranti?

.

Ukatsti khitis sartjjaraki? Julyajj kunats Philipir artti?

Sartjjasinjja kamachis Philipejja? Julyajj khitin ikifianakaps janthapi?

Juktampjitarusti kunatakis mama.pajj jupanakar jawsi? Jupanakajj taqe cheqarut qont asipjje, manqt as ipj jafiapatake j ja? Khitinakas mayamp rayisipjje? fluwirtojj, manqt tuksusint nayamp manqt mayisi? Mang, asj jasina, junt !Tim umt t as j jasinj j kamsis mamapaj j Julyarojja?

16. 17. 18. 19. 20. 21. 22, 23. 24.

Julyajj kawklujarus yaran willitati? Auwirtojj kunanaks malitapar apanti iskwilar sarariatakejja?

37...

Was#0.-4, Mantis phayarakikiti?

Kunas Nuwirtun chhaqata?

Ukatsti kamsasas mamapar jisktti?

Ukatsti lapisap katuti?

Matapasti kamsarakisa? Ukatsti kawkirus t tisksuwayjje? Ukatjja Julyamp manapampejj kawkirus sarapjje? Kawkhankis uwij uyojja? 25 Kunas phalti? 26. Ukatsti kamsasas mamapamp wawapampejj parlapjje? 27, Uwijanakajj uyutjj ktachatakt misturapjje? 28. Tatapajj kawarus sarjje? Julyasti kawkirurakis sarjje? 29. Khiti sapakis utan kirasi? 30. Ibkwil wawanakajj kawldujans anatasipkatayna? 31. Juktampjitatjj kunatakis kampanajj jawqte? 32. Mama Jasintasti sarjjapjjepanjja kamachis utapanjja? 33. Ut apthaptt asinsti kuns luraraki? 34. Kunats.muna Jasintajj ikifianak aliJatiata.k sawufiapajja? 35. Niy chikur jakiRjjepansti kamachis mama Jasintajja? 36. (Nyptunjj kii.nats sapa. 'fat int at urit mama. Jasintajja?

34. pitisnayraqat Utiar purejja?

Ukatsti -kaMOasas 4utfirtojj- mampar awisi? kuOisit purl? ko: q#3.0413 kunats 41:. Tatapa3 j; ictir)a, ,orasas patitaki? .

*.nclitla0jjasina, mS jukt parit asisinjja, kamachapjjesa? JiatMrtiNj *tali utpuritateiti janicha? '43. 42".

Unidad 20

246

SUPLMENTO uhtaha - mirar levantando la vista.

ufijaha -ver, conocer lugares.

Uhtam awir, in

awyunaw jalaski. Mira, estd volando un avion. (Mira a ver, esti volando un avidn. Form. Pop.) Khd awyun uhjtati?

jez aquel aviOn?

urifiaqafia

estar despierto,

uriantalia - mirar, ver hacia adentro.

ufisufia -mirar, ver de un interior hacia afuera urijjataria.

uliarafia

mirar, ver dirigiendo la vista hacia abajo. mirar, ver =chez cosas una por una (examingndo-

las). uriatataria - abrir los ojos, mirar

a todos lados

chtirmthapifia aysatatafia

cerrar los ojos.

abrir la boca.

achthapisifia o lak jistIthapihacerrar la boca. taqjjatafia pisar

Kawkiris wawanajja? Jan sakunikis =ukaw wawajjajja. Katktaa vkhain pantalun munta.

Utajjajj iskwilat diNct alajjdjjankiwa. Julys, aka, qollq kawldrus imantam.

Kuchawamb ufijtati? LConoces Cochabamba? Wawajj janiu ik-kiti unfiagaskiwa. La guagua no est£ durmiendo. Esta despierta. Wawajj aks uks ufifiaqe.

La guagua mira de un lado a otro. Wakull uhantam awir; umaniski.tijanicha? Mira el cantor°. aiene agua o no? Wawajj uta punkut afisuni. La guagua mir6 desde la puerta. (hacia afuera) Aka pentalun alasta; ufijjatiabiarapit awir. Compre este pantaldn; vdamelo a ver. Naranjanakajjajj wali sumawa. Uriaraskakim. Mis naranjas son buenasMalas no Inas. Nayram uhatatam. Abra los ojos. Qollu patatjj taqe toq uhatat-ta. Desde encima del cerro tird a todos lados Nayram chtinnthapim. Cierra los ojos. Lakam aysatatam. Abre-tu boca. Lakahaohthapisim. (jistIthapim) Cierra tu boca. Whwarurak taqjjatasma, kupdjjamankaskiwa. Cuidado que pises a la guagua, estd a tu derecha.

Oudl es tu hijo? Mi hijo es ,el que estd sin saco. QUiero un-pantalcin comp el que estds agarrando. oasa queda un poco mds arriba de la eScuela, _

Julia, oculta este- dinero en cualquier

i4ar Plasarnsii

qA4awrentat4Yna.

AtOche habla escarchaft.

Unidad 20

247

EJERCICIOS DE ESTRUCTURA OTROS USOS DE! UKA, UKHA Y UKHAMA 1

EJERCICIOS DE REPETICION Kuns munta? Apnaqktas uk munta. Apnaqktajja uk munta. Apnaqkta uk munta.

Kawkiris wawamajja? Jan sakunilis ukawa. Jan sakunfkejja ukawa. Jan sakuniki ukawa. Jan sakun ukiriwa. Ukiriwa. Qawqha naranjs churima? MasUr churkistas ukbrakik churita. Masar churkistajja ukhrakik churita. Masar churkista ukhrakik churita.

Aue quieres? Quiero lo que estds manejando. Quiero lo que estis manejando. Quiero lo que estds manejando.

lCual es tu hijo? Es el que estd sin saco. (El que no tiene saco, ese es mi hijo. Form. Pop.) Es el que estd sin saco. Es el que estd sin saco. Es el que estd sin saco. Ese es. (sefialdndolo) 4Cuintas naranjas to voy Dame tambi6n la cantidad ayer. Dame tambidn la cantidad ayer. Dame tambidn la cantidad

a dar? que me diste

que me diste que me diste

ayer.

Kawkhankis chumpamajja? Wakullblds ukhankaskpachawa.

Wakullblejja ukhankaskpachawa..

Wakunaki ukhankaskpachawa. Kunapachas qoLlq mayt !is ta?

Wisitir jutkistas ukhaw mayt'sma. Wisitir jutkistajjl ukhaw neytisma. Wisitir jutkist ukhaw mart lama.

Nayr4r.pelEsexiUNktansa ukaw

41)6nde estd tu chompa?

Debe estar por donde estd el cintaro. (DOnde estd el edntaro, en ahl debe ester. Form. Pop.) Debe estar poor donde estd el cdntaro. Debe estar por donde estd el cantaro. 4CuAndo me has prestado dinero? Te lo preste cuando viniste a visitarne. Te lo preste cuando viniste a visitarne. Te lo prest6 cuando .viniste a visitarme.

'44P44,6:

Al que vimos la vez pasada en la plaza, dse es mi profesor. Al que vinos la vez pasada en la plaza, dse es mi profesor. vireos la vez pasada en la plaza, Al Via ese es nu profesor.

XwAtiat-POltatt10"liaii1W' as' ul iam*unta: NOIA.t abitOhta. ,JUSiata .Jusiat ;aft alarpkta ukham mOnta.

4C6mo quieres el pantal6n? (Zuieto comb el que compraste para Jose. :Wet° Comp el qde compraste para Josh. Quiero comp el que compraste para Jose.

laytqr palgsan ,ufi jktanjja ukaW yati d1-14,Maiia's

N4,0p7 :0414min ufljktan ukaw yatichi

V, 0

Unidad 20

248 EJERCICIOS DE REPETICION

(Continuation)

Yatichapkitus uka yatichirejj

wall

suma jagEtaynawa.

Julyajj chhaqayki uka uwij-jj katjjataynawa. Nayrtir awatktans ukhan mastirojj awat-ta. Na.siir sarktsa ukartt jichhtirojj

sarta.

2

El profesor que nos enserid es muy bueno. (...habia sido raw bueno. Form. Pop.) Julia ya encontro la oveja que la perdi6 (...ya habia encontrado. Form. Pop.) Ayer pastoree donde pestoreamos la vez pasada. Hoy fui a donde fui aver.

EJERCICIOS DE REEMPLAZO

Yatichapkitus uka yatichirejj wall sums jaqetaynawa.

Wisitapkitus

~MANOMOmmoMegmessum00141wOm0.0110.0.0101110,

Yatichapkitus uka yatichirejj wall sump. jaqUtaynawa.

Wisitapkitus uka yatichirejj wall sums jaqUtaynawa.

uka tatajj

Wisitapkitus uka tatajj wali sums.

wali usutataynawa

Wisitapkitus uka tatajj wall usutEtaynawa.

jacig-

taynawa.

Parlapkitojja uka tatajj wall usutgtaynawa.

pariapkit 0 j ja

11ORMIOMMIP

uka awkejj --------.

Parlapkitojja uka awkejj wall usuttlaynawa.

wall umatEtaynawa

Parlapkitojja uka awkejj wall umatEtaynawa.

jaurattapkitu

Jawstiapkitu uka awkejj wali unatEtaynawa.

------------uka chachajj ------,

Jawstiapkitu uka chachajj wall umatEtaynawa.

walja wawanttaynawa.

Jawstlapkitu uka chachajj walja wawanttap. riawa.

Jusiatak alarapktas ukham

pantalun

manta.

Alwirtutak

01111.101111000011111011.11

Chtukuyarapktas ,14chain

jurjitak

Jusiatak alarapktas ukham pantalun nunta, .Alwirtutak alarapktas ukham pantalun munta. Alwirttitak oh rukuyarapkta& ukham panta]J manta. -AlWirt4tak chlukuyarapktas ukham sak

jiulitak ,chtuktwarapktas Ukham sak munta.

apah4lAtOig

Jurjitak apanirapktajja ukham sak munta. .40r2jitak 'apanirapktajja ukham lytu. 'manta.

:43:4ItaPitn a

Juilitak aipati.iratictajja ukham lyur alarap13itli.4t

alarapkta

kitit tik

'-'!"!.":11!, '','!"1""*", : -'0,404: lapis

""!r!""+!:!±'',"!'"?, '00,077,te;

,j,Urjitak alarapkta ukham lyur alarapiti4ta. pirlitak a.:34.rapkta ukham l ur ,alarapitata. Pfrutak 6.1.4rO.Ada. ukham lapis alarapitEta..

Ptrutak alarapkta Okla* lapis chhaqayta.

Unidad 20

249

3

EJERCICIOS DE SUSTITUCION DE MEMO Y PERSONA Alkts uka lapisajj janiu walikataynati. (nanaka) meemmwommmew ) OMMMMMMMMMMOMMMMMMMM (juma IMMM.....* (jumanaka) (jupa) 0.1.0MOMMIMMIN.MOMMMIMMUM. (jupanaka) 111011.11MMOMMUNIONNI. _rr (jiwasa)

.....

(jiwasanaka)

41111M

Nayrtir chhaqaykis uka lyurjj katjjewa. (jupanaka) MNOMMOMMMMMe. .01.10110.. ) (naya NOMMMOMMOMMMOMMOMMMM..........MIMMW. (nanaka) MMOO.M.MILOOMMMMIMMOMMOMMOMOMMOMMI. (jiwasa) (jiwasanaka) emige. NiesessoangegmliengeBegibillegueolisenewal

4

Alkts uka lapisajj janiu walikataynati. Alapkts uka lapisajj janiu walikataynati. Alktas uka lapisajj janiu walikataynati. Alapktas uka lapisajj janiu walikataynati. Alkis uka lapisajj janiu walikataynati. Alapkis uka lapisajj janiu walikataynati. Alktans uka lapisajj janiu walikataynati. Alapktans uka lapisajj janiu walikataynati. Mayrifr chhaqaytis uka lyurjj katjjewa.

Nayrtir chhaqayapkis uka lyurjj katjjapjjewa. NayrUr chhaqaykts uka lyurjj katjjtwa. NayrUr chhaqvapkts uka lyurjj katjjapjjtwa. Nayriir chhaqayktans uka lyurjj katjjtanwa. NayrUt chhaqayapktans uka lyurjj katjjapjjtanwa.

EJERCICIOS DE TRADUCCION Katktas uka lapisajj janit julankki? ao es tuyo ese lafiz que estis nanejando? No es tuyo el lipiz que esti sobre la mesa? 1No es tuyo. el ldpiz que esti deba:Jo el -cuade rno? .etpes tuyo el ldpiz que est g. mane

jai* Juan?

Katktas uka lapisajj janit jumank-ki? Apnaqktas uka lapisajj janit jumank-ki?

Misa patank-kis uka lapisajj janit junankki? Kwarirn manqhank-kis uka lapisajj janit junank-ki? Jwan apnaqkis uka lapisajj janit jumank-ki?

No es tuyo" el lapiz que estds aga_rrando?

Katktas uka lapisajj janit jumank-ki?

Yrtfr awatktansaukhan

Nayrtfr ..awatktansa ukhan mastfrojj awat-ta.

mastfrojj

1041t4a. :Matiaria'noa .encOntrareitOs, en: el

lugar- .qUe-

nos- e#Contratao'.4.-

vez

layttfr jikisktansa ukhan qhararojj jikisi-

OIL

Pa0,14714. :04,144034

NIaiana

:paatorearem,os en el 'lugar

C*!ta#0029e: COrCe,

p0008:

fui 1-4 iff4 1.3044a.

Ven,t0-4-49#44 v no:: 7444-#, Vengo 4-4o4d0, 'Nara§ voo..Jo.,:4,0:44,*tS a=:t4',P4i1P4 Vivo . Nos'

4001:4*-40._

Wayrifr awatktansa ukhan qhartfrojj awatifiEni.

NeIrtir.aarktsa *Omit jichhtfrojj sarta. I440g*i-sar'ktsa.ukgI qhargrojj sari.

4uOta0.14t ,SUtrta..

46,#,' 470-1041 ultP4 #0,Sita. '14.jasta.

oft.10-00-

Ma* tantachasktans ukhan tantachasifislni.

Unidad 20

250 EJERCICIOS DE TRADUCCION

(Continuacidn)

Lyuruniktas ukham lyururiitwa. Tengo una chompa como la que tienes

Lyuruniktas ukham lyuturfitwa. Chumpantictas ukham chumpailitma..

td.

Tengo un ldpiz como el que tiene Luis. Tengo una casa momo la que tiene tu hermano. Tengo un libro como el que tienes

Luis la.pisanikis ukham lapisaniThwa.

Jilam utanikis ukham utanitwa. Lyuruniktas ukham lyurunftwa.

td. 5

"SP

SUFIJO "TEJJA"

SUFIJO IIKAII

Khititejj nayrtir jutkejja, ukajj tiojjawa. Khititejj maymarajj akan trawajkgnr. jja ukajj. wali suma jaqUnwa. Khitirutejj Maeltojj paldsan ufijktanjja ukajj abijujjawa. Khitirutejj qollq Mayttktan ukajj

liayrtir jutkis ukajj tiojjawa.

P4i1j4Wilawa! Kokiritoil 4161IU chumpanikejja

Nayniar akan trawajkdals ukajj wali sum aqtnwa. Nasür paldsan urijktans ukajj a.mijujjawa.

j

Qollq maytiktans ukajj sarjjataynawa.

Qtellu

chumpanilis ukaw tata Pawlojja.

.Ukaw tata Pawlojja.

KaWkftitejj jan sumirunikejja ukaw and11414i0110; *Wkititejj jan sapatunIkejja ukaw wawajjajja.

Jan swirl runtid.s ukaw allchhijjajja.

Jan sapatunikis ukaw wawajjajja.

,Kuntejltupktajjauk :hays 40.inarakta. plUnktas uk nayas munarakta. RUOtejj,a1ktajja:Ukajj janiu walXka- Alktas ukajj janiu walikataynati.

t4044,

tv#0114jOajj apa4qki

ukajj 17u-

Mi.j ii apnaqkis ukajj 4urujjawa.

114146*.

Kunjamtejj jumajj alasktajja ukham

JUni alasktas ukham pantalunrak alas.

0441-utlialc ,atag.

14464#44*OP'404#481

Juin utachayasktas ukhamrak nayas utachayasl. Jun lyur apnaqktas ukhangnwa lyurujjajja.

:****4*--4:11:04ji,a13:44 -..404041-4144ar:4::10:444,1.1101

jwanar-aljjktaS,ukh aljjeta.

-041,1:4---033174.***4- wajjt'ktajja ukh

j*nar.waUtiktas ukh wajjtlita.

PIAOS -#41108,Pkt4

4ifo.00#41,

'

*04004P0004S041,071#1m40.1ja

'04444A4r-0#4: 10:4,464:044:1***iii*.p.sjo.

ukhaw

Tatajjajj purkanis ukhaw Chukiagur sara. `TraVajkiltaS niche* qollgeniyata.

Uhidact 20

251 EJERCICIOS DE PREGUNTAS Y RESPUESTAS

Kawkiris wawamajja?

(anatki uka)

Anatkisa ukaw wawajjajja. Anatkej ja ukaw

Kawktris utamajja? (chfojjria punkAniki uka)

Kawkir lyurus junanki? (machaqaki uka)

Khitis tata Lukasajja? (saytfatgki uka)

Iiitis mastirojj juti? (flayriir jutki uka)

Kawkirus qharttrojj sarata? (mastir sarktan ukaru)

Kawkits uka lyur alasta? (jum alaskta ukata) Kawkits tatamajj purl?

anis purki ukata)

Orkins qhartirojjjikisktan ukhana) Kawkits jilanp.jj uraa.tayna? .(te.tam umki Ukarm)-

wawajjajja.

Anatki ukaw wawajjajja.

Chiojjria punkunilisa ukaw Iitajjajja. Chlojjfia punkunikejja ukaw utajjajja. Chlojjfia punkuni'ki ukaw utajjajja. Machaqdkis ukaw nayanki. Machaqgkejj ukaw nayanki. Machaqbk ukaw nayanki.

Saytiatgkis ukaw tata Lukasajja. Sayt satgkejj ukaw tata Lukasajja. Sayt tatal ukaw tata Lukasajja. Nayrttr utkis ukaw mastirojj juti. Nayriir jutkejj ukaw rrastirojj juti. Nayriir jutk ukaw mastirojj juti. Masttr sarktans ukarti qhartfrojj sari. Metr sarktanjj ukarti qhartirojj sara. Mastir sarktan ukarti qhartirojj sara. Jum alasktas ukat alasta. Jum alasktajj ukat alasta. Jum alaskt ukat alasta.

Luis ,purkis ukat tatajjajj purl. Luis Purkejj.31cat tatajjajj puri.

Luis ptirki ukat, tatajjajj purl. MasErm jikiaktans. ukhan lviasg.tni jikiSktanjj ukhan IkilasS.rm jikisktan ukhan Tatam umkisa ukan umatayna. 'Tat= iunkejja tikan uma.tayno.. Tata* tumid. Ukan.iuthataYna.

KaWkhanki.S lapisainajja? (kWatirnitki ukhana.)

Ninkhg.rajj kawkhankaakans lyurujja-

jja?

Ukhana)

Kwa.rirntikisa ukhankiwa. Kwarirnttkejj ukhankiwa. Kwarirritiki Malitaldaa. ukhankaskanwa.. Nalitgkejja ukhankadskgnwa. Ulthankaskdnwa..

Lyuruniktsa. *hat lyuirt alaraptam? RaYtiksmaS *lain IyUrt fliunta?

Xastir churksinc* Ukham_lagsanitati?

Jisa, lryuruniktasa ukham lyur alarapitu. Janiu 1.yaruniltasa ukhani lyur alarapkituti. Jisa, taytikistaS ukham lyur inmate.. Janiu.nayitikistas ukhinn lyur munkti. Jisa, mastir churkistas ukham lapisanitra. Janie *Stir .,ChUrkistaa ,ukhantlapiSanEkti.

k,4404'44W0**040' AtiakvtinikT Vat& Aiitri

. ,01440 6.6

a

j'ict

J11;04,

Jan

'mar*,14:0tp.p

ii-acylttit nifttlidste.e'

instyt istati

'tata jwan',pajkitus ukhpach chhaqayta. 44* tats e)*.n. pajkittis' ukhpach ciihaqaYkti. -P_..001040:0 140, 15i4iinSajJ u1s11-

`:P4011.* nay a

:Jane mina patank -kis .uka 15f4rglOali ukh.P494

4414,-

,044***a

tins uka 4371.r. ctiliPiTOra 4010'11.1%, :1,710 '01ASttie

Unidad 20

252 EJERCICIOS DE PREGUWAS Y RESPUESTAS Rijalksmas uka lyur katusktati?

Julyajj chhaqaykis uka uwij-jj katjjataynati?

MerciftkEns uka wisiklit-t chhaqayta? Usutgkgris uka wawamajj waliptjjeti?

Masai jutkis uka tatampit trawajta?

a)

6

(Continuaci6n)

Jisa, kjalkistas uka lyur katusktwa. Janiu kjalkistas uka lyur katkti. Jisa, Julyajj chhaykis uka uwij-jj katjjataynawa. Janiu Julyajj chhaqaykis uka uwij-jj katkataynati.

Jisa, nerqtRans uka wisiklit chhaqayta. chhaqaykti. Janiu merqlekgns uka Jisa, usutgkgns uka wawajjajj waliptjjeum. JaniramrusutgkEns uka wawajjajj waliptkiti. Jisa, masUr jutkis uka tatampiu trawajta. Janiu mash jutkis uka tatamp trawajkti.

SUFIJO VERBAL "NTA" (debil) Noviniento de adentro hacia afuera

EJERCICIOS DE R1PETICION

Jasirtajj chtoq manqa phukur wa-

Jacinta echo las papas a la olla de comida.

ranti.

Wirnitan mamapajj wallaget umampiu uka, Oikullar warantatayna. ROviribui IAA pilot Arta Manqhar ja.400*am.

Iffa441.:uflairtamaMir,.umanrOkitja-

Ira mama de Vernita habia echado agua hervida a ese cdntaro. Roberto, arroja esa pelota a la casa. (al interior) A ver, mira el cantaro. &Tiene agua o no?

piOh41

'13nar% 18#-rrAlln4.10., taqe ukanak Malitapara

Roberto meti6 a su maleta el libro los cuadernos y la regla.

AP444

Itiivrirtojj ratukiu isk4lat illsloatt4L KaMpan jawlepanjj,taqpachapiu chhu-

403e.

uyur awn-

1.114:14,14nip

Roberto entr6 corriendo raTidomente a la escuela. Cuando toc6 la compana, todos entraron ,aorriendo. -Roberto Julia meti6ron las ovejas al

y

corral.

446100 Akqa th0qopti.

De un brit= Jose entr6 al corral.

te.PROTQICO.Pg'WOMPIPV '440

aka

waw

sitar' ichtintea

aka la*tutar ichuptan. 4.4.1i4:41(4 Oir:44r P.Onta14.

4144.84: aka, i141741(4hast;,#0'',1443-ta4.

-:i

4*-:414:S.,34 *at

4444t4p* utar asantam. 0400:'!!!---!"--"=*.tr:#

eltatStnak,Utar latantam.

,..94.-'40-4W#Ar:P3ra414,111.

40744t*-

pilot -sitar k rantam.

a

-y4

,,sitar ,pP514a14. utar--i:tt#44m.,

unidad zo

253 EJERCICIC6 DE SUSTITUCION SIMPLE

(Continuacion)

Kampan jawql epanjj taqpachaniu mantapjje. ..... thogontapj j e . 11110

t'iskuntapjje. ......

chhukuntapjje.

mantapjje. 8

Kampan jawqt epanjj taqpachaniu mantapjje. Kampan jawq epanj j taqpachaniu thociontapjje . Kampan jawq t epanjj taqpachaniu t liskun-

tapjje. Kampan jawq ePanj j taqpachaniu chhukuntapjje. Kampan jawq epanj j taqpachaniu mantapjje.

ORACIOIM PAREADAS kawkirus aka qollq imantam. Julia, guarda este dinero donde sea. oculta este dinero donde sea.

Julya, kawkirus aka qollq imantam. kawkirus aka qollq imam. Julya, kawkirus aka gong imantam.

lyur apta? 40nde has metido el

Kawkirus

Julia,

Kawkirus

librO?

et,DOncle has Nevado el librO?

pOnde-has metido

la radio? .4D6hde has Nevado 'la radio?

JuSiajjpamparatwijanakanaki.

Jos e', metid= las oliejas,d1-cotral.

J000.tte6,1ab:-Oejas al caMPo.

Kawkirus Kawkirus Kawkitus Kawkirus

lyur

apta? lyur apant4a? lyur apta? nary wayunt-ta? nary wayta?

jusiajj.pampael uwijanak anaki. Jusiajj uyurfi uwijanak ananti. Jusiajj pampatif uwijanak anaki.

Ak0014pamPar wattan4 asta: :0-4ritato:

Aka um-paMpar Wartam. Aka: tin wakUllar Warantaxt. "tika urn panipar ,Wartmt.

Tir zeo4 .1-50:of4 yal ,Sitelo.

-U1ka piltt pampat

;tChe... --114-

Tura esa. pelota denflio la gamkgigos:

casa.

Uka. -pilut uta manqhar jaqontam.

PREGUNTAS Y RESPUESTAS

:Kona.,o4Sas,jumeijj-i4ntirxtd?

Las' -dyis

$444-, _OrAse,,s..$444:i4.4;04,1 ,jut4fa?,-

Int

(1.#:;40; 4T0:*04

SiOtit :

Ka*

,jaqtam.

,

)

a' , '0400.

Y4101-1.t ,044150.-

jalantatayna?

ukfikaW

jalantipan

Intl jalanta.w tatanakajj yaput puripjjeri.

letUjUrUrfi Uwijajj. jalantatayna.

,jala.rita.yta.

niff'inatiqhatit 4)114

*aslitar4sinakajj

apantarapita.

AO* jalantasaw phisejj

jiwatayna.

Unidad X20

254 EJERCICICS DE PREGUNTAS Y RESPUESTAS

Um wakullar warantjjtati?

Niy lyur malitamar apantasjjtat,i? Uwijanak niy uyur anant jjapj jtati ? Niy ch t oq manq t a phuku.r INvarantjj-

tati?

Wawanakajj niy ikint jjapj jeti? Wawanakajj niy iskwilar chhukunt-

jjapjjeti?

Jumat pilut phujur jalantayta? Wawat pilut phujur jacionti? Phuju

Jisa, warantjjtwa. Janiraw warantkti. Jisal niy apantasjjtwa. Janiraw apantaskti.

Jisa, niy anantjjapjjtwa. Janiraw anantapkti.

Jisal niy warantjjtwa. Janiraw warantkti.

Jisa, niy ikintjjapjjewa.

Janiraw ikintapkiti.

Jisa, niy chhukunt, j japj jewa

Janiraw chhukuntapkiti.

Jisa, nayaw jalantayta. Janiu nay jalantaykti. Jisa, wawaw jaciOnti. Jaiiiu waw jaciontkiti.

Jisa, uriant-twa:

ntanqh uriant-tati?

Kanasta.rut klatatianak irant-ta? jtuilat utar llama kano.st, mayunti-ta?-

Ufiantkti.

Jisa, kanaStarii irant-ta. Janiu -kanastar irantkti. Jisa, nayaw wayunt -ta. Janiu nay wayuntkti.

SUFLTO VERBAL 'INTO Intensidad

(debil)

EJERCICIOS 14p _BEP2TICION

40144 $444#4144 Jan 744.JJ #44J04#04014 *411 ,400;14"6.wa. WOOm4S4' *4400010aiii4t4i144 :Juyphi.pachan j j 0.apamoir ji(kphih.

Esta noche lloverd o granizard, estd muy nublado. Anoche habla escarchado. Cada noche hiela durante el invierno.

1:4004-

414 no ha .nevado

una

,4046;.:1441): 14i172141,14t1

Este-ago

!0.140-101#01,14W4i)

Yeg4 .Don Juan se. hal*, ,etbortachado -denasiado,

1#4, 0041404,104, jani:puxn:u .loin

s' amitask:t

u

14044 ":14t.4

yoqk :0#1,044'

takint'itu.

sola

no se :acuerda de. 'tote thlo sin Ootilfp 1St,S, OhicO

kUt*mp jaw

hi

sin 'niotivo

dio me dip

una patada. un pufietazO.

,Tt4IiLpag ,10.6 pieg0 cinco veces con el chi-

140004i:A344)10-44 10.4010#46motu, da.si itt-44# hecho emborrachar en la fiesta.

41114Yati0J j°141nta0mai tultJcaniti

nta4iwa?

alltaYaP JOasPava. aritayapktaspati.

Uni.dad 20

255 EJERCICIOS DE PREGUNTAS Y RESPUESTAS

(Continuacidn)

Ilastrojj khununtiti?

Jisa, Janiu Jisa, Janiu Jisa, Janiu

Jichharmajj qaqawrantataynati? Jichhtrojj jalluntirjamati janicha?

Khitis mastrojj ukhammachantaytam? (tata Lukasa) Kawkins machantaytam? (utapana) Phistanakanjj tatanakajj umantapjjeriti? (jisa) Kunats aka yoqallajj chiakunt-tam0 (inapuniki)

mastrojj khununtiwa. khunutkiti. jichharmajj qaqawrantataynawa. qaqawrantkataynati. jichhtirojj jalluntirjunawa. jichhtirojj jalluntirjamakiti.

Tata Lukasaw machantayitu.

Utapan machantayitu.

Jisa, phistanakanjj tatanakajj umantapjjeriwa.

Inapunikiu aka yoqallajj chlakuntitu.

SUFIJO VERBAL HST' (fuerte) a) Moviniento de afuera para adentro

10 ganicios DE REPETICION Niyaw intejj jalantjje.

-NiyaMintejjjalOunje. JU4-ajj UtaManqhart phuk itunti.

1pgyAjj a4qailVph.4k itow#0jj Islutmalitapart apanti. 4u*ikto1J-IYtt 4t.414t4Pat apSu.

440tOn:saw 41,1414ta-OY00.. =11imiaralollq-apantaSta. 1dt ls liuroat -q0114_40118ta. *IITOWSnakajd: wall.

,WOleitaw

iSkwilar

Wawanakajj wall °kusisitaw iskwilat

Oh:40410c *040'allAimOUP-4

Ya se puso el sol. (Ya se entro el sol. Form. Pop.) Ya sali6 el sol. Julia metio la olla a la casa. Julia sacd la olla afuera. `Roberto meti6 el libro a su maletin. Roberto sacd el libro de su maleta. Zacinta sacd afuera el telar.

Metiste el dinero a tu bolsillo. Sacaste el dinero de tu bolsillo. Ios Winos entraron corriendo muy alegres a la escuela. zalieron corriendo muy alegres Los, de la eecuela. Saca. afuera ese perro.

11 ,ORA0fONES,PAREADA5 t. II*: Roberto` sac

41"' kwarirn rel="nofollow">api.

Rumdrtojj iskuilart1 kwarirn api. <e]. cuaderno .del malet n,. kuwirtojj malitat kwarirn apsu. 0.:4,00:- sel ,O-110,49.#0,'44;'*400.4:- 11.11wIxtojj nolitart kwarirn apanti Roberto C04-01110'4, -00c:40=' AUwirtojj iskwilarti kwarirn api.

**-#410.43 'Os

211h4.. ,

corriendo

liamanalcajjwaljariluiskwilarchhukupjje. Wwanakaji waljaniu iskwilar chhukuntapjje. Wawanakajj waljaniu iskwilat chhuksunipjje.

*WO0O1COn wslianiu iPkwilor chhukuPiis

Unidad 20

256 ORACIONES PAREADAS

(Continuaci6n)

Aka kanast wayum. Saca esa canasta. Mete esa canasta. Lleva esta canasta. Levanta esa canasta. Pon esa canasta al suelo.

Aka Uka Uka Aka Uka Uka

kanast kanast kanast kanast kanast kanast

wayum.

Khitis akhat gollq apti? Auien sacd el dinero de mi bolsi-

Khitis akhat gong apti? Khitis wulsillujjat gong apsu?

waysum.

wayuntam. wayum. wgytam. pampar waynoqam.

Lb? 4QAidn neti6 el dinero a ni bolsillo? iQuidn llev6 el dinero? puso aqui el dinero? ;Quin lavant6 de aqui el dinero?

Khitis wulsillujjar gong apanti?

W&

Khitis gong api? Khitis akhar gong apnoqe? Khitis akhat gong apti?

Uka waw ichtanim. Ve a toter este nifio a la casa. Ve a sacar el niho de la easa, Ve a traer aqUella niha.

Uka Aka Waw KhU Aka Uka

Laerva a].li a este alio. ,Pon ese niho al suelo.

waw ichtanim. waw utar ichuntanim. utat ichsunim. waw ichtanim. waw khayar ichum. waw .pampar ichnoqam.

SUFIJO VERBAL 'ISM' (fuerte) b) Consumacian de la acci6n

12

EJERCICIOS DE-REPETICION

jan tang! uksusakiu doyanp maYisi. Ukatsti mamapajj

teal

mange sum's

144Ph,gksuanija, it10;mjj-ikifialiak:Oditaffaparakill4., ',441.11c

,Jutit t*,

_414jar4.

Waljanejj fatukiuUt Utachsqjje.

AtMcicios

Julia pidi6 mas, antes de terminar la comida. (Julia pidia otra vez la comida sid antes terminaria. Form. Pop.) Iheigo su mama le dijoOtermina Coda, to comida". De4ues de teftinar de tejer el poncho, Julia tiene que tejer frazadas. lerninon rApido.el cafd. Ehtre mucho6 terninaron de construir rdftaamente la casa.

-pAgq,UNTAS Y.130.0x5,111As'

$044400. 41*10:004;#41s.

AO

supjjta .:rityot TaancitOpicti... 2'4,1!a* ,u0sUPlita,

4440414, 1401104i

7.010* ya ,i4ta4:,#0.40-444160

4404:;;:i0.7* 44444'4.14:,100:4i:OL,

404'0- ,4:1'47:er-#14:01.ilitipiita 444:1**:#4-011.04*4#Unidad 20

257 EMICICIOS DE PREGUNTAS Y RESPUESTAS

(Continuacidn)

Jan jallupachdkasapdn ukajj niyat aka ut jiksupjjasanfina? Jumat sakujjat gollq apsta?

asap jan jallupachdka-apdn ukajj niyaw jiksupjjeriskaydta. Jisa, nayaw sakumat gollq apsta. Janiu nay sakunat qollq apEktie Jumanakat malitajjat lyur apsupjjta? Jisa, nanakaw nalitamat lyur apsupjjta. Janiu nanak malitamat lyur apsupkti. Jumat malitajjat fij1 aysta? Jisa, nayaw malitamat fiji aysta. Janiu nay malitamat rijl ayskti. Pirut ikifianak anqar eqsu? Jisa, Piro ikihanak anqar eqsu. Janiu Pir ikihanak nnqar eqskiti.

Niyat uwij ansjjta? Niyat wawdtakajj iskwilat chhuk-

sunjjapjje? Niyat intejj jalsunjje?

Jisa, niyaw ansjjta. Janiraw anskti. Jisa niyaw chhuksunjjapjje.

Janiraw chhuksunipkiti.

Jisa, niyaw jalsunjje. Janiraw jalsunkiti. Jisa, niyaw warsjjta.

Niyat um wars jjta?

Janiraw warskti. ic.Unapadhatakis uka ikifi jiksusma?

LP00,00k0 jt.#440.dhat-0.4.p.

aka ut utachaupjjasma? Jutir phajjsitakiu utachsupjjerista.

(:jUtir-lihajjaltaki)

Nisa kajtinat irate.

'''-Wi4ta :aka_ .42114 irate...

l'taw110a,tikaitIralWnariak ir,supjjta? O*406t44/ its

Jurptirutakiu jiksurista.

OUT :41)018v?

,Kanastat irsupjjta. Wulsillupat apsusi.

s llupat04,,

tvg0'4001.0434-040.t

460'

Saw aysu.

f041441

1C#44);0, **a.0.0(04 04110344Pi

e?

chhuksunipjje.

ki,140104140:1 '1C144-6*14:'01i$410.14P4

CO#T0a 10 00, :1C1#6: 11bilqj :anqati. .6.14-Seu? 10441

004444

Anataaia* Clihuksunipjje. Ari anqar

IA tanqhat thOqatini VERBAL; '"Igir

ctuezito4

nxIntisToko

49.1D,Orto\,-04,0,:llpicip,raento los °jos. 1104.03. to 'ex_ Cenci

las

.::a4ericki de

frazadas afuera.

la

escuela

erSarO61SCi Codas' part:es.:

se dis-

libros estzttn,,,coMijletamente esparcidos enadOS:s01Cre la =mesa.

Unid4d 20

258 EJERCICIOS DE REPETICION

(Continuation)

Tata Jwanajj wali umataw kallin liwitatatRski. Tata Jwanajj wali. umataw kallin liwisiski, Tata Jwanajj wall umataw kpllin

Don Juan estd muy borracho y tendido en la

jagotatatRplci.

calle.

Tata Jwanc,-.1j wali

umataw kallin

jagosiski. Julyajj giOnawjarti yaran willitati. Julyajj giomawjarit yaran willti. Julyajj glamamjaril um waratati.

Julyajj glomamjarU um warti.

Don Juan estd muy borracho y tendido en la calle.

Don Juan esti muy borracho y tendido en la Don Juan estd muy borracho y tendido en-la calle.

Julia esparci6 la cebada (grano) en un Lugar limpio. Julia echo (sin la idea de esparcir) la cebada en un lugar limpio. Julia echo (desparramando) el agua en un lugar limpio. Julia ech6 (sin la idea de desparranar) el agua en un lugar limpio. Abre tus ojos. Abre to boca. Extiende los Brazos. (a los costados) Extiende el pie. (cuando est& encogido)

Nayram tulatatam.

Laken aysatatam. Ampar logatatam. Kay wat latatam.

14

calle.

ORACIONES PAREADAS Ukhar aka um wartam. Echa por ahi esta agua. mdndola) Echa por ahi esta agua. idea de desparramar) Echa por ahi este maiz. dolo) Echa por ahi este maiz. idea de esparcir)

(desparra-

Ukhar aka um wartam. Ukhar aka um waratatam.

(sin la

Ukhar aka tun wartam.

(esparcien-

Ukhar aka tong willitatam.

(sin la

Ukhar aka tong willtam

Wawanakajj alwat iskwilar aywipjje. Los nifios saliendo de la escuela se dispersaron. (a todos lados) Lon nifios van temprano a la escue(en grupo) la.

Wawanakajj alwat iskwilar aywipjje. Wawanakajj iskwilat niistunisinjj tage

Uywanakajj lagakiu pampar chhukup-

Uywanakajj lagakiu pampar chhukupjje.

togerff aywitatapjje.

Wawanakajj alwat iskwilar aywipjje.

jje.

animales llegando al campo, se dispersaron corriendo a todos la-

Uywanakajj pampar purisinjj toge togera chhukutatapjje.

dos.

Los animales van al campo corriendo en grupo.

Uywanakajj lagakiu pampar chhukupjje.

Uksar ufitam.

Ulzar utitam. Tage tog uhatatam.

Eira a todas partes. Mira a ese lado.

Uksar ufitam.

Unidad 20

259 PERFECTIVO PRESENTS

PERFECTIVO PASADO

Wawanakajj iskwilat mistunisinjj taqe tocierti aywitatapjje. Julyajj taqe chegarif um waratati.

Wawanakajj iskwilat mistunisinjj tale

Pawlojj citomawjarii siwgr

ti.

willita-

Jusiajj 1atukiu nayrap ufiatati. Ukatsti aks uks ufiatati.

tocierti aywitatapjjRna. Julyajj taqe checiarti um. waratatdna. Pawlojj citomawjarif siwgr wilaitatRna.

Janiu kay wattatatafi puirkti.

Jusiajj l'atukiu nayrap ufiatatRna. Ukatsti aks uks uhatatgna. Janit nayram uffatatall puirkayRta? Janit ampar lociatatafi puirkaygta? Janiu kay mat tatatafi puirkRyRt-ti.

Jasintajj anqaril ikinanak janatati.

Jasintajj afigarif ikifianak janatatgna.

Janit nayram uhatataft puirkta? Janit ampar loqatatail puirkta?

Khitis ukham lyurunak apatati?

15 INPERFECTIVO PASADO PRCGRESIVO

Khitis ukham 1yurunak apatatEna?

PRLSENTE PROGR,ESIVO

Jilamajj wali umataw kallin liwi-

jilsmAjj wali uraataw kallin liwitatatgski.

Thakin ma qoqaw jaqotatatgskb:na. Tatamajj wali machataw

Thakin

tatatgskfta.

qoqaw jaqotatatgski.. Tatamajj wali machataw liwisiski.

Ukhamaraklu Jurjejj jaqosiskdna.

Ukhamarakiu Jurjejj jaqosiski.

NE umatajj ampar loqatatataw

MS umatajj ampar loqatatata.w liwisiski.

lyurunakajj. misa patan qtala apatatataskgnwa.

Iyurunakajj misa patan qtala apatatatEs-

Jusiajj lakap aysatatataw ikisktina.

Jusiajj lakap aysatatataw

kiwa..

EJEIROICIOS DE PREGUNTAS Y RESPUESTAS

Kawkins aanijumajj wall umat

Kallin amijujjajj liwitatatRski.

Khitis. aka lyurunak akham apatati?

Whwawlyurunak akham apatati.

tat ataski.? (kallina) (wawa)

Kawkharus Julyajj yaran willitati?

Qtomawjart Julyajj yaran

(qt omawja.ra)

.

Khitis aka lyurunak apatati? (Pawlu)

Pawlii aka lyurunak apatati.

Wawanakajj kawkit mistunisins aywitatapj je (iskwilata)

iskwilat ipisttnisin aywitatapjje.

Aka umjj qtalpacht waratatdjja?

qtalpach waratatam. Jan qtalpach waratatamti.

Aka ildlianak janatath:ti? Wawar ampar loqatataygti?

Wawar kay .wattatatayttti? Wawar lak aysatataygti?

Jisap

Jisa, janatatam. Jan janatatamti. asap loqatatayam.

Jan loqatatayamti. Jisa, wattatatayam. Jan wattatatayambi.

Jisa,

aysatatayam. Jan aysatatayamti.

cl Lea

Urtidad 20

260

SUFIJO VERBAL "THAPI" (fuerte) ITONTRACCION"

16 EaRCICIOS DE REPETICION Julyajj ikiAanak janatati. Juiyajj ikifianak janthapi.

Julia extendid las frazadas. Julia dob16 las frazadas.

Ilmirtojj lyurunak apatati. liwirtojj lyurunak apthapi.

Roberto desordend los libros. desparramandolos. Roberto recogi6 los libros.

Wawanakajj tags togerif aywitatap

Los nihos se dispersaron por todas partes.

jje.

Wawanakajj tale toget aywthapinipjje.

Los nifios se reunieron viniendo de todas partes.

Nayram ch irmthapim.

Abre tu boca. Cierra tu boca. Abre tus ojos. Cierra tus ojos.

Mama Jasintajj ut apthaptlasifi

Doha Jacinta empez6 a asear la casa.

lakam aysatatam. Iakam jist t thapim. ( achthapisim)

Nayram uriatatam.

Taal. Wallpanakajj nuwarasis nuwarasisaw yaran pallthapipjje. Egyum wattthapisim.

Las gallinas recogieron la cebada (grano) peleando a cada momento. Encoge tus pies.

17 ORACIONIS PAREADAS Ruwirtojj lyurunak aphtapi. Roberto desorden6 los libros (desparranindolos) Roberto metic5 los libros al male-

Ruwirtojj lyrurnak apthapi. Ruwirtojj lyurunak apatati.

Roberto sacei los libros del ineie-

Ruwirtojj nalitat lyurunak apsu.

gumirtojj malitaru lyurunak apanti.

tf.n. Roberto puso los libros al suelo. Roberto recogi6 los libros.

guyirtojj panparq lyurunak apnoqe. Ruwirtojj lyurunak apthapi.

Wawanakajj taqe toget aywthapinipjje..

Wawanakajj tags toget aywthapinipjje. Wawanakajj tags tocierg aymitatapjje.

Los nihos se dispersaron por todas partes. nihos se reunieron viniendo de todas partes. Ios nifios entraron en grupo a la escuela. (sin correr) 148 nihos salieron en grupo de la escuela. (sin comer)

idhmanakajj tags toget aywthapinipjje.

Wawanakajj iskwilarq aywintapjje. Wawanakajj iskwilat aywsunipjje.

Unidad 20

261 ORACIONES PAREADAS

(Continuaci6n)

Uwijanakajj laqakiu uyut chhuksu-

Uwijanakajj laqakiu uyut chhuksunipjje.

Las oveja :3 entraron rapidanente al al corral. (corriendo en grupo) Las ovejas salieron rapidamente

Uwijanakajj laqakiu uyur chhukuntapjje.

ovejas se reunieron rapddamente corriendo de todas partes,

Uwijamakajj laqakiu tage toget chhuktha-

nipjje.

del corral

Las

18 SUFIJO IITATAn

Lakam aysatatam.

Jan lakam aysatatamti.

pinipjje.

SUFIJO IITHAPIn

Lakam jist thapim.

Jan lakam jistithapimti (Jan lakam achthapisimti)

Jan nayram uriatataxati.

Nayram ch irmthapim. Jan nayram eh firmthapimti

Amparam loqatatam.

Amparam loqthapim.

Nayram unatatam.

Jan kayum wat atatambi

Jan amparam loqthapinxti. Kay= wat f thapim. Jan kayum wat fthapimti.

Ikin janatatarapita.

Ikin janthapirapita.

Misa patan papilanakajj giala apatatatawa. Utajj gtala apatatatawa.

Misa patanjj papilanakajj q'ala apthapi-

Jan amparam loqatatamti. Kayum wat t atatam.

Nayaw lyurunak apatat-ta.

19

Uwijanakajj laqakiu uyut chhuksunipjje.

Nayaw 1,yurunak apthapta.

tawa.

Utajj qtala apthapitawa.

Wawanakajj fatukiu chhukutatapjje.

Khitis aka papilanak apatati?

Wawanakajj fatukiu chhukthapinipjje. Khitis aka papilanak apthapi?

AFIRMATIVO

NEGATIVO

Utajj alma apthapitawa. Utajj suma pichthapitawa.

Janiu utajj suma apthapitSkiti. Janiu utajj suma pichthapitniti.

Nayaw iyurunak apthapta.

Janiu nay ayurunak apthapkbi.

Janiu nay ut pichthapkti. Nayaw ut pichthapta. Janiraw ikirianak janthapkti. ,Niyaw ikifianak janthapjjta. Niyaw gialpach yaran pallthapipjje. Janiraw gi alpach yaran pa.11thapipkiti. Janiraw wawanaka,jj aywthapinipkiti. . Niyaw wawanakajj ayvr thapinj jap j j e

Unidad 20

262

EJERCICIOS DE PREGUNTAS Y RESPUESTAS Ikifianakajj niy janthapitgjjeti?

Utajj niy suma apthapitdjjeti? Utajj niy suma pichthapitdjjeti? Niyat ikifi janthapirapista janiracha? Niyat lyurunak apthapirapista janiracha? Nayr chtirmthapit janicha? Aka toncionak pallthapiti.

Jisa, niy janthapitdj jewa. Janiraw janthapitdkiti. Jisa, niy suma apbhapitgjjewa. Janiraw suma apthapitakiti. Jisa niy suma pichthaptajjewa. Janiraw suma pichthapitdkiti. Jisa, niyaw janthapirapsma. Janiraw janthapirapker.s.1

Jisa, niyaw apthapirapsma. Janiraw apthapirapksmati. Jisa, chlirmthapim. Jan chlirmthapimti. Jisa, pallthapim. Jan pallthapimti.

SUFIJO NOMINAL 'WAR o (WJA). Adverbio de lugar.

20 EJERCICIOS DE REPETICION Julyajj qt omawjarU yaran willitati.

Julia esperci6 la cebada en un lugar

limgo. Mange afiatakejj taqpachaniu mayawjar gonttasipjje.

Para comer todos se sentaron en un solo lugar.

lirawanakajj ikwilawjan anatasipkatayna.

Los nifios habian estado jugando por las cercanias de la escuela. LDOnde est& jugando los nifios? Por donde est& jugando los nifios?

Kawkins wawanakajj anatasipki? Kawkiujans wawanakajj anatasipki? Jawiran wawamar ufijta. Jawirawjan wawanar ufijta. Akan janiu kunas utjkiti.

Akawjan janiu kunas utjkiti. Khayawjan taqe kast panoranakaw utji.

Vi a tu hijo en el rio. Vi a tu hijo por las cercanias del rio. Aqui no hay nada. Por aqui no hay nada. Por alli hay toda clase de floras.

ORACIONES PAREADAS KaWkiujans wawajjar ufijta?

2D6nde yiste a ti-hijo? Por d6nde.viste a ni hijo?

KaWkiUjant qoliq vbhaqayta?

06ndeperdiste el dinere Por donde petdiste el dinero? A44140144pjj janiu sure chlociejj

Kawkiujans wawajjar ufijta? Kawkins wawajjar ufijta? Kawkiujans wawajjar uff jta?

Kawkiujans gong, chhaqayta? Kawkins qollq chhaqayta? Kawkiujans qollq chhaqayta? Akawlanakanjj janiu sum chloqejj achkiti.

a0t*:11#::.

,11a; papa no,:ptoduce bien.

Akanjj janiu sum chloqejj achkiti.

'0:,s09.44# 14ei".110 P4pafs)

F0t4':.Na for, es#0:1.,Ugares la papa no

Akawjanakanjj janiu sum chloqejj achkiti.

produce_ bien. Unidad 20

0.1.0

263 ORACIONES PAREADAS

(Continuacidn)

Jusian utapawjanjj tags kast pangaranakaw utji. En la casa de Jose hay flores de toda clase. Eki las cercanias de la casa de Jose hay flores de toda clase.

21 CHEQA

Jusianutapawjanjj tags kast panoranakam utji. Jusian utapanjj tape kast panqaranakaw utji. Jusian utapawjanjj tags kast .panqaranakaw utji.

SUFIJO "UJA"

Janiu aka cheqan kunas utjkiti. Aka cheganakanjj sumaw chloqejj achu. Aka cheqanakanjj janiu suna pastojj utjkiti. Ninkhgrajj aka cheqan wawamajj anataskgna. Ninkhgrajj aka cheqan tatamajj liwisiskgna. Aka cheqaxii

Aka cheqar

qollq uchta. qont as im.

(o Wja)

Janiu akawjan kunas utjkiti. Akawjanakanjj sumaw chloqejj achu. Akawjanakanjj janiu soma, pastojj

Ninkhgrajj akawjan wawamajj anataskgna. Ninkhgrajj akawjan tatamajj liwisiskgna. Akawjarii qollq uchta. Akawjar govt I as im.

Aka cheqar uka waw ichnoqam. Aka cheqaw usutu.

Akawjar uka waw. ichnoqam. Akawjaw usutu.

Iyurunajj uka cheqankaskgnwa. Wawanakanajj uka cheqan anatasipkEna. Uka cheqar qontlasipjjam. Uwijanakanajj khE chegankaskiwa. Wakanakamajj khE cheqankaskiwa. Asnujjajj khE cheqankaskiwa. Utajjajj khg cheqankiwa. Jilajjan utapajj khE cheqankiwa. Kawkicheons wawajjar uEjta? Kawkicheqams nasurojj tantachasipjjta? Kawkichegans qhartirojj jikisifigni? Kawkicheqarus ut luraygta? Kawkicheprus aka qlep uchgjja?

Ilyurumajj ukawjankaskgnwa. Wawanakanajj ukawjan anatasipkgna.

Kawkicheqarus gong uchta? Tags cheqan iskwilajj utji. 22 SUFIJOS KA, SA 7LUKHA Iikwilgkis ukhan walja panqarana-

Ukawjar qontlasipjjam. Uwijanakamajj khayawjankaskiwa. Wakanakamajj khgyawjankaskiwa. Asnujjajj khayawjankaskiwa.

Utajjajjkhayawjankiwa. Jilajjan utapajj khayawjankima. Kawkiujans wawajjar ufijta? Kawkiujans nasiirojj tantachasipjjta? Kawkiujans qhariirojj jikisirigni?

Kawkiujarus ut luraygta? Kawkiujarus aka qi ep uch

a: jj a?

Kawkiujarus qollq uchta?

Taqewjan iskwilajj utji. SUFIJO UJA

0

WJA

Iskwilawjan walja panqaranakaw utji.

xwItji. Khg, utgkis ukhan jikisiEgni.

Kh$.10qgk*S ukhan'umajjutji. 00:01.1410.9 #118012wijanakamajj

mOW0A64,4

Qkblikki0 Ukhar VOnq,4dilitatain. (444:4:14.,

t4tisiap.

sumaw

UtapiatIcit ukhan Masiirojj

Kha utawjan jikisifigni. Kha qoqawjan urnajj utji. Kha qolliijan uwijanakanidj j manqtarasipki.

Qlomawjar tong willitatam. Qotawjanakanjj nunaw siwgrajj achu. Tioman utapawjan nasVrojj unjsma.

tiNsma.

r 1"u

Unidad 20

264

SUFIJO NOMINAL WO (debil) 23

EJERCICIOS DE RZPETICION Uwij uyojj uta qhepEjjankiwa.

Jasintajj uta nayrdjjara sawdiatak wakichttasi. Wawarurak taqjjatasma,kupUjjamankaskiwa. Wawarurak taqjjatasma, ch'eqdjjamankaskiwa. Utajjajj iskwilat jukta alajjdjjankiwa. Utajjajj iskwilat mb jukt aynachEjjankiwa.

El corral de ovejas esta detras de la casa. Jacinta se prepard Para tejex delante de. la casa. Cuidado que pises al bebejestd a tu derecha.

Cuidado que pises al bebel estd a tu izquierda. Ni casa queda de la escuela un poco mas arriba. casa queda de la escuela un poco mds abajo.

24 EJERCICIOS DE SUSTITUCION SIMPLE Wawarurak taqjjatasma, kupUjjamankasktwa. ch t eqdj jamankaskiwa

qhepEjjamankasklwa. riayrdjjamankaskiwa. kupUjjamankaskiwa.

Utajjajj iskwilat m& jukt alajjE-

Wawarurak taqjjatasmal kupUjjamankaskiwa. Wawarurak taqj jatasma, ch eqdjjamankaskiwa. Wawarurak taqj j at asma , qhepdj jamankaskiwa Wawarurak taqj jatasma nayrE j jamankaskiwa Wawarurak taqj jat asma,kupUjjamankaskiwa..

Utajjajj iskwilat ma juk' alajjdjjankiwa.

jjankiwa aynachnjjankiwa. aksdjjankiwa. uksaijankira,

kupUjjankiwa. ---------- chteqdjjankiwa. 25

Utajjajj iskwilat in juk' aynachEjjankiwa. Utajjajj iskwilat mg. juk' aksEjjankirwa.

Utajjajj iskwilat mE jukt uksajjankiwa. Utajjajj iskwilat ma' jukt kupUjankiwa. Utajjajj iskwilat mE juk' chteqdjjankiwa.

ORALIONES PAREADAS

Wawanakajj iskwil nayrEjjan anatasipki. Los nifios estdn jugando por las cercanias de la escuela. IPS nifios estdn jugando delante de la escuela.

Wawanakajj iskwil nayrEjjan anatasipki.

Illfshawjanjj walja jaqenakaw

Ijl5shawjanjj. walja jagenakaw sayarasipki. Ijlish qhepEnjjanjj walja jagenakaw sayarasipki. Ijlfshawjanjj walja jagenakaw sayarasipki.

sayarasiPki., .DStrds .de la Iglesia est& muchos hOnAbres 'ParadoS. "POr las cerearifaS de la iglesia

to,t4n mucho hombres

perados.

Wawanakajj iskwilawjan anatasipki. Wawanakajj iskwil nayTEjjan anataaipki.

lutbAjajj iskwilatlrod juk!

Utajjajj iskwilat mS juk' alajjdjjankiwa.

POrlpz cercanas de la escuela hay *Chas caeas

IskwiLawjanjj walja utanakaw utji.

Mi .casa queda de la escuela un poco nds arriba.

Utajjajj iskwilat mE juk' alajjdjjankiwa.

517

Unidad 20

265 EJERCICIOS DE PREGUNTAS Y RESPUESTAS

Wawajj chteqdjjajjankaskiti? Anojj kupUjjajjant sayaski?

Utamajj ijlishat alajjRjjankiti? Tataman utapajj

iskwilat jukf amp

alajAjankiti? Tioman utapajj ijlish qhelocljja:n-

ktti? Nhwanakajj iskwil qhepRjjant anatasipki? Uta nayrRjjant panclaranakajj utji?

Utamajj Jusian utapat akajjankiti?

Janiu chteqdjjamank-lciti, kupejjamankas kiwa. Janiu kulAjjaman saykiti, chfeqdjjaman sayaski. Janiu ijlishat alajAjjank-Riti, aynachEjjankiwa. Janiu iskwilat juk'amp alajAjjank-kiti, juktamp aynachRjjankiwa. Janiu i jilsh qhepgjjank-kiti, nayrRjjankiwa. Janiu iskwil ghepEjjan anatapkiti, nayrgjjan anatasipki.

Janiuutanayrajjanutjkiti,ghepajjan utji. Janiu Jusian utapat aksdjjank-kiti; uk-

sRjjanktwa. (nayajjankiwa)

26 EJMOICIOS DE REEMPLAZO Jan qtalpach manqtsusakiu mayamp mayisi.

Jan qtalpach manqtsusakiu mayamp mayisi.

Jan tavach

Jan taqpach mancitsusakiu mayamp mayisi. Jan taqpach unsusakiu mayamp mayisi. Jan taqpach umsusakiu wasitat mayisi.

umsusakiu wasitat

Jansum .......----.------... mayisipj je.

Nayrttrufijktansa, ukawyatichiri-

Jan sumunsusakiu wasitat mayisi, Jan sum tuksusakiu wasitat mayisi. Jan sum tuksusakiu wasitat mayisipjje. Nayrtir ufijktansa, ukaw yatichirijjajja.

jjajja. Mastir uri jktansal ukaw yatichirijjajja.

Mastir Mom a*. -

- -r

misitkistusa,------. ukajj amijujjama.

Nhlar parlktamsa, ------------ ukajj awichajja. Ninkhgr- --.-, .6.011~0MpromMONO001meOWNOMmo

------------ aruntktamsa ukajj tukturawa. qollkitusa: ONMOMINNINIONIO

Mastir wisitkistusa, ukaw yatichirijjajja. Mastir wisitkistusa, ukajj amijujjama, Waltir wisitkistusa, ukajj araijujjama. Nhifir parlktamsa, ukajj amijujjawa. WalUr parlktamsa, ukajj awichajjawa. NinkhUr parlktamsa, ukajj awichajjawa. Ninkhar aruntktamsa, ukajj awichajjawa. NinkhUr aruntktamsa, ukajj tukturawa. Ninkhdr qpllkitusa, ukajj tukturawa.

27 EJIMCICIOS DE TRADUCCION Katktas uka lapisajj janit waliki? Ese ldpiz que estds manejando no es Went)? Ese ldpiz que estds levantando no

Katktas uka lapisajj janit Apnaqktas uka lapisajj janit wallki? Aptktas uka lapisajj janit nayank-ki?

,es mio?

Ese ldpiz que estds llevando no es mio? Foe tuaderro.que estas escribiendo no es mio? Ese libro que compraste ayer no es bueno?

Ayktas uka lapisajj janit nayank-ki? Qellqktas uka kwarirnojj janit nayankki? Mastir alktas uka 3,yurojj janit maliki? Unidad 20

518

266 EJERCICIOS DE TRADUCCION

(Continuaci6n)

Waljanejj ilatukiu utachsupjje? Julia terming rapidamente el de-

Waljanejj ilatukiu utachsupjje.

Julyajj fbatuldu juntift

saymno.

Julia terffin6 rdpidamente la

umsu.

Julyajj fatukiu manqf manqlsu.

co-

mida. Julia termin6 de tejer

el poncho rdpidamente. Entre muchos terminamn de cons-

Julyajj fatukiu punch jiksu.

Waljanejj fatukiu

truir ripidamente la casa.

ut utachsupjje.

ERASES UTILES

Uka kamis chtiwrstati? Ulta kamis chivarichtati? Uka palatunak aytirpaytati?

iyas exprimido esa canisa? iyas enjuagado esa camisa? ,Has enjuagado esos platos?

FJERCICIOS DE REDIPLAZO LIBRE

.Saga rani kalt main! maLltti. fttiwiktoJj. janiu jankl *la puirkiti. Janit lapis ulijarapkista? Manol qhatjjepailsti jtPa. sapakiu Uka an mac:tar. alis-suin. ESTIMULOS PARA LA CONVERSACION

1.

Tata Jusiajj kalamarkarti saraski me' yatirin Jusiajj mb". wak chhaqayasitayna. Thakinsti Tata Jusia : Iv

24

.

ukaru; kunalaykutejj.tata tatampiu jikisi.

Tata) winus tias . May jiskt t asima..? Janit Kalamarka.n in suma yatir unt tasma?

testa:

Phil ipixnp Iwaristumpejj qhartirojj chikaw markar saran

philipi.: Iwaristu:

munapjje.

Iwa.ristu, kawkhans qharttrojj jikisifidni. ... .

TAREA ESORITA

Construya oraciones empleando el

suiijo jja, con las palabras que a continua-

ci4n damos: MODELO:

Utajja/ IjlEsha/ qhepa/ Uta

ajJ.I.jlish cihepb:Liawa.

Tiojja.na/ utapa/ iskwila/ nayra/ Cha.i.ru/ jiaiase./ ijlEsha/ qhepa/ jikisifia/ karkaaa/ 491-1u/ ulOa/

ralouri*a/ utiga/

5'4

. 8

,k4/41P0-/`4.40*40.E.04,/- lif.thiranaka/ waljani/ Q0 11W .aytiacha./ 471i,aria'ka./ manqtaralla/ Jusiana/ kupi/ wawa / -qOrniried/

eqa/ nayana/ jan.i/ 'kunat ut jakia./ r1 (11

Unidad 20

267

GENERALIZACIONES I

OTROS USOS DE "UKA", "UKHA ", "UKHAMA"

Las construcciones en que ocurren la forma progresiva ka y la serial del gerundio sa, cuando se presentan con las formas aka, ukha y. ukhlma, sirven para puntualizar e identificar de manera particular.

Uka puede puntualizar personas, animales o cosas; ukha cantidades, tiempo y position en el espacio; y ukhama la nanera de realizar la accidn. EJENPLOS:

Kawkiris wawamajja? Jan sakuni'kisa, ukaw wawajja i.)a Jan sakunikejja*, ukawwawa4. jjajja. Jan sakuniki*, ukaw wawa jaM jja. Kuns munta? Apnaqistas uk. munta?

Kawkirus flhararojj sardta? Masa!' sarktsa, ukaru.

NOTA:

4Cugl es tu hijo? El que estd sin saco es mi hijo. El que esti sin saco es mi hijo. E1 que estd sin saco es mi hijo.

4Que quieres? Lo que tienes en la nano. (Lo que estAs manejando. Form. Pop.)

4A dOnde vas a it manna? A.donde fui ayer.

Khitirak yatichirimasti? Nayrar palgsan uhjktansa, ukawa.

4Quien es tu profesor2 El que vinos la vez pasada en la plaza.

Kunjam pantaluns vaunts.?

Jusiatak alarapktas ukhana.

4C6no quieres el pantal6n? Como se lo compraste para Jose.

Kawkhankis chumpamajja? Whkulldkis ukhankaskiwa.

4En que lugar estd tu chompa? Por donde estd el cdntaro.

Kunapachas qollqmayttista? Wisitkistasa, ukhawmaytIsma.

lOudndo me prestaste dinero? Cuando me visitaste.

Qawqha naranjs churdma? Mhsar churkistasar ukhrakik churita.

4Cuintas naranjas to voy a dar? Dame la misma cantidad que me diste ayer.

Conp,4emOs en los bjemplos sefialados por 4*, en lugar del sufijo sa se u omitirlo. En ninguno de los puede utilizar el sufijo enfaico casos se altera el singificado.

520

Unidad 20

268 PRONOMBRES INTERROGATIVOS Y SUS RESPECTIVOS PRONOMBRES RELATIVOS Qawqha? - ukha ukha Kawkha? ukha$ ukapacha Kunapacha? uklErsa Kunarsa? Kuna orasa? - uka orasa

uka Kuna? uka$ ukfri. Kawkiri? uka, ukha Kawld.? Khiti? - uka ukhama Kunjama? II

SUFIJO VERBAL 'INTO

(debil)

Este sufijo puede significar: a)

Movind.ento de afuera hacia adentro. EJEMPLOS: Jasintajj chloq manq'a phuie waranti. Ruwirtu, uka pilut uta man-

Jacinta echo las papas a la olla de comida. Roberto, tira esa pelota adentro. (de

Par 12-agrAn.

la casa).

kwarirnunakal ri jla, taqe ukanak

Roberto meti6 asu maleta el libro, los cuadernos y la regla.

malitapartt apanti.

Kampan jawqlepanjj taqpachaniu chhukuntapjje. NOTA:

4*,

Cuando torn la campana todos entraron corriendo.

Todos los verbos que significan llevar$ con el sufijo nta se traduce como meter. b)

Cierta intensidad de la acci6n, en los siguientes casos:

1.

Con los verbos que significan fendmenos atmosaricos como: jallufia. (lover), chhijchhifia (granizar), khunufia (nevar), juyThifia (helar), qaqawrafia (escarchar). EJEMPLOS: Mastirojj wal jallunti.

Jichharnajj wal juyphintatayna. 2.

Ayer llavi6 mucho. Anoche habia helado mucho.

Con los verbos que indican golpe tales como: takifia (patear), chtakufla (dar un pufiete), nuwauia (pegar), jawqtafia (castigar o golpear con. un objeto largo). EJEMPLOS:

Aka yoqallaw takintitu.

Este chico me pate6.

Tapbien se utiliza con los verbos machafia (emborracharse), umafia (dinborracharse) #dicandO intensidad.

521

Unidad 20

269 III

SUFIJO VERBAL 'ISO'

(d6bil)

Este sufijo puede indicar:

a) Nbvimiento de adentro hacia afuera, con los verbos que significan llevar o que tienen la idea de movimiento. EJERPLOS: f

Kuwirtojj malitapat lyur apsusi. Julyajj angora phuk itsu. Wawanakajj wali kusisitaw iskwilat chuksunipjje.

Roberto sac6 el libro de su maletIn. Julia sac6 afuera la olla. Los nifios salieron de la escuela corriendo muy alegres.

b) Con algunos verbos cuya lista conpleta se esti por determinar, adenis de un moviniento de adentro afueralexhaustibidad o consumacion de la acci6n. EJEIYIPLOS:

Julya uka mance q'al mantas. Waljanejj fatukiu ut utachsupjje,

Julia, termina esa comida. Entre =mhos terminaron rdpidamente de con construir la casa.

IV SUFIJO VERBAL "TATA"

(ddbil)

Este sufijo indica movimiento de expansion que parte de un centro y se extiende a su alrededor. EJEVYLOS:

Angar uka um waratatam. Jasintajj angora ikifianakianatati. Wawanakajj iskwilat mistunisin tage togera aywitatapjje.

Echa afuera esa agua. (esparciendolo) Jacinta extendi6 las frazadas afuera. Los nifios, saliendo de la escuela, se dispersaron por todas partes.

V SUFIJO VERBAL "TRAPP

(fuerte)

Indica un movimiento de contraccidn hacia el centro. EJEVPLOS:

Uka ikihanak janthapim. Nayram chlirmthapim. Wawanakajj .tage toget orwthapin3.pi4e.

Dobla esas frazadas. Cierra los ojos. Los nihos se reunieron viniendo de todas partes.

Unidad 20

270 VI

SUFIJO NOMINAL "UJA (0 NJA)"

(debil)

Este sufijo se emplea para indicar un lugar no concretamente determinado con respecto al punto de referencia. EJENPLOS:

kawkiujans anata

Por donde estan jugando mis hijos?

sipki?

Waumnakamajj iskwilawjan anata

Tus hijos estOn jugando por las cercanias de la escuela.

Ukawjanakanjj janiu kunas utj!.. kiti.

Por esos lugares no hay nada.

Ehayawjanjj tape kast pangarana Por all hay mochas flores. kaw utji. Akawjanakanjj janiu sum chtoqejj adhkiti.

VII'

Por estos lugares la papa no produce bien.

SUFIJO NOMINAL "JJA"

(debil)

Este sufijo se emplea con las forma: nayra (delante); qhepa (atras); chfega (izquierda); kupi (derecha); alajja *(norte o una cuesta); aynacha (abajo); nanqha (adentro); anqa (afuera); limita su significado solamente al lugar.

EJENLOS: Uwij uyojj uta Jasintajj uta nayrdjjarii sawufiatak wakicht'asi.

Wawaruraktagjjatasma, haola7 mankaskiwa. Utajjajj iskwilat ma: jukl 211.7

Mjankiwa.

El corral de ovejas esta detras de la casa. Jacinta se preparO para tejer delante de la casa. Cuidado con pisar a la guagua, esta a to derecha. Ni casa queda de la escuela un poco mOs arriba.

523

Unidad 20

271 LECTURA SELECCIONADA ILIA

AWATIR TAWAQO

MN tawaqourutjana siwa Julya sutini.

Uka tawaqojj

saplirti awatir saririna siwa.

Ukhamaw mg urojj uwijanak awatir saratayna. in

Jupajj

gollu ktuchurif uwijanak ankatatayna. Uka qollu ktu-

Ankatafia -

arrear hacia una cuesta

churq awatir kirasitayna.

Julyajja uwijanak qollu ktuchur ankatasinjja taqe kunanak luptiskgna siwa. jataynawa.

Juktampjitarusti Julyajj ik-

Ukhain ikjatarusti mg jiskta asiru puraka-

Ikjea - quedarpar mantatayna.

Julyajj wall ikjatgskgnwa siwa, janiu

se dormido

jupajj asir purakapar mantirjj amuyaskatayanati. Jaypturusti Julyajj mayjttatakiu utapar sarjjgna

Ikjata - dormido

siwa.

Uktirutpachwa Julyajj mayjttawayjjgna siwa.

Wal

Asiru

vibora

pequelia

tlukhamtamayjjatayna siwa, purakapakiu juktamp

ju-

Mafia - crecer ktamp jilaskgn siwa, kunalaykutejj purak manqhapanjja uka jiskta asirojj juktamp juktamp jilaskgna siwa.

Jaqenakajj wal Julyarojj ktumipjjatayna, kunalaykutejj ustirjaletap kriyipjjgna siwa.

Tatapas phuchap

Ttukhantaria

enflaquecer Ukhampachasa-

ain en ese estausurjaqnap kriyirakitaynawa; ukatpi wal ttalesiyatay-

do

najja.

Lupin juntturtomar tlasifia el sol

Ukhampachas

Julyajj saptirii awatir saririna siwa.

Awatlwinsti chikUr ukttkajja saptirii ikjirEna siwa. Asi-

Usurjacr barazada

rusti uka orasajjasaptirurakiu lupir misturEn siwa lupin juntturttasiflataki.

524

Unidad 20

em-

272 MX urojj ukhamaw Julyajj ikjatayna. misturakikitaynawa.

Ukatsti asirojj

Asirojj lupir mistusinjja qlewrant-

tataw juntlurtfasiskna siwa. cheq pasaskatayna.

Uka fetusti in

Qlewrant -tata enroscado

jagew uka

Uka jaqejja Julyar ikjat ufijasajja

saytlataynawa.ukatsti Julyan jak'apanjja ma asir ufijatayna.

Uka jaqejj jiwayafi munatayna; piru uka asirojj fatu-

kiu Julyan pullirapar chhaqtawayjjatayna. uka jaqejj wal sustjasitayna.

Ukham dijasasti

Julyasti pfarjtasinjja say-

1 1 i ra

poLle-

ra

tfataynawa, piru asirusti janiu ufiRsjjanti, purakaparti

wasitat mantjjatayna.

-Uka jaqejja janiu Julyarojj kams-

kdnsa siwa.

Qheptirusti uka jaqejja Julyan tatapara awisatayna kuntej ufijki uka.

na.

Tatapasti uk yatisajj wal sustjasitay-

Janiu kamachafis puirkanti siwa.

Ukatpl uka jaqejj

sataynajja ulnas qhararojj wasitat misturakikchini.

Mis-

tupansti jiwasajj jiwayarldniwall sasa.

Qheparusti Julyan tatapampi jaqempejj Julyan ikjahap suyapjjatayana.

Ikjipansti cheqpechapuniu uka asi-

rojj wasitat lupir misturakikitayna.

Tatapampi uka ja-

qempisti jiwayah munapjjatayna; piru wasitat asirojj mantjjarakikitayna.

Jupanakasti jan Julyar sustjaii lay-

kojj janiu Julyarojj p'arjtayapkataynati.

Jupanakajj

'tud% - guitar de encima una olla

janiu kamachafis puiripkdnt siwa.

Qheparusti tatapampi uka jaqempejj ma jach'a phuku-

Lichi- leche

ra Lich wallaqeyapjjatayna.Wralljjtipansti lichi phuk iturapjjataynawa.

patjjaru nunkir

Iturasinsti Julyarojj lichi phuku

janmunkix

wark'katapjjatayna.

525

Unidad 20

273

Asirusti uka wallaget Lich mukt'asajj mistunitaynawa. Ukatsti phuku cheqaparti jalantatayna. Ukhamatwa uka tawaqojj jiwarlat qhespitayna.

Munkir jan nunkiri - a mucha resistencia, a la fuerza Wark-katafla .1olgar

Eukttarla

PREGUNTAS

Kuna sutinins mg tawaqojja? Ed urojj kawkirus saratayna? 3. Kawkhans ukUrojj awatitayna? 4. Qontlasisinjja kamachataynas Julyajja? 5. Ikjipanjj kunas Julyan purakapar nantatayna? 6. Julyajj asir purakapar mantir amuyasitaynati? Kunjamas jayp'urojj Julyajj utapar sarjjatayna? 7. 8. UkUrutpach kunjamAjjdns Julyajja? Kunats Julyan purakapajj jilaskRna? 9. 10. Jacienakasti kunats usurjaqdtap kriyipjjatayna? 11. Tatapasti Julyan usurjaqdtap kriyirakXnti? 12. Ukhampachasa Julyajj awatir saraskakrnti? 13. Julyajj kuna orasanakaw awatiwin ikjir5n sisa? 34. Ikjipansti kunas mistunirina? 15. I urojj khitis uka cheq pasaskatayna? 16. Uka jaqejj uka asirur jiwayataynati? 17. Kunats jan jiwayaii puirkatayna? 18. Uka jaqejj Julyarojj awisdnti? 19. Uka jaqejj khitirus amisdras kuntejj ufijki ukjja? 20. Ukatsti uka jaqejj Julyan tataparojj kamsataynasa? 21. Ukatjja kunjamatsa uka asirurojj jiwtyapjjatayna? 1. 2.

oler,

olfatear

12222122amara directamente a la (3116 Jiwafiat clhespi-

salvarse de la muerte

Unidad 20

274 Pk TUNK MAYAN UNIDADA ORACIONES BASICAS ma urojj tata Ansilmojj wall sustjataw plarjtatayna.

Una manna don Ancelmo despert6 muy asus-

2.

Jan walinak samkasitayna.

Habia sofiado cosas del nal presagio.

3.

Samkajjan wall qamiritXtwa.

En nis suefios yo era muy rico. (En mis suefios yo habia sido may rico. Form. Pop.)

4.

Walja wakanilwalja uwijani, walja qollgenirakitE.twa.

Yo tenia =has vacas, ovejas y tambien

5.

Kunapunejj paschistani.

No ague desgracias nos sucedera.

6.

Jiwasajj janiraw ma wawantkatdtansa.

Resulta que nosotros no teniamos ni un solo hijo. (Nosotros no habianos tenido ni un solo hijo. Form. Pop.)

7.

Nayajj wall tawaceitatwa.

Yo era muy joven. (Yo habia sidov jo-

1.

(Una mafiana don Ancelmo se habia tado. despertado may asustado. Form. Pop.)

mucho dinero. (Yo habia tenido mochas vacas, ovejas y tambidn mucho dinero. Form. Pop.)

ven. Form. Pop.) 8.

En urojj qollu patat manqhara saraqaskatEtan.

9.

Kuna llakirak:utjani?

Resulta que un dia descendiamos de un (Un dia estabamos descendiendo cerro. de un cerro. Fom. Pop.) ICarambal

Nue pens habrd en el futuro?

10. MU pE simanatjja suwrinupaw kasarasitayna.

Despues de unas dos semanas se habia casado su sobrino (de don Ancelmo).

11. iSalmjjArakis chhaqatajjil

(iCaramba iCaramba, no aparece mi saco! Form. Pop.) ni saco. estd perdidol

12. iPiru aka sakojj qtafiurakisSI

;Pero este saco esta suciol

13. P.anpachaniu sum isthapthsipjjatayna.

Los dos se habian vestido elegant emente.

14. Tatanakasa mamanakas wall ku sisitaw umartlasipjjatayna.

Tanto los senores y las senoras habian bebido muy alegres.

15. Utamanqhanumarasipkakitay-

Dentro de la casa dice que segulan emborrachdndose.

naw siwa. 16. Peqle fieqteru, uma umarif nuwasis goromipjjatayna.

Peleando se habian rebolcado en un lugar barroso y tambidn en unos charcos.

1743#4.1

Unidad 21

275 17. Ukatsti wall fieciferara, wall wilararaw sayttapjjatayna.

Luego se habian puesto de pie embarrados y ensangrentados.

18. Chachapajj nuwasiskakitaynawa.

Dicen que

19. Mastirojj wal machantatgta.

Ayer me emborracht tanto que nc me acuerdo de nada. (Ayer me habia emborrachado demasiado. Form. Pop.) Asi en estado de borrachera pelee con don Sebastign. (Asi en estado de borrachera yo habia peleado con don Sebastign. Form. Pop.)

20. Umatatsti tate. Sawastimpiu nuwasitgta.

su esposo seguia peleando.

21. Tiopajj njastjjamn* sasaw satayna.

Dice que su do le dijo que se escapara.

22. iAnumajj wall qhortitaynasdI

iCaramba, tu perro es mgymalol (iCaramba, tu perro habia sido muy mialol Form. Pop.)

23. iJichhgrmanthejj mg amtif jaciositayna! (wxakasitayna)

lEsta matiana se ha volcado un carrol(asta

* JASTJJARA (escaparse).

mafiana se habia volcado un carro I Pop.)

Form.

Esta palabra se usa solutente en algunas .regionee.

r-0Q

t.),c.ou

Unidad 21

276 TEXTO BASICO

SANIKASIWJATA

MR arumirjjajj tata Alsilmojj wali sustjataw plarjta-

Arum:_r'a - la mafiana

taynal kunalaykutejj jan walinak samkasitayna. Ukatsti warmipara kurit-tiatayna.

- Ruphina, jichhUrnajj qollunak samkasta.

Samkajjan - des-

wall qamiritUtwa: Welja wakani, walja uwijani, walja pertarse

gollgenirakitnwa.

Ukhaman-naq-

Uka wakanakjj qollu qollunak an-naqta.

Samkasifia

sonar kasasti nayak arumttayasta. Ukatsti janiu kawksar sartans puirjjti.

Kunarak pasistani Ruphina? Uka samkajj janiu wall-

Qollunak samkasift - tener un suerio de mal

kiti.

pres agio

Ukham sasaw wall ilakit tata Ansilmojj warmipar katAn-naoafia

ttatayna.

Warmipasti ukhamarakiu jan walinak samkasitayna.

arrear de un lado a otro

Jupas llakitarakiu chachapar kat-tiatayna. - Nayas jan walinakrak samkasta.

Kunapunejj pas-

chistani.

Jiwasajj janiraw mg wawanikatUtansa.

Jumajj wali

wayna, nayas wali tawaeoskarakitUtwa. MS. urojj qollu patat manqhara saraoskatUtan. ti mayak jumajj tinkta.

Ukast-

Nayasti jumar tinkur ufijasajj

wal larta.

Memaa - abajo

Samkan manqhar saraqafiampi larufiampejj janiu waifkiti.

Unidad 21

277

Kuna llaldrak ut,jard.?

Ukham samkasisinsti wal llakisipjjatayna. Tata Ansilmojj chtoqe chuymatjj wall suma jaqnwa

Ch oq e chuynaa,

-

siwa; piru tunatatsti chlajjwariakpun jaqenakampejj munirrn siwa. Mfi' pa

simanatjja suwrinupaw kasarasitayna. UkErmir-

esa

Uka:rmirja mallana

jasti tata Ansiannunp wa.rmipanpejj wal wakichttasipjjatayna

kasarasrwir . sarailatakejja

Kasarasiwi

Ruphina, isakujjErakis chhaqatajjal - Piru sunray thaqtasimjja, Inas oh lijma manqhankask-

lu-

gar donde se colebra el matrimonio

chi. Tata Ansiamusti oh tijma manqhat katutayna.

Thaqtaha - bus-

car, ponerse a

iFiru aka sakojj qlahurakisa!

buscar

Ukhaznajj yaqha sak uchasimaya. Mayir utankaskiwa.

Manta

Tata Ansilmojj yaqha sak uchasitayna.

Juk!ampjitatsti panpachaniu suma isthaptiasitSjjap-

debajo

Suma isthaptla: sita vestido elegantemente

jjatayna.

Janir kasarasiwir sarkasasti warnipajj wal ewjjt'a-

Kluchi animado

tayna tata Ansilmorojja iljanipuniu umUtatin sasa. Tata Ansilmusti iyawsgnwa; piru tata Ansilmorojj wal umariajj gustEn yis

aturojj kluchikiu ka.sarasiwir sarapjjatayna.

Kasarastwinjja jaqnakajjj waljanipjjataynawa. Ukatjja jagenakajj juktamp juk'amp purinipjjUna siwa.

Niy int altunkjjepanjja thorn qalltjjapjjatayna. Tatanakas maznanakas wall kusisitaw tunarttasipjjatayna,

ukhanarakiu thogortt asipjjatayna. cl`)0tit)

Unidad 21

alegre,

278 Jayptu orasarusti waljaniu umaratajjapjjgn siwa. Tata Ansilmus wali umatgjjataynawa.

Warmipajj janiu

antisas uma.Xkanti siwa. Juktampjitarojj jallix jalluntatayna.

utaramantjjapjjatayna.

Jagenakasti

Uta manqhan umarasipkakitaynawa.

Mama Iuphinajj wal chachapat llakisina siva, kunalayku--

tejj chachapajj wali unatEjjanwa siwa.

Sawasti - Sebastian

Jagenakampich

ditajjwkanillt sasaw llakisitayna. Recite fiegte

Niy int jalantkipan cheqpadhapuniu tata Ansilmojj tata Sawastimp chtajjwan qalltatayna. kajj anqan nuwasipjjatayna. numasisajj qoromipjjatayna.

kale siwa.

Ukatsti jupana-

geqte fieqterul uma =aril

Ukatsti wall neq'erara,

wali wilararaw sayttapjjatayna.

geqterara embarrado Wilarara - ensangrentado

Ukhampachas nuwasisipka-

Jagenakajj aparan munapjjEna:siwa. Niyapu-

nirakiu aparirinakpuras nuwarasipjjatayna. najj jachaskgn siwa.

lugar barroso

Mama fiuphi-

Chachapajj nuwasiskakitaynawa.

Ukham nuwaskasajj tata Ansilmojj nay chtakttasaw

apaAparana ciguar personas que estan peleando, guitar de encima a una persona que esta pegando a otra

tata Sawastir mg jach'a qalapatar jaqjjatatayna. Tata Sawastejj pleget gala patarojj puritayna.

Ukatjja ji-

watjamaw tata Sawastejj jaiositayna.

Ukhamunjasasti jagenakajj tata Ansilmurojj nuwan munapjjatayna.

Tata Ansilmumpi warnipampisti nakakiu

utapar jastawayjjapjjatayna. Tata Sawastejj jan amgyuniu jactosiskEn siwa.

Ja-

nipuniu mg juk's arsun puirkant siwa.

Aparirinakpura penumasina lear entre las personas que tratan de separar a otras tiJaq4atana rar, arrojar,botar sobre algo ecLet purifia

caerse de cabeza Qhepgrmanthisti tata Ansilmojj wa.li alwat tiopan

ukar saratayna.

Ukatjja tata Ansilmojj tioparojj qtal-

Jagosina - desplomarse

pach kunt-ttatayna kunjamtejj warmipajj aviskgna ukanaka.

Unidad 21

279

Tio, masifrojj wal machantatEta, janipuniu amtaskti.

Jan amuyuni inconciente

Ukham machatatjja tata Sawastimpiu nwasitata. NuwaskUsasti tata Sawastirojj

gala patarV jaqjjatatE-

Ukatsti jupajj jiwatjamawjagosiskEn siwa.

ta.

-Jichhajj kamachiristsa tio?

Kijapjjetaniwn.

Tiopajj ukham luratapatjj wal suvrinuparojj runkanoqatayna.

Ukatjja "Jastjjam sunLyatisifikama, kunalayku-

tejj kijapjjatamwau sasaw tiopajj satayna. Tata Ansilmojj iyawsasaw jastjjatayna.

Tata Sawastin utapansti, tata Savastejj janipuniu wa-

Runkanogafia -

reprender

=anti siwa.

Janiu kun arsufis puirkEnti siwa.

Jan amu'.-

yuniu ikifiankaskEna siwa.

Tata Sawastin phamilyanakapesti kijasipjjataynaw kurijiruraru. wa.

Kurijirurajj nqollayafiataki pajpann satayna-

Ukhamajj tata Ansilmun warnrLpatjja uwijanaka, wak kun

apsunipjjatayna tata Sawastir gollayafiatakejja.

Mama Ruphinasti walpun jachatayna.

Chachaparusti ku

rijirurajj wal thaqatayna.

Jastjjafia

escapar, huir Uka llakir purifiatakiu tata Ansilmump warmipanpejj

jan walinak samkasipjjatayna.

PRE/JUNTAS

1. Warumajj

kunats Tata Ansilmojj wali sustjat pfarjtatayna? 2. Kunjamas tata Ansilmojj samkasitayna? 3. Mama Auphinasti kunjamraks samkasitayna? 4. Sankanjja manqhar saraqafianpi larufiampejj sumati? 5. Tata Ansilmojj kunjamEns chloqe chuymatjja? 6. Umatatsti kunjanaxakinsa? 7. MX pa simanatja khitis kasarasitana? 8. Tata Ansilmump varmipampejj kawkir sarafiatakis wakichtlasipjjatayna? Tata Ansilmojj kuns thagEnjja3 9. 10. Clajma manqhat sak katusinsti kamsataynasa?

r e:0 terifd

Unidad 21

2W PREGUNTAS 11. 12. 13. 14. 15. 16. 17. 18. 19. 20. 21. 22. 23. 24. 25. 26. 27. 28.

29. 30. 31. 32.

33.

(Continuacidn)

Janir kasarasiwir sarkasajj kamsasas mama Ruphinajj chachaparojj satayna? Tata Ansilmalrojj wait umaflajj gustAna, janicha? Kasaradiwinjja jagenakajj waljanipjjataynati juktaniktpjjataynacha? Niy int altunkjjepanjja kun lurafis qalltapjjatayn. jagenaliajja? Kunjams umartlasipjjataynal thogorttasipjjatayna? Jayptu orasarusti jagenakajj chtoge chuymakisipkUnti? Tata Ansilmojj machantatajjgnti janicha? Warmipasti? Juk'ampjitarojj kunats jagenakajj uta nenghar mantjjapjjatayna? Tata Ansilmojj khitimpis nuwasitayna? Nuwasisajj kawkirus goromipjjatayna? Ukatjj kungmas tata Ansilmump tata Sawastimpejj sayttapjjatgyna? Jagenakajj kamachafis munapjjatayna? Ukham nuwaskasajj tata Ansilmojj kawkirus tata Sawastirojj jaqjjatatayna? Pleget purisinjja kunjamas tata Sawastejj jacjositayna? Ukhamufijasasti jagenakajj kamachafis tata Ansilmurojj munapjjatayna? Tata Ansilmump warmipampejj kawkirus jastawayjjapjjatayna? Qhepgrmanthisti kawkirus tata Ansilmojj wall alwat saratayna? Tioparojj kamsasas kufit-t' atayna? Tiopasti kamsataynasa tata Ansilmuroj ja?

Tata Tata Tata Mama

Ansihlusti jastjjUnti janicha? Sawastisti kunjamNskataynas utapanjja? Sawastin Phamilyap kijasipanjj kanrataynas kurijirurajja? uphinatjj kunanaks apsunipjjatayna tata Sawastir gollayafiatakejja?

SUPLEMENTO jurma jurmarara lapta laptarara wila wilarara

- moco mocoso - piojo - piojoso, piojento - sangre - ensangrentado fiegte - barro negterara embarrado lacea - polvo, tierra laq'arara - empolvado

fieqle fiegte

p'iya p'iya uta uta uma uma muyu muyu linktu linktu gala gala

ktivapayafia - tener misericordia jalafia

tliskufla

volar o correr correr

Yaghep wawanakajj jurmararrjmaella.

Nawamajj jurmarararilaqamaya. Jusiajj wall wilararaw iskwilat puri. iKamisamajj wilhrararakisdl Kamachasiraktasti? Aka pentalunajjajj fieciterartitaynava. kawkirsuchasijja?

tanifia

ch'ukufla

lugar barroso lugar con bastantes agujeros lugar donde hay mochas casas lugar donde hay charcos sendero o camino con mochas curvas sendero o camino con mochas curvas lugar pedregoso

trotar o correr velocidad) coser

(no con mucha

Algunos chicos son mocosos. iTu hijo estd mocoso 1-117Fiale, Jose lleg6 de la escuela muy ensangrentado. iTu camisa este. ensangrentadat LQue to hiciste? Mi pantalcin esta embarrado. LCuil me pongo.

Unidad 21

281 SUPUTZUTO

(Continuacion)

Jal.lupachanjj awtuna.kajj

eraranakawa. Sullkajjajj wall la ta....A_-araw iskwi-

En tiempo de luvias los autos suelen estar muy embarrados. bi, hermano menor lleg6 de la escuela muy

empolvado. En tiempo de iluvias las carreteras suelen wall fiegefsLewa. estar barrosas. Neat a flag ten janiu sarnaqafijamgkiti. En lugares barrosos no ae puede caminar. ;Aka thantha utajj wall p'iya pli- iCaramba, 3sta casa esta llena de agujerosl (iCaramba, esta casa habia lido liana de 7arakitaynasg I agujeros! Form. Pop.) warankhajj wall pripwa.. Aquel barranco estg lleno de agaIms. En las pampas de La Paz hay mu_ chae. casas. Chukiag pampanjj wali uta utawa. (esparcidas) Oraqejjan janiu kunas satalijaragki- En nil terreno no se puede sembrar nada, ti, kunalaykutejj wall gala calawa. porque es muy agmea. Yungas thakinakajj wali muyu muyuwa. Los caminos a los Yungas son muy curvps. Qollunakans thakinakajj linklu Tambidn en los cerros los caminos son muy linkturakiwa. curvos Jaqe raasisarojj khuyapayafiawa. Hay que tener misericordia de nuestros semejantes. atuk tionan ukar jalam. Corre rgpido donde to tlo. Ufitamchhd, mg awyunaw jalaski. Mira, a ver, esta volando un avidn. Form. Pop. Patuk ttiskum, iskwilatrak 4hepCorre rapid°, cuidado con atrasarte a la tlasma. escuela. Jan arch tfiskupjjamti, tanipjjaNo corran demasiado, troten no nas. lat purl. Jallupanchanj j awtu thakinakajj

41D. Khitis aka kamis chluktfarapitaspd? Auidn podria coserme esta canisa?

HJRCICIC6 DE ESTRUCTURA EOM NARRATIVO SCRPRESIVO a) 1

AFIRMATIVO

WERCICIC6 DE REPETICION NI aruiirjajj tata Ansilmojj wall sustjataw ptarjtatayna. Jupajj jan walinak samkasitayna. Ansilmojj Sawastimpiu nuwasitayna. Nastjjan0 sasaw satayna.

Tatanakas mamanakas wali kusisitaw umart I asipjjatayna. mainhanjj umarasipkakita,ynawa. Ansilraump Sawastimpejj wall fiegt e-

raraw sartapjjatayna.

Una mafiana don Ansel= despertO muy asustado. (Una mafiana don .Anselmo se habia despertado muy asustado. Form. Pop.) El solid cosas denial presagio. (El se habia sofiado cosas de mal presagio.,Fam. Pop.) Anselno habla peleado con Sebastian. Dice que le habla dicho que se escapara. Tanto los hombres como las nujeres habian bebido muy alegres. Dentro de la casa dice que seguian bebiendo. Ancelmo y Sebasti61 se hablan levantado embarrados.

Unidad 21

282 EJERCICIOS DE REPETICION

(Continu acidn)

Wichhgrmanthejj ma, ewtfijaqositaynal (Wulkasitayna)

Wasarmajj tata Jwanaw jiwataynal PlasUrmajj tata Jwanaw jiwatayna sapjjewa. iLuisan anupajj wall qhorataynawal

wal machantatdta! Janipuniu kuns artaskti. Samkajjan wall qamiritEtwa.

Walja wakani, walja uwijani, walja gollcienirakEt4tma.

Nayajj wall tawaqiitftwa.

urojj gollu patat manqharU saraqaskatgtan.

iEsta mafiana se ha volcado un camidn: Osta mafiana se habla volcado un camidn! Form. Pop.) ;Anoche habia muerto don Juan! Dicen que anoche habla nuerto don Juan. iEl perro de Luis es nuy bravo! (iEl perro de Luis habia sido muy bravo! Form. Pop.) Ayer me emborrach4 tanto que no me acuerdo (iAyer me habia emborrachado mude nada! cho, no me acuerdo de nada! Form. Pop.) (En mis sueEft mis suefios yo era muy rico. nos yo habla sido muy rico. Form. Pop.) Yo ten/a muchas vacas, ovejas y tambi6n macho dinero. (Yo habla tenido muchas vacas, ovejas y tambidn macho dinero. Form. Pop.) Yo era muy joven. (mujer) (Yo habla sido muy joven. Form. Pop.) Un dia descendiamos de un cerro. (Un dia habiamos estado descendiendo de un cerro. Form. Pop.)

(En mis En mis suefios yo era muy rico. suefios yo habia sido muy rico. Form. Pop.) tma. Samkajjan nanakajj wall qamiripjja- En mis suehos nosotros eramos muy ricos. (En mis suefios nosotros habiamos sido muy tatwa. ricos. Form. Pop.) Samkajjan jumajj wali qamiritEtawa. En mis suehos td eras muy rico. (En mis hablas sido muy rico. Form. suefios t11 Pop.) Samkajjan jumanakajj wall qamirip- En mis suehos Uds. eran muy ricos. (En mis suefios Uds. hab/an sido muy ricos. Form. jjatgtama. Pop.) En mis suehos lni hermano era muy rico. Samkajjan jilajjajj wall qamirE(En mis suehos mi hermano habla sido muy taynama. Form. Pop.) rico. Samkajjam jilanakajjajj wall qami- En mis suehos mis hermanos eran muy ricos. (En mis suefios mis hermanos hablan sido ripjjataynawa. muy ricos. Form. Pop.) En mis suefios nosotros (Incl.) eramos ricos. Sankajjdn jimasajj wall qamiritS(En mis suefios nosotros habiamos sido muy tanwa. ricos. Form. Pop.)

Samkajjanjj Ngyajj wall qAmiritS.

Sankajjan jiwasanakajj wall qamio ripjjatStanwa.

En mis suehos nosotros (Incl.) draws ricos. (En mis suefios nosotros habiamos sido muy ricos. Form. Pop.)

Unidad 21 17

283

2

EJERCICIOS DE SUSTITUCION SIMPLE ;Tata Jwanaw jiwatayna I iImo .11.0.111.11110.1 ONO machantatayna I Moo Ow

s arjj atayna I

usuntatayna.: jea..10111.101...118 nuwasitayna I 411.001110.0.10

Om Ow

110000.1111MONI.1111Nyeele.M

iOwl 010

puritayna jutatayna I

;Tata Jwanaw jiwataynal ;Tata Jwanaw machantatayna I ;Tata Jwanaw s arj j at ayna I

iTata ;Tata ;Tata ;Tata

iLuisan anupajj wall qhorfitaynawaI ------------ ------- jaChlataynawal 0041.1.11ININNIIIalftwaMa.1Nos MOM j iwakita3rnawa;

Jwanaw usuntatayna I Jwanaw nuwasitaynal Jwanaw puritayna: Jwanaw jutatayna I

iLuisan iLuisan iLuisan lik it aynawa I iLuisan ;---------------- t lukhataynawa: iLuisan

Waynanakajj wall kusisitaw thociortfasipjjatayna. umart asipkatayna. _--_-_---- mancitarttasipkatayna. ---------- sarjjapj jatay -

anupajj wall qhortitaynawal anupajj wali jachlataynawa: anupajj wali jiwakitaynawal anupajj wali liklitaynawal anupajj wali tlukhgtaynawal

Waynanakajj tayna. Waynanakajj na. Waynanakajj tayna. Waynanakajj

wall kusisitaw thociort lasipjjawali kusisitaw umart asi pkatay-

wall kus isi taw manq art asipkawall kusisitaw sarj japj jatayna .

Da.

parltlasipjjatayna. tantac has ipj j a -

tayma. ------------------ jutawayjjapjjatayna. macharapj jatayna.

3

Waynanakajj tayna. Waynanakajj tayna. Waynanakajj tayna. Waynanakajj

wall kusisitaw parlt lasipjjawali kusisitaw tantachas ipj ja

wali kus is it aw jutawayjjapj jawali kusisitaw macharapjjatay-

na.

EJERCICIOS DE SUSTITUCION DE NUMERO Y PERSONA Sanikajjan wall waynalgtwa. (nanaka) (juna) -_---_____-_-___-_, (jumanaka) (jupa) --------------_---_ (jupanaka) ---------_-..., (jiwasa) -------_-__-----,

(jiwasanaka) ------------.

Masarnajj wal machantatgta. -----___----_-._ (nanaka) (juna) ..------_---______-, (junanaka) - ----- __.-__---, (jupa) ----_--- .... --_-_-_,

(jupanaka) ---------------. (jiwasa) 11111.MDMNIMMEM0100.1.M.INIMMOMOMM

(jiwasanaka)

Samkajjan Samkajjan Samkajjan Samkajjan Samkajjan Samkajjan Samkajjan Samkajjan

wali.waynatgtwa. wali waynapjjatgtwa. wali wayngtgtawa. wali wayngpjjatgtawa. wali waynataynawa. wali wayngpjjataynawa. wali waynatgtanwa. wali waynapjjatatanwa.

Masgrmajj wal machantatata. Masgrmajj wal machantapjjatgta. Masgrmajj wal machantapjjatgta. Masgrmajj wal machantapjjatata. Masgrmajj wal imchantatayna. Masgrmajj wal machantapjjatayna. Masgrmajj wal machantatgtan. Masarma4 wal machantapjjatatan.

Unidad 21

284 EJERCICIOS DE SUSTITUCION DE NUMERO Y PERSONA ;Machaq amtunitgtasaf i(jumanaka) ------- -; i(dupe)

i(jupanaka)

Samkajjan machaq amtunitEtwa. (nanaka) IM.v.oYWwmOminma....y......WAW (jiwasa) (jiwasanaka) (jam,) (juinanaka)

(jupa)

(jupanaka)

Mangharn saragaskatatan.

(jam)

ihRchaq amtunitgtasal .!Eachaq amtunipjjatgtasal amtunitaynasal iivachaq amtunipjjataynasai

Samkajjan Saikajjan Samkajjan Samkajjan Samkajjan Samkajjan Samkajjan Samkajjan

machaq machaq machaq machaq machaq machaq machaq machaq

omtunitgtwa. autunipjjatatwa. awtunitgtanwa. amtunipjjatgtanwa. awtunitgtawa. amtunipjjatatawa. awtunitaynawa. amtunipjjataynawa.

Mangharii saragaskatgtan. Mangharii saragaskatata.

(naya)--.-_-___--__-__.

Mangharn saragasipkatgta. Mangharn saragaskatayna. Mangharil saraqasipkatayna. Mangharii saraqasipkatgtan. Mangharn soragaskatgta.

(nanalo.

Hangharii

(jumanaka) ------------. (jupa) ..... (jupanaka) ""'"'"".".""""'"''''""".""`4, (jiwasanaka) ----------.

4

(Continuacicin)

) ..........~.................................

saraciasipkatgta.

CANBIO DE NUMERO Jilajjaw puritayna. Jupajj wal machantatayna. Wokamajj gollunkaskataynawa. Whuamajj akankaskataynawa. Uwijamajj gollunkaskataynawa. Wawamajj akan jachaskatayna. Aka yogallajj fiegle fiegsen anataskatayna. Yogamajj utaman nuwasiskatayna. Samkajjan nayajj wal laruskatgla Mastrojj anch machantataa. Umatat tata Jusiarif nuwatfta. Mastrojj phistan wa1 chlajjwapjjatgta. Kullakanakajjajj wal thoqtlasipjjatayna.

Jilanakajjaw puripjjatayna. Jupanakajj wal machantapjjatayna. Wakanakamajj gollunkasipkataynawa. lihwanakamajj akankasipkataynawa. Uydjanakamajj qollunkasipkataynawa. Wawanakamajj akan jachasipkatayna. Aka yogallanakajj fiegte fieglen anatasipka.tayna.

Yoganakamajj utauan nuwasisipkatayna. Samkajjan wal larusipkatata. MasUrojj anch machantapjjatgta. Umatat tata Jusiarn nuwapjjatata. Nastirojj phistan wal chlajjwatata. Kullakajjajj wal thogtfasitayna.

r r.ral

tjej

Unidad 21

285

MODO NARRATIVO SORPRESIVO b) 5

NEGATIVO

EJERCICIOS DE REPETICION Jiwasajj janiraw in

wawanikatdtan-

sa.

MasUrojj sullkajjajj janiu iskwilar sarkataynati. Alwirtun wawapajj janiraw yatkataynati.

liyin

Pasir simanajj Sukrirti sarta. Sukrejj janiu ancha juntliikataynati.

Pawlumpiu nuwasipjjta. Pawlojj janiu chiamanikataynati.

Akajj lyurujjdchiy saydtwa, janiu lyurujjgkataynati. Tiojjajj utapankaskpachaw sayEtwal janiu utapank-kataynati.

Nosotros todavia no teniamos Li un hijo. (Nosotros todavia no habiamos tenido ni un hijo. Form. Pop.) Ed hermano menor no fue ayer a la escuela. (li hermano menor no habia ido ayer a la escuela. Form. Pop.) Ea hijo de Alberto todavia no sabe leer. (El hijo de Alberto todavia no habia sabido leer. Fom. Pop.) La semana pasada fui a Sucre. Sucre no es muy calido. (La senena pasada fill a Sucre.. Sucre no habia sido muy cdlido. Form. Pop.) He peleado con Pablo. Pablo no tenia fuerza. (He peleado con Pablo. Pablo no habia tenido fuerza. Form. Pop.) Pense que este era nd libro; pero resulta que no lo es. (Pense que este era ni libro; pero no habia sido. Form. Pop.) Pense que nd. tic) estaba en su casa, pero no estaba. (o no estd) (Pense que mi do estaba en su casa, pero no habia estado. Form. Pop.)

Samkajjan janiu inh wawanikatgtsa.

sueno yo no tenia ni un hijo. (En mis suehos yo no habia tenido ni un hijo. Form. Pop.) Samkajjan nanakajj janiu ma wawa-' En mi sueho nosotros no teniamos ni un hijo. nipkatatsa. (En mis suehLos nosotros no habiamos tenido niunhijo. Form. Pop.) Samkajjan jumajj janiu ma wawanika- En mis suehos no ten/as ni un hijo. (En mis tdtasa. suehos to no hablas tenido ni un hijo. Form. Pop.) Sankajjan jumanakajj janiu wawa-. En mis Buenos Uds. no ten/an ni un hijo. nipkatdtasa. (En nis sueRos Uds. no hablan tenido ni un hijo. Form. Pop.) Samkajjan jupajj janiu nn. wawaniEn mis sueflos el no tenia ni un hijo. (En kataynasa. mis suelos el no habia tenido ni un hijo. Form. Pop.) Samkajjan jupanakajj janiu mff waEn mis sueflos ellos no ten/an ni un hijo. wanipkataynasa. (Eh mis SURTIOS ellls no habian tenido ni un hijo. Form. Pop.) Samkajjan jiwasajj janiu ma umwaEn mis suehos nosotros no teniamos ni un nikatgtansa. hijo. (En ads suefios nosotros no habiamos tenido ni un hijo. Form. Pop.) Samkajjan jiwasanakajj janiu nE En mis suehos nosotros no teniamos ni un wamanipkatatansa. hijo. (En mis suefios nosotros no habiamos tenido ni un hijo. Form. Pop.) En nil

Unidad 21 L'et,.?0

6

EJERCICIOS DE Sukrejj janiu ammOrgewom....rammeme ONO ...NW ...SW. MS .6.. MN OM 11.

dimmoserAsramM~..elmfts

e141

Pawlojj janiu chfamanikataynati. warr, inikataynati.

aynati

usutgkataynati. umatgkataynati. utapank- kataynati. SIMMEOMI.m....0.=1010.0~.

qhorrikataynati.

jachiatansgkataynati.

Wawanakamajj janiu iskwilar scrap- Wawanakamajj janiu iskwilar sarapkataynati. kataynati. ---------- wal sarnaqapka- Nr.awanakamajj janiu wal sarnaqapkataynati. taynati. yn u ap p p Rama junttUmurcapka- Nhwanakamajj janiu juntlam umapkataynati. tlantt alanipka- WawanaRamajj janiu ttantl alanipkataynati. tariy lurapka-

Wawandkamajj janiu tariy lurapkataynati.

Akajj lyurujjgchiy saygtwa, janiu lyurujjgkataynati. Akajj lapisajjachiy sayatwa, janiu lapisajjgkataynati. Akajj kwarirnujjgchiy saygtwa, janiu kwarir-

nujjgkatynati. Akajj wakajjachiy saygtwa, janiu wakajjakataynati. Akajj chumpajjachiy saygtwa, janiu chumpaj jgkataynati

Akajj uldjajjachiy saygtwa, janiu uwijajjgkataynati. Janiu lyurojj apankatat-ti, arnttasitgtwa. Janiu lapisajj apankatgt-ti, armt'asitgtwa. Janiu gong apasinkatgto.ti, armtlasitgtga. Janiu kartam apankata-ti, armtlasitgtwa. Janiu lyur alkatat-ti, armtlasitatwa. Janiu jun-Of/mar asukaranchkatgt-ti, armtfasitgtwa. Janiu manq'ar jayunchkatat-ti, anntiasitgtwa.

287 7

EJERCICIOS DE TRADUCCION

Tiojjajj usutdchiy sayatwa, janiu usutgkataynati. Pens6 que mi do estaba borracho, y no lo estaba. Pense que mi do estaba enfermo, y no lo estaba. Pense que Jose era rico, y no lo habia .sido.

PensO que Jose tenia esposa, y no

la tenla.

Pense que Jose era malo,y no lo

era. Pena que Jose era gordo,y no lo era.

Tiojjajj usutachiy sayatwa, janiu usutgkataynati. Tiojjajj unetachiy sayftwa, janiu umatgkataynati. Tiojjajj usutachiy saygtwa, janiu usutgkataynati. Jusiajj qamirichiy sayatwa, janiu qamirikataynati. Jusiajj warminichiy saygtwa, janiu warrlu, nikataynati. Jusiajj qhorUchiy saygtwa, janiu qhortikataynati.

Jusiajj liklichiy sayatwa, janiu liktikataynati. /Lapis arid' asitgt a 1 iLyur armt asitgta

;Lapis armt I as itg.ta

iCaramba, se me olvid6 el librol

iCarambalse me olvid6 el cuadernor . iKwarirn armt 1 asitgta 1 iLapis armt asitgtal. iCaramba; se me olvid6 le lapiz: iCarambai se me olvid6 la cartel Mart armt asitgtat alit arab tasitata iCaramba, se me olvid6 la maleta:

Julyajj utapankaskchiy saiatwa, j anlu utapank-kataynati. Pense que Julia estaba en la cha-

cra, y no lo estaba. Pens6 que Julia estaba en el rio, y no lo estaba.

Pease que Julia estaba durmiendo,

Julyajj utapankaskchiy saygtwa,janiu utapank-kataynati. tulyajj yapunkaskchiy saygtwa, janiu yapunk-kataynati. Julyajj jawirankaskchiy sayatwa, janiu jawirank-kata3rnati.

y no lo estaba.

Pensd que Julia estaba cocinando,

y no lo estaba. Pensd que Julia estaba jugando, y no lo estaba.

Pence que Julia estaba estudiando,

y no lo estaba.

Julyajj ikiskchiy saygtwa, janiu ik- katay-

nati.

Julyajj phayaskchiy sayatwa., janiu phayka-

taynati.

Julyajj anataskchiy saygtwa, janiu anatka-

taynati. Julyajj isturyaskchiy saygtwa, janiu istu« rykataynati.

EJERCICIOS DE PREGUNTAS Y RESPUESTAS

Masiirojj tata Jwanar wisitir sar-

Jisa, sartwa.

Cheqpachat usutgtayna?

Jisa, cheqpachawusutdtayna.

Nanqha usutdtaynati?

Janiu ancha hanqha usutgkataynati.

Kuntirsats usutgtayna? (nayrfiruta) Warmipasti ukankaskataynati?

Eayrarut usutgtaynawa.

Chachapar qollayataynati? (janiwa)

Janiu qollaykataynati.

tati? (jisa) (jisa)

(janiu ancha)

(jisa)

Jisa, ukarkaskataynawa.

540

Unidad 21

2805

EJERCICIOS DE PREGUNTAS Y RESPUESTAS Cheqpachat jichhgrmanthejj ma awtojj wulkasitayna? (jisa) Kawkhans wulkasitayna? (mg jawir

(Continuaci6n)

Jisa) cheqpachaw wulkasitayna hn jawir jakfan wulkasitayna.

jak !aria)

Kimsa jiwataw utjatayna.

Janit jiwatanakajj utjkatayna? (kinsa)

Usuchatanakasti utjarakitaynati?

Jisa) usuchatanakas utjarakitaynawa.

(jisa)

Chuphirusti ukankaskataynati? (janiwa) Jastjjataynati?

Janiu ukank-kataynati. Jisa) jastjjataynawa.

(jisa)

Tata Laisajj usutgtaynat janicha?

Janiu usutakataynati.

(janiwa)

Jisa, usutgpachawsayitwa.

Jumajj usutgpachaw saygtati? (jisa) Uka manqtajj jariftaynati? (janiwa) Jmnajj jartipachaw saygtati? (jisa)

Janiu jartikataynati.

Jisa) nayajj jartipachaw saygtwa.

Tata Pawlun utapajj machaqgtaynati? Janiu machaqgkataynati. (jcwiwa)

Jisa, nayajj machaqgchiy saygtwa.

Jumajj machaqgchiy saygtati? (jisa)

Tata Justinojj Chukiagur sarjjataynati? (janiwa) Jumajj sarjjchiy saygtati?

Janiu sarkataynati. Jisa, sarjjchiy saygtwa.

(jisa)

Janipunit amtaskta? (janipuniwa) Ukatjj janit khitimpis nuwaskatgta? (jisa mg tatampi) Kunats uka tatampejj nuwasitgta? (inapuniki) Kuna orasas utamar sarjjatgta?

Janipuniu amtaskti. Jisa, mg tatampiu nuwasitgta. Inapunikiu nuwasitgta.

Nhli arumaw sarjjatgta.

(wall. art....a)

Janiwa, amijujjgmpiu sarjjatgta.

Sapakit utamar sarjjatgta? (janiwa, amijujjanpi)

SUFIJO NOKNAL I'R.ARAH 8

(debil)

EJERCICIC6 DE REPETICION Pablo y Sebastian se pusieron de pie muy embarrados, y ensangrentados. (Pablo y Sebastian se habian puesto de pie my embarrados y ensangrentados. Form. Pop.) Wawamaj j jurmararakis g 1 Pi chaqama. ;Tu hijo estd nocosol Llmpialo.

Paw lump Sawastimpejj wall ?ieg, erara, wall wilararaw sayt apj j atayna.

ya. Kunats kamisamajj ficlq 1 erara?

Sullkajjajj wall laq'araraw iskwilat purl. Awtut sarasajj wall laq araraw Chukiagur purifia.

gore que estg eMbarrada to camisa? Ni hermano menor lleg6 de la escuela nay ampolvado. Yendo en caniidn se llega a La Paz muy emplovado Uridad 21

,641

289 9

EJERCICIOS DE SUSTITUCION SINPLE

NilarararakitasdI Kamachastasa? iheciterararakitasal -----------? iLaqtarararakitasdI -------- ___?

Milarararakitasdl ------------? Pawlojj wali ?leg! eraraw sayt

WilarararakItasal

Kamachastasa? iNeqlerararakitasdl Kamachastasa? ;Lacilarararakitasdl Kamachastasa? iWilarararakitasAl Kamachastsa?

----------- wilararaw -------, - ----------- laqtararaw ------. ------------ jurmararaw

Pawlojj wall fieq eraraw saytti. Pawlojj wall wilararaw sayt Pawlojj wall laq araraw sayt t i . Pawlojj wall jurmararaw sayt i

Janiu kamisajjajj wilararalataynatl. Walikiskataynawa. fieqterardkataynati. lacilararakatay..... natl. wilarardka-bay10MIIIMat natl.

Janiu kamisajjajj kiskataynawa. Janiu kamisajjajj likiskataynawa. Janiu kamisajjajj likiskataynawa. Janiu kamisajjajj likiskataynawa.

wilarargkataynati.Valifieqterardkataynati. Wa-

laqtarargkataynati.

wilararRkataynati.

WaWa-

CONSTRUCCIONES REDUPLICATIVAS

10 EJERCICIOS DE REPETICION Jusiamp Lukas ampej j fieq t e fieq eru,

uma umarti qoromipjjatayna. Jallupachanjj awtu thakinakajj wall rieq t e ewa iAka thakejj wall ptiya ptiyaraki"taynasal Khg warankhajj wall ptiya pliyawa. Aka cheqajj wali gala qalawal ja-

niu

satafijamakiti.

Yungasarojj thakinakajj wall muyu imiyuwa.

Markajjat Chukiagurojj link tti thakejj sari. Chukiag pampajj wall uta utawa. Mastirojj utat ut, sarnaq-ba. Aka anojj utat ut, sarnaqe mancit

thaqasa. Tatajjat yatifiatakejj jaciet jaq jisknaqta.

Jose y Lucas se habian revolcado en un lugar barroso y en unos charcos. En epocas de lluvias las carreteras suelen estar barrosas. iCaranbal Este camino estd lleno de agujeros. (iCarambal Este camino habla estado lleno de agujeros. Form. Pop.) Aquel barranco estd lleno de agujeros. Este Lugar es muy pedregoso, no se puede s embrar nada.

Los caminos a los Yungas son muy serpenteados. El canino de mi pueblo a La Paz tiene muchas curvas. (Es muy serpenteado) En las pampas de La Paz hay muchas casas. (dispersadas) Ayer camine de casa en casa. Este perro camina de casa en casa buscando comida. Para tener noticias de mi padre pregunte a muchas personas.

urMo fL.,0

Unidad 21

290 11 EJERCICIOS DE SUSTITUCION SIMPLE Aka thakejj waif ilegte fiegiewa.

Aka thakejj wali fiegte hecitewa.

-------- ptiya pfiyama.

Aka Aka Aka Aka Aka Aka

uma umawa. llustta llusttawa. linktu linktuwa. muyu muyuwa. ------ MIIIMMO gala qalawa.

Masarojj utat ut sarnaqta. OliMOMPOWO00010.11 qollut Boll 1.01..00 011111001.N.M.M.O. markat mark OMINIO.1~~NONWOM awtut awt

thakejj thakejj thakejj thakejj thakejj thakejj

wall wall wall wali wall wali

ptiya ptiyaws. uma umawa. llustta llisttawa. linktu linktuwa. muyu muyuwa. gala qalawa.

Mastirojj utat ut sarnaqta. Mastirojj gollut qoll sarnaqta. Masarojj markat mark sarnaqta. Mastirojj awtut awt, sarnaqta.

EJERCICIOS DE PREGUNTAS Y RESPUESTAS Kuchawambat Chukiagurojj thakejj linktu linktuti? Pampat qollurojj muyu mmyut thakinakajj mistu? Kuchawambajj wali gala qa3ati? Jallupachan thakinakajj wali ne-

Jisa, Kuchawambat Chukiagurojj wall linktu linktuwa.

qte fieg Uriti?

fiegtUriwa.

Aka cheqanakajj wait gala qalati? Jallupachanjj thakinakajj wall ptiya ptiyati?

Jisa, aka checianakajj wall gala qalawa. Jisa, jallupechanjj thakinakajj wali ptiya ptiyawa.

Markananjja pampanakajj qota qotati? Thakinakasti janit ancha muyu muyaki? Markamajj janit ancha qollu gollaki? Janirakit ancha qoqa qoqgkarakisa? Aka qollu ghepajjan janit ancha uta utgkpacha? Janirakit ancha qota qotakpachasa?

Janiu markajjanjj pampanakajj gota gotaki-

asap pampat qollurojj muyunmyuw thakinakajj mistu. Jisa, Kuchawambajj wall gala qalawa. asap jallupachan thakinakajj wall ideqte

ti.

Janiu thakinakajj ancha muyu muyakiti. Janiu markajjajj ancha qollu gollUkiti. Janirakiu ancha qoqa goggkarakisa. Janiu aka qollu qhepgjjan ancha uta utNkpachati. Janirakiu ancha gota gotgkpachasa.

FORMAS EXCLAMATORIAS CON LOS SUFIJOS ENFATICOSIISA Y JJA"

12

EJERCICIOS DE REPETICION

iSakujjarakis chhaqatajja.1 iPiru aka sakojj qtanurakisdl

Mmmnajj wali ghorataynasdi iAy... I

iQollqraks armt asitatjjal

iTtukhantjjarakitgtasdt ;Lik I int arakitgtas d

iJanirakis gong apankatat-tejjd!

iCaramba, no aparece mi saco! Pero este saco esti sucio! ;Caramba, tu perro es muy malo! (Taramba, tu perro habla sido muy malo! Form. Pop.) iCarambal iSe me olvido el dinerol Me habla olvidado el dinero. Form. Pop.) iCaramba, has enflaquecidol (iCaramba, to hablas enflaquecidol Form. Pop.) iCaramba, has engordadoi (iCaramba, hablas engordadol Form. Pop.) ;Caramba, no traje el dinerol (;Caramba, no habla traido el dinero! Form. Pop.)

543

Unidad 21

291 EJERCICIOS DE REPETICION

(Continuacidn)

iJanirakis lapis apasinkatdt-tendl

LAyji* ijanirakis aka manglajj mdkitejg! iAYil ;Janirakis kanisajjdjj wandkitejjdi iAyjl ;Janirakis utajj pichatdkitejja! ;Janis anumajj qhoriikataymatejjdt iJanis markamajj thayakataynatejjd:

13

iCarambal no traje el lapiz. ( Zarambal no habia traido el ldpiz. Form. Pop.) 10h1;Esta comida no estd bieni ;0111;Mi camisa no estd secal i0111 ;NO es-ba barrida la casal

;Tu perro no es bravo! Wru perro no habia sido bravo! Form. Pop.) ;Tu pueblo no es friol Yo pens6 que era frio. (;Tu pueblo no habia sido frio! Yo pense que era frio. Form. Pop.)

EJERCICIOS DE SUSTITUCION iSakujjarakis chhaqatajja! ;Lapisajjarakis ---- - - - - -1

rLyurujjarakis - -I Qollqejjarakis ------

uwijarakis -------1 ;Anu qallurakis

iAyl ;Qollqraks armtlasithjjd! __1 ;Lyur_rakn i--1 ;Lapisaraks -------------1 i--1 ;Kartamraks ;Kwarirnraks ;

amemeameemommeftwormeno!

- -I iPunchraks

;Tfukhantjjarakitdtasd! ;Liklintjjarakitdtasdl 7Usuntjjarakitdtasdl ;Machantjjarakitdtas61 iUmantjjarakitdtasd: iJanirakis lapis apasinkatdt -tend! ;.-------- qollq WIDOWYonlimmONSOO41.0 lyur kwarirn sak punch --------- mirint - mein/MO 1110111110111

;Ayjl

iSakujjarakis chhaqatajjd! ;Lapisajjarakis chhaqatajjd! ;Lyurujjarakis chhaqatajjd! Qollqejjarakis chhaqatajjdt

;NA uwijarakis chhaqatandl ;Anu qallurakis chhaqatajjd! ;AY: rAY1 ;Ay! ;Ay: ;Ay! ;Ay:

;Qollqraks armttasitEtjjal ;Lyur-raks armt!asitdtjjd! iLapisaraks armttasitEtjjd! ;Eartemraks armt'asitdtjjAl iKwarirnraks armttasitdtjja! iPunchraks armtlasitdtjjd!

;AY tatal Priukhantjjarald.tdtasd:

;Ay ;Ay ;AY ;Ay

tatal ;Liktintjjarakitdtasd! tata! ;Usuntjjarakitdtasa! tate,: ;Machantjjarakitdtasal tata! Wmantjjarakitatus41

;Janirakis iJanirakis ;Janirakis hianirakis ;Janirakis ;Janirakis :Janirakis

lapis apasinkatdt-tt.jjdl qollq apasinkatdt-tejjdl

lyur apasinkatdt-tejja kwarirn apasinkatdt-tejjd! sak apasinkatEt-tejjd! punch apasinkatdt-tejjd! mirint apasinkatUt-tejjd!

Interjection de enfado, molestia o rabia.

Unidad 21

292 EJERCICIOS DE SUSTITUCION SINTLE

(ContinuaciOn)

lAyJliJanirakis aka manq'ajj sumXkitejjdf 1.1 ..... jayunikitejjaf

iAyjf. ;Janirakis aka manq'ajj sumblitejjd!

;_-.1

lAyj!

iJanirakis aka manq'ajj aychanikite,

;Ayij!

;Janirakis aka manq'ajj suma qhati-

).----___-- ---------- Ecycha _

iAyj! ;Janirakis aka manq'ajj jayunikitejja!

nikitejjd1 ;---!

suma

;

qhatitgkitejjdf

taitejjgt

1

phayatalitejjdf i...--------. kitejjdf

suraa

;Ayjf iJanirakis aka manq'ajj suma phaya-

walt-

telcitejjd! ;Ay j' iJanirakis aka manq'ajj walikitejjdt

Janis markamajj thayRkataynatejj4. ancha juntfUlcataynatejjd. 0111110.1MOS41.411..411041. ancha jachfSkataynatej ancha jaygkataynatejjd. 101.1.11111.......00411111M ancha jiskfakikataynatejjd. wimommemillosOftorammomwseelmmomm

jakfaUkataynate-

jig.

Janis markamajj thayKkataynatejjd. Janis markamajj ancha juntfakataynatejjd. Janis markamajj ancha jachfdkataynatejjd.

Janis markamajj ancha jayUkaynatejjd. Janis markamajj ancha jisklakikataynatejig.

Janis markamajj jakfakikataynatejjd.

FRASES EaCLANIATIVAS CON:

AKHA, UKHA, AKATAQE, UKATAQE, AKCEPATAQE, UKCHIATAQE,

UKHAMA

14 EJERCICICS DE REPETICION ;Atha sums chloqejjd! lAkha likfejj anumajjA! iAkha thayajj aka markajjat

;q0 linda papa!

iUkha junt'ojj Santa Kruajjd! Ukha phirojj uka anojjal Olicha sumajj utamajj4:

;Que calor hace en Santa CruzJ Qu6 feo es ese perrot ;Qud linda es tu casa!

Wcataq lik'ejj wawamajg1

iQue gordo es tu hijo!

iAlcataq jach'ajj aka jaqejjd! iAkataq jisk'akejj anumajjd! : Akataq jiwakejj anu qallumajj41

;(19.16 grande es este hombre!

;Ukataq jayajj markamajjd! iUkataq jallojj pasir phajjsejjd!

;Qu6 lejos es tu pueblo.'

:Akchfataq anumajjd! ;Akch'ataq aka jaqejjd1 ;Aka jaqejj akchfataqejjd!

iQp6 grande es tu parrot ;Q.116 alto es este hombre! 4115 alto es este hombre!

iQud gordo es tu perrot ;Que frio es este pueblo!

;Qp6 pequefio es tu perrot ;Que bonito es tu perrito!

;Quo manera de lover en el mes pasado!

Unidad 21

293 EJERCICIC6 DE REPETICION

(Continuaci6n)

;MasUr ufijktan uka anojj ukchtataqejj41 iUkchtataqejj kha qoqajjd) jAkchtataqejj aka qpqajjd!

iQue grande es el perro que vimos ayerl

iAkham umantirejj aka jaqejjdt

;Que manera de emborracharse la de este hombre! Alue manera de comer la de este chicol iCaramba,c6Mo murid don Juan!

iAkhan manqterejj aka yogallajjd1 iUkham jiwafiajj tata Jwanajjd!

iQue grande es aquel drboll iQue grande es este drboll

15 EJERCICIOS DE SUSTITUCION SIMPLE iAkha 1---!---!---1----

liktejj anumajjg1 jachtajj ttukhajj jiwakejj chtikhejj qhorojj

Ukhasumajj utamajj6.1 ---- jiwakejj 1.--- jayajj ---- jachtajj ... 1 1----machaqajj phirojj

jampojj -----.1 iAkataq liktejj wawamajjd!

lisou vukhaji ----_--.1

;Akha iAkha ;Akha ;Akha iAkha

liktejj anumajjg! jachtajj anumajjg! t tukhajj anumajjAt jiwakejj anumajjd.: chtikhejj aniunajjal

;Akha qhoro j j anumaj jd

;Ukha ;Ukha Ukha ;Ukha iUkha gndia ;Ukha

sumajj utamajja! jiwakejj utamajjd! jayajj utamajjd! jachtajj utamajj6I machaqajj utamajjat phirojj utamajjd! jangtojj utanajjd:

iAkataq liktejj wawamajjdl iAkataq lisojj wawamajjd! iAkataq t'ukhajj wawamajjal

1------ chtikhejj -------1 gollgenejj -1 jayrajj lommosGommo loghejj -I ogarajj -I

iAkataq ch t ikhej j wawamaj j P:t

lAkChtataq anumajjdt wawamajjal aka jaqejjd! aka asnojjd! aka utajjdt aka qoqajj41 aka awtojjdt

;Akchtataq anumajjdt ;Akch ataq wawamajj41 Akchtataq aka jaqejjdl iAkch ataq aka asnojjdl lAkchtataq aka utajjdt ;Akch tat,aq aka qoqajjg1 lAkch 'a-tag aka awtojjal

pikataq jayajj markamajjd4 !------ junttojj -----_--1

;Ukataq jayajj markamajj41 ;Ukataq junttojj markamajjg! ;Ukataq thayajj markanajja: flotaq qollu qollojj markamajjd! ;Ukataq qoqa qpqajj markamajjg! ilikataq sumajj markamajjg!

-------thayajj ------ gollu ofollojj ---1 !...... clogp, clociaji

SUrnaji

iAkataq qollgenej j wawamaj jd. I

iAkataq jayrajj wawamajjd! ;Akataq loqhejj wawamajjal iAkataq ogarajj wawamajjg!

rzt6;0 0 10

Unidad 21

294 EJERCICIOS DE SUSTITUCION SIMPLE ;Akhamiunantirejj aka waynajjal machantirejj ----------! sarnaqerejj trawajirejj -_ ttaqesirejj ----manqterejj

Akham A..lantirejj aka waynajja!

iAkham Li_hantirejj aka waynajj41 ;Akham sarnacierejj aka wa:v-najjd!

--

1-6

c..1.7pirdo

a)

AKHA

iAkham trawajirejj aka waynajja! iAkham t'aqesirejj aka waynajg! lAkham manqterejj aka maynajji!

Fri, FeRi',AS

AKATAQE

Akha sunajj utamajjd!

iAkataq iAkataq iAkataq iAkataq iAkataq iAkataq iAkataq

iAkha machatajj aka jaqejjat '!Akha

iAkha iAkha iAkha iAkha

ch'uwajj aka umajj4! jarojj aka manglajj41 ktarajj aka nmnqtajjd! k'arejj aka yogallajjgl jayrajj aka imillajj4l

UI HA

b)

ilikha

sumajj khd yapojjal suma jaqejj tatarnjjg! qamirejj tata Jmanajja! sum utachirejj uka tatajj41 sum parlirejj wawamajj4!

machat tatamajjal

AKHA JACH,A, UKHA JACH1A

c)

sumajj utamajjd! machatajj aka jaqejj4! chtuwajj aka umajj4I jarojj akamancitajj61 ktarajj aka mancitajjell

k'arejj aka yogallajj61 jayrajj aka imillajjal

UKATAQE

iUkha iUkha iUkha 1Ukha iUkha ciollAen Pawlojja! iUkha jacht anumajj41 Ilikha

(Continuaci6n)

iUkataq iUkataq iUkataq ;Ukataq iUkataq iUkataq iUkataq iUkataq

sumajj kha yapojjal suma jaqejj tatamajjd! qamirejj tata Jwanajjg.! sum utachirejj uka tatajj41 sum parlirejj wawamajjd! gollcien Paw lojjg!

jack' anumajjd! machat tatamajjal

AKCHIATAQE, UKCH ATAQE

iAkha jachtajj anunajj4.!

jAkha jach'ajj aka chloqejjd1 iAkha jach'ajj aka qoqajjd: iAkha jach'ajj utanajja! iAkha jach'ajj kha gollojja! iTataman wakapajj ukha jachtajjal ;Tioman awtupajj ukha jachalajjal

iAkchtataciejj anunajja iAkchtataqejj aka chtoqejj4! iAkchtataciejj aka qoqajjd! lAkchtataciejj utamajj4l lAkchlataciejj khg qollojjal ;Tataman wakapajj ukChtataciejjal

;Tioman awtupajj ukchtataqejjal

EJERCICIOS DE REENYLAZO

17

iJanirakis lapis apankatdt-tejj4.!

i--.-------------- alkatdt-tejjal i(juma)

-1

apkatdtatejja!

punch .1.(jupa)

I

egaskataynatejjd! sak -1------------- uchaskataynatejjal 1

1

1

;Janirakis lapis apankatgt-tejjal iJanirakis lyur apankatdt-tejjal J anirakis lyur alkatdt-tejjal j.Janirakis lyur aikatEtatejja! iJanirakis lyur apkatgtatejjd! iJanirakis punch apkatgtatejj41 jJanirakis punch apkataynatejjal iJanirakis punch egaskataynatejja! iJanirakis sak egaskataynatejjd! iJanirakis sak uchaskataynatendl

Unidad 21

295 EJERCICIOS DE REEvIPLAZO

(ContinuaciOn)

iAkataq jach'ajj aka jagejjd1

-------- aka anojg! likteji ----_-----.1

I-

tiukhajj iMOSIOMMOOMMi01.00Mmi.

lisou

khg wawajjd! .-_------!

.1101MOhnill.......W.,110,0

inha

;Akatag ;Akatag ;Akatag ;Akataq iUkataq

jach'ajj aka jaqejja jach'ajj aka anojjd! lik'ejj aka anojj41 ttukhajj aka anojjd! tlukhajj khg wawajja:

itIkats.o_ lisojj kh ti. wawajja!

iUkha lisojj khg mamajja!

14.06.001.111.0010

aka tatajjd!

lAkchiatagejj

----18

uka waynajjd1

iAkha jayrajj aka tatajjd! rAkchlatagejj aka tatajjd, fUkchiatagajj uka waynajjg.!

EJERCICIOS DE TRADUCCION

Panpachaniu sum isthapt'asipjjatayna. Dicen que los tres se vistieron elegantemente. (Los tres se ha!plan vestido elegantemente. Form. Pop.) Dicen que los tres se emborracharon mucho. (Los tres se hablan emborrachado =oho. Form. Pop.) Dicen que todos se emborracharon mucho. (Todos se habian emborrae chado mucho. Form. Pop.) Dicen que todos bailaron may alegremente. (Todos habian bailado muy alegremente. Form Pop.) Dicen que todos murieron. (Todos habian nuerto. Form. Pop.) Dicen que todos vinieron. (Todos hablan venido. Form. Pop.)

Panpachaniu sum isthapt'asipjjatayna.

Jichhgrmanthejj mg awtt wulkasitayn siwa. Dice que esta manna ha ruerto un hombre. Dice que esta mailana se ha volcado un carro. Dice que esta manna ha llegado tu hernano. Dice que esta nallana se ha extraviado unnifio. Dice que esta manana ha peleado tu barman°.

Jichhgrmanthejj mg am-VI wulkasitayn

Kimspachaniu sum isthapttasipjjatgyna.

Kimspadhaniu anch nachantapjjatayna.

Taqpachaniu anch machantapjjatayna.

Taqpachaniu wali kusisit thogortlasipjjatayna. Taqpachaniu jiwarapjjatayna. Taqpachaniu jutapjjata3ma.

siwa.

Jichhgrmanthejj mg jaqew jiwatayna. siwa.

Jichhgrmanthejj mg awtt wulkasitayn siwa.

Jichhgrmanthejj jilamaw puritayna siwa. Jichhgrmanthejj mg wawaw chhaqatayn siwa. Jichhgrmanthejj jilamaw nuwasitayn siwa.

FRASES UTILES Mang.' thayt ayarapita. Mang' junteuchtlarapit a. Ivi'l juk itanp juntitimar asukaran-

Enfriame la camida. Calientame la comida. Ponnie al café un poco mds de avicar.

charapita.

Unidad 21

296 EaliCICIOS DE REENPLAZO LIBRE

Samkanjj manahar saraciariamplarainwalikiti. Tata Ansilmoli chloqe chuynat walisITyl,:mtEssiwa. NE arunirdall tata Ans ilmu wall sust jat ElaluLlynp. Unatat panda tata Sawastimpiu nuwasitEta.

atmadd akankaskchi7 sayEtwa. ESTIMULOS PARA LA CON 1.

Janis alatkplamallii

ACION

JichhErnanthejj ma awtif wulkasitayna. Jusiasti imtukiu uka wulkasit awt ufijir sari. Jaaenakajj waljaniu ufichlukisipkatayna. Uka wulkasit awt Utapansti wemapaw jiskt'i. urijasinjja Jusiajj utaparil kutjje.

Jusia, cheqpachapunit

awtojj wulkasitayna?

Jusia: 2.

Tata Alwirtump yoqapampejj ikifiat sartasinjj samkjjat jiskt'asipjje. Tata Alwirtu:

Antuflul kuns jichhErmajj samkasta?

Antau: 3.

Justinump Antrisampejj wall Jaya timput Chukiagun jikisipjje. Justinu: Antrisa:

Antrisa, kquisaki?

TAREA ESCRITA Forme oraciones exclanativas empleando en cada oraci6n el sufijo Ilse, solo o acompahado del sufijo flraki". MODELO:

1. 2. 3.

Markamajj wali thayEtaynawa. Markamajj wall thayataynasal tharkamajj wali thayarakEtaynas41

Anumajj wall jachiEtaynawa. Utamajj wali jayankataynawa.

Janiu nayajj kriykayEt-ti. 4. Junajj nachatEtawa. Kawkins machantanta? Kunats jan qollayaskta? 5. Jumajj usutEtata. 6. Anu qallumajj jiwakitaynawa. 7. Janiu Jusiajj qollq apasinkataynati. 8. Janiu lapis apasinkataynati. Janiu uka yogallajj tariyap lurkataynati. 9. 10. Janiu sakojjajj tiajjsatakiti. MAnftmojj cheqpachaw. usutEtayna.

297

GENMALIZACIONES I MODO NARRATIVO SORPRESIVO AFIRMATIVO SINGULAR

-Na ya-j-j

Jumajj Jupajj Jimasajj

PLURAL

saratgta----tgtwa,saratgta tgtawa saratayna - taynawa Satatgtan - tgtanwa.

--Nanakajj--

Jumanakajj Jupanakajj Jiwasanakajj

saxapjjatgta "attwa sarapjjatgta pj ja.t atawa sarapjjatayna - pj j at aynawa sarapjjatgtan pjj at at ancia

NEGATIVO

SINGULAR

Janiu mayajj Janiu Janiu Janta

sarkatgt-ti junajj sarkatgtati. jupajj sarkataynati jiwasajj sarkatgtanti

PLURAL

Janiu Jantu Janiu Janie

nanakajj jUrianakajj

jupanakajj

jiwasanakajj

sarapkatgt-ti sarapkatatati sarapkataynati sarapkatgtanti

Llanamos modo narrativo Sorpresivo al conjunto de fornms_verbales que indican ciertas sorpresaS o que no se ha sido testigo presencial de 10 que se afirma.

EELPLOSI. Nasarojj umatat warmijjgra nuvra.-

(be tortacho yo habla pegadd a mi esposa.

tgt,a.

Forta. PPP.)

Jichhgrmanthejj mg sada

Resulta que por lo que'nedicen, aunque yo no tengo condiencia de elle). Ayer estando borracho pegue a mi esposa: (Esta manna be-habla Volcado un auto. 4

tayna.

Fort. -Pop.)

Nasgrmajj tat?. Ansilma jiwatayna. j.Timnan anupajj wadi qhortitaybauml

Aunque no-he silo testigo presencial, me consta que esta =liana se ha volcado un auto. Dice qUe anoche habla muerto don Anselmo. i'Carambal el perro de to do es muy. bravo.

,

Unidad 21

298 II

SUFIJO NOMINAL MARA,'

(d4bil)

El sufijo rara afiadido a algunos sustantivos los convierte en un tips de adjetivos, expresando un estado de mal aspecto o que no es de desear, por es tar bastante nanchado, untado o provisto de substancias o cosas que dan tal aspect°. EJEMPLOS: arawamajjjurmarararakiedi------

Sullkajjajj wall wilararaw iskwilat purl. Kunats kanisamajj fieqterara?

Nn hermano menor lleg6 de la escuela muy ensangrentado. ,Por que esta embarrada to camisa?

EJEteLOS:

SUSTANTIVOS Surma. ,fieq e

lap fa laqf a

ADATIVOS

moco barro sangre piojo polVo, tierra

jurmarara fieqlerara

wIlarara laplarara laqtarara chtaphirara qalarara

ch t aphi = -dspina

gala

piedra

III

mocoso barroso o embarrado ensangrentado plojoso o piojento empolvado espinoso pedregoso

CONSTRUCOIONES.RAUPLIOATIVAP

En estas. CoristtuacioneS reduplicativas 00, -pueden Ubar.stistantivos o adjetivos indicando- que -01 Lugar o espacio a ,qUe se refiere, estd -11end o- abundante-

mente- provisto' de eStbS sustantivos o adjetivos situados unos One, de otros . .qeiieralmente en e.staS donstru.cCiones :se utilita

(muy).

=RIOS: :Aka thakejj, wall ptiya p !Va.

W rambale

este cam no esti Aleno de agui=

raktta,.yna.sd I

j eros

Aka cheqaii. wall, cola salawa. Janiu kunas sata2ijambA4ti..

Este lugar es .many pedregoso.

Markajjat Chukiagurojj thakejj wall linktu Chukie.g pampajj wall uta utawa.

.

No se puede

sembrar nada. De ni pueblo a La Paz el canino tiene nu chas curvas. Eh las pampas de La Paz hay muchas casas. (situadas unas cerca de otras -)

Unidad 21

299 IV FORMS EXCLAIvIATIVAS A)

Con los sufi 'os_ enfdticos usa y ljjau. Se emplea el sufijo sa que en este caso es de nfasis primario, en exclamaciones que expresa.n admiraci6n, asombro, compasi6n disgusto, desilusion y otros tipos de emociones fuertes. 1±11 estas construcciones es indispensable el sufijo ,tea de Anfasis secunda rio pars compensar el sufijo sa primario. Siempre se acentda la dltima silaba de la expresiOn, elevando tambi6n en --eIle-ei-tono-A7la vow:EJE1TLOS:

;Sakuj jarakiS chhaciatajjd1 iAka,kainisajj tit afiuraki8d1 ;Anumajj wall qhortitaynasal ;Ay. e 3 3Q013:gralcs artit; asitnt-,

;Cara.mbal No

iJapiiaki8 lapis apasinkatati-

Carambal No

jial

B)

Con akha.,

aparece iii. saco.

;Esta cainisa esta sucial Carambal Tu perro es muy bravo.

;Carambal Se me olvid6'el diner°.

traje el /biz.

Ukataoe, akChratage, ukchiataqe, akhama y ukhama. En laS

exclanaciones con las '.forms indicadas en este'inciso no se emplea el sa de 6rifasis pritario. EJECLOS:

soma chtbqejj41, fljkha juritiOSS,Sarita Krtisajj43

fQue, Linda papal

:iAltataq

;Qud -gOrdo es to _hijo 3.

iAkha

wawamajj$1

Itikataq jayajj markamajj0 iAkchlatagejj aka jagejj41, iUkch!atagejj lchb: qoqajjAi ;Altharn Umirejj aka jaqejjdf

iUkham iallantirejj harkamanjjal

t(Zu6' calor hate en 'Santa Cruz!.

;Qa lejos es to pueblo!

;Qt46 grande- es este hotbret

;QO grandees aquel dtbol1 gza mariera, de-embotracharSe la de este hombre 1.

inanera de ]lover en to PueblO1

Unidad 21

300 LECTURA SELECCIONADA

MARKARU M4 JACHI A KASTIJU PURNIPA

Kuchawamb togenjja mb: markaw utjgna siwa;

Wakas sate..

Uka Wakas raarka jaktanjja mg qotaw utjaraktna. Nayzajja-Tak-a-cicl-tajja janiu-qothltantri-1---jart--ultaj-j-na

Kastiju tigo

cas-

'Wakas-----Vaeas

7.77abre de un pueblo del Dpto.

jach a markgnwas Biwa.

de Cochabamba)

Uka markanjja jagenaka.jj janiu wal sarnaqaplanti siwa.

Sarnacialla - cornz-Jortars e

Uka matkanjja tug Waynator Utjb:na.

Uka waynasti tuna--

tariitaynawa. Ma UrOjj uka. Waynajj, kasarasifi -munatayna.

Ukatsti

jtipajj itariatapaiirpejj Mg' puwri warmin -ukatif saratayna. Uka puwri. Watmejja-,pg ,j1.810a. Va*,,fan.Tnisra Biwa.

-Uka ,wayanajja uka puwri warmirOjja -akham Sataynawa:

tumink uru mange phayttarapit

kanalaykutejj

kabarasiwas _jatieriakaSti ii46.1janiu jUtapjjariin sasa.

Uka_

puwri vrarmisti iyawsataynataa. Tumirik urOjja uka Markarijja_ qhatir triinwa. siwa.

Ukhaa.

MaSti kasarasi.Wiirojj Walja_ jagenalOW sarapjjatayna.

Chiktirojja 'kabai,asiwirijja taqpathaniu mancite.i'asipkgn Biwa ,

thdia4arti

awksjI manta nit

Taqe maynita de todos

Uka. awkejj'

,thantha, isini, jUitalatare.'; jachla -sunkhanirakinte siwa. Uka avikejj' taqe.papiit -Mang! mayisitaynai piru janiu

khitts

Wajjt kataynati. Antisas uka awkir urikataii-

sajj wal ajjtasipjjatayna; ukatsti

Ajitasifia -

'terier asco munapjjatayna.

Unidad 21

301 Uka nancita phayir puwri warmisti, uka awkir ufijasajj 14atuRiu jupan uk saratayna.

Jurmarar ufijasajja pullirapampiu jurmap pichaqatayna, ukatsti mancil churatayna. Uka awkisti uka puwri mamarojj akham aataynawa:

- Mama, jumajj wall suma jaqUtawal piru aka jacienakasti janiu jumjamapkiti.

Ukatpi jichhajj aka mar-

kanjja ma' jachla kastiju utjanejja.

Jumasti aka

narkat nistufiamawa janir int jalantkipana.

jjam wawandkamaru annmampacharu.

Irpas-

Piru gollur puri-

sinsti janipuniu aksar ufitanitati, kunalaykutejj

janiu jumatakejj walikaspdtin.

Ukhanisasawsata3rnuka awkejja. Uka puwri warinisti iyawsasaw janir int jalantkipan arjjatayna, mg wawa q t eptiata, nE wawa irpttata, mb: an

irptiata, ukhama. Uka orasasti walja jacienakarakiu qollu patar mistusipkgn siwa. Uka puwri inamasti gollu patar purisinjja ufija5 munEn

siwa kunjantejj jachla kastijojj uka markar purkejja uka. Ukatpi narka

toper ufitataynajja, uka ilatpa.charakiu jupajj

qalar tukjjatayna, wawanakapasa, anupas tkhamarakiu qalar tukjjatayna.

Uka qollu patar nistur jacienakas qtalpa,cha-

nirakiu qalar tukupjjatayna. Uka jachla narkarusti unaw phoqt I atayna. jichhakam. ma jach I a clotajj utjaski siwa.

Uktirutpachwa

Qalar tukut ja-

cienalcasti ukhamarakiu jichhakam utjaski siwa.

554

Unidad 21

302 PREGUNTAS

1. 2. 3. 4.

Kuchawarnb tocienjja kuna markaw utji sisa?

11. 12. 13. 14. 15. 16. 17. 18. 19. 20. 21. 22.

KasardsiWirojj maljahWsarapjjatgyna?

Wakas marka jakfanjja kunaw utji sisa? Uka clotajj nayrajj clotgnwa.siti janicha? Uka markanjja nayrajj khitiu utjgh sisa? Uka wgynajj kamachaii mungna sisa? 5. 6. _Mat sthjupampi_ inmPtapampej j_kawkinis_saraPjjatayma? 7.. Uka puwri warmirojjkansataynasa? 8. Uka puwri warmisti iyawsataynati janicha? Kunarus uka waynajj kasarasitayna? 9. 10. Ukarojj uka markanjj 4hatu urahti janicha?

244 25. 26. 27. 28.

Chikarojja jagenakfftepcilaSisipkipanjja tkhitis mantanitayka? Uka awkejj kunjamgnwa sisa? pica aWkejj'kuns take mayhit mayiSitayna? Jagenakasti pang! wajjtiapjjataytati? likatsti uka puiri ManiAjj, uka awkir ulijaSinjj kgmachataynaSa? Ukatjja Uka awkejj puwri warmirojj kgmSataynasa? Uka-mamajj kung- orasas uka makat- sarjjanapgna? Uka mamajj,g011u patar purisinjj marka toper untafiaPgnti janicha? Uka mamajja_janir int,jalantkipatjja kunjamas Sarjjatgyna? lacihep,jacienakaSti gollu pattistusipkaxakXnti? UkaAtamajja gollu patar-purisinjja kamachataynasa?Ukatsti,jUPamPi wawanakapampi anUpampejifkunatts tukupjjatayna?

Qalu patar mistur jagehakasti qalarurakit tukupjjatayna? Uka diotajS jichhakamaw utjapki=siti?' Uka markarojj RunaS phOqtfatayhal Qalar tUkut jatienakasti ttjaskarakiu siti? KunjaMs jumajj aka kgfitliamgyaSua, chegaw SaS.Mat janicha?

Unliad 21

303 PA TUNK PAYAN UNIDAD ORACIONES BASICAS

1.

Inas mastir lluchlum chhaqaysta.

Tal vez perdiste ayer tu gorro.

2.

Janiwa. iKunjamrak chhaqay&ti?

No, ;Wino voy a perderlol

3.

Ukhamajj inas mayir utankaskchi.

Entonces tal vez estd en la otra casa. Ve a buscarlo.

Thaqanimaya, Jurjejj jan lluchlunikiu uywanak awatir sari.

Jorge fue sin gorro a pastorear los anima-

5.

Julyanojj jutchin jan jutchini, janiu yatkti.

90 se si Julian vendra o no.

6.

Khg jutki ukajj AlmirtUsamachiwa.

Aquel que vine parece ser Alberto.

7.

Inas jupgdhi.

Tal vez sea el.

8.

ChikUrusti janiu mirintasipkisa.

Al medic) dia ni siquiera comieron la rienda.

9.

Qollu patatjj

De la circa del cerro miraron a todos lados.

4.

tape toq ufiatatap-

les.

me-

jje vaca de Jorge.

Jupanakajj inamayakiu Jurjin wakapjj thaqapjje.

Tnutilmente albs buscaron

inas jurnalpach amijunakamamp anatsta.

Chico, tal vez jugaste todo el dia con tus amigos.

12.

iAyl Jallusamachaniu jichhUrojja.

;Ohl Parece que hoy va a hover.

13.

Janik jalluspati.

Ojai no llueva.

14.

Khayajj wakajjgsamachiwa, inas wakajjgchi.

Parece que iaquella es

15.

Janjamakiu wakajj katkasamachgti, kunalaykutejj jan-walinak samkasta.

Parece quo no voy a volver a encontrarmi vaca, porque sae cosas de mal presagio.

115.

Jupajj markat mark sarnaqe jaciet jaq jisknaqasa.

El anduvo de pueblo en pueblo preguntando a muchas personas.

17.

Jurjisti UkUrutpach jan mayamp anatirljjgnti.

Desde ese dia Jorge ya no

18.

Tgawamajj janiu masUrojj iskwilar sarkasamachiti.

Parece que ayer tu hijo no fue a la escuelae

19.

Janjamakiu masUrojj trawajkasamachtati.

He parece quo no trabajaste ayer.

10.

ni

vaca, tal vez sea.

solla Sugar.

Unidad 22

304

TEM BASICO JURJIN M WAK CHHAQAYAWIPA

Jiskta Jurjejj wali alwat

jichh.alrmanthejj. sarti;

kunalaykUtejj aws.tinifiapawa. Jupajj

Piru aka phajjsejj natpach

sapfir

wakaShunaniwa..

iskwilankiwa.

sima-

Ukatpi pasir

allatiskejja.Ukham sapiir aWatifiapawa

Pasir simanatpachadesde la semana pasada

wakashun tukuSiriapkama.

Jichhajj

jupak.wali

4hatamaw ceep Wakicheasiski

awatir sarafiatakejja.

- Mama,

lluch!ujjarakis .Chhaqatajjd1

Inae-maStir chhaqaysta.

!Tani*.

KunjaMrak chhaqeyptil

Ukha.majj inas

ThatitaniinaYa.,

raaTi:r utankaSkOhi.

Jiskla Jurjisti iyaw Sasaw, mayir utar

ilucht

thag-

,Mayrri

otra, el -Otro (sOlamente paraf enimales' o 2 0Ps40,)

tir Sari.

Uka UtanS

,jahiral4u katk$nti., 'Qtepc Wakich!wakanak,

t lasisinsti

,asnunak awatir

Jan Iluchtuni sirl gorro

5824.

Thalcirilja amijUPawa.

Jurjejj A1wirbunpiu jikisi.

AlVirtOjja,

,JUPanakasti Akhat ,aaSaw,paritlitSipjje.,

AlWirtu, janit

Tli*nuMp jikialcta?'

,Matittrit

,jUtanitit Jan* AUmlatitii, jutChin Jan

194.4aW-=-

iiitejjIUria0, qhattirOjj-aw44.4.4Sto Sa0cSnWa-.., kb& jutk ukaj14:,

ettU,14ra--

4.5040hiA44

turo.si 11

Unidad 22

305

Cheqpacha, Julyantisamachiwa.

Inas jupdchi.

Awir

ma rat suyt

Jupanaka.jj a rat suyt lapjje. Uka jutkdna ukasti cheqpachapuniu Julyanata.yna.

Ukatjja. kixnspachaniu sar-

ijaPigna .puripjje.

Jupanakajj- nid jiskle.

Ukan-

wa aviatir 'kirasipjje. Jtpanakajj 'ptirisinpachawa. ,wulamp

Qollu kluchu -

pie del cerro

anttall oailtapjje. Wakanaka, asnunakapasti qoilu inistjjapjjdna. -Uka.-tjja. "Chha.qtalfiayjjapjjdirla., yoqa.ilana.= kasti anatasipkakiwa.

Purisinnadha

ChiWirusti janiu inirintasipkisa. Jayptiijjepanvia

inmediatamente .

uywanak tUtpatipjje.. Qoflu -patarti, niistupjje-, takatsti tape

toq ufatatãpjje. tly-.0anakajj wali jayankjjataynawa taqe tocien Olt eqetatata. ,Ukatjja itywanakap anthatdriii sarapjje.

cie4uet de 11.egar

Wula. :- bolas de"

cristal' con clue

juegan los nIIôs Chhacitaila

desa-

pareCer thirjin mb .10rak4a.tAr, chhaqatdria:.

itixiISPachaniu jurjin, wakapji

thaqa.Pj je4 .Piru inamaye.,10.1.1 thaqapjjei . jathii

jikj j ataPkiti

-Ji.irjejj ali 11akitãw utapar sarjje. UtaParisti..

aila Or as aw. tataPar, awisi., Tatapasti

Ch ectetatata esparcidos

kulirO.taW

114 inas jurrialpadh. ãnijünàkaivamp' ãnatsta. Inä ukat wakajj.

hôhi'sasawsejja.

tit itt aSaj j

ktina4 janipuniu ,kainSkanSa.) jachatiak munjjna.

't I it-

Tatapasti

Inamaya-inamaydki intitilmente

*ha* tifijatajj;,-jahirakiii kamsjjnsa. Otiepqrojj: tatapajj wa-.4 alWa:t ,sarti wak Niger be.4!..-

.rafiatakejja.

Anqàz

tusinsti. nkAyi' jallusamadflaniu

jichhi.trojja4 i.JS41.k :j6;11:c_tapati'l:

444 '04U4ri*En'a

Cheqep#..,

-V1t4P0:4 ta;t4Pail 1441c. *10.q..Or -01'aPWiwa-

4).Paijj- taqe, tOct-Orilaqttna.I. ..c-.4'.1i4a0.4hivO

sejja..

k:bd, wakUchi, Ithayajj. wa-'

InaMerilal4 iiidia*-00#40.404a)

Unidad 2,2

306 janiu kawkins katkanti, jupajj wall

qarita-, ktilitatatakiu

Utapar kut-jje. UtapanSti ntrapuriiu- Jurjir Qhepb:rmanthejj

wak -katkasamachati,

e.

di* I anap lläkitaw sarti . ,kunalaykutejj

itJanj media

jan, walinak -Samkastall

sasaw warmipar sejja.

,JtkiampUtation! wasitat wak thacier eararakili. Jupajj niarkat mark

sarnaclei jaciet

Wakapajj, urib:skanti.

iikajj AnaS

jag.

.jisknaqe;

-piru janiptiniu

Inas kuna lunthat lUnthatchil

Sraqha narkankaskchi, piru

_janipuniu_ cjiahhakam

yatiskiti.

JurjiSti

Uktitiutpach

jan ,Mayamp ahatiajjanti.

PREGUNTAS 1.

-Z.

3,

,

Icunats jiska Jurjejj

jichhartarithejj Sarti?

KuriatS' ,jUrejojj pasir sirnahtpach saptir awatiski? 'Kawkir

'CihatSM Wak.-Oht.taei.ski?

-sarafiapatakiS.

4. Itamsasa0-:jurj#p:Matapanipejj, pariabipjje? 5. Jurjejj Iuch1up kaWnti :janicha? -6. 7.

Ukatsti.,.1saWkitUS ihirjejj Sari9

lhakinSti khitifitviS

A1W:i.rtUbpistikaMsaSaS

9.

pa:ritiasipjjel

jutd:hitvi siti janicha?,

.1111.jejj

.iJklat3ti khtirus Jurjimp AlWiritUMPejj .1111japj jet?

11., Igo: jutkn Ukajja-,,Jtilsrtingt-asTr-Ati janicha? 12. JUpaiiakajj kawkirus awatir .10.rasipjgrib.? 13. -PUO:Sinpaehti ,afiatart 441tapjje 'janicha?' Wakanaka, asnunakasti 16. 17.

'kaWkl:ruS- nO,Stjjapjj4ta?

Yotianakasti katiaci#044Aris-a? ChikUrusti -mirintasipjjSnti janiohe Kuna

ota0alctP'147-wPm*.t,*PiP,iPii4na? .00t0411i4 01, JO* uywanak

19;

thitin:4kapa6 oh4aqatb.na?

20.

Ukatjj k4t141?ii0.4,i' ,i34:01:141

214, jiojeji titapOnji ajia4raSieat- tate.Par- awil01,2 22. Ukatsti :10410, ;-437.

,91inep*.jj kunats tatapajj wall.

'04,:frat ,sztit3:1' 10.42#0;'t441150.t4i0' ,

25. `T, 4404.JI *Os 00.ertii, 46. --I*Otigia,e- JOI:g.lit 1440-#4 '6, ark#400 27. :1104.1001 li.40466.1` '004i4ftitttAteii_

2. Qheprinanthejj

katjjb.nti?

,Aata: ,-Si40 a*. '44it

29'. Jul00#1138g011 kim thaqeris 1440±tAf!,-41'4ralt;11441' 30,, Ica.MaOhpaOhas '744.81:it Unidad 22

307 SUPLMENTO

jtirichafia mojar ch I aranchalia -mojar utacharia - hacer casai construir thakichafia hacer camino jaytnicharia.

salar (verbo)

inacha arichah'a

a ver si

rieqterarcharta asukaranchafia

embarrar

afilar

wilarararchalia - manchar con sangre muthu

enduizar con :-azttcar

sin afilar '(motoso)

EJ1ITLOS:

Khitis aka ,ka.Mis chf,araricharatietu?

Ratukiii jallojj jurichitu. Jan uka. là chiatanchatti

Qatotqhats ut utacharapitasta.? KhitiS aka ut ArbacharaPtam? Chuki.aglit markajgrojj sup& thaki,thatawa. Uka

kuchill aticht

anCha

thuwa. 'Inach aharCit Khitis teillararchtam?. Khitis aka pantulun,viilaratchara-

Inach mà pilu.t -alarapitna. Aka,

stoqailatf ,wilataztharatitani.

,punt ak a. salt fie- ,i-erat,a.7

lltachaSaj-j, alwaliilan*aj j'Walt 'riecilerarChasipjjeri? Lisu yoqallaria.4jj iskWilanjj 3a.0,aa

ratChaaipjjerNa., Ant niy AtukarandharaPiStati?

Là No

.111.ivia m inoV, en tin, rate).

esa ropa.

zPor Otianto rné puedes Oonetriiir la. basal

,Quin to 'cOnstruy6 esta .casa?

.1111 pueblo '-a La Paz -est4 -bien hecho.,el Camino.

Afila ese ouchillo es+,4 sin afilar. A Ireic.Si ribs encontramos 'Mariana. ,QUién 'te ,ha mandhadb::con sangre?'

Quién ha .niarichad8-- don, sane 'este ml pantal6n? .A Ver :Sis ma cotpras Una ,pelota.. EStey 'Chide) te lo ha mandhado -con sangre. LT11 embarraSte .eSte liii-,Saco?4Ciaindo,-OonSt Teri: caaaa los ,al.baxiiles, Se embartari ,Muchd:

Lo nifios traviesos se ,llenan de, polvo ,en la escuela.

Ya., Me enthilzaSto -el café?

Janiraw uka juriVtliniajj-,a.Suka.rthichai-,

qbdayita:ries.braidUlzado eSe 60144.

Kunts 144

zPor quO no pliSiete-Sala ,esta comida?

tgati.

Aalundhkt&?

`14146#

Jan iMinket 1.11tajja.i janis ,Manq!kazii.

litinclisukajjax 'sarajpanSayat..

*

esta -mi catiSa?

_Si. qi.t.iereS, ye a ,jtigar.'. Si o -quietesi no dOinae.. Si quiere qUe Ce vaya,

Las teriiiinacicineS' 'Verbales del modO, dubitativo en el ti,empO presente perfectiVO inns la fOrraa Ukaga ,t ms el sufijo teSia, formah. ,oraciOnes_ suborclinadae condi=borteSPoridientes al tempo ,a:nteriorMerite COnStrtiOCIOneS4 en. la braCidn:'Stibor4.iiiada$,

tatiiro, inasa

no aparOe éI adVerbio dubi-

VeZ)?

Uuij 17,

Unidad 22

308 SUPLENENTO

(Continuaci6n)

Qoilgentst ukajja, sinir sarantaya.

Clollgentpjjsta ukajja, sinir sarapjjamsaya.

Tatam phistar sarch ukajja, umantan» pachawa.

Jilanakani phistar sarapjjch ukajja, ttantapjjpachawa. Qollgentstatejja, sinir saramsaya. Jilanakamatejj phistar 'sarapjjcheis jja, ugantapjjpachawa.

Si tienes dinero, bueno, Ye al cine. Si (Ms.) tienen dinero, bueno, vayan al cine. Si tu padre ha ido a la. fiesta, segura..-.

:mente se ha etaborrachado.

Si tus hermanos fueron a la fiesta, seguramente se han einbotrachado.

Si tienes dinero, bueno, ye al cine. Si tus hermanoS fueron a la fiesta, seguramente se embOrracharon.

EJLIICICIOS :DE .E'TRUCTURA MOD() DOBITATIVO

P4Pistm8 PERFECTIVO

VIWAVo 1

EJERCICIOS DE REPETICION

Inab, maser fluch urn chhaqaysta... -Inas rnasir wak ChhagasrapnSta: Inas .jdrilailpaCh amijUnakattaxap anatStai Inas -jurnaiPach,,apijUnakaitamp

anatapjjsta.

1016yan: -WakajjEsamachilga,

,Waltajjc14,.

inat

Inas, nayajj_ ka.1.1in qoliq chhagaySta.._

-Tal. vez ayes gorro. Tal vez a:yer 'iPerdieron là. Vada: (Lids.)

Tal vez jUgaste. todo -el 'd/a con tus zos Tal vez jugaron (Vds-.) todo el_ did con siie amigos. 'Pal'ece que- aquella es 14 vaca, tal vez

sea. Tal vet -en la ,calle perd e1 .dinero.

Inas rianakall karilin TA:1g thha..,-

Ta.1 vet en la cane 'perdiMOs el dinero.

Inas juniajj kallin qoilq thhagays-

Tal vez en la cane ,Perdiste_ el dinero.

Inas jumanakajj,kallit'01'44 chha-

Ta.1 vez en la. calle ,Perdieron -el dinero.

ta.

qoapjjsta. Inas jupajjAtailip,q014401haqay 014,4

Inas j#044k4ii 1041-h-0414 6444c1,4rAPSiON:

'pat, ,jiwaSajj -10.114.n._ (10141 _Chha-

,tjayStan..

Inas jiwasanakajj qhfia4.4srap:ijstati,

Tal vez en la ca.11e ,perdib ,el dinero..

(1)

Tal. vez en la calle :perdieron: el dinero. (ellos)

Tal vez en la Palle vez: en:

percti mos' ,e1

04.14.:0:,istd.1*.s,

,

dinero.

dnero.

309

2

EJERCICIOS DE SUSTITUCION SIMPLE

tatajjar Wit ista. maMaj jar

jiiaj jar tiojj4r phuchajjar tollqajjar

01011#0100m1~11.04, 111100Ord...iimisas

Yojjch'ajjar

yoqaj jar -----. WaW 'a:Chi

uwijajjEchi. Luisdchi. tollqamgchi. asnumachi. MarYanildhi' .

bias jurhalpach° litapjjsta. sarnaqapjjsta. ,anatapjjsta. - !"- -

pa8iyapjjsta.

Inas Inas Inas Inas Inas Inas Inas Inas

tatajjar ufitIsta.

mamajjar ufitista.

jilajjar uritista. tiojjar-ufittsta. sta. phuchajjar

tollqajjar Wit tsta. yojjchiajjar ufiti sta. Yoqajjar

uritista.

Inas kha.yajj makajjSChi. Inas khayaj j umijajjXchi. Ind0 khayajj Jtsigchi. lhas khayajj Inas khayajj tollqamIchi, Inas khayajj asnumb:Chi. karyaniidhi. Inas 'Inas jurnalpach umapjjsta.

jUrnalpadh, sarriaqapjjsta,

.Inas"

Inas jurnalpach anatapjjsta., Inas jurnalpach 4140' jUrnalPach, iStutYapjjSta. Inas jurtialPadh ,pasiya.pjjOta. Inas," jurnalpach rab.chapjjsta, .

Inas tataMajj litadkohi. 'usutNskchi. t I atieiS' kOhi.

trawajaskdhi.

atapankaskchie, jaWirankaSkdhic 01,04ankaSkchi. MariqhankaSkdhi.

kaskohi.

kaparaSiwinkaskdhi tiopan. Ukankaskdhi achadhilapari ukan-

anatanimsaya. jutams4Ya.

6araTsVa

sarjjamsaya, nenceamsaYa.

sartamsaya.

Inas tatamajj 1.011b4t.4. Inas. tatairajj

Inas Inas Plas Inas Inas

1.1Sutdskohi.

tatamajj llakitgOkdhi. tatamajj tatamajj tramajaSkdhi. tatamajj *16.1440k041.

tatamaji ikisk0hi.

Inas: Tatoilinojj. ,utaparikaSkchi. Inas PatoiliziOjj jawirarikaSkchi. Inas 'Patellinojj: anqa.nkaskdhi. Tnas 1,?aViihOji 'Mariqhankatkohi. Inas ,Pawlibojj -ka.Satastwinkaskohi,.

Inds-Taidinoji

tiopan ukanicaskchi.

I41.3A

ectachil4pap

ukankaskohi.

Murista ukajjai 'anate.nitasaYa., -jp.:tapsaya,

401.#4. *ajiar -0AtiPPP440.. 1141444 1"AkAii4;:taiici.1:04144. N4±16'.4;#1,00j44, 01`t4rotCY4':

Unidad '22

310 3

EJERCICIOS DE REEMAZO

Inas tatajjar

j jar

(junanaka)

'sta.

Inas Inas Inas Inas Inas Inas Inas Inas Inas Inas Inas

Ukijapj jata -wawajjar (supa),

..

irpdhi.

...0111.1,1,;M(WIIMO-111.011/.0ORM.1.0111.6.

,Srodiaj jar (juPanaka_), 44.10r4Pi johj, Allchhijjai

j a chayapj j chi

ktillakajjar u2t ?apjj6ta Ibillakaj jar 'ufijapjjsta. wawajjar Utijapjjsta. wawajjar UFO chi .

wawajjar

yoga j jar irpchi. _yoga j jar irpap jjchi

yoqajjar ntiwapjjohi.,

-a-11chhijjar riumapjjdhi. Inas- aLldhhijjar ja.dhayb.pjjChi. Inas alldhhij jar jachayapjjbta

..

( juinahaka )

dhhaqaySta.-.

pagb4#

dhhadjaysta.,

'hap- pal&san qollq chhaqaysta., Inas, -palUsan qoUq. dhhaqaychi. Iras :pa.lqsan lapis dhhaqaychi.

(jupa)

iEnas pal,Es an lapis- artat 1 aschi

(jupanaka) misa ,patar

pala:san lapis arrat,laSipjjchi. Inas inisa patar lapis arrntlasipjjchi.e inas misa :patar lapis uthapjjohi. Inas nIsa patar udhSta.

r!'!"67'...." ii.dha.13jj.Phi

1(tiasa)

tatajjar utitista. laillakajjar tfitIsta.

Inas .misa pater' ktor-arirn '""""""1"'""'"*""""`6"P UtIC t

Inas inisa patar k4arirn u.c.7;ksta.

4)

(naliaka)

Inas Luisa patar pilut uPkupjjsta.: .Inas -misa patariIith USIttipjj6ta. Inas, misa patar pilut itiloqaPj jsta. Inas misa ,pa.tar pilut irnodiste..

piluta

irnoqapjjast a.. (julna) 4

insw:lismikoli.Aimilmimmorommiii........a....i.Wwe

FaJpeicios DE SUSTITUCION DE NUNERO Y PERSONA Iriap jOAlitatajjat kuna nutishs yatsta.

juniariaka.

riemoimjimailm60.1611.1.410.00111000.1,ami

0004

tatatiaji ,JusialtiP,,karyani4inpejj: Jwa.riamp jumampejj-

Inas jUmanaltajj tatajjat ItOnP. nutishs :]Si*t±Pi Pta

404.

Jiipanaka

Inas juirtajj tatajjat, kuna. nutishs ,yatsta..

Inas jupajj tatajjat,:icuna nutishs yatchi.

4

Inas 'jupanalcajj tatajjat .kuna nutishs: y -tipj Joh' Inas tataraajj ,tatajjat -kuna nutishs yatchi.. ;Inas Jusia# 1,,laryanuppeji tatajjat lcurie. nutishs -yatipjjchi. Inas 4wariainP, juina.mpejj, 'tatajjat Ituna-nut-

tishs yatipjjsta.

Unidad 22:

311 EJERCICIOS DE SUSTITUCION DE NUFERO Y RERSONA (ContinuaciOn)

Misa patar gong uchstan ukajja, ukankaskpachawa. (jiwasanaka) 0..404.011UNWOlidde~.01

(jam) (jumanaka) ,(naya.)

(nanaka) (jupa)

01..01101.40~010Milmme ..... msommoNOWININIM

011010M0001011111001.8101104.0101100.1110410004111WOMO

(jupanaka)

orNOMWMPOOOMOOmodiliMONDONNUMMOMMOD

Qarst ukajja, samarttasim. (jumanaka) 01M.1141;MmalmiiMilowelle 011pay

Elsa patar qollq pachawa. Eisa patar gollq kaskpachawa. Misa patar gong. pechawa. Misa patar qollq pachawa. Vasa patar qollq chawa. Misa patar qollq pachawa. Misa patar golba pachaum. Misa patar goliq pachawa.

uchstan ukajja, ukankaskuchapjjstal ukajjja, ukanuchsta ukajja, uiankaski6 uchapjjsta ukajja, ukankask-

uchsta ukajja, ulnnkaskpauchapjjst ukajja, ukankaskuchchi ukajja, ukankask-

Uchapjjohi ukajja, ukankAsk-

(: jup4n614)

garst ukajja, samarttaaim. Qaripjjst ukajja, samartlasipjjam. Qarch ukajja, samarttaspan. Qaripjjch ukajja, samartlasipjjpan.

Wrist ukajjai jutatsaya.

Munst ukajja, jutamsaya.

011111aP4ka) -0

MunalPiist

jutaPijamaaYa Munch ukajja, jutpansaya. Munapjjdh ukajja, jutapjjpansaya.

'"""6"',Y

'Otpanakal -, Qpllq4n.t.st Ukajja, sinir saratiMaya. mis4111.«:wom.r.4.1.48.616411:,

(jumanaka)

(NW

41.1.4.64411..14m.

CluPanaka)-,=--4-4, -UstItSSt ukajja, qollaynsiriamalia.

Uumanaka) 1( ju134)'

4.14110011=lr10

(jupanaka) TatamajS t1.0pOniofrUkajja, jutpan.

gollqenist ukajja, sinir saramsaya. Qollogenipjjst ukajja, sinir sarapjjammaya. Qp114enichi ukajja, sinir sarpansaya. gollgentpjjchi ukajja, sinir sarapjjpansaya. Usut4st ukajja qollayasifiamawa. UsutgpjjSt ukajja, qollayasipjjaEamawa. UsutUch ukajja,Aallayasifiapawa. Usutkpjjch ukajja, qcaJnrsipjjallapawa. Tatatajj timpunich ukajja, jutpan. Jilanakamajj timpunipjjch ukajja, jutapjjPan.,

,Juinang,tajj'

,TiOniajj

Jilta

nrumpejj,

Junaii timPunTst ukaija, jutam. Jumanakajj timpunrpjjst ukajja, jutapj jam. Tiomajj timpunich ukajja, jutpan.

Jumamp PirumPeiltimPuniMist ukaija,

jjamo

`-Unida.d

22

312

5

CAMBIO DE NUM°

Inas jilamajj

Chuildagunkaskchi.

Inas yoqamajj waliktskchi.

Inas jilanakainajj Inas yocianakamajj

Chiiktagunkasipkchi.

Inas kullakamajj Kuchawamba.nka.skchi. Inas kullakanakaniajj, Ku_dliawambankasl.pkchi. Inas jupanatkajj,_yapunkaSi.pkchi. Inas jupajj, yapUnkaskchi.

Munchi ukajja, sarpansaya. Nunchi ukajja,- jutpanSaya. Iskwilankchi

ukajja,

.MUnapjjchi ukajja., sarapjjpansaya. Munapjjchi

yatpa-

ukajja, .jutapjjpanskra.

`IskwilankapjjOht ukajja liyth yatipjbachawa.

chawa.

(ZollcieniCh ukajja, sinir sarpan-

'40114enipjjchi ukajja, sinir sarapj-jpan

saYP-

saya

Inàs akar g011q uchapjjsta, janiü

Inas akar tiollq.UChsta, janiu amtaskti...

,Inas iskwilar pilut aPaPi ista)

Inas 'iskwilàr pilut apsta,. janiu sum am!. tas kti Inas A;tajjar q611q .armttsta,, janiu am

janiu :suni amtaSipkti

IriaS utajjar janiu

-armt,?apjjsta.,

taskti.

Inas. jurnalpach ,anatsta.

Inas jurnalPadh 'ariatapjjStke.

MODO 'DUBITATIVO

pas-ENTE, PERFtCTIVO NEGATIVO

6

F:artOicTts DE l'tEPETICION

Iriaa- jat'SawaStejj, trairkjkchit-mastirOjja.-

Tratirajohi jan, trawajoh4 janiu yatkti,..

Yez ayer no hà trabajado Sebastign. No S4 .si. .ha trabajado o,,n6.'

Inas, -aka- ,yoqallajj., San i-Skwilati:

Tal vez este chiCO nO. fue a 10. escuelk.

Sarch jan sarchi, janiu yatkti.

NO ,50, Si ha ido-o no. Tal, Yet este -chicolia perdido el diner°

.Inas

aka, yociaAkil 140.i4h. qoUq

chhaq4c4,

en la ,calle

:perdidO o no, 44ri Chhaciaychjan ,chhaqaychl.,, Ithiti;#;1' ,tak..-Yatkejja., 'Tal yeti nO trajiste el 144,z. S.paainkstati. Irias Apanst 'jan'-apansta.i..janiU :aintask0.', No se i 16.traje O no. Inas Jan aka tatar turksktit-tayka=

Tal vez a este senor no le diste el vuelto.

Kutsitairst jan, l_t'ut-tkystar janiu

tuo me acUerdo. Si :se .io ,-41' 0 -40.,

amtkti

313 RJERCICIOS DE REPETICION

(Continuaci6n)

Inas jan qollq apanksti, janiu

Tal vez no traje el dinero, no me acuerdo

Inas jan qollq apanipksti, janiu

Tal vez no trajimos el dinero, no nos

amtaskti.

Inas San qollq apankstati, janiu

yatkti. Inas jan qollq apanipketatijaniu

-yatkti. Inas jan ,qollq apankchiti, janiu

acordamos-.

Tal vez no trajiste el dinero, no to sea Ta.1 vez (Uds.) no trajeron el dinero, no

lo se. Tal vez (el) no trajo el. diner()) no to se.

yatkti.,

Inas jan qollq apanipkchitijaniu yatkti Inas janAollq, apankstanti, janitt yatkti.

Inas- jan cr114

apanipkstantiojaidu

yatkti

7

Tal vez (ellos) no trajeron el dinero, no to se. Tal vez no trajimos el dinero, no to se. Tal vez no trajimos el dinero, no to se.

EJERCICICS DE SUSTITUCION SIFIPLE

Chhaqaych jan chhaqaychi, khitirak yatkej j a .

Jutch jan jutchi, Sarah jan. sarchi, Trawajch jan

trawajchi, Aleh jan a1chi,

Chhaqayth jan chhaqaychi, 'khitirak- yatkei-

Jiitch jan JUtchi, khitirak yatkejja.

Sarah jail; ;earChis, khitirak ,yatkejja: Trawajch, ,jan trawajChil khitirak yatkejja.

Alch jan alohi khitirak yatkejja.,

1nch jan nun.ehi,----------=---. _ Yatch ja.n yatchi, ................6...... .

.MuriCh jan thunchi, khitirak yatkejja.

Sawastejj waiganich jan. Wawarlichi,

Sawastejj wawanich jan wawantchi janiu

janiu

yatkti. --- utani

IMINrIPM0144.11111.1101.M

'11M00411.011.11111410MilimilinemONOMM'imeilmOo

Yatch jan yatchi, khitirak ,yatkejja.

yatkti

Sawastejj utanich jan utaritohi) ,janiu

yatkti.

mrarmpl,

yatkti.

Sawastejj ; at tunteh jan aWbunichi, janiu

awtuni

yatkti.

Sawastejj Wakatich, jail to/aka-ill:chi, janiu

wakani

anuni

Sawastejj warniin5ch jan warrninichi janiu

yatkti, OmMINIMOmmull.1.40110MIAMmisWlkBM.'

SaWastejj,,ariuntch jan ,anuil,tchip janiu

yatkti.

,SaWastejjiqollien.tch: jan

jàriiu yatkti.

Inas jail lapis

apa.sinkstati.

qollq lyur ,kwarizin

ealc

i"oisimv#0.At

Inas; jan .apie apasinkstati. 'apasinkstati.. Inas jan lyur apasinkstati. .Inas jan Warirn apaeiriketati. Inas jan sak apasinkstati. Inas jan rdrint aoasi4stp.ti.

Unidad 22

314

EJERCICIOS DE SUSTITUCION SIMPLE

(ContinuaciOn)

Inas jan sum sarnaqkstati.

trawajkstati.

ik-kstati.

a

Inas jan sum sarnaqkstati. Inas jan sum trawajkstati.

Inas jan sum, ik-4tatatii,

ciollaskstati.

lurkstati.

Inas jan sum qollaskstati. ,Inas jan sum lurkstati.

istlkstati.

Inas jan sum istikstati.

EJERCICIOS DE: SUSTITUCION DE NUIERO Y PERSONA

Inas jan wayki munirikstati. (jumanaka) 'Oupa)' (juPanaka).

imeemmosmaremdlierimellisrommeaomirOmimiloo

(tatama):

Inas Jan

tati.

Inas Jan waft,

muni.rikata.ti

Inas jan wayk t munapjjetikstat3.. Inas jan wayki munirikchiti. Inas Jan, wayk' rfaunapj jeri'kchiti. Inas jan Iii_raykl

tate. Plrun jiwatap yatks-

(jumanaka)

Inas. 'Mastrojj

Inas

Jan, tata PIrmi ,Jiwatap yatkstati.

Inas jan tata Ptrun Jiwatap yatipkstati. Inas jan tata Prrun jiwatap yatkohiti. Inas jan tata PTrun jiwatap yatipkchiti. Jan tatamajj- ttawajk-

Inas raastrojj jan tatamajj trawajkohiti.

ch.i.ti. errengimmilmommommwwwmailimm

jil4naktpaijormW,

juriajj jumazakajj

yoganakamajj

Inas mastrojj jan jilanakamajj

chiti.

trawajapk-

Inas mastrdjj Jan jumajj trawajkstati. Inas mastrojj Jan jumandkajj trawajapks-

Inas mastrojj Jan tiomajj trawajkohiti.

Inas mastrojj jan yoqanakamajj trawajapk-

chiti. Inas janir" turk kut- tayksti.

(=aka)

(NPanak4)

(NW

(juManaka) ( jpriasa) ( jiwitaanaka)-

Inas jan. uka tatar Tajkstanti. (jtiasanalta)' (jUMB)

(jtimanaka)) U44

Inas janir turk kuti-taykSti. Inas janir turk k4t -tayapksti Inas janir turk kutAaykchiti. Inas janir turk kut-tayapkchiti. Inas janir turk kutAa.ykstati. InaA janir

kUt7tayapkatati. Inas janir turk kut-taykSta'nti. .turk

Inas janir tuck kutAayapkstant.3.. Inas; jan uka tatar pajks.tanti.. Inas jan uka tatat-pajapitstanti.. ;Inas jan.uka tatar, pajkktati. Thai jan tatar pajapkOta.ti.

Inas Ian uka {star pajkchiti.

Inas :Jan. uka tatar. pa.japkotLiti.

Unidad 22

315 9

AFIRYiATIVO

NEGATIVO

Inas misa patar qollq uchsta. Inas nayajj Jwanar pilut maytIsta. Inas tatamajj purchi. Inas jilamajj jurnalpach trawajchi, Inas kullakamajj utajjankaskchi. Inas tat?. Ausintojj utapankaskchi.

Inas Inas Inas Inas

Ina b suilkamajj iskwilankaskchi.

Inas jan tata Ausintojj utapankkchiti. Inas jan sullkamajj iskwilank-kchiii.

_Inas jilaman umantatap yatsta.

Inas jan jilaman Umantatap yatkstati.

Inas achachilajjan jiwatap Inas, inamajjar ulitlapjjsta.

Inas jam mama.jjar ur'it t apkstati.

jan mica patar qoLlq uchkstati. jan Jwanar pilut mayt sksti. jan tatamajj purkchiti. jan jilamajj jurnalpach trawajkchiti.

Inas jan -.kullakamajj utajjank-kchiti.

Inas. jan kullakajjan jaljtatap yatkstati: Inas jan Jwanan Sarjjatap yatkstati. InaS .jan achachilajjan jiwatap yatkstati.

Inas kullakajjan jaljtatap yatsta. Inas Jwanan sarjjatap yatsta. yatsta.

Inas Marian. kasarasitap yatipjjsta. 'Inas jan Marian kasarasitap yatipkstati. Inas- jan- anch

-Inas arich, Inas nay Chukiagurikaiikarnajj sum

Inas nay chukiagunka4kamajj jan sum aar-

naqkstati.

Sarnaqsta.

Inas jan waykt munapjjerikstati. Inas jan junt !gm wali mojjs munapjjerikS-

Inas Wayki munapjjerista. Inas junt !UM wali moj js trunapjje-

tati.

rista.

MODO DUBITATIVO ,CON- LAS TER'

ACIONS DEL MODO POTENCIAL

AFIRNATIVO

10 FJERCICIOS DE REttETTcoll

InáS jichhtirojj

Tal vez -hoy

Tai 'vez tu hermanO, quiera trabajar

Inas jilaniajj akan traWa-jafi, mun= -chispa.

Tal 'Vet quieraS, traba jar Tal vez sufraS:.en este pueblo. Inas aka tarkan tlaqeschiSta. Inas nayajj aka,'markan uSOritirista. Tal vez podr.ra enfermarme en este pueblO. Inas aka simian Chukiagur sarirista. Ta.1 vez en, esta semana yo .podrra. ir a,24 Paz. Inas wal trawa.jaaaj j 'aka- .mai^ajj th#. Tal vez trabajando- intensazaente- este aio, Inas jpmajj

Akan traWajaii

munchisina.

ut alsna.

,

,p041.'01103 comprat,una, casa.

414Serts4'.-

:db!Si nos 'apresurturtO4 tal vez pare. ce lleguenidos al pueblo. Tal vez el prOxi.ito ao pueda regreaar (Ara, vez. (yo) Tai vez el prthcixao arid podamos regresa,r otra. vez.

941.281na..

otra. vet,

ApurOasron Ukajja inas childirutak markar pursria. Inas, ,nayajj thatar..WaSitat

rista.

xnas: n-afiakali marar wasitat kuti-

Ina.0, jU0ajj mare; vra$itat kutinInas ,jUmanakajj'inatar wasitat kutinipjlchisina..

.Irias jupajj para.*, Wabitat, ktintip-;.

940p4.

mae jitPariskajj-,marar 'wasitat-

.Tal'VeZ- el pordlciritio afio 'pliedaa regrabai,,

vez el PrOXI.rao ,az1O lids, puedan regre

Isar otra 'vez2 el ;Pr0.4.10o aflo

1 pueda tegresio'

,otta, vet:

.pr0.4.mx) afro el.14s,puedan :re-

%

kUtin#jjdhispa.. great ,otra vez el pteStipo- alio nosotros pociamLoS, Inas jiWasajj ,matar wasitat kutinsna. regreaar otra- vez. ,tinidad 22:

316 11

EJERCICIOS DE. REMPLAZO

`Inas nayajj'

Inas

akan ..............

Inas nayajj Inas- nayajj Inas ,juipajj,

llakisirista

junall =

na.yajj _pampan usuritirista. akan-usuntipsta. akan akan: 114dsChisinac

'InaS jumajj KuChawamban llakischisma, 't,t,aiass.ChiS)nal.

-Inas jumaj j KuChawainban t ages chi. sins.

Inas jupajj pichaVa*ban t'aqeschispa.

-lii-"

T

Inas jupaj j Chukiagun t-lacies6.4543Pai Inas jupa.:j1 'Cl101kiagun. Israliptc4.ispai Inas ,ji.ipiaSajj rohultiagun loralriptsna. Inas jititaaajj- Santa 1.44uSati -$15ptsna.

Chtikiagurk

-ono, Onban,

Inas nanakaii aka simanaii

Inas nanakaitta4t,arai.m44444406iniPliStis-

rista..

t44 Irias ria.naltaj qhasIziojj, 10#1.0.pj jerista, j474pjj01.04.

-i-.

.#.i

pig#4 p j'j:Chisma

$upikria.kajj

:04d,ikt.lij04,0Pa

AistaSanEi 12

.

'Inas nanajiaejj'.qhailiroj,j jutap.11e*ipta. mae .jux44.41.0.11:04.itataroJ,i.iAt04 Inas :juma:nakiajj, Iiialtaroj4 ,jutatijiakisnia. Inas jwnanakajj mOTargii PlOitii=Plio4sOt.

:mae jupanaIjj mgarqij .P01415iidhisPa Inas, ,jup.:nakajj- .srarajj:.64jjapjjchispa, mae #wa64444. sarijaNisna.

EgROTc,104 DE SUSTII1JCION DE NU4ERO Y PERSONA..

üis qO134 apivaril

yirista.

:naya,jj:;o413.ciaii=

140,40.04Aljrix4n,., 4140' ,naY:041 .dhhaclarl

-nanakaj4 .',46',':-

,Luis : 014i ap:apani Inas :nanaka,jj

.. It;1414ii j "":"11,'"-: ar":.1.-! -0*63:a:j 'jupanakajj:

_Luis qollq ap-Pani Inas, Iis qoUq 0=044, _ixia0,

chhàqay01144.44Sra!

114.640.1.4.64370,4,, mae j#4#4411 ch4a 1q40.P4,004;04,4,

j*:810144:

Inas jiwasanakajj chha

,44,§44*,30 ;04rasplisria;..,:,;

Ina0 ,in'atairo.43:'14400.0.0t#44-1:01.1 (31.1404)

ti10 *SO jj., *0 it at kutir4pj5na. mae 4.147001 "*.05* '.;#4.44r004-10,00aR4tib144johiOma,:

jt*anak4)` (naya)

I(

i(jtiPa) tjUpan,aka),

.

.,

Puis.:**i*11140#,

-;#0? 440.rojI wasitat '1041rAtolle#sta. lime 4.10#64j. wasitat kutirithiSpa.. mae 1***it,033i wasitat :10#414,1i910Pft

317 EjERCICIOS DE StiSTIVCI011 DE NUMERO 1 PERSONA

time q0licierSajj474 -0.1.8.8iPjjainit

,( itwas a )

004

Inas cipLlqenisaj j a,wt alasipj Schisms Inas qollqerdsajj awb &ias--Eiria

irista -cio14en1saj j, awt. Inas qó11qensajj awt 8.1.8.6ipj jetista

(=aka) Ns), ...:,......M11011046-0141MNMINNWMPANIrIONSOIAIIMMIllis

stapa#41%); Ifill0111,1611~111001111111111.0111,. 4111111111,1114161111110101141111111111001111111111P.

jUinahAka)

-(ipita,5441%) In e44 419A Wk*); 43,47, 0 Cili31*.

sitipan44)

,

Inas_ 4911i:tents aj j Inas 4c4cieni3 a j,j

Sid aiaschispa.

-aw6 41asip jchispa.

*1st Chisina Inas 011:01-iisajj; awb _aitsipjj chisma Inas Inas qoilgenis aj j 8.f/4 ..0.10.61433isria Ina* 414#. :**0421.41.140 OhiPina:

Inas aka markan Uakisipjjchisnia. Inas 4.40, mar*, 14,014313048PP... 'ilai4sohispa Inas aka

ill.talla*) .4i... ...:.-.6,..i.a.:......f.i.........: a. .i.i.........:............i......i............i...;

3 kj4pa,, iiwii:;......i.:...4.6.a.....ii....6.-.....i..,:..........-.4,-, (iiityt : gai................-...i!.......6.,.........i.a,

Inas äka -*Oita:* :11448-iris-tit . ,Inas aka Nar* -11a: 114_ 4P34:04sta. 'Liao aka markan

olantakal i...,-,...................................;,

{grip& ,

( Contirivacidn)-

.............s.,.:-...-..... 11$-*/04 anal* ), :-,T.6-4,...t:=ii=i, "......

T#4;3* ,aka 'll*074,0,-1-1414844,13PS:

MDO DUBITATIVO CN LAST

tNACIONfip: 'P,.$OPO:TOTENGTAL,

StdAtrtO 11.3

$4,01.01(1.0' Og'104-1,0-ioN,

into .jart watfaniak if414.,-ptkokiis148:4.. tani dika 46.4aina440,*14.011441., I4145 jan stii14140:ii

Inas jan .41ilartittica

Inas jn,

p 30041;._ W

jutcohisi444. joisin4004z

Inas : ja..n:qijortiro-,ji jutapkchisinati.

tioilt*tiu-ti41414,P*ati.

;44 ,440-' 00* .30Ac0.1*, ;408 444 qkargrojjr, jtits.0014:00843:,.. akrijoinakiti, Inas ,J*-04.0t0iS jutksnati, 44000010...it 148' '30:411artiSSJ' NtOtit'Og 0 .ja0;140,14ii 14,84' ;14.# 44Ekrit-1.

01444.01#4,14.-

u jan qharfrojj iskrfla- 00'0440414 1444 Jan., qh arT4 j iakW 0,4**0 Ina*: jan 4.1.)2#00i isOri 04409 60.9,4 sarkchispati. Inas I* is is Inas jan qharUrojj : sarapkchispati. Ina8 -ia#:0.47011

iustitcm;:ot laii-a0'00

r 040044:

s kwi r soap**.

ATER:CPI

ma:

,*01.0' 30- 0#:L .040400hi8401.! Inas -3.it#':6441.1,01001140,44041.1.

It* -sik*:41,40±10.,k0S4tqhi#0,6,4:'

'-(PiSOSta

,

Inas jan akanka2l itoriaiSkchisPati.

'Uadad 22

318 ,EJERCICIOS DE SUSTITUCION DE NUMER0 Y PER:§0DIA.

Inas jan qhartirojj trawajklrist-ti.

(Continuaci6n)

Inas, jan -41arttrojj

(nanaka) (Nina)

trOrajkirietriti. trawajapkirist -ti.

Dias .jan qhartirOjj_ Inas jan. qhattiro trawajkohisnati.

uuiahaka)

triah jan Inas jan dihartiroj j

(jupa) (jupanaka) (jiwasa) (jiwasanaka)

tftWOapkOhismatio ttawajkehiapatii

Inas- jan tiheirfiroj j ttawajapkthispati. Inas jan qharttivjj' trawajkeneth 1184' jOn qhartirojj' travajtOtnati.

Inas Jan. tayamps kutinksnat.i.

Inas Jan -nialaraps 'kutinksnati-o,

,( 1.1118.4ana.ka)

Ines jan

(Jul*)'

Inas .jan maya4iPs 'kutirikchisimati, Inas- ,jan, mayalps

(juifianaka)

ictitin*kpnati,

'Inas' jan, mayai*,

042494

(iianaks.)-

Inas Jan, itatatitiO Inds jan-inayailipS 'kutink:141.0i41.. 'Inds jan 'mayAints

1$8 ,jan Akan ttawalaii

:Inas jan ,akin'

(juipangi kik) ( nicya),

744§ jari, .alto4 -#6*.T4a

jtin,-akari ttawajafi Inas jan -akin trawaja.ft

-(4411:41031

tj#1*spn010)--==. Uww) :040040

=,

t,11#4*,t4PPG-4.

Inas: jail akar) trarkji4 :$01.4.00450,ti. Ines jan 4.14*, Iria$ jan .akan, t$44704 Ines jan

akin #0001

Piiieipkpnati*

r004,0141.

ocoaspati

.0,44igoA, sFoRa AgRiknvo.,

ITE6006

7.4;r4w4j6404`

Tries '0.11 0#4

PO*.

nag' .070(1103i al* 410 40#;:#0.014630;

'044004 Dia0 '41,4!#Ffi:S4,: aka Ines nays -,0041t '414-4:k..-204.14:444gt44, Pi* :*:043} 00049.1.1; ,Pidx#140.: 4t#100.14, Lei,

wal, :jar iiiun

*10049Pa.-140154..-

tAtansii

ina8 wawaaj c1151°4,:'nag wommaJJ

pt

)yatecri.-

**1.

7,7

ISO .jan (SiOhar#40,ei## 0***#:4#t?

Ines. ,sari

nays sapak..aka -ut Atekichlaristrt4..

444 ,aion4qaft-P4r4.0t--.ti.

I** :JO

itt10.4044.*

jar 0:11004SE#4%.

140:

mane,, Inas Ma

Bias jan ,ac5***:i1Ohl=04t4%. Ines Yuri, 404*93,ii10.14.9140*#-Ina* jail, 04447041 :41* .1.71**1,:taAttitoh.4-

Ne,

Inas Jan wawaV14,Ji mance ..munkci4spati Inas Jan tatamajj arra PuricenisPati

Thas jan vawama3i Phasilak 1iyi i. yateqk'01:10POi si6m0q0s4J waInaPs LiPtkohis

319 MODO DUBITATIVO CON LAS TERMINACIONES DEL T3:EMPO FUTURO

16

EJERCICICS DE. REPETICION

Qhall.frojj: iskwilat sarchl jan sarch.11, ,janiu Sum yaticti.

piarttrolt trawajchI Jn trawajohi, jaiiitt,sunt,y_aticb!.

Inach. q4a4r juta.

Inas tiarato,f,i wasitat 10tinchl.. Inas mararojj, wasitat Inas ma.rdrajj icutinchila Inas Iiiararojj.'ku#itipjjchl:ta. Inas inararojj Inas mararojj Inas paraix5jj, Inas- ,itararojj'

irias jari jan. *4.0' jan,,

0;s:

,jan.

Inas

jutitchitati.: azirojj jiitapkOkttatt.

.;144 411447fitoil

U-W*4:4

jan cihart:42ii:

Inas Jan: qharirojj juta-WhiOgniti. 17

,NVATIVO,

AFIRM4TIITO

Inas ak e. sitianajj

01:t traviaj64

=-0.14-a

Irias J*chhs0004t pao- jutir phaljsejj' vtalcaSYmnaniChi.

Inas ' jan iickiharm01 tr*P".,04 jutir phajjsejj itial*101704:1

InaSinataii0j 14as:itat Inas 00004j- wasitat 10.6' 45OP* ti*SSEOSo100.44-

it10, j84 4ritro,it wasitat *td, *chit

Inab',:qhfaii_iikarlk,'alctinkc4;

'p4§-00ooss:;41**ib$4+::144tit' '.)4;0*(te.0,3i' jalichir

Inas jari m aranij:

Inas jan "Paiiipan- fitittSja.pltdhit1#41.0...

Inas,i j*,'-OlailfrkOzai041c, Inas jan ,mitraro jj=

Inas jan

Inas

gkaa. ,J01# ,j16016:rmaj-.4

Irias jichhtirojj 0,144:,64:4A44:14.,

;400,j411 04ihOroii Inas jan j#41*(jiti ;P,10304'

3141*, 0121413 014 3.1;0111, 2

18

1:naS,,jan',Aita 0anajj'''savtgatt4a.ch. trajk-

Inas ,#61)*(41-4,1**.140i.,

Iries jan 44.qiihgtglir"V!.4100,414:4!

Inas ilAhd*Plki_ali,,Y0404441.1-.s* Ir40.11,44.

1440' jan JI:ch,114 '46r4411'raP*104Etii Pin* #600144t.42.'.:

POThNCIAL

1#7111-0'

tjiôhhtfr

,

,j4;41,:c

4tiarur,0,03.''P4'041:6P4.

Irias #1.4!:JjkjSql.iittarolj 'por044 las '104.1.4.04i.P.il: :31-0.44 Pat 14$.4.1.450.4=Inas 1:04#4044.',"41.4,4''*Of1.4.;ioN=4,

Inas jan

4.0.4i0t40i akar yatisift puirkchismati.

14*

kiraschI. Uhidad 22

320 19

POTESCIAL,

Fpluko.

Aka -matiq ajj wait ,jariitaynavia. Inas' jan nianqlkchismati. juntlittaynawa. Santa Krusajj,

Aka-itanceajj 146.4 jariltaynama. Inas jan .0andikkchi:tatati. Santa, -Krusajj wall junt Ititaynawa. Inas .j an

,Inas jar', yatiskch.tsmati. Aka -jiaitifiwaSj-w 44: --14ojjsiitayna4fa.

Inas jan umkchisitati. Inas akan wawanakainajj -usUn

pa. Inas aka wawanakathajj ntWasipjjchisPa. Inas aka '`wawanakaziajj, jiljtayasipjj!,ehispa.,

Aka -Nntljj-wall: iliojj`s-,:taynatqa. Inas' 'Inas akan- wawanakatajj usuntapjjchini. Inas aka wawanakainajj. nu*Sipjjohini.

Inas. aka torawanakataajj jiljtayasiPjjchini.

Inas 'qhs.etrcijj.,aka. likshun -tAilcsna.-

Ina0-,q1laSzti;jj,:aka likthun-

xnackeihkeltojj: ji146-sna.

Inaoh .4hargrcljj',.#148ifittni.

awatsna., 'T:n.ach:giarO.t1u-tarliPma., T-no.cqhargrojj, jUtasina.

mach 4::ahartirtejj

Tha,_

Inach-tilararcljj:Utariiti4n1...

Inch qhartirclk

mach eiharcyj'j kutiniama.

,*oh qhar4ritijj: kunitta:

FOttILAQ,

POTENCIAL

'ag. -auti-_ciollasisajj

"Inas s.Unttiogab4.saliittaliptcliiiapa.

.

-t#40-

InaS, niamajjajj; gnartir Chukiagur Sat0144!, Inas ii=6.11101"0.,S, Inas rjan :

;..044.o'r ilcal4c415;111),t;1-

Inas tataihajj

Inas 414r*ii4i-ii, :444;40 :91.1140:44tift '4417-0144P4.

Inas .1141AtOjiLi40,0i44.

U40A0n-414*(0-44**1411,4t-ti.

Inas ma siniariamp a.kati,Srasclb.t.,

Inas jan qhartfrojj 0.1:foutti4ristfTti: Inas niá 014944i1P-4k44 kirasirista.

Inas -11.146

=1040'11440 ,41.7,,OP#Sta.

Inas ja4,citia.rgtojj,

Inas jAil'itatcP 4i144'001j: =440044. 10.0 aka phajjsejj i4.440-tv14414S4h.1,

Inas -jap, 10,40-,410sfrojj Inas -49,pkajjaej:j wroawAinai4pjjerist_a:,

"Tr144 tuininkojj i344iY4n3;Pi.jOgf-

Inas tu4nkajj' pasiyanipjjerista.

'01* 'clittit,0644;

:U66'144'41'0.

X404.2- jan 41.t4 1;14,i'k4"4"2Y4:4P104141$0.-:ti.

Inas qharfrojj inamay

Inas inamay trawajch12ini, 141.0 Jail'

Inks

',PP0a.4143.3044P;., tp.1011,14iii

P14§'Oiatt.#166I 1:4**Y':1.114,0114. -T.11a0 .1.41.ani# trawajsna,

)414is' J8,4:134,Jkoh,

0.14q#ti,.

ti0.$1044.0i4t4.t., L:84n01.01:TERPAIs-1!:1140:190

ICION

s'44,700.64$01,1,74.-

3g_100#004-

atilt:oat*.

461. Ve: P4211109A1.0, ,4041:01, it,o;c4,-:.1#14:04-ogge: :es;

,41.44.21.

14. mta.

011**464044404044,, '04tO,Ji '-ztOk ic#,!037,4804401,t;t9.,

)49 1:14t00*-440,'acii4040,-0 el 114__?If

Tata Isoariusait:yao#461003.401:41.04

P.P4'ece-04 don Carlos 00,4 en 1:4 chacra.

ii0034044;.4040.444404114001t'

tOxece qüe 14 6.1$4.6- rO esitat,

Janjaniakiu ;'4141:0443431' -*41444t14,!=:

s,:ii#,,ece -4*

Me parece quo

a esto

liutiltO.

:Particle quo tu 450.p4,,:e0.4 bebiendo.

th

321 EJERCICIOS DE REPETICION' cContiiauaci41):

W34 -apanisaiia.chtwo,;,

Me parece

que :tra.-je el

gollq apanioj j as apachttla

Mé .parece i

trajiairos-

goLlq, 'apaniSa.inachtawa. ,Qtail.:cir6.16aniptiasaitachta*: gollq aiaargsar.49.chiwa. WAR, apanipSjasapachitAra. Qollq apaniSataa)-itanwa.,

09114 apanipjjaSailiaohtamia.

Me 'parece Rue

'diner?. trajiete el dinero.

1416-iiarece 'Rue= ttajeron- el :dinero:. 'Me parece Rue trajo- el dinero. -(e1) Me parece

que' trajerOri

dinero.

el

(ellos)

Me parece Rue. trajtips, Me :paredie cie

ttajitios ci dinero.

EJERCICIOS DE-SIISTITIOTON 50112.

1014- 51244 48,11 ;111140-iiia..c.41^76; 11404§ema94.1*# '..10,Msaipachiwa.

Ithe jutid ükajj JiLlOnti4atalChilygai Kh

jutki

ukajj ii,To#0844,

#koi: 1-sullakajja'sgiachiwa.

1104, jUbki -Uka:j1-waltasktaailaceiii.wa.

0.4,40#14chi.*:,

JuSikSar4achpik,,

jutiO. ,u1sajji tataiiisa4aChtirai a*-litifiAa411*h**f, :q61.14 ia.par4S

-00.01#Wa

"iii4t)t"-t

t4044134400404*. tapi§ R6:4060.64t*.

.141:1,6

Kwarirn 11;!404"4

44 6:136.41:0008.-Atso.., *:4=1-#},4p4.400nac4144.a

.j1 apanisamachtwa P1m6h,'41o:poop.oh:b*. Llucht )4p,wos-114.piit*

=!4#4=,=,

Punch isitiChT

Chump

0#411:404i-oonao-h,:bi*,,

Act*J0064.0.41 4#0,-1,10h0:044611.0..

sc.44tJa#844*.-144-,,-s aicho.a4

1èlif0,4#1 .wie!,"+;,:".

404.4 r=-1. 'ji 4,414kie"

:40hasokich:t4.,

uchasainachta. r,144141,4-.1,014,11.040.0*achta.

kharjana1ciu

Akharjapa04. ri:j1lichasaiiaehta. *4/**0144,1jActi'' uchasamachta.

0,4#.1

-A1110.tiOttilc.44 15400' uchasamachta.

4040talsot1i14**4*404*. .*i.i:V*L*Otit4j#f4*

't467t+7,4,,,t740,10.464,4401tp..14:

-- 1cimysanachtawa. 11akitsanachtawa. --u--" 0.4ta..-o-SchEto.:**

PriVatallaAii 414Yataiiatii AP4Y4taijatii AunkvataiiatJJ

4.014ataii#Ji,

Arauyata'jjafjj Apluyatajjatjj'

AOYataNatji

$44 1 22

322 EJERCICICS DE SUSTITUCION SINTLE

(Continuaci6n)

Janjamakiu Julyajj utipank-kasamachiti . akank-kasamachiti. -=1140=111~00.0 yapunkrkasamachiti. aropromorommi.irerimmommammarimm... ukink-kasamachiti. ommilomiloimemsOmmosollimmimmimiwommor Kuchawambank-kasa-

utank-kasamachiti.

Janjamakiu Janjamakiu 4411i4M444 JanjamAkiu 4anjatakiu

chiti

janjaMaKu ;naticilar jayurichltManiacht4i. Suntilimar .aaukaranChkasa-

janjamakiu

machtti.

macht4i.

4arliarnaldu

lapis apaankaseariaCtit-41..

--k-=-1--;".

mUnka.0aniacht-tie -.-.;-!+.---=."; kips- inUr-ikas,aniadtrt-ti.

apasinkasaniaCht-fti.

4144ju jizakajj s11#.s:41'.4.04413er 100044ch4t4.

'Stan tta44414:`'

'IcaSaniaChtati.,,

4440t444 .`"*"'!!""',

magfitojj jutjiohhrinajj

1140a0a#40,ati

!"""`'''!"!,`""".-!"'''.`"'"ri sum *new=

;4y:431-YAWriki!'kaP40,94.4. Julyajj ukank-kisat4chiti. Julyajj ,Kudhaymbank-kasama-

Janjamakiu Julyajj ut&k-kasamachiti. Janjamakiu Julyajj iikwilank-kasamachiti.

aoomposerwassow....:. iskwilank-kasaina-

:tatamar uilt l'Icaeainaoht-ti. wawaniar -4jkasaMacht-ti.

Julyajj utapank-kasamaChiti. Julyajj akankAasatachiti.

manglar jayunchkasaMacht-ti. juntiiimar asukaranchkasa-

apasitikasamaot-ti,,

LkiU

anle.

Janialnakla; 'tataniar-ufit-kasa4nack64i. J'anjamaldu waif** itijkaSaMacht-4.

Janjamaldu :MOAT janiam*P1

Janjamalau

4UnkasataCht-ti..

1;0* --munkaSantacht4A.:

4044 apoirixoaScht-ti.,

4:04i404:1441113014400#1'60na9API.taPaInadhtati,

Janjainakiu JUnianala.4 *Um ,trawajapka.lnacht,a4,, ,JapOina)ti- ,j'Unianalta4 maOtirN

iita.0.0.-

:P.at0.011t4t*: j'ansame.1411, ji_chhErnia,j4:'ild.pktOapiadhtati:,-

Jan*** jUmarialtajj: 8um nance:apkasa+ -macht41:.

si

(40,1444.,

jarii4pka' ;004404t0:0-#.

j45144#0444: Pd.P40,44**

sUln.:64-rnagap=

,parlapke,

sinn. :yatiocksa.

#64t1.404

Jan jamaiciu ii41;g141044 :81141 40114043104.0,4

*104ht0i 444441.4wiw040443 Janjamakiu juinanakajj sum 64710.40q44.-scht.44:.!' Janjamakiu jumanakajj; 'Ch0q .parlapkaba-!: *4, .94t4i.,

tj.60j441,34444141144.014VSUra.ratipltaSapa:.04-oft,

114::*04;04:,.0$'

:Akji#jaMaktii villq-itchasainaahta.,.

*03400444 140114: uChasamactrba. iU

kr,i4040, #""-~~1r=i=: tjuh4hEik84

U4.611404

qoflq.UchaWjasam4chta. qoflq *P4060494t4i

1400.Moisainachia;.. kiu t.1,004-404:40.0404., Akharjaniakiu 49144 --14940350044 014 Aichari04404 014 -uChaiani:aChtail. Althatiiuma140 :4040.*4415.i1400540111'44's

rtr5

thadad

22

323 EJIRCICICS DE SW TITIJCION :DE iiiimmo Y PERS 04 -( Continuaci6n)

Khg tatärojj *it as atachtwa

Kh

'(rianalca )

wilmerammoNnioW;malmoNem0...,

Khg tataro jj

(jttaha

)

0141331141W,

Khg tat aro jj tult ta,pajj as atiac hivra Khg tat aro jj ufitl:aaam:Ohtarivia Kh tataro j j Wit apjjas amachtanwa

IIMIMINIM

(jiwa.6ailaka')

Eng, jtik ustàinaóhtawa.

jtunanakaii,

j*,.1 list# gp,,Ij as atia,dhtawa.

Tatp.majj- ,rng

jivailakajj

t-pUt.4sai4aOhl:vroa

'St* ' "ueutgiSSjasamaChiwa 441404 di; m talc t1004:08.4364t4r04;

.

aiii4aadhakajS

0.Wasanakajj in& juk' usutàpjjasamachtariwa.

.

NO.yaj j

jukl usutga dipachtma alta-j n Is* ' uatitgpj j aaamaChtwa..,

uaraisajo-

86.1ea.6tej j 4ati:t*Chl.114 $81Wana,,kainajS --..!;=;.::.

-Sawastejj gat it b:sainachiw6.

4tiTinaSi'

.Jinajj qa4taaapaOhtaWit Jiviadarialcajj- claritgpjjaa atachtanwa

10Tawariakaiiia4,1 garitgpjjaaaniaOhlNia.

ji*40'q410,4,4

'0*YkS../, 1.10046#40,ht04, 4.100,0417 ciatit4640..cht,074.-. ji4iiata),c4J ,claritgl5Sjat at1aOhtalla

nalcajj, g3

Juma,lj: ith juk 4autgsamp.Ohtavia . Jup.anakaj ,j p

Tatania.jj: Jiwa.s 4j j-

:

Khg tataro jj uflttapj Jasamachtawa tataro j j Wit! asarnachiwa

(jiwasa) ,Jumaj

1ifit I apj j as amaohtiaa

Khg tataroji Wit' asamachtawa.

.... . . . all

tat,aro j j ,ufit as ania.Ohtwa

ttattio,*;10*$ Ofiti4AMO'

iNEGA'41/0:

11,0*.alf tchiia4

Jilamajj '04444-61041*01411A-c

.

Nis rOj Ju]yanojj iskwilar sarasamach

wa 4ikA't0:60:-Jj ayniar ::Y.4468.040L4W44

s arkas iunachiti. Janjamakiu aka -tat ajj°, niar yatkarsapaChiti. anjaniailati Jusiajj 01:1401.440.44inachiti.

Juiajj ,461.1 44:0 it,244.41443,S; 4441.cT6ItA0 amachiwa.

;

111:43*.if.*14,1j400140:14.*:

.44jS

t#464,4*11404, 0_

441143J: 4441134.1 11,14:.;,1011

Jichhfrojj

0444_, 01#41tik a0.,,Otit013;'.#

444 .0*Okt.,'

_W*14'1

-janjainalau, tat ataj j j*.iicaba#achiti 8.4100444 jilt-L*1i 'uta.E046664radh4ti Janjainakiu inasurojj Julyanojj

trawajasamachta

404114041=:,u,-/0140104a

*);i1c4s.0.00/.

44#340..4ikiltkivi141*-tkal,Salffi.P4r0adhl..4,e.r0J0140,44,,.4010,4140.d.08.0.14tia

Janjainakiu 3#41-3, *11J0.

04344_ !..1c44, i,'.4.411:k1-:110. A-4a0,046htAti=,.. ',q4j041'41-1411' .411041-',404_, tleAticals*404t#1:-.-

-44,1**,11:**?,

,j4t0:00:140.1tat

Pi.?

4*3:640.101-14 jichhth'ojj j1411041341...,0*11 trall,43r

444atflaOhtat arnpi

/0418X jayunchasainachtwa. ,kohito

a a 640..Cfiti0,,,

apasámachtwa.

Janjamakiu :c1644 440100 0#01*-T#

-4013a14444 0041.0 Salt*Iik,4,06h -4 tiOAP04144: -Alcb401:410ar- :uti,

1.0.06.00,4-41: .

Jarijamaici4 iskwilarojj 'OA ,apicasa* oht.44:

Ur4clad 22

324 SUFJO VERBAL -"SANACHA" (debil) CON LAS TER.itiIICIACIONES DEL TIEMPO FUTURO

24, -EJERCICIOS- D

REP.UICION,

titpunt atawa JichkEtrojj: jalliisamadhaniwa J-anjapakiu jiCtitititioj j: j elikasana Chaniti JiOhhaypibjj- tatatiajj,, Janjainakiu jidlitlayp -Ojj, tatamajj. 'puticasamachard:ti... layajj ghatqrojj .Chultiagur $rasainaphgwa:i. Janjarlikiu- nayajj, .qhakirolf:Chuld.agui- Sarkasaind-oh$ti. Ji.clif.rtirojS yap, ,t,:i*usaniachStawa-.

Janjanialciii ji.ChhtirOjj yap bri.k-kasataChntati: Jarijanialciu..aka, wak aljjkasaniadhktat4 :Makatojj__ItutirliOamactiPianiwa.,

-janjatakiii aka 40..ka.140ij; yatipkasaihaChaqiiiti.. ,

-,i/fiaz,4rojj, rittitinipiiaoagachotwa:, J4.iii4141.4u 0144r4roi j 1.i04116.1(0a1.46.1104. 'Qh-artitold,jt4.0.413p,j'jasa4Ch4:tawa., .';ipiLa47014t1. '1i44414*afP446iiSt41=4

40atured4'kuti#4451i4p&O.,04844..,

Ja0i4bak4.4-41*ai!Oiik44A44401Ad1140i4 Qb..aigtO'Sj

sjan*aki.14,,qharOcijj: tt.., IttipsAsi '4)w:411w-qv?

:SUFIJOHUSAMACHAH-

1JRQ

4.

TERMINACIONES

0-$44-0Po -PtiluAo,;

j.40h.hOrok

di*A-trao

taws Ikas2'

:u_rpuhte.=

iiiit404:640.40hait:14A4a.

'kW*: qenaya utjkiti. Inas -41,9W14#.),4i:474404:

:4,41.0110-0.04 .:**14; tti.0";S:OhiAL

usuntasamachaniwa.

s **43-04f4- -04#0411.14 41,iate.i.t1:010#0.-jjoj'; 444.47-0.44-i

T40 -i#0;14$.1,1S,144.064.,

i

A**, Inas akà 8-*a14.'11,-

*tar,

,Inas

41:qhhtfroit =:014104 iA::tts**ha4wa440*oJSA4-AO:'.04y$poA40Iopiwk.

014#4.. 01004.

.'1444jsajj citi,arttrtt Jutir 4ritS1 10.44:404340;004:4-e;

-Jibbh***il sinir 0*ariP010ht*f.

karUákisisatha 044*,4, arn04044*-41.0-uiit,:o,41p4-sainact14:

'41*

Aka 4**411 1-164.0.0i#44.0444c.h4.$4w4., 4114Pill*iiirs6,3;4004144144-: '44.1.tgt4t*StiOltun4Oht.4:51.14--

641,440,1443i,4,04/ ,t_*0044000:101

325

26

EJERCICIO6 DE REEMPLAZO

Janjamakiu qhartirojj traWajkasamachlti. jurparom alcank-kasamactOtti

kutinkasamachaniti. (jiwasanaka) jikisipkasamachafigniti.

Jumanakai

--","---"--e~~-~0

'141..sa pp.tdet4911q.

lapis'

Janjainakili JUtA.tojjAUtkasamadhgti. Janlamakit jurPqrojj jutkasaMadhaniti.

janjamal:# jutptironlutinkasamachaniti. jahjania4u jurOkOjj,kutinkasamadhaffUnitio janiaPlaKO, jUrptirojj jildsipkaaamachafOliti. ja,430,2144 ,lunis`ajj .jiki4pkasamachafigniti. JanjaMakitt jrniisajj ji14ditikastrastilltati. $iga-

apjjatasamachta,

patax'U *114- "apjjatasaidtchia-.-

'Sillia pa',a.rti UCh481:09,04a;

4161;i1e1Mii ii-408'

jupa ), 66-1",«...i:o4.:

110001404

'`,!!""!: ,`,011!!'''"

titwajkasamadhiiti.

Jarijamakiu jurp4rojitrawajkasaMaohlti. jazijamalciu jurtUrojj 4a0..;ikasamach$ti.

apjjataia*ohta.: 1440: 'patailf'

"'"'""*"""'"14-."*""!!!!.11"`,:

8i110.

JanjAmakiu qhartirpjj

apjjatasams.chta.

Sifla :ijatt,arti,16433.6-1.i411,00:maOita.

11afe ,pa'tfarti 14i8 \ uOliaSa#144. az'U 14.1* -11

uSkuSsmaChi.

14104#41Patlia

f: 1': -**ritn

,44 apants,s4Aelti,

0;0404c:ati*OtaPain4Ohia

'aI*1.4.54;t9hi:!

Kasjiinaitj,:.i4ij1.44antit-d4MaOki..

juzlej4: ;Ian 13401*-414U

-juilW.f

$011 *Oa jan,

*OM j84 Nayajj -JO

0411,g410 80,144.

Ipaaipai' jut-ta. ].yurunikiu iskwilar

Jumajj jan 1**414 i5164.*

114 46!

Jwnajj 30-4 4-4**41441t 444*.ii:.;10,41$1;i1.4* galcat *74.,

Jumajj jan 401-1.4444 ;41tarlS#09..atcai .41114JaIl jan 001,414444 00r 1x14.

43.4410j- jan ,subitt4ii,,,ajtar. *Antal*.

10Jitdttb* )E IttOtiddlOg ;#1e4itroll, #41,404.09.,

,4a43404141.1 ina5ircjj ti.**43kaaainaolltit

-,3140,4

e `Ayer

'iP0000:

1***' t)s'ditti

'14454' ;V*

4.64,020cY't4ii00'4,,14,

no es cierto?

443004#-SOrtfrOiS titicaisitOachtat 4i0;040410400roji'is);00.4r sarkaaamach-

tat

040112#424.1 0-*8o1ia:

Par'ece quo --t*1410''119,- -004 '4E4

001,t0?

Tatece,,,coe,,,.40440, no .0.04:6114 , .

,044?

jostogi44,-woomoji:'14004saniaol.t ,414? lt-**-414,i''444c4c.41309440 a*P.4;?

449!;.005. 0.14,1707

,Uniclact 22

326 EARCICIOS DE TRADUCCION

(ContinuaciOn)

Inas Julyanojj utapaiikaskohi. Inas. Julyanojj utaparikaskdhi. Tal vez Julian este, en ,Cochabainba. Inas ,Julyanbjj kuctiatlia#ankaskchi. Inas 1Ju3,1ranojj'

TàI vez

est,e be"biduclo. Nrez-,julierr ,e6td= t#13a-jandoi. Tal vez -esti .cluriniendb., vez, estd sutrieildO.

Ina6.,JttaYanojj, trawajaskdi.

Inas julyanojj: ildskchi.

Inas 4Ulyanojj, tlaqesiSkOhi. Inas ,JUlanOjj jaChaskchi.

Tal vez Julin eSte- llorando.

IffaStiroji tisvrajat jan traWajsta, Ikhitirak,,yatkejja-. Quien- sabe si, ayer !Vitiate o .no.

yatkejja. Kaaitroll, jutst jan ,jutstai

:Quinn =salpe, 64. ayer,,tuiste ,o no a, la, eaCtiela.-

MastirOjj..iskviilar- sarst jan sirst teirak

sUkOjj traviajst, Jan trawaista, 'ichititak

,

Qui& sabe ài tienes dLxer

-:401.1.1q,eiitat jan ciollAeritata, -khitirak

o

YkOte:JJai

pad:v:04e 'o

:no.

khitirak

Tatapajj:,ppch ,jan, -Purchij thitirak zrat-

kejja.

4n 8abesi Juan *46 -o :nb.

,J14anaj4; jiuch jan jiuchi), *thitirak yat-

t

kejja.

iién sabe si es, vezi:404'O

-Cheqa,41 joo, ,ChecAcht, khitirak.:yatkejja. -JU5141i 044, chhaqaych Jan' -OhlUttp.ychi,-

'sabesi;Jos4 .pez*6- el

,c1.ii-Lero,,o rib:,

tt447.9.1c,:yef.t)cejja..

'OtA6* 'Mt*,

470,- 00Vta**

'tte''

11a.

5t!aska1dm,,

,g1; P946;11.

!PP,

,10000-0,:***?, sefior. Form. Pop)'

104'e-no,,MasiJSeflot.2

,034-4,,'40' *Oa ;hoe

40.4i'l**,J4.'`Chsh00:4I,0034.4spoat)::

100f0t08' ,t8 -'0414.K40- '413* putorceitittrtikaji

c*iarUrojj wasitat

mach ttiniinkb jèiiakiti ldiaaraj4:

t$11

CONVERSACION

*48114100,04ti isinak alasifi ,muni Ukatp m& 0:444 ,m4.0003344,

ia: 2.

Tat ,a

.

;L.g044104,A414.:****IS 10400

oar

u earts

,sara.s,

taia'

"*14144,-*C'tfatgit AX3340-,, i114-tat,45' -dataeiktal

,

'Uniclitcl

327

(Continuati6n).

)4571.MULO6 PARA LA CONVEROCION

3. Tata PharanSiskOjj wawapat yatjjatariiriii iskwilar sari. .,Jupajj sum atii laud kunjantejj wawapajtj skwilan sarnaciki, kunjamtejj tariyanak ukanak yati2l aSajj 'yatichitipar _jiskt ejja:. -ukatg mà juke Tata Pharansisku:

itunjanias wawa.jjajja, yategerjamat, janicha? or 000 000000 riorelr 000 r o 0000 4recilir

Yatithiri: TAREA ESCRITA

Conteste -a las siguientea preguntas empleando el niodo dubitattvo tanto en, la forma. ,afirniativit t301i:10 en la .ne&ativa:

lta41tOSS j4144sioati? Inas

MODELO:

jan

.

Qhargitjj; ,jutasOati?

jUraaji lapia_,ayaaintatipjan

4rmtlastaCha? -Aka tatanakajj ,q011qenipjjpaChat,

-z. ,Aka Oarkar 'SratisriaMati?_ 3. ,4:041:0;14r0,4irSIOuPak512ii

Ku TAU,* tasit

5.

0:4111

ripjjan$ti?

ut4ta?aka,,,StOi" ,1*-

:janicha-? 8

jaitienakaji v*0

9. Wawthiakamajj 1:81.64:10 :$8.1,-*113404./itti?' las., Aka, 'sroqallajj,,ch:etipaciiat, .443t.i*Ohik 10.1.4.1.0

*- las Siguierites mode).

tOlip,:iildica. 01

''',04)/-:,4utati41'014#i,r0/ UtidabaChma.

91i

4431.,/ ,i1141.44/1410.00/.,;(ge0043.64":#1,3#.44t .

4.* '-

4.

3

5.,:-

,,

.441.iaTaa; '1.'14atit** '4,4i... O..... _.... ,

.

,

skwilaru/ / :014,81.41*/ :,'.004(q. &

(00 tk ,/,%=t-41014401 f(Sii* )/ tih4Itt,it !441.44I (0#0.01.4)/

6. Jaia.ithkii '1.'114404#: '4..):4/1#4842104Pre3eilte)/

UtLdad 'pcs

328 GENERALIZACIONES

I 140D0 PUBITATITO. *erbales ,eftie; expreSs'an uria. &Ida' a

;41Vnaino3 rnoo dubitativo al bohjuirbc> .cez:1/40.; do 10. acción verbal.

duda posit. .va, se trata do turn duda negativa, o de tin desconocimiento tOtal, del, heo:110. de su '4*4:14'4.44P6011:4444.84:: 'Estas ,,tornias verbilea 60,10rett siempre con la forma sta., -41;44 excluye 15

-136413:44clact,

inaSa-sttal,'VeWque:14olt,_10,..igeile'ral 'Va. a. *inC1451:0' -4e: 14 ttase,i ,E.1; 011,4i416' ,tiritAticO wa no

con el niodo ,401tatiVo.

b.) tiatativo:46ei-teatiiioi 'NEGATIVO

IRMATIVO-

"

Irlas

7^:

:4047.4

áà

.64-plpj et-.ti

Inae 'jari.

,

,2Tna0,

Inas :04*-*Pt4Y 1;#40:-; *04141-chi=

Ina

sarapjj.-etañ

Inas ,jari

',04:741tici4t-01:

Irias

:paraPk#:i4aiiti

Jan ,

Aw

4.

8o ;

4.

lando ól ,s4fijo s .(fuertel ,ent;i.e el radical

te*inaotones'

-ter.lps).05 del pert octivo presente, excepto pri, 44. 70ti,o0a.. :perporia;que lb:berg-41e ch, ej; 4

inatc,;Pitraiiie ohhakiyittv..

',00.1toi4'14440 *0450

10:.s4 :to".1:: yOz.. )74,,,,llegado.,

-.741.,-. vez :en la call, .tierd.i.Ste -el 'diner°. 0.1 Vet:** ,tRiall #O, estaten- su CaSa.

i'ti.64to.....litl.....iiitittit, :.'ralf -3i.iii4t143-4) no trabajarori hoy.

Unidad 22

U3

329

b) Dubitativo futuro NEGATIVO

AFIRMATIVO

.Sati-oht

Inàs .sat-ichit,a. -Inas -00=61#14 Inas sar-.chif1nl Inas 00.8JJi=0.11.1.3;0. Inas sarapjj-chini Inas

'Inas Inas Inas Inas Inas Inas Inas

j341.

.6 dr- 1c1=Chiriiti

sjari

sarki=chinan#3.

Inas.

.jail;

jan

sark=dhl:t.i.-

jan.

jan jan jan

'.eara,1*==phptati,.: 064,48*-01'14.4.4.#

'earapp-O:hiMniti

'Tn-toroa4.0446. el ,Stifi-jO øh1 en00 .01 ,radiaalver1:141 y las teri4riadiones del Se fOxtia el diAbitatiVO, futuroi..

g4400; .

,

1410 a là dit#144?

`Q:11,4,

Tal T.#A4:41c4Pkill *a:P0# ,J01=Pt,:a.iliti7-

.i,-0.** .:-.4,04; inajutchini.

,LVo46$1.4' don Lucas a #61-tfOirlOs? 'NO

4444-

Inas

'NEGATIVo

Inas jan Inas jan Inas -"Jan

sar7.-i041:03iik.

I.rias sar-chispa .s

Inas sar-sna

urns sarapjj-àhisma Inas sarapjj-chispa

:

I11090-

Inas,-

;Inas' jar). Inas jan

14:40, :54,r,ati440,0,

IsqbenOial.,d0bitati:VO-.04:

m&s suave indica :$0tOp'10Triji_a".s

posibilidad y duda

;014., de

.0**c4sipati, earki-ch.t.sfiati, 'Sarkii,et14#

:e.arapitki4siiitti: pat:tapiceekiist50;:b1:-0,0.0.`

fOrmas verbales quo de line.

nianer'a

al inisiuo tatinixia

ocurren 0ietOte 'cc* la farina

'Inehte, 1,6:::i-,06,40401,,,,,

jot

'00k=0.-ris$4i.

Vetil que ocupa ftecuente''"7:'

Unidad 22

330-

Las: terminations pefs0riales de -es.W- piodo *Se ,Olpti:dnen de la siguiente Inahera:

a) Para, la PAitieta

Empleando su corresp0ridiente ttOninaCion personal

JOLOS Inas cir*ti.±,,ON'

Tal,,vez

-:144s 14#14470ji-iiraaitat,101,,,

tal:VeZ,z 'el prOc;i440- atlo :160.-dainoS *aver

otra

inatja...n

telt: '1a.:864unda,

tivas

,

Tal vez .h6Sr'n0 Itaya a la. eScUela...

sarkiristti.

.b).

-Venga-

tettSta ljerSona-: Se, anténe el 0011:0 'chi .a.'SUs .respe0-,

potential

aciOnee: LO

Inas IjiChiT(14roji aka likshUn.

tukuNichieha4. Inas : pirchispa. Inas Jt011,402jI i04041:00.41i

piltitijAChidPaa ..C);

141; Nt0Vhaik t04460 .00tA

lecci6n,

:11637. -(Uds4.): terminen

101 Us rgUS tu h,StMano. "Tat 'xi:0z joy :11egiten =Ws, :lietoarios',41pleando,_s"'-ustplemetite-- Su, CoiTSsiporidieni,

fata,to'eattot:',,(inolusiiro:,

te. Env' Los:

àl :9:4 -00 ,encon-O stria' ;46.11aiii., .0400.400: 644' .

Inde2:44#093.g10,=6*444 -3404 :401 J$00TAt,

la

)4).: :414040 regiones

110**,Ohana.-_:(fueitt,S)'.

tetojina0i4n verbal Sria, (pai7a,,Pitata):, tons la -!!!!!'"'

-41af1an.:

Ititailjohsria;.

Tal vez yetigaiaoS.:#4fiatia;,

ii. '0:i..$404"'

APO 44,

±O deseo -de, que la acc1.6# Esta èxpresidn puede considerarse cone un adverbio

IritiChit, -a:40w 40-

,quede realizada.

oit*,,e0

,tjtiaao, 044000,

.904 valor

4444::SEOSJ.L4.40*''S US" 147*.U.10*

-Triaati :Aargif144,4,' a1a 4:ksh# tilc1.

A vsi"1:81::t...sz*i.10,

'00'44

pta1eöid) Unidad 22

331

Inasa, expires& solamente una

lattPLO:

Inas jichhilrojj àka likshUri -tukchi.

TáI vez hoy terniine eSta leOdi6n.

NOTAr En las conStruceiones con itiaoha. no ocurre el sufijo -chi en la toms; verbal. .

III

t)Fio VgItt34,-41114CRA.

:Se ,e0plea el ,Sufijo Sa*adha 'eri iatiritaCiOneS- de-hechoS. aparentes;: tales jn,04.01,,es ,se ipaSan, -en, la ,61:iserva,O144. personal, ,peiro -esia es .Sienapre algo incierta, Ilejana -0 Vag-a-42

V0,401 14.4stiroj:j: tat,Oiaji -Stita.Samachiwao, Janjanlaltiu Vaiii-aMajj;:niasfircijj

Sarece- qua tu pap#: Vin.6 ,p,o.recs quo tu hijo: ayer no .fue- a la -00Oueia.

arkaSainaOhiti., '4ar4,117101ataii:maafirojil 1410.41#`

1P4reed :q0es tu hijb '0sre-4! no ttie

barkasamadhiti.: lichtItalriadkajjaSalladhiWai.

eScUela..

ae0frmi

,Parece,

URA; SELIECIONOA

4aqenake;lia

N. ji6)04-,Y.00iallor,

saSaW -SuiCh-apjjataynai ITUpaji 4#44paliSicit.

tqL10-Iii.:40flitPifij xnà yawr Or4014047.114). ukasti u10.- yawrjj

8111tiohaka

40dar

aguja

Yawri

grande Aytasifis.

,MOM4Pas0-',-%wattit

Uà.rSeal

objt4u4s o

040.41,*akt,t4*-,

menos largo 1,404r#47'bis-Savitit!O:j:1 410;',:#04:-.00,*44Y4?, k' awn itPt,#it431714'.

,Oiiir#04;748;.

a.runs. hoy en

=1041141*±A,

-1;0i01#44iff Janit 1:404-0, -41.00.40 sa 'SO4:016t1; jan14,

*440:1#441104.4"' -OaragtaYnal4,4_,

de

'adelante,

en 49 '3.11PPsi0

332

Ukhamaw Sawlitojj Skilaat juk* luirth.4.50 SratArasjjEn Tage lutithatat itusaea.00kjAp-430:Paril -ch#J.ein

;Chtieharia-

Itipanapaeti janipuriiu ch#Ohitikkrit ükä 4rit,ha:tatapatjj

reprender, raid-

Wayn&jjasinjja 82.1.64tc.5jj je4ti jiskta kia8.6.6azia)cals

tfiatati, intinjj$rit

Nicia.D4p ja41-a kiisapane.10.-,

Naluran :Itted`edi. riak6.:= '.doss' 'de vp.-1.or

ji-Wainp ioraltiraq -Weaeb.'40.1s

111tatg

ch0.14at tao.

,sratiojj43rh:dsj,S4

ohetilia,,via1j4 Wiplitriaka*,paStrin :!.tacierial:tgiojj,

goricia.

fajjettra,004- ,j1:140$4::101#1.0.4

karojj xn jachta Ii444.14ump- jiekt.p.s04:

thocioslatir#43770:.

01* thOtioq:64-"pfeqeet3: w-44:0; ,elihejjee4:0* aks uks giocitiageri

tIltti0.41*1140#4

4:-Sotp; 440-

.14,**1#-Siiq4. TI_Lett thOttiociaraa bajar 14, 441:004:

.74hOOdnaltarOjj, .-1.01/4,palitoat li)-iuchttietttkytia,4t: 0.=

-de .#4,011fie

11104**.afarif ufi-

a.,

uflaasaaJ

:Ohhejjefia; 1c4Ort6dt

3.6.,t1404,444,.

ifai...,64-js#40jjth:t

Thottriatidria

tar, ,144piricAt de 81i0.44

,:$1;4atki#84ca* jariiu AtOl..1441,0

un 144o A7,otto:

u.tojt iñt 'jag* ttça, chect pasaolot4yria;,0' .41'c tuft

-09#ar

chuiii, =00* ,611414-#.44: '1401#14: :$4i.14.#1404

poi4atatw.'.

:405IJOP*0

Ui

OMI

ja404:-wari4iisOI cb4chay.

'1444.0404S10 inas Aanip#:?$Vir14.t, 61*-

do, carabinero

.1)04044:44 it1:011.--

Malin& 0-,41i001410Afje;' #4,-Phi:-.0-14411-',04111440 0-14t637#4.-

-'8474=,

.litusti uka phistar Oat4; V40#04,410.4-101* .0.*4140,-41*,,J4ci3O#, 4.404,10,

lic.411,1:01W APitia4tia* 'tAth4*''Sit*:*hE!.Ptltf6#8Yt'IitjiOt,a*''

333

Sáwiit jiwaykis *á jagen, warmipasti phistar eararakita3rha*.

tikaisti chachapan

Unit! as ilia -6 reConoc er

iaik!uji :ptio6txpa.). Ohalinap urit-ia4taynat alcajj: chohajj,ah-, puhdli.uparak.144.

Aka ja0ieji-$ampiA,S4w).tip.a.chavie-#0..8asaw Sata3r,

Jamasata - de obultas

ha. likatSti'i4ca*arrneg jaii.isat_akPutiSiar -attipahitayna

toritejj, .Muyuritaila

rodear 0'6.4;f' ,P4i4Krit.

$01,10):

'.14Talltnita..==- de ëñt :#40hOs-

's146-#1,44cOlit .4;11)0S44*#01.4:

7041411114

$.41411'4010.,:P.htiO:i*ubit414:

4

JbliitOktifriki

jawq'knici.0 -'4stae 1t41 4#.04:Y413.i4t44.01.-

:04300

'P* 10441 ,iii4c4040ti

'Otat4:±1144,ktill4-:

krusiYatia.-=;

tiAcer''declatai.i14.6.4.6;11 m.majjarfi 0.i4S

,'441=',6641#14k:a§4 AO*.

44,04w Sawlitun h napar pulisiar 44'Pt".014.1.**.W.? ..jacha0164ic'SaWliturojj:. Inalchatatatia 4,

--rOt.0144t4..

$6.1,41;ttlASti.,

6ata$1,410,:, P:janz jacha#4.4*.#4,..'kiin-:44.Atiitejj ,pan

,quooljj,

114ritfhatait! y4tiOhista.

'Phtisilt!ata. fusilado.

am J1411.51.-

Ji-

'Ohhaiti 40444:i34wtkm, 1).*4-

00* 444144404 fu rr.7)17iparois:44: ,u)top Sailtplati4 iikaa

-

y tatatia4 rder Musilt! aria,

fusil#

S'Orlitiirojjatph143:41:0.satot,g,Wayapjjatarik. AJ*6411atit

Uzi dad 22

:

334. PREGUNTAS

1. 2. 3. 4. 5.

icapasa6 jaciendkaj,j, sutidhapjjataynajj4?-

'M .urojj Sawlitojj kuns aytasitayna?' Uka yawrjja khitirus churatayna? YOgriisti, 'kit* khitirus churatayna?

,Vic:haxa'1unthatataitatjja pamapajj. SawlitUi,Ojj, ohuChiritriti,?ilotaSiziajjasinSja kuns Lunthatafatakjj 441414-ructi $6,:verlojj: ka*aatilt:Ins ,wi44iroaka.i7o,jja?

-6.

rt.

9.

11.

*Unj0.n* jag 9naicarOjj: gwayiri 'tap*? tht5444qat p' eq aks uks thoqnaqor ufjasajJ kaiiiaCh.trins :8414.1itojja?-3.1:tp.;;*ajtajj:'-uka...frittur- Mantail:,inunapjj4itil

15.

40142ti, '11)4 6-11!4.4:15.4:54.0kata.0147

Alkit jatietjj 'kiin*,apatiat4i.stnai:

16. 17,

1.

19.: 20. 21. 23 24.

26. 27. 29-4

30.

_

:-

:Oka- jaciejs*.rtinifiltif 10:0444n#164i$1044.P sPh4144g444,1

Kuxij&mas Sawhtojj uka phistarojt ;saranj jai?

:Oita ,jacteti_isra.Mp.a.:it,i

Ukatjj kuns u1t aSi.tayliajja?' :$4104tiar -Ultjasajj::kawkiku0 sara;tayllajja?

84taruiiakkOti uk ,yatisajj karkirus chhukupjjataynajja? :ratojj:,isal%tkirikas;11:0:risl-Soilitojja?:

savtioji ja1tjjafi puir5nti jdriidlla?

i#4,15.1i4t4Sitiat setti4:0i0,14,'icurOa.taaj,0,,'sio.v.iti4:rojjt,040,44'rojjovria:?'

Janir jiuicasajj kuns

,$1104,tUt':01,11:40.1.t0".iitinaltarojjs'ruiftuasitaynal Si41047t10:410-Oti.. '$63401,44:40:11400j.S ,X.OtistitASTOO'ati41#9_11'-'04,4150...**-0414?

j.,0404:6-rtilt4646.4 Icchataynas :;.$0,44t0i it**00#1.141

335 vocautgup -AYMARA4LSPAPOL

Lista de palal?rae vorreSpondientes 'al I y II i40.43. Loa, ratnierOS de .1a5 coiuninas, de' .1à dereClia indidan -la tinidad en la clia.lb.patecen, las ,-Pqt :141#0".a.

Lae- pal4isas de:dr:Igen es 61- estati-eacritils tal cOrna las pronuncia' el ,camOssiao, pnae, foie- apartadas sr moos in.tinenciado, por- -01. d'aStelaano: Ejemialos: libro (4411)i Alberto :(4417-tia), eig-

en las

áI

1

Ve..14-'41,f4j.t ,340,43,3,91t :POJI0tOrai4a1e-? 1*/*tifief -3:414-41?4415,330'6414ietu,v4,.!

Nos di'jo fclue .reiige*e: 'tent4.010, ; tioev.dijO que tre..:ganoS, nnistizi tarn

eite- ',ta*s0P.

,-110141:-141,

IA;

,eet' pc:total:0 tu 'hij0:: 12

luga.r.

biii. 12'

tif084.

A.CflAd104: '.41:4e14.

Ayet te-''irx:,en bete, 14Eir.

'4

145144 asi,. .de -01et4-144#04' 12

AO:IA.1(Z% .04044. 12

A44104: 4o, J'PS!'101.1

:OH:MO 4.0.1014:: '111

,40.04Amppr

e0te,,44.46',

19

Aeari-Sja:ni. *a* 130-0t0. 1:400 hay uña'. casa.

Los animales no 4404-1431$1**Pqr 4441-034.

Alcs4 4W16.40 -'4404.14.1.0111:8444-010'

de --da4nati de' 'tul lado a 'dtisp.=

-14

20

,....010$100.4(LAW 'Oe#4' --141 booa.. ACHY,

18

0,1414., 40' .01?4,2000300

'Vtajjajt

s'isintori '.(4e,',16.1itntata.

inetitnto.

'Ca.aa,44eda,,iiitta

,A0lit1ifk

:4Q

,A1*-410,

*.'*t0::-.0:10,14#040004 *OS* 'pas i'3

-4-AjjP4C4- 4010.

4J'ASP: çara, :tostto., 50-

_.r4c10'

it3411130°

Oft'sitr4P,304.,

40* 4

A14-45.104ii*,

3'

44010.4 14!

Uka i'atiSS .ja.4.4,-**tpa.6itic *0-444,

a1

2i11044141ti,

AKAP:414. 4obo t,forr:44409,-.

do hoy

3,9'

Al4h1..4

Al*kAkan tif.ttriti 444'

.44T: QHE?ABIJ

a !440#141 Tow p'x '4810.,

1.63

4004. ,0

000#04* 444 4:14111.4

'00iiii*Ooti,

9'

4014, para su 14i0, 3.

336

LIMA ;4trib a. (ivfeiiente a un terreno en declikte y no vettidal) Uts jjaijj: pals ala yankii44 frit case queda arriba- 46, 4. ,,gaza. 18 ,

ALAYAStifit 'haterSe-rcOniPtarL. K,.ijasa

.

lapis aityasipjj$t eapjj ettwa.-.

'Noe ,dij6,-qUe'nOs,,-hagainbe -.coniptat tree,

*ices. ;4'

,(interjeCci6n.) e?tpresa tristeza, pfeoctpaci64. (Be to etnple,a al final

ftaSe).

de

'IWO/P.:UW104 usut 4111PiL iCai,!anibS, mi hijo est4-mUI erifekniol- 11 ANOASOA: acordars e, reCordar. tilas4tOaj: tqa3...inacjiaritattita,, janipuniu .1cuns sanitaSkti-:

it4si'44144 exPOS81.',4 eg,t,Ltd*" ersorias y isoimoiefq.

(Para

ci!Otaiirias 4ka., -6411,er OU_ sPaYttPj*, 2E040, afue,;s eete nonibte, a horidai-i :sOk. -18

,ALIS;404. bacat fuera, edbaii':fueta --(para

Ayer me ,entotrache, dematiado, no nie a.Ciietdo,de nada. 13 AlefASIRA, -adordat recip*tcamente,.entre' taw-

chae .:personas, ,pensar, tontar tria

,perSonas,,y ani#0.00,:solOtent,o).

W.P.301.**03 '*0.1t1;laft',P40.4.4#14ii :414a-

Saca

Its

afuera a ese 'petts-,3. 20'

'CVenee eetAri..acord:andci *(recf.pto0a-

mente) en jr 4.1JA14.A.

'tencler.16

Qawranakjj ilatatUtit;a14iarataytia.

Dice tine:'iren 0-

44,

Jupanakajj

6,14044 00411413ii,401.

E]3.00,03oriao.t ,oiloolpsOitotite. AUi

)01d0...

#01,APISIA. 403.0 001#4:

A0'114it porisai, cosiderar sobte '. upa

'Vendeti:Or.: :15

APO

oá11446, -,.sienCiOSate.

AKKt,

itia-A134,A; -vehd0 PO r,444.4 o, parte, pot parte '423410P.: 9-

cuartel. 13-

teria.

:alcohol.

Jumajj sum

angyVas',anniytt4Sat istUts0:1'

eatddiabipenta.ndO #10ChO? 15

Akitm,j4igA tono*iost, oiectitot, ft-440:6'4440 cop; lo

,AVIM

Tabanaka, ,S1.1111:01i1,3r0464:0101.

$01614,0354 .i'elejcionen

Ofvetin.e..34.;1484,

v1;5*Icla

4#41.1*#

AtiVA(t4) -titiopr,orio,'po*, la znagiana, la mafla' na.:.,

AFMAI1A. :notai1 -fijatse,'SOSPechar. .qc:41%,opOr -ann;:y447

:416 to gijkoto cuan,dq sacaba e`1. .dineto? '17

ALWAKLA al:bail. 12

MOIRA artear. 14

APIMU A4berbo 2

40:40tzsilu

Ma I nieto 12

Atifflo:U5,/gi

tato; Lurinsu, qair analti.yaspna. tOn.-IptenZO,le aStudaterit smear las

14PAQA alPaca 19

14,

Mai an40. 9'

OANTARA, *00- los'

AAA *am, ts.r4z0.

,zno -es diertO? ``(siempre al final de

ia,1"Pase), Wlitii4)4, 3:t,14.1tinlesanitt?

to?: 4

I"

ea en el

'20).

AMY 4.P0?

Pasado manana see. donilaigo,

arrear hácia acá. 16

fiesta 4e1 -Capia:$1. ANAOICA

no es cier..

-jugar. 12

ANCHA denasiados =chop muY 4

rcri

ofiU

337

APAIJA dejar al

depiasiadO, ,exageradaMente.,

A$0F1JA_

Alsarijj isejj andhja caro.

eri. eete. nis

,01001.110PAdHA

Angel, (nO#re

Jesds dijo que,,deje4

uka oft-op :mot:kept°. 14

de-'persona)

arrear :hadia Apia dile:sta.

AN.NAQ.A1A arrear de

un 1,adb a

.Pen

1

de,;riedar.

öárrtI&th.

:eue34-ese

bi1to. 18

llevar cosas. ,en

APAEA

est#-Ii!KATAA

49.-iat

'"JOehlanalt.::845elill,k414,3ainw

.en 'aeguide.. 20

ANC,HHICHHA-

ANJILA

-(cosas.).

rot* es --exageradaiiiente

Acit.4 1

abandonar

olvidO,

:general. ,4,

A. -ipoar coses..

.1444

apeqtkEuie,t4ta4 -B10040-leeg,maleta.. 20.

AttAt 414tArs, arrebt,ittar, despojos.,

otro.

'gp,;-yakliinthAtajj \collo], Etpatiajottitu..

De liepente,01 ,10.44ii_*e,'_arrebat6 el dinerof,.

ANQA afteras fkletai 7 .(norabre ,de persona,).

ANSiLNIU,

9

i4tar derandits A- 114 persona teNe, ozistd: 0040 a otre.--21,

-(o eOlO,_

,aniMales

,salantentO).

22

'AMMILSA

Jan 314r .001;*944n4g1, eiltis4d canchar

:Saraf*i.,

No trOSTaln:Oe, al cine,

0.0jOr (nide bieii)

APATAT:041 4610Ptdet.iiktr, ponexi en. uno y otro,

lugar ,(060,0),. '131.4 '04eile. :itilatitataWa.

foot, e6t4, 4e80400.4a.. totalpente.

'APATATAIW 'deeinlenaciO; .espatoido' ,(0.914t) ?0-

AntOn,to

soltar, dejar ,en abortad'.

,ANTU_Tt4ft4A-

'APAUN:Ii44

44 Mijo, ,16

no quiere despx'enderse de

enviar di?jetoe,- ha cia

ogam Oilier o 14,014r doses

dd3.iareep.',40aprenderae.-

juPak jafliu Witriapar'entiitatal:11 s4,

143,04A.

OTtintOS:If4A. ,i,ieceteesoltari haeer que ilo deden. eil-',i4144e#441

hnthatajj 'iOilk1649;044-4111.6:±ia; piru

aqut. 13

16,

ocA:

Al"JTAL -00014541"-s ,PeOat de 1oVeri.

4$441A cootioir, snejat. ,jtirA43 I -0/0 '4174,4464100484? 01 Saab e0 -dOridudir-auto?:

El .19.ctrOn-Atieria.haideree rio ,102:edatarOk.-

A,*

'5

,14 .044144-.

'114,4108-

.ANTUTAPIA

,Apaza

APASA.

0,0030-r` Ob,i0004, ';tu;10:-41S,Pecle:dte.?

2Qu6 ,est45_ InatiejaridO? 20-

'1?E.1;`i'O .7' /014:411'

q11.0

.

saPnac1051: 1Na.

APAOHITA ,part. de.*

Pide:Cp,iegladuri dirliaa el, pueblo deCasbuco:. 18

,0011#4,0:40.,04,-'moritigik-,quei-:peitgite 14; 10.#:

143604

traer

9 04,144s4er,-,'

:CAS.;

:0400 jete,, director ,o,exitoride'd

oas)i. 12

.4110,444. .pOner objetos en un sitio. 15-

000A *40 (.06.004)

5S0

338 APSUFIA .saCar.

Uka kanastat 'kiskaistak 'Saca los huevos`de esa., canasta. 17

ARSUIA 'promuicieti; hablar. Uka jaqejj mayja, arunak arsOna. F.Sa',perSoha lironti#Ciaba Palabras, des-,

,cOnoci.da.S4 13

APURTEitiAk :apresurarse. ,3-

de-01-4-ar-Ottt.)' ltint;hatS.tamjj,artikliti. eres A 'Oadie:deciareir4

APTANk levantar ObjetoS en generale, 15

perder la. Iidao: ,exponer,

.APTtASTAA(jakatia:),

Ia. 'vida. por 44;114 cause.: (Se u.tiliza este lierbo' precedido

49110i 0144)

Jan : arch tpitj, .kidialayktitejS jaI tam .apt No

:1w:0n 18,

:A.StTifiA hàcer 4eClarar; :22 ,ARV41A :11eMlar-gritaiido,

jupsjj:

,bebad *oho -que -est4s ti4onietido

.to,!! sass.

tix vida. 17

Y luego ,11am6,,eri, voZ alta diciendol

redogeri. 'ordenar 'COSas'. tuisiirtOIS sui lywrOiak- apttiaPtlati,

,ARTHAPItit

.ARTIJI/It Arturo: -(nOrabre de persona). 12 Au

.1a. 15i ARTU1tfA inSiiitar en. YO,0 .4't0; 7 400:US$*: 11,

Pb.,411:04't4

Alog:

tic:sob:4. 1

ARUMERJ A: la ,thafitina. 21

àfilar.

22

AtISPA4A4- '04-8:131,4100,11.e. 9

AR AA seguir. 19,

'Ait:OftikriA011,4 'hEi.00i.sele de lioc#0 a unit

AROIARA- einpezar B2..560414. 'SegUite. 'de

pron.

#4i4J1 nanakar ',,tit1ja0.4t411,14,14 taw ,ai%041,4N74,P3.101.4 Al, VerriOti .1#.,!.perro, fl05 siguió #iSr' ,Oilegte: AttItiA

*Se4Or....,.1,

.

Roberto orden6 inuy bien 8U5 libros. 13

ARI:CHASIA

,je.Ohlat, artti

tradO4

persona o, :AritMtlayasti#3; kailaCtilisa? ario4eCicS4quO'lhattO? :21

1.3,444;`: 15: AttU8TAT4144 iiablair-eperitinainente. 140,10.414A :meter -Objetos ,Cdneavos, cone: 1401001: IfaSObi, etc:e 2O

AWASIf4.-0 *fp I As: ZIA :03..vs,:dope

444.,

AOARA

ARNAAflA gitr

lietes tratarido 'de. '(-0,00-0"

1.16,sr,Objetos, -ocSncairoS, Como:

:platOss tasOs, ,eta. (wa$3:.), '411.1a .

0 n2Io rec.plin nacido. 16

t' -4116).0' tOtatm

Juan 11amc '

iieces, et-

ratr.p.ti-

tibora 'peguetia- y deltada..

Z0504.-

tStOiciti 11J:urgatilta;A:i

,

.

ChaCiitilActatiO. sasaw

,A$KICHA#A- Arregiari

Tata aka ,Sapat Sefiörárr4g].exne ,esios tia9.torit.

-0h41,40*''

Insultaba gritando, que no 0-rian, i'l'aliert=-

MKT:Cittp,T,

:per5oria que-,0.tregia,

;k9 04, 14

`140Q44. 400 6- -1.9414' en un 5#4.0 ObjetOS. ,CiinCaVoS, '(filatOS; taiOtlif.sf

339 ASNII-

burro', -a.eno,_

AYCHA. came. 8'

ASTAtA levantar ob4etos -canca*roe. amice.r.,

AS1JKARA

1,65UARANCIOA

15,

came, 64 1.a

.ATCHANCHARA ,Poner

,para ..Co.cinar., 205

,,enclialtaty .0ort_e.Oticar.

iAtji

,cansaiicio)1:4.1.1

ATIPAA 7enCer. .3

_caramba: (Se utilia f4are.-eatpre=

;.0h

ja.niraltis-

pancl;.a4S,Si4mtikLte-,

4.-

0h1. la :Oo.da no 16'6: buena», 21

MAMA.' -pamtOreat._ 3.

Ojigv .6410.00, 16

*TIM patór. 6.

AY$A44 :1464.1v nativo del ,gat4.15100 Boli

AVTATIVT, lugar de- :pastoreo4 34,

,y .-Peruano. .2'

AWNHA, 01613.44. )4:-

AYNA00.. ,abajo: 20

**Old. 7Erase tiené

a;,tiret,-;

uso especial, :se., trate. cie,.46544,:, veamos 9.0. Os 4:6.40 ij4.5.it):

1?ot,i107'01PietOgi 10.*19.3:

AY.N

16.140,), AtSkrATilf1A.

tooggvi_ 20

AY$144:4: .0047 obloos: #14gos

,ut apthapisisinsti StOkak Despiaa de- ordenar la 10a54 6acci ,e1.,

,pregtintar

znarg**. 9

'ayisar. .5 AW.184.54

ATTAIA; -,1cArittitat oNetow

:Me: law. aytag:

a '06001.1'

AW:151140: .01664. ;15 1,006.garpun: avrietigvilanata4

.

Cheke :gracias .0614 el aviso. I

40cia-rit* 7 padre: chliuy yoqallei*: 40144414P tiwkii4434?' 04rEL:cliii;6; ,ddnde ,e5tet '376.rrpadte?i,

IJU ':61)rigCi(,Pilenda'.dez litetit). 'AWTJARA tener tainbre.

,14iiianta a lapis .101,ranta

lArf.t.041`

I ay piotitZt e :1

0v:tato:Al' vtjariiii jichhürojj ja4.140patii ,t4.:00ott ojai4. '410 1071 .14 AYIAst44

..1.01..objeto-

telitilybinekt,e,,largOr,gto ,e0t0a- -extra'" .Jutiajj aka iy4St .46apitayria.: El 116.-'4a hallado un..e.i0j4n. en la

AO* 'autcp, ,cainidn. .4, AY NRARA: *.Criiiiagt0"E.3.0,15.tte0 ,40; co_

v4060, 93402,

-3v4;64i4:014. tc04-11001-1'

Avwawa3jajj khiUraks i*Iir.#47414341 ,70):11,=:;:e.rk**1; -nil. hijo haba catado41,*p0.4.0rfie., :(s31:1treetre')4,

4441'44. ,!ineter..,(01*etpet. 4460.),. '22'

,

P414.#441,c 4.4411i ,_enjuagadO,.1OsN:Platos:?!.:20'

AYWINTA4A entrar, en, COn*to 0 Or **ache, 4011:4* '(t191"00#a* ATit"4;4:

AURA ,1.3;eiiar -.00889' *gas, '.(palo).

5`z,2

1.4,145.)

en i14,7467.4030rd..e444046#0.,

340

retirarse

AYWITATA114

esparciendose

en

CiiINKATARA

apartar a una persona, animal que quede sujeta, en aLgo.

-distitas direCoiones . mistuainjja taqe togera aywi-

o

Saliendo de la escuela se retiran en distintas diteddiatea. 20

Anarramos al perro para que no sal-. ga. 19

tatapjje.

XYWTHAPINIPi reUnirse viniendo (hacia aqUi),Ide-distiritOs puritoS'. jationakajj. -'44atukLit aywthapin.i.pj

'Là

'gant,e

se

.

-cosa,,

Jan anqar miStuflapatakiti anujjar chin-

katapjjta,

CHINU bultO ,amarrado y pequelio, paquete. paquete (amarro) de 4p6nde eata dinero? 18

reUne ra'pidaMente. 17

'CHOQOPA :tostado de mans con cascara. 7 OWTHAPIIII

'reunirSes, 'aglomerarse, -reprenders_,amOnestar. 22

CHUCHOIA

CHUKIAGU 'La Paz i(ciudad boliviana)_. 2 011,01gRICAI4IRI

hombre, eOP0:09., 4.

-QI:tACHA

Ohulsirkaniti (nombre de una

p61:4404n lejendarie.). 19 :COX'A :ChOM'pa,, 12'

MALX$A

pez,

"d0A.w4l.

tAI

-dar:

peSoadoi 22,

01-jURPOA

deVolVers.

COAWLLA'JkAlitli?,I, :pescadOr. :5'

Verdad.

,OHOTt'AfIA pagan -gOlppati-, 7

22

par, a ViaVeZ, de.

thaki

Pap-andb,',i3o*y ode èa-

iIititIA corazon, (figurado). -6 otimAcHtT04 ccooi4i; 10

MiriO,,,20

40k:4 iItjo, :20 011F4,PACHA

Verdad. :5 Ateituldero,

:gniApacb. 'D3.OSajj- janiU- kuna

zcgatiti4 1100fA$A ,denttO de su cotaz8n, osia 6%, Qayrait !tatajja,'chuyma manqhapanjja' -OsUMAjaqesao-sSnm*.

-A1'440116 de las llamas decla part si 'o qu44 :bueritt-ee este hombrelo 16

14t4

El Dios verdadero no qUiere nada de ,Sangte, 18 POMPACHAOJNI Verdaderanente. 13

tlitgA juntos. 3

WANKRA aal*ro al tacto; Aict448:i wail chhankhawa. taia-,piedra es-purkapera, 19

cOpOlitt media noche, 13 OIRACIANA .perderse-, extraviarse. 12 COIKATA mitad. 3-

midtv

CHHAQA% perdido, extraviado. medio dia. 6 chicote, CinturOn, 20

CHHAQAYA1A Aktratriar, hacer perder. 0.1.4cine q0144.:Chhaqayta?

LOdn'de to4ratiaste el dinero? 12

34. MHAQTANA desaparecer. 20 aHHAQTAWAYJJARA perderse repentinamente. 19 chorrear. 22

CHHEJJERA

CHIALLTIARA brindar, echar un poco de bebida en el suelo o sobre ago como un saludo a la "Pacha Mama" para que proteja, furctifique, vele por la persona, animal u objeto. (Chiallar)(bol.) Jichhajj aka machaq utatak chIalltIa-

CHHICHHILLANKHA mosca. 17 CHHIJCHHINTARA granizar con cierta intensidad. 8 CHHIPTHAPI el atardecer, el anochecer. 12 CHHIFTHAPIRA CHHIUCHHI

atardecer, anochecer. 19

CH' AMA dificil. 4 fuerza. 12

CHIAMAKA oscuro. 13 oscuridad. 16

polluelo. 10

corretear en grupo (personas o animales). i6

CHEUKNAQ,ARA

CHHUKSU&A

Ahora brindemos por esta casa (para que sea protegida). 15

salir corriendo y en grupo (per-

sonas o animates).., 20 CHHIWKTHAYIkA

reunirse corriendo. 6

OHAUKUNTANA

antra; en grUpay corrierido (personas o animalee).. 20,

ACURA it en grUpos corriando o trotando 20 CHHUKUTATARA desconcentrase, dispersarse corriendo y en grupo (personas o animales). 20 CHHUKUYARA hacer correr grupos de personas o animales. 16 CHBULILOWYARA hacer sonar sonajas. 13

CHB= CHHULIU

sonaja. 13

CH'AMAKTIARA dar sombra, guitar la claridad proyectada por una luz artificial. Jan chlamaktlistatil kunalaykaejj janiu.sumufijkti. No me hagas sombra porque no vao biers. 16

CH'AMAKTHAPI

CHIAMAKTHAPIRA

anochecerse. 12 oscurecerse,

16

con esfuerzo, con dificultad. Jupanakajj wan chlamampiu mitalanak apsupjjpgna. Ellos sacaban los metales con mucha dificultad. 18

CHIAMAMPI

CHIANKHA hilado de lana de oveja, llama, y alpaca. 18

CH'APAQA desabrido, insipido. 10 sin sal. 20 CH'APHI

espino. 21

CHIAPHIRARA con mucho espino, lleno de espinos. 21

Ca'

CHIAJJWARA discutir en voz alta insulten* dose, hacer bulla. 8 CHIACHA

el anothecer. 12

hueso. 14

CHIAKUNTARA dar un puftetazo con fuerza. 20

CHIAKURA dar puhetazo. 9

CHIAQVAQARA 14

empezar a 'lover, lloviznar.

CH'ARANA mojado. 15 CHIARANCHARA mojar. 22

WAYRA jilguero (ave). 18

5cJil

342

CH'EJJCHI gris. 19

CHIUKUNA

CHIEQA izquierda. 20

CH UKUYASIRA hacerse coser,mandar a coser. MA karpit chtukgyasipjjat sapjjetuwa. Nos dijo que nos hagamos coser una carpeta. 12

CHTEUTATARA dispersarse, esparcirse. 22 CH'EQATATATA

disperso, esparcido.

cocer. 4

22

CH'USA vacio. 17 ausente. 14

CWIARA negro. 3

CHUM cabecera o almohada. 21

CH'USAWJA lugar silencioso, lugar donde no transita mucha gente. Uka jaqejj mA chlutaWjarti irpitu. Esa persona me llevd a un lugar silencioso. 17

CHTIKHI inteligente, vivaz. 21

CWIRMTHAPIRA parpadear, cerrar los ojos. 20

CWIRWSURA exprimir. 20

CH'USPA bolsa pequefia tejida de lance que sirve para llevar coca. Generaldente son de colores vivos. 14

CHUUTIARA hacer sombra (guitar la luz del

CWUWANCHARA enjuagat ropa. 20

sol).

Junt!urtlasift manta, jan chfiutfistati. Quiero calentarme, no me hagas sombra. 16

CH'IWI

sombra. 16

D DESAGUADERO esaguadero (nombre de un rio). 18

CH'IYANOQARA retazar

objetos relacionados can telas, papel, cart6n, etc. Khitis aka, kadis chliyanoqe? LQuidn ha despedazado esta camisai 18

CHIYJARA romper rasgando cosas de poca consistencia como: pieles, papeles, telas, billetes y otras cosas parecidas. Khitis uka qollq chfiyji? LQuien ha roto ese billete? 18

DYISA diez (Se usa solamente para referirse a la hora) Las dyisaw juta. Vendre a las diez. 7 DYUS TATITU. Dios Padre. 7

DYUSA Dios. 7

CHIOGRA verde. 20 CWOIQE duro,consistente. (se usa para objetos que no se pueden quebrar ni triturar como: madera, palos, main seco y otros similares. Wellu tonqojj wali chblciewa. 1 maim amarillo es may duro. 19

CHICO papa. 3 CIPOQE CHUM sano. (persona que no ester borracho) Tata Justinojj ch loge chu,ymatjj wali

EQARA llevar cosas mury flexibles (telas) 10

EQARTTASIRA quitarse el sombrero, descubrirse la cabeza. 12

=URA sacar objetos may flexibles (telas) u otros parecidos). 20

EQTANI1A it a traer objetos muy flexibles (telas, frazadas, ropas, etc) . 15

soma ja.qewa.

Don. Justin cuando no este borracho es ray bueno. 21

595

343 acostarse. 7

=ARA levantar objetos muy flexibles (telas, frazadas, ropas. etc.) Aatuk*uka isinak eqtam. Levanta rapid° esas ropas. 15

IKIRA dormir. 7 IKIYARA hacer acostar, hater dormir. 12

EWJJVALIA recomendar, reprender, eadiortar. 12

GALLU

gallo. 10

IKJASA conciliar el suefto, dormir. Qawran jaqejj janiu ikjaft puirkiti. El duefto de las llamas no ,podia conciliar el ;giallo. 16

MAYA hacer

I

que otro

hater -dorMir.

concilie el suao,

Wawajjar ikjayasinjj palUsaril sarta.

-con las dos mans a un nifti" o animal pectuefio en un lugar.

ICHNOQARA poner

DeepUesde:hacer-dorMit a la plaza. 17

-WO fUi

-Uka -Wait Orager- idhnotiani,

Pon ,esa gUagda al Stele'. 20

IKTIAWAYAA este verbo indica dormir

iogp,tatoarseb,prosegait ICHSOSIA

sadar a Oa peitOria '(nitro) o anii-

mal,--`1eVintando -On las "dos inane's. 20

El

st,inarcha.

curandero dur016,eala-Casa de daa

`Francisca :(s.

21100 ,seloatoh6): 14

Aka -iflayia ichsuin.

Sada- ,a esta gUagUa.

ICHTANINI, It a levaritat en brazos a una

ILAWI

Ilave:(nombre de un "pueblo)..

ILU :hilo. 18

perdeina, o animal pequerio. 15 IMANTARA

ocultar, seconder. 19

ICHTAITA ,..levantar en brazos a una persona

genefabnerite sniftos) o a un animal pequetio. 15

IMANTASIRA IMANA

IMUNTARA meter levantando en brazos a Una persona VeqUefio. 20

Mit& Iletrar en

brazos a una persona

(niftO) o wpm' al. 10

IJLISHA iglesia, temples, 5 IKA Ica (nombre de una poblaci6n) 12 IKI

IMASINA

ocultarse, esconderse.

guardar algan objeto. 14 guardar con

uno nig*

delicadeza y para

alga objeto.

14

IMILLA nifia,lthicriLllai (En lin anibiente ya yamde.civilitado, esta palabta puede tendt un-sentido deepectivo, entendiendose cot() una nifta o muchacha de origen humilde ,(indigena) muy pobre de educapion). 8

sueflo.

Ikl4putitu. Tengo Swab. 13 IKI PURINA 'tenet sueflo. u.

Temp sueflo. 13 IKIMAYX$A estar sofloliento a causa de aldesvelo. MaggrMajj atumpaqsraw umapjjta, jichhajj

IMILL WAWA hija, nifla. 9 IMPORTAgA importar. (Se utiliza para ex-preear la importancia qge.tiene un hecho, para una persona. Generalmente se utiliza en (rases negativas) Janiu kamisamajj planchatNkiti. No esta planchada to camisa. Janiu importkiti, ukhampach churita. No importa, dimela asi tal como estg.:1/4

ikimeAtWai Anoche bebimos toda la troche, ahora eetoy Oftoliento: 8

IMTIASIAA enterrar (efectuar un entierto) JichhArti tata Julyanojj imttasjjani: Hoy se efectuari el entierro de los restos de don Juli&n. 16

344 entierro.

10

INTINTIRA

INACHA a ver si.

entender, conprender.

INYIKSHUNA inyeccion.

mach jayp!urojj chik kutinjjafiEni. A ver si a la tarde regresamos juntos 15

15

8

IRANTARA meter objetos pequefios que puedan caber en la mato.

Aka Malin sitar imam. INAKI inatilmente. Anujjar inakiu gollapjjaykta, janiu waliptafi puirkEnti.

Inailnente curatos a ml perro, no ptdo sanarse. 19 gratis, gratuitamente. Inakia nayajj qollirisma. Yo to curarta gratis. 15

Mete este huevo a la casa. 20 'RADA llevar en la nano cosas pequefias que puedan caber en ells. (pelota, 10 naramia. pan, etc.)'

IRNISTU Ernesto.

13

IRNOQARA poner en un sitio objetos peque-

INAMAYAKI

vanamente, inftilmente.

INAPTINTO

sin flatly°.

13

fios ( naranja, dinero, pelota. etc.). 15

MARA llevar o conducir a una persona.6

Inapunikit Ptrojj nuwitu. Pedro, ne peg6 sin ningdn motivo. 11

INASA tal vez. 6

INIT emero. 6 INKAgAYASISA hacerse engafiar.

IRPT'ATA participio de IRPARA. Significa: siguiendo o seguido. (El que sigae a otro puede seruna persona o un n aninal) Ptrojj anu irpttatairjttaSki. Pedro esta viniendo seguid° del. perro. '4

15

IRPAYASIII.hacerse ilevar, hacerse condu-

INLISA ingles.

12

INRIKI Enrique.

12

INSAYTIA0A ensayar un Atm° de baile. 18 LISINSHU incienso. INSTITOTU INTI

sol.

Institute.

12

12

11

1NT(I) ALTUNKARA estar el sol ye. alto, Set ya tarde por lanafiana. (Tiempo

ya

avanzado en horas de la mafiana..). Aabak:sarjjafilni, niytaitintejj altunk-

j4e Yaws rapid°, pues ya, es tarde. mafiana)

15

JALANTA$A Ponerse el sol, atardecer

Tataktrajj jiskta yoqallampiu irpayasi. El sacerdote se hizo llevar con un chico. 12 .

IRPKATADA llevar, conducir o hater que suba una persona o animal a un lugar mss o menos elevado. PawlUrojj jawqIas jawq'asaw qollu patar irpkatapjjatayna. A patlo lo subieron a una nontafia golpedndolo con palos. 18

IRPTAIA hater que una persona se pare levantindola de la nano. Uka achachilar irptamk Haz parar a ese anciano. (Leta/ltd.:idol° de la nano) . 15

la salida del sol. (La hora INTI JALSU en que sale el sol). 13

IRSUNIRA entrar y sacar objetos pequefbos (huevos, naranja$ etc.) Sawlitojj ktawn mg utat Saulito emtr6 a una casa y sac6 un huevo. 22

INTXT) JALSUN1RA salir el sol. Ntyaw intejj jalsunki. Ya estdsaliendo el sol. 13

IRSURA sacar objetos pequeftos que pueden caber en la man° (naranja, dinero, huevos, etc.). 20

345

levantar objetos pequefios que puedan caber en la piano (huevo, naranja,

IRTANA

dinero, pan, etc.) Khitis gong irti?

LQuidn ha levantado el dinero?

IYAWA expresion que se utiliza para. aceptar una peticidn del interlocutor Seta, puede traducir como: nbuenoo.

(Icing mayt!it 15

Senora, presteme dinero. Iyawd. Wigs manta? BuenO, lCuanto quiere? 10

ISAKU Isaac. 14

ISI rote. 4

IYAWSARA

ISKWILA escuela.

esciichar, obedecer:

Esaitha ,bien. Tatatat isteafiamawa. Tierie6 que obedecer a to pap4.

J

JACHA Ugrima. 14'.

Sion ist !a.m.

JAM A grande. 2, 13

-JACH1A-KAN)(AN.ANiitA- tener y mostrar pre--

pOtentetierite. poder autoritario.

ISTAHUS UNIRUSA EstadoS UnidOs. 15-

Thunxipajj jan1.0

akar

layk.

1St iASIRA

asp:that,: :obedeo qt-

teMerite

Jan u. yOqallaji Este C490-* me .obedecer

jutIONnti.

JidHARA *rat._ 7

ISVAYARA hater"- iibedeeer.:

un- sonido o- una

don _un instrumento musical.

ISTRAPISLIA ponerbe-MuChaS-'-prendas -de 8.

IS1HAPTIASIRA vestirse mar -0 pianos r4pi-.! dainente. 20

estUdiat.

.prepOten=-

18

su alitOridad-.

eniit-lx

Vestir (para _ix' a_ una 'fiesta)`.

jaChla 'kanktifianifi

'Tuilupa no vino :para_lnostrar

'Ilarai)ipiti a:ro-jS,isti.S.Sitaytia. NiadVaitierite--Se- esCtiCh& una voz. 19

ISTURYARA

9

1

ISTAUSHA pueblo pequeflo, estancia. 16 ISTIAJA

aceptat.

14

JACH'AT(A) ARTIAtA llama' gritando en voz alta. 15 JACHIAT(A) PARLANA hablar en voz alta. 15 JACH'ATANSA

de estatura alta

7

14.

sacar objetos con dos asas (olla de barrop cantaroS y otros) levantan-,

JACHAYANA hacer llorar.

8

ITSURA

dOlos con las dos. manos. Aka ,phuk anqar 'taut.

JAK ACHASIRA

Sam- esta onto .20

'TURA ilevar con las -dOs pianos .objetos,

q1.3e tienen dos asas (ollas de barro, 64n-taros pequeffos).

ITURA4 guitar de

JAICARA

vivir.

JAKASICIRPACHA

acercarse. 15 7

min con vida.

17

10 JAKTAVA

Ilevar con las dos manor una dra de regular

JAVA cerca. 12

tams4o. -10

resucitar.

JAKTIARA

una olla u otro objeto parecidO, levanteindOlo con lac dos taanos. :20 -ericima

DIARISTU Evaristo. 3

5L8

JAKTNI

19

contar (referente a cantidades) resurrecciOns-(pasada).

19

caer a un interior o a fundidad.

JALANTAI1A

una pro-

346 -jALAtiA

volar, cOrrer. 22.

JALAQVA.NA

cer de una altura.

Jan Uka qoqar maldiataniti, ja-laqtarakisma. 14 No Stibat a ese 4z4b61 cuidado que te caigaS. 21 JALAQTAYANA derramar, de una altura. 17

hacer Caer algo des-

14ayaj4 ti$ tater 0114 jalaqtayir

ufijta.

to:VI ,que -a uri hOtbre se le Cay6 el dinero. '(se le derram6)

JAIJOA Pettit, dividir. Aka Veit taqenitak ja1jam. eate pan tart todOe. 17 JALJASINA .part4., diVidir en provecho muen:provedhO de uno niamo.

JAMACH I

pcijaro 17

JAMASATA

a escondidas, a ocultaa. 22

JANIPATIRA besar. 13

besar. 22

JAMPAT-TAsA JAMP'I

tostado de 'haba o

de grano. 16

SUSTANTIVO t WI L KI)

JAN

Jan

tantiazipikiu tuna.

Totate JAN (

(el

sin. 14

desayuno) sin pan.

SUSTANTIVO

NI)

sin.

JU4tti.im jan astikaran turita. tidier°

.el cafe sin azdcar. 34

JAN ANJYANI

inconciente, estado

de Coma,

desinay0. 17

Aka:-qO1lit jivia.aak

NOs .repartiretb.3 este dinetO solamente nsieotrdai.

17

Jisa, :Vent .jalffaatiqa.

Si) ,parti: el pan (para mi). 17 JALJTANA ditorciarse,- 'aepararte. 18

salir el sol..1.1. Niya* intejj jalsunjje:

JALSUNIRA

Ya'sálió ,e1 861.

JALSUPA salir (VOlando) de un interior o deuna profundidad. -jainaChqu 'Oa Manqhat jalau. Un -Ward 8321.6 (VOlandO) del interior de- la -daaa. 11

empezat a correr, escaparse, le'tartar 'Vueld. 17

JALTANA

JALTJJARA huir, esdapar. 22 JALLU

lluvia. 14

JALtUNTAIA 'lover (intensamente). 14 JAIL UPA` llover. -8 JAILUPACHA 6poca de lluvia. 16 JALLU ftRIRA

lloverAllegar, la iluvia).

15 JALLU URU dla lluVioso. 14

JANATATAPA mttender (frazadas, cubreca-

niàs u otros pareCidOs). 18. LUpirti 1k 111 janatoti:

ateddid: la fratacia 'al Ka: JANCHI

cuerpo,

carne humane.,

&o no? 12 Sarntat janicha?

JANICHA?

&Vas air o no?

JANIKI

ojala que no (con verbos en poten-

el-4). 14 Janik jidhhfiro jj jalluspati. Ojai& que hoy no llueva.

.adterbiO -enftido de. riegacidn (a :tin mss enfatico que JANtWA). 5 janipuniu khitiMpia,,parlatEkti* No estoy abeolutatnente comprometido Con nadie.

JANIPUNI

JANIRA

today-1a no 4

Jariiraw tatajjajj purkiti. tOdavia no ha llegado

papa.

antes de,. antes .que: (en oraciones _com-

JANIRA

SUFIJO IPANA

EL V/R130)

puestai de aujetos diferentes). 18 Janir-jilajj putkipan:pourta. LlegLie

antes qüe (llegati) thi hermano.

34?

antes des antes que, (en oraciones conpuestas de un nisno sujeto) Janir akar jutkasajj janiu aymaryatkayht-ti. Antes de venir (aqui) yo no sabia aynara. 19

JANIRA (It SUFIJO SA EN EL VERBO)

JANIRAKI

tampoco. 4

(8e utiliza en oraciones subordinadas) Janitejj jallkaspajja, yap tuksnawa. Si. no lloviera, terminariamos de trabajar chacra. 4

JANLTI ,advarbio 'negatiVO interrogativo.

:44nit qhar4rojj jak$ta? INC iasa Venir nafiaria? 5

JANIU IMPURTKITI*

sa2.-,14

nadie,

no importa, no intere-

sin compa,

MU waynaw utjEna, jun khitimpis awatiri. Ha.bia un joven que pastoreaba sin comm 14

diera nada. 17

como si no suce-

JAN kUNS KAMACHARA no poder hacer nada.

(Se utiliza duandO una persona ,eatac. turbada o preoctipda).. Lunthatajj janiu kilns kaMachan, puir*Until ktuialaYlcitejj katjapjjitiwa.. El ladrc5n no Podia hacer nada, porque to Obgieron.

nUnca, rags, ni una vez ngs.

adverbiO de, negaci6n -enfatiCo. 14

Jig: xrnicY1(1)s JANIU .KAWKS

nitiguno, ninguna.

JANQI0

blanco.

17

3

sietitAte: 17-

tela.

expresidn que significa: nO hay por que, no hay de que.

,Yuspagarpun tata. iriuChitiMas graCias,

Uka ikifianak janthapim. DObla esas frazadas. 20

JAN UKA conjuncion condicional: si no.

ApurtlasifiSni, jan ukajj janiu chikar-

Janiti kunatsa.

kanas purkafigniti. Apresurenonos, si no, no llegaremos ni hasta el medio dia. 6

,INo- hay por gild? 9 JANIU .KUNSA nada abSolutamente. 12

JAN UWATA desconocido.

JANJAMAKI parece que no. 10

(se usa sola-

mente pera referirse a lugares)

JANKIA rIpido. (Tiene un natiz de enojo, $14a, disguOto)

luram!

Jan ufijat narkara sarjji.

Me ire a un pueblo desconocido, 10 JAN WITIATA desconocido, =bre°.

Trabaja ripido120

heri-

das) Qhepgrmanthejj jan kanachtlataw kuti-

rakina. dia siguiente volvid sin heridas. 18

cuero y Itiegp

JANTHAPIRA doblar frazadas ó prendas de

JANIU, ,KUNATSA

(ileso).

qOntlaSiin. Tiende -ese

sirve para sent-arse o para dormir. 14

a ninglin lugar. 14

JAN KAMACHTIATA intacto, ileso (sin

mantel 0 algtin objeto4arecido, ,Para recostarse dormir q,para sentarse. Uka;Iipt.ioh jantlaictiaslins tikatati

JANTIAKU tendido de cuero o tela que

4014- kHITISA nadie. 34

,Jank,

solo.

sin

JANVAIMAsigik tender ,Ctiero, frazada,

JANIU -MAYANPS

JANIWA

JAN KHITIMPI

JAN KUNAKASPAS UKHAMA

conjuncion condicional: Si no..

JAIJITEJJA

decir nada. 16

JAN KAMSASA sin

(se utiliza para referirse a personas =tales y cosas)

Aka tatajj jan ufitlatawa. Este sailor es desconocido. JAN WALL mai. 18

JAQE hombre, persona. 12

14

3,48 JAQJJATA1A tirar, botar sobre. algo. Tata Sawastirojj nOkialapatata jaqjjetatayna.. A don Sabaqtign le tird (de un golpe) sobre una piedra. 21**

JAM pesado. 17 JAWASA halm. 19

JAWNTAgA

arrojar, tirar alga hacia un interior o hada una protuhdidad: i1ut utaimanqperjaqOhtem. Ukit

Pith in

JASTJJARA huir, escaparse. 21

JAWIRA rio. 11

JAWARA sonar la campana, tocar la

es i pelota al interior de la casa.

campana.

KaMpan jawq!epan ktukiu iskWilar

C*Okuntapje:

Uka mis 304.0:itsayitriticiS4.

edent6 toed la campana entraron damente a la esCuela. 20 azotar, cw=golpes con algdn objetO largo (un pal0, una:cocOrree4

Gliiidado -Con botar ,esa ineda. 15

Janiu WaWaroijj lawaMp jaWcalafigkiti.

aarrojar, tirar.19

JAQONA

JAQORPA.YARA botar o hacer daer a personas, enlicales O cosas 3.argas.

NO se peg& a lod-hiflos-coh palo.:15

JAQ0STRA deSpiOmarse, caerse, irolcarse.

23.

JAWSANA

JAOSISKOIA ester tirado

en .el

14(014 'fiwirjaV Est tirada-(en el in$10). ,una oveja

116mat.-

Tatamar *tam. t4 papd. 12

Llama

JAWSTIOA. alOjar hospedar.

20 JAQ0T-ATAAKKOTA

estat, tendido. (personas- y

JAWSIVAPIRA,

9

40j4liStii

.

anlinalee .doleinente)

segiotato.U$4.

1874j j

ii14#44radik Manta. QUiero alOjarele.

,1*.:0410-ho- es-t4 tendido en la call e. 4AWSTNApak 110ar 7 reunir a personas. tatichirejjNti-400Wanakat jaws

.20

JAQTANA arrojar, botar. 15 JARARAJ{A

desatar, desamarrar. 17

JAREQASIA banarSe. 18

:

thapie El -PrOfesor reuni6 riPidaMente a los 12 ni4Oif.

JAWUNA

jabdn. 19

I

tiAlm3.44, 4.kiyar superfAcl.p.T.tente cosas de

Nayajj wasunak

iitz71*44

Yo estath lavando los vasos.

JAyA lejoS. largo tiempo; de mucho tiempo (GeneralMtnte se utiliza precedido pOr el 44trerbio WALT)

JARISIRA 1?.4.4.14s01 lailarse el cuerpo. 13

ajar;

JARK1

JARU

detener.

JAYA JAQE extranjero nas). 14

JASA 441 de hendir. (suave) Aka tonqo jamplejj jasawa. Ete tostado de malt* es suivire. 19

Jacinta, 20

JASINTU Jacinto.

3

no?

16

16

picante. 18

JASINTA

Wali jayaw chhaqta ampi? Te perdiste mUcho-tiempo,

(solo para perso-

JAYATA de mucho tiempo (ya transcurrjdo) Tata Jurj*nlp tate. Lukasampejj JOY# jikisipjje. 13

Don Jorge y don .IA60 se encontraron de mucho tieMpO. 16

349 JAYATA de much() tiempo l (ya trinscrrrido) ita Jurjimp tate. Lukasampejj wali jayat jikisipjje. Don Jorge y don LucaS se encontraron de nnoho tiempo. 13 de origen de un pueblo lejano. Aka tatajj jayatawa. Este seftor es de un pueblo lejano.

JAYA. MOLT mucho tiempo.

JICHHURU hoy dia. JIKHANI

2

esta tarde.

JICHHAYP,U

espalda.

2

6

encontrarse. JIKISIfA Iskwilan Nos vamos a encontrar en la escuela. 2

13

12

hallarse 0 encontrarse una cosa perdida, .extrarlada.

JAICHKATAUA JAYMI

17

ahorcar.

Man 4ta, 0114 kailin jikista. Mam4, encontrel dinero en la Calle: 17

2

Jaite.

JIKJJATANIRA ir al encuentro JAIPTIARA hacettele tarde. Janie andh suykitiamati, jayptlitaspawa. No puedo-esperattemucho rato, se me itdede.,hader tarde. 17

-Sarkata, anchhichhaw jikjjatanima..

EStar yendo, en seguida te encuentro. 13

JIKMATANA encontrar lo -buscadO:

JA1PW tarde.

1

Janie .masiirojj- jikjjatkstati, kawkinkayittaaa?

JAY1A hojt)._

5

No ,ptide endontrarbe ayer, Ld6nde es-

tabà8? JA1RASIRA. tener flojera. jAYTABA,

JIKSC14 terMinar de tejer,:terminar de 4Onstruir.

dejar.

JAYTARPAIAPA

JAB

4

sal.

abandonar.

Punch jaksUsinjja, ikiftanak SaWufiapaWa4. pospa40 de terminar de tejer el ponitiene que tejer frazadas4 20

15,

8

JAIU FARA salado.

144r aka ut jikajj4. Yá termlnare de cOnstruir esta casa. 20

20

mlum4414 salar, poner sal a algdn ali-,

JILA hennano.

;00704 *P4Oax jayuncham. Pon:sal a la comida.

22

2

MARA crecer, desurollar (para personas y animales).

ahumar con la intencidn de *pulsar a 108 eepltitus malignos.

20

JBC1IF4441114A

Jan jecitegaykailan ukajj jaiiti Waliptw

Si. no to curarnos (ahumAndOlo) no se sanar4. 12

JICHHA NARA este silo.

JICHH441A

recien.

esta noche.

JUHH4RMANTRI

JILIRI hermano mayor.

14

JILIR JACIENAKA personas mayores y respetabless-autoridades. 17

-JICHHA----ahora.-

JICHHARAKI

JILACIATA autoridad aymara de una comarca. 11

6 6

JILfR WAWA hijo mayor.

11

JILJTATata resentirse, disgustarse con alguidn. Kunats chachamamp jiljtayasta? gor clue te resentiste con tu esposo? 19

12

esta mama. 8

6q2

350 JINA vamos.

MASA pronombre personal onosotrosl in-

Ratuk jinn. Vamps rdPido. 11

JINCHU oreja.

9

JISA adverbio de afirmacidn: 81. JISKIA

clusivo. Se refiere a un grupo pequefio de personas formado por el_hablante y el interlocutor solamente, o de unas cuantas personas mds ya sear de parte del hablante o del interlocutor. Akajj jiwasan 31yurusawa. Este ea nuestro lEbro. (puede ser de

1

1

pequeflo.

JISKIATANSA pequefio

de estatura.

JISPATPACHA desde pequefto.

mi y de ti solamente, o de unas cuantas personas md0). 2

15

22

JIMASANAKA woneMbre personal:nnosotroe inclusivo. Se refiere a un grupo de-personas mayor que el fOrmado por JIWASA. Puede ester formadO por el hablante -o ha4antes y :el interlocu-

JISKNAQ.A1A

averiguar, preguntar a mochas personas. 17

JISKTANA golpear, azotar con un Objeto largo:. (pal°, ldtigo, etc.) 22

tor a interlodatores formando un grupo puMetOso de,person&S. Jiwasanakajj mark abraPjjafiasawa.

jISKTrARA preguntar.

'7

Nosotros tenenios- quo. ir' al pueblo.

(Puede ser: nosotros y o nosotrds y-Uds.). 2

JISKTIASINA preguntar en favor de uno mis-

tu,

Uds. y yo,

n19.

JIM PURA entre tosobtos. 11 JISOARARA abrir,

7

JIWATA

JISTIATAT-TANA abrirse de por sf. Ctagejjimayak jistuatatwti. 'De rePente 'se abrio el suelo. .18

JISMATANA cerrar la puerta. JISTITHAPIRA cerrar la boca. JISUKRIST

TATITU

7

20

Nuestro Seior Jesucristo

7

SO

JIWAWI muerte (refeiridndose a una muerte pasada). 19

MAYARA matar.

10

JIWAYAYANA hacer =tar.

12

JOWJATA completamente mojado. JuPajj joq'jjataw iskwilat puri. El llegd de la escuela completamente. mojado. 14

jIUriARA apagarse (luz o tuego) Nay isturyd siskipanmOak Lusajj jiutti.

muerto.

JOWO completamente mojado, empapado de

Cuandayo trataba de eptudiar de repente se'apagd la luz. 17

aqua.

15

JUCHIUS KUNKA voz delgada, voz aguda.

JIUTIAYA$A apagar (la luz o el blego)

itis lus jiutlayi?

JUK:A

poco.

5

4Quidn apagd la .14z? 17

JUKIANPI mds. JIWAKI -bdnito.

MAU morir.

8

11 JUKIAMPJITARU

a

poco rato.

12

15

JUMP SUTI

adn mis intenso.

14

MAHAYANA matar o exterminar ono por uno. JUKIAT JUKIATA poco a poco. AnchhiOhhawr aka katar wawanak jiWrayd. En seguida vat a matar a estas crias de'vlboras. 19

JUK:ITA poquito. JUK?A: poco)

6C3

17

21 (diminutivo de

13

351 Juli.

12

JULY Julia.

12

JUTJJARA retornar, regresar hacia aqui. Chikaw jutjjapjjd. Regresaremos juntos (aqui). 12

JULYU

1

JUYPHI helada (referente al tiempo).

JULI

Julio.

16

"td, Udu.

1

JUYPHINTARA helar (referente al tiempo)

JUMANAKA pronombre personal ItUds.0

2

Mharmajj wal juyphintataYna. Anoche habia helado mucho. 20

JUMA pronombre personal

caliente, and°. 12

JUNT1U

estaciOn de invierno.

JUYPHIPACHA

JWANA JUNTI.UMA desayuno.

4

Juan, Juana.

2

JWANITA

JUNTTIMLuRARA

16

21

JUNT'UCHA1A recalentar. (comida).

preparar desayuno.

3

Juanita.

13

JWANCHU Juan. (familiar)

.

8

JUNTUM WALIATTAYARA hervir agua para el desayuno.

2

asolearse, tomar el so1.15'

JUNTTURTIASIRA

JUPA ,pronombre personal nelu,"elle

1

JUPANAKA pronombre personal uellosINalaell 2

IC

KALA KALA Cala Cala (Iona de Cochabambik.2 KALAMARKA

JURI mojado.

KALTU sopa, caldo.

JURJI Jorge.

18

11

KALIARA llevar con las dos manos cosas (una mesa). 10 mks o menos pesadas.

21

JURMA moco.

JURMARARA mocoso. 21 JURNALA todo el dia.

JUSIA

KALLI 14

todo el dia.

pasado mafiana.

jos4.

JUSTINA

12

22

KALLACHI Hombro,

JURPURU

12

Calamarca.

15

JURICHARA mojar.

JURNALPACHA

3

cajdn, caja.

.KAJUNA

KAMACHARA 4(10 hacer? Qhartirojj kamachapjjUtasa? 4Que van a hater (Uds.). mafiana? 6

9

4

KAMBYST*ARA

2 11

KAMPANA

JUSTINU Justino.

JUTIR PHAJJSI

cambiar (dinero)...

KAMESA canisa.

Justina.

JUTASA venir.

cane. 10

JUTIR SIMANA la prOxima semana.

4 20

NAMARA

4que decir? Kaupis tatgmajja? 400 dice to papd?

2 el prOximo mea.

campana.

13

33

KANASTA 6

canasta.

9

15

KANCHA lugar destinado a un deports.

352

KANKARANtRA tener poder. 18

KATJJARA

encontrar

cantar. 15

KATOQARA

recibir. 13

KANTARA

KANTILARYA fiesta de la Virgen de la Candelaria. 15

KARABUCO Carabuco.

Carmelo. 11

KARMINA

Carmen. 5

18

KATURA agarrar, coger, encontrar. 20 cazar. 14

KARPITA carpeta (aspecie de bolsa en la que llevan los niEos el material escolar). 12

pescar. Chawll katuntati?

iyescaste paces?

la carpeta (con contenido). 12

KARPITPACHA

KARTA carta.

KASARASIRA

casarse. 5

KASARASIRI

persona que se casa. 5

KATUSIYAgA prender fuego (en la cocina, fog6n0 anafel etc.) Janirat jichhakam katusiykta? LHasta ahora no prendiste fuego? 12

KAWALLU

KASARASIWI lugar donde se celebra un matrimonio. 21 casado. 5

KASAR1WI natrimonio.

KASIIERU KASTA

(ya realizado). 19

clasej especie. 12.

castigar. 21

KASTILLANU KATARI

KATEKISTA

LDe que tango es tu hijo? 12

castellano.

Nue lugar to duele? KAWKI

15

Ld6nde? 6

KAWKIRI lcu41? KaWkiris.wawamajja? 8 01141 es tu

Casimir°. 14

KASTIJAI1A

17

KAWKHA Lque lugar? Kawkhas ustam?

casado. 5

KASARU

caballo,

Lde que tamaho? KAWKCH'A tanafio. Kawkch'as wawamajja?

estar casado. 5

KASARATARA

5

tener consigo algdn objeto. Khitis 1yurum katuski? Aluian tiene tu libro? 5

12

KARU precio elevadoj taro. Uka chumpajj wali karuwa. Esa chompa es muy cara. 14

KASARATA

sostener, agarrar, sujetar. 19

KATUNTAgA agarrar, coger, atrapar, aprisionar repentinamente. Mayak na jaciejj katuntitu. De repente me cogi6 un hombre. 17

MUSA Carlos. 11 KARMILU

KAT-THAPIgA

lo extraviado. 20

.4

serpiente. 19 catequista. 7

KATJAgA sorprender (in fraganti) Qoliq lunthatkir katjta. Le sorprendi robando dinero. 17 coger sorpresivamente. 17

KAWKIUJA ,que lugar?pLque sitio? Kawkiujars umajj utji? que lugar hay agua? 20 KAYU

pie.

6

KAYUKI a pie. 6 Kayukiu jut-ta. Vine a pie. 4

KIJARA demandarj quejarse (ppesentar una queja en contra'de una persona) 21

353

KIJASIRA demandar, quejar (presentar una queja ante una autoridad). 7

KUMPARI

,

compadre. 17

KUMPHISASIgA

confesar. 7

Clemente. 14

KILINUNT1

la persona que se confiesa.

KUNPHISASIRI

KELLIA hincarse, arrodillarse.

14

KUMPHITISA

confite.

12

KILLTIASIRA hincarse, arrodillarse. 12 KUMULJASIRA

comulgay. 7

KINA tres. 1

KUNA AO? 9 tres personas. 15

KINSANI

por lo menos tres personas. 17

KIMSAVIK1S

KINS4ALLQ0 ocho. 3 KIFBA TUNKA treinta. 5 los tres, las tres (referente a personas). 17

KEVISFACHANI

queso. 18

KLASI

KUNALAYKUTEJJA porque Kunats jan iskwilar sarkta? ,Por que no fuiste a la escuela? EUnalayitutejj sapakiu utajjan kirasta. Porque me quede solo en casa. 2 que hora ?, La que hora? KUNA ORASA Kuna orasas jutgta? LA que hora vas a venir? 12 Kuna orasa? LQue hora es? 12

KIRASINA quedarse. 2 EISU

KUNKSA cualquier cosa, por lo menos algo. 14

aula, clase. 4 KUNAPACHA

KRISTIANO

Lcudndo?

cristiano. 12

KUNAPACHATSA Ldesde cudndo? KRIYINA

creer. 13

KUCHAVIAMBA

KUNARSA Lcudndo? (Supone un tiempo mds corto que el expresado por KUNAPACHA) 6

Cochabamba. 2

KUCHLUU chuchillo. 22 KUNATSA KUKA

Lpor que? 2

coca. 12

KUNAYMANA toda clase, toda especie. 15 accidn de derramar la coca y adivinar en ella. Yatirejj Istukiu kuk phawtti. El. curandero (adivino) derram6 rdpidamelte la coca (para adivinar). 12

KUKAT PHAWTIADA

KUKAT UWATARA adivinar en coca. 12 KULIJ/Z

colegLo. 6

KUNJANA

,c6mo?

KUNJANATA Lde que manera?

;caw not KUNJANRAK JANISTI Qollq mayttitaamati? ,Puedes prestarme dinero? Kunjamrak janist.

;Wm not KULIRATA tener, rabla.

15

14 KUNKA

KULIRATA

15

enojado, disgustado.

cuello. 15

7

KUNTURI

condor. 18

KMARTIARA acompahar. 15 KURT -TfARA

KUMPART'ASIDA

acompafiarse. 16

contar, narrar. 19

354 KUNURU

,que dia?

KUPAKAWANA

KUPALA

2

KH

Copacabana. 18

.. adjetivo demostrativo: aquel, aquell4 aquella. Khd wak alta.

KHA

12

copal.

Camprdaquella vaca. 3 KUPI

derecha. 20

VRIJIRURA corregidor. KUSA

21

cosa. 13

KUSANAKA

EHARJARA cortar (con

cuchillo) Janiu aka aychajj kharjailjambliti. No se puede cortar esta carne. 18

cosas. 12

6

KUSASA

cosa.

KUSIUA

cocina. 20

KUSINTLLA

KHALLU send-cocido (para tuberculos solanente; papa, oca). 10

cocinilla. 12

.

KHARSURA degollar, carnear. Ehitis aka uwij kharsuni. LQuien va a carnear esta oveja?

12

MAYA pronombre demostrativo: aquel, aquello, aquella. 3

KUSISIRA alegrarse. 12 enviar a personas. 10

KHITANA KUSISITA

alegre, contento. 6 LLquien?

KHITI

1

KUSISTATARA alegrarse repentinanente. 17 KHUCHI KUTI

vez.

7

NUTIKIPSTAKA darse la vuelta, mirar hacia atris.

19

KUTININA volver, regresar hacia aqui. 12

KUT-TAYARA devolver. 10 KUT-TIJJARA regresar despues de concluir

unamisian. 19 KUYRASIRA

cerdo. 17

KHUCHJARA aserrar, cortar en partes con algdn instrumento cortante (sierra, tijera, cuchulla, etc.) Tijiramp uka papil khuchjam. Corta ese papel con la tijera. Aka lawajj janiu khuchjafijaakiti. Este palo no se puede cortar. 18 KHUCHOQARA cortar un pedazo. Aych khuchoaarapita. Corta para n/ un pedazo de carne. 22

cuidar, cuidarse. 17

KHULLU paloma silvestre. 14 KW1RIRNU

cuaderno. 12

KWARTILA

cuartel. 13

KflULLITU

palomita silvestre.

14

KHUNUNTARA nevar con intensidad. 16

KWARTU pieza, habitation. 19 KHURI

KWISTARA

costar (referente al precio).

Qawqhasukachumpajjkwisti? Oudnto cuesta esa chompa? 22

alla, alli. (Expresa adn mas lejos que KHAYA: alld, alli) Kawkhas utamajja? ,Por ddnde queda to casa? Khuri patankiwa. Queda alli lejos y arriba. 18

6(1,7

355

KHURI MARA el anteaffo pasado. 11

KIUMTtARA agacharse.

KHUYAPAYAgA tener misericordia, ayudar al projimo. Puwrinalarojj khuyapayahasama. Debemos tener misericordia de los pobres. 21

KtURTtATA

agachado.

14 14

K'USA chicha (generalmelte .elaborada de quinua). 19

L Kt

LAJJRA lengua. K'ACHATA despecio, con p000.

16

LAKA boca.

K'ACHI diente.

15

cuidado, poco a

15

9

LAKA KiAMA dolor de muelas.

Kt ALLK1U amargo. 10

18

LAKJARA dividir (grupos de personas, animoles o cantidades de cosas). 16

KIM. dolor de naela. (Se utiliza precedido por la palabra LAKA:

boca)

LAKJASIRA partirse, repartirse (solo entre personas). 17

Lakes ktamanitwa.

Tengo dolor de maela. K t ARA salado.

18

LANKHU grueso, para objetos largos. y cilindricos. 17

10

KtARI mentiroso.

12

Kt ARDITARA acusar falsamente, calwnniar.11 KIARISIttA

mentir.

LANTI en vez de, en lugar de. Tirisaw mamap lantejj kirasina. Teresa se qued6 en lugar de su mama. 16

5

LAPtA K tATAKI .

piojo.

21

Inicamente,

Cheqpach Diosajj Wiraj joch k t ataldwa

LAPARARA piojoso.

Ta Dios verdadero es tinicamente Wirajjocha. 18

LAPISA ldpiz.

KIANNA huevo.

12

LAQTA

Mi gaLlina pone huevo diariamente.

KtUCHU

rinc6n.

19

14

con poca sal o azicar. polvo, tierra.

LAQAKI

KtUCHUNCHAVA arrinconar, ordenar las cosas de unahabitaciOn.

1

16

LAQA rdpido.

K ANNAITIA poner huevo, Walpajjajj sapiirti

21

rgpidamente.

LAQIARARA

empolvado.

10

21 16

21

Jichhffrojj ut ktuchunchasifiNni.

LAWARARCHASIRA empolvarse.

Hoy vamos a ordenar la casa. (arrinconando las cosas). 20

LAQAYA ruins o vestigios de una casa. 19

KIUMARA sano (referente a la salud solamente) Jan-ix jumajj ktumarUkbati, usutStawa. Tit no estas sano, estis enfermo. 10

LARANJA naranja.

6

LART'ASIRA

15

reir.

LARUDA reir. criticar, murmurar.

8

608

21

22

356 LAT IJ JATARA

montar.

LIYIRA

leer. 5

Kawallur lat tjjatail yat-tati.

caballo? 17

LSabes montar a

LATIJJATATA montado Kawallur lattajjataturJurjejj sarna qaski. Jorge esta yendo montado en el caballo. 17

LOQATATARA extender los brazos hacia los costados. 20

LOQHE tonto, loco.

hacer locuras (gritando o accionando) Julyojj wall umatUjjanma, ukatsti wal lockhetana. Julio ya estaba borracho, y luego empez6 a hacer locuras. 18

LOQHETAiIA

LAS UCHU a las ocho, (referente a la hora) 10 LAWA Palo, lens, madera pequefia. 15 LAYKU motivo, causa (por). Jisukrist Tatitusajj jiwas laykU jiwfta. Nuestro Seflor Jesucristo murid por nosotros. 10

LOQOTI

locoto.' 19

LOQTA ofrenda. 12 LOQTHAPIRA

LICHI

leche.

LIKtI

gordo. 3

5

encoger los brazos. 20

20

LUISA Luis, Luisa.

LUKASA Incas. grasa o sebo.

12

1

16

LUKU ANU perro rabioso (con hidrofobia).

LIKSHUNA lecci6n. LINKtU LINKIU

6

con muchas curvas, serpen-

teado. Markajjat Chukiagurojj thakejj wall

19

LUNISA Junes.

14

LUNTHATA ladrdn. 13

linktu linktuwa.

desde mi pueblo a La Paz tiene muchas curvas. 21 El cami.no

LUNTHATARA robar. 8 LUNTHATAWI

LISINSHA licencia.

robo.

16

12 LUNTHATAYASIRA ser victima de robo.

LISU

Qhatunjja walja

travieso. 11

yasipjje. En el nercado muchas personas son victimas de robo. 17

LIWARARA servir o distribuir la comida Ukatsti tacipachanirU mange liwari. Y luego sirvid la comida a todos. 20

IIWIRPAYARA botar, hacer caer un objeto. 15

jacienakaw lunthata-

LUNTHATAYASIRI la victima del robo. MX lunthatayasir tataw wisititu. He visit6 un senor que fue victims de robo.

17

LIWISISKARA estar tendido en el suelo (personas y animales),estar botadc (objetos) MU umataw kallin limisiski. Un borracho esti tendido en la calle.

LUPI

20.

LUPIIRA

IIWITATATASKARA estar tendido. (solamente para personas y animales). 20

IIWTARA

botar.

calor del sol, rayos solares. Jichhifrojj wall lupiwa. Hoy hace mucho calor. 2 pensar, meditar.

16

LURASIfA formarse, hacerse.

15

b'9

18

357

LURAYARA mandar hacer.

12

LLUST1A resbaloso, resbaladizo Mastirojj wal jallu, ukat thakejj wali hustle.. Ayer llovi6 mucho, por eso estd resbaladizo el camino.:.8

hacer realizar. hacer hacer (bolivianismo) Kuns lurayapjjta? Nue les mando hacer? (I.Que les hizo hacer?). 12 14

LURINSU Lorenzo.

20 icarambal (expresa asombro) IMmm1 wawamajj flanqha usuterakisdl ICarambal to hijo estd muy enfermol 12

1101141

LUSA luz. 12 LYURU

libro.

1 14A

adjetivo numeral "uno, una ". NU wak alta. Compr6 una vaca. 2

IZ MACHANTARA ILAKI

triste, tristeza, pena.

MACHANTASIRA entristecerse, apenarse.

LLAKISIRA

LLAKITA triste, apenado.

6

3

19

LLAWINTARA

cerrar, encerrar.

LLAWINTATA

encerrailo,

emborracharse, embriagarse. 7

MACHANTAYAffA hacer emborrachar. Alwirtur jumat machantayta? LTd le hiciste emborrachar a Alberto? 23

LLAMPIU CHUYMA humilde, persona de Buenos sentimientos. Iukasajj Jwanat sipanjj juklamp 11mplu chuymaniwa. Lucas es ma., humilde que Juan. 12

LLAWI" have.

12.

7

LLAKAMINTU llammiento al servicio militar, reclutamiento. 13

LIITUNKA nueve.

emborracharse.

17

MACHATA emborracharse.16

NACHAQA nuevo.

4

MACHAQ MARIA Machacamarca (poblaci6n). 16 MACHARATA emborrachados, embriagados (referente a muchas personas) Taqpach phistar saririnakajja jayplojj macharatijjapjjlnwa. Todos los que fueron a la fiesta, por la tarde ya estaban embriagados. 18

19

MACHATA borracho.

15

MACHIRI

15

cerrado. 7 borracho.

LIUCHISUA desplumar, desvestir. Khitis uka wallp lluchlsu? LQuien desplum6 a esa gallina? 17

sacar de alguna persona una prenda de vestir. Lunthatajj Istukiu sak lluchlsupjjetu. El ladr6n nos sac6 rdpido el palet6. ;17

LLUCHlU

gorro. 21

NAKHATARA subir, escalar. Janir awtur makhatkasajj Pawlinojj wali llakitaw parli. Antes de subir al auto Paulin hablo muy triste. 13 aproximarse, acercarse. 15

MAKURI Macuri.

18

358 MALARTAfA

escanipar, dejar de llover.

MALITA naleta.

14

12

MANTARA ingresar. Jichha marajj iskwilar mantahamawa. Este ano debes ingrcsarala escuola. 12 entrar.

MALLKIJ

condor. 18

4

"

MALLQ'A garganta.

MANTAWI Ingres°. Whwajjan iskwilar mant5wipat parlahUnl. Hablemos sobre el ingreso de mi hijo a la escuela. 12

15

NALLT'ARA probar el sabor.

20

MALLTI MALLTIARA saborear, probar el sabor de rato en rato. Jupajj kalt sapa &tit malltt nalltli. Ella probaba la sopa de rato en rato. 20

MANTAYARA dejar entrar, hacer antral'. Kunats jan mantayah nunkpacha? gor qu6 no dejar entrar? 19

HAMA mans, dorm, senora.

MANUYLITU Manuelito, 12

2

BAMITA din inutivo de mm1.

14

MANWANAKA comestibles.

MANVAPHAYIRI

cocinera.

MANUYLU Manuel.

MARA

2

MANQ'A comida.

10

afio. 5

MARARU el proximo ail°. 17

MA RATKAMA hasta luego,

12

14

1

MA AATUNAKA algunos =Lentos, a =mentos, a ratos.

EANWARA caner.

15

2

MARIA Marra.

12

HANQIASIDA comer para provecho de si mismo. 13

MARINA madrina.

IYIANQ1AT AWTJAVA tenor hambre.

MARIRA madera.

13

MANWAYARA dar de comer, alimentary hacer

MARKA pueblo.

5 18

2

comer.

Usutarojj wal manglayanamama. Debes hacer comer lo suficiente al enfermo. 12 MANQHA adentro, dentro,

debajo.

21

MANWSURA

terminar la comida. Ukatsti marapajj oqtal manqisumn siva. Luego su mama 3.e dijo que comiera todo. 20

MARKUSA Marcos. 3 MARTISA martes.

14 22

MARYANU Mariano.

MASXRMA anoche.

8

MASAYPIU ayer por la tarde.

8

MASI prOji.mo, nuestro semejante. Jaqemasimampi nuwasiritati? Sueles pelear con to prdjimo?

NANSANA manzana. 21

MASURU gyer2 MANTA manta.

i

12

MAYA uno. MANTANIRA entrar hacia donde esti la persona que llama. Jan ajjsaramti, mantaniskaklm. No taigas miedo, antra no mAs. 7

611

1

7

I

359

MAYAKI de repents, sdbitanente.

13

MAYSA otro lado, otro sitio. Aksanjj janiu kunas utjkiti, maysan

solamente uno, uno solo

utji. En este lado no hay nada, si no en el otro lado. 18

Lapisajjajj mayakiya. Tengo un solo lapiz. 18

MAYAMPI

una vez mis.

MAYAMPI, EAYAMPi

MAYSTRU maestro.

11

MAYTIAOA prestar.

9

18

una y tetra vez.

15

MAYTIASIOA

MAYAWJA un lugar, un sitio.

pedir pfestamo, prestarse.

Tata Phut gong mayttasta.

MayamjjarU cionurtlasipjje. Se sentaron en un lugar. 17

Me preste dinero de don Pedro. 12 un dia. Maytirukiu akanjj qamartlayayg. Solamente un dia descansare aqui.

MAIURU MAYISTA pedir.

12

17

20

el otro.

MAYI!RI

MERQIE usado, gastado

MATISIPA pedir. 15

(no muy viejo). Aka sakojj mercitewal piru janiu andha thanthaliti.

MAYjA

Este saco es usado, pero no muy viejo.4

distinto, diferente. 13 rano.

13

MAYJTIARA indisponerse; ponerse diferente a causa de algdnmalestar, susto o preocupaci6n.

mechero,pequefla lAmpara de faMICHIRU bricaci6n rdstica que tiene una sola necha. Uka nichir jiwt'ayarapita. Apigame ese mechero. 12

UkUrupachaw tatajjajj mayjtlawayjgna.

NaJILA Miguel.

3

Desde ese dia se indispuso ni padre. 19

MAYJTIATA indispuesto. Nikanurajj mayjt'ataw iskwilat puri. Nicanor lleg6 indispuesto de la escuela. 12 el alio pasado.

Iv AYEARA IVIAYNI

7

MINKIASIRI persona que deja SU3 animales en otro pueblo y al cuidado de otra persona. 3

MIRINTA merienda, conida que generalmente los pastorcitos o agricultores llevan para comer durante el pastoreo o durante algdn trabajo. 21

el uno, el otro (referente a perso-

nas)

NIRINTASIRA

collar la merienda.

Naynejj naysarU sari, maynisti maysaruo. rakiu sarjje.

ESA

4

mesa.

22

Blum se fue a un lado, y el otro al otro lado.

MAYNIKI

15

misa.

solamente una persona. 5

MAYNIKISA por lo menos una persona. 14 MAYNIR.1

el otro.

17

MAYFACHA todo un entero, uno entero. Ttantljj naypach nunta. Quiero un pan entero. 16

MISA LURARA

13

celebrar la misa.

MISKII miel, dulce.

13

19

MISTIAYASIAA hacer celebrar la misa. (en favor del interesado). 12 MIST MISTURA salir de rato en rato.

612

13

360 MISTUNIVA

salir hacia la persona que llama..

lfistuniskakim tata. Salga no mis, sefior. (La persona que

invita a salir esti afuera).

NAKTAYANA encender fuego, Mil naktayam. Prende la vela. 12

render fuego.

mrsTuflA

salir; 7 subir. Jan uta patar mistumti. No subas al tech°. 14

NANAKA pronombre personal nnosotroso. (Excluye a la persona o personas a quienes se habla). Nanakajj narkarii sarapjji.

MI MLA metal. 18

Nosotros vamos a it al pueblo. (sin Ud. o Uds.). 2

MOJJSA dulce. 10

NARANJA

MUJLLI

codo.

NEU pco mojado, semimojado (menos mojado que aRIKRANA).

15

bUKT:ARA olfatear, oler.

MULA mula.

naranja. 6

19

20

12

NARANJANI

duefto de las naranjas. 5

NASA nariz.

9.

NASIRA nacer.

5

NAYA pronombre personal "yon.

MULTA multa. 11

NAYASA yo tambien.

MUNAft

NAYRA

querer.

2

PIUNASIRA

estimar, querer con mucho afecto. Jupajj wawaparojj wal El quiere mucho a su hijo. 3.4

MUNATA enamorada o enamoracii,, querido. Uka waynajj m& munataninwa. Ese joven tenia una enamorada.

MUSKTIARA

olor, olfatear, 14

MUSPHARARA sorprenderse, admirarse maravillarse. 14

EUTHU instrumento cortante qua no esti filo (nmotosoo) bor.) Aka kuchillojj janiu arichateliti, wali mmthuwa. Este cuchillo no esti afilado; no esti

film); 22 I4UYU MUU con mochas curvas, serpenteado. Aka thakejj wali muyu muyuwa. Este C84110 tiene mochas curvas. 21 cercar, rodear. Walja jagenakaurSampu Sawliturojj muyuntapjjgna. Rodearon mochas personas a Sambo Saulito. 22

MITYUUTARA

ojo.

1

1

5

mucho tiempo atrds, hate tiempo. Nayraw tatajjajj jiujje. Hace tiempo que muri6 ni padre. 5

NAIRLJJA delante de, enfrente de, delante. Thoqorinakajj ijllsh nayrgjjan thoqopjjgna. Los bailarines estin bai].ando delante de la iglesia. 18

NAYRAQATA delante de. Jurjirojj nayraqatajjan nuwjapjje. A Jorge le pegaron delante de mi. 17 adelante. Nayaqatar jutma:" Von adelante. 17 primer°. Kuns nayraqatajj churgma? 4Qud to voy a dar primero?

17

NAYRA T]) JAONAKA hombres de los tiempos antiguos. Nayra timp jaqenakjjat parlafigni. Hablaremos sobre los hombres de la antigaedad. 19

3 t

361 NAYRA UNATATARA abrir los ojos. Ruwirtojj fatukip nayrap pfiatati. Roberto abrid los ojos rapido. 20

NUWJATA persona o animal mpy golpeado, muy pegado. 17 NUWT1ASIRA

NAIRSTIARA 16

NUWT'ASIYARA hater pelear.

hace dias, dias atras.

NAYRURU

Nicanor. 12

NINA fuego.

encender fuego.

12

NINEHARA hace un mouento, hace un rato. 11 adverbio de

NIYA

RAMANTARA maniatar, amarrar.

tiempo Hyatt,

Niy urtijjewa.

RAJJTAYASIRA tener asco.

RAKAKI apenas, muy apenas, con dificultad. Umatanakajj wall fiakakiu sarnaqapjje. Los borrachos caminan muy apenas. 18 RANQHA

casi (adverbio de cantidad) Niy markpachaw phistar sarapjje. A la fiesta fue casi todo el pueblo. 15 casi, por poco (modifica al var..

bo)

Niyapuniu anupajj achjapjjetu. Casi nos mordi6 su erro. 9

NURA Norah. NUTISHA

13

grave (referente a las enferme-

dades),

Maymarajj Banqha usutayftwa. El alio pasado estaba gravemente enferp. mo. 10 espiritu malo. 12 RANQHA LURATANAKA malos actos, (robo, angelic), etc.)

Urtimalajj sarkasajj taqe fianqha luratanakap amtasiskUna. Estando yendo Urdemales se acordaba de todos sus malos actos. 17

13

noticia.

RANQHAN KATJATA enfermo NUWARA

6

pegar.

NUWARASIRA pelearse entre =hoz (personas o animales). Wallpanakajj nuwasis nuwarasisaw yaran pallthapipjje. Las gallinas comieron grano peleAndose. 20.

NUWASIOA NUWJARA

21

1

Ya es tarde.

NIYAPUNI

18

RACHIANTATA maniatado, amarrado. Lunthatarojj wali fiachlantat apapjje. Al ladran lo ilevaron maniatado. 17

12

NINA KATUSIYARA

10

6

la vez pasada. NayrCir awatktans ukhan awat-ta. He pastoreado donde pastoreamos la vez pasada. 20 NIK.ANURA

pelear, 18

adelantarse, ganar la delantera.

pelear.

5

por causas male-

fleas. Aka wawajj fianqhan katjatawa. Este vino esta enfermo por causas maleficas. 12

RANQHA USUTA gravemente enfermo. 14 RANQTIARA empeorar, agravarse de una enfermedad. Jan playkaam ukajj fianqtfaspawa. Si no le hicieras curar empeorarfa. 12

pegar vfolentamente una y otra

vez.

OWE barro.

Uka tatarojj lunthatanakajj walpun nuwjapjje. A ese sefior los ladrones le pegaron

OWE REQIE barroso.

demasiacto.

17

21

Recite fieqierfi promipjjatayna.

Se habian revolcado en un lugar barroso. 21

362

REQIERARA embarrado, lleno de barro. REQ,DisiTHARA

Duk teta. RUSATA

embarrar.

21

PAMPA pampa, planicie extensa. 3

22

suelo.

Uka pampar liplich janttaktfasim. Tiende el cuero en el suelo. 15

22 15

podrido.

PAMPANKIRI campesino. Jumajj pampankirinakjamaw Apar parlta. Ti hablas aynara como los campesinos.12

0

PANINI.

OJJORARA gritar muchas personas, hacer bulla. Uk uiljasajj jagenakajj wal ojjorapjje.

PANPACHANI

dos personas, entre dos. 5

PANQARA

ambos, ambas personas.

16

20

flor.

Viendo eso la gente grit& 18

PANTALUNA pantaldn. 3 ONJJTARA moverse.

16

PAW pedazo de tela. OQARA

18

sordo. 5

PA PATAKA doscientos.

ORA hora.

15

14

PAPILA papel. 3 ORAQE suelo, tierra, terreno. Jan lyurunak °racier uchamti. No pongas los libros en el suelo.

PAPILITA papeleta. 12 15

PAQALLQO

siete. 3

ORASA hora. 3 PARA

frente (parte superior de la cabeza) Tatajjajj jachla paraniwa. Mi padre tiene una frente grande. 19

P PiRINU

padrino. 5

PA dos. (adjetivo). 3 PARKI PACHJARA partir, dividir con la nano. (queso, comestibles de harina: pan, queque. etc.) 'Uka ttant, pachjam. Parte ese pan. 18

PAJARA pagar. PALASA

plaza.

PALATU plato.

16

12 10

subida, cuesta.

PARLARA hablar. 3 PARLATXRA ester comprometido. Janit yaqha warmimp parlatakta? 4No est& comprometido con otra mujer? 5

PARLT'ASINA hablar, discutir, conversar. Anat phistan thoqtteliat parltfasipjje. Ellos conversaron acerca del baile en los carnavales. 18

PALLARA recoger escoger objetos menudos: piedras, matz, metales, granos, etc.18

PAR1U

PALLTHAPIRA recoger uno por uno o parte

PARUKYA parroquia.

por parte objetos pequeflos desparranados (matzo piedras, etc?) Nuwarasisaw yaran pallthapipjjta. Peleando recogimos los granos. 20

11

PARUKU

parto.

16

p&rroco.

'615

16

12

363

PASATA pasar. Uka liwr pasttayam. Pdsale ese libTo. 14

PAWLINU Paulino. 13

PAWLU Pablo. 4

pasar el tiempo Ukhamay ukUrojj pasapjje. AsT pasaron todo el &fa. 14 pasar (clases) Sawgrunakajj janiu klas pasapkti. Los sibados no pasamos clases. suceder, acontecer. Kunapunejj paschistani. Qu6 cosas nos sucederdn.

PAPA dos. 1 PAYURU

PERQA

dos dias. 17 pared.

15

20

PICHARA barrer. 4 escoba. 4

21

PICHAQA0A limpiar la suciedad de un cuerpo que se encuentra en una post ci6n vertical.

cruzar, atravezar, pasar. Pastlaskakim. Pase no mds. 22

Uka wawar juror pichaqam.

Limpia el moco a ese chico. 21

Jupanakajj pas ark munapjjUna.

Ellos querian cruzar. 20

PICHTHAPIRA

PASATA despues de. Turusant pasatatjja waija waynanakaw kasarasipjje. Despues de la fiesta de Todos Santos se casan machos jc;venes.

7

barrer. 15

PILUTA pelota. 4 PINITINSHA penitencia. 7 PINKILLU flauta (instrumento musical de viento hecho de dela hueca). 14

PASIRI el pasado (ores, aft°, semana). PasTr simanajj mff, jukt usutay&twa. La semana pasada yo estaba enfermo. 17

PIRITU Pedrito. 1 PfRTUNA perddn. 17

PASIYAEA

pasear. 22

PIRTUN MAYISIRA pedir perddn. 17

PASTURA pasar, entrar a un interior. Pastlaskakimtata.

PIRU pero. 4

Pase no Ids, sefior. 15

Pim Pedro. 2 PASTtAYADA pasar algo a una persona. Uka palat pasttayanita.

PIRYURIKU peri6dico. 15

Mame ese plato.. 10 PITA pita. 12 PASTU pasto. PATA

PATAKA

6

PtIYA P'IYA lugar con bastantes agujeros. 21

encima, arriba. 8 cien.

15

PLANCHARA planchar.

12

PATAKAMAYA Patacamaya (poblaci6n). 12

POOPO Poop6 (lago del Dpto. de Oruro). 18

PATAKWARANQ,A cien mil. 13

PK TUNKA veinte. 5

POQONA .producir, dar fruto. Aka markanjj sumaw chtoqejj pogo. En este pueblo produce buenas papas. 3

PKTUNKWARANQA veinte mil. 12

POQOTA pldtano. 6

CV'

364 precio. 15

PRISHU

PHAJJSI mes. 6

PUCHUYARA sobrar (pacer sobrar) Khititakis Mange puchuyaskta? Para quid') estgs sobrando la comida? 12

PHAJJSI PASATATA pasado el MS. 13

PUIRIRA poder (verbo). 4

PHANILYA

PULISIA

PHARANSISKA

PULLIRA

pollera, 20

faltar, no estar completo. 20

PHALTARA

familia. 5

Francisca. 12

PHARANSISKU Francisco. 5

PUEA puma. 18

PHASILAKI

PUNCHU poncho. 4

PHATU grueso.

PUNKU _Puerta. 7

PHAWARA sembrar cebada, trigo,, quinua. 12

PUno. 6

PUNU

PURAKA

fgoil. 5

12

derramar coca. Yatirejj kuk:phawtii. El adivino derram6 la coca (pars adi vinar). 12.

est6mago, 6

PURINTANIRA llegar aqui. Anat phiStatakisti walja jagenakati ptrintanipjje. 1-pata la fiesta del carnaval llegaron

cocinar.

PRAYANA

4

PHA= cocinera.

12

mtthos. '18

cinoo. 1

PHESQA

PURIfA llegat. PHESQA TUNK WARANQA

cincuenta mil. 13

cuatro. 1

IPUSI

PHILIPI PUSINI

?US' WARAMQA. cuattomiI. 15

PHIRU feo.

cueva. 22

TUERI

Fermin. 12

PHIRMINA

5

PUTU

Felipe. 5

duatro (referente solo a. personas):

PHISI

pobre. 10

gato.

PHISI QALLU

PHISNA

PH

21 10

cria de gato, gatito.

liviano.

12

17

PHISKURA 13mpiar (valiendose de algdn trapo o cepillo). 13

PHAJSALURU

dia bUen0 (deSpuds de tn dia

11uviodo);.

MasUrojj wal jallunti,

piru jidhhai!f

'Phi *EL, 'uttliat

Ayer lloVi6 deitasiado-, pero hOy hada bUen. tiempO.:

PHISKURARA limpiar frotando levemente (valiendose de= alga,trapo o cepillo) Sakumphiskurarapidimati? 1:Voy a estar limpiando to saco? 13

365

ON

7

PHISTA fiesta.

PHOQA lleno.

PIATAQARA dar un mordizco.

15

PIENQA venreenza. Jilanakpura nuwasipjjatamajj ptenqawa. Es una vergaenza que Uds. se hayan peleado entre hermanos. 18

caudaloso.

Aka jawirajj janiu pasajamUkiti kunalaykutejj.wali phogawa. Este rio no se puede pasar, porque es muy caudaloso. 18

PHUCHA hija.

PqNQASINA

P'EQE cabeza.

pOzo.

10

PHUKU

olla.

10

6

Uka -yoqa.Uajj wall pf ecieniwa. ESe chico es nuiy inteligente. 12

liquido Sabrepasa

(diceSe cuando el recipiente- no

efecto de la ebullicic5n), rebalsar

el

P USUNTATA

hinchado.

9

poi'

(bolivianisnio) Um wakullar warantam, phullchiralratai-

Q_

kisma.

QALA

ECha el -agua al cntaro, cuidado con hater- rebosar. 13

QALA QALA

-piedra.

rebosar por ebulliciOn.

gAILTA$A

rebalsar (bolivianisrno)

QALLU

Nay anitalikaw manqtajj phurmurjjatayna. Hientras yo jugaba, rebalso la comida. 13

15

lugar pedregO6o. 21 empezar:, 11

cries. 11

QAMARA

vivir (referents

al dOmidilio

_residir.

KaWkins omtal

frata. 9

lastift wives? 4

-Plusrmal fusilar. 22 PHUSILT'ATA

5

P EQENI inteligente.

PHULLCHIRARA rebosar

PHURUT'A

avergonzarse.

13

PHUKU

PHURNURAYIA

22

Asada- Mat en casa generaImente un

fusilado. 22

Jichharojj-qAMUWA: HOy-desdansar6. 4

PHUSPURSEJJTARA engender el r6sforo. 12 PHUSPURU

foeforo.

PHUSTIARA. sOplar.

4,04:111 drcapsat en casa uno o varios

12

12

rico, adinerado.

QAMIRI

34

QAQAWRANTARA escarchar. 20 pt

PIAKJOA -qUebrat, romper

objet,os

frdgileS

one: de, barro Palos.,

KhitiS --aka phUk ,plakji? LQUien, ha. rotO esta

olla? 18

Q,ARII1A

cansarse.

QARITA

cansado.

7

etc. )-

QARITAKA

QARQA PIARJTAllA d.esperbarse.

15

20'

618

estar cansado. 7

pefia.-22

366

Lcuanto? 1

QAWQHA

QOM MUCHU el pie del cerro.

QAWQHAKAMASA?

zaduanto cuesta cada una(o)? Qateihakamas naranja.majja? LCua.nto cuesta cada.

22

QONJJATARA sentarse encima de algo. Jan uka qtepi patar clonjjatanti,klawnaniwa. No to sientes encima de ese bulto, tiene huevos. 18

naranja..? 9

QATAHANISA Lcuentos?Lcuaritas?(personas solamente).

---ONJalcfikk-irenii&eicita de algo. 18 e,CuelitaS- son tuS hermanas? 9

QAWQHASA 4cuento se to debe? Qamihas tata? LCuinto se 1.e debe, senor? 12

rodilla.

QONQORI

19

QONVARA sentarse. OONVASIRA -sentarse. 7

QAWQHATSA

4por cuanto?

Qawqhats Chuidagkam irp'itb:ta? z,Por cudnto me vas a llevar haste.. Ia

4ATIATA pentad°. 14

paz? 12

QONTIAYARI hater sentar. Uka way clot% ayam. Ham sentar- a ese

QAWRA 11Pwe. 11 escribir.

QELLQ,ARA

6

inscribirlo. Q,ELMAYARA Wawajjar iskwi.laru. qellqayante.. Fui a inscribir a mi hijo en la escuela.

QENAYA nube.

sentarse.

QONUNA

22

blando,

QOF1A

14,

suave al tacto.

algodciri, Lana, una, fresco, -etc . ) 19

QOQA drboI.

12'

chompa

(coins 61 suave,

17

Oro. 18

QOLQ,E, Colque (apellido). 6

QORI

QOLLA medicina.

QORIPTAYARA cOnvertirlo -en oro. ;Aka titinak 'clOriptayam. Convierte estos ,ploinos- en orb. 18

12

curar. 8

QOLLAIIA.

QOLLA QHATU puesto de yenta, caseras. 12 QOLLARAVA 12

de medicinas

pan

reVolcarse'.

QORUKFIA.

QOTA

Iago.' 11

QOTU

monton,. -11

curar las enfermedades mall gnaa

QOLLAYASIRA hacerse curer. 14

,persona que

QOLL

(siendo

curs 'enfertedades

_medico -o no). '16

Curandero. 15 QOLLQE:

piata, dinero. 9,

QH echo' 1..TqUidOs et 1 ,una Canregular y tomando -cietto impulso.

QHALLIAPAYARA

tida4' 15 Uka

nin qhallirpayam4

Echa' eSa agua. 15 Q0LtuNAK-SAKKASIfIk

presagio. 21

014a

Cerro. 6

tener un sUeilo de Mal eChar liquidOs en lino; cantidad regular ,y tomando, cierto impulSo

clit.ALtirANA

Aka.

um qhalltain.

ECha

esta -agile..

35

367

luz, claridad.

QHANA

16

QHANTATJA amanecer.

Niyaw qhantatinjje. Ya ainaneci6.

QHESPIDA

salvarse de la muerte.

QHOPIRARA

destapar (ollas u otros reel19

pientes).

8

QHOPTTARA tapar (ollas

pasar toda la noche sin dormir

(ocupado en

algo).

20

u otros recipientes)

19

(referente

bebiendo. 15

al car_ ictet de las personas solament-e). Tata Jusiaji wali qhoruwa. Don JosO es -m4 ipa.lo 4

encender la lu o .algo que sir-era para., alumbrar.

iAnumajj wali .qhortitaynasdi

QHORU

--------Maarmajj-kantas--;-uin-asaw-qharitatipjjta.

La noche de ayer la pasamos cantando y QHANTAYA$fA

/aria,

lus qhantayarapita.

Maria+ enciendeme la luz. Wil qhanta,yat. Thiciende la vela. 12

mai°.

bravo, ferot.

(axiiMales)

iCaramba, tu perro es

12

muy braVol

QH0RUPTAIIA volVerse brato, _tab.

dar luz, :a.luMbrar. chiamakawa, awir qhantlayanita. _Es muy oscuro, a Ver- altiMbrame. 16

(1-1ANTrAYAllA

Anujjajj jUke amp qhortiptjje. perro 'Se volvi6 máS braVo (inalo)'419.

Wall

QHARtiRU. -Maiiana.

1

QHATAMA

aptesurado. 20

QIIATI1A

cover.

QHATIRIRI

may

integramente, COmpletamente: Uka -Sakojj qtala thanthawa. Ese saco-esta cOmpletamente viejo.

-Q!ALA

Caliente; quemante.

10

el merCado-._ 6

terit...

,naS):

atte,s4 latimO.

18 15 (persO-=.

16

WA, Sticios,

QHATU URU dia ,de feria.

18

dar -gritos fuerteS. Ninkhlrajj,id: warmi qtasi.

17

CPASARA

Have un MoMento Una inujer gtita -(muy

17

fuerte).

-deb:Ss, 'tras de.

C-,211EP/it.TJA

.absolutamente todoS

Q'ALPACHANI

puesto de yerita en

QFIEPA

completaMente dear-lucid:

-QtALALA

_QtA:LPACHA .absoltitamente- todo:

QHATIYARA haver cover. QHATU

]4

T:6

Wawaturak taqjjatasraa; qhepajjantar*aa-

-17 dar

QtASATATARA.

ian g4to _repentinamente.

14,30ra..

CuidadO con pisar a la guagua, ,e0t4 dett4s -de QJI.EP.igiviAMTIII

QHEPATJJA

a la mariana sigttiente.

despues.de uri tietpo.

Qhepatjja- jamb.; -aMitijjb:nti ljespuds:.de't.in tiempo .ya no sOlIa

to).

beber.

16 retrasars,04 0.10iliW

14,

al -ga..siguiente,.,

muy ajUstado,, Ply angostO (tratS,ridO. se ,de 'prendas de tela-). Uka. pantalUnama.jj wall qTatawa._ .Ese tu panta.164 es may ajiaStadO.(angos.r

QIATA.

17

Q'EJJO QIEJJ0- trueno, rayo. Wa1 CV,ejlo qlejjoriaikajj, Durante Lluvia eteleril caer.MuChOs rayos.

9

C" 0

18

'amarillb:

368 QtEPI

bulto, atado.

13

AATU rato, momento.

WEPIRA llevar en la espalda alguna carga.

14.

cargador. Q repirapitanakajj jukt ak yanasipj je Los cargadores ganan muy ,poco. 12

QtEPIRAPITA

rdpido.

RATUKI

13

.

ir a traer -en-la-espalda-a2em-bulto o una carga. 15 levantar cargemdose en la espalda algtin bulto o una carga.

QtEPTAFIA

Uka qtep qteptam.

Levanta ese bulto (cargandolo en la espalda). 15 QtEPTIATA

MX 14.A suytlam.

Espera un momento. 12

cargado (en la espalda).

Jul3rajj wawa q I ept latex guagua.. 15

enrosCado.

regalar, obsequiar. 20

RIJALARA

RIJLA regla. 20 RILUJU reloj.

6

rezar. 15

RISAI1A

rezar. 7

RISTTASIIIA

jutaski.

Julia .est4 viniendo cargada de la QtEWR.ANT4ATA

KATUKIPI rdpido pues. *atukipi jutEtajja. Vas a venir rdpido pues. 13

20

AIVAjAETA

rebajar (el precio).

I UNKANOQ,AN A eichortat, ainoneStar fuerteis Mente.

21

Qt0MA liMpiO. 18

ItUNEAFIA e?rhortar, amonestar,

00114144 .lugar lim#Q. 20

RUPHINA :Rufina. 21

Q1ORAWJARA diaparar

das vexes.

con la honda ,repeti-

worb.wjas qiorawjaalot thUntiparojj -alispayalajj40.. Arrojaron a Thiumpa d4ndole hondazos.,

13

liUSA

,refiir.

19

Rosa.. 19

RUSINTI.1 -Rosendo.

RUWIRTU Roberto:, 12

18

arbusto a.romattico que tiene la cualidad de despedir mucho humo al ser .ahuma.do. Se lo emplea al hater una ofrenda a la diosa de la tierra PACHAMAMA o tambien, pais ahuyentar a. los

Q'OWA

rogar.,

pedir 'uri favor, suplicar,

JUParialcajj,:wal tatakurar ruvrbtatdpjje. E.U.os supliCaron, macho al ,sacerdote. 19

espiritus mplignos.

4ANU, saco Pa10t4 4

R

itinbustero, enibaucador, engafiador. RA tJN4 Ram6h. 12

19'

RARYU radio treCeptOr),.

SAMARA VA

'10.YUG'R.APHIA .ra.diograila.. 8

sAlit011.4;s04 .descansat. 7

ratito,,mOmeritito'. M.4 fatit

RATITU

Esperame un,momentito.

descansar.

SAWA suerio (Mientras ,uno ,dUerme),

Stimkajjb.njj jtmajj wali.'tawaqoskat4tawa. En ma' mis til eras. miry jOVen.

369

skilusIA

Soharse, sonar? Masdrmajj kunb samkasta? LCOmote has sofiado anuche?

to me Solid con cosas de Mal preSagio. 21 22

SANTA MUSA Santa Cruz. 2 SARA

decir.

SAPA

cada.

7

comportarse. Sum sarnaqafiamawa.

Nayaj j jean Walinak samkasta. SATEU SAWLITO Sambo Saulito.

cazninar.

SARNAQARA

12

Tienes que comportarte bien. 7 SARNAQAWI modo de comportarse, villa. Jumanakajj Tatit Jesusan sarnaqnwip yatipjjtati? saben-taid-aTth-ebb-Os, comporta.Ud miento) de _Jesus? 17

SARNAQUARI hacer, dainin,ar. 7

Sapa yatichiriu lyuruni. Cada profesor tiene libros. 7

SAPAKI solo. Sapakiu nayajj iskwila.r jut-ta. Vine solo a la escuela.. 2

iSAPA Apa

cada, uno -(solo para.

personas).

14

SARTARA leVantarse.

empterider la-niarcha:

NiyaW aittojj raartjje. 'El

auto ya

cada

noche:

emprehdi6 la marcha. 12

despertar. (hacer-letrantar)

SAFtTAYAITA

Tatapajj

tayi.

SAPYAMA.

7

wali

alwat Antrisarojj sar-

despert6 a Andres. n*1V-

Si.

tenzPrano. SAPAT ASKICHIRI .persona que arregla Calzados

SAPATU

(zapatero).:.

za.pabi,

'calzado:

con ese- pretext° (diCiendO no ma.S) SaSaIdU jurnajj q011q;'apaqaft niunista. Con ese preteXto ,quieres apoderarte de-

-SASAK...T

mi ,dineistr.: 17 SAPURU

cada ,d.ta. 5

(participio de safia) dicho, llamado, se llama:

SATA SARARA :SAAA

ir,. 1

A .bajar, descender: Kawkirus saraqaskta?,

WarmijjajjTomasa satawa. Mi esposa se llama Tomasa. 16

a &Oxide estds 'bajando? 18

SATARA Sembrat: -6

dirigir, -guiar,,cOndudi r: Yamptirojj- Tiktn 'tOqerti Sarayapjjatayna. Condujeron_ la 'bait& en direCcidn a Tiquina.: '18

-sAwART1

SARAYANA

S:AR,IRINAKA

viajerosjlos, que

SAWASTI

sabadO., 4 Sebastian..

21

SAWU teIar. -20 SAWURA tejer en un telar.

$ARANARA ireei,-(valver al ;punto.-de,,partida despueS- de- ounzplit un trabajo o -una misidn) . 6

ueljjewa., Sarjjd, qhatiirkania. Ya es tarde, ,me voy.;, hasta,taltanit..

,SARJJAft-ORASA,

hora de itSe. 14

SARKAA, :estar ,adelant4dOse caminando. Jizinajj Sarkain. Tit :adeldritate..

SAYA$A

20

estar de pie, pararse. 7

SAYARARA

estar de pie, estar parado (per-

sonas, =0.14.419.1es o cosas)

Jawit thiyanjja. ,walja jaqSnakaW saya.4'.

rasipkna.

A orillas del rio -muchas personas ear. taban

4/.44

de. pie:

18

370

SAYTtAilA pararse, ponerse de pie.

Tatamajj janiu saytlail puirkiti, kunalaykutejj umatawa. Td papa no puede pararse, porque esta borracho. 15

detenerse. Uka yampusti wait jayara saytlatayna. Y esa balsa dice que se habia detenido muylejos.

18

14 SAYTIAXADA

detener

(hacerparar):

algo que esti en marcha,

Efeten-ae auto, (has

parar

ese

aut°).17

SEJJTA1A encender el fOsforo.

Jusia, ,phispur sejjtam.

,SIMOSIRA ,Sacar.algo de tri jal6rii Tatajjajj wait kiilirataw'aintUrinzik-

nayar _jaWq1a2iataki:.

,strIA

_part pegatine.

silla.

SILL?

Este

SIMANA

esta. ave es de Mal presagio, much'? Os

si esta pasa volaplo por sobre là. cabeza). 11

SORAT IA Sorata (poblacian)

12

soldado.

22

SULTIRU

soltero.

5

hijo menor? 12

el menor (he:man°, hijo). SullkXrejj-kawkinkisa?06nde esta el menor? 12

SULL4fRI

,de,'papeI, metal. Cart6n,

SULLU Alto.

papilajj papal -es

muy

8emana.

6

delgado.

bueno,

SUMA

SINKU cinco (para la hors.). SINTI muchck buy,

12

tuena.

2

SUNA JAQE buena-persona caracter). SUMA ltI

sentir laSt3.ma

gp* on..comParacidri

10'

:a, eri relacian a.

Antribajj ManuylUt siPanjj ,juktamp jactirawa, 'Andree: en cotparacidn, a-Manue1, es A00:000.1$,

al

sin ,,problemas, (bien-no Mas)

-1:014 No van apelear, van a vivir-sin probletas. 17 Id

SUMA URU 011111144 -_diiiitz4n,

(referente-

janiu.nuwasipjj4tati, Sumakiu 4ama-

16

debasiado. 14

sTNIT$A, .040-140imas

.cervezai

12

21

SULTARU

suit

SIRWISA

3

4D6nde-estatu

etc.).

Aka

5

ave rapaz parecida al aguila.. (Los Omits, tienen la creencia de cite

10-

delgado :(pUede referirso a telas

o..a laMirias

20

SULLKA. menor (hermano, hijo). Kawkinkia Sullka waWamajja?

papa, lj* enojado, Se '.eac6

'tUrcln

civil.

SIWILA

stOr Sucre.

Jose ,enciende èl f6Sforo.

Mi

20

SIWAR UTA dep6sito de cebada.

SOJJTA seis.

Uka otor sayttayara.

stisi

cebada.

SIWARA

SIWIQtARA

(participi° de saytlaRa).

SAYMTA parado

saciarse, artarse de comida.

SIST'ASIRA 18

dia bueno, dia despejado.

14

371 SUNIR EQARTIASIRA quitarse el sombrero. 12 SUNIRU

sombrero.

12

reunion (ya realizada) TANTACHIWI TantaChawinjj oragenakjjat parlapjje. En la reunion hablaron sObre los terrenos.!. 19

21

barba, bigote,

SUNKHA

tonto, sonso.

SUNSU

TAQE todo. Taqe pampankir jaqew uwijani. Todo campesino tiene ovejas. 12

16

SUPAIA___diablo... 19

de todo TAQE CHUYMA voluntad. 12

asustarse. 10

SUSTJASIiU

-Uka qoll.qeMpejj taqe

SUTI

nombre.

1

peor, -flitichO

kun alirapi.

Con ese dinero -se lo compro todo (de todo). 12

bias,

-demasiado.

.jacienakajj ja.nir sut jalluntkipan _parijaPiJah4. La gente se, Ate antes de que-lloviera. SUTICHARA goner un, nombre, apodat 22 SUTtNTAFIA

toda

TAQE_ KUNA todo, toda Casa.

asustado. 12

SUSTJATA

corazdn, con

_introducirse .en tin interior proctirando

todob (solo part personas). 14

'TAQ,ENI

en todas direcciones, todo Uwijanakajj taqe togerti aywitatapjjb:n4. Las ovejas se dispersaron. a todos "la.,

TAQE TO:QE-

,dos.

'TAQE UKANAKA todas esas: coSas.

con cierta dificultad

TAQ4JATARA pisar. 20

.KhUllojj= punchu manqharil sut tunt4..

La psiota' s e introdiijo adentro,del

TAQPACHA

abaolutamente

todo.

poncho. 14 SUTARINU

TAQPACHANI -absOlutamente- todos ,(solo a personas). 14

r

sobrinoe U

SUYARA esPerar.

TARIYA

TATA

tarea..,

sefior. I

don. 1

papa. .1

TAUNT* Pateet Aiertemente.

Kunats- _aka attir takint.ta? 4Por qu6 has ,pateado, a este perro 7 17

TATA 'KURA, _,Sacerdote. .TAtiLA

TAKIRA

Petear. 9 TAXI,

TAMA

tabla. 3.0

rebaflo o gtupo de personas.

taxi.. 12.

20

TAYKA madre. 16

TAM tambo. 17 anciana. 16

TANIRA correr (no con mucha velocidad).21 TAYPI

ceritro,

TANTACHASISA reunirse. 11 'TIA. tia. '2

Medico:

15

lJe

372 TIKINA

Tiquina. 18

exterminar, terminar de vender.

TUKJARA

Niyat tlantianak tukjta? ,Ya terminaste de vender los panes?

TIMM tiempo. 10

17 TINKURA caerse tropezando con algo. Jan anch jalanti tinkurakisma. No. corras macho, cuidado con caerte.

terminar =el contenido de un recipiente consumie'ridolo todo.

TUKSURA

Uka manq' tuksum. caerse, Uka utajj tinkurjamawa. Esa casa esti pox. caerse.

TIMM& caerse uno

TUKT1ASA to car un instrumento musical. 14

18

tras otro. (mochas

personas, animales o cosas) Unatanakajj waljaniu tinkurapjjSna. Machos borrachos se cayeron uno tras

otro. 18

TINKUYARA hacer caer 'a personas

nimales

o cosas largas vertiCalmente. 18

TUKTURA doctor.

8

TUKUgA transformarse, convertirse. M4 uroliuka khullOjj m tawagorti

tukjjat4na.

UnAla esa paloma silvestre seconVirti6 en una joven. 14 terminar. 6

TINTA tienda. .17 TIO

TUKUSIRA term.inarse, concluirse. 6

tic,. 1

TUICUYARA

terminar, conelUir. 6,

TIRISA Teresa. 5

TUMASA tomasa..14 TISIK USU

tuberculosia. '8.

TOLCIXIT doming() 4

TISTIX teatigo,.

TUMPASISIA

'TITI' ploMo, puma. 18 TITIKAKk Titicaca.

echar de menos, visitar.

Wawanakajjar tumpasiriu saraskta. Estoy yendo a ,echar. de ,menos a mis

hijos. 3

18,

TIUPHILU lecifile., 12

TUNKA diez. 3

TOLI4A yernO '12

TUNKA KINSAQALLQONI.

TONQO

TUNICA, LLXTUNICANI

TOQE hacia,,en direccidon. Jupanakajj yampurojj Tildn tocierti sa-

TUNKAZWARANQA diez -mil. 15

raYa.pjjSna.

condujeron a la bares en direcclan a Tiquina. 18 Kuna:ts a.ka waWar toqta?

Por quo rifles a este chico? 13 TOOSINA

refilirse tutuamente. 7

diecinueve.

13

TURKI. el caxabio, el vuelto do dinero.

Ellos

TOQEDA rear.

-dieciecho. 33

tunka waranq 'chursma -tuck chur-

jjetA: Seiiora, le,di diez pesos bolivianos ($b. .10.00) dame el vuelto. cambiar dinero., 'Teal ,aka :patak waranq turksttit,a. 'estos- Cien pesos bolivianos., ($b. 100.00). 12'

TURKSTIAAA

TRAWAJAR4 trabajar. 2, TURUSANTU TROK K_ UT= -TAYAA ta:ridOde cfey,

devolver el Calit40

=

dinero ),.

22

la fiesta de Todos. Santos. 1.6

373

TH THAKI

camino. 15

THAKICHAgA hacer camino.

22

THAKINJAMA por el camino. 16 THALIRI hechicero (sacerdote de la divinidad mitolagica aymara.). 10

THOQORAgA bailar (mochas personas) Phistar saririnakajj arumajj thoqorasipkakinwa. Los que fueron a la fiesta segufan bailando en la noche. 18 THOQORZ _bailaria.

17

THOQOYAgA hacer banal,. 16 THANTHA viejo. (solo se usa Para teferirse a las cosas). Aka_sakojj janiu.thanthgkiti. -Este saco no esta viejo. 4

THOQSUNIRA

THAQAgA buscar. 11

THUJSA hediondo.

THAQERKAMA

THUJSADA heder. 14

directamente a, buscar.

salir saltando hacia aqui. 19

THOQSUVA salir saltando.

19

14

Uputgollgthaqerkamawpurta. De la chacra llegue directamente a buscar dinero. 14

THUNUPA Tunupa (personaje mitoldgico). 18 THURU

THAQTAgA

ponerse a buscar. 21

grueso.

,Aka, laWajj thuruWa.

Este patio es grueso. Aka misajj, thUruwa..

THATA niuy holgado, muy ancho. Aka sakojj nayatakejj thatawa. Este saco me queda muy olgado (muy ancho). 17

THUSARA escupir.

THAYA frio. 2

THUSONQAYA saliva.

THAYAN PASJATA

Ebta mesa es fliadera,,

grrtesa .

0 15

completamente.resfriado.14

THAYJAUSIM fesfriarse. 14 THAYTIAYAMA

enfriar. 21

TIAjJLLIgA dar una bofetada.

THAYA orillas borde. 17

TiAXSAgA

9

lavar ropa u otras cosas de

tela., 12

THOQNAQARA dar'brincos.on distintas direcciones. 22 THOQOATAgA entrar 'saltendo hacia. un interior o una proftindidad. 20

IIANATA ferneritado. 0

TtANTU pan. 2'

Ta.ta Jiasintojj mayak jawirthoqontliria. Don'. Jacinto, de repente salt-6 al rio.

TtAQESIgA sUftir.

10

TIAQESIYAgA

TH0Q014A bailar. -16

THOQOQAYADA bajar- una parte de -uri cuerpo ;golpeandolo fUertemehte con un chUchillo u otrb iristruinento. Sawlitojj, jach.lit kuchillump

saw ^Wog thoqoqayatayn

sitqa

PiCeri que.Sttulitci le bag la ,Caber.e. a un honibre

gOlpdandOle fUertemente -cOn un- machete. 22

5

hacer sufrir.

17

TIAQJAgA, romper-estirando objetos comp hiloo- cuerdal. poet, eleeticO y otros parecidos. Aka Wiskhajj janiu thagjajambliti. No se puede romperesta sOga..10

DORA Una. 14 T'ISKNAQA1A .corretear._

14

374

salit

Pt ISKSURA

19

corriendo

ese- tieznpo, esa epoca, entonces. Tatajjajj nayraw jiwjje., Nayejj Ukapachajj paqalig ,maraniyatwa,.

UKAPACHA

entrar corriendo. 20

TIISKUNTARA

Mi padre mitri6

corker. 19

TfISKUI1A

'TIOJJPIDA

desOrdenar ,dosas -al bUscar algo,

revolver cOSas.

tiempo.

No desordenes esas cosas. (No revuelvas esas cosas).

Ukatapachatpachaw

Desde entonces se enfermai mas. 19 UKIRDIA

enflaquecer.

esa noctie.

UleARMIRJA

Wakajjajj wal thakhanti. .11 vaca enflaqueci6 _Much°.

juk amp usuntaWay-

jjUna.

19

T'UKHA .flaco.

20

ester meditabundo, absorto, Pen-

TIUKUgA,

Yo

UKAPACHATPACHA desde dhialdes, desde ase

Jan uka, 1:sinak- ttojjpimti

T1UKHANTAgA

hade,mucho tiempo 14-

ese- tiempo, tenia siete àiios.

Satj..1.0'. .16

13

esa Indiana. 21

.1,

UKAFtSATPACHA

desde entonces, 'desde ese

inOtient,o. Uk&rsatpachaw USuntaWayjjtit'ia.

.Desde ese momento ae enfetinci.14

TuUNA baouralcosae 'monudas o desmenuzadas. 15 TIURJABA roer, triturar o

dientes.

partir con los.

pOr eso. Tata, 14urins1 ,jiwataiyna, Ukat jadhasip-

UKATA

14o

-1,014a. ntiertO .don '1,Otento, ,por -eSo esa-

tin llorando. 10

Achakojj isinak El ration roe ,laS. itpa. 313

UKATJJA ,deSpas_,

WaliId, tikatjja

atukiu junt

uina-=-

srib:ni..

Esta bien, lizegO tomaremos rapidatente el desayuno.. 1,2 UCHAIIA

pon0i. 13

UCHASISA

,UKATPI'

pOnerae,

vestirse,

UCHAYASTAA hacerse colocar,

14

hacette ponet.

Inyikahun uchayasim. Hazte_ cOlOdars

WALA

una

iyeccicSri.

Jiipajj Walja VePinakaninwa, ukatpf yanaPt t.ayasiliatak yaqhar Ault tab ejja. El tenla imichos tRütos,,por eso (pues) 501444 a otro para shacerSe, apidar.12 UKATRAK1 ,cuidado. ',.(adVektencta)

Ukatrak usuntOnia. lojalatt

;Weal

,quidadO .con ,exil!eximart,e.

,,4en, jealusPatit

10.3a1g.,no-.110eVal,

14

'U,KATaTI

600. 1

UKA

Unit*

lliterrra5rtiarit,4;1;

Jikar4ti),4-43-0410411 "9444.

nitentrab tazAO

Juanita ei44yendO-a Ia pla0a. eso n0 .1a0,44

)14.

.y luego,.'4espua8., 12 eSe'ternatio,4,

Pawlinojj tiEkt.4140iSkiwa, ukakengtsti..

UKAKE

'por eso (pz.Z:es)

-9,

110 044 ;eta hopa, ese -*anent°. 34,

Anujjajj Ukit r ukchiaWa. 141: perm es del taMallo de; .:e5e 'Perro. 14" UKCHIANKAMASTI :Micintras tantO. 1.)414,14401140141,849igici*., -11101141kao!

4iiiatiij.l1?10 014170 sarki.

13

UKOLIOURA .del misrao tanza:fio, de 4; Misma

eStatute:

121

375

UKCHIAPURARA ser del mismo tamaffo ser

de la_ taisma estatura. Alwirtump Jusiampejj ukch apurapjj ewa Alberto y Jose son- de la Misma estatt-

ta.

UKHARU

en ese precis).

Janiu khitis ukharojj churkiristapti. Nadie podria darte en ese precis).

12

15

a ese lugar.

UKHA ese (lugar exact°, preciso lugar) Nazar jikisktan ukhan Nos encontraremos en el preciso lugar en que nos exicontramos ayer. 7

ese moment°, el preciso

Uka liwrunakukhar ucham.

Pon esos libros en ese lugar. UKHATPACHA

desde entonces, desde ese

moment°.

moOento.

15

19

UKHPACHA 'Oda esa cantidadp todo eso.

Ukhpach churita.

Hamajj purjjan ukhaw jUtd. Vondr6scuanclo llegue pi nat4.

(Vendre en elMomento que llegte

papa. 15

Deme -Oda ,e8a, cantidad-.,

16

mi.

UKHPACHANI

tOdos r(refererite a las- perSo-

rnas),

esa cantidad. jurjir churkbas ukh

Maslirojj' pusiniu sinir sarapjjta, ulthpachanirakiu jutjjapjjta.

churita..

Dame la ,cantidad que le (Dame esa cantidad que ge). 13

diste

a Jorge.

di6te a Jor-

U1RI -ese, el qUe-

kawk.it naranjs chur4ma?

.de las haranjas te cloy?

UEHAMA ag. 4 UVIAIIAJJA UKHAlvIAPUNI

jachtakis,,ultr churita.

entOnces. 2

Damé ,. la que es grande. (Dame -esa graride)

siempre

,Uka,yoqalla.jj' UkhaMaPuniwa.

mds. o -mends

UKUKA

en

efeCto UkhappUniu lUt:jjatayna.

Ukatjja Y en -Ofeqto, asi lO hit° ,dgaptids-. 17

UKRAARAK:(

TUnlasajj1*.l.i

0.61 taimbiOn-. Vawalialcapas

La SeAora, Tomasa .60, levant& 1:42,y teitpra;-

#0; tgualineitte st3h1js, utlANPA00.4, o-eg.

iota estado

qua Se encuentra.

liwr 'esta-,

o ,moos '('referente

.

tieMpo)

nuywi ukilkaw, A.costtOnbro aCostaxthe ,m4S o menos s a ,thieve.

3.6.6

ese dta., 14

viciAttyr AU cies4e,.0,13, c1ia haste boy, cleade, esa feoha. haat& hOya

1.04r0' 439itearojja,, janiu .Ichitis luntha,4000 esa

Aa0-44, aUn en.' oso ostad4.

JtiP0111.04 1;s4t4n1442 ukhampachas tra-

E1...estabij** enfer#4 aun en ese,,eatad°, ,Seg4a, 'btaba,janclo

:14pi..ebt,a.ba niaS 0 menos por 'OA. 7

,que, se

ja.r1.14 iniportkiti., ukhatipp.dh, tka No ,4.40rtap, dame, ese -s libro 'eh

pot ese lugar, M4s o,

,menos' por ,a14. -x.apisajj ultilkankaskaiWa.

,UKCIAIJ

encuentra,,,asi: y"todo.

0.1*-Alf4P4A1$4

ese lad°. .1.8

,UKSA

ESe- chico siempre es, aSi., 17' UriipPUNI

,

Ayer .ftimos C:tiatr-O personas di eine, y ,ttodos regreSapos. 18

fecha 'hasta..hoy- ye; naclie

'sol:ta 'UNCAUACtlk. 'desde ese

Ulc#44utpachw ,jukR usUntawayjjSna. 'Peode ,ese dia se puso'tufts, enferm04,1a

.go

Ul.SA -44., 6

376 Umala (poblaci6n).

-UNKLA

URATATARA Mirar a todos lados, mitar a

tomar, 'beber rtipidamente.

UlidiT.ADA

emborracharse.

beber,

MARA

3

todo el rededor.

15

Qawran

tat#na.

El duefio de ].as llamas miraba lados deade, el cerro. 17

15

abrir1o6 Ojos. A

12

kiskEna.,

La sefiora ,Juana estaba oVsertrando al

ZMA. UMA charco. hacer

"adiVinO, sin -hal4aar.

beberi haCer einbOrr'achar.

uns;f4A, o'ciiar:

12

UffJARA

UMERIPTAPA.' ,convertirSe en' un i!Itirracho.

uniiriptiwa. Nand°, niurid .su:,esposa, Juan Se con-

vittid enn .rborracho.

Sum wawar tfija:ta.,

ITO ,cOnoce's..ta ,pao?'

cuidareae a si mismO.. PaWlino, Orin tiuljasifiamawa, ukatrak

uf4JAsii4A

dap& t AYARA moStrar.

URANTAAA.

cuidar.

conoCer .un iugar.

lTbmen.rApidamerite. el"-deSayuno. el ,deSayt-,ino).. 20

Ustuitasta 4,

UflaChti

nniéàtraane tu casa.

ver. 8

Juniajj Chtikiag-ufijtati.

tuk juntig111 ',UmSUpj jam:

ver

7

Vas 'a cuidat' blen a là. gUagiaa._ 15

ubisuRA tomat (beber) pipi:damente, toms Lbbe) todo 'el -Contenido4

A

.20

UNCH1U0A n.rar observando fijainente. Yatirirojj Mama Jwanajj amukiu

borrachO.

'Aviir 'utast.

uPiatatanthh-a.. vert-abre loS, ojos.

Nayram

b'ebieron.

'1))4AYA4A

todOs

tomar.

UMARARA beber (muchas personas) Anat phistanjj tacioniu ,tmart t asipjje i la'fiesta de los carnavales todos

,UMATA.

jatiejj -mb:- q011ut aks uks ufia-

Patilino, -4ebet -ouida#0 taucho, cuida12

do, con, enferMarte.

fi jar la mirada.:haCia un into=

13

Uf4JASINA (jan qoL.qeni, usuta) enContrar,Sin dinero, enterino,, etc. '(60 emplea

lrior ,o, uria !profUndidadi Miter 'hitcia adentro

siempre

en

,sitUacionea desesperantes).

Mika]. tifiantatiChha, umajj utjaSkit Jariicha? A vex', ,riiirti. 'el cOntaro,,ifiay todatra

:Nayajj pasir simanajj jan qollq.eniu

agiza o ya.rio?

17

iii4A$RA

inirar,

'éruno

jabta.

La-pasada .Seinana me enContre ,sin dinero.

por' ,unO

'UNJATARA ex*riar, ObServar con detalle

014;,-.48.1"4104riali

A !Si* Orainiria_ asap; triaranjaS

na).

aCerceindObe-,y 'bajandlO la Mirada *muy cerCa''CieI-objetO,.

(una ]pox'

-04Peq0.4 fficE0ii4 Urtimalajj jail41'1411033i4,74ti luego PiattA406- ya, no aipareCi6-. :16

,panta.)41.4adifiatakejja, .natyraciatajj,

Para .coppro un pantal6n, ,Primeit Olitiervar con 'details. 12'

1314Xs1144

,

377

hacerse exaMinar el cuerpo.

URJAYASIRA

Tukturamp UfijayasiOamawa.

Tithes quo hacerte examinar con -el

medico.

8

Niy

21

estat. despierto. Uka wawajj *Au ikift munkitil ufi 4qaskiwa.

URPUNTATA nubladO.

810

Uks. wawajj ,

-UkS. u.0.741aqaski.

est4

direCCiOnea.

Ulig

ago..

mirando

20

la

'dia.

-URUTA

en varias,

'20

Urdeinales. ,16

URTIMALA

eu varias directions

como si buscara

nubblise.

1.1RPUNTARA

Esa guagua no quiere, dormir; sigue despierto a 20 -mirar

ur4jjewa, apurtlasifigni.

Apurhmonos, ya es tarde. 6

A

,g6a, guagua

URUJJARA ser ya tarde (solamente durante la maftana)

URKATARA -mirar 'de frente. U1f4A

UPHISINA o$icina. 7

teingialiO (antes ,de .14n, tieinpO pte

'Fist° en las hdras de ,la:tarde o de la noche)

.20

J.Upajj urut ikintjje.

'1111SURA. Mira; 0,fuera,,SaliendO :o -Sacando

Else acostd temprano. (En la .noChe). 12

Ithiti:paChasa.

A verritiiia. (Satando,qa cabeza) 4111.0n,

viene.

:20

ONTAIIA

mirar de:rato en

tatO., 20'

111ta perqat tatRmar uiitam, jtitkit

USIUYU. ,EUsebio.. l6

USIOSIRA ponerse (una prenda de vestir 4ualquier ,Cosa),

Ire do esa 'pared: si, viene o 116 tu the. 13

:Aka

POnte esta chomps,. 16

ir' a Ver, ir .a, fijarsea

uritanka. F.4ntOnce's voy a ix.' a vet el auto.

20

USItURA 'Poner .objetoa en ,algtiri, sitio. 22

URTARA taitar -aizandO .1a,mirada.

URTAN.If4A

'eMbarazad,a.

.U8IRJAQE

,tyozrrALA

hospital.

Airb

tRTAS,

13

s par].t'asisaw

Jiipanais.aj

pilütaMtilufitas:i.pjje.

Ellos espOciabari ,-(4._ firbbol. 'bebiendo 0-onvezisarido:.. 9

Vi1V-ASak tenor ,Eu#Sta4, COnOCeree Mutuainente,.. $ayaMP,tata, 4***111150,iiukitiaSipljt.04. IjOn, Juan- Y, yo, Abs conoce*S.

enferkedad. 10,

08U

USUCHATA, .adolorido-s, lastimado. tisUcHATAA

estar lasti*do,

USUNTAk onfertatirse,

a

tsibtrAita eilfer4io, (con cierta -gtalteciad) Cheqpachat tatainajj' usuntata? ,LES citittO.,qU'e.'tu pap4 eat enfermo? ,17

USUNTAYAgA, causar 'una. enterm2edad., :reConOcer.

.Ukatati: ,juPaajPUnChUP-

ttatitaYna.

Thaya5j, U.SUntitytrjaMai4a.

,triO vue40 '684bat una enfannSdad. 1.0

regonO4do ,s# poncho. 22

URTIATA persona coriodida.

'itStifitA

,14,14.0 ustatal 4(444 te Cluele?- .8

378

enfermo.

USUT-A

referirse tambien al toro y al buey). 3

5

WAKA vaca (puede

USUTA estar entente.

7

USUYAkiacer delerl causar dolor por efece, to' de, algo.

Awkirojj uka qollajj wal usuyjjb:na. La mediaina le ,hize doler macho al 6.11.6

ciano.

15'

vende ganado

15

WADS Vacas (poblaciOn). 21 6

,Niyaw qhatur sardiUni, kanastariak ,waldcht am.

UTACItAYASIRA hacerse construir ,casa. 20 .UTACHSUI1A

vaCune,.

WAKICIWA preParar.

construir casa. 4

UTACHAllA

lugar donde se

WAKASHUNA vaCaci6n.

'casa. '2

'UTA

WAKA QHATU

terMinar de cenatruir

una casa.

20

Ya

.canaStat

,casa..

M.ercado,

ir

;prepare: las

'13

WiLKICHT;ASIOA ,prepararse.

WAKISIA TONI dueflo de

a

VatioS

15

ser lieCedariO.

Aar yategaii4-jj,

5.

Ls neCesatio.aprOndOr- dyntata. 13 UTANQA patio.

lugar

UTA 'UTA

19'

WAiITA

mochas casas dia.=

deride, hay

persas... :21

O4bàI, eiracte; juste.

Aka- Sakojj-nayataiejj 'vtakitawa: Este saCO et justo ,pata inf, ne-es

grandee

17

UTJAIIA. haber, ejcistit:. '2

W41.41A Cantaro tgrandel.

r, reoidir:

UTJASIOA

WALI. muy (puede reféirse ala

Kawkins,,utja'sta.?' 4D6nde vives?

(resides).

calidad,

intensidad; no a la,-...caritidad), Aka:lYttrejj, -wall suplaw9.--.

VW1jA,

corral.,

UYU: UrIIA

Este libto es my bueno. 4

eVeja., 3

yacas

animalea :

irroS'

WAIKINIU g$ciaà, eet4

15 1.1a.Maa

y-,cat:IaLlo*., ;22'

tin

'agrticledimieirtO a uha. irivitagicin) 'i.ZOrittaeita tate.. 11i.lcri#1;,'

Tome asiento, :seitor. .4-st4 bien, Setiorgracia.s.. WALIKA'estar WAJJTIADA lJka

k44041.Pi'V

tater

itar coMeStiblet-. latt.

ebe,,beiier

--

icOOP-P4tiO *4044,,,

.1440.94:0,

On peep 'J4e-ceti.1.4a4.:,

:(Fotoy ,j4.en);

9'

WiagA, 1404. servit..*

'regalar .dinerO ue].es tegalit- dinere.

'Kunata.45',144sajj:'.70.1.1.? 0441.1.-

lipiz?

'5

42108,156breeT 9

WAX4Tak 0:00#0,4,:ieci4PeSr I* '0441a. Cl034.51701:01 ukajja, $1.-14#0.004.

*1141, 140j3t114.-.

Dame cOmidki,

'9

ofiti*; Podrias 'eanatte:

379 WALIPTAYA1A sanar, .curar, (hacer -sa.riar) Uka qollanakajj janipUniu waliptàykiti Esas medicinas no le curt-ton. 12

echar liquid() u objetos como papa, -maiz, etc. en un ,recipiente

WARANTARA

a

un, interior.

Ukatsti chloqrak phultU manqbar 'waranti. WALJA, niucho, inuchàs, .(8610 -para .cantidad)-

Nayajj walja waWati.i.twa. Yo tengo imiChos* hijos. 7 WALJANI

lamente) Aqui' loe' profesores son MuchoS.

intelae.

,Tata IWari.stojj walpun wawaparojj Pt=

Don '.E'varisto

hijo-.

peg6

WARARPAVA echar, botar. (liquidos u objetos menudos como basura, "papelesletc.), 1Kawkharus aka, t tuna.nak Wararpayani'?' D6nde voy -a 'edhar esta basura?15

demasiado a, su.

14.

echar ,desparramarido o espar-, ciendO-objetOS regularpiente pequeflos como: naranjas, papas, mantanas 1, etc. Chlogenak- aka .checiar Waratatak.

WARATATARA

WALURAN KUSASA objetos de- muCho precio 0

valor.

22

Echa lae papas en'este lugar.

WALURU -anteayer. 15,

cOlgar UrtimalarOjj munkir jan munld.r wark-

WARIC.=KATA$A.

hervir. .t)untilmajt,niy wailjjt#1.?

,WA1.414.TARA

hervido., el agiia,para, el

desayuriO?'

16,

latapjjatayna.Pese a l.a reSiatencia -que puso colgaron a lUrdeMales.

W!LJJTAYAA Junt utim

hërvir (haCer herVir)

Waljjtayarap-i.ta.

-WA$k!:U, )1Ar4A.

cuidado',ObjetOs,,que pueden.,esparciate.. 'Ice,Wkharue aka, ph !oq, viaranocittjja.?

tD6nde voy a .poner (echar);:estas papas? 15

15

VA14014.4

:(hacer ,secar al sol),

ritka,'isamie este.-Cataitsiv., !(.0.1 sO1)..

12,

WAAJJTANA ,cleiteliaree. .14 WARANItitA 'bartencoi precipicio, desperiaderO.. KuchaWait.Mba ''thakinjja -iiiaija,',WaraOchanakox

-OA 4, 1'

el Canino :4

bà,anáoS.

esposa. 'WAR.NNARA goner ,eohancio. en ,un sitiO don,

12

COnejo.

seco.

20

WAR] c kujer. 4

-!,14.1:erVeme aguiv, para 'el desay#O. ,(114mel0 herVir el clesayuno)'. 12 -10IAPA 841,11441:-

go-

_barato. 15

WARATU

W4LAO,ETA her #6.6...

Ya ha

de

5

demasiado.

jawq

warari.

AnOdhe mi Mgamd gritaba por el dolor

yat4Chitinakajj

WALPU$I

19'

MARARIRA gritar por dolor o desesperaCiOn. Masdrmajj manajjajj' laka 10:abanipejj-wal

MUchos1,:muchas'._ (para ,persOnas, so.r.

Akanjj

Luego-ech6 la -papa iv la ,o-118..

'17

VARAOQA,' mu. 1 4

iOdOiaban*a:'40' muchos

!chat; botar 'fiterit liquidos bjetos Menucloes, como gran*, arroz, .,:trite, etc,.

VAR.St.44,

Uke. UM alio-it:wars*. Echa t.Ota agu,a attiera, '20

echar ton*40-cierto ,341:480,

,VtARTAI:4A

tcdo,

einplea- don wApuf,4A.,

1.0

Ed48; esta 404,4. WASITATk 'ottik treti4

15

380

vaso. 13

WASU

WATIATATA4 ,(kayu) ,e]dender los pies. (0eneralmente cuando est -echado 0 sentado) ,Kayum,watlatatam.

Extiende tus pies.

WAT !TRAP:1'444A

la

WIACHA Viacha.

20

contraer, ,ehcoger los pies.

Kayum.',WatithapiSim.

Contrae tus pies.

WtAJIRU viajero. 22 vicuna 22 punchojj Vali -sumawa. El poncho de vicuna es muy bUeno. 22

WILA rojo.

20-

sangre.

WAWA &ague., -nene: 1

niiioo nifia.

'2

Vela. 12

1

-hija' (generalmehte ;se emplee. de Una Manera fami4ar 0,' CarifioSa- pe.ra

WILAARA ensangrentado..

18

erisangrentar.

,ifOrAttiOcHAffi

mayores) Aká.

-,jiskt a .yoqallast 'waVaniati?

Vila' Vila ',(poblaCidn).

WILAVILA

Este chico eS tu hijo? 1

WILLIlipagA echar; botar 'objetos inenUdos: WAYKIA., :ag.

que ,pUedan -desparrania.rse (maiZ p- 'hOjab

de coca, pequetiOS papeleS- y ,otros, paWAYKJARA, .pegar-eht_re-dos -o :mAs- personas

pani:nitt, ma tatar Waykjapjje. 'Entre' _dos perbOnaS le -.pegarOn 'a, un

reCidOs

Tonq Wallpahakatak ililLirpayake

ECha él ma# -parb. las gallinas.

s'04.04-,

pone:, en un Sitio Objetôs con

WAYN04,42A

echar dedpartatandO, los mismOs verbo: ObjetOs quo se -etplean cori,

WILLITATAT4A

'6.se. ô agarradero.

WILLI:P.PAYAgA.

1P%AthaPi0 aka

,ukatsti sticomfijitta yams willitati.

1.**st,-1900#0c1d?

041 qUe sitio :voy a ponSt este. canasta?

Y 1uó&

ed46 el gta06 en

un lugar Um-

-gP.

vi.ento., 34

tWAYRA.

WILLinA

WAYSUITA ,sacat Oiera,:Objetosi que tienen. ask 'O 4:igarraderO::

el amaheter, el -creptisculo, _la

,albOrada.

20

WIILTTANIA amanewpr.

Nayraqat 640!' '_0411ti 71-11:37814#4

bac0. esta.m4aa. 20

'wnigARA

20

echar, botar objetos gilt), se, uti-

1I-Oan con ,e1, verbo WILL_ raPATARA

NATilif4A: .1:eltatitax '0:Jac)* con i0.88. 0 agai=

*taCieto. 404'4. 094\-ita:11:4 ,!:tal%Irt.a0, P*144?

No puOcteS- 'lifitsitax.,e0arni#10ta.?

15

varidO la mano o los objetos :a cierta

,Jan, uka. 1* Walltatti. 116-eChes-esa doca.

meter (0i:),10-0s-con::;48.rradero

WAYuI'JTA$t&

15-

buenas mocheS.

asap

*NS 'TOM- ,buenas tardeS

Alta.:3(00st Aita. Mariqhar -348.3rUnteia..

'Mete; esta,,Oanasta en' 14, tioa;.. 'WAYUA ,

-20'

ilevar 03446,P quo tengan 464, o WIWittitig4A, ,enVenenar.,

nee, b.101:41, 4140 de agua y Otirr.e)

Ai*:11tiat. 1441itime, 604 tia.leta,.

.;P0=

IONT,NtY. Vet400: 16

-633

111.

15,

381 WINKT t ATA

recostado, echado

Nayajj ikifian ilinkbrataw Yo acoStumbro leer 'recostado en la caba.

eChaiise.

WINKUFIA recostarse,

WINU

.WIRAJJOCHA Wirajj'octia (nonibre .de IA dlvi idád apaka)...

6

caballero

YAQHA algUrios, algunas.

tatanakajj, janiu -ayinar'Yati0-

A`q.gunos padres. no

Saban 'h,ablar apt ara.-

2.

quiere ir un jipinentO',4). visitar

YAQ,}10,ANAKA.,

algunas

8.3.gt.U'ioa

-6

otrito !ARANO

grano 'de Oebada.

20

132

YASTASAYA

.101,4k 0,940 (boo.; -cutchOiai,

bueno, de- acuerdo4

4.flartir sinir Sarditini. Yastasaya..,

-ojotasi obaroa. 16

yomos niafiana

,80no1,de acizerdO.

22

YATIWA aprender W,ULKASI.4 volcarse (361, para. trehiculos)'. Z1 Wt4i$U1Y 1;16114114-w

?Q,

burlarse.

`bOte3:14.

18

.15

17

2

YATECAR.I .aprendit-, estUdiante., 14 .YATIPAPA

ens Liar.

YATI:03XWI

ensefianza.

YATIMAZ

profesor.

2 19

Saber. :4

ygrxipL 'YATIR..tt

adivino, cu#1.kiderp, brujo.

12

'acOstewnbratde,

1-444 kiti

2.4

otro.

Yaqhep 14ti.

cuerdas yoga llecha de lana.. .18

04-4t5I.VA,

5

chacra, seinbradio'p. sementera.

agricultOr.. YAQHA

1110414 tANIWAYARA. jr un )13,.bin:entO a itiSitar:. Pat473.inojj.,m$ 1'at tiOPar Wisit-tianiwow

WISKH4

YAPU,

bicicleta. 4

asutto.

.ayear,

mitOlOgico

WIRAQOCHA (o WIRAJJOCHA) seflOr,. (expresi6n de respeto). 18,

yali Paulino

16

YAPTARA aumentar.

.por siempre, eternamente. 14

jISITAA Visitat.

ganar.

!ANTI* ,intentar, probar

siempre,. eternaniOnte.

WISIKGITA

YANAfA

YANASAA ganar en provechOi-de uno tismo.

Winu, '.ukhaMajj ,sarabAniwa. Bueno,, entonces vainos

WRAY w,TRATA

18

balsa. de -totora.

,YANAPANA

14

bueno,. ebtd .bien.

-1;13AYA

YAMPU

in

-471* vaii94

'04ber04 puir-

liaria janianiu P42/'-

Don Juan no -puede:-hablar-sayniara *oho,

a:

'314'

14isaji's0ohi.

kaiild:rojj

'ahora:nO 'Se' sabe, 'ddride 140- .ido- ;Us.; ,20 C:9 AHasta

t:,

YATITA

acostumbrado.

JupajjKuchawambar yatitawa. El estA acostuinbrado a Cochabamba. 14 YATITA1.A. -eater -ac.ostumbrado-.

YATVARA dar a ,conocer una not4.cia,

-avisai" (hacer saber).. kusisitaw 'amijUnalcapar- yas-

4yir sargna.

.Mut Content° tie a dal" la noticia 18

.a :Six, amigos.

,averiguat. 10

'YATJJATA$

TAirjjATANIETA ir a averiguar., '22 !AT-2.!A$1.11A

'acoPtiimbtarse a. a1g9

o, a lin-

jukt4tjj .1unthatas0'

:Sat4itojj yatAlasjjiina.

,Siii3.3tO-TOco, a poCO se ,acosttigibrci

-a robar.

22 ,

YAT4'1' AtA ,acosUulibiladO a act.dos

envi.Ciado.

tka, jacieji lUrithigt rat!iebratavia. Esa persona est -aCostuiiibrada rob*, YAWRI

altujcSri.

22

104JCHIA. ,nuera.

13

YOQA hijo (de una ,mtner* formal:) ., 13 YQQALLA chic°.

1.

Yungaa tptorincia dEl Depaiita-, thento de I Patil. ;21

:01,GA$A

,una:43.1rini dad) ,1)105,01' yupaychaMjj Nialtieiwas

,IIPAYCHANA

Ep, riece04.0-adotkr .a

18'

WM44% it,SPAGARM: tauchas, gracias: 'MO '114PAGAR4.

siuCh*Sit* .gracias.-

fe.t ("5

Related Documents

Lecciones De Aymara 1969
February 2021 13
Libro De Aymara
January 2021 4
Aymara Aru
February 2021 0
Texto Aymara
February 2021 2

More Documents from "jkpllan3"